Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau - Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. liepos 29 d. nutarties, kuria nuteistojo G. S. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 3 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2021 m. liepos 29 d. nutartimi nuteistojo G. S. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nuteistasis G. S. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas. Ir sprendė, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 46 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

10. G. S. nurodo, kad teismas atmesdamas jo skundą padarė esminių pažeidimų buvo šališkas ir tiesiog perrašė Komisijos argumentus, neatsižvelgdamas į nuteistojo skundo motyvus. Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo elgesys pataisos įstaigoje pagerėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika net pandemijos laikotarpiu sumažėjo 5 balais, taip pat jis dėl stropaus darbo ir gero elgesio buvo perkeltas į lengvąją grupę, o tai neabejotinai leidžia spęsti apie nuteistojo pasiryžimą ir motyvaciją keistis bei laikytis visuomenėje priimtų taisyklių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą G. S. atžvilgiu, įvertino net tik jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau ir jo pažangą bei dedamas pastangas bausmės atlikimo laikotarpiu ir visų duomenų pagrindu sprendė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas. Tuo tarpu, kad apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ar pažeidžiančiu lygtinio paleidimo taikymo nuostatas. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde akcentuojamos tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančios aplinkybės, tokios kaip, teigiami rizikos pokyčiai, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas ir pan., tuo tarpu priežastis nurodytas teismo sprendime dėl ko G. S. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, įvardija kaip nepagrįstas.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje buvo įdarbintas, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, socialiniai ryšiai su broliu ir seserimi nėra nutrūkę, nors su gyvenimo drauge santykiai atšalo, tačiau jis ir toliau bendrauja su jos vaikais, laiškų pagalba. Nuteistasis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo atveju apsigyventų pas draugą bei būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės neabejotinai teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos G. S. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažymint, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas, bylos duomenys patvirtina, kad G. S. per tokį palyginus trumpą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus. Ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau paskutinioji nuobauda dar galiojo Komisijos nutarimo priėmimo metu ir nustojo galioti tik 2021 m. birželio 22 d., o tai neabejotinai parodo, jog nuteistajam sunku paklusti nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams net ir būnant struktūrizuotoje aplinkoje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

12. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, laisvės atėmimo bausmę G. S. atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkaujant, anksčiau Lietuvoje jis buvo teistas tris kartus ir nors teistumai yra išnykę, tačiau informacija apie G. S. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl pritartina apylinkės teismo argumentams, jog paleidus nuteistąjį lygtinai būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta bausmės paskirtis. Kartu pažymint, kad G. S. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su nuosavybe bei turtinėmis teisėmis, siekiant greitos finansinės naudos. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Nuteistojo G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir sudaro 46 balus. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirminio vertinimo metu G. S. buvo nustatyta 50 balų rizika, todėl konstatuotina, kad rizika mažėjo tik 4 balais, pažymint, jog ją sudaro net 26 dinaminiai balai, kurie ne tik gali, bet ir privalo mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose. Įvertintina ir tai, kad G. S. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai, kurie įtakoja nusikalstamo elgesio riziką jų nevaldant. Ir nors nuteistasis teigia, kad jis aktyviai dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, yra motyvuotas ir pasiryžęs pasikeisti, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo kriminogeninius veiksnius pasigenda dalyvavimo elgesio pataisos programose, kurios padėtų nuteistajam geriau supranti savo elgesio motyvus, turimas problemas bei pagerintų jų sprendimo įgūdžius, kurių akivaizdu, kad nuteistajam trūksta. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu visa tai, neleidžia konstatuoti akivaizdžios G. S. elgesio pažangos bei pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys yra pakankamai pakitęs, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

14. Nors skunde nuteistasis teigia, kad jis atitinka visus BVK 157 straipsnio reikalavimus ir didžiąją bausmės dalį jau yra atlikęs, todėl jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turėtų būti taikomas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. G. S. neatliktos bausmės dalis Komisijos sprendimo priėmimo metu buvo daugiau nei vieneri metai, atsižvelgiant į tai, kad G. S. nuteistas už vienos nusikalstamos veikos padarymą ir jam skirta dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

15. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad visas žalas susijusias su baudžiamąja byla jis yra padengęs, o šiuo metu jo turimi įsiskolinimai, kurie dengiami iš darbo užmokesčio nėra susiję su padaryta nusikalstama veika, todėl taikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jis galėtų griečiau padengti susidarius skolas ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad susidariusios skolos susijusios su vaiko išlaikymu bei laiku nesumokėta administracine bauda, jau egzistavo ir G. S. dar būnant laisvėje, dirbant (duomenys neskelbtini) (statybų srityje), tačiau jis nesiėmė jokių priemonių šiuos įsiskolinimus padengti, todėl teisėjų kolegijai pagrįstai kyla abejonių, kad nuteistasis išėjęs į laisvę sugebės tik teisėtais būdai spręsti savo turimus finansinius sunkumus, pažymint, kad jo visos nusikalstamos veikos buvo susijusios su noru neteisėtai pasipelnyti.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus turimą G. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad G. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.