Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui D. B., gynėjams advokatams Linui Belevičiui ir Juozui Rėksniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d. ir 202 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. byloje kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2004-03-29 iki 2009-04-23, realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą versliškai imtis komercinės veiklos įsigyjant pigiau ir parduodant brangiau nekilnojamąjį turtą, turint tikslą iš pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo gauti didelės vertės pelno, tačiau apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas teisės aktų nustatyta tvarka neinformuojant atsakingų valstybinių institucijų, taip išvengiant prievolės mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, neteisėtai, pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) 35 str. 2 d. reikalavimą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“;

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto reikalavimą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą“;

vykdė komercinę - nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, kuri pagal GMPĮ 2 straipsnio 7 dalies („Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį“ 1 punkto („Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė <...> veikla <...>“)) nuostatas laikoma individualia veikla, o būtent:

jis 2001-11-22 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3594, pagal kurią iš kompanijos „D. L.“ (reg. (duomenys neskelbtini), Jungtinės Amerikos Valstijos) savo ir sutuoktinės A. K. nuosavybės teise už 1 000 000 Lt nusipirko administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patirdamas atitinkamai 500 000 Lt dydžio išlaidas minėtam turtui įsigyti. Sutuoktinei A. K. pagal 2005-02-21 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį Nr. SB-1496 padovanojus jam visą nuosavybės teise priklausančią nurodyto pastato ½ dalį, ir tokiu būdu jam, J. K. įgijus nuosavybės teisę į visą nurodytą pastatą, jis 2006-03-22 sudarė sutartį Nr. 2973 ir pardavė UAB „D. P." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) 2003,88 kv. m bendro ploto ½ dalį minėto pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir gavo 5 000 000 Lt pajamų, kurios viršijo išlaidas 4 500 000 Lt (5 000 000 Lt - 500 000 Lt.), t.y. gavo nurodyto dydžio pelną; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004-03-29 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3203, pagal kurią iš UAB „K." bendrai kartu su V. D. ir V. G. nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,2242 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. jis įsigijo 1/3 dalį nurodyto turto (V. D. ir V. G. atitinkamai - 2/3 dalis), už savo dalį sumokėdamas 2 850 648 Lt (2 833 334 Lt (jam tenkanti kainos dalis pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3203) + 17 314 Lt (jo sumokėtas atlyginimas notarui)), t.y. patirdamas nurodyto dydžio išlaidas nurodytos dalies turtui įsigyti. Įsigijęs nurodytą turtą, 2004-04-08 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė savo dalį turto UAB „S." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir gavo 6 905 600 Lt (2000000 EUR) pajamų, kurios viršijo išlaidas 4 054 952 Lt (6 905 600 Lt - 2 850 648 Lt), t.y. gavo nurodyto dydžio pelną; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-06-14 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5100 su A. M., pagal kurią iš šios už 230 000 Lt nusipirko 37,15 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio paskirties patalpą – sandėlį 1-13, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,24 kv. m. ploto, patirdamas nurodyto dydžio išlaidas minėtam turtui įsigyti; 2007-08-20 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2007-977 su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos (kodas 188601845, reg. Europos aikštė 1, Vilnius), pagal kurią iš valstybės už 1645,98 Lt nusipirko 42 kv. m ploto žemės sklypo dalį 608 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patirdamas nurodyto dydžio išlaidas minėtam turtui įsigyti; 2007-09-07 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2007-1100 su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pagal kurią iš valstybės už 783,80 Lt nusipirko 20 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 669 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. per 2005-06-14 – 2008-07-01 laikotarpį įsigijo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, sumokėdamas už jį 232 429,78 Lt (230 000 Lt + 783,80 Lt + 1645,98 Lt), t.y. patirdamas nurodyto dydžio išlaidas. Įsigijęs nurodytą turtą, jis 2007-12-18 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4764 ir pardavė minėtus 42 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 608 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei 20 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 669 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „A. G." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius), bei 2008-07-01 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2362 ir pardavė minėtus butą (duomenys neskelbtini) Vilnius, ir sandėlį 1-13, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „A. G." ir gavo 502 429,78 Lt (atitinkamai 1 645,98 Lt + 783,80 Lt + 500 000 Lt (buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaina 457 000 Lt + sandėlio Nr. 1-13 kaina 43 000 Lt)) pajamų, kurios viršijo išlaidas 270 000 Lt (502 429,78 Lt - 232 429,78 Lt), t.y. gavo nurodyto dydžio pelną; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-01-09 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 83 su V. L., pagal kurią iš šio už 52 000 Lt nusipirko 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo 152 Lt dydžio sutarties sudarymo išlaidas, bei 2008-01-09 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 84 su A. L. ir A. M., atstovaujamų V. L., pagal kurią iš šių asmenų už 452 000 Lt nusipirko 2654/539100 dalį kitos paskirties 0,5391 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo 1 084 Lt dydžio sutarties sudarymo išlaidas, t.y. įsigijo minėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, patirdamas 505 236 Lt (52 000 Lt + 452 000 Lt +152 Lt + 1 084 Lt) dydžio išlaidas. Įsigijęs nurodytą turtą, jis 2009-04-23 sudarė Žemės sklypo dalies, buto, automobilių stovėjimo aikštelės dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AR-774 ir pardavė minėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir gavo 578 508 Lt (žemės sklypo dalies ir buto kaina 528 000 Lt + automobilių stovėjimo aikštelės dalies kaina 52 000 Lt - 1 492 Lt sutarties sudarymo išlaidų) pajamų, kurios viršijo išlaidas 73 272 Lt (505 236 Lt – 578 508 Lt), t.y. gavo nurodyto dydžio pelną; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004-10-21 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 10674, pagal kurią padovanojo S. K. 1 418 200 Lt. Pastarasis savo vardu pagal 2004-10-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SB-10678 iš A. B. už 600 000 Lt įsigijo 0,7149 ha kitos (ne žemės ir ne miškų ūkio veiklai) paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., J. K. g., aktualus sklypo adresas J. K. g. 7, Vilnius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.k.v., kurį pagal 2005-04-29 sutartį Nr. 1879 pardavė pirkėjui UAB „Y. K. b.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) už 5 600 000 Lt, kuriuos pirkėjas pervedė į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “C.” banke, ir taip gavo 4 760 000 Lt pajamų (iš sutarties kainos 5 600 000 Lt atskaičius 840 000 Lt (15 proc. gyventojų pajamų mokesčio)). Iš gautų lėšų pagal 2005-05-05 sutartį reg. Nr. 2061 iš J. S. už 800 000 Lt S. K. nusipirko 5,58 ha žemės sklypą Vilniaus m. sav., Buivydiškių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagal 2005-05-05 sutartį reg. Nr. 2062 iš J. S. už 100 000 Lt nusipirko 0,69 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Buivydiškių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (vieno buto pastatų) paskirties pastatą –gyvenamąjį namą, 63,76 kv. m. ploto, esantį Vilniaus m. sav. Plytinės k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkinį pastatą, 20 kv. m. ploto, esantį Vilniaus m. sav. Plytinės k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkinį pastatą, 51 kv. m. ploto, esantį Vilniaus m. sav. Plytinės k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2007-12-27 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi Nr. 4886 padovanojo jam, J. K., bendru susitarimu nustatant dovanojamo turto vertę – 22 005 000 Lt. Tokiu būdu, veikdamas per S. K., J. K. įgijo nuosavybės teisę į 22 005 000 Lt vertės turtą, o jo pajamos viršijo išlaidas 21 405 000 Lt (22 005 000 Lt – 600 000 Lt).

Tokiu būdu J. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d., nes versliškai ir stambiu mastu vykdydamas minėtą komercinę veiklą, per minėtą laikotarpi gavo 30 303 224 Lt (4 054 952 Lt + 270 000 Lt + 73 272 Lt + 4 500 000 Lt + 21 405 000 Lt) pelno, tačiau nurodytų GPMĮ 35 str. 2 d. ir VMI viršininko 2002-12-24 įsakymo Nr. 373 nuostatų reikalavimų dėl Mokesčio mokėtojų registre individualios, aukščiau nurodytos nekilnojamojo turto pardavimo, veiklos įregistravimo nesilaikė ir į VMI nesikreipė, bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 1 116 550 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 838 983 Lt pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 1 955 533 Lt.

Be to, J. K. byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d. tuo, kad nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL litų vertės turtą: 1 000 000 Lt vertės 0,0595 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 000 000 Lt vertės 0,7645 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 5 000 000 Lt vertės, kuriuos nusipirko 2008-07-31 turto pardavėjo M. L. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, sumokėdamas už juos pardavėjui grynaisiais tyrimo metu nenustatyto santykio sumą eurais ir litais, atitinkančią 5 000 000 Lt, bei 2008-08-01 Vilniaus m. 28-ajame notarų biure, esančiame Olimpiečių g. 1-29, Vilnius, su pardavėju M. L. pasirašydamas 2008-08-01 minėtų sklypų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2922 ir Nr. 2923, nors žinojo, kad nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi 2008-07-31, pinigų perdavimo pardavėjui dieną teisėtai galėjo disponuoti ne daugiau kaip 764 406,80 Lt grynųjų pinigų.

J. K. teisme parodė, kad patalpas, (duomenys neskelbtini), įsigijo savo kaip advokato individualiai veiklai vykdyti. Turėjo patalpas Šermukšnių gatvėje. Nusprendė plėstis. Nupirko patalpas Raugyklos gatvėje, jas bandė pritaikyti advokatų kontorai, persikėlė 2002 metų pabaigoje. Kreipėsi į Advokatų tarybą. Ši 2003 metais sausio 16 dieną jam leido įsteigti kontorą (duomenys neskelbtini). Per tą laiką su juo kartu patalpose (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 10 iki 40 advokatų. Dabar ten dirba 26-27 advokatai. Kontora registruota (duomenys neskelbtini). Jam užteko pusės patalpų, todėl antra pusė buvo parduota. Nupirko patalpas 2001 metais, pardavė 2006 metais. Jas pardavė UAB “D. p.” bendrovei. Viskas buvo pateikta su deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri turėjo teisę tai patikrinti. Pusę patalpų tebeturi. Patalpas pirko su sutuoktine kartu bendra jungtine nuosavybe. Po to įvyko pasikeitimai gyvenime, jie pasidalino turtą. Buvo įregistruota jų povedybinė sutartis. Turtą pirko iš nuosavų lėšų. “D. p.” yra jo tėvų įmonė. Tėvas buvo akcininkas, valdė iki 2007 metų. Tėvo įmonei pardavė patalpas. Dabar jis yra akcininkas tos įmonės. “D. p.” akcijos jam buvo padovanotos 2007 spalio 5 dieną. Iki turto pardavimo jis nebuvo akcininkas. Šiai dienai turtas priklauso “D. p.”.

Islandijos g. patalpos buvo jam pasiūlytos kaip geros patalpos, patiko draugams, gera vieta. Buvo problema su finansavimu. Suradus pinigų patalpos buvo įsigytos. Pirko turėdamas planų įrengti sau prabangų gyvenamąjį būstą ir dalį panaudoti komerciniams tikslams – ar restoranui, ar kirpyklai. V. G. surado finansavimą, o paskui jie norėjo kreiptis į banką. Iš pradžių turtą nupirko akcinė bendrovė. Jie pirko su prievole per laikotarpį atsiskaityti. Jie kreipėsi dėl finansavimo, bet suprato, kad biznio plano nebus. Vienas draugų iš Lietuvos išvyko, kitas – verslą tęsė kitur. Patalpas jie pardavė. Po pardavimo sandoris buvo tinkamai deklaruotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo viskas tvarkoje. Virš milijono litų buvo sumokėta gyventojų pajamų mokesčio, jam Valstybinė mokesčių inspekcija grąžino apie 400 000. Tas veiksmas galimas tik tuo atveju, kai atliekamas nuodugnus patikrinimas. Nuo jo dalies (virš 6 milijonų) mokesčių inspekcijai buvo pervesta 15 procentų. Įsigijus kažkur po 4 mėnesių nutarė parduoti turtą. V. G. surado finansavimą turtui, ankščiau nupirko “K.” vardu. Po to jie sprendė, ką daryti. Atsirado pirkėjas, Rusijos kapitalo įmonė, kuri pirko arba viską, arba nieko. Kai jie pirko, dar buvo gili krizė. Pirko trise. V. G. išrinko į Gruzijos parlamentą. Šis pasakė, kad viską parduoda ir išvažiuoja. Jie galėjo jo dalį išpirkti, bet neturėjo pinigų. Tada nutarė dalintis, kad kiekvienas galėtų su savo dalimi daryti, ką nori. Po to jis pardavė tai, kas jam priklausė. Parduodamas šį turtą gavo pelną. Nuo pelno mokėjo mokestį. Jis pervedė pinigus mokesčių inspekcijai.

Ankštojoje gatvėje jis gyveno. Po skyrybų jis apsigyveno pas D. (duomenys neskelbtini). Ten begyvenant ieškojo sau gyvenamosios vietos, kur galėtų gyventi. Atrado patalpas Ankštojoje gatvėje, kur draugai buvo nupirkę butus. Jis nusipirko butą, (duomenys neskelbtini), suremontavo ir sėkmingai ten gyveno tam tikrą laiką iki 2008 metų. Buvo padarytas detalusis planas statyboms, įmonė nupirko kitą namą. Ta įmonė “D. p.” pradėjo supirkinėti butus. Jam D. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra neblogas butas. Remontas buvo beveik pabaigtas, bet nebuvo nei televizoriaus, kavos aparato. Jis nupirko tą butą, užuolaidas pakabino, o butą Ankštojoje gatvėje pardavė. Visi žmonės pardavė. Jam pasiūlė gerą kainą. Už tuos pinigus, kuriuos gavo pardavęs, jis nupirko geresnes patalpas. Neprisimena, ar mokestis buvo mokėtas nuo šio pardavimo.

