Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovėms I. P. ir R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (kreditorės) Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ieškinį (prašymą) dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ priešieškinį ieškovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių procesinių dokumentų, paaiškinimų esmė

1. Ieškovė (kreditorė) Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau - TINP direkcija) pateikė BUAB „Kortas“ bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą ir prašė pateikti teismui tvirtinti 41 191,58 Eur reikalavimą, kurį sudaro:

1.1. 16747,08 Eur dėl defektinės kolonos (karkaso) įrengimo (atsiskaityta pagal 2019-03-07 atliktų darbų aktą Nr.8 ir 2019-03-07 PVM sąskaitą-faktūrą KOR Nr. 502576);

1.2. 6903,84 Eur permoka dėl neteisingo perduotų darbų kiekių, darbų kainos;

1.3. 17540,66 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2019-04-06 iki 2019-06-07 dėl vėlavimo atlikti darbus. Kreditorius bylą nagrinėjant iš esmės patikslino paskaičiuotų delspinigių dydį, nurodydamas, kad jie sudaro 10 806,98 Eur (15 786,54 Eur - 4979,56 Eur atsakovei mokėtina suma).

3. Bankrutavusios UAB „Kortas“ atstovas nesutinka su kreditorės pareikštu finansiniu reikalavimu visa apimtimi, be to teisme pareiškė priešieškinį kreditorei dėl skolos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovei UAB „Kortas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas P. P. (bylos Nr. eB2-1527-924/2019).

8. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tokie procesiniai sprendimai BUAB „Kortas“ bankroto byloje nepriimti.

9. Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. eB2-1993-924/2019 dėl ginčytino kreditorės BĮ Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pareikšto finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Kortas“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Kortas“ bankroto byloje Nr. eB2-1527-924/2019 klausimą dėl bankroto administratoriaus ginčytino kreditorės BĮ Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 41191,58 Eur finansinio reikalavimo dalies išskyrė į atskirą bylą (patvirtino BĮ Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos – 350,61 Eur finansinį reikalavimą, kurio bankroto administratorius neginčijo) bankrutuojančios UAB „Kortas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 944 679,42 Eur sumai. Taip pat Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2083-254/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Kortas“ ieškinį atsakovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl skolos priteisimo. Minėtoje byloje ieškovė (nagrinėjamoje byloje laikoma atsakove) prašė priteisti iš atsakovės (nagrinėjamoje byloje laikoma ieškove) 49 516,83 Eur skolą ir 22 802,78 Eur netesybas (delspinigius). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019-10-16 nutartimi sujungė Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. eB2-1993-924/2019 ir Nr. e2-2083-254/2019, nes šalių reikalavimai yra tarpusavyje susiję, kildinami iš tos pačios tarp šalių sudarytos 2018-02-26 Rangos sutarties Nr. PS-9.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad viešojo konkurso būdu, ieškovei atlikus viešąjį darbų pirkimą, 2018 m. vasario 26 d. su atsakove UAB „Kortas“ buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. PS-9. Pagal šią sutartį (Sutarties 1.1. p.) rangovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti karvidės tvarkybos ir remonto ((duomenys neskelbtini)) darbus, atlikti visus su statybos užbaigimo procedūra susijusius darbus (nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kontrolinė nuotrauka ir kt.) ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei ištaisyti statybos darbų defektus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui sutarties kainą. Darbai privalėjo būti užbaigti ir perduoti užsakovui per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (Sutarties 7.1. p.). Rangos sutartis įsigaliojo 2018 m. kovo 9 d. atsakovei pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tačiau TINP direkcijai statybvietę perdavus 2018 m. balandžio 5 d., galutine darbų atlikimo termino data laikoma 2019 m. balandžio 5 d. Ginčo tarp šalių dėl šių nurodytų faktinių aplinkybių nėra.

11. Užsakovė nuo 2019 m. birželio 7 d. Rangos sutartį vienašališkai nutraukė dėl rangovės padaryto esminio sutarties pažeidimo (Sutarties 9.6 punktas), t.y. atsakovei nesilaikant sutarties įgyvendinimo terminų. Byloje nekilo ginčo, kad Rangovas pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, pagal 2019 m. balandžio 19 d. UAB „Kortas“ direktorės pareiškimą, jai iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 25 d., atsakovė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė bei neturi galimybių juos toliau vykdyti (pabaigti darbus).

12. Byloje kilo ginčas dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo už atliktus rangos darbus, dėl atliktų darbų kokybės, kiekių, kainos, taip pat dėl civilinės atsakomybės taikymo (delspinigių mokėjimo) netinkamai vykdant rangos sutartį.

13. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

14. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas statybos darbų rangos sutarties atveju įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokią teisę (pasirašyti aktą vienašališkai) rangovas turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

15. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

Dėl atsakovo reikalaujamos 4979,56 Eur sumos pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr.502583

16. 2019 m. kovo mėnesį UAB „Kortas“ objekte, (duomenys neskelbtini), atliko frontono šiauriniame fasade permūrijimo darbus (1368,40 Eur sumai) ir elektrotechnikos darbus (3611,16 Eur sumai). Šie darbai 2019-04-02 atliktų darbų aktu Nr. 9 (iš viso 4979,56 Eur sumai), kurį pasirašė statybos vadovas, techninės priežiūros vadovai bei TINP direkcija, buvo perduoti bei ieškovės priimti.

