Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. Č. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 24 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 8 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. kovo 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba ir iš gaunamo atlyginimo dengia finansinius įsiskolinimus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, du kartus skatintas. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi individualiose konsultacijose pas psichologus. Pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo nuostatų pokyčiai – neformaliųjų nuteistųjų taisyklių atsisakymas, didesnė tolerancija kitų visuomenės grupių atžvilgiu, labiau disciplinuotas elgesys.

Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį iš dalies įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. Č., nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – galutinė bausmė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 6 metų laisvės atėmimo bausmės. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir patikslintu 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirta bausme su 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 28 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Č. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus skatintas, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. Č. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog S. Č. bausmės atlikimo metu teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka nebaustas, buvo apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir visa tai atitinkamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką S. Č. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. Č. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad S. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, susijusios su vagystėmis, sukčiavimu ir disponavimu narkotinėms ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Anksčiau teismo ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nes jis vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo praeityje pasižymėjo kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, kurios galimai įtakojo nusikalstamo elgesio atsiradimą. Nuteistasis negebėjo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, vykdė nusikalstamas veikas taip pažeisdamas kitų visuomenės narių teises ir ignoruodamas jų gerovę. Struktūrizuotoje aplinkoje S. Č. elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo motyvacijos radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką.

Vertindamas save kaip asmenybę nuteistasis išvardina teigiamas savybes, o neigiamų savybių nemato, žino savo trūkumus, bet negeba įvardinti. Visgi itin teigiamas savęs vertinimas ir savianalizės įgūdžių stoka neskatina nuteistojo nuosekliai siekti pozityvių asmenybės pokyčių. Tikėtina, kad savianalizės įgūdžių stiprinimas būtų reikšmingas gyvenimo kokybės gerinimo veiksnys. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – asmens nubaudimas, paveikimas, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir teisingumo principo įgyvendinimas yra pasiekiami tik vykdant sistemingą nuteistojo priežiūrą jam taikant ribojimus, dažniausiai struktūruotoje aplinkoje. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, kad S. Č. neatliktos bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai 21 diena), įvertinus aplinkybę, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, šiuo atveju dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir tolesnė resocializacija gali vykti laisvėje. Taikant lygtinio paleidimo institutą, nuteistojo asmens elgesys, jo daroma pažanga turi būti neabejotini ir teismą įtikinantys, kad asmuo jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, vis tik šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga ir kiekvienu atveju teismas individualiai vertina ar egzistuoja formalusis ir materialusis pagrindai taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad S. Č. dar nėra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. Č. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.