(duomenys neskelbtini) jis nupirko iš L. ir M. Pirko tikslu, kad ten gyventų, norėjo pasidaryti remontą iki galo, užsakė „Viasat“ televiziją. Prasidėjus krizei, jis turėjo problemų su kreditoriais. Kainos buvo tokios, kad negalėjo uždengti skolų. Pardavinėjo viską, ką turėjo, kad tik nebankrutuotų. Reikėjo pinigų. Jo kreditoriai buvo ir fiziniai asmenys, ir įmonė “D. p.”. Tėvai įmonę jam perleisti nusprendė 2007 metais spalio 5 dieną. Butą Gynėjų g. jis pardavė 2009 metais balandžio mėn. Jis kiekvieną mėnesį įnešdavo įmonei grynais 100 000 litų, kad ši dengtų skolas. Šiai dienai įmonė “D. p.” jam skolinga virš 12 mln. Mokesčiai sumokėti visi, kuriuos reikėjo. Pirko butą įmonė “V.”, sudarė sutartį per “O.” atstovybę Kaštonų g.

Kairiūkščio gatvėje buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B. į žemę. Pas ją buvo 3 sklypai, ši juos pardavinėjo. “Oberhaus” paskaičiavo kainą. Jo tėvas sugalvojo tą žemę panaudoti, fermą buvo sugalvojęs statyti. B. šeimą jie pažinojo nuo ankščiau. Tėvas nutarė žemę nupirkti. Tėvas imdavo pinigų per bankus, kai reikėdavo. Tuo metu jis turėjo pinigų, todėl perleido tuos pinigus tėvams, juos padovanodamas. Dovanojo tam, kad įsigytų tą turtą. Pas tėvą atsirado draugas R. S.. Šis pradėjo įkalbinėti parduoti tas žemes. Paskui jie su tėvu jau atėjo į Raugyklos gatvę. Jis bendravo, padėjo sutarti. Kaina buvo labai gera, tėvas sutiko žemę parduoti. Paskui pas jį advokatų kontoroje lankėsi generalinis direktorius, su šiuo aptarė sąlygas. Tarp įmonės ir tėvo buvo pasirašyta sutartis. Dėl sandorio tarėsi R. S. ir tėvas. Kai viskas buvo aptarta, tuomet apsilankė pas jį advokatų kontoroje. Po kelių dienų buvo paruošta sutartis. Iki to susitikimo jis nebendravo dėl turto pardavimo su niekuo. Tėvas pardavė dėl gerų sąlygų ir kainos. Tėvas nupirko Pilaitėje žemę. Pilaitėje nupirko su juo net nepasitaręs. Tėvas pardavė vieną sklypą, didelio sklypo nenorėjo parduoti. Kai tėvo sveikata pašlijo, visą turtą, kas buvo pas tėvus, perleido jam. Turtą jam dovanojo nustatyta tvarka.

Tikslo gauti didelės vertės pelno iš sandorių jis neturėjo. Raugyklos gatvėje pirko advokatų kontorai, visur kitur gyveno pats. 5 mln. turtą jis įsigijo iš nuosavų ir skolintų lėšų. Tuo metu jis disponavo pinigais apie 8-9 milijonus. Tėvus turėjo pusantro milijono legalių, registruotų pinigų. Tuo metu jis turėjo 560 000 dolerių, kuriuos pervedė V. G., A. 1 mln., 600 0000 tėvų pinigų, 5 mln. paskolą, kuri grąžinta, turėjo kitų įplaukų. 3 milijonus jam grąžino pardavėjas, nes sklype detalus planas neįmanomas. Buvo įvertinta turto vertė ir skirtumas jam grąžintas. Pelno iš nekilnojamo turto jis neskaičiavo

Liudytojas M. G. teisme parodė, kad dirbo J. K. vadovaujamoje advokatų kontoroje. J. K. jo krikšto tėvas, žino šį kaip advokatą, kadangi kartu dirbo toje pačioje advokatų kontoroje. Šis buvo seniūnas. Pažįsta jį kaip žmogų ir kaip advokatą, o verslo reikalų nežino. (duomenys neskelbtini) yra advokatų kontora. Jis buvo advokato padėjėjas, o dabar advokatas. 2001-2002 metais jis dirbo (duomenys neskelbtini), 2003 metais jau Raugyklos gatvėje. Kai jis atėjo dirbti, buvo vos keli žmonės, po to kolektyvas augo. Seniūnas pasiūlė ir jie persikėlė į patalpas Raugyklos g. Jis yra pirkęs butą, statęs namą ir pirkęs žemę. Sandoriai nebuvo susiję su J. K. asmenybe. Jis ieškojo buto, kadangi neturėjo jokio būsto. Bendraudamas su L. Č., kuris geras jo draugas, sužinojo, kad žmonės parduoda nedidelį butą miesto centre. Kadangi L. Č. turėjo informacijos apie tą butą, tai jis paprašė, kad šis pasidomėtų, kokia yra kaina. L. Č. jam pranešė, kiek norima. Butas buvo vieno kambario, bet miesto centre. Tai jį tenkino. Susitarė ir įformino. Planavo imti kreditą arba skolintis. Jo draugas L. sutiko paskolinti 135 tūkstančius, tą jis ir padarė. Vėliau butas buvo parduotas, iš tų pinigų jis grąžino tą paskolą. Su šituo konkrečiu pirkimu J. K. nebuvo susijęs. L. jam pasakė, kad paskolintų pinigų, jeigu garantuotų J. K., nes šis buvo draugas. Buvo sutarę, kad pagal galimybes grąžins, kad bus neterminuota paskolos sutartis. Jie įsivaizdavo, kad tai bus keli metai. Jis konkrečiai nepasakė, kada grąžins. Jis pats neplanavo ten gyventi, planavo statyti namą. 2007 metais pradėjo statyti, 2008 metais įsikėlė. Tuo metu jam pasiūlė parduoti butą ir jis butą pardavė. Kontaktus gavo ir į jį asmeniškai kreipėsi J. K.. Kiek jam žinoma, J. K. tame name gyveno, ten taip pat turėjo butą. J. pasakė, kad turi butą, šis jam nereikalingas. L. Č. taip pat ten turėjo tame name patalpas. Jis negrąžinęs paskolos statė namą. L. Č. nespaudė grąžinti paskolos. Už parduotą butą gavo apie 700 000. Jis grąžino skolą L. Č., gavo prašymą iš K. paskolinti 500 000. Jam nepatogu buvo atsisakyti. Žinojo, kad J. K. yra pasiturintis žmogus, turintis turto. Matė, kokia mašina šis važinėja, perka butą. Ką J. K. darė su butu Ankštojoje gatvėje, jam nėra žinoma.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad žinojo J. K. kaip advokatą. Jam teko dalyvauti nekilnojamo turto sandoriuose. Vieną kartą pardavė sklypą prie Spaudos rūmų K.. Jį nupirko „D. p.“. Tada jie nusipirko sklypą kartu su J. K.. Vieną vienintelį sandorį turėjo su J. K.. Jis norėjo pirkti sklypą ir norėjo įkurti ten autoservisą. Viršuliškių kaime buvo grąžinamos žemės. G. D. norėjo 15 000 už arą, pasakė, kad turi sklypą, nori parduoti, reikalingi pinigai. Buvo sudaryta preliminari sutartis. Jis sumokėjo 100 000 ir vėliau šis norėjo parduoti tą žemę ir paprašė daugiau negu iš pradžių. Jis nenorėjo tiek mokėti, nes buvo per daug. Nenorėdamas gadinti santykių, pasiūlė J. K. pirkti sklypą kartu, nes jam buvo per daug. Jis bendravo su J. K., todėl pasiūlė J. K. pirkti žemę. Šis sutiko ir jie nupirko tą žemę, pasirašė sutartį. Visus pinigus atvežė G. D., pas J. K. paėmė tuos visus pinigus. Jis tuo metu atstatinėjo nuosavybę į žemę ir žinojo, kad šią parduos, todėl galės pirkti kitą. Tuo metu dar pats pinigų neturėjo. J. K. dalyvavo pasirašant sutartį. Paskui krizė buvo. Jie kalbėjo apie tai, nebuvo galimybių verslui. Jis su J. K. atsiskaitė pavedimais, kai pardavė žemę. Jis skolino 3 milijonus, rašė sutartį dėl paskolinimų. Buvo sutarta, kad pinigai terminui neilgam. Bet paskui J. K. sakė, kad neturi galimybių atsiskaityti, ir iki šiol pilnai dar nėra atsiskaityta.

Liudytojas L. Č. teisme parodė, kad yra „D. p.“ direktorius. 2003 metais jam darbą pasiūlė S. K.. Jis pradėjo dirbti. Įmonės veikla yra nuoma, nekilnojamo turto pirkimas – pardavimas. 2003-2004 metais prasidėjo problemos su S. K. sveikata. Šis buvo ligoninėje su smegenų sutrikimais. Tėvas jau ne taip dirbo, ir 2007 metais S. K. padovanojo įmonės „D. p.“ akcijas savo sūnui J. K., kuris tapo jo viršininkas, darbdavys. Jie abu buvo geri pažįstami. J. K. skolino bendrovei pinigų įvairiomis sumomis. Apie 10-11 mln. litų įmonė skolinga J. K.. Jis Ankštojoje gatvėj kaimynas buvo su J. K.. J. K. butą įsigijo 2005 metais. M. G. irgi buvo kaimynas. Jis pasiūlė šiam butuką įsigyti. Jis tuo laiku užsiiminėjo nekilnojamu turtu, tokia veikla buvo S. K. įmonėje. Jis paskolino asmeniškai šiam pinigų. Atrodo, kad 135 tūkstančius paskolino. Neterminuota sutartis buvo sudaryta – kada turės, tada ir grąžins. M. G. pas J. K. kontoroje dirbo. Asmeniškai jis turėjo skolinimųsi su J. K.: buvo skolinta, grąžinta ne vieną kartą.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad dirbo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, buvo Ž. skyriaus vedėja. Teko pasirašinėti valstybinės žemės sandorius. Jai apklausoje buvo pateiktos kitos paskirties valstybinės žemės sutarys, paklausta, ar tai jos parašas. Ji pasakė, kad tikėtina, kad jos, nes ten buvo kopijos. Paklausus, ar pažįsta J. K., pasakė, kad žino. Sutartys buvo sudaromos teisės aktų nustatyta tvarka. Ji pas notarą nedalyvavo. Notarai atvykdavo, ji kabinete pasirašinėdavo sutartis. Pas notarą dalyvaudavo tik, kai buvo dideli ginčai. Jeigu notaras jos nekvietė, tai ginčų nebuvo. Parengus sutartis, notarą pasirinkti turėjo teisę pats pirkėjas. Jei pirkėjas nepareikšdavo noro, tai buvo notarai, pas kuriuos pastoviai važiuodavo pasirašyti sutartis. Jai atrodo, kad galutinį pasirašymo terminą nustatydavo notaras.

Liudytojas J. K. teisme parodė, kad pirko iš J. K. butą, kaip įmonės direktorius. Įmonė supirkinėjo turto labai daug. Jis pats dalyvavo ne visada, advokatai dalyvaudavo. Jie turėjo išpirkti butą iš J. K., kuris buvo nupirktas „D. p.“ vardu. Pas jį buvo dvi įmonės, kurios susijusios su projektu – (duomenys neskelbtini). Prie to projekto prisijungė (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini). Projektas vyksta apie 10 metų. Pradžioje projektas buvo „D. p.“, kurios direktorius ir akcininkas yra jis ir jo žmona. Lėšos „D. p.“ verslui buvo banko ir akcininko. Lėšas jis uždirbo. Tai buvo jo asmeninės lėšos, ką patvirtina dokumentai. Buvo ir tėčio dovanojamos lėšos tam. Iš J. K. jis jokių lėšų negavo. Vykdant projektą reikėjo supirkti 100 procentų butų. Tuomet jie su J. K. sutarė kainą ir nupirko iš šio butą. J. K. buvo „A. g.“ akcininkas. Jo advokatai pasakė, kad bus naudingiau steigti atskirą įmonę atskiram projektui, kad įmonės nesimaišytų. Galvojo statyti viešbutį ten, tuo metu nuspendė atskirą įmonę steigti. Galvojo, kad pasiseks, bet prasidėjo krizė. Dabar situacija keičiasi ir galvoja, kad projektas bus įgyvendintas. J. K. ir jis skolino, ir šis jam skolino lėšų. Paskolas formino paskolos rašteliais. Sumų jis nepamena, galėjo būti sandoriai šimtais tūkstančių, galėjo būti ir milijonais. Laikotarpis galėjo būti 2003-2004 metų. J. K. jam neskolingas. Buvo ir užskaitymai, ir grąžinimai, bet jau labai seniai jie atsiskaitė. Žinojo, kad J. K. verčiasi advokato veikla. Daugiau nežino, iš kur šis galėjo gauti pinigų.

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad 2007 metais jam buvo grąžinta senelio žemė. Pradėjo kreiptis pirkėjai. Buvo žemės pirkimo–pardavimo bumas. Kažkuriuo metu atsirado ponas J. K.. Jie sutarė, kad šis nupirks gabalą žemės Valakupių gatvėje. Sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Suderino kainą pagal tuo laiku buvusią rinkoje - 200 000 už arą. Pagal šitą susitarimą padarė dvi sutartis, nes buvo du sklypai. J. K. atsiskaitė už tuos sklypus grynais pinigais, suma buvo apie 5 milijonus. Pinigai buvo kupiūromis po 500, 200. Viskas buvo litais, galėjo būti ir valiuta. Jis gavo pinigus namuose, (duomenys neskelbtini), juos perskaičiavo. Per du kartus gavo pinigus. Nepamena, ar tą pačią dieną, ar sekančią pasirašė sutartis. Pinigus jis padėjo banke į saugyklą. Sklypai nebuvo iki galo sutvarkyti, nebuvo namų valda padaryta. Kol darė, tai jie susitikinėjo, buvo teismas. Jie susitarė, kad jis grąžins 3 milijonus, pasirašė susitarimą. Jie vienas kitam pretenzijų neturi. Daug teismų buvo, jis konkrečiai negali pasakyti, kur, kada, ką pasirašė. Pinigus jis grąžino ten, kur gavo – savo namuose. 2 milijonų kaina už sklypus jį tenkino. Jis nenorėjo susigrąžinti žemės. J. K. pateikė pasiūlymą, kad grąžinti viską atgal, bet jis pirko butą, mašiną ir buvo išleidęs daug pinigų, todėl nesvarstė galimybės susigrąžinti sklypus.

