Kauno apygardos teismo nutartis

2024-02-06 · Civilinė byla Nr. eB2-550-924/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-36-924/2024Nutartis · 2019-05-15Kauno apygardos teismas
  2. eB2-1991-924/2019Nutartis · 2019-09-23Kauno apygardos teismas
  3. eB2-1989-924/2019Nutartis · 2019-09-23Kauno apygardos teismas
  4. eB2-1992-924/2019Nutartis · 2019-09-23Kauno apygardos teismas
  5. eB2-1994-924/2019Nutartis · 2019-10-14Kauno apygardos teismas
  6. eB2-1990-924/2019Nutartis · 2019-10-21Kauno apygardos teismas
  7. eB2-2153-924/2019Nutartis · 2019-12-04Kauno apygardos teismas
  8. eB2-1993-924/2019Nutartis · 2019-12-09Kauno apygardos teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
  10. eB2-1196-924/2020Nutartis · 2020-03-09Kauno apygardos teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-12Lietuvos apeliacinis teismas
  12. eB2-704-924/2022Nutartis · 2022-01-20Kauno apygardos teismas
  13. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-11-28Lietuvos apeliacinis teismas
  14. eB2-550-924/2024Nutartis · 2024-02-06Kauno apygardos teismas
  15. eB2-36-924/2024Sprendimas · 2024-03-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-06
Bylos Nr.
eB2-550-924/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00319-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
T. C.
Suinteresuotas asmuo
Ž. O., Č. D., O. A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-550-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00319-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.3.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartis2024 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. C. prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys Ž. O., Č. D., O. A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. C. (toliau – ir pareiškėjas ar kreditorius) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kortas“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad už UAB „Kortas“ tyčinį bankrotą atsakingi Č. D., O. A. D. ir Ž. O.. Pareiškėjas pareiškimą dėl LUAB „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1. Buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. įvyko UAB „Kortas“ valdybos posėdis, kuriame svarstyta nekilnojamojo turto įsigijimo iš UAB „Metkonas“ už jos skolą Bendrovei galimybė. Valdybos posėdžio protokole Nr. 4 nustatyta, kad atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KOR500609 skolinga Bendrovei 155 113,24 Eur, o pagal 2007 m. balandžio 16 d. paskolos sutarti – 20 852,64 Eur, iš viso 175 965,88 Eur. Protokole taip pat nurodoma, kad UAB „Metkonas“ siūlo kitus atsiskaitymo būdus, todėl, norint padengti įsiskolinimą, siūloma: 1) įsigyti 51/100 dali administracinio pastato (duomenys neskelbtini), 367,77 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1B 4p, kaina - 194 681,36 Eur; 2) perleisti UAB „Metkonas“ UAB „Kortas“ priklausantį automobili (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 16 995,48 Eur su PVM, ir savivartį su manipuliatoriumi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 1720 Eur su PVM. UAB „Kortas“ valdybos vardu sprendimą dėl nekilnojamojo turto iš atsakovės įsigijimo už atsakovės skolą priėmė valdybos nariai Č. D., O. A. D. ir tuo metu bendrovei vadovavusi Ž. O..

1.2. Valdybos sprendimas parduoti turtą beveik 11 kartų žemesne nei vidutine rinkos kaina, taip pat šio sprendimo įgyvendinimas pasirašant Sutarti, tuo metu, kai Bendrovė jau buvo nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, neabejotinai pažeidė tiek pačios Bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus, nes pardavus Bendrovės turtą neadekvačiai žema kaina, buvo smarkiai sumažinta Bendroves turto, iš kurio būtų buvę galima atsiskaityti su kreditoriais, masė. Be to, Bendroves valdyba savo sprendimu nutarusi parduoti turtą patalpas už bendrą 12 000 Eur kainą, nors vidutinė šių objektų bendra rinkos kaina buvo 150 200 Eur, savo pareigas atliko itin nerūpestingai bei nesąžiningai ir padarė Bendrovei žalos, kuri jau yra priteista ir teismo sprendimas įsiteisėjęs.

1.3. 2018 m. spalio 8 d. bylos šalys sudarę skolos padengimo sutartį, kuria: 1) UAB „Metkonas“ už 175 965,88 Eur skola perleido UAB „Kortas“ nuosavybėn 36777/71552 (51/100) dalį administracinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu įkainotą 194 681,36 Eur; 2) UAB „Kortas“ už įskaitytos skolos dydį viršijusios pastato vertes dalies perleidimą UAB „Metkonas“ nuosavybėn perleido UAB „Metkonas“ transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4. Pažymėtina, kad 2016-08-29 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame nuspręsta siūlyti grąžinti Bendrovei skolą ne pinigais, o nekilnojamu turtu, dalyvavo ir vienbalsiai sprendimą priėmė UAB „Metkonas“ akcininkai O. A. D. (60,64 % balsų skaičius), R. D. (14,18 % balsų skaičius), L. D. (14,18 % balsų skaičius), (duomenys neskelbtini) (1 % balsų skaičius). Mažiausio atsakovės dalyvio (duomenys neskelbtini) didžiausias akcininkas yra Č. D., o viena iš šios įmonės akcininkių yra ir ta pati O. A. D.. Taigi, sprendimus dėl sandorio sudarymo iš UAB „Metkonas“ pusės priiminėjo išimtinai vienos šeimos (D.) nariai.

