Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Dovilei Vaivadaitei, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Sigitai Vasilaiuskienei ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Ričardui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo: priteisti ieškovui iš atsakovės 21 688,23 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1277-716/2015 buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2004-03-29 – 2009-04-23 laikotarpiu realizavo vieningą tyčią ir nusikalstamą sumanymą, versliškai vykdyti komercinę veiklą pigiau perkant ir parduodant brangiau nekilnojamąjį turtą gauti pelną, tačiau apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas teisės aktų nustatyta tvarka neinformuojant valstybės institucijų, taip išvengiant prievolės mokėti privalomus mokesčius ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies bei Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto reikalavimus. Taip pat ieškovas toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 189ˡ straipsnio 1 dalį tuo, kad nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL litų vertės turtą: 1 000 000 Lt vertės 0,0595 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 000 Lt vertės 0,7645 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 5 000 000 Lt vertės, kuriuos nusipirko 2008-07-31 iš turto pardavėjo M. L., nors žinojo, kad nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi 2008-07-31, pinigų perdavimo pardavėjui dieną, teisėtai galėjo disponuoti ne daugiau kaip 764 406,80 Lt grynųjų pinigų. Nurodytoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai ieškovo profesinės veiklos dar 2008 m. atstovaujant klientus prieš Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) dėl viešojo pirkimo konkurso rezultatų. VMI organizavo viešąjį pirkimą, kurio laimėtoju pripažintas tiekėjas pasiūlęs atlikti darbus už 24 mln. litų, kai kitas tiekėjas pasiūlė tuos pačius darbus atlikti už 11 mln. litų. Ieškovas atstovavo šiam tiekėjui. Po kasacinės instancijos teismo grąžinus bylą nagrinėti iš naujo buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau ši situacija labai nepatiko tuometiniam VMI vadovui ir laimėtoju pripažintam tiekėjui, todėl 2010 m. spalio mėn. VMI pradėjo nežinomą ir neįvardintą tikrinimo procedūrą, kuriai vadovavo VMI tarnautoja O. S.-A. VMI raštas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui R. J. dėl informacijos pateikimo surašytas 2011-03-21 Nr. (12.2)-46-11460, tačiau iš minėto rašto nėra aišku kokios mokestinės procedūros pagrindu buvo surašytas raštas ir pateiktas prokuratūrai dėl neva ieškovo nusikalstamos veikos. VMI rašte prokuratūrai nurodoma apie tariamą nusikalstamą veiką – neteisėtai įgytas lėšas, net nesurinkusi tam būtinų duomenų, t. y. nedavusi Mokesčių administravimo įstatymo nustatytos formos nurodymo ieškovui pagrįsti turimą turtą ir pajamas ir negavusi šioms išvadoms būtinų dokumentų ir paaiškinimų iš ieškovo. Taip pat minėtu raštu VMI pranešė ir apie kitą tariamai nusikalstamą veiką – komercinę veiklą be licencijos (leidimo), nors nei licencija, nei leidimas prekybai nekilnojamuoju turtu nereikalingi. 2011-03-21 VMI raštas Nr. (12.2)-46-11460 gautas Vilniaus apygardos prokuratūroje 201103-22, registracijos Nr. 16-2075. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras R. J. 2010-03-22 (tą pačią dieną) uždeda rezoliuciją ir nukreipia šį raštą I. M. (tuo metu einančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ONKTS) vyriausiojo prokuroro pareigas). 2010-03-24 I. M. procesiniame sprendime pažymi vizą, priimti VMI 2011-03-21 raštą ir perduoda to paties skyriaus prokurorui G. T.. Vilniaus apygardos ONKTS skyriaus prokuroras G. T. 2011-03-25 pradeda ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-055-11 pagal BK 189ˡ straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog būtent šį neva įvykdytą ieškovo nusikaltimą pavedama tirti Vilniaus ONKTS poskyriui, kurio kompetencija atlikti tyrimus susijusius su organizuotų nusikaltimų bei korupcijos nusikalstamomis veikomis, o ieškovui tyrimas pradėtas tik pagal BK 189ˡ straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. 2011-10-05 raštu Nr.15.15-3-8-10854 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –FNTT) specialiųjų užduočių valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. S. VMI paveda užduoti atlikti finansų tyrimą bei pateikti specialisto išvadą. Ieškovui VMI išvadai surašyti paskyrė I patikrinimo skyriaus I poskyrio vedėjai I. M.. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas tik 2012-01-24 buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Praėjus ilgiau nei metams nuo ieškovo apklausos specialiuoju liudytoju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 3 dalies tvarka VMI specialistė I. M. 2013-03-29 pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai specialisto išvadą Nr. (4.65)-86-8 ieškovo atžvilgiu. Šios teisiškai ir faktiškai nepagrįstos specialistės išvados pagrindu, skubos tvarka, 2013-04-25 ieškovui buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Ieškovui susipažinus su VMI specialistės I. M. surašyta išvada tapo aišku, kad išvada surašyta tendencingai, nekompetentingo asmens, neturinčio elementarių specialiųjų ir teisinių žinių. Be to, specialistė parengė išvadą turėdama tik dalį dokumentų ir trūkstant duomenų išvadoms pagrįsti. Ieškovo nuomonė apie tai, kad specialistė surašant išvadą turėjo ir vertino tik dalį dokumentų bei kad specialistė yra nekompetentinga, pasitvirtino apklausus specialistę pirmosios instancijos teisme (2015-09-03 teismo posėdžio protokolas). Paaiškėję esminiai specialistės išvados trūkumai dar 2013-2014 m. buvo nurodyti tyrimą kontroliavusiems pareigūnams. Dėl paaiškėjusių ir nurodytų trūkumų nebuvo galima remtis reiškiant įtarimus ir surašant kaltinamąjį aktą ieškovo atžvilgiu. Ieškovo ir jo gynėjo reikšti prašymai ikiteisminiame tyrime skirti nešališką ir objektyvų finansų tyrimą bet kuriam kitam specialistui nebuvo tenkinti. Ieškovo atstovui susipažinus su minėta specialistės išvada, buvo kreiptasi į UAB „Mokesčių eksperto biuras“, kurios specialistas auditorius A. K. parengė 2013-10-09 specialisto išvadą, kurioje nurodė esminius specialistės I. M. atlikto ieškovo lėšų perskaičiavimo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, 2013-10-15 buvo pateiktas ieškovo gynėjo prašymas prokurorui paskirti naują finansinį tyrimą bei jį paskirti kitam specialistui, o VMI specialistę I. M. nušalinti nuo tyrimo dėl kompetencijos stokos. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai specialistės I. M. išvados trūkumų nešalino (netgi netinkamo savarankiško teisinio kvalifikavimo apimtyje), ja remdamiesi reiškė įtarimus ir surašę kaltinamąjį aktą perdavė teismui. Tai, kad specialistės I. M. išvada nepagrįsta vėliau savo nuosprendyje pripažino ir ieškovą išteisinęs teismas. Ieškovas pažymėjo, jog 2013-11-28 ieškovo gynėjas advokatas J. R. ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui pateikė papildomą prašymą, kuriuo pakartotinai buvo prašoma atlikti papildomą finansinį tyrimą, o jį pavesti atlikti nešališkam ir kvalifikuotam specialistui. Tačiau prokuroras ignoravo prašymą ir jokio procesinio sprendimo nepriėmė. Ieškovo apklausa įtariamojo procesiniame statuse įvyko 2014-01-21. Apklausos metu ieškovas nurodė svarbias bylai aplinkybes apie turto įsigijimą bei perleidimą, nurodė liudytojus, kurie galėtų patvirtinti ieškovo teiginius, pateikė 133 lapus reikšmingų dokumentų bei 2014-01-09 UAB „Mokesčių ekspertų biuro“ specialisto surašytą išvadą. Tačiau prokuroras į apklausos metu nurodytus duomenis ir pateiktus dokumentus nereagavo ir nepriėmė jokio procesinio sprendimo. Ikiteisminiam tyrimui užsitęsus labai ilgai ir prokurorui vengiant atlikti procesinius veiksmus, ieškovas vėl pasiprašė apklausai, kuri įtariamojo procesiniame statuse įvyko 2014-02-12, taip pat buvo pateikti papildomi dokumentai. Tačiau prokuroras į apklausos metu nurodytus duomenis nereagavo ir nepriėmė jokio procesinio sprendimo. 2014-04-07 ieškovo gynėjas prokurorui pateikė papildomą įrodymą dėl specialistės I. M. be pagrindo priskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio už tėvo parduotą žemę UAB „YIT Kausta“, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės raštą. Prokurorai ilgai delsė priimti procesinius sprendimus, tačiau 2014-06-03 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras G. T. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2014-06-12 aukštesniojo prokuroro nutarimu, savo iniciatyva, nesant proceso dalyvių skundų ar prašymų, minėtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Byla perduota tyrimui atlikti į Panevėžio apygardos prokuratūrą. 2014-07-29 Panevėžio apygardos Prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras E. B. savo nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, tačiau 2014-09-25 Generalinės prokuratūros prokurorė S. M. savo iniciatyva, nesant proceso dalyvių skundų ar prašymų, minėtą nutarimą panaikino ir byla perdavė tolesniam ikiteisminio tyrimo atlikimui į Kauno apygardos prokuratūrą. Šioje prokuratūroje ikiteisminis tyrimas per 27 dienas buvo pabaigtas, 2015-03-17 buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla buvo perduota teismui. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu visi ieškovo, jo gynėjo prašymai buvo atmetami, tai nagrinėjant bylą teisme 2015-05-14 buvo sudaryta sutartis su UAB „G. T. R.“ dėl išvados pateikimo apie ieškovo ūkinę-finansinę veiklą pagal visą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-055-11 esančią medžiagą. Išvada buvo pateikta teismui 2015-09-04. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-1277-716/2015, 2015-11-13 priėmė nuosprendį, kuriuo ieškovą išteisino pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 189ˡ straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas, pagal prokuroro ir išteisintojo ieškovo apeliacinius skundus išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-204-149/2016 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nuosprendžio, 2016-06-08 priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nuosprendį pakeitė: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino teiginį „J. K. inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama“. Prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas. Prokurorui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-06-08 nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Nr. 1A-204-256/2017, 2017-09-29 priėmė nutartį, kuria pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nuosprendį: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino teiginį „J. K. inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama“. Prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-04-17 nutartimi atmetė Generalinės prokuratūros prokuroro ir išteisintojo ieškovo kasacinius skundus, todėl liko galioti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-29 nutartis. Kaip minėta, ieškovas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, prekiaudamas nekilnojamuoju turtu, versliškai vykdė komercinę veiklą ir tuo pažeidė GPMĮ 35 straipsnio 2 dalies reikalavimus. BK 202 straipsnio dispozicija yra blanketinė, kurios turinys, inter alia, komercinės veiklos neteisėtumo požymis, atskleidžiamas per kitų teisės aktų, tame tarpe GPMĮ, nuostatas. 2010-11-23 GPMĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu (Nr. XI-1152) nekilnojamųjų daiktų pardavimo veikla eliminuota iš individualios veiklos sąvokos. Šis GPMĮ pakeitimas įsigaliojo 2010-12-11, t. y. nuo šios dienos ieškovui inkriminuota veika atliekant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius buvo apskritai dekriminalizuota ir negalėjo būti vertinama kaip sudaranti BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta imperatyvi aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimu – jei nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-29 nutartyje konstatavo, jog 2010-11-23 GPMĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu nekilnojamųjų daiktų pardavimo veikla eliminuota iš individualios veiklos sąvokos, nustatant, kad: „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: <...> savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą <...>“. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje – kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Apygardos teismas konstatavo, jog dėl pasikeitusio GPMĮ 10 straipsnio šioje byloje turi būti taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl ieškovui inkriminuota veika negali būti vertinama kaip individuali veikla, atitinkamai tai reiškia, jog nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno alternatyviųjų būtinųjų sudėties požymių – „kitokiu neteisėtu būdu“. Todėl apygardos teismo nutartimi iš I-os instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino teiginį „J. K. inkriminuota veika, jei ji atitinka individualios veikos požymius, gali būti nusikalstama“. Taigi, įsigaliojus GPMĮ pakeitimui, kuris eliminavo prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą iš individualios veiklos sampratos, baudžiamasis procesas dėl prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos apskritai negalėjo būti pradėtas, nes prekyba nekilnojamuoju turtu negalėjo būti įvertinta kaip nusikaltimas, numatytas 202 straipsnio 1 dalyje, nes nėra šioje blanketinėje normoje numatyto būtinojo sudėties požymio „kitokiu neteisėtu būdu“. Ieškovo vertinimu, esant tokioms akivaizdžioms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas apskritai negalėjo būti pradėtas, t. y. turėjo būti priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis), o jei tyrimas vis dėl to buvo pradėtas, nedelsiant turėjo būti priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovas buvo kaltinamas ir tuo, kad jis pažeidė VMI viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto reikalavimus „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039formą.“ Vilniaus apygardos teismas 2017-09-29 nutartyje taip pat konstatavo, jog ieškovas nepažeidė VMI viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto reikalavimų. Apygardos teismo nutartyje šiuo aspektu nurodyta, jog ieškovas nuo 1993-06-09 yra įsiregistravęs kaip mokesčių mokėtojas, kaip advokatas įregistruotas nuo 1997-01-16. Asmeniui, įgijusiam ir nepraradusiam mokesčių mokėtojo statuso, net pradėjus naują veiklą, iš naujo registruotis mokesčių mokėtoju nėra pagrindo. Kadangi I-os instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo sudarytuose sandoriuose už 2004-03-29 – 2009-04-23 laikotarpį nėra požymių savarankiškos individualios veiklos, atitinkančios komercinės veiklos požymius GPMĮ prasme, todėl jis neprivalėjo kreiptis į apskrities VMI skyrių ir jam nereikėjo pateikti užpildytos pažymos (prašymo) įregistruoti Mokesčių mokėtojų registrą (FR0039 forma) siekiant informuoti mokesčių administratorių. Nepaisant to, šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00055-11 buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2011-03-25 rezoliucija pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 189ˡ straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas ir jo gynėjas ne kartą teikė prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiesiogiai įvardindami akivaizdžią aplinkybę, jog baudžiamasis procesas apskritai yra negalimas, nes ieškovui inkriminuojama veika buvo dekriminalizuota dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Dar 2011-11-03 ir 2012-01-24 ieškovas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, 2014-01-21 ir 2014-02-12 jis buvo apklaustas įtariamuoju ir paaiškino visas nekilnojamo turto sandorių sudarymo aplinkybes, pateikė tai patvirtinančius dokumentus bei specialisto išvadą, kurioje buvo aiškiai konstatuota, jog jo veiksmai negali būti vertinami kaip individuali veikla. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui konstatavus šią akivaizdžią aplinkybę, darančią baudžiamąjį procesą negalimu, ir priėmus 2014-07-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė S. M. 2014-09-25 savo iniciatyva, nesant proceso dalyvių skundų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą atnaujinti. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras D. P. surašė 2015-03-17 kaltinamąjį aktą, kuriuo apkaltino ieškovui padarius nusikalstamą veiką, nors ji jau prieš penkerius metus buvo dekriminalizuota, t. y. sąmoningai neteisėtai suteikė kaltinamojo statusą asmeniui. Į šį kaltinamąjį aktą D. P. kaip liudytojus įrašė 46 asmenis, nors susipažinus su jų parodymų turiniu yra akivaizdu, jog absoliučios daugumos asmenų parodymai apskritai nesusiję su byloje suformuluotu kaltinimu, t. y. neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos būtinosios įrodymų sąsajumo savybės. Todėl teisminio nagrinėjimo I-osios instancijos teisme, prokuroras buvo priverstas koreguoti į teisiamąjį posėdį kviestinų asmenų sąrašą ir daugumos akte nurodytų asmenų apskritai nekviesti į posėdžius. Akivaizdžių kaltinamojo akto trūkumų nebandė ištaisyti ir valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. B.. 2015-05-13 teismo posėdžio metu jis prieštaravo teisėjo įpareigojimui ištaisyti kviestinų į teismo posėdį sąrašo trūkumus ir jame nurodyti tik tuos asmenis, kurių parodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu kaltinimu taip kliudydamas teismui įgyvendinti BPK 242ˡ straipsnio reikalavimus. Galiausiai iš viso 46 asmenų sąrašo liko 8 asmenų sąrašas, nes visų kitų asmenų parodymai neturėjo jokios reikšmės nagrinėjant baudžiamąją bylą. Ieškovas nurodė, kad visi aukščiau nurodyti VMI, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėti ir nepagrįsti proceso sprendimai, dėl kurių jokio nusikaltimo nepadariusio asmens atžvilgiu ilgiau nei tris metus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieškovas buvo pripažintas įtariamuoju, jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės, vėliau surašius kaltinamąjį aktą jis įgavo kaltinamojo procesinį statusą ir buvo teisiamas, turi būti pripažinti neteisėtais. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, tačiau neatliko prokuroro bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu atliktų neteisėtų veiksmų bei priimtų neteisėtų sprendimų teisinio įvertinimo. Apygardos teismas 2017-09-29 nutartimi atsisakė vertinti apeliacinio skundo argumentus dėl padarytų esminių pažeidimų ir dėl šių skundo reikalavimų nepateikė jokių motyvuotų ir pagrįstų argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję visų instancijų teismai konstatavo, jog jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, tačiau neatliko prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu atliktų neteisėtų veiksmų bei priimtų netiesėtų sprendimų teisinio įvertinimo. Būtent civilinę bylą nagrinėjantys teismai ir turi teisę bei pareigą įvertinti ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas taip, kaip jį atlikti įpareigoja BPK normos bei Konstitucinio Teismo, kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluoti reikalavimai, ar tyrimo metu nebuvo padaryta BPK bei kitų įstatymų pažeidimų, ar nebuvo neteisėtai apribotos (pažeistos) proceso dalyvių teisės. Ieškovo atžvilgiu bendra baudžiamojo proceso trukmė – 7 metai ir 23 dienos, iš jų: ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2011-03-25 iki 2015-03-17, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas, t. y. beveik 4 metai. Bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme truko iki 2015-11-13, kuomet buvo priimtas nuosprendis. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko beveik pusantrų metų. Bylos apeliacinis ir kasacinis procesai (abiejose instancijose byla nagrinėta po du kartus) truko iki 2018-04-17, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuroro ir išteisintojo kasacinius skundus. Baudžiamojo proceso metu ieškovui pranešimas apie įtarimą buvo pateiktas 2013-04-25, t. y. įtariamojo procesiniame statuse ieškovas buvo nuo 2013-04-25 iki 2015-03-17, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas. Laikotarpiu nuo 2015-03-17 iki 2015-11-13, kuomet buvo priimtas I-osios instancijos teismo nuosprendis, ieškovas buvo kaltinamojo statuse. Kadangi išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo tik 2017-09-29, kuomet Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs antrą kartą, laikytina, kad ieškovas kaltinamojo procesiniame statuse buvo iki 2017-09-29 (iki įsiteisėjant išteisinamajam nuosprendžiui jo teisinis statusas „išteisintasis“ nebuvo įgavęs teisinės galios, šį statusą ginčijo prokuroras). Tokiu būdu įtariamojo ir kaltinamojo procesiniame statuse ieškovas buvo viso 4 metus 5 mėnesius 4 dienas. Tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį ir procesą pabaigiantį sprendimą ieškovui tapo galutinai žinoma jo bylos baigtis, jo teisinis statusas ir teisinės perspektyvos, iki to laiko ilgiau nei 7 metus ieškovas buvo teisinėje nežinioje. Baudžiamojo proceso metu ieškovo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės. Ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti, kurios buvo tęsiamos. 2014-11-10 prokuroro nutarimu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovui turtui: žemės sklypams Nr. 3 ir Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), šiuo turtu uždrausta disponuoti. Nuosavybės teisių apribojimas galiojo iki įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis, t. y. iki 2017-09-29, tokiu būdu beveik tris metus ieškovas negalėjo disponuoti jam priklausančiu turtu, negalėjo jo realizuoti kuomet buvo palankiausias momentas. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, ieškovo manymu, kad VMI pareigūnai ir specialistai, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai (FNTT tyrėjai), prokurorai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, taip pat bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovo įsitikinimu ikiteisminis tyrimas privalėjo būti nutrauktas, o jį tęsiant buvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą, kas vertintina kaip neteisėti atsakovų veiksmai. Ieškovas nurodė, kad dėl vykdyto baudžiamojo proceso (persekiojimo) jis patyrė turtinių ir neturtinių praradimų. Pažymėjo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme ieškovas naudojosi profesionalių teisininkų – advokatų, mokesčių ekspertų, auditorių paslaugomis, dėl to patyrė nuostolių, kurių baudžiamojoje byloje nekompensavo. Vykusio baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjant bylą teisme) ieškovas sumokėjo 7 654,43 Eur gynėjui advokatui J. R. ir 1 210 Eur gynėjui L. B., taip pat buvo sumokėta 1 210 Eur auditoriui A. K. bei 11 616 Eur audito bendrovei UAB „G. T. R.“. Ieškovas 207,80 Eur sumokėjo prokuratūrai norėdamas pasidaryti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. Bendra ieškovo patirta žala yra 21 688,23 Eur. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių ieškovui neteisėtai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, neteisėtai suteiktas įtariamojo ir kaltinamojo procesinis statusas, neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės, sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Dėl ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų ir teismų neteisėtų procesinių veiksmų, ieškovas patyrė pažeminimą, tarp pažįstamų žmonių pablogėjo jo reputacija, jis prarado verslo partnerių ir kolegų pasitikėjimą, galimybę įsidarbinti ir eiti pareigas pagal turimą profesiją ir išsilavinimą. Dėl baudžiamojo persekiojimo, nuolatinių nepagrįstų valdžios organų kaltinimų bei asmeninio gyvenimo išviešinimo jo pradėjo vengti artimiausi žmonės (dukros ir sutuoktinė). Žiniasklaidoje teikiant detales apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei nuolatos akcentuojant ieškovo buvusius ryšius su KGB, bendravimo su ieškovu pradėjo vengti bendraklasiai, bendrakursiai ir draugai. Ieškovas taip pat buvo priverstas išsibraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Spaudoje nuolatos buvo akcentuojama ieškovo vykdoma profesinė veikla, akcentuojama, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas advokatui. Tokios informacijos platinimas viešojo informavimo priemonėse darė neigiamą įtaką ieškovui, jo kolegoms, advokatūrai. Tokios informacijos platinimas nebuvo priimtinas ir ieškovo klientams bei bylų oponentams, todėl siekdamas išvengti neigiamos informacijos apie ieškovą kaip advokatą ir advokatūros narį, platinimui ieškovas buvo priverstas atsisakyti savo profesinės veiklos, kuria ilgą laikė užsiėmė. Dėl visų nurodytų aplinkybių ieškovas patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei nepatogumus. Tai nėra deklaratyvūs ar neturintys teisinės reikšmės argumentai. Net ir teismui konstatavus proceso metu padarytus įstatymų pažeidimus, dėl kurių asmuo buvo nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo atkurta padaryta neturtinė žala, todėl ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsikirtimų esmė