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad seniai bendrauja su J. K. ir žino, kad šis dirba advokatu. Dėl pastato Islandijos g., Vilniuje, buvo ilgas procesas. Tame pastate jis visą gyvenimą dirbo. Norėjo ten ofisą turėti. Kai buvo galimybė šį pastatą įsigyti, tada pasikvietė J. K. ir V. G.. Buvo kampanija „K.“, o jie buvo akcininkai. Pradėjo daryti pastato remontą, stogą keitė. Pasikeitė laikai, situacija pasidarė sudėtingesnė. V. G. išrinko į parlamentą, jis užsiėmė kitais dalykais – jo objektai buvo Latvijoje ir Ukrainoje. Tada visi tą objektą padalino, nes jį išlaikyti nebuvo nei lėšų, nei noro. Kiekvienas dirbo su savo dalimi. Atsiradęs realus pirkėjas pasakė, kad gali pirkti viską kartu. Teko jiems susitikti ir atiduoti pastatą į vienas rankas. Buvo pervesti į Mokesčių inspekciją visi mokesčiai. Pirkėjų ieškojo visi. J. K. ir V. G. atsirado, nes reikėjo tą pastatą tvarkyti. Šie padėjo jam gauti kreditą. Pastatą pirko „K.“. Jis buvo „K.“ akcininkas. Kreditas paimtas buvo „K.“, o jie buvo akcininkais. Pastatas buvo jau jų nuosavybė ir jie jį padalino. Jie jau akcininkai buvo, todėl pinigų bendrovei „K.“ nemokėjo. Jam daug kartų teko skolinti pinigus J. K.. Jam nežinoma, iš kokių lėšų J. K. įsigijo turtą už 5 milijonus litų.

Liudytojas R. G. teisme parodė, kad J. K. nepažįsta. Prieš 11 metų pardavė butą Ankštojoje gatvėje, kuriame gyveno nuo gimimo. Norėjo su žmona butą parduoti, nes neturėjo patogumų, tualetas buvo lauke. Niekas nepirkdavo. Agentas buvo atėjęs, siūlė kainą. Pasiūlius 180 tūkstančių, jie butą pardavė. Jie buvo sandėliukus išpirkę. Sandėliuką pardavė su butu.

Liudytojas J. S. teisme parodė, kad teko bendrauti su J. K.. Turėjo šeimos reikalų kaip su advokatu. Jis kaip palikimą gavo 6,25 ha žemės Pilaitėje. Nebuvo pinigų, norėjo parduoti. Kreipėsi į firmas, į pažįstamus. Kažkokioje firmoje pasakė, kad yra žmogus S., kuris gali nupirkti. Suvedė juos su tuo S.. Šis nusipirko iš jo žemės. Juos suvedė firma, kurioje jie susitiko. Jis davė atšviestus dokumentus. Po to dar kartą susitiko, susitarė dėl kainos. Pardavė, nes kiti dar mažesnę kainą siūlė. Būtų nepardavę, bet buvo reikalingi pinigai. Jis nepamena, kaip viskas vyko po dokumentų padavimo iki sutarties pasirašymo. Dėl kainos tarėsi su S. dviese. Jis būtų pardavęs tam, kas daugiau davęs būtų. Grynais gavo atsiskaitymą už žemę. Pinigus atvežė grynais į namus.

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad asmeniškai neteko bendrauti su J. K.. Kažkada seneliui buvo grąžinta žemė, kurią paveldėjo senelė. Tada senelė nusprendė tą žemę parduoti. Tada tėtis sutiko pažįstamą S. K.. Šis nutarė nusipirkti žemę. Ji daugiau kaip vairuotoja buvo, kaip žinanti lietuvių kalbą. J. K. pasirodė pas notarą, kai ji vežė pas notarą tėvą. Iki sutarties pasirašymo ji nebendravo su J. K.. Pas notarą pasirašė dokumentus močiutė su pirkėju. Ji, močiutė, tėvas jos, S. K. ir J. K. buvo atvykęs pas notarą. Ji žinojo, kad kalba eina apie žemę Santariškėse, dabar Kairiūkščio g. Ji vienintelė turėjo sąskaitą banke. Močiutė pasitikėjo ja, todėl į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai. Kas pervedė, ji nežino. Ji nepamena, ar buvo banko skyriuje, kai buvo pervedimas. Tyrimo metu ji kalbėjo su tyrėju, tyrėjas jai kažką perskaitė, kai kas jai nepatiko. Būdama mandagus žmogus ji nutylėjo. Ji nepamena, ar į banką važiavo.

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad prieš 10 metų dirbo „K. b.“ direktorium. Jų veikla buvo gyvenamojo būsto statyba, pardavimas. Tam buvo reikalingi sklypai. Tarpininkai siūlė sklypus, tinkamus veiklai vystyti. Tarpininkas R. S. parodė jiems tą sklypą. Bajorų kalvos dabar ten vadinamos. Sklypas Kairiūkščio gatvėje tiko pagal dydį, kurį jie nupirko iš S. K.. Kai sutarė dėl sutarties pasirašymo, buvo baigtos derybos, jis sutiko pas J. K. kontoroje ir galutinai aptarė visus klausimus. Kitą kartą susitiko notarinėje, pasirašė sutartį. J. K. buvo kaip pardavėjo atstovas. Šis derybinių klausimų nepatarinėjo. Kaina buvo nuspręsta iki tol. Nuėjus pas notarą, jis ir S. K. pasirašė sutartį. Jie sumokėjo pinigus ir 15 procentų fizinių pajamų mokestį už pardavėją. Vieną kartą iki sutarties pasirašymo su J. K. bendravo. Jam nekilo klausimo, kad ne S. K. yra sandorio šalis.

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad nekilnojamo turto klausimais teko bendrauti su J. K., teko teikti tarpininkavimo paslaugas. Jam teko parduoti butą Gynėjų gavėje, kurio savininkas buvo J. K.. Butas buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, „V. v.“. Jie pristatė bendradarbiavimo sąlygas, žadėjo surasti pirkėją ir įvykus pirkimo – pardavimo sandoriui, įmonė gautų komisinį mokestį. Pirmo susitikimo metu tikslas buvo įvertinti turtą. Apžiūrėjus turtą, padarius turto nuotraukas, praktikoje per kelių dienų laikotarpį pateikiama rekomenduojama turto pardavimo kaina. Susitikimo metu ponas J. K. pasitiko jį su chalatu bute, tai jį nustebino. Klientas norėjo parduoti butą. Jo tikslas buvo ateiti, pasižiūrėti butą, pasidaryti nuotraukas, kad butą įvertinti. Tada jis nustato pardavimo kainą ir nusiunčia bendradarbiavimo sutarties projektą. Jų praktikoje retai būna, kad klientas sutinka iš karto. Tą kartą kaip buvo, jis nepamena. Pamena, kad jis surado pirkėją. Butą pardavė įmonei, kurios pavadinimo nepamena. Bendravo su A., kuris buvo Baltarusijos pilietis. Jis dalyvavo pasirašant sutartį pas notarą. Jis nepamena, kas mokėjo mokesčius (notarines išlaidas).

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad 2004 metais J. K. paskambino jam su pasiūlymu įsigyti butą Ankštojoje gatvėje. Po to jie buvo susitikę tuo pat klausimu. J. K. norėjo įsigyti jo butą. Jis nežino, ar įsigyti norėjo sau, ar ką atstovaudamas. Jie butą buvo įsigiję neseniai, suremontavę, planų parduoti neturėjo. Tą kartą jie nesusitarė. Po trijų metų butas buvo parduotas. Butą nupirko „D. p.“. Jis nenorėjo parduoti buto, bet vėliau, kadangi visas namas buvo nupirktas, kitos išeities nebuvo.

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad J. K. yra skolinęs pinigų, nes norėjo verstis nekilnojamu turtu. Artėjant krizei nusprendė, kad tai yra pavojinga, todėl paprašė pinigų atgal. J. K. visų pinigų negalėjo grąžinti, didelę dalį grąžino, o likusią sumą grąžino vėliau. J. K. tėvas turėjo kompaniją „D. p.“ kampaniją, turėjo perspektyvius žemės plotus, todėl jis galvojau dalyvauti šiame versle, arba pirkti nekilnojamą turtą. Jis J. K. paskolino 5 milijonus litų. 4 milijonus jam grąžino po metų maždaug, o milijoną grąžino gal dar po 3-4 metų. Jis skolino 2008 metais. Sandoris buvo įformintas vekseliu 5 milijonų sumai 3 metams. Kai atidavė keturis milijonus, jie vekselį pakeitė į milijoną. Prieš pusantrų metų tą milijoną jam grąžino. Jam paaiškino, kad vekselis yra saugiau, todėl jis pasiūlė vekselio formą. Jis turėjo deklaruotas pajamas: buvo įmonės savininku, valdybos pirmininku, jam mokėjo dividendus, gavo pinigų iš verslo. Jis negali pasakyti, kokiam tikslui J. K. ėmė pinigus, gal skoloms dengti.

Teisme apklausta specialistė I. M. parodė, kad buvo teikiama išvada vadovaujantis informacija, kurią gavo iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Buvo gauti J. K. paaiškinimai, dokumentai. Jie prašė, kad mokesčių mokėtojas pateiktų reikiamą informaciją, dokumentus dėl prekybos nekilnojamuoju turtu. Ji vertino tik tuos sandorius, apie kuriuos turėjo informaciją. Dėl kai kurių sandorių informacijos ji neturėjo (dėl Venesuelos), todėl tų sandorių nenagrinėjo. Buvo versliškumo, ekonominės naudos požymiai pagal informaciją, kurią pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Dėl sandorio, kuris buvo atliktas tėvo vardu, J. K. buvo susigrąžinęs permoką. J. K. yra advokatas, tai yra jo kaip mokesčių mokėtojo statusas. Nuo išvados laiko daug kas pasikeitė, keitėsi aiškinimai, komentarai. Išvadoje yra pasisakyta ir dėl tęstinumo. Buvo vertinama visų požymių visuma. Tai ne vienkartinis, atsitiktinis sandoris, buvo eilė sandorių. Nekilnojamas turtas yra specifinė prekė. Yra įstatymo komentaras, kuris pasako, kokie požymiai turi būti dėl individualios veiklos. Vertinamas kiekvienas sandoris, kiekvienas mokesčių mokėjimas atskirai. Ji neturėjo jokios informacijos, kad asmeniniams poreikiams buvo perkamas nekilnojamas turtas. Tai ne verslas, jeigu parduodama su ekonomine nauda, bet nėra kitų požymių. Turi būti seka, kiekvienas sandoris vertinamas atskirai. Tai priklauso ir nuo skaičiaus, ir nuo turto įsigijimo motyvų, nuo pelno skirtumo tarp pirkimo – pardavimo kainų ir kitų įvairių aplinkybių. Bendras sandorių skaičius parodytas iliustracijai dėl tęstinumo, tačiau kiti sandoriai nebuvo vertinami.

