Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

G. S. bausmės pradžia – 2020 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 3 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. vasario 17 d.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė penkiems Komisijos nutarimas balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam nariui balsuojant už jo lygtinį paleidimą.

Nuteistasis G. S. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, teigiamai vertina įstatymus, taisykles, supranta teisėsaugos reikalingumą, neišsako diskriminacinių nuostatų, pataisos namuose dirba. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija melagingai teigia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo mažėjo nežymiai – 4 balais, nes rizika mažėjo 5 balais, kas yra ženklus ir tvarus rizikos mažėjimas (buvo 49 balai, o dabar liko 44 balai). Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys tokio nuteistojo teiginio nepatvirtina. Vadovaujantis socialinio tyrimo išvada, šiuo metu nuteistojo G. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 46 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 26 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu gali ir privalo sumažinti. Pažymėtina, jog viso bausmės vykdymo metu nuo 2020 m. vasario 18 d. atlikto pirminio įvertinimo, kuomet nustatyta 50 balų vidutinė rizika, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo labai nežymiai – tik 4 balais, o tai irgi neleidžia teigti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir tokio rizikos mažėjimo, priešingai nei teigia nuteistasis, negalima vertinti kaip ženklaus ir tvaraus.

Sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis bausmės vykdymo metu nebuvo nei karto paskatintas, tačiau buvo 4 kartus nubaustas drausmine tvarka, iš kurių paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta 2020 m. gruodžio 22 d. ir Komisijos nutarimo priėmimo metu ji buvo galiojanti. Dar daugiau, nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą (du kartus), mobilaus ryšio telefono turėjimą. Šios nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu. Galiojančių drausminių nuobaudų egzistavimas nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau visgi šis faktorius visų aktualių aplinkybių kontekste negali būti sumenkintas, kadangi tai tiesiogiai parodo nuteistojo asmens elgseną bei paklusimą nustatyto režimo taisyklėms.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis G. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis G. S. dar iki šios bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas 3 kartus ir nors, kaip skunde teigė nuteistasis, visi teistumai, įgyti Lietuvos Respublikoje, yra išnykę, tačiau jie charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir duoda pagrindą išvadai, jog nuteistajam būdingas ir nusikaltimų modelis, kadangi tarp jo įvykdytų nusikaltimų išskirtinai dominuoja nusikaltimai nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės, plėšimai. Be to, tarp pateiktos medžiagos yra duomenų apie nuteistojo teistumą užsienio valstybėje. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Todėl būtina įvertinti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo didelį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu vis dar įvardijama jo gyvenimo stilius ir draugai bei ankstesni teistumai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo būsto ir planuoja apsigyventi draugui G. T. nuosavybės teise priklausančiame bute ir tai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, kadangi, išėjęs į laisvę, neturėdamas būsto, jis bus priklausomas nuo kito asmens. Nuteistojo teigimu, jis turi įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą ir yra tik išklausęs 12 klasių kursą, tačiau egzaminų nėra laikęs. Būdamas laisvėje nuteistasis yra dirbęs tiek legaliai, tiek ir nelegaliai, dirbęs įvairaus pobūdžio darbus, bausmės atlikimo metu taip pat dirba. G. S. yra pateikęs pažymą, patvirtinančią, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau vertinant jo turimą tik pagrindinį išsilavinimą, tai, kad anksčiau jis nevengė nelegalaus darbo bei neoficialių pajamų, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų, pagal kuriuos nuteistasis turi 15 335,37 eurų skolą, atlyginęs 677,18 eurų ir likusi neatlyginta skolos dalis – 14 658,19 eurų. Nuteistasis teigia, kad įsiskolinimas susidėjo dėl nemokamų vaiko išlaikymui skirtų alimentų, taip pat už laiku nesumokėtą administracinę baudą, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Pagal AN registro duomenis, nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus – 5 381 euras. Pasak nuteistojo, dirbant bausmės atlikimo metu, jam iš darbo užmokesčio ir iš sąskaitos pervedamų pinigų vykdomiesiems raštams padengti kiekvieną mėnesį yra išskaitoma 30 procentų. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistasis būdamas laisvėje turėjo problemų ir sunkumų dėl lėšų tvarkymo ir jų paskirstymo ir yra pagrindas manyti, jog šis veiksnys ateityje gali įtakoti nusikalstamą elgesį bei stipriai apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad kriminogeniniu veiksniu ir toliau išlieka lėšų tvarkymas (dideli ir ilgalaikiai finansiniai įsiskolinimai). Nuteistasis skunde nurodė, kad jis laisvėje dirbs ir antstoliai galės išskaičiuoti ieškinį iš jo atlyginimo, tačiau šis nuteistojo skundo teiginys kelia rimtų abejonių, tuo labiau, kad jis turi didelių finansinių įsiskolinimų, jau vien dėl kurių, tikėtina, vengs gauti legalių pajamų, kad į jas nebūtų nukreiptas išieškojimas.

Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis bendrauja noriai ir pakankamai atvirai, tačiau nenoriai prisimena neigiamai jį įtakojusius įvykius, o kai ką yra linkęs nutylėti. Kalbėdamas apie nusikaltimus, nuteistasis teigė, kad jam įtakos turėjo bendravimas su bloga kompanija ir noras pasipelnyti, tuomet apie galimas pasekmes nebegalvodavo ir pasiduodavo impulsui, siekė tiesioginio ir greito atlygio, kuris dažnai privedė prie teisės pažeidimų. Tokiu būdu nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ir tikėtina, kad jos atsiras ir įtakos jo elgesį vėl, neįvertina, kaip jo pačio poreikiai, o ne tik išorinė aplinka, veda prie sprendimų įvykdyti nusikaltimą. Nuteistasis geba numatyti tam tikrus alternatyvius problemų sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kaip visa tai įgyvendinti, susidūręs su kliūtimis, atsisako konstruktyvios veiklos krypties ir yra įtikinamas užsiimti nelegalia veikla. Nuteistasis optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis neslepia to, kad tarp jo pažįstamų žmonių yra anksčiau teistų asmenų, nusikaltimas, už kurį jis atlieka bausmę, buvo įvykdytas bendrininkų grupėje. Pasak nuteistojo, tąkart jo pažįstamas pasiūlė lengvai užsidirbti, o jis ir sutiko, nes tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir susigundė „lengvais pinigais“. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog laisvėje nuteistasis palaikė artimus socialinius ryšius su kriminalinį elgesį puoselėjančiais asmenimis, su kuriais kartu netgi ir vykdė nusikaltimus. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Europos Tarybos Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad Covid-19 kontekste visi valdžios organai turi imtis priemonių trumpinti laisvės atėmimo bausmę, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dėl šio skundo motyvo teismas pasisako, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pastebėjimai negali būti laikomi aukščiau už visas šioje nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo G. S. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas (dideli ir ilgalaikiai finansiniai įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (pats nuteistasis pastebi, kad neigiamos įtakos jam turėjo bendravimas su bloga kompanija ir noras pasipelnyti „greitais pinigais“, o tuomet jis nebegalvodavo apie galimas pasekmes ir pasiduodavo impulsui, siekdamas tiesioginio ir greito atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų). Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis lyginant ją su atliktąja, yra dar pakankamai didelė – 10 mėnesių ir 4 dienos (teismo nutarties priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo G. S. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis G. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo G. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo G. S. asmens bylą grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.