2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra (toliau – Prokuratūra) prašė ieškinį atmesti. Anot Prokuratūros, aplinkybė, kad ieškovas buvo išteisintas pagal BK 189ˡ straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį dėl to, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Baudžiamojoje byloje buvo vertinami ieškovo veiksmai baudžiamosios teisės prasme, tačiau nebuvo spręstas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Pareigūnų veiksmų neteisėtumą turi įrodyti ieškovas, vien abstraktus atliktų veiksmų išvardijimas ieškinyje nepatvirtina šių veiksmų neteisėtumo. Prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-055-11 buvo pradėtas 2011-03-25 Vilniaus apygardos prokuratūroje 2011-03-22 gavus VMI 2011-03-21 raštą Nr. (12.2)-46-l 1460. Rašte su priedais buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir pagal šiam etapui taikomus įrodinėjimo standartus šių duomenų pakako procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti, t. y. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 189ˡ straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Prokuratūros teigimu, nėra pagrindo teigti, kad pradedant ikiteisminį tyrimą buvo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu prokuroras disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra reikalingas tam, kad būtų surinkta daugiau įrodymų, įvertintos visos teisiškai svarios aplinkybės, nes nepradėjus ikiteisminio tyrimo negalima atlikti tam tikrų veiksmų ir tik ikiteisminio tyrimo metu galima surinkti papildomus įrodymus ir kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. Tai savo ruožtu leidžia teigti, kad pareigūnų veiksmai, konkrečiai – sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu – atitiko teisėtumo kriterijus. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Dėl ieškovo teiginių, kad prokurorai ilgai delsė priimti procesinius sprendimus, nepagrįstai nenutraukė ikiteisminio tyrimo, Prokuratūra nurodė, jog aukštesniojo prokuroro veiksmai naikinat nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėti, nes priimti vadovaujantis įstatymais. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. BPK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atnaujinti ikiteisminį tyrimą gali prokuroras savo iniciatyva. Pažymėjo, kad 2014-06-03 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesnysis prokuroras panaikino motyvuodamas tuo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00506-14 gauta informacijos, kad įtariamasis J. K. šantažuodamas darė neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11 organizuojančiam prokurorui, dėl ko pastarasis ir priėmė 2014-06-03 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2014-09-25 aukštesniojo prokuroro nutarimu panaikintas 2014-07-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, o nutraukti ikiteisminį tyrimą yra pagrindas, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus duomenis, įrodančius ar paneigiančius nusikalstamos veikos buvimą. Paminėjo, kad ieškovas pateikė aukštesniajam prokurorui skundą dėl prokurorės S. M. 2014-09-25 nutarimo. Aukštesniajam prokurorui 2014-11-21 atmetus skundą, ieškovas teikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismas 2015-02-12 nutartimi paliko galioti prokurorės 2014-09-25 nutarimą, konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas 2014-09-25 nutarimu atnaujintas pagrįstai ir teisėtai. Prokuratūros teigimu, ieškinyje, iškraipant faktinius duomenis, teigiama, kad specialistui auditoriui A. K. parengus 2013-10-09 specialisto išvadą, kurioje nurodyti esminiai specialistės I. M. atlikto ieškovo lėšų perskaičiavimo trūkumai, ieškovo gynėjas 2013-10-15 pateikė prašymą prokurorui paskirti naują finansinį tyrimą bei jį paskirti kitam specialistui, o VMI specialistę I. M. nušalinti nuo tyrimo dėl kompetencijos stokos. Susipažinus su šio prašymo turiniu matyti, kad minėtame rašte advokatas pateikė specialistės I. M. išvados vertinimą, kritiką ir išreiškė nuomonę (ne prašymą), kad būtinas naujas finansų tyrimas. Advokatas prašė įvertinti „tokius VMI pareigūno veiksmus ir jo atsakomybę bei užtikrinti, kad jokie kiti finansų tyrimai šiame ikiteisminiame tyrime nebūtų skiriami I. M.“. Ieškinyje taip pat klaidinančiai nurodoma, kad 2013-11-28 ieškovo gynėjas advokatas J. R. ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui pateikė papildomą prašymą, kuriuo pakartotinai buvo prašoma atlikti papildomą finansinį tyrimą, o jį pavesti atlikti nešališkam ir kvalifikuotam specialistui. Tačiau prokuroras ignoravo prašymą ir jokio procesinio sprendimo nepriėmė. Iš šio prašymo rezoliucinės dalies matyti, kad prašoma pranešti kokiu pagrindu 2013-11-25 pranešime apie įtarimą įrašytos atitinkamos sumos, pateikti jų paskaičiavimą ir tai patvirtinančios medžiagos kopijas. Prašymas skirti naują finansinį patikrinimą nebuvo pareikštas. Svarstant ieškovo argumentus dėl nepagrįsto kaltinimo dėl bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo į teismą, Prokuratūra pažymėjo, kai nagrinėjamu atveju prokuroras, įvertinęs ikiteisminiame tyrime gautus duomenis, buvo įsitikinęs, kad pakanka duomenų įtariamojo kaltei pagrįsti. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padaryta atlikus įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras, nusprendęs užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą teismui, atliko neteisėtus veiksmus. Dėl to, kad ieškovas baudžiamojoje byloje teikdamas kasacinį skundą nurodė, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas, įtarimų pareiškimas, jo teisių ribojimai baudžiamojo proceso metu buvo neteisėti, ikiteisminio tyrimo atnaujinimas, jo tęsimas, bylos perdavimas teismui yra neteisėti veiksmai, esmingai pažeidę jo, kaip įtariamojo, vėliau kaip kaltinamojo, teises, Prokuratūra nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas kasacinėje nutartyje pasisakė, kad nebuvo padaryti BPK pažeidimai, ši nutartis yra galiojanti, todėl civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali padaryti priešingų išvadų, kaip kad siekia ieškovas. Prokuratūros teigimu, ieškovas nepagrįstai ilgina ikiteisminio tyrimo trukmę, kadangi ieškovui pranešimas apie įtarimą pateiktas 2013-04-25, todėl nuo šios datos skaičiuotina ir ikiteisminio tyrimo, ir viso baudžiamojo proceso trukmė. Nurodė, kad ieškovas kaip neteisėtą veiksmą abstrakčiai nurodė kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) paskyrimą, tačiau nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių šios priemonės taikymo neteisėtumą – nėra duomenų, kad kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumas būtų konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, priimant atitinkamą procesinį sprendimą, taip pat nepateikta duomenų, kad jos paskyrimą ieškovas būtų skundęs BPK nustatyta tvarka. Dėl ieškovo prašomos atlyginti turtinės žalos, Prokuratūra nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl nėra pagrindo atlyginti baudžiamojo proceso metu turėtas išlaidas; ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad prašoma priteisti 1 210 Eur suma, kuri buvo sumokėta auditoriui A. K., susijusi su A. K. parengtomis 2013-10-09 ir 2014-01-09 specialisto išvadomis; prašydamas priteisti patirtas 1210 Eur išlaidas gynėjo L. B. pagalbai, ieškovas pateikė pinigų priėmimo kopiją, kurioje nurodyta 1000 Eur suma, be to, išlaidos dviem gynėjams negali būti laikomos objektyviai būtinomis; ieškovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad buvo būtina gauti audito bendrovės UAB „G. T. R.“ išvadą, be to, specialistui pateikti 1, 2, 4 klausimai susiję su veikos kvalifikavimu, gali būti sprendžiami teismo, nereikalaujantys specialių žinių; ieškovui pasirinkus susipažinimo būdą – daryti kopijas, o ne išrašus, išlaidos kopijoms nelaikytinos objektyviai būtinomis, kurias turėtų atlyginti valstybė. Dėl ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos, Prokuratūra nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtų nepatogumų mastą; ieškovo išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nesusijęs su baudžiamuoju procesu pagal BK 189ˡ straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį; ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad prokurorai per visuomenės informavimo priemones apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją; ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra neproporcingai didelis, jis iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Prokuratūra pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, vienu iš Lietuvos valstybės atstovų nurodo VMI, tačiau nenurodo, kokiais neteisėtais šios institucijos veiksmais padaryta žala – baudžiamojoje byloje pateikta VMI specialistės išvada nėra susijusi su teisėsaugos pareigūno funkcijų ir procesinių veiksmų atlikimu, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ar teisingumą valstybės vardu; prie ieškinio pridėtos 2011-01-26 publikacijos apie VMI atliekamą ieškovo mokestinį patikrinimą nesusijusios su ieškinio reikalavimais šioje byloje, kadangi tuo laikotarpiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsikirtimų esmė