Teisme apklaustas specialistas A. K. parodė, kad pagal advokato J. Rėksnio pateiktus klausimus ir medžiagą, tyrė individualią veiklą ir tuo pagrindu pateikė savo išvadą, kad J. K. sandoriai nepriskirtini individualiai veiklai. Nuo 2003 metų atsirado nekilnojamo turto prekybos priskyrimas individualiai veiklai įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui. Įstatyme atsirado sąvoka, kas yra individuali veikla. Iki 2003 metų galiojo visai kitas Laikinasis fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas ir ten nebuvo kalbos apie individualią veiklą. Tai naujovė, kuri galiojo iki 2010 metų. Nuo 2010 metų Seimas atbuline data panaikino ir pasakė, kad nekilnojamo turto pardavimas nėra individuali veikla. Veikla individuali ar neindividuali – niekur nėra apibrėžta, tai vertinamojo pobūdžio dalykas. Šiuo atveju tik mokesčių administratorius tikrindamas ir gaudamas informaciją vertina, ar nekilnojamo turto pardavimas priklauso individualiai veiklai, ar nepriklauso. Dėl pastatų pagrindinis vertinimas, ar tai komercinės, ar gyvenamosios paskirties pastatai. Kalbant apie butus – sudėtinga vertinti, ar tai individuali veikla. Jeigu yra įrodymai, kad naudojama tik sau, tai nėra individualios veiklos požymio. J. K. įsiregistravęs individualią veiklą ir teikdamas deklaracijas, deklaravo visas pajamas, kurias gavo, kaip advokatas, ir už turto nuomą, pardavimus. Nuo 2003 iki 2008 metų galiojo tvarka, kad jeigu nekilnojamą turtą pirkdavo juridiniai asmenys, tai turėjo būti išskaičiuota 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio nuo visos pardavimo kainos. Tada žmogus galėjo nelaukti metų pabaigos, kreiptis į Mokesčių inspekciją pagal gyvenamąją vietą, pildyti deklaraciją, pateikti pirkimo – pardavimo sutartis, kad jam Mokesčių inspekcija perskaičiuotų gyventojų pajamų mokestį, taikydama 15 procentų nuo skirtumo. Visi šie dalykai buvo daromi tiek J. K., tiek S. K. atvejais. Mokesčių administratorius turėjo įsitikinti, ar teisėtai pinigai grąžinami. Mokesčių administratorius, grąžindamas pinigus, tuo metu nevertino, kad tai yra individuali veikla. Dėl to po 5 metų negalima traktuoti, kad tai jau yra individuali veikla. Tokią savo išvadą jis grindžia Mokesčių administratoriaus veiksmais po to, kai J. K. deklaruodavo pajamas. Antras dalykas, ką J. K. pirko, ką pardavė. Gyvenamosios paskirties butų įsigijimas ir pardavimas, tai nėra individualios veiklos apibrėžimas. Butas Ankštojoje gatvėje išlaikytas 3 metus, buvo naudojamas gal ir asmeniniams dalykams, todėl dėl jo negali būti individualios veiklos. Komercinės paskirties pastatai buvo Raugyklos ir Islandijos gatvėse. Pastatas Raugyklos gatvėje įsigytas 2001 m., parduota dalis 2005 m. Ten buvo vykdoma advokato veikla. Dalinis pardavimas galimai sumažina advokatų veiklos išlaidas. Kalbant apie Islandijos gatvę, tai galėjo būti komercinės paskirties pardavimas, tačiau nėra tęstinumo požymio. Tai labiau žmogaus laisvų pinigų investavimas, vėliau iš to gaunamas pelnas. Tvarka įsigaliojo nuo 2003 metų. Tvarkos nei 2003, nei 2004 metais Mokesčų inspekcijoje iki galo nebuvo. Buvo reikalavimas įsiregistruoti individualią veiklą, jeigu vykdai kokią ekonominę veiklą. Šiuo atveju advokatai automatiškai tapo individualią veiklą vykdantys, jie mokesčius mokėjo kaip individualios veiklos vykdytojai. Antrą kartą registruoti individualios veiklos nereikėjo, pakako informuoti Mokesčių inspekciją papildant tos pačios formos pažymą, kad užsiiminėji kitokia veikla. Tai buvo vertinamojo pobūdžio dalykas, kur pats fizinis asmuo turėjo nuspręsti, ar tai yra individuali veikla, ar to nėra. Jis galėjo nepildęs formos verstis, o po to deklaruoti pajamas. Jeigu neišsiregistravęs iš mokesčių mokėtojų sąrašų, bet gavo pajamas, asmuo teikė deklaraciją ir mokėjo mokesčius taip kaip vykdės individualią veiklą. J. K. galėjo spręsti, ar buto pardavimas yra individuali veikla, ar nėra. Kaip vykdęs individualią veiklą jis būtų turėjęs sumokėti daugiau mokesčių valstybei.

Vertinant specialistės I. M. išvadą dalyje dėl J. K. turto buvo padarytos dvi klaidos: nebuvo atsižvelgta į 2003 metų vienkartinę deklaraciją, kur deklaruotos pajamos. Antra klaida susijusi su J. K. paskolos atidavimu, kur pinigai nepripažint pajamom. Trečias dalykas, J. K. tėvas turėjo grynų pinigų 1 milijoną 300 tūkstančio, mama 600 000, V. G. atidavė virš milijono. Pritrūko gal apie milijono litų. Galėjo dar kas paskolinti, ar kažkas tokio. Pinigai buvo paskolinti J. K., po to šis grąžino. Pinigus nusiėmė grynais ir turėjo tėvas. Reikėtų tada nevertinti ir tėvo išlaidų kaip J. K. išlaidų. Pridėjus šias sumas gautųsi kitokie skaičiai. Jeigu pas tėvą pinigai gulėtų sąskaitoj, tai šis negalėtų pinigų atiduoti sūnui. Tačiau pinigai buvo nuimti, jais disponuoti galėjo ir sūnus.

2005-05-05 sutartimi J. S. perduoda, o S. K. nuperka žemės sklypą, kurio bendras plotas 0.69 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, esantį Buivydiškių kaime, už 100 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo sutarties pasirašymo dieną (t. 2, b. l. 170-174).

2005-05-05 sutartimi J. S. perduoda, o S. K. nuperka žemės sklypą, kurio bendras plotas 5.58 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, esantį Buivydiškių kaime už 800 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo sutarties pasirašymo dieną (t. 2, b. l. 175-178).

Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis Buivydiškių km. Vilniaus m. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-12-27 dovanojimo sutartimi Nr. 4886 S. K. padovanota J. K. (t. 2, b. l. 31-32).

Iš 2001-08-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. savo iniciatyva pateikė 2005-05-16 dovanojimo sutarties tarp I. L. ir M. L., 2007-08-03 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4. -01-5168, 2008-08-01 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2922, 2008-08-01 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2923, 2009-02-18 prašymo perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį, 2009-03-05 susitarimo dėl 2008-08-01 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Notarinio registro Nr. 2923) ir 2008-08-01 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. 2922) vykdymo, 2009-03-11 grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo akto, 2011-03-18 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, 2011-06-16 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. S2-7244-817/2011 (t. 3. b. l. 5).

2008-08-01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi M. L. pardavė J. K. 0.0595 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus mieste už 1 000 000 Lt. Pagal sutartį į turto kainą įskaičiuoti visi mokesčiai, mokėtini pagal sutartį. Turto kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjui grynais iki šios sutarties pasirašymo (t. 3, b. l. 11-15).

2008-08-01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi M. L. pardavė J. K. 2000/7645 dalis 0.7645 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus mieste už 4 000 000 Lt. Pagal sutartį į turto kainą įskaičiuoti visi mokesčiai, mokėtini pagal sutartį. Turto kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjui grynais iki šios sutarties pasirašymo (t. 3, b. l. 16-20).

Iš 2009-03-05 susitarimo dėl 2008-08-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių (notarinio registro Nr. 2923 ir Nr. 2922) vykdymo matyti, kad M. L. ir J. K. susitarė, kad pardavėjas M. L., iki bus parengti žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) detalieji planai, laikinai grąžins pirkėjui: pagal 2008-08-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2923) – 2500 000; pagal 2008-08-01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 2922) - 500 000 Lt. Iš viso pardavėjas įsipareigoja grąžinti 3000 000 Lt į pirkėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą per 14 dienų. Pirkėjas atgal pardavėjui grąžintas sumas įsipareigoja perduoti per 4 dienų nuo detaliųjų planų minėtiems žemės sklypams parengimo (t. 3, b. l. 22-23).

Iš 2009-03-11 grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad M. L. J. K. grynais perdavė, o šis gavo 3 000 000 Lt (t. 3, b. l. 24).

2011-06-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi patvirtinta M. L. ir J. K. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią: 1) sumažinta 2008 08 01 Nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2923), kuria Pirkėjas nupirko iš Pardavėjo 2000/7645 dalis 0,7645 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo - Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2.1. punkte nurodyta kaina iki 1 700 000 litų; 2) sumažinta 2008 08 01 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr.2922), kuria Pirkėjas nupirko iš Pardavėjo 0,0595 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą- Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2.1. punkte nurodyta kaina iki 300 000 litų; 3) Pirkėjas patvirtina, kad iš Pardavėjo šios taikos sutarties pasirašymo dieną yra gavęs iš viso 3 000 000 Lt (tris milijonus litų); 4) Taikos sutarties šalys susitaria, kad nuo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo momento bus laikomas nutrauktas Taikos sutarties šalių sudarytas 2009-03-05 „Susitarimas dėl 2008-08-01 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2923) ir 2008-08-01 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2922) vykdymo". Pirkėjo prievolė grąžinti pardavėjo pirkėjui pagal šį susitarimą perduotus pinigus bus laikoma pasibaigusi (t. 3, b. l. 26-29).

Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/669 dalys pagal 2007-12-18 pirkimo - pardavimo sutartį nuo 2007-09-10 iki 2008-03-04 priklausė M. G. (t. 3, b. l. 66-73).

Iš 2005-02-17 preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo matyti, kad H. D. pardavė A. V. 0,4512 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 2/13 už 15 000 Lt už 1 žemės arą. 100 000 Lt avansą pirkėjas sumokėjo pardavėjui. Likusią sumą pirkėjas įsipareigoja sumokėti būsimoje turto pirkimo - pardavimo sutartyje (t. 4, b. l. 36-39).

Iš 2007-01-22 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad H. D. pardavė A. V. ir J. K. lygiomis dalimis bendrojon dalinėn nuosavybėn 4512/8615 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Vilniaus m. k. v., esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 000 Lt, kuriuos pirkėjai lygiomis dalimis sumokėjo prieš šios sutarties sudarymą ir pasirašymą (t. 4, b. l. 40-43).

Pagal 2003-09-10 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį R. G. pardavė UAB „D. p.“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro Nr. (duomenys neskelbtini) už 180 000 Lt. Dalį kainos (61 000 Lt) pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjams per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo pervedant į R. G. sąskaitą, likusią 119 000 Lt kainos dalį - per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo iš sutarties 2.6 punkte nurodytų lėšų į R. G. sąskaitą (t. 4, b. l. 158-163).

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad UAB „A. g.“ pateiktame 2010-07-07 akcininkų sąraše bendrovės akcininkais nurodyti: UAB „D. p.“, turinti 410 paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų, J. K., turintis 45 paprastąsias vardines 1 000 Lt nominalios vertės akcijas ir J. K., turintis 45 paprastąsias vardines 1000 Lt nominalios vertės akcijas (t. 6, b. l. 2-3).

Iš Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams matyti, kad nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatomas plotas 608 kv. m. plotas. Dalys pagal kiekvienam namų valdos žemės sklypo naudotojui priklausančias pastatų (statinių dalis), iš jų nustatoma, kad J. K. nustatoma 42 kv. m. žemės sklypo dalies. Taip pat patvirtina 608 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nominalią indeksuotą vertę 26 183,00 Lt (nominali – 16364, 10 Lt) (t. 6, b. l. 23-24).

Iš 2003-12-22 prašymo dėl verslo liudijimo užsiimti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuoma pratęsimo matyti, kad J. K. prašo išduoti verslo liudijimą laikotarpiui nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 (t. 7, b. l. 7).

Iš 2011-10-12 nekilnojamojo turto, esančio(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitos matyti, kad buto Nr. 3, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rinkos vertė – 390 000 Lt. (Retrospektyvinės rinkos vertės nustatymo data 2008-07-01). Negyvenamosios patalpos – sandėlio 1-13, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 18 000 Lt(Retrospektyvinės rinkos vertės nustatymo data 2008-07-01). 20/669 dalies žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 800 Lt. (Retrospektyvinės rinkos vertės nustatymo data 2007-12-18). 42/608 dalies žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1800 Lt. (Retrospektyvinės rinkos vertės nustatymo data 2007-12-18) (t. 9, b. l. 57-79).

Iš 2010-04-23 mokėjimo nurodymo matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai J. K. pervedė 16193 Lt gyventojų pajamų mokestį už vykdomą individualią veiklą.

Pagal 2008-07-01 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį J. K. pardavė UAB „A. G.“ gyvenamosios paskirties butą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 37.15 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir pagalbinio ūkio paskirties negyvenamąją patalpą - sandėlį 1-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4.24 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, už 500 000 Lt, tai yra, butą - už 457 000 Lt ir sandėlį - už 43 000 Lt. Pardavėjas patvirtino, kad pinigų sumą gavo iki šios sutarties pasirašymo (t. 11, b. l. 44-48).

Pagal 2001-11-22 pirkimo – pardavimo sutartį“D. L.” (reg. (duomenys neskelbtini), Jungtinės Amerikos Valstijos) pardavė J. K. už 1 000 000 Lt administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. 1097-2008-6026. Šalys patvirtino, kad pagal sutartį yra pilnai atsiskaityta (t. 11, b. l. 134-138).

Pagal 2005-04-29 sutartį S. K. pardavė UAB „Y. K. B.“ 0.7149 ha žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini)g. Nr. 3, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kairiūkščio g., Vilnius, už 5 600 000 Lt, pervedant pinigus į pardavėjo sąskaitą per 5 darbo dienas po sutarties sudarymo ir pasirašymo (t. 12. b. l. 1-5). Notarės J. D. liudijimas, kad įsipareigojimai pagal sutartį įvykdyti (b. l. 13). Pagal 2005-05-05 žemės sklypo priėmimo - perdavimo aktą S. K. perdavė UAB „Y. K. B.“ 0.7149 ha žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini) Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12., b. l. 10-11).

Pagal 2004-03-29 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį UAB „K." pardavė J. K., V. D. ir V. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,2242 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. J. K. įsigijo 1/3 dalį nurodyto turto (V. D. ir V. G. atitinkamai - 2/3 dalis), J. K. už savo dalį sumokėdamas 2 850 648 Lt (2 833 334 Lt (jam tenkanti kainos dalis pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3203) + 17 314 Lt (jo sumokėtas atlyginimas notarui)) (t. 12, b. l. 33-38).

Pagal 2004-04-08 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3656 V. G., atstovaujamas D. G., D. G., V. D., atstovaujamas J. K., J. K., kurie visi yra pardavėjai, pardavė UAB “S.” nekilnojamąjį turtą. V. G. ir D. G. paruoda 1/3 dalį, V. D. parduoda 1/3 dalį ir J. K. parduoda 1/3 dalį, o pirkėjas nupirko šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka) (t. 12, b. l. 47-55).

Pagal 2004-10-21 dovanojimo sutartį J. K. padovanojo S. K. 1 418 200 Lt (t. 12, b. l. 87).

Pagal 2005-06-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį A. M. pardavė J. K. gyvenamosios paskirties butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 36.58 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir pagalbinio ūkio paskirties patalpą - sandėlį 1-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 4.24 kv. m., esantį(duomenys neskelbtini), Vilnius, už 230 000 Lt. Patvirtina, kad 5000 Lt jau sumokėjo, o 225 000 Lt sumoka sutarties pasirašymo dieną (t. 13, b. l. 81-85).

