Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-01-30 · Byla Nr. BIK-770/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-12-12Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-01-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-881-928/2020Nutartis · 2020-09-02Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-833-928/2020Nutartis · 2020-09-03Panevėžio apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-14Panevėžio apygardos teismas
  6. TS-1-543/2021Nutartis · 2021-01-21Alytaus apylinkės teismas
  7. T-329-928/2021Nutartis · 2021-04-09Panevėžio apylinkės teismas
  8. TS-22-791/2021Nutartis · 2021-07-29Alytaus apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-30Kauno apygardos teismas
  10. T-995-928/2021Nutartis · 2021-10-21Panevėžio apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-30Panevėžio apygardos teismas
  12. T-1380-1189/2023Nutartis · 2023-05-04Kauno apylinkės teismas
  13. T-633-1095/2023Nutartis · 2023-06-22Panevėžio apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-26Panevėžio apygardos teismas
  15. T-2496-753/2023Nutartis · 2023-11-08Kauno apylinkės teismas
  16. T-655-548/2024Nutartis · 2024-04-25Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2024-05-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
BIK-770/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55634-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Arvydas Daugėla, Armanas Abramavičius
Nuteistasis
G. S.
Kasacinio skundo Nr. 2P-964/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55634-2017-6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Armano Abramavičiaus, susipažinusi su nuteistojo G. S. kasaciniu skundu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, prašymu sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis G. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį ir, pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Kasatoriaus nuomone, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai paskyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde teigiama, kad nuteistasis negali būti pripažintas bendravykdytoju, nes įvykdė vagystę vienas, ginčija pagrobto turto vertės (automobilio bei priekabos vertė ) dydį teigiant, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta vertė bei vagystės mastas ( neaišku kiek tiksliai buvo pagrobta padangų).

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis ir ginčija inkriminuotos veikos kvalifikavimą neigdamas bendrininkavimą bei teigia, kad pažeidžiant įstatymu numatytus reikalavimu nustatyta pagrobto turto vertė, tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė KartanienėArvydas DaugėlaArmanas Abramavičius