- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-733-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34465-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- O. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3274-1101/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. G. patikslinto ieškinio dalį, pareikštą atsakovei O. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3274-1101/2021 pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo, kuriame ieškovas įrodinėja antstolio neteisėtais veiksmais vykdymo procese ieškovui padarytą žalą.
2. 2021 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas trečias ieškovo patikslintas ieškinys, pareikštas atsakovams O. G. ir antstoliui R. V., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G. kaip be pagrindo įgytas lėšas turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką; 2) priteisti iš atsakovo R. V. 2 705,99 Eur nuostolius; 3) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. G. patikslinto ieškinio dalį, pareikštą atsakovei O. G..
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo 2021 m. rugsėjo 2 d. patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G. kaip be pagrindo įgytas lėšas turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką, ieškovui nesukeltų materialinių teisinių padarinių. Dėl to toks reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku ir yra nenagrinėtas teisme. Atsižvelgiant į tai, ieškovo 2021 m. rugsėjo 2 d. teisme gauto patikslinto ieškinio reikalavimas, pareikštas atsakovės O. G. atžvilgiu, buvo atisakytas priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 141 straipsnio 4 dalis).
5. Ieškovo 2021 m. rugsėjo 2 d. patikslinto ieškinio dalis, pareikšta atsakovo R. V. atžvilgiu buvo priimta; atsakovui nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti (CPK 141 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, tačiau ją įgyvendinus pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas), įskaitant ir tai, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovas E. G. pareikštu atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti patikslinto ieškinio reikalavimą, pripažinti atsakovės O. G. pareigą grąžinti 1503,45 Eur išlaikymo permoką ir perduoti pirmosios instancijos teismui šio reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
7.1. Nurodo, kad šiuo atveju yra reiškiamas ieškinys dėl pripažinimo. Apeliantas pažymi, jog atsakovė O. G. ir antstolis R. V. netinkamai skaičiavo apelianto įsiskolinimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-188-558/2016 ir dėl to susiformavo 1 503,45 Eur dydžio išlaikymo permoka, dėl ko kilo atsakovės O. G. pareiga, kaip be pagrindo įgytas lėšas, grąžinti apeliantui. Todėl į patikslintą ieškinį ir buvo įtrauktas reikalavimas pripažinti, kad 2017-11-14 atsakovė O. G., kaip be pagrindo įgytas lėšas, turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką.
7.2. Akivaizdu, kad teismui tenkinus tokį reikalavimą dėl pripažinimo, apeliantas turės teisinį pagrindą perskaičiuoti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016 mokėtiną išlaikymą, t.y. šis patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovės O. G. pareigos pripažinimo, priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, sukels teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti patikslinto ieškinio dalį atsakovei O. G., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3274-1101/2021 pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo, kuriame ieškovas įrodinėja antstolio neteisėtais veiksmais vykdymo procese ieškovui padarytą žalą.
11. 2021 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas trečias ieškovo E. G. patikslintas ieškinys, pareikštas atsakovams O. G. ir antstoliui R. V., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G. kaip be pagrindo įgytas lėšas turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką; 2) priteisti iš atsakovo R. V. 2 705,99 Eur nuostolius; 3) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G., kaip be pagrindo įgytas lėšas, turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką, ieškovui nesukeltų materialinių teisinių padarinių, dėl ko toks reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku ir yra nenagrinėtas teisme.
13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y., modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.), ką visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, byla nenagrinėtina teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad materialinių pasekmių nesukelia ieškovo reikalavimas pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G., kaip be pagrindo įgytas lėšas, turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, jog tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam jokių materialinių teisinių padarinių, kas reiškia, jog tai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau kad civilinė byla yra nagrinėjama pagal ieškovo pareikštus reikalavimus antstoliui dėl nuostolių atlyginimo, o ieškovas į bylą jau yra pateikęs du patikslintus ieškinius.
14. Nors atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, kad šioje dalyje yra reiškiamas reikalavimas dėl pripažinimo ir, teismui tenkinus tokį reikalavimą, apeliantas turės teisinį pagrindą perskaičiuoti mokėtiną išlaikymą, t.y. šis patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovės O. G. pareigos pripažinimo, sukels teisines pasekmes, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, šie ieškovo reikalavimai nesukelia materialinių teisinių padarinių ieškovui. Apelianto nurodomas tam tikrų aplinkybių pripažinimas savarankiškai nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina subjektinių teisių ir pareigų. Dėl to, sutikti su atskirojo skundo argumentais ir vertinti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti aptariamą pareikšto patikslinto ieškinio dalį, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.
15. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo snutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde kitų pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
16. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.