17. Byloje nekilo ginčo dėl šių darbų tinkamo atlikimo bei jų perdavimo, taip pat dėl darbų kainos, tačiau ieškovė nesutiko apmokėti pateiktos sąskaitos, nes į atsakovui mokėtiną sumą įskaitė ieškovės paskaičiuotus delspinigius (dėl delspinigių skaičiavimo bei įskaitymo pagrįstumo teismas pasisakė nutarties 25-29 pastraipose).

Dėl atsakovo reikalaujamos 2810,90 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr.10 ir jo pagrindu 2019 m. gegužės 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR nr.502589

Dėl ieškovės reikalaujamos 6903,84 Eur permokos ir 16747,08 Eur dėl defektinės kolonos (karkaso) įrengimo

23. Byloje nekilo ginčo, kad už aukščiau nurodytus darbus ieškovė yra sumokėjusi. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kad perduoti atlikti darbai bei jų kaina atitiko Rangovo pasiūlymo sąmatą. Tuo tarpu iš ieškovės kartu su atsiliepimu į bankroto administratoriaus 2019-08-07 prašymą pateiktų duomenų (priedas Nr. 2, ir kt.), taip pat 2019-05-08 pasitarimo protokolo, kuriame beje dalyvavo ir UAB „Kortas“ atstovai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 6903,84 Eur permokos priteisimo (grąžinimo) yra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad kaip ir karkaso (kolonų) įrengimo iš tašų, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūra yra priėmusi sprendimus, kuriais TINP direkcija (projekto vykdytojas) yra įpareigota grąžinti 6313,82 Eur 451,65 Eur sumas (kartu su ieškovės 2019-11-14 rašytiniais paaiškinimais pateikti jo priedai, t.y. VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pranešimai iš elektroninės sistemos). Vien tai, kad ieškovė šiuos darbus priėmė bei už juos atsakovei apmokėjimo, įvertinus bylos aplinkybių visetą, nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Darbų vykdymo procese ieškovei buvo sudėtinga tiksliai įvertinti rangovo atliktų darbų kiekius ir kainas, juolab, kad vis viena visų darbų kaina negalėjo viršyti rangos sutarties kainos (626 452,21 Eur). Ši būtinybė atsirado tik atsakovei neįvykdžius visų prisiimtų įsipareigojimų bei nepabaigus darbų, kuriuos privalės atlikti kitas rangovas laimėjęs viešąjį pirkimą.

24. Byloje nekilo ginčo, jog už defektinių kolonų („Karkaso įrengimas iš tašų“) įrengimą TINP direkcija su UAB „Kortas“ yra visiškai atsiskaičiusi pagal UAB „Kortas“ pateiktą 2019-03-07 atliktų darbų aktą Nr. 8 ir 2019-03-07 PVM sąskaitą-faktūrą KOR Nr. 502576. Tačiau po atsiskaitymo už atliktus darbus paaiškėjo defektai, kurie gali turėti lemiamą įtaką pastato saugumui (bankroto administratoriaus prašymo 85 priedas: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2019-05-08 raštas Nr.D-2.1-34; UAB „SDG“ 2019-05-13 raštas Nr.S-ID-19/17; UAB „Šiltas namas“ 2019-05-13 pažyma Nr.SD-19-2-066, pasitarimų protokolai). Be to, jau atsiskaičius už atliktus darbus, UAB „Kortas“ išfrezavo lizdus spyrių atrėmimui, nesilaikant techninio projekto parametrų, įrengtos kolonos nebuvo apsaugotos nuo atmosferos poveikio, todėl pasitarimo, įvykusio 2019 m. gegužės 14 d., metu, atsižvelgiant į specialistų pateiktas išvadas, buvo nutarta kolonas pripažinti netinkamomis eksploatuoti (bankroto administratoriaus prašymo 85 priedas: 2019-05-14 pasitarimo protokolas Nr.2). TINP direkcija 2019-05-21 raštu Nr. S-(3.23)-273 kreipėsi į UAB „Kortas“, reikalaudama ištaisyti kolonų defektus, tačiau tai padaryta nebuvo (bankroto administratoriaus prašymo 85 priedas: TINP direkcijos 2019-05-21 raštas Nr.S-(3.23)-273), todėl teismas sprendžia, kad TINP direkcijos reikalavimas dėl sumokėtų 16747,08 Eur už defektinių kolonų („Karkaso įrengimas iš tašų“) patvirtinimo (priteisimo) yra pagrįstas bei tenkintinas.

Dėl netesybų skaičiavimo bei jų įskaitymo

26. Pagal Rangos sutarties 5.6 punktą, jei Šalis nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais, kita Šalis turi teisę be atskiro rašytinio įspėjimo ir neribodamas kitų savo teisių gynimo būdų pradėti skaičiuoti 0,04 (keturių šimtųjų) procento dydžio delspinigius, juos skaičiuojant nuo visos Sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 7.3 punkte numatyta, jeigu Rangovas vėluoja atlikti Darbus iki Sutarties 7.1 punkte nustatyto termino ir nepateikia Užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių Darbų vėlavimą, Užsakovas gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,04 % nuo Sutarties kainos per dieną. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jeigu vėluojama dėl priežasčių nepriklausančių nuo Rangovo.

27. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (neatliko darbų nustatytu terminu, t.y. iki 2019 m. balandžio 5 d.), dėl ko TINP direkcija pagrįstai prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę bei atsakovei nuo 2019 m. balandžio 6 d. skaičiuoja delspinigius (netesybas), (CK 6.71 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog darbai pagal Rangos sutartį buvo neatlikti dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog po Rangos sutarties įsigaliojimo UAB „Kortas“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (nuolat atsilikdavo nuo darbų vykdymo grafiko), o galop neužbaigė darbų nustatytu terminu, t.y. 2019 m. balandžio 5 d., bei neturi galimybių juos pabaigti. Teismo vertinimu iš byloje esančio susirašinėjimo akivaizdu, kad rangovas neįvertino savo pajėgumo sutartu terminu įvykdyti sutartį, todėl turi prisiimti visą iš to kylančią riziką bei atsakomybę.

28. Ieškovė priskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo galutinio darbų atlikimo termino pabaigos (2019-04-06) iki Rangos sutarties nutraukimo (2019-06-07). Nagrinėjamoje byloje nustatyta delspinigių skaičiavimui teisiškai reikšminga aplinkybė – rangovei Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. gegužės 25 d., iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių, aktualus nagrinėjamos bylos ginčo atveju, yra netesybų (delspinigių) skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimo bei kasacinio teismo formuojama praktika teismas sprendžia, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai nuo 2019 m. gegužės 25 d. negali būti skaičiuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Taigi pagrįstas ieškovės 12278,42 Eur (250,58 Eur x 49 d.) reikalavimas delspinigių dalyje.

29. Ieškovė nurodo, kad 4979,56 Eur paskaičiuotų delspinigių sumą įskaitė ir atsakovei nemokėjo pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr.502583. Teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai atliko įskaitymą. Ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. raštu informavo atsakovę, kad nuo 2019 m. balandžio 6 d. skaičiuoja Sutartyje numatyto dydžio delspinigius, taip pat šiame rašte nurodė, kad jei rangovas ir toliau tęs darbus, delspinigiai bus užskaitomi išskaičiuojant iš Rangovo teikiamų PVM sąskaitų–faktūrų ir išmokant atitinkama suma mažesnę sumą už atliktus darbus. Apie delspinigių skaičiavimą atsakovė buvo informuota ir 2019 m. gegužės 8 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė nuo 2019 m. balandžio 6 d. priskaičiuotų delspinigių dydį, bei tai, kad pagal 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr.502583 ieškovės mokėtiną sumą įskaito į atsakovės mokėtiną delspinigių sumą, taip pat tai pakartota 2019 m. gegužės 31 d. rašte dėl vienašališko sutarties Nr. PS-9 nutraukimo (atsiliepimo į ieškinį 12, 15, 16 priedai). Kadangi rangovės bankroto atveju, užsakovė dar iki bankroto bylos iškėlimo jai pranešė apie atliktą įskaitymą, kuris pagal įstatymą nėra draudžiamas, darytina išvada, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 4979,56 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr.502583 pasibaigė CK 6.130 straipsnio pagrindu (CK 6.131 straipsnis). Nėra jokio pagrindo teismui spręsti, kad ieškovė tapo privilegijuota kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, nes šalių priešpriešiniai reikalavimai kyla iš tos pačios rangos sutarties netinkamo vykdymo. Be to teismo vertinimu, šioje byloje būtų neteisinga ir nesąžininga tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą (CK 1.5 str.), nes įpareigojus ieškovę sumokėti atsakovės prašomą priteisti sumą (4979,56 Eur), galima situacija, kai bankroto proceso metu nepakaks bankrutuojančios įmonės turto patenkinti ieškovės finansinio reikalavimo, tuo tarpu ieškovė negavusi finansavimo viešojo pirkimo būdu nupirktiems darbams, kurie nebuvo atlikti dėl nuo rangovo priklausiusių priežasčių, nepagrįstai patirtų atitinkamo dydžio didesnius nuostolius. Taigi teismas sprendžia, kad BUAB „Kortas“ bankroto byloje kreditorės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 7298,86 Eur (12278,42 Eur - 4979,56 Eur) finansinis reikalavimas dėl priskaičiuotų delspinigių yra pagrįstas bei tvirtintinas.

30. Kadangi teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl 49 516,83 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo yra nepagrįstas, atitinkamai ir išvestinis reikalavimas dėl 22 802,78 Eur delspinigių (bei procesinių palūkanų) priteisimo laikytinas nepagrįstu bei atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės priešieškinį, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ieškovė nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nesprendžia (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti kreditorės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 30949,78 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje.

Bendras Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patvirtintas finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje sudaro 31300,39 Eur.

Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ priešieškinį atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarties kopiją perduoti į uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.