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė ieškinį atmesti. VMI teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių mokesčių administratoriaus neteisėtus veiksmus ir mokesčių administratoriaus veiksmų priežastinį ryšį su ieškovui galėjusia atsirasti žala. Nurodė, kad 2010-11-30 VMI buvo išrašytas pavedimas tikrinti Nr. 83-216, pagal kurį pradėtas ieškovo mokestinis patikrinimas – tikrintas gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31. Tuo pat metu buvo atliekami ir su ieškovu susijusių įmonių mokestiniai ir operatyvūs patikrinimai. Ieškovo argumentas, kad 2010 m. VMI pradėjo jam nežinomą ir neįvardintą tikrinimo procedūrą yra nepagrįstas, nes su VMI pavedimu tikrinti Nr. 83-216 ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas 2011-02-07. Pradėtų kontrolės veiksmų metu nustatyta aktyviai vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla tiek ieškovo, tiek susijusių fizinių asmenų vardu, todėl VMI kilo pagrįstų įtarimų, kad minėti sandoriai vykdyti galimai prisidengiant kitų asmenų vardu ir slepiant tikrą naudos gavėją, o iš sandorių gautos pajamos priskirtinos individualios veiklos pajamoms. Be to, nustatyta, kad sandoriai, vykdyti su susijusiomis įmonėmis galimai sudaryti ne rinkos kainomis. Taip pat pagal banko informaciją nustačius piniginių lėšų srautus, tarp jų ir į užsienio valstybes, bei grynųjų pinigų operacijas, VMI kilo pagrįstų įtarimų dėl grynųjų pinigų realaus šaltinio ir galimo neteisėtų piniginių lėšų legalizavimo per tarp įmonių ir susijusių asmenų vykdytus sandorius. Todėl ši informacija 2011-03-21 d. raštu Nr. (12.2)-46-11460 pagal kompetenciją buvo perduota įvertinimui Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pažymėjo, kad minėta ieškovo kaip „neaiški“ įvardijama procedūra, atlikta vadovaujantis mokesčių administratoriaus pareiga bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Ieškovo teiginys, kad informacija Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateikta nesurinkus tam būtinų duomenų, nėra teisingas, nes ieškovui buvo surašytas 2011-01-18 mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (4.65)-304-91, pagal kurį ieškovas 2011-03-17 pateikė, bet tik dalį, prašytų dokumentų. Vėliau ieškovui buvo surašomi nurodymai (2011-07-18 Nr. (4.65)-304-1322, 2011-12-05 Nr. (4.65)-304-2545), įpareigojantys ieškovą pateikti informaciją ir dokumentus dėl turto įsigijimo bei pardavimo, tačiau informacija VMI pateikta nepilna apimtimi. Taigi VMI 2011-03-21 dienos raštu Vilniaus apygardos prokuratūrą informavo apie tuo momentu turėtus duomenis, kurie dėl objektyvių priežasčių galėjo būti nepilna apimtimi. Ieškovai argumentai, kad 2013-03-29 VMI specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8 teisiškai ir faktiškai nepagrįsta, surašyta tendencingai ir nekompetentingo asmens, parengta turint tik dalį dokumentų ir duomenų išvadoms pagrįsti, VMI vertinimu, yra nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovo atžvilgiu surašyta išvada pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis –

VĮ Registrų centro, Lietuvos bankų ir kitų įstaigų sukaupta informacija ir dokumentais, liudytojų parodymais, ankstesnių VMI patikrinimų metu surinkta medžiaga, kitais dokumentais, kuriuos su užduotimi pateikė FNTT. Be to, išvadą surašiusi VMI specialistė I. M. turėjo ilgalaikį darbo stažą VMI ir ilgametę patirtį atliekant gyventojų kontrolės veiksmus. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, VMI pažymėjo, kad nėra duomenų, jog VMI neturėdama teisės ar viršydama suteiktus įgaliojimus atliko savo funkcijas, o baudžiamojo proceso baigtis ir ieškovo išteisinimas teismine tvarka savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad VMI veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Ieškovas patirtos žalos atsiradimą sieja su jo atžvilgiu vykdytu baudžiamuoju procesu (persekiojimu), tačiau mokesčių administratorius nėra institucija, atliekanti ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjanti baudžiamąsias bylas arba turinti teisę priimti sprendimus, susijusius su šiais procesais. Kadangi mokesčių administratorius neturi įgaliojimų daryti įtaką baudžiamojo proceso eigai ar lemti jo baigtumą, jo veiksmai negali turėti tiesioginio ryšio su ieškovui galėjusia kilti žala. VMI ieškovo atžvilgiu vykusiame baudžiamajame procese dalyvavo kaip nesuinteresuotas ir nešališkas subjektas, t. y. kaip pranešėjas, kuris savo tiesioginių funkcijų atlikimo metu nustatytą informaciją perdavė pagal kompetenciją įvertinti kitai institucijai, bei kaip specialistas, kuris veikė jam suformuluotos užduoties ir pateiktos informacijos ribose.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsikirtimų esmė

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Anot Teisingumo ministerijos ieškovas teigia, kad žalą jis patyrė dėl ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų ir teismų neteisėtų procesinių veiksmų, tačiau konkrečiai nenurodė, kokius būtent teismų veiksmus ieškovas laiko neteisėtais ir sukėlusiais jam žalą. Iš teismų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje matyti, kad ieškovas visuose teismuose buvo išteisintas, todėl nesuprantami ieškovo teiginiai, kad turtinę ir neturtinę žalą ieškovas patyrė dėl teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo 2015-11-13 nuosprendis buvo pakeistas pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį „J. K. inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama“, tačiau iš esmės ši aplinkybė ieškovo teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturėjo. Be to, minėto teiginio įrašymas į nuosprendžio aprašomąją dalį nelaikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas nepaisant nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyto minėto teiginio. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-09-29 nutartimi neatsisakė vertinti apeliacinio skundo argumentus dėl neva padarytų procesinių pažeidimų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. K. skunde „<..> įvardinti neva ikiteisminio tyrimo ir teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai yra subjektyvi apelianto nuomonė. Iš bylos matyti, kad visi J. K. ir jo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu paduoti skundai yra išnagrinėti nepažeidžiant BPK nuostatų, o prašymų atmetimas nelaikytinas baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, juolab, kad nutarimai, nutartys pakankamai motyvuotos ir procesiniuose dokumentuose nėra prieštaravimų. Esant tokioms aplinkybėms J. K. teisės ir BPK reikalavimai nebuvo pažeisti“. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ši Vilniaus apygardos teismo 2017-09-29 nutarties dalis buvo peržiūrėta kasacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-17 nutartimi buvo konstatuota, kad „<..> nėra teisinio pagrindo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, t. y. pažeidimai, dėl kurių esmingai buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį“. Kasacinis teismas pateikė išaiškinimą tiek dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atnaujinimo ieškovo atžvilgiu, tiek dėl prokuroro veiksmų pateikiant teismui perteklinį liudytojų, kviestinių į teismą, sąrašą. Kasacinis teismas šių veiksmų nelaikė esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais ir toks išaiškinimas neabejotinai yra svarbus šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teisingumo ministerija nurodė nesutinkanti su ieškovo pozicija, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga, kadangi byla buvo pakankamai sudėtinga; procesas teismuose užsitęsė iš esmės dėl to, kad proceso dalyviai, taip pat ir pats ieškovas, aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis apskųsti teismų priimtus sprendimus; ieškovas nenurodė ir nėra jokių duomenų, kad bylų nagrinėjimo teismuose laikotarpiu būtų buvę kokių nors nepagrįstų bylų vilkinimo požymių, ar laikotarpių, kai nepateisinamai ilgai byloje nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai.

