Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3274-1101/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. G. patikslinto ieškinio dalį, pareikštą atsakovei O. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3274-1101/2021 pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo, kuriame ieškovas įrodinėja antstolio neteisėtais veiksmais vykdymo procese ieškovui padarytą žalą.

2. 2021 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas trečias ieškovo patikslintas ieškinys, pareikštas atsakovams O. G. ir antstoliui R. V., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G. kaip be pagrindo įgytas lėšas turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką; 2) priteisti iš atsakovo R. V. 2 705,99 Eur nuostolius; 3) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti patikslinto ieškinio dalį atsakovei O. G., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3274-1101/2021 pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo, kuriame ieškovas įrodinėja antstolio neteisėtais veiksmais vykdymo procese ieškovui padarytą žalą.

11. 2021 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas trečias ieškovo E. G. patikslintas ieškinys, pareikštas atsakovams O. G. ir antstoliui R. V., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G. kaip be pagrindo įgytas lėšas turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką; 2) priteisti iš atsakovo R. V. 2 705,99 Eur nuostolius; 3) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G., kaip be pagrindo įgytas lėšas, turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką, ieškovui nesukeltų materialinių teisinių padarinių, dėl ko toks reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku ir yra nenagrinėtas teisme.

13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y., modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.), ką visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, byla nenagrinėtina teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad materialinių pasekmių nesukelia ieškovo reikalavimas pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovė O. G., kaip be pagrindo įgytas lėšas, turėjo pareigą grąžinti ieškovui 1 503,45 Eur išlaikymo permoką. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, jog tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam jokių materialinių teisinių padarinių, kas reiškia, jog tai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau kad civilinė byla yra nagrinėjama pagal ieškovo pareikštus reikalavimus antstoliui dėl nuostolių atlyginimo, o ieškovas į bylą jau yra pateikęs du patikslintus ieškinius.

14. Nors atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, kad šioje dalyje yra reiškiamas reikalavimas dėl pripažinimo ir, teismui tenkinus tokį reikalavimą, apeliantas turės teisinį pagrindą perskaičiuoti mokėtiną išlaikymą, t.y. šis patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovės O. G. pareigos pripažinimo, sukels teisines pasekmes, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, šie ieškovo reikalavimai nesukelia materialinių teisinių padarinių ieškovui. Apelianto nurodomas tam tikrų aplinkybių pripažinimas savarankiškai nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina subjektinių teisių ir pareigų. Dėl to, sutikti su atskirojo skundo argumentais ir vertinti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti aptariamą pareikšto patikslinto ieškinio dalį, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

15. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo snutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde kitų pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

16. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.