Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. RV-22-2714 taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. Č. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – galutinė bausmė 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta atėmimo bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžiu rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir patikslintu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė –7 (septyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai 1aisvės atėmimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, nuteistam 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ( 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį ( 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šia nutartimi pakeistą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, (patikslintu 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi), paskirta galutinė bausme – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 28 d., pabaiga – 2026 m. birželio 14 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 18 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2714 nutarta taikyti nuteistajam S. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas perkeliant tolimesniam bausmes atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. RV-22-2714 taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad nors nuteistasis S. Č. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Č. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo S. Č. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nagrinėjamu atveju S. Č. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš 2024 m. vasario 26 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Išvada) matyti, kad 2023 m. birželio 14 d. taikant OASys metodiką S. Č. buvo nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos: 2020 m. gruodžio 9 d. – žema; 2021 m. birželio 24 d. – vidutinė; 2022 m. liepos 13 d. – žema; 2022 m. rugpjūčio 29 d. – vidutinė; 2023 m. kovo 2 d. – vidutinė; 2023 m. rugsėjo 18 d. – vidutinė; 2024 m. vasario 24 d. – vidutinė. Kaip matyti, ankstesnio vertinimo metu, bausmės vykdymo pradžioje nuteistajam du kartus buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji vėl padidėjo iki vidutinės ir tendencingai beveik trejus metus (nuo 2021 m. birželio 24 d.) nesikeičia. Visa tai rodo, kad ganėtinai ilgą tarpą neužfiksuota esminė nuteistojo pažanga, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios.

12. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti du statiniai ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Atsižvelgiant į skundo argumentus dėl nusikalstamos rizikos balų mažinimo, pažymėtina, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties jo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atžvilgiu nustatyti tokie dinaminiai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtų; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (labiau buvo būdingas atliekant nusikalstamą veiką); būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. sausio 28 d., tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jų kiekis ir turinys, vis gi neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu nustatyti trys apsauginiai veiksniai, tai yra patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai ir patvirtintos įsidarbinimo galimybės, savo esame minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių nepadengia.

13. Neneigtina ir pritartina skundo motyvams, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta ir nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šioje išvadoje nurodyta, kad nors S. Č. yra nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo pakartotinio iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant šią riziką valdyti, o būtent: nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku. Iš Socialinio tyrimo išvados bei 2024 m. vasario 26 d. pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį S. Č. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas tris kartus, o taip pat ir du kartus drausmintas už įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad nuteistojo elgesys visgi nebuvo pavyzdingas visą bausmės atlikimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per didesnį nei ketverių metų bausmės atlikimo laikotarpį S. Č. buvo skatintas tik tris kartus, tai yra 2021 m. balandžio 16 d., 2022 m. liepos 26 d. ir 2024 m. vasario 13 d.

14. Apygardos teismas mano, kad minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visą laiką nuosekliai teigiamas ir nukreiptas elgesio koregavimui, dėl to aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pirmiau nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šį kartą nuteistajam bus efektyvus.

15. Aukštesnysis teismas pasisako ir dėl nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su priteistų turtinių prievolių dengimu. Skunde nuteistasis nurodo, kad iš jo gaunamo uždarbio antstolio patvarkymo pagrindu yra daromos išskaitos dėl padarytos žalos atlyginimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad išvados surašymo dienai (2024 m. vasario 26 d.) S. Č. turi aktualius vykdomus patvarkymus, pagal kuriuos jis privalo išmokėti 7187,00 eurų, išieškota – 560,00 eurų, savanoriškai dengta – 0,00 eurų. Praeityje nuteistasis vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jo nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi, kadangi asmuo negebėdavo apriboti savo poreikių ir norų atsižvelgdamas į gaunamas pajamas. Darbinė patirtis nestabili, dažnai keitė darbovietes, vykdė individualią veiklą. Įkalinimo įstaigoje ne visada buvo dirbantis, tai yra keletą kartų siūlomo darbo atsisakė, o dirbti pradėjo 2022 m. sausio 10 d., dirba iki šiol, atsiskaitymus antstoliui vykdo darbdavys. Finansinės paramos S. Č. sulaukia iš artimųjų, tai yra iš brolio ir sugyventinės. Kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, atsižvelgiant į turimus įsiskolinimus, ankstesnę nestabilią darbinę patirtį, siekį lengvai ir greitai pasipelnyti, pajamų valdymas išlieka aukštu rizikos veiksniu, nes neįsitvirtinus darbinėje veikloje, gaunant oficialias pajamas, tai gali lemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą. Nors yra patvirtinta nuteistojo įsidarbinimo galimybė laisvėje, visgi neatmestina, kad suprastėjus finansinei situacijai išlieka didelė rizika pakartotinai nusikalsti.

16. Nors nuteistasis skunde deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, nurodo, kad skunde nurodomas aplinkybės duoda pagrindą probacijos taikymui jį paleidus iš kalėjimo, tačiau aukštesnis teismas vertina, kad tai visgi tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

17. Dėl nuteistojo pastebėjimo skunde, kad 2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-894 Seimo kontrolieriui kilo pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos rizikos mažinimo proceso detalizavimo būtinumo. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1–3 dalimis, nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Taigi, nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodoma Seimo kontrolieriaus rekomendacinio pobūdžio pažyma į minėtą sąrašą nepatenka.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad S. Č. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.