Teisingumo ministerijos teigimu, ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą yra nepagrįstas. Ieškovas 7 654,43 Eur dydžio išlaidas, sumokėtas advokatui J. R. įrodinėja advokato išrašytomis sąskaitomis ir pinigų priėmimo kvitais, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti advokato suteiktų paslaugų pobūdžio ir apimties, įvertinti išlaidų dydžio pagrįstumo. Sąskaitose abstrakčiai nurodyta, kad suteiktos teisinės paslaugos (gynyba ir atstovavimas) baudžiamojoje byloje, nekonkretizuojant, kokie atlikti darbai, už kokį darbą kiek valandų sugaišta ir kokia suma priskaičiuota. Ieškovas teigia advokatui L. B. sumokėjęs 1 210 Eur, tačiau šias išlaidas pagrįsti pateiktas tik vienas pinigų priėmimo kvitas 1 000 Eur sumai. Iš baudžiamojoje byloje priimtų teismų procesinių dokumentų matyti, kad teismo posėdžiuose dalyvavo du ieškovo gynėjai advokatai J. R. ir L. B., tačiau ieškovas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių būtinybę samdyti du gynėjus, juolab, kad ieškovas pats turi teisinį išsilavinimą, kaip pats teigia, buvo advokatu. Ieškovas, prašydamas atlyginti 207,8 Eur išlaidas už baudžiamosios bylos kopijas nepaaiškino, kodėl buvo būtina daryti baudžiamosios bylos kopijas, kokie dokumentai iš baudžiamosios bylos ieškovui nebuvo įteikti ir dėl kokių priežasčių. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 1 210 Eur auditoriui A. K. bei 11 616 Eur audito bendrovei UAB „G.T. R.“ sumokėtas lėšas, tačiau ieškovas savo iniciatyva užsakęs net dvi specialistų išvadas, pats prisiėmė šių išlaidų apmokėjimo naštą. Be to, nėra pakankamų įrodymų, kad 2016-04-18 PVM sąskaita išrašyta už auditoriaus A. K. išvadą būtent baudžiamojoje byloje. Teisingumo ministerijos manymu, 11 616 Eur išlaidos audito bendrovei UAB „G. T. R.“ laikytinos neproporcingai didelės ir neadekvačios atliktam tyrimui. Be to, tokių išlaidų dydis ir specialistams pateikti klausimai nebuvo derinti su prokuroru ir teisėju. Ieškovas, naudodamas perteklines gynybos priemones, ir mokėdamas už jas neprotingai didelę, neadekvačią kainą, pats prisiėmė šių išlaidų atlyginimo riziką. Teisingumo ministerija nurodė, kad ir neturtinė žala ieškovui neturėtų būti atlyginama. Pažymėjo, kad ieškovas nei vienu teismo procesiniu sprendimu nebuvo nuteistas. Baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai, dalyvavimas ikiteisminiame tyrime ir teisminiame bylos nagrinėjime galėjo ieškovui sukelti tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, tačiau, atsižvelgiant į kaltinimų sunkumą ir teismų procesinių sprendimų palankumą ieškovui, mano, šie išgyvenimai nebuvo tokio intensyvaus pobūdžio, kad galėtų būti laikomi neturtine žala. Tuo labiau, kad ieškovas buvo advokatas ir jam teisinio pobūdžio procesai buvo kasdieninio gyvenimo dalis, puikiai suprantami ir įprasti. Atsižvelgiant į tai, kad spaudos straipsniuose pateikta informacija apie ieškovą iš esmės daugiausia susijusi ne su šiai bylai aktualia baudžiamąja byla, o su kitomis ieškovo gyvenimo aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo reputacija pablogėjo dėl šioje byloje aktualios baudžiamosios bylos. Be to, dėl neigiamo pobūdžio informacijos, susijusios su šiai bylai aktualios baudžiamosios bylos ikiteisminiu tyrimu, yra kaltas pats ieškovas, nes spaudos straipsniuose aptarinėjama, kad ieškovas vengia atvykti į VMI, vykdyti privalomus mokesčių administratoriaus nurodymus pateikti dokumentus, kad dėl to ieškovas gali būti atvesdintas policijos. Ieškovas, teigdamas, kad buvo priverstas išsibraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Be to, vien aplinkybė, kad ieškovas savo iniciatyva nutraukė advokato profesinę veiklą, nereiškia, kad tokį sprendimą sąlygojo būtent baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 50 000 Eur yra nepagrįstai didelis, neteisingas ir neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kadangi šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovo neturtinė žala turėtų būti įvertinta didesne pinigine kompensacija, ieškovas nebuvo nuteistas, neatliko su laisvės apribojimu ar atėmimu susijusios bausmės.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kadangi buvo be jokio pagrindo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tai buvo kerštas už jo vykdomą profesinę veiklą dirbant advokatu. Ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Ieškovas per visą savo deklaravimų istoriją neturėjo nė vienos pretenzijos, nė vienos baudos, nuslėptų sandorių ar nepateiktų deklaracijų iš ieškovo pusės nebuvo. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai 2013 m. gruodžio mėn. ieškovas pasiprašė būti išbraukiamas iš advokatų sąrašo, neturėjo kito pasirinkimo kaip pasitraukti iš šios veiklos, kad nedarytų gėdos aplinkiniams. Nuo 2013-11-08 ieškovas yra įrašytas į įskaitą ir iki gyvos galvos turi gerti vaistus nuo padidinto spaudimo. 2014 metais iš ieškovo paimta 11 vienetų šaunamųjų ginklų, apribota ieškovo teisė į laisvą judėjimą. Baudžiamasis procesas truko 7 metus 23 dienas, nuo 2013-03-24 iki 2018-04-17. Įtariamojo statusu ieškovas buvo 4 m. 5 mėn. 4 d. Daugelis žmonių, kurie turėjo su ieškovu verslo santykius, iš teisininkų draugijos, nustojo bendrauti su ieškovu. Dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti ieškovas kiekvieną kartą turėjo raštu kreiptis į prokurorą G. T., raštu gauti leidimą. Turtą iš pradžių planavo palikti sau, vaikams išvažiavus į užsienį norėjo parduoti, rinkos sąlygos buvo palankios ir nieko negalėjo daryti, buvo turtą užšaldęs. Pardavė viską, kas nebuvo areštuota. Dėl ginklų paėmimo žalos nebuvo. Dėl apeliacinių ir kasacinių skundų ieškovas turėjo mokėti pinigus advokatams, gaišti laiką.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas G. Gudeliauskas palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovo patirtos išlaidos advokatams įvertinant baudžiamosios bylos apimtį, ikiteisminio tyrimo stadiją, ikiteisminio tyrimo proceso trukmę yra protingos, buvo būtinos. Ieškovas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje, naudojosi profesionalių auditorių, apskaitininkų paslaugomis, išvados susiję su baudžiamąja byla, todėl ieškovo patirtos išlaidos turėtų būti pripažįstamos ir atlygintos kaip ieškovo patirta žala. Išlaidos dokumentų kopijoms taip pat vertintina kaip ieškovo patirta žala. Suprastėjo ieškovo sveikata, sumažėjo ieškovo geras vardas, kaltinimai ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, kuriuos ieškovas vertina 50 000 Eur suma. Ieškovo patirtos išlaidos advokatams, auditoriams dokumentų kopijavimui priežastiniu ryšiu susijusios su institucijų neteisėtais veiksmais. Taip pat neturtinė žala susijusi priežastiniu ryšiu, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas E. Dereškevičius palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovo teisės pažeistos taikant neproporcingai paties ikiteisminio tyrimo pradėjimą kaip baudžiamojo persekiojimo institutą, t.y. aiškiai galiojant mokestiniams, civiliniams teisiniams santykiams, kurie neturėjo jokių baudžiamosios atsakomybės požymių, nebuvo pasiekę jokių pavojingų visuomenei lygių. Pirmiausia privalėtų būti atliekami ne mokestinio patikrinimo, o švelnesne forma mokestinio tyrimo veiksmai, mokesčių mokėtojui siūloma pateikti papildomus duomenis. Šioje byloje iš karto buvo pradėtas ieškovo mokestinis patikrinimas, t. y. sunkesnė mokesčių mokėtojui tyrimo forma. 2011-02-21 viršininko pareigas ėjusio Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. Ž. kreipimasis į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą R. J. yra neteisėtas. Buvo paminti tiek žmogaus orumo, tiek Konstitucijos nekaltumo prezumpcijos principai, visuomenei buvo sudarinėjamas įspūdis, kad asmuo yra nusikaltėlis. Prokuratūra objektyviai neturėjo jokių papildomų objektyvių duomenų, kurie galėtų būti pagrindas formuluoti asmeniui įtarimą. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo taikoma ilgą laiką be jokio pagrindo, teismo nuosprendžio įvykdymui kardomoji priemonė neturėjo jokios reikšmės. Prokuroras nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą, bet tai buvo neatitikimas teisinei reglamentacijai, netinkamas susipažinimas su Lietuvoje galiojančiais įstatymais arba kitos aplinkybės, nulėmusius neteisėtus prokuroro procesinius sprendimus. Skundas, kuriame, remiantis atitinkamais baudžiamojo kodekso straipsniais, įtariamojo ir jo gynėjo buvo paduotas kreipiantis būtent į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris dėl kaltinamojo akto surašymo teisėtumo, t. y. dėl aplinkybių kurios nurodomos kaltinamajame akte, jo formuluotėse dėl padarymo laiko, vietos, padarinių ir būdo taip pat privalėjo įvertinti 2010 m. galiojančią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reglamentaciją. Ir jei jis tai būtų padaręs, būtų tenkinęs įtariamojo skundą ir būtų bylą grąžinęs prokuratūrai, kad būtų kaltinamasis aktas arba pakeistas, arba ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas galėjo priimti formalų ir įstatymui prieštaraujantį sprendimą.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovė su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovo atstovas, duodamas paaiškinimus, aiškino, kad buvo pažeistos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir citavo šių rekomendacijų 84 punktą. Buvo cituojama įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m., ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m., tuo metu galiojo kita redakcija, t. y. 2008-08-11 redakcija, kur buvo 9 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs gautą pareiškimą, jeigu nėra pagrindo, nurodytus faktus vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus ir nėra Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies aplinkybių, prokuroras nedelsdamas priima proceso sprendimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Taigi, pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija šioje byloje pasisakė, kad pats savaime ikiteisminio tyrimo pradėjimas, jeigu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, nelaikytinas neteisėtu. Tokią praktiką formuoja ir civilines bylas nagrinėjantys teismai dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas išteisimo dėl to, kad penki sandoriai nepriskirti individualiai veiklai, apie dekriminalizaciją nebuvo kalbos. Tik per teismų praktiką buvo suformuota ir išaiškinta taisyklė, kad, jeigu pasikeitė blanketinės dispozicijos turinį sudaranti norma, tai nėra pagrindo traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Pagrindo teigti, kad prokuroras tuoj pat turėjo priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas pasakė, kad jokių proceso pažeidimų nebuvo padaryta, skundai išnagrinėti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Neprieštarauja ir sutinka su ieškinio reikalavimu atlyginti išlaidas, patirtas sumokant advokatui J. R., suma yra 6464,38 Eur. Išlaidos antram advokatui nelaikytinos būtinomis išlaidomis, todėl valstybė šių išlaidų negali atlyginti. Dėl išlaidų auditoriui A. K., ieškovas neįrodė, kad patyrė išlaidas būtent už A. K. išvados surašymą, dokumentai nepatvirtina, kad A. K. buvo sumokėta už 2013-10-09 ir 2014-01-09 išvadas. UAB „G. T. R.“ išlaidos nebuvo būtinos byloje. Ieškovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, o ieškovui pasirinkus būdą daryti kopijas, o ne išrašus, tai yra ieškovo teisė ir tai nėra būtinos išlaidos, kurias turėtų atlyginti valstybė. Iš advokatų sąrašo buvo išbrauktas ne dėl šios baudžiamosios bylos. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad nėra priežasčių, dėl kurių J. K. negalėjo būti tikrinamas. J. K., sąmoningai nutylėjo reikšmingą aplinkybę, t. y. tai, kad buvo pateikęs pastabas dėl patikrinimo akto, mokesčių administratoriui taip pat buvo pateikęs prašymą susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Pasirašius tokį susitarimą tarp J. K. ir mokesčių administratoriau, buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsniu, pasirašius susitarimą, J. K. prarado teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, t.y. mokestinio patikrinimo rezultatus. Ieškovas žinojo, kad yra sudaręs tokį susitarimą su mokesčių inspekcija, kas iš esmės reiškia, kad neteko teisės kvestionuoti jo atžvilgiu mokestinio patikrinimo metu nustatytų rezultatų. Teismui ieškovas šių aplinkybių net nenurodo ir sąmoningai laikosi niekuo nepagrįstos pozicijos, kad jo atžvilgiu patikrinimas buvo atliekamas neteisėtai. Vykdyto mokestinio patikrinimo metu ieškovas nė karto neskundė mokesčių administratoriaus veiksmų. Pradėtų kontrolės veiksmų metu buvo nustatyta aktyviai vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla tiek ieškovo, tiek susijusių fizinių asmenų vardu, todėl Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kilo pagrįstų įtarimų, kad minėti sandoriai vykdyti prisidengiant kitų asmenų vardu ir slepiant tikrąjį naudos gavėją, o iš sandorių gautos pajamos priskirtos individualios veiklos pajamoms. Pagal bankų informaciją nustačius piniginių lėšų srautus, tarp jų į užsienio valstybes, bei grynųjų pinigų operacijas, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kilo pagrįstų įtarimų dėl grynųjų pinigų realaus šaltinio ir galimo neteisėto piniginių lėšų legalizavimo per tarp įmonių ir susijusių asmenų vykdytus sandorius. Būtent pagal tai ši informacija 2011-03-21 raštu pagal kompetenciją įvertinimui buvo perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai. Mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu nustatęs, kad yra nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kurių tyrimas nepriklauso jo kompetencijai požymių, apie juos privalo informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar institucijas. Mokesčių administratorius perdavė informaciją prokuratūrai ne dėl to, kad J. K. galimai buvo neregistravęs veiklos, o dėl to, kad buvo įžvelgtos galimos lėšų legalizavimo rizikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio, reglamentuojančio nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, kontekste. Mokesčių administratorius įžvelgė visiškai kitos nusikalstamos veikos požymius. Buvo finansinės operacijos tarp susijusių asmenų, iš ofšorinių kompanijų buvo atėję pinigai. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos ūkinės komercinės veiklos ir dėl neteisėto praturtėjimo. Mokesčių administratorius negalėjo neperduoti informacijos, nes tai numato teisės aktai. Prie išvados, kokia ji yra, kokia buvo baudžiamojoje byloje, tiesiogiai prisidėjo ir pats ieškovas, ieškovas prie to prisidėjo savo neveikimu, nes jis neteikė visų dokumentų tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinio patikrinimo metu, tiek teisėsaugos institucijai, todėl natūralu, kad pateiktos išvados galėjo būti netikslios. Išvada surašyta kompetentingo asmens, I. M. vertino tai, ką pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai negali turėti tiesioginio ryšio su ieškovui galėjusia kilti žala.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovė su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad matomai ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties neteisėtumas susijęs su tuo, kad teisėjas priėmė ne tokį sprendimą, kokio tikėjosi ieškovas. Bet ikiteisminio tyrimo teisėjas labai aiškiai ir konkrečiai savo nutartyje yra įvardijęs, kad ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Nesant teismų sprendimuose konstatuotų baudžiamojo proceso pažeidimų, teigti, kad visas procesas buvo neteisėtas nėra pagrindo. Dėl reputacijos, dėl to, kad buvo priverstas išsibraukti iš advokatų sąrašų, yra kriminalinės žvalgybos duomenys, kur ieškovas pats sako, kad jam neapsimoka dirbti advokatu. Aplinkybė, kad ieškovas buvo išteisintas, nepreziumuoja proceso neteisėtumo, juos ieškovas turi įrodyti.

11. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P. paaiškino, kad šiuo metu prokuroru Kauno apygardos prokuratūroje nebedirba, dirbo iki 2018-2019 m. Tokio asmens, kaip ieškovas, ir tokios bylos neprisimenantis. Kokiomis aplinkybėmis byla pakliuvo į Kauno apygardos prokuratūrą nežino. Neneigia, kad kaltinamąjį aktą surašė jis. Negali atskleisti informacijos ar jam yra pareikšti įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Ž. paaiškino, kad VMI nebedirba. Nurodė, kad apie 2010-2011 m. Vilniaus apskrities VMI buvo atliekami kelių įmonių patikrinimai. VMI nustatė, kad šios įmonės tarpusavy atliko neaiškius sandorius, kuriuose dalyvavo ieškovas ir jam artimi žmonės. Įtarus, kad tai gali būti susiję su nusikalstama veika, raštas buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Buvo nuspręsta perduoti Vilniaus apygardos, o ne Vilniaus apylinkės prokuratūrai, nes dalyvavo keli juridiniai asmenys, taip pat ir užsienio, ir Lietuvos piliečiai. Buvo neaiškūs fizinių asmenų lėšų šaltiniai, o tarp įmonių – finansinės operacijos, dėl kurių kilo įtarimų. Tuo metu jis vadovavo Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamentui ir pasirašydavo visus išeinančius raštus iš Vilniaus apskrities VMI, todėl praktiškai žinodavo apie visus atliekamus patikrinimus. I. M. dirbo Gyventojų patikrinimo skyriuje, atlikdavo fizinių asmenų patikrinimus, O. S.-A. dirbo Pažeidimų vertinimo skyriuje, lyg buvo skyriaus vedėjo pavaduotoja, jis buvo Vilniaus apskrities VMI viršininko pavaduotojas, laikinai ėjo viršininko pareigas nuo 2010 m. pabaigos. Iki ieškovo mokestinio patikrinimo atlikimo rinkti duomenys buvo ne mokestinis tyrimas, o mokesčių mokėtojo rizikingumo vertinimas. Kontrolės blokas gauna konkretų tikrintinų asmenų sąrašą su konkrečiais tikrintinais veiksmais, jis to kontroliuoti negalėjo. Jokių pavedimų VMI tuometinis vadovas M. K. jam nedavė. Iki 2011-03-21 pareiškimo prokuratūrai mokestinis patikrinimas nebuvo baigtas, sprendimą kreiptis į prokuratūrą priėmė jis. Kito pasirinkimo jis neturėjo – buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad reikia perduoti įvertinimui, ir jeigu yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, mokestinis patikrinimas sustabdomas. Kai raštas buvo perduotas prokuratūrai, nebuvo baigtas nei mokestinis patikrinimas, nei surašyta specialisto išvada. Specialisto išvada rašoma pagal konkrečius teisėsaugos užduotus klausimus, į juos atsakant, o atliekant mokestinį patikrinimą, VMI tikrina viską. Kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą yra normali praktika, 2010 m. buvo apie 30 kreipimosi atvejų, tačiau ikiteisminius tyrimus dažnai būna atsisakoma pradėti. Dėl 2011-03-21 pareiškimo siuntimo vyr. prokurorui R. J. nusprendė jis asmeniškai, kad pats prokuroras nuspręstų kam jį paskirti.

13. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. S.-A. paaiškino, kad ji dirba VMI Akcizų ir administravimo departamento Kontrolės ir stebėsenos skyriaus patarėja. Buvo atliekami tam tikri kontrolės veiksmai ieškovo atžvilgiu, asmeniškai veiksmų neatlikinėjo. 2010-2011 m. dirbo VMI Pažeidimų vertinimo skyriuje patarėja. I. M. tuo metu dirbo pirmam gyventojų patikrinimo skyriuje, I. M. pavaldi jai nebuvo. 2011-03-21 raštą rengė ji, jį peržiūrėti turėjo skyriaus vedėja. Už rašto duomenų teisingumą atsako tiek rengėjas, tiek pasirašęs asmuo, t. y. tiek ji, tiek M. Ž.. Raštą rengė viršininkės D. Š. pavedimu. Dėl kontrolės veiksmų parinkimo ji nesprendžia, ieškovo pajamų ir išlaidų ji nevertino, vertino kiti darbuotojai pagal kompetenciją, t. y. I. M.. I. M. į ją žodžiu kreipėsi teisinės konsultacijos, dėl ko konkrečiai, neatsimenanti. Raštą rengė pagal I. M. atsiųstą medžiagą, tekstą rengė ji pati. Rašto adresatą (vyr. prokurorui R. J.) derino su vadovybe – D. Š., su M. Ž. nederino. Pats ieškovas visada vengė atvykti ir bendradarbiauti su kontrolės veiksmus atliekančiu pareigūnu.

14. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. T. paaiškino, kad jis yra Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. 2011 m. kovo mėn. pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūroje iš VMI buvo gautas pranešimas apie ieškovo, ieškovo tėvų, įmonių, su kuriomis ieškovas susijęs kaip akcininkas ar kitais ryšiais, sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paskolinius, pinigų dovanojimo ryšius. Atlikęs veiksmus, jis įžvelgė nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 189ˡ, 202 straipsniuose. Buvo pateikta užduotis VMI detaliai surinkti duomenis ir pateikti išvadą. Gavus specialisto išvadą, buvo parengtas pranešimas apie įtarimą. Ieškovas teikė prašymą skirti naują tyrimą, tačiau jis nematė tam pagrindo, todėl jo netenkino. Ieškovas neoficialiai vis ateidavo pas jį į tarnybines patalpas su įvairiais grasinimais, prašymais. To pasekoje 2014 m. birželio mėn. ikiteisminį tyrimą jis nutraukė. Ieškovo bylą nagrinėti jam paskyrė jo vadovas – aukštesnysis prokuroras I. M.. Nebuvo aplinkybių, dėl kurių buvo galima atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 166 straipsnyje nustatyta, kad gavus pranešimą, kuriame nurodomos aplinkybės turinčios nusikalstamos veikos požymių, yra pagrindas ikiteisminiam tyrimui. BPK nustatytas 10 dienų terminas nebuvo pakankamas išsamiam, objektyviam aplinkybių įvertinimui, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekaip nesuvaržė ieškovo teisių, nebuvo pritaikytų jokių apribojimų jo turimam turtui. Kreipėsi specialisto išvados, nes VMI pateikta informacija nebuvo pagrįsta rašytiniais dokumentais. Dėl 2013-11-28 ieškovo prašymo, nurodė, kad visi ieškovo, jo gynėjo prašymai buvo užregistruoti, visi atsakymai į juos buvo pateikti. A. K. dokumentas buvo perduotas tyrėjui aplinkybių įvertinimui, į jį buvo atsižvelgta, VMI specialistė pagal tai koregavo savo išvadą. Kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jo nutarimas dėl nutraukimo buvo panaikintas, tolimesne ikiteisminio tyrimo eiga jis nesidomėjo. Pradėti ikiteisminį tyrimą nusprendė jis pats, įvertinęs VMI informaciją, niekas prie to neprisidėjo. Dėl ikiteisminio tyrimo su vyriausiuoju prokuroru R. J. neteko bendrauti, su prokuroru I. M. teko bendrauti tik tiek, kiek tai susiję su tyrimo eiga ir terminais, tačiau jokių nurodymų kaip ką atlikti tikrai nebuvo. Nurodė, kad teisinės pagalbos prašymas Ispanijai ikiteisminio tyrimo metu buvo rengiamas, tai sąlygojo ne koks VMI prašymas, bet gavus bankų sąskaitų išrašus, buvo nustatyta, kad vyko bankiniai pavedimai į Ispaniją. Apklausti notarus nebuvo būtinybės. Ieškovo byla nebuvo išskirtinė, jokio nusistatymo prieš ieškovą jis neturėjo. Su tyrėju R. S. susitikimai vyko tik darbiniais reikalais, jokie kiti asmenys susitikimuose nedalyvavo. Asmeniškai su Š. R. šio ikiteisminio tyrimo metu jis nebendravo. Oficialių ieškovo, jo gynėjo prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo, buvo tik neoficialūs, bet nenuoseklūs.

15. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. D. paaiškino, kad dirbdamas žurnalistu skirtingose žiniasklaidos priemonėse domėjosi įvairiomis temomis, tame tarpe ir ieškovo byla. Po publikacijų apie ieškovo bylą buvo apklaustas STT kaip liudytojas, apklaustas buvo ir Kauno apygardos teisme. Su ieškovu siejo draugiški darbiniai, bet ne asmeniniai santykiai. Su ieškovu supažindino N. Z., kai dirbo LNK. Buvo pažįstamas su M. K., R. J., K. J., R.. Apie ieškovo mokestines procedūras jis nieko nežino. Mano, kad VMI buvo asmenų, kurie šiuo metu nebedirba, kurie norėjo pradėti tyrimus prieš ieškovą. FNTT vadovo pavaduotojas Š. R. dėl ieškovo ikiteisminio tyrimo bendravo su prokuroru R. J.. Visus straipsnius jis ir kolegos rašė tik įsigilinę į faktus, informacija buvo renkama atsakingai, atitinka visus žurnalistinius standartus.

16. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. P. paaiškino, kad ji 2006-2015 m. dirbo vyr. specialiste Patikrinimo skyriuje VMI. Nurodė, kad apie 2010 m. grupės vadovė jai perdavė dokumentus, kuriuose buvo tik ieškovo pavardė, o ji turėjo daryti analizę. Ją atlikdama iš Registrų centro gavo duomenis apie ieškovo nekilnojamojo turto sandorius, iš banko – sąskaitų išrašus, iš VMI – deklaracijas. Tuomet ji pasiūlė vadovei atlikti mokestinį tyrimą, tačiau vadovė atsakiusi, kad jai vadovybė liepė pradėti mokestinį patikrinimą (tyrimas – pradinė stadija, patikrinimas – vėlesnė stadija, gilesnis patikrinimas). Tuo viskas ir baigėsi. Patikrinimą darė ne jų grupė, o perdavė atlikti I. M.. Papildomai paaiškino, kad ieškovo deklaracijos buvo teikiamos laiku, dėl to manė, kad geriau atlikti tyrimą. Nurodymo vadovybei dėl tyrimo atlikimo ji negalėjo duoti, galėjo tik pasiūlyti.

17. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Š. R. paaiškino, kad jis yra advokatas, 2012-2017 m. buvo direktoriaus pavaduotojas FNTT. Pagal prokuratūros pavedimą FNTT atliko tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Tyrimą organizavo prokuratūra, atliko R. S.. Nurodė, kad ikiteisminį tyrimą teko aptarinėti su prokuratūra, gal dalyvavo ir VMI atstovas. Jis pats dalyvavo keletą kartų, iš prokuratūros dalyvavo galbūt G. T.. Susitikimuose dalyvavo ir prokuroras R. J.. Teko su juo kalbėtis keletą kartų, bet iš jo pusės jokių prašymų nebuvo. Tai buvo didesnės apimties ikiteisminis tyrimas, todėl prokuroras turi teisę domėtis tyrimo eiga ir terminais. Ši byla nebuvo joks išskirtinis procesas, jis ikiteisminio tyrimo nekuravo. 2014-07-16 jis buvo apklaustas SST, nes tuo metu ten buvo atliekamas tyrimas ir sekamas K.. Tai buvo visiškai atskiras tyrimas, apklausa vyko dėl liudytojo šeimos persekiojimo. Nurodė, kad spręsti dėl bylos perdavimo į teismą yra prokuroro diskrecija ir patvirtino, kad niekas iš prokurorų jam poveikio nedarė.

18. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. paaiškino, kad ji tuo metu ir dabar vykdo prokurorės pareigas Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamente. Nurodė, kad jei prašė skirti byloje ekspertizę, reiškia tam buvo pagrindas. Dėl BK 202 straipsnio ji nutarime išdėstė savo nuomonę, įtarimai yra pateikiami ne vien pagal esamus dokumentus, bet ir pagal kitos pusės paaiškinimus. Ji tikrino tik priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau jai nebuvo pavesta toliau vadovauti tyrimui, todėl ji tyrimo toliau nekontroliavo. Jos priimtame nutarime privalomų nurodymų nepateikta, ten yra išdėstyta tik jos nuomonė, ką reikėtų padaryti byloje. Kiekvienas prokuroras yra savarankiškas ir nepriklausomas ir jis pats sprendžia, ką reikia tirti byloje. Jos priimtame nutarime nurodyti trūkumai buvo pagrindas panaikinti prokuroro nutarimą. Už kaltinamąjį aktą, kurį surašė prokuroras, Generalinė prokuratūra nėra atsakinga. Pasitarimuose, vykusiose dėl šios bylos, ji nedalyvaudavo. Savo nutarime ji atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnai ir neišsamiai buvo atliktas tyrimas. Ji apeliacinio skundo nepadavinėjo, tačiau jį palaikydama, ji negali išeiti už skundo ribų. Kai byloje yra dvi skirtingos išvados, yra skiriama papildoma ar pakartotinė ekspertizė, tikslu pašalinti prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1277-716/2015 medžiagos nustatyta, kad 2011 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00055-11 pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 189-1 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Tyrimas buvo pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-21 raštą Nr. (12.2)-46-11460. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1277-716/2015 esančio 2011-03-28 Pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą matyti, kad organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti pavedama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui G. T.. Ant pavedimo esantis 2011-03-29 spaudas, reg. Nr. 0-3892 patvirtina, kad medžiaga buvo gauta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. 2011-05-12 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštas „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo“ Nr. 17.2.-9525 patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūrai pavedama ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-055-11, organizuoti centrinėje ikiteisminio tyrimo įstaigoje – FNTT prie VRM Specialiųjų užduočių valdyboje.

20. 2012-01-24 ieškovas J. K. apklausiamas kaip specialusis liudytojas.

21. Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimo skyriaus patarėja I. M. 2013-03-29 surašė Specialisto išvadą Nr. (4.65)-86-8. J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas vykdant FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. 2011-10-05 užduotį.

22. 2013 m. balandžio 18 d. prokuroras G. T. surašė ir ieškovui įteikė pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių J. K. įtarti padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d. ir 189-1 str. 1 d. Pranešime nurodoma, kad jis neteisėtai vertėsi komercine veikla, t.y., būdamas nuolatinis Lietuvos gyventojas, nepranešęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie numatomą vykdyti individualią veiklą ir neįsiregistravęs mokesčių mokėtojų registre, siekdamas finansinės naudos, laikotarpiu nuo 1993 metų iki 2009 m. gegužės mėn. savarankiškai versliškai vykdė tęstinę individualią prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą gaudamas iš tokios veiklos pajamų, o taip pat įtariamas tuo, kad turi nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t.y. jis įtariamas tuo, kad pagal 2008-08-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2922 ir Nr. 2923 iš M. L. įsigijo žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 3, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėdamas už juos 500,0000 Lt ir žinodamas, kad beveik visai šiai sumai nėra pinigų įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

23. Pranešimai apie įtarimą ieškovui taip pat buvo surašyti 2013-09-16, 2013-11-25, 2014-11-11.

24. 2014 m. sausio 21 d. buvo priimtas nutarimas skirti J. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta 2014 m. birželio 3 d., nutraukus ikiteisminį tyrimą. Dar kartą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ieškovui buvo paskirta 2014 m. lapkričio 11 d. ir buvo panaikinta 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu.

25. 2014-11-10 prokuroro nutarimu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo turtui - žemės sklypams Nr. 3 ir Nr. 1 (duomenys neskelbtini).

26. 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras G. T. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11, kadangi J. K. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 202 str. 1 d. ir 189-1 str. 1 d.

27. 2014 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11. Nutarime nurodoma, kad STT atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00506-14 gauta informacija, kad įtariamasis J. K. šantažuodamas darė neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11 organizuojančiam prokurorui, dėl ko pastarasis ir priėmė 2014-06-03 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atnaujintą ikiteisminį tyrimą buvo pavesta organizuoti ir jam vadovauti Panevėžio apygardos prokuratūrai.

