Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui Rimantui Vižainiškiui dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – Lloyd‘s of London sindikatai, Lietuvoje veikiantis per atstovą UADBB ,,Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad šios nutarties 16 punkte prašomi prijunti įrodymai galėjo būti teismui teikiama anksčiau. Atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą bei išdėstytas aplinkybes, teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl bylos esmės.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimas, kuriuo patikslintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016, be kita ko, iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 175 Eur kas mėnesį nuo 2014 m. birželio 14 d. iki jo pilnametystės, taip pat 1 114,16 Eur išlaikymo įsiskolinimas; priteistas sumas pervedant nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei O. G.. Šio sprendimo pagrindu 2017 m. rugsėjo 28 d. išduotas vykdomasis raštas, kurį 2017 m. spalio 5 d. patvarkymu priėmė ir vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis vykdomojoje byloje Nr. 0128/17/01681.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

26. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio (atsakomybė) 1 dalis numato, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę, asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtiniausios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinės atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 409/2008; 2010m. lapkričio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2010).

27. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

28. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Sprendžiant klausimą dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti atsižvelgiama į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

29. Apeliantas antstolio veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis, priimdamas 2017 m. spalio 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-128-14361, pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliantas nurodo, jog 2017 m. spalio 5 d. išieškotoja O. G. atsakovui pateikė du prašymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, viename nurodė, kad ieškovas iki 2017 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 3 505,47 Eur, kitame prašyme nurodė, kad ieškovo skola pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį dokumentą yra 3 505,47 Eur. Apelianto nuomone, kad 2017 m. spalio 5 d. išieškotojos pateiktų prašymų dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti prieštaravimai sudarė kliūtis atsakovui priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir atsakovas ex officio privalėjo pareikalauti iš išieškotojos papildomų duomenų, su tikslu pagrįsti skolos likutį.

30. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

31. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Todėl atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), atlikdamas vykdymo veiksmus vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu.

32. CPK 651 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžiomis kliūtimis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad įstatyme nėra įtvirtintos antstolio pareigos reikalauti iš išieškotojo, teikiant vykdomąjį dokumentą, pridėti įrodymus, patvirtinančius dalies skolos sumokėjimą, tačiau būtent skolininkui įstatyme yra įtvirtinta pareiga pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 644 straipsnio 6 dalis); vykdymo veiksmų pagrindas yra ne išieškotojo prašymas priimti vykdomąjį dokumentą, bet pats vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).

34. Pažymėtina, kad antstolio veiksmų teisėtumas turėtų būti vertinamas pagal vykdymo metu buvusias faktines aplinkybes. Bylos duomenis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. ieškovas pateikė pakartotinį prašymą teismui dėl išieškotojos O. G. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 26 d. išreikalavimo, kartu su prašymu teismui pateikė išrašą (išrašo data 2019 m. gruodžio 9 d.) iš Citadele banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas išrašas patvirtina, kad ieškovas 2017 m. spalio 1 d. išieškotojai O. G. pervedė už nepilnamečio vaiko išlaikymą 1 114,16 Eur sumą, 2019 m. gruodžio 6 d. - 980 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. - 660 Eur, 2021 m. kovo 25 d. – 560 Eur. Bylos duomenis antstolis 2021 m. balandžio 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo perskaičiavo susidariusį įsiskolinimą vykdomoje byloje, nustatant 521,26 Eur išlaikymo permoką.

35. Atsižvelgiant į tai, kad minėti duomenys atsakovui buvo pateikti 2021 m. balandžio 16 d., nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis būtų atlikęs neteisėtus veiksmus nurašydamas pinigines lėšas. Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas numato, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis). Priešingai nei nurodo apeliantas, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai vykdė savo, kaip skolininko, pareigas, taip pat ir CPK 644 straipsnio 6 dalyje nustatytą pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinačius įrodymus.

Dėl draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

36. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Teismas tokias teises gina CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Tačiau kokį konkretų savo teisių gynimo būdą pasirinkti sprendžia pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas rašytiniame dokumente – ieškinyje, kaip pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o pagrindas aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, todėl, būtent šis asmuo ieškinyje (patikslintame ieškinyje), kaip vientisame šalies procesiniame rašytiniame dokumente turi pareigą tiksliai suformuluoti minėtus ieškinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimų ir ieškovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu būdu apginti pažeistas teises.

38. Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekse nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo reikalavimai grindžiami neteisėtais atsakovo (antstolio Rimanto Vižainiškio) veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. (antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti) iki 2017 m. lapkričio 8 d. (antstolis nurašė pinigines lėšas nuo ieškovo sąskaitos, dėl ko pastarasis patyrė nuostolių) vykdant minėtą vykdomąją bylą Nr. 0128/17/01681. Antstolio veiksmų neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, jog antstolis nepagrįstai priėmė išieškotojos 2017 m. spalio 5 d. prašymą priimti vykdomąjį dokumentą (2017 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį raštą) vykdyti, kas nulėmė vėlesnius neteisėtus antstolio veiksmus nurašant iš ieškovo sąskaitos pinigines lėšas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tik 2021 m. rugsėjo 1 d. patikslinto ieškinio ribose, kiek tai susiję su atsakovo 2017 m. spalio 5 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-12814361.

40. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovas nurodo papildomas aplinkybes bei argumentus t. y. dėl netinkamo išlaikymo indeksavimo ir nepagrįsto išlaikymo apskaičiavimo; dėl atsakovo 2017 m. lapkričio 6 d. nurodymo nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-16111 nesuėjus raginime nurodytam 10 dienų terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo nurodytos nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, todėl apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

41. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Civilinio proceso kodekso 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, straipsnis, 314 straipsnis).

42. Civilinio proceso kodekso 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312 staipsnis, 314 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005).

44. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentais nurodytais šios nutarties 40 punkte, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje.

Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

45. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę byla pažeidė CPK 45 straipsnį, kadangi nesprendė klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

46. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014).

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje teikė ieškinį, kurį du kartus tikslino, tačiau visuose procesiniuose dokumentuose atsakovu nurodė antstolį Rimantą Vižainiškį. Taigi apelianto argumentai dėl CPK 45 straipsnio pažeidimo nėra pagrįsti.

Dėl asmens įtraukimo į teismo procesą trečiuoju asmeniu.

48. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos tesimas pažeidė ir CPK 47 straipsnį, nes byloje nesprendė dėl trečiojo asmens O. G. įtraukimo į civilinę bylą Nr. e2536-1101/2022.

49. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 3 dalį pareiškime dėl įstojimo į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

51. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, prašydamas įtraukti O. G. byloje trečiuoju asmeniu, nenurodė kokias materialines subjektines teises ir pareigas paveiks byloje priimtas procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia ginčą dėl jam antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi, akivaizdu, kad šiame ginče priimtas procesinis sprendimas neturės jokios nurodyto asmens teisėms ar pareigoms ateityje.

Dėl rungimosi principo.

53. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, ignoruodamas civilinio proceso rungimosi principą, nes teismas netenkino didžiosios dalies jo procesinių prašymų, įskaitant prašymą apklausti liudytojas G. K. ir O. G..

54. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis t. y. atskiraisiais skundais skundė byloje priimtas teismo nutartis; 2021 m. gegužės 26 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo; 2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio metu atsisakė savo advokatės; asmeniškai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose.

56. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neleido ieškovui teikti įrodymus pilna apimtimi, nes netenkino prašymo apklausti liudytojus G. K. ir O. G.. Teisėjų kolega neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą ir išvadas padarė įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus.

57. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

58. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, kad jis susijęs su antstolio atliktų veiksmų vertinimu, teismui pateikta visa vykdomosios bylos Nr.0128/17/01681 medžiaga užtikrino galimybę teismui įvertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą, kiek tai buvo apibrėžta 2021 m. rugsėjo 1 d. patikslinto ieškinio ribose. Pažymėtina, kad įrodymų sąsajumo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimu. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad liudytojų apklausa nagrinėjamu atveju būtų perteklinis procesinis veiksmas. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų priėmimo taisykles.

Dėl bylinėjimo išlaidų.

59. Apeliaciniu skundu ieškovas per se kvestionuoja atsakovo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodo, kad, ieškovo nuomone, tokia situacija, kad teismas laimėjusiai bylą šaliai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nėra sąžininga.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

61. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl teisinį išsilavinimą turinčios bylos šalies, vykdančios įstatymų jai priskirtas tam tikras teisines funkcijas, teisės vesti bylą per advokatą ar advokato padėjėją ir gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš priešingos bylos šalies. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad konstatavus, jog antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje.

62. Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-969/2017).

63. Taigi antstolis taip pat turi teisę bylą vesti per atstovą – advokatą, o paties asmens dalyvavimas taip pat neatima teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis).

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmos instancijos teismas atsakovas patyrė 3 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 125 Eur už prašymo dėl prieigos prie bylos medžiagos EPP parengimą ir pateikimą teismui; 375 Eur už prašymo dėl termino atsiliepimui byloje pateikti pratęsimo parengimą ir pateikimą teismui; 1250 Eur už atsiliepimo parengimą; 250 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje; 150 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje; 250 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdyje; 375 Eur už susipažinimą su E. G. patikslintu ieškiniu, atsiliepimo į patikslintą ieškinį; 300 Eur už susipažinimą su E. G. 2021 m. rugsėjo 1 d. patikslintu ieškiniu ir 2021 m. rugsėjo 27 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą; 150 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje.

65. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 566,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktus maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į ieškinį dydis yra 2,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1.

66. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo parengimą į ieškinį yra 3 916,00 Eur (2,5 x 1 566,40 Eur). Nagrinėjamu atveju už bylinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme prašoma suma yra 3 225 Eur, kai už atsiliepimo už ieškinį parengimą galima maksimali suma yra 3 916,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių bei atitinka atsakovo atstovo atliktų procesinių veiksmų pobūdį ir kiekį, todėl atsakovui iš ieškovo priteista bendra 3 225 Eur bylinėjimosi išlaidų suma laikytina pagrįsta, adekvačia ir proporcinga.

Dėl procesinės bylos baigties.

67. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

68. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

69. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs ginčo santykius reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

71. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas netenkina ir ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

72. Atsakovas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš kurio priedų matyti, kad iš viso patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

73. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo metu 2021 m. praėjusio IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 679, 30 Eur.

74. Pagal Rekomendacijų 8.11.punktą nuostatas už atsiliepimą į apeliacinį skundą numatytas 1,3 koeficientas, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 183,09 Eur (1 679, 30 Eur x 1,3).

75. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo prašoma priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šis atsakovės prašymas tenkinamas t. y. priteisia iš ieškovo 1 800 Eur bylinėjimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui antstoliui Rimantui Vižainiškiui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.