Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys –bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“, atstovaujama bankroto administratoriaus P. P., J. J., uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“, uždaroji akcinė bendrovė „Magdala LT“, uždaroji akcinė bendrovė „GILESTA“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vatas“, uždaroji akcinė bendrovė „Drustila“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tu o j a:

Rezoliucinė dalis

6. Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas bankrutavusios UAB „Kortas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta:

„atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (UAB „Kortas“ – didelė įmonė), patvirtinti šią administravimo išlaidų sąmatą, galiosiančią nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo: „1. Administratoriaus atlyginimui laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „Kortas” bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo patvirtinti: 1.1. 40 MMA atlyginimą (įskaitant mokesčius); 1.2. Priemokas pagal Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse, patvirtintose 2016-04-27 LRV nutarimu Nr. 415, skaičiavimo tvarką: 1.2.1. Priemoka už bankroto proceso metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtą administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas – kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais; 1.2.2. Priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų ieškinių sudėtingumą ir skaičių apskaičiuojama atsižvelgiant į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas; 1.2.3. 30 (trisdešimt) procentų priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. 3. Kitoms išlaidoms (buhalterinės apskaitos, teisinėms, archyvo sutvarkymo paslaugoms, ūkio ir kitoms išlaidoms) – 185 MMA (įskaitant mokesčius).“

Dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

8. Byloje nėra ginčo, kad bankrutavusios UAB „Kortas“ bankroto administratorius 2019 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė pranešimus bendrovės kreditoriams dėl 2019 m. rugsėjo 17 d. šaukiamo UAB „Kortas“ pirmojo kreditorių susirinkimo. Administratorius pranešime taip pat nurodė, kad neįvykus 2019 m. rugsėjo 17 d. šauktam susirinkimui arba nepriėmus nutarimų darbotvarkės klausimais, pakartotinis kreditorių susirinkimas vyks 2019 m. rugsėjo 20 d. 10.00 val., adresu Šermukšnių g. 20-1, Klaipėdoje. Tačiau byloje keliamas klausimas ar pagrįstai bankroto administratorius neinformavo kreditorių apie neįvykusį pirmąjį kreditorių susirinkimą ir dėl to vyksiantį pakartotinį kreditorių susirinkimą, o taip pat ar pagrįstai bankroto administratorius neinformavo kreditorių apie kitų kreditorių pateiktus alternatyvius nutarimų projektus, suteikiant jiems galimybę balsuoti ne tik už bankroto administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, bet ir už alternatyvius pasiūlymus.

9. Remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Bankrutavusi UAB „Vatas“ tvirtina, kad kreditoriai buvo netinkamai informuoti apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą, t. y. iki pakartotinio kreditorių susirinkimo kreditoriai turėjo būti informuoti, jog 2019 m. rugsėjo 17 d. šauktas pirmasis kreditorių susirinkimas neįvyko ir dėl kokių priežasčių. Tačiau ĮBĮ 24 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, nenumato kokiu būdu kreditoriai turi būti informuojami apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą, taip pat ir draudimo informuoti kreditorius apie galimai būsimą pakartotinį susirinkimą (neįvykus pirmajam kreditorių susirinkimui) tame pačiame pranešime, kuriame informuojami kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą (pirmąjį). Tokia kreditorių informavimo apie susirinkimus praktika yra gana dažna. Nėra pagrindo laikyti tokią praktiką ydinga ar pažeidžiančia kreditorių teises, nes kreditorių nuomonės dėl siūlomų nutarimų projektų darbotvarkės klausimais, pareikštos pirmajame kreditorių susirinkime, yra įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pateiktas teismui per 5 darbo dienas. Toks teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, jog įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos nenustato pareigos ex officio kreditoriams teikti informacijos apie bankroto proceso eigą, be kita ko, pateikti kreditorių susirinkimų protokolus. Tačiau ĮBĮ 23 straipsnio 11 punktu nurodyta, kad susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto eigą. Taigi, nesant nustatytos tvarkos, kad administratorius privalo kreditoriams pateikti kreditorių susirinkimų protokolus, nėra pagrindo sutikti su bankrutavusios UAB „Vatas“ argumentu, kad ji nebuvo informuota apie neįvykusį pirmąjį kreditorių susirinkimą ir neįvykimo priežastis.

11. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad UAB „Kortas“ pirmajame kreditorių susirinkime 2019 m. rugsėjo 17 d. dalyvavo 25 kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 399 536,39 Eur, t. y. 39,34 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos (1 015 638,12 Eur). Nepakakus balsų nutarimams priimti, vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 20 d. vyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi tie patys darbotvarkės klausimai, kaip ir pirmajame kreditorių susirinkime. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo 27 kreditoriai (įskaitant ir pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavusius kreditorius), kurių bendra patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 616 975,66 Eur arba 60,75 procentai visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Byloje ginčijamas nutarimas septintuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo priimtas 82,31 procentų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma. „Prieš“ balsavo kreditoriais, kurių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 17,69 procentus susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditoriai VSDFV Alytaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiūlė analogiškus alternatyvius pasiūlymus, t. y. UAB „Kortas“ bankroto byloje patvirtinti bendrą 185 MMA dydžio, įskaitant privalomus mokesčius, administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 40 MMA (įskaitant mokesčius) skiriant bankroto administratoriaus atlyginimui. „Už“ šį nutarimo projektą balsavo jį pasiūliusios kreditorės, kurių reikalavimų suma sudaro 7,65 procentus susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos; „prieš“ niekas nebalsavo.

12. Kreditoriai VSDFV Alytaus skyrius ir bankrutavusi UAB „Vatas“ nurodo, kad kreditoriai susirinkimo metu nebuvo supažindinti su kreditorių, balsavusių „prieš“ bankroto administratoriaus pateiktus tvirtinti nutarimus, nuomonėmis bei pateiktais alternatyviais pasiūlymais, t. y. neturėjo galimybės balsuoti dėl kiekvieno pasiūlyto nutarimo projekto. Šiame kontekste pažymėtina, kad ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti – neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto. Bet, kaip ir minėta, iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kitų klausimų, tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015; 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012).

13. Taigi, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kreditoriai VSDFV Alytaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiūlė analogiškus alternatyvius nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu projektus, nesudaro pagrindo spręsti, kad visi kreditoriai, esant pateiktiems alternatyviems nutarimų darbotvarkės klausimais projektams, dėl kiekvieno iš jų turėtų pasisakyti balsuodami „už“ ar „prieš“ kiekvieną atskirai. Pritartina bankrutavusios UAB „Kortas“ pozicijai, kad priešingas vertinimas sudarytų neapibrėžtą situaciją, kuomet už kiekvieną iš pateiktų alternatyvių nutarimų darbotvarkės klausimais projektų turėtų būti organizuojamas atskiras kreditorių balsavimas, tokiu būdu galimai kiltų piktnaudžiavimo atvejų ir būtų vilkinama bankroto procedūra.

14. Atsižvelgiant į šioje nutarties dalyje aptartas aplinkybes teisiniame kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2019 m. rugsėjo 17 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą ir po trijų dienų įvykusį 2019 m. rugsėjo 20 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą. 2019 m. rugsėjo 17 d. pirmojo kreditorių susirinkimo septintasis darbotvarkės klausimas „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ yra analogiškas 2019 m. rugsėjo 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo septintajam darbotvarkės klausimui. Minėtu klausimu pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius balsavo raštu, pateikdamas alternatyvų pasiūlymą. Pareiškėjo ginčijamas nutarimas priimtas susirinkime dalyvavusių (balsavusių) kreditorių balsų dauguma. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinė tvarka, todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamo nutarimo materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

15. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, bankroto procedūrų vykdymas susijęs su tam tikromis vykdymo metu atsirandančiomis išlaidomis, kurios yra būtinos sėkmingai užbaigti bankroto procedūras (bankroto administravimo išlaidos). Šias išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.

16. Septintuoju darbotvarkės klausimu, kaip minėta, nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą už visą bankrutavusios UAB „Kortas“ bankroto administravimo ir likvidavimo procedūrą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tame tarpe nustatant 40 MMA atlyginimą (įskaitant mokesčius) bankroto administratoriui, o kitoms išlaidoms (buhalterinės apskaitos, teisinėms, archyvo sutvarkymo paslaugoms, ūkio ir kitoms išlaidoms) skiriant 185 MMA (įskaitant mokesčius).

17. UAB „Kortas“ kreditorius VSDFV Alytaus skyrius, nesutikdamas su patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2019 m. rugsėjo 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu, kadangi patvirtinta bankroto administratoriaus pasiūlyta administravimo išlaidų suma viršija bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, pažeidžia imperatyvius ĮBĮ reikalavimus, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių teisėtiems interesams.

18. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama objektyviais kriterijais (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio (tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018).

19. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

20. Pažymėtina, kad administravimo išlaidų dydis yra susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais. Atlyginimas administratoriui yra susijęs su atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių reguliavimu, pagal kurias, rekomendacinį administratoriaus atlyginimą sudaro minimalus administratoriaus atlyginimas, priemoka už bankroto metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių, priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Bankroto administravimo išlaidos ir minimalus administratoriaus atlyginimas nustatomas pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“, nustatytą įmonę apibūdinančio kriterijaus – įmonės dydžio – reikšmę, pagal tai, ar įmonės bankroto procesas vykdomas teismo ar ne teismo tvarka, ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintame pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytą įmonę apibūdinantį kriterijų – veiklos rūšį ar bankroto proceso vykdymo ypatumus.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Kortas“ laikytina didele įmone Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.3 punkto prasme (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų taisyklių 11 ir 12 punktai). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių nuostatomis, didelės įmonės, neturinčios įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 185 MMA, iš jo, minimalus bankroto administratoriaus atlyginimo dydis – 40 MMA. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Atsižvelgiantį nurodytą ir aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais nuostatas, akivaizdu, kad kreditorių susirinkimas, patvirtindamas 40 MMA atlyginimą (įskaitant mokesčius) bankroto administratoriui, o kitoms išlaidoms (buhalterinės apskaitos, teisinėms, archyvo sutvarkymo paslaugoms, ūkio ir kitoms išlaidoms) skirdamas 185 MMA (įskaitant mokesčius), viršijo rekomendacinius bankroto administravimo išlaidų dydžius.

22. Šiame kontekste teismas pažymi, kad išlaidos administratoriaus atlyginimui įeina į bendrą administravimo išlaidų sumą (šiuo atveju 40 MMA administratoriaus atlyginimas įeina į bendrą 185 MMA bendrų administravimo išlaidų sumą). Toks aiškinimas išplaukia iš ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios administravimo išlaidų sudėtį, kurioje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Taigi, kreditorių susirinkimas, patvirtinęs bankroto administravimo išlaidas (185 MMA), turėjo pareigą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių nuostatas, nustatyti kokią šių išlaidų dalį sudarys bankroto administratoriaus atlyginimas. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas septintuoju darbotvarkės klausimu patvirtino didesnę administravimo išlaidų sąmatą, nei ją rekomenduoja tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tokio savo sprendimo nepagrindė išsamesniais paaiškinimas dėl bankroto administratoriui mokėtino atlyginimo bei kitų tvirtinamų administravimo išlaidų dydžių, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo tvarką reglamentuojančioms teisės nuostatoms.

23. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad UAB „Kortas“ yra didelė įmonė, kad kreditoriai susirinkime iš esmės pritarė maksimaliai rekomenduojamai bankroto administravimo išlaidų sąmatai, tačiau dėl neteisingo ĮBĮ nuostatų aiškinimo patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 nustatytus rekomendacinius dydžius, teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, patvirtina UAB „Kortas“ administravimo išlaidų sąmatą už visą bankroto administravimo ir likvidavimo procedūrą nuo administratoriaus paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, įskaitydamas administratoriaus atlyginimą (su priemokomis) į bendrą administravimo išlaidų sąmatą, neviršijančią bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, t. y., kad VSDFV Alytaus skyriaus skundas tenkintas, bankrutavusios UAB „Kortas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, 36 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą ir panaikinti 2019 m. rugsėjo 20 d. įvykusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą septintuoju darbotvarkės klausimu.

Patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje 185 minimalių mėnesinių algų (MMA), įskaitant mokesčius, dydžio administravimo išlaidų sąmatą, galiosiančią nuo administratoriaus paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nustatyti, kad iš patvirtintos administravimo išlaidų sumos 40 MMA, įskaitant mokesčius, skiriama bankroto administratoriaus atlyginimui. Taip pat nustatyti, kad iš patvirtintos administravimo išlaidų sumos administratoriui gali būti skiriama: priemoka už bankroto proceso metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtą administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas – kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais; priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų ieškinių sudėtingumą ir skaičių apskaičiuojama atsižvelgiant į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas; 30 (trisdešimt) procentų priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas.

Nutartis neskundžiama.