28. 2014 m. liepos 29 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras E. B. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11, nustačius, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

29. 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė S. M. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą atnaujinti. Nutarime nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, o Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro E. B. 2014-07-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atnaujintas ikiteisminis tyrimas tolimesnio tyrimo organizavimui perduotas Kauno apygardos prokuratūrai.

30. Ieškovui nustatyta tvarka apskundus šį nutarimą, 2014-11-21 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Z. B. priėmė nutarimą atmesti pareiškėjo skundą ir paliko galioti 2014-09-25 nutarimą. Nutarime nurodyta, kad prokurorė pagrįstai nurodė, jog BK 202 str. 1 d. numatyta veika, kurios padarymu yra įtariamas J. K., tiek jam inkriminuojamų veiksmų padarymo momentu, tiek šiuo metu buvo ir yra pavojinga, ir uždrausta baudžiamajame įstatyme. Nors norminių aktų, įtvirtinančių asmenų pareigas mokesčių administravimo srityje, turinio pasikeitimai turi reikšmės konkrečios veikos teisiniam vertinimui, tačiau tai nereiškia, kad keičiant šiuos teisės aktus, keičiamas baudžiamasis įstatymas.

31. Ieškovo gynėjui advokatui J. R. apskundus minėtą 2014-11-21 nutarimą, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas A. G. 2015 m. vasario 12 d. priėmė nutartį skundą atmesti, nurodydamas, jog BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, vienareikšmiškai teigti, jog J. K. veiksmuose nebuvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 189-1 str. 1 d., 202 str. 1 d., nebuvo pagrindo, o ikiteisminis tyrimas 2014-09-25 nutarimu atnaujintas pagrįstai ir teisėtai.

32. Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00055-11 buvo pradėtas 2011-03-25 ir truko iki 2015-03-17, kuomet buvo surašytas kaltinamasis aktas.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-1277-716/2015 priėmė nuosprendį, kuriuo ieškovą J. K. išteisino pagal LR BK 202 str. 1 d. ir 189-1 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

34. Kaip minėta, 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu buvo panaikinta taikyta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat nuosprendžiu panaikintas laikinas nuosavybės teisių į priklausantį turtą apribojimas.

35. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-204-149/2016) Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio atmetė, J. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeitė, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies pirmosios instancijos teismo išvadą – „J. K. inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama“.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktą kasacinį skundą, priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2017, kuria Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

37. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-256/2017, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė, J. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nuosprendį pakeitė - iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino teiginį „J. K. inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama“.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir J. K. pateiktus kasacinius skundus, priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-976/2018, kuria Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir J. K. kasaciniai skundai buvo atmesti.

39. 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodoma, kad “siekiant nustatyti J. K. veiklos neteisėtumą, pavojingumą ir tyčinį pobūdį arba tai paneigti, buvo atlikta asmens, gaunančio pajamų iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, pareigos pranešti apie jo vykdomą individualią veiklą reguliavimo analizė. Kaip matyti iš teismų sprendimų, teismai konstatavo, jog nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs GPMĮ individualią veiklą apibrėžė kaip bet kokią savarankišką veiklą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, tačiau tuo metu situacija dėl individualios veiklos vertinimo ir pripažinimo nebuvo vienareikšmė ir absoliučiai aiški; taip pat nustatė, kad 2010 m. lapkričio 23 įstatymu Nr. XI-1152, įsigaliojusiu 2010 m. gruodžio 11 d., pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 1 dalį, prekyba nekilnojamuoju turtu nebelaikoma individualia veikla, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo nebepriskiriamos pajamoms iš individualios veiklos“ (nutarties 11 p.). Taip pat nutartyje nurodoma, kad „Taigi, kaip matyti iš teismų sprendimų, teismai padarė motyvuotą išvadą, kad aktualus BK 202 straipsnyje numatytos veikos neteisėtumui konstatuoti mokestinis reguliavimas buvo neaiškus, todėl nėra pagrindo konstatuoti tyčinį įstatymų reikalavimų – būtent mokesčio mokėtojo pareigos pranešti apie jo vertimąsi nekilnojamojo turto prekyba kaip individualia veika – pažeidimą“ (nutarties 12 p.). Teisėjų kolegija teigia, kad „BK 202 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicijoje objektyvusis nusikalstamos veikos požymis ,,kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai“ neatskleistas, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai gali būti atvejai, kai asmuo imasi individualios veiklos jos neįregistravęs, faktiškai nuslėpdamas ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus. Nagrinėjamoje byloje veikos nusikalstamumas buvo siejamas su mokesčių įstatymuose nustatytu reguliavimu, būtent, vertimusi individualia veikla, apie ją nepranešus GPMĮ nustatyta tvarka. Pasikeitus GPMĮ, prekyba nekilnojamuoju turtu nebelaikoma individualia veikla, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad atitinkamai tai reiškia, jog išteisintojo veikloje, kuria jis buvo kaltinamas, nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno iš alternatyvių būtinųjų sudėties požymių, kad komercine veika buvo verčiamasi „kitokiu neteisėtu būdu“ (nutarties 16 p.). Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad „pagal tokias teismų nustatytas aplinkybes abiejų instancijų teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog nepripažinus J. K. inkriminuotų veiksmų jo vykdyta individualia veikla, kuria jis vertėsi neteisėtu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė kaltinime nurodytus norminių aktų reikalavimus, susijusius su VMI informavimu apie tokią veiklą. Todėl J. K. veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių“ (nutarties 17 p.). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad „pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismai tinkamai taikė BK 202 straipsnio 1 dalį, t. y. pirmosios instancijos teismas, nenustatęs J. K. veiksmuose šios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas pripažino tokį nuosprendį teisėtu ir pagrįstu“ (nutarties 19 p.).

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Minėtos normos 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, e3K-347-687/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

41. Ieškovas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia keliais pagrindais. 1) ieškovas teigia, kad įsigaliojus GPMĮ pakeitimui, kuris eliminavo prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą iš individualios veiklos sampratos, baudžiamasis procesas dėl prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos apskritai negalėjo būti pradėtas, o jei buvo pradėtas, nedelsiant turėjo būti nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes prekyba nekilnojamuoju turtu negalėjo būti įvertinta kaip nusikaltimas, numatytas 202 straipsnio 1 dalyje, nes nėra šioje blanketinėje normoje numatyto būtinojo sudėties požymio „kitokiu neteisėtu būdu“; 2) visas baudžiamojo persekiojimo procesas jo atžvilgiu truko pernelyg ilgai - net 7 metus ir 23 dienas (nuo 2011-03-25 iki 2018-04-17); 3) baudžiamojo proceso metu ieškovo atžvilgiu neteisėtai buvo taikytos procesinės prievartos priemonės - paskirtos kardomosios priemonės (pasižadėjimas neišvykti), kurios buvo tęsiamos; 4) 2014-11-10 prokurorui pritaikius laikiną nuosavybės teisių apribojimą ieškovo turtui (žemės sklypams Nr. 3 ir Nr. 1 (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant juo disponuoti ir tokiam apribojimui galiojant iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo (2017-09-29), beveik tris metus ieškovas negalėjo disponuoti jam priklausančiu turtu ir jo realizuoti palankiausiu momentu.

42. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

43. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sąlygos, vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1dalis). Kita vertus, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

44. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.272 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlyga, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio ar bylos nutraukimo priėmimo nėra preziumuojamas ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir pats savaime nėra pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jei atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

45. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek EŽTT praktikoje ikiteisminiam tyrimui pradėti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti taikomi skirtingi įrodinėjimo standartai, tad asmens išteisinimas savaime nelemia ankstesnių procesinių veiksmų neteisėtumo ir asmens teisės į žalos dėl jų atlyginimą. Šioje praktikoje pažymima, kad tai, jog asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Pagrįstą įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinės prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96; 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018).

II. Dėl mokesčių administratoriaus neteisėtų veiksmų

46. Ieškovas nurodo, kad 2010 m. spalio mėn. VMI pradėjo nežinomą ir neįvardintą tikrinimo procedūrą, o iš VMI rašto Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui R. J. dėl informacijos pateikimo, surašyto 2011-03-21 Nr. (12.2)-46-11460, nėra aišku kokios mokestinės procedūros pagrindu buvo surašytas raštas ir pateiktas prokuratūrai dėl neva ieškovo nusikalstamos veikos. VMI rašte prokuratūrai nurodoma apie tariamą nusikalstamą veiką – neteisėtai įgytas lėšas, net nesurinkus tam būtinų duomenų, t. y. nedavus Mokesčių administravimo įstatymo nustatytos formos nurodymo ieškovui pagrįsti turimą turtą ir pajamas ir negavus šioms išvadoms būtinų dokumentų ir paaiškinimų iš ieškovo.

47. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2010-11-30 VMI buvo išrašytas pavedimas tikrinti Nr. 83-216, pagal kurį ir buvo pradėtas ieškovo mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo tikrintas gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31. Kartu buvo atliekami ir su ieškovu susijusių įmonių mokestiniai ir operatyvūs patikrinimai. Ieškovo argumentas, kad 2010 m. VMI pradėjo jam nežinomą ir neįvardintą tikrinimo procedūrą yra nepagrįstas, kadangi su VMI pavedimu tikrinti Nr. 83-216 ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Šio tikrinimo metu gauta informacija 2011-03-21 d. raštu Nr. (12.2)-46-11460 buvo perduota įvertinimui Vilniaus apygardos prokuratūrai.

48. Ieškovo teiginys, kad informacija Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateikta nesurinkus tam būtinų duomenų, nėra pagrįstas, kadangi ieškovui buvo surašytas 2011-01-18 mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (4.65)-304-91, pagal kurį jis 2011-03-17 pateikė tik dalį prašytų dokumentų. Vėliau ieškovui buvo surašomi nurodymai (2011-07-18 Nr. (4.65)-304-1322, 2011-12-05 Nr. (4.65)-304-2545), įpareigojantys ieškovą pateikti informaciją ir dokumentus dėl turto įsigijimo bei pardavimo, tačiau informacija VMI buvo pateikta nepilna apimtimi. Todėl sutiktina su VMI atstovo argumentu, kad VMI 2011-03-21 dienos raštu Vilniaus apygardos prokuratūrą informavo apie tuo momentu turėtus duomenis, kurie dėl objektyvių priežasčių galėjo būti nepilnos apimties.

49. Susipažinus su byloje esančia Vilniaus apskrities VMI 2013-03-29 Specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8, nustatyta, kad joje daromos išvados yra paremtos ikiteisminio tyrimo surinktais duomenis, kuriuos kartu su užduotimi I. M. pateikė FNTT, todėl ieškovo argumentai, kad ši išvada teisiškai ir faktiškai nepagrįsta ir surašyta tendencingai, yra nepagrįsti.

50. Remiantis išdėstyti darytina išvada, kad mokesčių administratorius pradėjęs ir vykdęs ieškovo mokestinio patikrinimo procedūrą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

III. Dėl prokurorų neteisėtų veiksmų

51. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00055-11 buvo pradėtas 2011-03-25 Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuomet buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-21 raštas Nr. (12.2)-46-11460, kuriame nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu nustatytos J. K. pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, kyla įtarimų dėl grynųjų pinigų realaus šaltinio, galimai legalizuojamos neteisėtos piniginės lėšos, pinigai įgyti galimai neteisėtu būdu. Susipažinus su šio rašto turiniu ir jo priedais, teismas, įvertinęs informaciją, nurodytą rašte ir jo prieduose, turi pagrindą išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju ten buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir tokių duomenų pakako procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti - pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 189¹ straipsnio l dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad pradedant ikiteisminį tyrimą jau galėjo būti aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tame tarpe, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje nepateikta.

52. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad „Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenumatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017).

53. Taigi, atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu prokurorui disponuojant duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas, teismo vertinimu, buvo pradėtas pagrįstai ir nesant aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

54. Ieškovas nurodo, kad pagal nuo 2010 m. galiojantį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ) iš individualios veiklos buvo eliminuota prekybos nekilnojamuoju turtu veikla, todėl ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas arba turėjo būti nedelsiant nutrauktas.

55. Kaip minėta, 2014 m. liepos 29 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui E. B. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11, 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė S. M. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą atnaujinti. Šį nutarimą apskundus įstatymų nustatyta tvarka, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas A. G. 2015 m. vasario 12 d. priėmė nutartį skundą atmesti, nurodydamas, jog BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutartyje nurodoma, kad kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, vienareikšmiškai teigti, jog J. K. veiksmuose nebuvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 189-1 str. 1 d., 202 str. 1 d., nebuvo pagrindo, o ikiteisminis tyrimas 2014-09-25 nutarimu atnaujintas pagrįstai ir teisėtai.

56. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. priimtame išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad blanketinės dispozicijos turinį sudarančio akto (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo) pasikeitimai neturi grįžtamosios galios bei nurodė, kad inkriminuota veika, jeigu atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama. Kaip minėta, aukštesnės instancijos teismai šią motyvų dalį pašalino.

57. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų, kurios buvo inkriminuotos ieškovui, taikymas yra neaiškus ir sudėtingas (ką, be kita ko savo 2018-04-17 nutartyje taip pat pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas). Todėl šioje vietoje sutiktina su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovės pozicija, kad prokurorai pagrįstai sprendė, kad BK 202 str. nepakeistas ir todėl tokių veikų, padarytų iki 2010-12-11, pakeitus GPMĮ 10 str., nusikalstamumas nebuvo panaikintas, o šio straipsnio blanketinės dispozicijos turinį sudarančių norminių aktų pasikeitimai galėtų turėti reikšmės tik vertinant padarytos veikos pavojingumą BK 36 str. taikymo prasme.

58. Atmestinas ieškovo nurodomas teiginys apie tai, kad nebuvo nagrinėjami jo gynėjo advokato pateikti prašymai. Susipažinus su prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1277-716/2015 medžiaga, nustatyta, kad advokato J. R. 2013-10-15 prašymas prokuroro G. T. 2013-10-22 lydraščiu Nr. 1.10.-(202)-63751 buvo išsiųstas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos tyrėjui R. S. (prijungtos baudžiamosios bylos 156-158 l., t. 29) kartu su prie prašymo pridėtais dokumentais – A. K. 2013-10-09 specialisto išvada, skolų derinimo aktu ir kitais. Advokatas J. R. apie prašymo su priedais persiuntimą yra informuojamas 2013-10-22 raštu (prijungtos baudžiamosios bylos 196 l., t. 29), jame pažymint, kad prašyme keliami klausimai reikalauja ikiteisminių veiksmų atlikimo, todėl prašymas su priedais yra perduodami ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui.

