Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 357-274 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

G. S. bausmės pradžia – 2020 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 3 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. vasario 17 d.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis G. S. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo G. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 49 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 29 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti. Verta pažymėti, jog viso bausmės vykdymo metu nuo pirminio įvertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo labai nežymiai – vos 1 balu. O tai irgi neleidžia teigti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis G. S. dirba, minimaliai vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, tik iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, būtina pažymėti, jog nuteistasis G. S. vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi jis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesinaudoja pataisos įstaigos bibliotekos paslaugomis, nedalyvauja jokiuose kultūriniuose renginiuose, konkursuose ar sportinėse varžybose. Iš 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-269 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis G. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis G. S. dar iki šios bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas 3 kartus. Nuteistajam yra netgi būdingas ir nusikaltimų modelis, kadangi tarp jo įvykdytų nusikaltimų išskirtinai dominuoja nusikaltimai nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės, plėšimai. Be to, tarp pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumą ir užsienio valstybėje, kurioje jo teistumas galioja net iki 2083 m. liepos 1 d. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė. Todėl būtina įvertinti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo ypač didelį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardyjama jo gyvenimo stilius ir draugai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo būsto ir planuoja apsigyventi pas draugą. Verta pripažinti, jog šis faktorius gali atitinkamai apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, kadangi, išėjęs į laisvę, gyvenamojo būsto atžvilgiu jis bus visiškai priklausomas nuo kitų asmenų geranoriškumo. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir yra tik išklausęs (duomenys neskelbtini) kursą, tačiau egzaminų jis nėra laikęs. Būdamas laisvėje nuteistasis yra dirbęs tiek legaliai, tiek ir nelegaliai. Nuteistojo turima darbo patirtis nėra kukli, jis yra dirbęs įvairaus pobūdžio darbus. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat dirba. Nuteistasis yra pateikęs ir pažymą, patvirtinančią, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia įžvelgti nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą, tačiau tai visgi dar neduoda jokių garantijų, kad laisvėje šis nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis, o juolab, kad ir anksčiau jis nevengė nelegalaus darbo bei neoficialių pajamų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų itin didelių finansinių įsipareigojimų, kurių bendra suma siekia net 14 804,73 Eur, iš kurių, 2020 metų lapkričio duomenimis, nuteistasis buvo atlyginęs vos 263,37 Eur. Minėtas nuteistojo įsiskolinimas yra susidaręs dėl nemokamų vaiko išlaikymo periodinių išmokų ir nesumokėtų baudų. Teismo nuomone, pirmiau aptarti dar neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai gali vėl paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu tai, jog ir paminėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje itin stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Teismas visiškai pritaria ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktai nuomonei, jog dar būdamas laisvėje šis nuteistasis turėjo problemų bei sunkumų, susijusių su piniginių lėšų tvarkymu bei jų paskirstymu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pats nuteistasis neslepia to, kad tarp jo pažįstamų žmonių yra anksčiau teistų asmenų. Paskutinis nuteistojo nusikaltimas taip pat buvo įvykdytas bendrininkų grupėje. Pasak nuteistojo, tąkart jo pažįstamas pasiūlė lengvai užsidirbti, o jis ir sutiko, nes tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir labai susigundė tokiais „lengvais pinigais“. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog laisvėje nuteistasis palaikė artimus socialinius ryšius su kriminalinį elgesį puoselėjančiais asmenimis, su kuriais kartu netgi ir vykdė nusikaltimus. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais. Pažymėtina ir tai, jog pats nuteistasis pripažino laisvėje bandęs vartoti ir narkotines medžiagas. Savo skunde nuteistasis apeliavo ir tai, jog pataisos įstaigoje jis nėra pilnai apsaugotas nuo COVID-19 infekcijos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tiek laisvėje, tiek ir pataisos įstaigoje yra lygiai tos pačios galimybės susirgti minėta liga.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis bendrauja su aplinkiniais žmonėmis, tačiau šie santykiai dažniausiai išlieka ganėtinai paviršutiniški. Nuteistasis sugeba save vertinti adekvačiai, jis geba išvardinti savo būdo bei elgesio trūkumus, tačiau jam nuolat nepavyksta išvengti ankstesnių grubių klaidų. Pokalbio metu nuteistasis pateikia daug informacijos apie save ir tik nenoriai prisimena neigiamai jį įtakojusius įvykius, o kai ką jis aplamai yra linkęs nutylėti. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra įvykdęs net du plėšimus, kurie priskiriami ir prie smurtinio pobūdžio nusikaltimų. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus, pats nuteistasis pastebi, kad tam įtakos turėjo bendravimas su bloga kompanija ir noras pasipelnyti „greitais pinigais“, dėl to jis negalvodavo apie galimas pasekmes, o tiesiog pasiduodavo impulsui, siekiui tiesioginio ir greito atlygio, kuris dažnai ir privesdavo prie teisės pažeidimų. Tokiu būdu nuteistasis nuolat kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš savo ankstesnio neigiamo patyrimo. Nuteistasis pripažįsta, jog anksčiau turėjo rimtų problemų, tačiau jis pats nepastebi, kad tos problemos vis dar tebeegzistuoja ir, tikėtina, kad ateityje jos vėl įtakos jo elgesį. Nuteistasis geba numatyti tik tam tikrus alternatyvius problemų sprendimus, tačiau jis nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kaip visa tai reikės įgyvendinti. Susidūręs su kliūtimis, nuteistasis atsisako kontruktyvios veiklos krypties ir yra lengvai įtikinamas užsiimti nelegalia veikla. Nuteistasis optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, dėmesį sutelkia vien tik į teigiamas pasekmes, visškai ignoruodamas neigiamas pasekmes. Nuteistasis planuoja savo ateitį ir tikisi, kad viskas lengvai pavyks, tačiau jis itin stokoja pasirengimo galimiems ateities sunkumams.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo paskatintas. O per tą patį laiką nuteistasis buvo 4 kartus nubaustas drausmine tvarka, iš kurių paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta 2020 m. gruodžio 22 d. ir apie jos apskundimą duomenų nėra. Vertėtų pažymėti, jog nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymas, mobilaus ryšio telefono turėjimas. Be to, labai svarbu pažymėti, jog visos šios drausminės nuobaudos dar yra galiojančios ir tai neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu. Galiojančių drausminių nuobaudų egzistavimas nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau visgi šis faktorius visų aktualių aplinkybių kontekste negali būti sumenkintas, kadangi tai tiesiogiai parodo nuteistojo asmens elgseną bei paklusimą nustatyto režimo taisyklėms.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo G. S. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas (dideli ir ilgalaikiai finansiniai įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (pats nuteistasis pastebi, kad neigiamos įtakos jam turėjo bendravimas su bloga kompanija ir noras pasipelnyti „greitais pinigais“, o tuomet jis nebegalvodavo apie galimas pasekmes ir pasiduodavo impulsui, siekdamas tiesioginio ir greito atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų). Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis G. S., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar didelė – daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo G. S. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis G. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo G. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 357-274 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 357-274 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo G. S. asmens bylą Nr. 16722 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.