Pagal 2005-02-21 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį A. K. padovanojo J. K. ½ bendrosios jungtinės nuosavybės dalį administracinės paskirties pastato – administracinio pastato su prekybos kirpyklos ir sporto patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 2003.88 kv. m. ploto, esančio(duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 13, b. l. 88-89).

Pagal 2006-03-22 sutartį J. K. pardavė S. K. įmonei ½ dalį administracinės paskirties pastato su prekybos kirpyklos ir sporto patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 2003.88 kv. m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Už 5000 000 Lt sumokant kainą iki 2006-04-22 į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą (t. 13, b. l. 117-122).

Pagal 2007-09-07 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Lietuvos valstybė pardavė J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise 20 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 783,80 Lt kainą, kurią pirkėjas jau sumokėjo (t. 13, b. l. 162 – 164).

Pagal 2007-08-20 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Lietuvos valstybė pardavė J. K. 42 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 1645,98 Lt kainą, kurią pirkėjas jau sumokėjo (t. 13. 165 – 167).

Pagal 2007-12-18 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį J. K. UAB “A. G.” pardavė 42/608 dalis kitos paskirties 0.0608 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius ir 20/669 dalis kitos Paskirties 0.0669 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Už 2429,78 Lt. Sklypą Nr. 1 už 1645,98 Lt, sklypą - sklypo dalį Nr. 2 - už 783.80 Lt, 364,46 Lt sumokant į VMĮ sąskaitą, 2065,32 Lt į pardavėjo nurodytą atskirĄ sąskaitą per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (t. 13, b. l. 173-178).

Pagal 2007-12-27 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį S. K. padovanojo J. K.: 0.6900 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Buivydiškių km., Vilnius; 5.5800 ha bendro ploto žemės ūkio paskiirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Buivydiškių km., Vilnius; Gyvenamosios paskiorties pastatą- gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Vilniaus miesto sav. Plytinės km.; Pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Vilniaus miesto sav. Plytinės km.; Pagalbinio ūkio paskirties pastatą – ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Vilniaus miesto sav. Plytinės km. Dovanojamojo turto vertė šalių susitarimu - 22 005 000 Lt (t. 13, b. l. 179-183).

Iš 2005-04-07 metinės pajamų deklaracijos už 2004 metus matyti, kad 2004 metais J. K. įgijo 4065552,00 Lt apmokestinamų pajamų taikant 15 proc. tarifą ir 10600 Lt pajamų iš individualios veiklos. J. K. deklaracijoje taip pat nurodė, kad gavo 6905600 Lt pajamų už gautą parduotą ar kitaip perleistą nekilnojamąjį turtą (t. 49. b. l. 50-52).

Iš 2005 metų metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2005 metais J. K. įgijo 500100 Lt neapmokestinamų pajamų ir 51 000 Lt taikant 15 proc. tarifą apmokestinamų pajamų iš individualios veiklos (t. 35, b. l. 185-188).

Iš 2006 metų laikinosios metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2006 metais J. K. įgijo 5 000 000 Lt neapmokestinamų pajamų ir 31 000 Lt pajamų taikant 15 proc. tarifą apmokestinamų pajamų bei 41471 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, apmokestinamų taikant 15 proc. tarifą (t. 13, b. l. 109-116).

Iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2007 metais J. K. įgijo 804 193 Lt apmokestinamų pajamų, taikant 15 proc. tarifą ir 17680 Lt neapmokestinamųjų pajamų (b. l. 66-72).

Iš 2008 metų metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2008 metais J. K. deklaravo įgijęs 500 100 Lt neapmokestinamų pajamų ir 51 000 Lt pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą apmokestinamų pajamų iš individualios veiklos (t. 13, b. l. 185-188).

Iš J. K. metinės pajamų deklaracijos už 2009 metus matyti, kad 2009 metais J. K. įgijo 107954,21 Lt taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamų pajamų. Iš deklaracijos taip pat matyti, kad J. K. įgijo iš neindividualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamųjų pajamų 580 000 Lt sumai, bei patyrė šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ir kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų 506728,00 Lt sumai (t. 14, b. l. 37-42).

Iš J. K. metinės pajamų deklaracijos už 2010 metus matyti, kad 2010 metais J. K. įgijo 52150 Lt pajamų, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Iš individualios veiklos J. K. įgijo 74500,00 Lt pajamų (t. 18, b. l. 86-93).

Iš J. K. metinės pajamų deklaracijos už 2011 metus matyti, kad 2011 metais J. K. įgijo 51831,50 Lt taikant 15 proc. pajamų mokesčių. Iš individualios veiklos J. K. įgijo 74045,00 Lt pajamų (t. 18. b. l. 80-85).

Pagal 2008-01-09 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį A. L. ir A. M., kuriuos atstovauja V. L., pardavė J. K. 2654/539100 kitos paskirties 0.5391 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir gyvenamosios butų paskirties butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 67.38, esantį Vilniaus g., (duomenys neskelbtini), už 452 000 Lt. Turto kainos dalį, lygią 126 000 Lt pirkėjas įnešė grynais į V. L. sąskaitą. Turto kainos dalį, lygią 326 000 Lt, pirkėjas iki sutarties pasirašymo pervedė į A. M. atstovo nurodytą sąskaitą. Šalys patvirtino, kad pagal sutartį pilnai atsiskaitė (t. 14, b. l. 1-7).

Pagal 2008-01-09 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį V. L. pardavė J. K. 1/371 dalį garažų paskirties negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės patalpų, pažymėtų R1-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12 (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), turinčių 10404.95 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, už 52 000 Lt. Turto kainą pirkėjas įnešė grynais į pardavėjo nurodytą sąskaitą (t. 14, b. l. 10-14).

Pagal 2008-07-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį J. K. pardavė UAB „A. G.“, atstovaujamai direktoriaus J. K., gyvenamosios butų paskirties butą/ patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 37.15, esantį (duomenys neskelbtini) Vilnius, ir pagalbinio ūkio paskirties negyvenamąją patalpą – sandėlį 1-13 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4.24 kv. m., už 500 000 Lt, butą - už 457 000 Lt, sandėlį - už 43 000 Lt. Šalys patvirtino, kad turto pardavimo kaina sumokėta iki sutarties pasirašymo (t. 14, b. l. 21-25).

Iš 2009-04-23 žemės sklypo dalies, buto, automobilių stovėjimo aikštelės dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 774, matyti, kad J. K. pardavė UAB „V.“, atstovaujamai A. S., 2654/539100 kitos paskirties 0.5391 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius ir gyvenamosios butų paskirties butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 67.38, esantį Vilniaus g. (duomenys neskelbtini). Turtas šalių įvertintas ir parduotas už bendrą 580 000 Lt kainą. 7500 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš sudarant sutartį. 572 500 Lt pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo sąskaitą iki 2009-05-07 (t. 14, b. l. 43-49).

Iš 2005-02-21 povedybinės sutarties tarp J. K. ir A. K. matyti, kad nuo sutarties įsigaliojimo visas kiekvieno, o jų vardu santuokos metu po sutarties įsigaliojimo įgytas turtas yra ir bus to sutuoktinio, kuris šį turtą įgijo savo vardu, tai yra, sutartimi nustatomas asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas. Turtą, kurį sutuoktinis įgijo po šios sutarties pasirašymo asmeninėn nuosavybėn, ir kuris pagal teisės aktų reikalavimus turi būti registruojamas, sutuoktinis privalo registruoti savo vardu, pateikdamas šią sutartį turtą registruojančiai įstaigai (t. 14, b. l. 56-63).

Pagal 2005-02-21 turto dovanojimo sutartį A. K. padovanojo J. K. 1 300 000 jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų (t. 7. b. l. 24).

Iš UAB „D. P.“ gautų ir suteiktų 2006-2010 metais paskolų žiniaraščio matyti, kad J. K. iš viso suteikė 11316701,44 Lt paskolų, jam buvo grąžinta 525 000 Lt paskolų. Paskolos suteiktos be palūkanų (t. 14, b. l. 151-152).

Pagal 2004-10-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį A. B. pardavė S. K. 0.7149 ha kitos paskirties žemės sklypą ties J. K. g. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį J. K. g., už 600 000 Lt kainą, kurią pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 1 dieną nuo sutarties pasirašymo (b. l. 137-141). Pagal 2004-10-22 liudijimą Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarė S. B. paliudijo, kad A. B. iš S. K. gavo 600 000 Lt (t. 20, b. l. 142).

Pagal 2004-10-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį A. B. pardavė S. K. 2.4989 ha kitos paskirties žemės sklypą ties J. K. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį J. K. g. už 818 200 Lt kainą, kurią pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 1 dieną nuo sutarties pasirašymo (t. 20. b. l. 143-147).

Iš 2004-10-22 Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės S. B. liudijimo matyti, kad A. B. iš S. K. gavo 818 200 Lt (t. 20, b. l. 148).

Pagal 2005-04-29 sutartį S. K. pardavė UAB „Y. K. B.“ 0.7149 ha kitos paskirties žemės sklypą ties J. K. g. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį J. K. g. už 5 600 000 Lt, kurie turėjo būti pervesti per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo (t. 20. b. l. 149-153). 2005-05-05 Perdavimo priėmimo aktas (b. l. 154).

Iš Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-29 specialistės I. M. išvados matyti, kad Valstybės įmonės „Registrų centras" duomenimis J. K. vardu buvo/yra įregistruoti 38 nekilnojamojo turto objektai. Išanalizavus J. K. vykdytus nekilnojamojo turto įsigįjimo-perleidimo sandorius yra pagrindas konstatuoti, kad vykdytos prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos tęstinumo požymį akivaizdžiai pagrindžia nustatyti tokie faktai, kad mokesčių mokėtojas įvairius nekilnojamojo turto sandorius sudarinėjo per tęstinį laikotarpį nuo 1993 m. Nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį; veikdamas kaip fizinis asmuo pats sprendė su savo veikla susijusius klausimus, pats investavo (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengė su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirstė ir naudojo gautas pajamas. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių; konstatuotinas dar vienas J. K. vykdytos individualios veiklos požymis -versliškumas arba komerciškumas: nekilnojamasis turtas buvo tam ir perkamas, kad ateityje būtų galima gauti pajamų ar ekonominės naudos. Tai patvirtina mažas laiko tarpas tarp pirkimo ir pardavimo sandorių sudarymo (perkama ir parduodama tą patį mėnesį, po kelių mėnesių), turtą įsigydavo ne asmeniniams poreikiams tenkinti (gyvenimui, poilsiui ir pan.); vykdytus pirkimo-pardavimo sandorius negalima priskirti atsitiktiniams sandoriams, pvz., parduodant asmeninį turtą, kuris buvo gyvenamoji vieta, buvo statomas ar rekonstruojamas asmeniniam naudojimui ir pan., arba turint kitų motyvų (pvz., išvykstant gyventi į užsienį); vykdydamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius siekė gauti ekonominės naudos: iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gautos pajamos sudarė pagrindinę dalį visų pajamų. Nustačius akivaizdžius J. K. veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir [vertinus tokios veiklos tikslą - ekonominės naudos siekimą ir buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardintoms veiklos rūšims (šiuo atveju — savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (GPMĮ 2 str. 7 d. 1 p.)), J. K. veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla.

Pagal GPMĮ 35 str. 2 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. VMI viršininko 2002-12-24 {sakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkte nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalo per 5 dienas nuo veiklos pradžios pateikti gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui prašymą Įregistruoti jį mokesčių mokėtojų registre, taip pat nurodyti numatomos vykdyti individualios veiklos rūšis. J. K. nurodytų GPMĮ nuostatų reikalavimų nesilaikė, nesikreipė į inspekciją dėl įsiregistravimo mokesčių mokėtoju, vykdančiu nekilnojamojo turto pardavimo individualią veiklą. J. K. advokato veikla įregistruota 1997-01-16.

Vertinant J. K. 2004-2011 pajamas ir išlaidas specialistės išvadoje konstatuojama, kad vienkartinėje 2003-12-31 turėto turto FR0593 formos deklaracijoje J. K. deklaravo sanraupų ne banke – 184 000 Lt – kas imama kaip pagrindas paskaičiuojant vėlesnių laikotarpi pajamas. J. K. pajamos ir kitos disponuojamos lėšos viršijo nustatytas išlaidas: 2004 metais 1 398 478, 03 Lt, 2005 metais 3 217 622, 23 Lt, 20006 metais 3 917 212, 41 Lt, 2007 metais 2 082 995, 70 Lt, 2009 metais 3 199 101, 92 Lt, 2010 metais 1 266 461, 94 Lt, 2011 metais 1 011 175, 29 Lt. J. K. išlaidos 2008 metais viršijo pajamas ir kitas disponuojamas lėšas 5 087 527, 74 Lt.

J. K. iš 5000000 Lt, sumokėtų grynais už žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 3 prie(duomenys neskelbtini), Vilniaus m., nekilnojamojo turto registre, įregistruotų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytų pagal 2008-08-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2922 ir Nr. 2923 iš M. L., 4619193,20 Lt (5000000 Lt - 380806,80 Lt) pajamų šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi. VĮ Registrų centro duomenimis Išvados surašymo metu J. K. nuosavybės teisė Į žemės sklypą Nr. 1 įregistruota pagal 2008-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2923 ir į žemės sklypą Nr. 3 įregistruota pagal 2008-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2922 bei 2011-06-16 Vilniaus apylinkės teismo nutartį Nr. S2-7244-817/2011, įrašai nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012-05-03 .

Laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-31 J. K. asmenines banko sąskaitas papildė 805352,80 Lt grynaisiais, lėšų iš sąskaitų neišėmė. Pajamos grynais nurodytu laikotarpiu pagal tyrimui pateiktą informaciją sudarė iš J. K. 2008 m. spalio mėn. susigrąžinta 200000 Lt paskola ir 45000 Lt individualios veiklos pajamos, iš viso 245000 Lt. Įvertinus 34825,21 Lt lėšų likučių sumą banko sąskaitose 2008 m. pabaigoje, darytina išvada, kad J. K. disponavo dar 525527,59 Lt grynųjų pinigų (805352,80 Lt - 245000 Lt -34825,21 Lt), kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi. Iš įneštų grynaisiais į sąskaitą AB ,,C." banke Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) buvo suteiktos pervedimais akcininko paskolos UAB „D. P.": 2008-03-12 - 50000 Lt; 2008-03-13 - 33600 Lt; 2008-04-07 - 34000 Lt (iš 43297 Lt); 2008-04-09 - 33000 Lt; 2008-09-01 - 70000 Lt; 2008-10-09 - 75000 Lt; 2008-10-09 - 10050 Lt; 2008-10-23 - 82200 Lt (iš 100000 Lt); 2008-11-06 - 100000 Lt. Iš viso suteikta 487850 Lt akcininko paskolų iš lėšų, kurių šaltiniai nežinomi. Kiti 37677,59 Lt (525527,59 Lt - 487850 Lt) buvo panaudoti pragyvenimo ir kitoms išlaidoms dengti (kartais pinigus pervedant į kitas sąskaitas, konvertuojant) (t. 7. b. l. 53-108).

UAB „M. e. b.“ apskaitos ir mokesčių specialisto A. K. išvadoje nurodoma, kad Vilniaus AVMI 2013-03-29 Specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 tiriamojo laikotarpio nurodyti J. K. sudaryti sandoriai nepagrįstai apibūdinami kaip Gyventojo nekilnojamojo turto prekybos individuali veikla (Išvados 9-11 psl.). Išvadoje neanalizuojama ir nepateikiama motyvų ar (ir kodėl) išvardytus individualios veiklos požymius atitiko kiekvienas iš minimų sandorių. Specialistė nevertina 1.1-1.6 klausimuose minimų konkrečių sandorių, kurių pajamas priskyrė individualiai veiklai, tęstinumo, bet konstatuoja veiklos tęstinumą dėl sandorių, sudarytų iki tiriamojo laikotarpio pradžios, galiojant Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajam įstatymui, kai Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintos individualios veiklos sąvokos sudarant šiuos sandorius nebuvo, o pagal galiojusį FAPMLĮ pajamos iš vieno daikto per mokestinį laikotarpį pardavimo buvo neapmokestinamos (FAPMLĮ 35 str. 11 p.). Sandorių, sudarytų iki tiriamojo laikotarpio pradžios specialistė net nevertina pagal kitus būtinus individualios veiklos požymius, todėl be pagrindo jie vertinami „veiklos tęstinumo" aspektu. Versliškumo arba komerciškumo požymio kiekvieno konkretaus 1.1-1.6 klausimuose minimo sandorio atžvilgiu Specialistė nevertino, dėl ko apibendrinančio pobūdžio išvada apie NT perleidimo sandorių versliškumą ir nepriskyrimą atsitiktiniams sandoriams yra nepagrįsta motyvais. Specialistės teiginys dėl tariamai trumpo laiko tarpo tarp turto pirkimo ir pardavimo sandorių nemotyvuotas konkrečių sandorių aplinkybėmis ir ignoruoja tiriamąja medžiaga patvirtintą turto vienetų išlaikymo nuosavybėje trukmę. Specialistės Išvada dalyje dėl sandoriais siektos ekonominės naudos yra neobjektyvi ir nepagrįsta. Specialistė nevertino ar kiekvieno konkretaus NT vieneto perleidimo turto vertės padidėjimo pajamas lėmė „aktyvūs NT prekybininkui būdingi" Gyventojo veiksmai. Neįvertinusi konkrečių 1.1-1.6 klausimuose minimų sandorių, ir pagal individualias aplinkybes nenustačiusi ar kiekvienas iš jų yra priskirtinas būtent NT prekybos ekonominei veiklai, Specialistė neturėjo pagrindo ir lyginti iš jų gautas pajamas su likusiomis gyventojo pajamomis. Be to, Specialistė, lygindama Gyventojo iš NT perleidimo gautas pajamas su likusiomis jo pajamomis, neobjektyviai, be jokių motyvų atsižvelgė tik į dalį visų Gyventojo pajamų (žr. 2013-10-09 A. K. Specialisto išvados dalį dėl Specialistės neteisingai apskaičiuotų pajamų ir Specialistės išvados 21-55 psl.). Įvertinus tai, kad dalies sandorių objektyvūs požymiai neatitinka NT prekybos individualios veiklos kriterijų (šios išvados 12-15 p.), taip pat tai, kad nėra net paties Gyventojo paaiškinimų apie visų Specialistės minimų sandorių pirkimo-pardavimo tikslus ir priežastis, be papildomo NT įsigijimo ir perleidimo faktinių aplinkybių tyrimo, vien Specialistės tirta medžiaga nėra pakankama padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas dėl visų minimų Gyventojo NT perleidimo sandorių priskyrimo individualiai NT prekybos veiklai. Neįvardindama tokio tiriamosios medžiagos trūkumo ir pateikdama kategorišką išvadą, Specialistė pažeidė objektyvumo principą.

Be aukščiau nurodytų motyvų, S. K. žemės sklypo, esančio J. K. g. 3, pardavimą 2005-04-29 sutartimi UAB „Y. K. b." Specialistė nepagrįstai priskyrė J. K. individualiai nekilnojamojo turto prekybos veiklai, nepagrįstai painiodama sandorių vykdytojus ir pajamų gavėjus. Pažeisdama objektyvumo principą, Specialistė savo nuožiūra tas pačias pajamas J. K. atžvilgiu traktuoja skirtingai: vienu atveju (analizuodama individualią Gyventojo veiklą) S. K. pajamas priskiria Gyventojo pajamoms, kitu atveju (tirdama Gyventojo pajamų ir išlaidų santykį) jau nepriskiria. Specialistė neįvardija teisinių pagrindų ir juos atitinkančių motyvų dėl to kas ir kodėl turi būti laikoma „pajamomis", „pajamų gavėju'''' ar „sandorių vykdytoju" tiriant Gyventojo veiklą.

Mokesčių administratorius ne tik buvo informuotas apie J. K. advokato individualią veiklą nuo 1997-01-16, bet, gaudamas 2004, 2006, 2007, 2008, 2009 m. metines pajamų mokesčio deklaracijas, turėjo ir informaciją apie pirmame klausime minimus, Gyventojo sudarytus, nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir iš jų gautas pajamas. 2004 m. NT adresu Vilniaus g. 31/Islandijos g. 1, Vilniuje, perleidimo sandorį mokesčių administratorius atskirai tikrino dėl teisės į GPMĮ grąžinimą, vertindamas jį individualios veiklos aspektu, ir šio sandorio Gyventojo NT prekybos individualiai veiklai nepriskyrė. Gyventojas nedeklaravo ir nėra pagrindo manyti, kad Gyventojas turėjo pareigą kaip savo deklaruoti kito asmens - S. K. - žemės sklypo, esančio J. K. g. 3, pardavimo UAB „Y. K. b." pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas J. K. savo veiklą įregistravo dar 1997-01-16, net ir pradėjęs vykdyti kitą veiklos rūšį dar kartą registruotis mokesčių mokėtoju Gyventojas neprivalėjo (t. 49, b. l. 172-183).

UAB „G. T. R.“ auditoriaus G. M. specialisto išvadoje pasisakyta, kad dėl šešių J. K. nekilnojamojo turto pardavimo sandorių vadovaujantis Lietuvos teismų praktika buvo vertintos kiekvieno konkretaus sandorio faktinės aplinkybės, siekiant įsitikinti, ar konkretus sandoris yra laikytinas su asmeniniais poreikiais susijusiu sandoriu, o jei ne - ar jis atitinka prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos požymių visumą (savarankiškumas, versliškumas, ekonominės naudos siekimas, tęstinumas), tokiu būdu:

sandoriui - 1/3 namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimui UAB "S." 2004-04-08 pirkimo-pardavimo sutartimi objektyviai įvertinti pagal visus būtinus prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos požymius, t.y. laikyti jį prekybos nekilnojamuoju turtu individualia veikla, ar ne, nepakanka pateiktos informacijos ir dokumentų;sandoris - 1/2 dalies administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimas UAB "D. P." 2006-03-22 pirkimo-pardavimo sutartimi neatitinka visų būtinųjų prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos požymių;sandoris - 2 žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) 8 ir 10, Vilniuje, pardavimas UAB "A. G." 2007-12-18 pirkimo-pardavimo sutartimi laikytinas su asmeniniais poreikiais susijusiu sandoriu, t.y. laikytinas privataus asmeninio turto valdymo sandoriu;sandoris - buto su sandėliu, (duomenys neskelbtini) g. 8 ir 10, Vilniuje, pardavimas UAB "A.G." 2008-07-01 pirkimo-pardavimo sutartimi laikytinas su asmeniniais poreikiais susijusiu sandoriu, t.y. laikytinas privataus asmeninio turto valdymo sandoriu;sandoris - buto su žeme bei stovėjimo aikštele, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimas UAB "V." 2009-04-23 pirkimo-pardavimo sutartimi laikytinas su asmeniniais poreikiais susijusiu sandoriu, t.y. laikytinas privataus asmeninio turto valdymo sandoriu;sandoris - S. K. žemės sklypo, esančio J. K. g. 3, Vilniuje, pardavimas UAB "Y. K. b." 2005-04-29 pirkimo-pardavimo sutartimi nėra p. J. K. sandoris (turtą pirko ir pardavė jo tėvas p. S. K.).

Tiriamuoju 2004-2011 m. laikotarpiu J. K. gavo 45 667 468 Lt piniginių įplaukų ir patyrė 44 312 637 Lt piniginių išlaidų, t. y. įskaitant laikotarpio pradžios piniginių lėšų likutį 184.200 Lt, tiriamojo laikotarpio piniginės lėšos viršija pinigines išlaidas 1.539.030 Lt suma, arba, neskaitant likučio laikotarpio pradžiai, piniginės įplaukos viršija pinigines išlaidas 1.354.831 Lt suma. Atskirai dėl piniginių likučių pabaigai pažymėtina, kad priešingai nei VMI skaičiavimais, Specialisto skaičiavimais 2008 m. disponuojamų lėšų likutis yra teigiamas, o ne neigiamas. J. K. 2004-01-01 turėjo 184.200 Lt piniginių lėšų, o 2011-12-31 turėjo 1.539.030 Lt piniginių lėšų. Kadangi, pagal pateiktus dokumentus, J. K. analizuojamu laikotarpiu turėjo 45.667.468 Lt įplaukų ir 44.312.637 Lt išlaidų, t.y. 1.354.83 Lt daugiau įplaukų, nei išlaidų, darytina išvada, kad 2011-12-31 turimas turtas yra pateisinamas (pagrįstas). Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31 J. K. įsigytas turtas yra pateisinamas tuo laikotarpiu turėtomis lėšomis, todėl teigti, kad sklypai Nr. 1 (Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/802776 ) ir Nr. 2 (Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/802746), esantys Valakupių g. 46, Vilnius, buvo įsigyti iš lėšų, kurių šaltiniai nenurodyti pateiktuose dokumentuose, nėra pagrindo (t. 53, b. l. 22-43).

Dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą

J. K. byloje kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2004-03-29 iki 2009-04-23 realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, versliškai ir stambiu mastu vykdydamas komercinę veiklą įsigyjant pigiau ir parduodant brangiau nekilnojamąjį turtą, turint tikslą iš pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo gauti didelės vertės pelno, tačiau apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas teisės aktų nustatyta tvarka neinformuojant atsakingų valstybinių institucijų, taip išvengiant prievolės mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, neteisėtai, sudarydamas nekilnojamo turto objektų pirkimo-pardavimo sutartis per minėtą laikotarpi gavo 30 303 224 Lt pelno bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 1 116 550 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 838 983 Lt pridėtinės vertės mokesčio (iš viso 1 955 533 Lt). J. K. kaltinamas vykdęs individualią veiklą, dėl ko pažeidė „Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo“ Nr. IX-1007 35 str. 2 d. reikalavimą, nes būdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalėjo, tačiau apie tai neinformavo mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka; taip pat jis kaltinamas pažeidęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto reikalavimą, būdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalėjo, tačiau neapsilankė apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir neužpildė fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą. Tokiu būdu J. K. kaltinamas neteisėtai vykdęs komercinę nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, dėl ko galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą verslo tvarką. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakę, kad įvairius verslo tvarkos pažeidimus reglamentuoja ir apibrėžia ne baudžiamoji, bet dažniausiai administracinė atsakomybė. Dėl to atsakomybė pagal baudžiamojo kodekso 202 straipsnį turi būti siejama tik su esminiais teisinių reikalavimų, keliamų ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui, pažeidimais. Taikant baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ne tik neteisėtą ūkinės, finansinės, komercinės ar profesinės veiklos pobūdį, bet ir šios veiklos versliškumo ar stambaus masto požymius, turi būti konstatuotas ir tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis. Veiklos neteisėtumas pagal baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla arba veikla, kuriai reikalingas leidimas, neturint reikalingos šiai veiklai vykdyti licencijos ar leidimo. Kitokių neteisėtų veiklos būdų baudžiamosios normos dispozicija tiesiogiai neįvardija, tačiau sistemiškai aiškinant nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, veiklos neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su iš esmės nelegaliu šios veiklos pobūdžiu, slepiant pačią veiklą ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–48/2011).

Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs joje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad inkriminuojamu laikotarpiu (nuo 2004-03-29 iki 2009-04-23) J. K. dalyvavo kaip šalis sudarant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorius tiek turtą perkant, tiek vėliau parduodant, taip pat įgijo nekilnojamo turto dovanojimo būdu iš tėvo S. K.. Pagal inkriminuotos nusikalstamos veikos metu galiojusią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakciją, nekilnojamųjų pagal savo prigimtį daiktų pardavimas galėjo būti pripažįstamas šiame įstatyme numatyta individuali veikla. Tokiu atveju J. K. privalėjo vykdyti įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. privalėjo apie savo individualią veiklą informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, o būtent apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą turėjo pateikti užpildytą pažymą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0039 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29. Toks prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas užpildo minėtą prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą, ją pasirašo ir pateikia mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.

Teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas 2014-07-29 prokuroro nutarimu įvertinus tai, kad 2010-11-23 buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str. 1 d. pakeitimas, kuris įsigaliojo nuo 2010-12-11. Šiuo pakeitimu buvo pripažinta, kad individualios veiklos pajamomis yra laikomos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Ikiteisminį tyrimą nutraukusio prokuroro nuomone, šis pakeitimas dekriminalizavo J. K. veiką, kuri buvo kvalifikuojama pagal BK 202 str. 1 d. nustatytus nusikaltimo požymius. Visgi 2014-07-29 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 50, b. l. 132-133) buvo panaikintas aukštesniojo prokuroro 2014-09-25 nutarimu (t. 51, b. l. 4-9) konstatuojant, jog iš esmės blanketinės dispozicijos turinį sudarančio teisės akto (šiuo atveju Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str. 1 d.) pasikeitimai neturi grįžtamosios galios ir gali būti taikytini J. K. veiksmams, kurie kvalifikuoti pagal BK 202 str. 1 d., tik vertinant padarytos veikos pavojingumą baudžiamojo kodekso 36 str. taikymo prasme. Bylą nagrinėjęs teismas besąlygiškai nelinkęs pritarti tokiai aukštesniojo prokuroro pozicijai, tačiau priverstas atsižvelgti į privalomą teismų praktiką. Įvertinęs jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K–48/2011, kuri priimta 2011 m. vasario 15 d., t. y. po Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str. 1 d. pakeitimo įsigaliojimo, teismas preziumuoja, kad J. K. inkriminuota veika, jeigu ši atitinka individualios veikos požymius, gali būti nusikalstama, dėl ko būtina įvertinti visus jam inkriminuotos pagal baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. veikos požymius.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Veikos pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamą veiką paprasčiausiai galima apibūdinti, kaip priešingą teisei, pavojingą, sąmoningą ir valingą žmogaus elgesį išoriniame pasaulyje, kuris gali apimti dvi žmogaus elgesio pasireiškimo formas: veikimą ir neveikimą. Kiekviena nusikalstama veika yra reiškinys, kuris apima įvairias žmogaus veiklos sritis. Nusikalstama veika objektyviai yra laikoma pavojinga ir jos pavojingumas yra tas, kad ja padaroma žala įstatymo saugomoms visuomenės vertybėms. Veikos pavojingumas reiškia, kad kėsinamasi ne tik į valstybės saugomus gėrius, bet ir į teisinius gėrius, kurie priklauso pavieniams asmenims. Nusikalstama veika yra pavojinga, tačiau šis pavojingumas konstatuojamas tik tada, kai veika atitinka įstatyme numatytą sudėtį. Įstatymas numato atsakomybę tik už pavojingas veikas. Kadangi pavojinga veika yra vienas pagrindinių nusikaltimo objektyviųjų požymių, todėl šis požymis turi būti nustatytas įrodinėjant bet kokią nusikaltimo sudėtį. Nusikaltimu nebus laikoma tokia veika, kuri nėra kontroliuojama žmogaus sąmonės, arba veika, nors ir suvokiama, tačiau nevaldoma. Šis požymis svarbus todėl, kad asmeniui veikiant pavojingai, tačiau to nesuvokiant, jis negali būti nuteisiamas kaip padaręs nusikalstamą veiką.

J. K. teisme aiškino, kad individualios veiklos, susijusios su nekilnojamo turto prekyba, jis nevykdė, be to, vykdydamas profesinę veiklą kaip advokatas ir savo tokią veiklą įregistravęs iki 2002-12-31, jam turėjo būti taikoma „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 3 p. išimtis. Vertindamas tokius kaltinamojo parodymus teismas pastebi, kad jie nėra savaime asmens kaltę paneigiantys duomenys. Minėtų Taisyklių 3 p. numato, kad „Taisyklių nuostatos netaikomos advokatams, advokatų padėjėjams ir notarams, kurie iki 2002-12-31, t. y. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo dienos, yra įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre.“ Tokia įstatymo leidėjo nuostata pagal teisinio reguliavimo prasmę ir logiką taikytina ne bet kokiai išvardintų asmenų ekonominei veiklai, o būtent veiklai pagal jų specializaciją, t. y. veiklai, kuri pasireiškia advokato, advokato padėjėjo ar notaro profesinių funkcijų vykdymu. Tuo tarpu apie bet kurios kitos individualios veiklos vykdymą (pradedamą vykdyti veiklą) ne pagal įsigytą verslo liudijimą, minėti asmenys, tame tarpe ir advokatai, turėjo informuoti mokesčių administratorių, šiuo atveju Valstybinę mokesčių inspekciją. Tam, kad J. K. padarytas Taisyklių 4 p. nuostatų dėl formos FR0039 nepildymo ir nepateikimo mokesčių inspekcijai nesilaikymas būtų pripažįstamas pažeidimu – būtina nustatyti ne tik nuostatų privalomumą asmeniui, bet ir jo kaltę dėl šių nuostatų nevykdymo.

Spręsdamas dėl asmens kaltės teismas vertina tai, kad J. K. kaip mokesčių mokėtojas buvo žinomas mokesčių administratoriui, buvo įrašytas į mokesčių inspekcijos registrus, teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai privalomas mokesčių deklaracijas, kuriose deklaruodavo ne tik iš savo individualios advokato veiklos, bet ir iš kitokios neindividualios veiklos gautas pajamas. Tokias lėšas J. K. deklaruodavo kaip nekilnojamo daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, kas matyti iš jo mokesčių administratoriui teiktų metinių pajamų mokesčio deklaracijų (t. 13, b. l. 185-188, b. l. 109-114). Šios aplinkybės įrodo, kad J. K. savo veiklos ir sandorių, susijusių su nekilnojamu turtu, bei gaunamų pajamų nuo mokesčių administratoriaus neslėpė, tyčios išvengti dėl to privalomų mokesčių neturėjo, dėl ko jam inkriminuotas blanketines teisės normas – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 p. – jis pažeisti galėjo tik dėl neatsargumo. Ši kaltės forma nepakankama jam pagal baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. inkriminuotai veikai, nes neteisėtai verstis komercine veikla darant nusikaltimą galima tik veikiant tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingą savo veikos pobūdį ir norint taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad vien tik asmens nepranešimas mokesčių administratoriui apie pradėtą ar vykdomą individualią veiklą, nedaro šios veiklos, kaip tokios, savaime neteisėtos. Nustačius tokio pobūdžio pažeidimą veiklos pajamos gali ir turėtų būti apmokestintos mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, o veiką padaręs asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn nebent dėl pažeidimų finansų, apskaitos srityje. Šiuo atveju įvertinus J. K. kaltės turinį, dėl to asmuo turėtų būti traukiamas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn.

Inkriminuotu nusikalstamos veikos laikotarpiu galiojančios teisės normos įpareigojo asmenis pranešti mokesčių administratoriui tik apie pradedamą vykdyti individualią veiklą. Nuo 2002-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ) individualią veiklą apibrėžė kaip bet kokią savarankišką veiklą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tas, kuriomis verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat savarankiška sporto ar atlikėjo veikla) (GPMĮ 2 straipsnio 7 punktas). Tokiu būdu, J. K. sandoriai su nekilnojamu turtu, prekyba juo gali būti pripažįstama kaip savarankiško pobūdžio komercinė veikla, atitinkanti individualios veiklos turinį, nustačius joje akivaizdžius veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir įvertinus tokios veiklos tikslą – ekonominės naudos siekimą. Pažymėtina, kad individualios veiklos turinys iš esmės oficialiu tapo nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2002-01-01 d. Remiantis teisme apklausto specialisto A. K. parodymais, kuris apskaitos ir mokesčių srityje vykdo veiklą 25 metus, tuo metu situacija dėl individualios veiklos vertinimo ir pripažinimo nebuvo vienareikšmė ir absoliučiai aiški.

Kaltinime J. K. individualios veiklos laikotarpis apibrėžiamas 2004-03-29 – 2009-04-23 periodu, tačiau kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos turinys apima ir 2001-11-22 jo bei sutuoktinės A. K. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo. Be to, Iš pateiktos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvados ir specialistės I. M. apklausos teisme matyti, kad buvo vertinamas J. K. 2004-2011 metų ūkinės finansinės veiklos laikotarpis. Specialisto išvadoje nurodoma, kad Valstybės įmonės „Registrų centras" duomenimis J. K. vardu buvo/yra įregistruoti 38 nekilnojamojo turto objektai. Iš jų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31 buvo įsigyta 18 nekilnojamojo turto objektų (3 dovanojimo būdu, kiti pirkti), bei perleista 13 nekilnojamojo turto objektų (5 padovanoti sutuoktinei (iš jų 4 įsigyti iki 2004-01-01), kiti parduoti). Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad J. K. veiklos įvertinimas nebuvo siejamas tik su kaltinime nurodytu 2004-03-29 – 2009-04-23 periodu. Teismas pastebi, kad atsižvelgiant į bendrą J. K. visų sudarytų nekilnojamo turto sandorių skaičių, ilgalaikį pobūdį, galimą nuolatinį siekį pelnytis iš tokios veiklos ir gautą didelę ekonominę naudą, vertinant laikotarpį , kuris prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau, nei nurodyta kaltinime –yra galimybė įžvelgti, kad J. K. galimai vykdė tęstinį investavimą į nekilnojamą turtą iš to tikėdamasis ekonominės naudos, dėl ko galimai vykdė nekilnojamo turto prekybos veiklą, kas tuo pačiu nebūtinai atitinka visus individualios veiklos požymius. Tuo tarpu teisiškai tiksliai vertinant J. K. inkriminuotos veikos periodą ir veikos turinį dėl 5 epizodų, įsigyjant ir vėliau parduodant nekilnojamą turtą sandoriuose dalyvaujant asmeniškai bei tėvo S. K. vardu – nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad šioje dalyje J. K. veiksmai neginčijamai gali būti pripažįstami savarankiška individualia veikla, atitinkančia ir komercinės veiklos požymius GPMĮ prasme. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik sąlyginai nedidelį sandorių skaičių per kaltinime nurodytą kiek ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, bet ir nekilnojamo turto paskirtį, turto pardavimo aplinkybes, J. K. aktyvius veiksmus ir tikslą sudarant nurodytų nekilnojamo turto vienetų pirkimo ar pardavimo sandorius. Bendrieji gyvenimo principai ir sveika logika patvirtina, kad kiekvienas pirkimo – pardavimo sandoris pagrįstas pardavėjo valia pelningai parduoti, o pirkėjo valia konkurencingai ir palankiai nupirkti parduodamą daiktą. Šiuo atveju, nustatyta aplinkybė, jog nekilnojamas turtas buvo įsigyjamas už pigesnę, o parduodamas už brangesnę kainą – labiau atspindo to meto situaciją ir ekonomines sąlygas, visiems žinomas nekilnojamo turto kainų spartaus didėjimo tendencijas, bet ne J. K. savarankiškus gebėjimus ir tikslą gauti pragyvenimo lėšas vykdant komercinę veiklą. Pagal inkriminuotos veikos turinį J. K. pelną gavo du kartus parduodamas gyvenamąjį būstą ((duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)), kurį galimai ir remiantis liudytojų L. Č., M. G., J. K., V. D. ir A. N. parodymais įsigijo, planavo turėti ir tikėtina naudojo savo asmeninėms reikmėms. Vieną kartą J. K. kaltinamas pardavęs dalį nekilnojamo turto Raugyklos g., kurį jis įsigijo dar 2001-11-22 ir naudojo savo kaip advokato profesinės veiklos vykdymui, registruojant šiame pastate advokatų kontorą. Teismas nustatė, kad tik vienas nekilnojamo turto vienetas ((duomenys neskelbtini)) buvo įsigytas komerciniais tikslais, vėliau parduotas gaunant iš to pelną, dėl ko nei vertinant atskirai, nei bendrame kontekste tokie J. K. veiksmai neatitinka individualios veiklos požymių nekilnojamo turto prekybos komercinėje srityje. Teismas nustatė, kad nekilnojamo turto sandoriai tėvo S. K. vardu neteisingai priskiriami J. K. inkriminuotos individualios veiklos turiniui. Įvertinus liudytojų L. Č., J. S., A. V. ir A. N. parodymus akivaizdu, kad S. K. buvo savarankiška vykdytų sandorių šalis, juos galėjo vykdyti ir atliko savo vardu. Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė jokių duomenų, kad tėvas S. K. vykdė iš anksto numatytą veiksmų seką pagal sūnaus J. K. ketinimus ar valinėmis pastangomis padarytą jam įtaką. Dėl paminėtų aplinkybių ir faktų teismas pripažįsta, kad pelningi S. K. nekilnojamo turto sandoriai teisiškai nepagrįstai priskirti J. K. inkriminuotai nusikalstamai individualiai veikai. Teismas neturi pagrindo netikėti J. K. ir liudytojų parodymais apie tai, kad ne kartą nekilnojamas turtas buvo parduodamas ne dėl savarankiškos J. K. valios ir tikslo gauti ekonominę naudą, bet dėl susiklosčiusių ar sąmoningai siekiamų kitų aplinkybių – noro pakeisti turimą gyvenamą būstą geresniu, savaime atsiradus galimybei pelningai perleisti nereikalingas ir nenaudojamas patalpas kitų asmenų nuosavybėn taip išvengiant patalpų išlaikymo, pertvarkymo ar gerinimo kaštų, galimo siekio investuoti lėšas. Tokios faktinės aplinkybės rodo, kad inkriminuota J. K. veika dėl konkrečiai nurodytų nekilnojamo turto vienetų įgijimo ir perleidimo neturėtų būti vertinama kaip individuali veikla. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir teisme apklaustų specialistų A. K. ir I. M. parodymus, kuri pripažino, kad teikdama išvadą nežinojo reikšmingų aplinkybių apie tai, kad J. K. įsigytą gyvenamosios paskirties nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) naudojo asmeniniams poreikiams. Šių aplinkybių savaime nepaneigia faktas, kad J. K. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kitu adresu, nes realybėje faktinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta neprivalo ir nebūtinai sutampa su asmens deklaruota gyvenamąja vieta. Tokiu būdu, teismui nepripažinus J. K. inkriminuotų veiksmų kaip vykdytos individualios veiklos prekiaujant nekilnojamu turtu – nėra pagrindo konstatuoti, kad asmuo pažeidė 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintas „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisykles“, nes jis neprivalėjo kreiptis į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrių ir jam dėl to nereikėjo pateikti užpildytos pažymos (prašymo) įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (FR0039 forma) siekiant informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytu, teismas priverstas konstatuoti, kad inkriminuotos veikos pagal baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. turinyje J. K. veiksmuose nėra visų būtinų šios veikos tiek subjektyvių, tiek objektyvių požymių, veikos pavojingumas nesiekia nusikaltimo laipsnio. Dėl šios priežasties teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. šioje dalyje J. K. išteisina pripažįstant, kad asmuo nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad duomenų visuma neleidžia pripažinti, kad J. K. neteisėtai praturtėjo nuosavybės teise nusipirkdamas du – 1 000 000 Lt vertės 0,0595 ha ir 4 000 000 Lt vertės 0,7645 ha – žemės sklypus, tokiu būdu žinodamas ir įgydamas didesnės nei 500 minimalių gyvenimo lygių vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

J. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189¹ straipsnyje, kur numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pasisakyta, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Šis įstatymas įsigaliojo 2010 m. gruodžio 11 d. Taigi baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnį traukiami tik asmenys, kurie jame nustatytus požymius atitinkanti turtą turi įsigaliojus šiam įstatymui. Įstatymo leidėjas susiejo įstatymo taikymą su normoje minimo turto turėjimu įsigaliojus šiam baudžiamajam įstatymui, bet ne su įsigijimu. Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje suformuluota nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, taigi jos padarymo laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma, tačiau kvalifikavimą lemia jos nutraukimo laikas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesija yra pripažinusi, kad įstatymo leidėjas įtraukdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso sudėtį 189¹ straipsnį, kuris įsigaliojo nuo 2010-12-11 d., nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio ir tvarkos, leidžiančių turto savininkui legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl to baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio taikymas tiems atvejams, kai turtas įgytas iki minėtos normos įsigaliojimo, neturi pažeisti baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Plenarinė sesija konstatavo, kad sprendžiant, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos, ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnį nelaikytinas priešingu baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Teismo įsitikinimą dėl turto įgijimo pagrindo gali lemti ne tik įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-P-93/2014).

Remiantis kaltinamojo J. K., taip pat liudytojo M. L. parodymais, rašytiniais dokumentai byloje nustatyta, kad J. K. iš turto pardavėjo M. L. šiam sumokėdamas grynaisiais pinigais 5 000 000 Lt atitinkančią sumą 2008-08-01 nusipirko 0,0595 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,7645 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kaltinime nurodoma, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi pinigų perdavimo pardavėjui dieną J. K. teisėtai galėjo disponuoti ne daugiau kaip 764 406,80 Lt grynųjų pinigų. Toks kaltinimas neatlaiko kritikos vien įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadas apie tai, kad iki 2008 metų J. K. pajamos ir kitos disponuojamos lėšos kiekvienais metais viršijo nustatytas išlaidas (2004 metais 1 398 478, 03 Lt, 2005 metais 3 217 622, 23 Lt, 2006 metais 3 917 212, 41 Lt, 2007 metais 2 082 995, 70 Lt). Iš metinių pajamų deklaracijų matyti, kad J. K. deklaravo įgijęs: 2004 metais 4065552 Lt apmokestinamų pajamų taikant 15 proc. tarifą ir 10600 Lt pajamų iš individualios veiklos, gavo 6905600 Lt pajamų už gautą parduotą ar kitaip perleistą nekilnojamąjį turtą; 2005 metais 500100 Lt neapmokestinamų pajamų ir 51 000 Lt pajamų iš individualios veiklos; 2006 metais 5 000 000 Lt neapmokestinamų pajamų, 31 000 Lt pajamų taikant 15 proc. tarifą bei 41471 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų; 2007 metais 804 193 Lt apmokestinamų pajamų, taikant 15 proc. tarifą, ir 17680 Lt neapmokestinamųjų pajamų, 2008 metais 500 100 Lt neapmokestinamų pajamų ir 51 000 Lt pajamų iš individualios veiklos. Pasidalijant turtą povedybine sutartimi su sutuoktine A. K. 2005-02-21 J. K. dovanojimo būdu iš jos favo 1 300 000 šiai asmeninės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų. Tai rodo, jog J. K. nuolat didino savo turtines galimybes, o 2008 metais turėjo galimybę savarankiškai disponuoti piniginėmis lėšomis, kurių pakaktų kaltinime nurodytam jo turimam turtui įsigyti. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. už 5 000 000 Lt nupirktų 2008-08-01 dviejų žemės sklypų kaina 2011-06-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi patvirtinus pardavėjo M. L. ir pirkėjo J. K. sudarytą taikos sutartis buvo sumažinta iki bendros 2 000 000 Lt sumos (atitinkamai iki 1 700 000 litų už vieną ir iki 300 000 litų už kitą žemės sklypą). Iš 2009-03-11 pinigų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad M. L. J. K. grynais perdavė, o šis gavo 3 000 000 Lt. Šį faktą patvirtino teisme apklaustas liudytoju M. L.. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo netikėti šiais duomenimis. Ši aplinkybė neleidžia paneigti kaltinamojo J. K. teisme išsakytas aplinkybes, kad pinigus (bent jau dalį jų) turtui įsigyti asmuo galėjo skolintis, vėliau juos gražinti. Piniginių lėšų J. K. skolinimo faktines aplinkybes tvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai. Liudytojas M. G. parodė, kad pardavęs savo butą J. K. paskolino 500 000 Lt. Liudytojas A. V. duodamas parodymus teisme teigė, kad skolino J. K. 3 milijonus litų, rašė dėl to sutartis, J. K. iki šiol pilnai dar nėra atsiskaitęs. J. K. taip pat parodė, kad jis, tiek iš jo J. K. skolinosi lėšų, paskolas formino paskolos rašteliais, J. K. jam neskolingas. Liudytojas V. D. teisme parodė, kad daug kartų teko skolinti pinigus J. K.. Liudytojas V. V. teisme parodė, kad 2008 metais J. K. paskolino 5 milijonus litų. Tokius liudytojų parodymus paneigti trukdo byloje pateikti skolų suderinimo aktai, kurių specialistė I. M. teisme pripažino nevertinusi dėl tokių duomenų neturėjimo (aktualus aktas pasirašytas 2014-01-20 tarp J. K. ir V. V. t. 53, b. l. 61). Tokios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad specialistės I. M. išvadoje nurodyti teiginiai, jog J. K. 5 000 000 Lt, sumokėtų grynais už žemės sklypus, pajamų šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi – negali būti vertinamas kaip absoliučiai pagrįstas ir teisingas. Analogišką tyrimą atlikęs specialistas auditorius A. K. nustatė, kas pasitvirtino teisme, kad specialistė I. M. lygindama J. K. iš nekilnojamo turto perleidimo gautas pajamas su likusiomis jo pajamomis, atsižvelgė ir įvertino ne visas jo pajamas. Remiantis auditoriaus G. M. išvada, kuri pateikta įvertinus ir kitus, specialistės I. M. nevertintus, duomenis apie J. K. pajamas, tiriamuoju 2004-2011 metų laikotarpiu J. K. visos piniginės lėšos viršija pinigines išlaidas 1 539 030 Lt suma, todėl nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31 J. K. įsigytas turtas yra pateisinamas tuo laikotarpiu turėtomis lėšomis

Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių teisingumo vykdymo garantijų, kartu svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje garantuojama kiekvieno nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisė būti laikomam nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesinė garantija, kuri kelia reikalavimus kaltintojui vykdyti įrodinėjimo pareigą, o teismą įpareigoja bet kokias abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Teismas pastebi, kad išnagrinėjus bylą ir įvertinus ištirtų įrodymų visumą lieka nepaneigta tikimybė, kad nurodyto turto įgijimo dieną J. K. galėjo disponuoti ne tik savo, bet ir kitų asmenų jam paskolų, dovanojimo ar kita forma ir teisėtais būdais suteiktomis piniginėmis lėšomis, kurių dydis galėjo atitikti sudarytų nekilnojamo turto sandorių kainą. Tokiu būdu visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, kaltinimo pozicija, jog J. K. turi nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL litų vertės turtą, kurį įsigijo žinodamas, kad nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis – tampa nepagrįstu. Liudytojas L. Č. teisme parodė, kad J. K. skolino bendrovei „D. p.“ pinigų įvairiomis sumomis, ir įmonė jam skolinga apie 10-11 mln. litų. Tai patvirtina UAB „D. P.“ 2006-2010 metais gautų ir suteiktų paskolų žiniaraštis, iš kurio matyti, kad J. K. suteikė 11 316 701, 44 Lt paskolų, o jam grąžinta tik 525 000 Lt.

Galų gale, kaltinimas dėl neteisėto J. K. praturtėjimo akivaizdžiai tampa nepateisinamu šį išteisinus pagal baudžiamojo kodekso 202 str.1 d., kur kaltintojas yra pripažinęs, kad J. K. laikotarpyje nuo 2004-03-29 iki 2009-04-23 vykdydamas neva komercinę nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo veiklą gavo 30 303 224 Lt pelno. Teisiškai tiksliai ir teisingai įvertinus kaltinimo dėl nekilnojamo turto prekybos kaip komercinės veiklos turinį, teismas nustatė, kad iki 2008-08-01 pasirašytų dviejų žemės sklypų pirkimo sutarčių J. K. neabejotinai turėjo 8 824 952 Lt pajamų (pelno) dėl savo vardu įgyto ir parduoto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) g. 8 ir 10, Vilniuje. Tai patvirtina rašytiniai bylos duomenys ir sudarytos nekilnojamo turto prikimo-pardavimo sutartys, jose nurodyta turto kaina, specialistų išvados. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 2 d. teisėtomis pajamomis yra pripažįstamos iš teisės aktų neuždraustos veikos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo, ar nebuvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Ši teisės norma, kuri baudžiamojo kodekso 3 str. prasme kaip asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, šalina J. K. baudžiamąją atsakomybę net ir tokiu atveju, jei iš nekilnojamo turto pardavimo sandorių gautas pelnas jo kaip mokesčių mokėtojo nebūtų tinkamai deklaruotas, nebūtų mokesčių administratoriui žinomas ir apskaitytas. Tokiu būdu nustačius, kad J. K. iki turto, dėl kurio turėjimo kaltinamas neteisėtu praturtėjimu, įsigijimo dėl nekilnojamo turto pardavimo neginčijamai turėjo pajamas, kurių dydis viršija tiek sudaryto sandorio 5 000 000 Lt, juo labiau vėliau sumažinto iki 3 000 000 Lt, vertę, tokia asmens veikla nebuvo draudžiama įstatymu, juo labiau ji nebuvo ir nėra nusikalstama, nėra pagrindo teigti, kad toks turtas buvo neteisėtas. Konstitucinis teisinės valstybės principas verčia pripažinti, kad teisinių santykių subjektai turėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos veikos padarymo metu, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Vertinant tai, yra pagrindas pripažinti, kad įsigydamas nekilnojamą turtą 2008-08-01 sutarčių pagrindu lėšomis, disponavimo kuriomis nusikalstamu ar kitu neteisėtu būdu teismas nenustatė, ir daug vėliau (t. y. 2010-12-11) įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsniui, J. K. teisinės valstybės principo prasme negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kuri taikoma kaip kraštutinė priemonė, nes turto įsigijimo metu jis elgėsi nepažeisdamas tuo metu galiojančių teisės normų reikalavimų.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad J. K. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl šioje jį išteisina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Įvertinus tai, kad J. K. išteisinamas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d., dėl ko buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimą jam priklausančiam turtui – 0,0595 ha žemės sklypui Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini), Vilnius (kurio registro unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) ir priklausančią 2000/7645 dalį 0,7645 ha žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Vilnius (kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) – ši proceso prievartos priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaip nebereikalinga (baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 8 d.).

Pažymėtina, kad teismui priimant nuosprendį buvo žinoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis, kurios pagrindu yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nuosprendį priimančio teismo vertinimu nustačius išteisinimo pagrindus šioje byloje nėra teisinės būtinybės laukti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismo sprendimo, tokiu būdu vilkinant procesą šioje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. ir 189¹ str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti J. K. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. K. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 0,0595 ha žemės sklypą Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini), Vilnius (kurio registro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v.) ir priklausančią 2000/7645 dalį 0,7645 ha žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) Vilnius (kurio registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 0101/0011:213, Vilniaus m. k. v.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.