59. Ieškovas ieškinyje teigia, kad specialistui auditoriui A. K. parengus 2013-10-09 specialisto išvadą, kurioje nurodyti esminiai specialistės I. M. atlikto ieškovo lėšų perskaičiavimo trūkumai, ieškovo gynėjas 2013-10-15 pateikė prašymą prokurorui paskirti naują finansinį tyrimą bei jį paskirti kitam specialistui, o VMI specialistę I. M. nušalinti nuo tyrimo dėl kompetencijos stokos. Susipažinus su šio prašymo turiniu (prijungtos baudžiamosios bylos 156-158 l. t. 29), nustatyta, kad minėtame rašte advokatas pateikė specialistės I. M. išvados vertinimą, kritiką ir išreiškė nuomonę (ne prašymą), kad būtinas naujas finansų tyrimas. Advokatas prašė įvertinti „tokius VMI pareigūno veiksmus ir jo atsakomybę bei užtikrinti, kad jokie kiti finansų tyrimai šiame ikiteisminiame tyrime nebūtų skiriami I. M.“.

60. Ieškovas pateiktame ieškinyje taip pat nurodo, kad 2013-11-28 jo gynėjas advokatas J. R. ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui pateikė papildomą prašymą, kuriuo pakartotinai buvo prašoma atlikti papildomą finansinį tyrimą, o jį pavesti atlikti nešališkam ir kvalifikuotam specialistui, tačiau prokuroras šį prašymą ignoravo ir jokio procesinio sprendimo nepriėmė. Susipažinus su minėto prašymo turiniu, nustatyta, kad prašoma pranešti, kokiu pagrindu 2013-11-25 pranešime apie įtarimą įrašytos atitinkamos sumos, pateikti jų paskaičiavimą ir tai patvirtinančios medžiagos kopijas (prijungtos baudžiamosios bylos 162-163 l., 1 t.). Prašymas skirti naują finansinį patikrinimą nebuvo pareikštas. Byloje yra prokuroro G. T. pateiktas 2013-12-05 atsakymas (prijungtos baudžiamosios bylos 165 l., 1 t.), kurio prieduose yra teikiamos I. M. 2013 m. rugsėjo 4, 17, lapkričio 22 d. apklausų protokolų kopijos.

61. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, kad prokurorai nepagrįstai nenutraukė ikiteisminio tyrimo, o nutraukus tyrimą aukštesnieji prokurorai savo iniciatyva, nesant proceso dalyvių skundų ar prašymų nutarimus panaikino. Kaip minėta, prokuroro G. T. 2014-06-03 priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, aukštesnysis prokuroras panaikino motyvuodamas tuo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00506-14 gauta informacijos, kad įtariamasis J. K. šantažuodamas darė neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00055-11 organizuojančiam prokurorui G. T., dėl ko pastarasis ir priėmė 2014-06-03 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. T.y. pagrindas panaikinti nutarimą ir atnaujinti tyrimą, teismo vertinimu, buvo daugiau negu pakankamas. Prokurorė S. M. 2014-09-25 nutarimu panaikino 2014-07-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, o Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro E. B. 2014-07-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtas nutarimas buvo patikrintas instancine tvarka ir Kauno apylinkės teismas 2015-02-12 nutartimi paliko galioti prokurorės 2014-09-25 nutarimą, konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas 2014-09-25 nutarimu atnaujintas pagrįstai ir teisėtai.

62. Ieškovas nurodo, kad jo atžvilgiu bendra baudžiamojo proceso trukmė – 7 metai ir 23 dienos, iš kurių ikiteisminio tyrimo trukmė yra nuo 2011-03-25 iki 2015-03-17, kuomet buvo surašytas kaltinamasis aktas, t. y. beveik 4 metai; atitinkamai – teisminis nagrinėjimas vyko nuo 2015-03-17 iki 2018-4-17 (galutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo).

63. Kasacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje Nr. e3K-425-219/2018 pažymėjo, kad priežasčių (veiksnių, motyvų), pateisinančių ilgą baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) trukmę, buvimas gali būti konstatuojamas tik pakankamai išsamiai nustačius proceso eigą ir chronologiją, konkrečius proceso trukmę lėmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkrečių bylos aplinkybių visumai, šie veiksniai iš tiesų leidžia pagrįsti konkrečią proceso trukmę ir padaryti išvadą, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą buvo užtikrinta (nepažeista).

64. Sprendimo 19-32 punktuose yra detalizuota, kokie pagrindiniai veiksmai buvo atliekami ikiteisminiame tyrime, be jų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių eiga atsispinti prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1277-716/2015 medžiagoje. Chronologiškai vertinant tiek ikiteisminio tyrimo veiksmų seką, tiek bendrą ikiteisminio tyrimo trukmę, teismas turi pagrindą išvadai, kad keturių metų terminas tokios apimties ir sudėtingumo tyrimui negali būti laikomas pernelyg ilgu, o ieškovui nekonkretizavus kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti ne laiku ir/ar netinkamai, nenurodant konkrečių delsimo faktų, nėra jokio pagrindo teigti, kad baudžiamojo persekiojimo trukmė ikiteisminiame tyrime buvo pernelyg ilga.

65. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2014 m. sausio 21 d. buvo priimtas nutarimas skirti J. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta 2014 m. birželio 3 d., nutraukus ikiteisminį tyrimą. Dar kartą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ieškovui buvo paskirta 2014 m. lapkričio 11 d. ir buvo panaikinta 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu.

66. Teismas pažymi, kad kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, yra pati švelniausia ir savo pobūdžiu mažiausiai asmens teises varžanti kardomoji priemonė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga neišvykti iš vietovės, kur yra jo gyvenamoji vieta, yra minimali prievartos priemonė, susijusi su asmens laisvės apribojimu (pvz., Fedorov ir Fedorova prieš Rusiją, peticijos Nr.31008/02; 2018 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Manannikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 74253/17).

67. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kardomosios priemonės taikymas ikiteisminio tyrimo metu gali būti skundžiamas BPK III skyriaus 5 skirsnio nustatyta tvarka, kas reiškia, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta šios kardomosios priemonės skyrimo teisminės (ikiteisminio tyrimo teisėjo) kontrolės galimybė. Pažymėtina, kad ieškovas šios kardomosios priemonės paskyrimo BPK nustatyta tvarka neskundė, todėl darytina logiška išvada, kad su tokia kardomosios priemonės rūšimi jis sutiko. Prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. teikė prokurorui prašymus leisti išvykti į užsienį: 2014-02-06 ir 2014-03-27 (prijungtos baudžiamosios bylos 71 l., t. 50; 80 l., t. 50) ir šie prašymai buvo patenkinti, ką patvirtina prijungtos baudžiamosios bylos 64 ir 141 l., t. 52. Kadangi, kaip prieš tai minėta, teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bei tęsiamas pagrįstai ir teisėtai, atitinkamai, pagrįstai ir teisėtai ieškovui buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Todėl ieškovo teiginiai apie tai, kad pritaikyta kardomoji priemonė buvo paskirta neteisėtai, kad ji suvaržė jo teises ar sukėlė žalą, atmestini kaip nepagrįsti.

68. Ieškovas teigia, kad 2014-11-10 prokurorui pritaikius laikiną nuosavybės teisių apribojimą ieškovo turtui (žemės sklypams Nr. 3 ir Nr. 1 (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant juo disponuoti ir tokiam apribojimui galiojant iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo (2017-09-29), beveik tris metus ieškovas negalėjo disponuoti jam priklausančiu turtu ir jo realizuoti palankiausiu momentu.

69. Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, 2014-11-10 prokuroro nutarimu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo turtui - žemės sklypams Nr. 3 ir Nr. 1 (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 išteisinamuoju nuosprendžiu (įsiteisėjo nuo Vilniaus apygardos teismo 2017-09-29 nutarties priėmimo dienos). Nors ieškovas deklaratyviai teigia, kad jis dėl tokio apribojimo beveik tris metus negalėjo realizuoti jam priklausančio turto palankiausiu tam metu, tačiau šiam teiginiui pagrįsti, nepateikia į bylą jokių objektyvių, neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų, todėl teismas šį ieškovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

IV. Dėl neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų

70. Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinio ir paaiškinimų teismo posėdžių metu, galima suprasti, kad neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais ieškovas laiko nepagrįstai priimtą Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-02-12 nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo skundas dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroro pavaduotojo 2014-11-21 nutarimo atmesti ieškovo skundą dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2014-09-25 nutarimo, kuriuo buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas bei per ilgą (3 metų) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose trukmę.

71. Analizuojant 2015-02-12 nutarties turinį nustatyta, kad joje yra detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ikiteisminio tyrimo teisėjas grindžia savo procesinį sprendimą, nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, nutartyje detaliai atsakyta į ieškovo pateikto skundo argumentus, joje pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokuroro sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų prokurorui, o nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovas skundu iš esmės siekia, kad jo skundą nagrinėjantis teismas imtų vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, specialisto išvadą, tačiau šių duomenų vertinimas yra bylą pirmąją instancija nagrinėsiančio teismo išimtinė teisė, jeigu prokuroras nuspręs, kad yra pakankamai duomenų perduoti bylą teismui, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas nepasisako dėl skunde nurodytų argumentu dėl veiklos vertinimo, sudarytų sandorių, specialisto išvadų ir pan. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas J. K. skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas nenustatė, kad būtų pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

72. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai savo priimtuose procesiniuose sprendimuose aiškiai konstatavo, kad jokių esminių BPK pažeidimų, baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, šiuo aspektu Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo A. G. 2015 m. vasario 12 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

73. Pasisakant apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose trukmę, pažymėtina, kad byla su kaltinamuoju aktu į teismą buvo perduota 2015-03-17, o išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu priimtas 2015-11-13, t.y. net nepraėjus 8 mėnesiams. Toks išnagrinėjimo terminas, atsižvelgiant į byloje surinktos medžiagos kiekį (baudžiamąją bylą sudaro 56 tomai) ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą, laikytinas ypatingai operatyviu.

74. Vėliau buvo teikiami tiek apeliaciniai, tiek kasaciniai skundai, juos teikė ir pats ieškovas ir išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2017-09-29 nutartį, o 2018-04-17 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokuratūros ir ieškovo kasaciniai skundai buvo atmesti. Todėl teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme užtruko nepateisinamai ilgai nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

75. Atskirai pažymėtina, kad dėl J. K. nurodomų BPK reikalavimų pažeidimų, susijusių su neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei jo atnaujinimais, bylos perdavimu ir nagrinėjimu teisme ir kt., atskirai pasisakė ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai – Vilniaus apygardos teismas 2017-09-29 priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-256/2017 bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-04-17 priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-976/2018.

76. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-29 nutartyje nurodė, jog “Konstatuotina, kad šioje skundo dalyje įvardinti neva ikiteisminio tyrimo ir teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai yra subjektyvi apelianto nuomonė. Iš bylos matyti, kad visi J. K. ir jo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu paduoti skundai yra išnagrinėti nepažeidžiant BPK nuostatų, o prašymų atmetimas nelaikytinas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, juolab, kad nutarimai, nutartys pakankamai motyvuotos ir procesiniuose dokumentuose nėra prieštaravimų. Esant tokioms aplinkybėms J. K. teisės ir BPK reikalavimai nebuvo pažeisti“.

77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-04-17 nutartyje nurodė, kad „pats savaime ikiteisminio tyrimo pradėjimas, taip pat ir jo atnaujinimas, turint duomenų apie galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius ir siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu vien dėl to, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priima išteisinamąjį nuosprendį, kaip įvyko nagrinėjamu atveju. Priešingai nei teigia kasatorius, veikų, susijusių su nusikalstamomis veikomis ekonomikai ir verslo tvarkai, tyrimas ir nagrinėjimas susijęs su pakankamai sudėtingais fakto ir teisės klausimais, ir nenustačius tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumo, konkrečių piktnaudžiavimo savo procesiniais įgaliojimais faktų nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad netenkinant gynybos teikiamų prašymų nutraukti tyrimą ir, prokuroro įsitikinimu, surinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, perdavus bylą teismui, buvo esmingai pažeistos įtariamojo, vėliau kaltinamojo, teisės. Išteisintojo nurodomi prokuroro padaryti pažeidimai perduodant bylą teismui ir nagrinėjant ją teisme, be kita ko, pateikiant teismui perteklinį liudytojų, kviestinų į teismą, sąrašą, siejami su trukdymu priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos, teismas savarankiškai, pagal savo kompetencijos ribas sprendė įvairius procesinius klausimus ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nenustatęs, kad buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (nutarties 22 punktas). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, t. y. pažeidimai, dėl kurių buvo esmingai suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį“ (nutarties 23 p.).

78. Taigi, nesant baudžiamojo proceso metu nustatytų esminių BPK pažeidimų, kurie būtų turėję neigiamos įtakos ieškovo teisėms, šioje civilinėje byloje ieškovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovo atžvilgiu konkretūs neteisėti veiksmai vis dėlto buvo atlikti. Tačiau, teismo vertinimu, tokių įrodymų nagrinėjant šią civilinę bylą, pateikta nebuvo. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje neteisėtus veiksmus įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau pažymėtina, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų - buvusių ir esamų VMI darbuotojų, FNTT pareigūnų, prokurorų nepatvirtino ieškovo teiginių apie darytą spaudimą ir neva buvusią konkrečią užduotį - bet kokiu atveju perduoti baudžiamąją bylą teismui. Liudytojo T. D. parodymai apie tai, kad jis mano, jog VMI buvo asmenų, kurie šiuo metu nebedirba, kurie norėjo pradėti tyrimus prieš ieškovą ir apie tai, kad FNTT vadovo pavaduotojas Š. R. dėl ieškovo ikiteisminio tyrimo bendravo su prokuroru R. J., vertintini kritiškai, kaip jis pats paminėjo, su ieškovu jį siejo draugiški darbiniai santykiai. Be to, šis liudytojas pateikė savo nuomonę, vertinimą „susidarė įspūdis“, kitų asmenų jam pateiktais pasakojimais (R., B.).

79. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje civilinėje byloje ieškovas neteisėtais veiksmais nurodo iš esmės tuos pačius veiksmus, kokius kaip esminius BPK pažeidimus nurodydavo ir apeliaciniuose bei kasaciniuose skunduose baudžiamojo proceso metu. Kaip minėta, teismo priimtose nutartyse išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, konstatuota, kad ieškovo teiginiai apie jo nurodomus pažeidimus yra nepagrįsti. Jau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-17 nutartyje (22 punktas) konstatuojama, kad pats savaime ikiteisminio tyrimo pradėjimas, jo atnaujinimas, turint duomenų apie galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius ir siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu vien dėl to, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priima išteisinamąjį nuosprendį. Kadangi ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą nei cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padaryta išvadą, konstatuoti, kad jo minimi konkretūs pažeidimai buvo padaryti, nėra pagrindo.

80. Taigi, apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes ir byloje bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1277-716/2015 medžiagoje esančių įrodymų visumą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir tokių duomenų pakako procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti - pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 189-1 straipsnio l dalį ir 202 straipsnio 1 dalį; taip pat pagrįstai ir teisėtai ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ieškovo atžvilgiu, šiuo konkrečiu atveju nepaneigia valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlygos, prezumpcijos, kadangi galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Todėl, teismo vertinimu, jokių Valstybinės mokesčių inspekcijos, prokurorų ir teismo (teisėjo) veiksmų (neveikimo) pradedant bei tęsiant ikiteisminį tyrimą, skiriant kardomąją priemonę ir nuosavybės teisių apribojimą, nagrinėjamu atveju nenustatyta, bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga pažeista nebuvo, dėl ko konstatuotina, kad jokie valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai padaryti nebuvo, todėl neegzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

V. Dėl neturtinės žalos

81. Nors nesant bent vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negali kilti ir turtinė bei neturtinė žala negali būti atlyginama, teismas atskirai pasisakys ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

82. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

83. Ieškovas, prašydamas priteisti jam 50000 Eur neturtinę žalą, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių jam neteisėtai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, neteisėtai suteiktas įtariamojo ir kaltinamojo procesinis statusas, neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės, sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.

84. Ieškovas, nurodydamas, kad patyrė išgyvenimus (stresas, įprastos savijautos pablogėjimas, reputacijos pablogėjimas ir kt.), į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų. Ieškovas nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos savaime suprantama kiekvienam sukeltų baudžiamojo persekiojimo vykdymas, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, kad šie išgyvenimai yra tiesioginė galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų pasekmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo kaltų veiksmų turi būti nustatyti ne bent kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017, 28 punktas).

85. Ieškovas taip pat teigia, kad buvo priverstas išsibraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nes spaudoje nuolatos buvo akcentuojama ieškovo vykdoma profesinė veikla, akcentuojama, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas advokatui ir tokios informacijos platinimas darė neigiamą įtaką ieškovui, jo kolegoms, advokatūrai bei nebuvo priimtinas ir ieškovo klientams bei bylų oponentams, todėl siekdamas išvengti neigiamos informacijos apie ieškovą kaip advokatą ir advokatūros narį, platinimui ieškovas buvo priverstas atsisakyti savo profesinės veiklos, kuria ilgą laikė užsiėmė.

86. Iš byloje esančio Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo M. K. 2020-07-22 rašto Nr. 1023 turinio matyti, kad J. K. 2013-05-02 Lietuvos advokatūrai pranešė apie pareikštus įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 202 str. 1 d. ir 189-1 str. 1 d. Lietuvos Advokatų tarybos 2013-06-13 posėdyje nuspręsta advokatui J. K. laikino išbraukimo iš praktikuojančių Advokatų sąrašo netaikyti. Taip pat rašte nurodyta, kad 2013-12-06 J. K. Lietuvos advokatūrai pateikė prašymą dėl išbraukimo iš praktikuojančių Advokatų sąrašo, prašyme išbraukimo priežastis nenurodoma. Nuo 2013-12-12 Lietuvos Advokatų tarybos sprendimu, pačiam prašant, J. K. išbrauktas iš praktikuojančių Advokatų sąrašo (Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepimo priedas Nr. 4).

87. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1277-716/2015 esančio LR STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2014-05-22 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-44 turinio nustatyta, kad pokalbio vykusio 2013-06-12 metu J. K. sakė - „Ant advokatavimo ką tu daug uždirbsi“ (prijungtos baudžiamosios bylos 43 l., t. 55); iš 2014-05-22 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-48 turinio nustatyta, kad pokalbio vykusio 2013-11-20 metu J. K. sakė - „Nu vsio ir man užtenka dirbti, reikia jau ilsėtis. Todėl aš irgi išeinu šiais metais. Šiais metais išeinu į pensiją, jau viskas man“ (prijungtos baudžiamosios bylos 85 l., t. 55); iš 2014-05-22 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-50 turinio nustatyta, kad pokalbio vykusio 2013-12-03 metu J. K. sakė - „Aš iš advokatūros dabar jau šiais metais išeinu, einu dirbt laisvas žurnalistas. Būsiu laisvas menininkas, nes advokatūra jau nelabai įdomu, pavargau, man neįdomu“ (prijungtos baudžiamosios bylos 103 l., t. 55).

88. Taigi, įvertinus minėtų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas turi pagrindą išvadai, kad ieškovo išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2013-12-12 pačiam prašant nėra susijęs su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, o įvyko laisva paties ieškovo valia.

89. Ieškovo pateiktas 2013-11-08 išrašas iš medicininių dokumentų neįrodo, kad jo sveikata pablogėjo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo išraše nurodomi atlikti tyrimai, pateiktos rekomendacijos sekti cholesterolį, koreguoti kraujospūdį 2021-09-14 DOK-170058 priedas Nr. 1).

90. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl baudžiamojo persekiojimo, nuolatinių nepagrįstų valdžios organų kaltinimų bei asmeninio gyvenimo išviešinimo jo pradėjo vengti artimiausi žmonės (dukros ir sutuoktinė). Žiniasklaidoje teikiant detales apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei nuolatos akcentuojant ieškovo buvusius ryšius su KGB, bendravimo su ieškovu pradėjo vengti bendraklasiai, bendrakursiai ir draugai.

91. Susipažinus su ieškovo pateiktomis straipsnių ištraukomis (ieškinio priedas Nr. 25) matyti, kad www.alfa.lt 2013-04-26 straipsnyje “Įtakingam G. advokatui K. pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo” nurodyta, kad BNS buvo gautas Generalinės prokuratūros atsakymas, kuriame nurodoma, jog “Informuojame, kad ikiteisminis tyrimas vyksta dėl galimo neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pagal BK 202 str. 1 d. ir galimo neteisėto praturtėjimo pagal BK 189-1 str. 1 d. Įtarimai pareikšti vienam fiziniam asmeniuiJ. K. Pagal minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius”. Straipsnyje esanti informacija patvirtina, kad Generalinė prokuratūra atsakė į BNS klausimą, atsakant buvo nurodyti tik įtariamo asmens inicialai, nepaminėta, kad jis yra advokatas, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad per visuomenės informavimo priemones apie jį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.

92. Pasisakant dėl ieškovo prašomos priteisti 50000 Eur neturtinės žalos dydžio, sutiktina su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros argumentu, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra neproporcingai didelis, jis iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), teismų praktikos analogiškose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje (2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėto ir per ilgo baudžiamojo proceso dėl finansinio pobūdžio nusikaltimo, kuris užtruko 5 metus 4 mėnesius ir 6 dienas, priteista 1200 Eur, o už procesą, kuris užtruko 4 metus 7 mėnesius ir 7 dienas – 1000 Eur. Europos Žmogaus Teisių Teismui konstatavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pavyzdžiui, kai proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys), priteista 1000 Eurų neturtinei žalai atlyginti (J. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 6924/02, 2006 m. liepos 18 d. sprendimas); proceso trukmė 5 metai ir 11 mėnesių – priteista 900 Eur neturtinės žalos (G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 415/04, 2007 m. liepos 17 d. sprendimas); proceso trukmė 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys) – priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (N. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 302/05, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas)).

93. Apibendrinant nurodytus argumentus ir aptartus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

VI. Dėl turtinės žalos atlyginimo

94. Ieškovas kaip patirtą turtinę žalą nurodo jo patirtas advokatų (gynėjų) išlaidas baudžiamojoje byloje (už advokato J. R. suteiktą teisinę pagalbą sumoje 7654, 43 Eur; už advokato L. B. suteiktą teisinę pagalbą sumoje 1000 Eur); išlaidas už auditoriaus A. K. parengtas specialisto išvadas, sumoje 1210 Eur, išlaidas už UAB „G. T. R.“ parengtą specialisto išvadą sumoje 11616 Eur ir 207,80 Eur už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų darymą.

95. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

96. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

97. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė nuosprendį, kuriuo ieškovą J. K. išteisino pagal LR BK 202 str. 1 d. ir 189-1 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeitė, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies pirmosios instancijos teismo išvadą – „J. K. inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veikos požymius, gali būti nusikalstama“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį panaikino ir byla perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nuosprendį pakeitė - iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino teiginį „J. K. inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama“.

98. Kadangi šie procesiniai teismų sprendimai buvo priimti dar iki Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nutartį nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo sprendžiamas.

99. Pažymėtina tai, kad remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu (šiuo atveju nutartimi, kuria nutraukta baudžiamoji byla), yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčą, darytina išvada, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų (šiuo atveju – prokurorės) neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-834-854/2023).

100. Pasisakant dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, pažymėtina, kad 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė nurodė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, ji sutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti išlaidas už advokato J. R. suteiktą teisinę pagalbą sumoje, tačiau nesutinka su reikalavimu atlyginti išlaidas už advokato L. B. teisinę pagalbą.

101. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendra advokatui J. R. ieškovo sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas yra 6494,38 Eur (2014-10-19 sąskaita faktūra JRE Nr. 0119, sumai 1633,50 Lt (473,09 Eur), 2015-05-28 sąskaita faktūra JRE Nr. 0142, sumai 1682,19 Eur, 2015-09-09 sąskaita faktūra JRE Nr. 0150, sumai 1471,92 Eur, 2015-11-18 sąskaita faktūra JRE Nr. 0162, sumai 1366,78 Eur, 2018-05-31 sąskaita faktūra JRE Nr. 0296, sumai 1500,4 Eur bei pateikti pinigų priėmimo kvitai).

102. Ieškovas taip pat prašo priteisti ir išlaidas už kito jo gynėjo advokato L. B. suteiktą teisinę pagalbą. Byloje esantis 2015-05-06 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 781167 patvirtina, kad ieškovas advokatui L. B. sumokėjo 1000 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad advokatas L. B. teikė ieškovui teisinę pagalbą baudžiamosios bylos Nr. 1-1277-716/2015 nagrinėjimo metu. Kadangi įstatymo leidėjas nenustatė draudimo naudotis ne vieno advokato teikiama teisine pagalba, ieškovo advokatui sumokėta suma nėra neprotingai didelė, ieškovo reikalavimas atlyginti išlaidas už advokato L. B. paslaugas tenkintinas.

103. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus dėl patirtų advokatų suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, teismas priteisia ieškovo naudai 7494,38 Eur dydžio (6494,38+1000) teisinės pagalbos išlaidų kaip ieškovo patirtą turtinę žalą.

104. Ieškovas kaip patirtą turtinę žalą prašo priteisti išlaidas už auditoriaus A. K. parengtas specialisto išvadas, sumoje 1210 Eur. Analizuodamas ieškovo pateiktos 2016-04-18 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 471 turinį, matyti, kad joje nurodytas Prekės/paslaugos pavadinimas – mokestinės konsultacijos, o apačioje yra ranka padarytas įrašas „Pagal audito aptarnavimo sutartį 2015 metų“. Duomenų apie tai, kas padarė šį įrašą nenurodyta. Susipažinus su 2016-04-18 mokėjimo nurodymu, matyti, kad mokėjimo paskirties langelyje nurodyta „Mokestinės konsultacijos. Pagal audito aptarnavimo sutartį 2015 m.“ Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad minėtose sąskaitoje-faktūroje ir mokėjimo nurodyme esanti 1210 Eur suma yra susijusi su A. K. parengtomis 2013-10-09 ir 2014-01-09 specialisto išvadomis, byloje nėra, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kad mokėta buvo būtent už išvadų parengimą, atitinkamai ieškovo reikalavimas priteisti 1210 Eur atmestinas kaip nepagrįstas dar ir šiuo pagrindu – neįrodžius patirtos žalos dydžio.

105. Ieškovas kaip patirtą turtinę žalą prašo priteisti išlaidas už UAB „G. T. R.“ parengtą specialisto išvadą sumoje 11616 Eur. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą jam buvo būtina gauti audito bendrovės UAB „G. T. R.“ išvadą, kuri buvo užsakyta jo paties iniciatyvą jau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Pažymėtina, kad specialistui pateikti 1, 2 ir 4 klausimai išimtinai susiję su veikos kvalifikavimu, todėl šioje vietoje sutiktina su Generalinės prokratūros argumentu, kad jie nelaikytini reikalaujančiais specialių žinių ir galėjo būti sprendžiami paties teismo. Dėl nurodyto, darytina išvada, kad išlaidos už UAB „G. T. R.“ parengtą specialisto išvadą nelaikytinos pagrįstomis ir objektyviai būtinomis, todėl ieškovo reikalavimas dėl jų priteisimo netenkinamas.

106. Dėl ieškovo prašomų priteisti 207,80 Eur išlaidų už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų darymą, pažymėtina, kad BPK 181 straipsnyje numatyta proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Ieškovui pasirinkus susipažinimo būdą - daryti kopijas, o ne išrašus, išlaidos kopijoms nelaikytinos objektyviai būtinomis, kurias turėtų atlyginti valstybė, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

107. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

108. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas patyrė 4109,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (4029,30 Eur už advokato atstovavimą ir 80 Eur už šaukimo įteikimą liudytojui D. P. per antstolį). Šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (2023-05-15 DOK-78362), todėl tenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 10,45 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovo J. K. naudai yra priteisiamos 429 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (4109,30:100X10,45) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

109. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 95,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 85,43 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (95,40:100X89,55).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 7 494,38 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 38 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 7 494,38 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 429 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 85,43 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.