1.5. Byloje nėra ginčo, jog sandorio sudarymo metu Bendrovė jau turėjo kreditorių, su kuriais ji iki šiol nėra atsiskaičiusi, todėl galima matyti, kad Bendrovės valdymo organų veiksmai buvo orientuoti į kreditorių teisių įgyvendinimo apsunkinimą. Sandorių metu, Bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovė sudarant sandorį dėl skolos įskaitymo jau buvo faktiškai nemoki. Nepaisant to tarpusavyje artimais giminystės ryšiais susijusios ginčijamo sandorio šalys nusprendė UAB „Metkonas“ skolą ieškovei grąžinti ne pinigais, galėjusiais tapti priemone atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nekilnojamuoju turtu, kurį patys įkainoję didesne verte, nei tuo metu buvusi jo rinkos vertė, Bendrovei papildomai UAB „Metkonas“ dar perleidžiant savo turtą (transporto priemones), kuri įkainojo mažesne verte, nei tuo metu buvusi jo rinkos vertė. Sumažinusi Bendroves turtą Bendrovė buvo nesąžininga kitų Bendrovės kreditorių atžvilgiu, todėl tokiu sandoriu buvo pažeisti tiek pačios Bendrovės, tiek jos kreditorių interesai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad šie duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą kad šalys, sudarydamos sandorį, buvo nesąžiningos.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys LUAB „Kortas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ir Č. D. prašo kreditoriaus prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Suinteresuoti asmenys atsiliepimus grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1. Kauno apygardos teismas 2019-10-22 nutartimi patvirtino T. C. trečios eilės kreditoriumi bankroto byloje su 12,50 Eur dydžio perimtu kreditoriniu reikalavimu. Nuo įtraukimo kreditoriumi datos iki 2023-10-26 kreditorius nemokumo byloje nereiškė jokių prašymų ir ar reikalavimų, pasyviai dalyvavo bankroto procese, nors kaip kreditorius buvo informuojamas apie visus bankroto procesus ir gaudavo nemokumo administratoriaus ataskaitas. Pažymėtina, kad kreditoriaus T. C. pateiktas prašymas pripažinti BUAB „Kortas“ tyčiniu yra nukopijuotas kito BUAB „Kortas“ kreditoriaus M. V. prašymas pripažinti BUAB „Kortas“ tyčiniu, kuris buvo paliktas nenagrinėtu, nes kreditorius savo prašymą atsiėmė (civilinė byla Nr. eB2-1272-924/2023).

2.2. Administratorius patikrinęs bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą nerado pagrindo teikti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Per laikotarpį 2019-2023 Kreditorius turėjo pakankamai laiko realizuoti savo kaip kreditoriaus teises ir pareikšti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. 2023-11-15 įvykęs BUAB „Kortas“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įpareigojantį administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto pabaigos.

2.3. Akivaizdu, kad kreditorius nesekė bankroto proceso ir netinkamai interpretuoja bankroto bylos situaciją. Prašyme nurodyti argumentai (aprašyti nekilnojamojo turto sandoriai su susijusiais asmenimis) yra paimti iš kitų civilinių bylų, kuriose nemokumo administratorius, atstovaudamas bankrutuojančios bendrovės interesus, reiškė reikalavimus pripažinti sandorius sudarytus prieš bankroto bylos iškėlimą negaliojančiais ir priteisti iš atsakingų asmenų padarytą žalą. Pareikšti ieškiniai buvo patenkinti ir sprendimai jau yra įvykdyti, t. y. atstatyta bendrovės status quo buvusi iki minėtų sandorių sudarymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turi įvertinti bendrovės finansinės būklės dinamiką, ekonominius veiklos rodiklius, viso turto ir visų įsipareigojimų santykio pasikeitimą, veiklos apimtis konkrečiais laikotarpiais, atsiskaitymo galimybes ir nemokumą nulėmusias priežastis, konkrečius turėjusius įtakos vadovų sprendimus, veiksmus, sudarytus sandorius, ir kt. Įrodinėjant tyčinio bankroto požymius šiuos duomenis privalėjo pateikti pareiškėjas, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nieko panašaus nepateikė, tiktai prašyme pacitavo kitų civilinių bylų medžiagą apie nekilnojamojo turto sandorių sudarymo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką ir į bylą pateiktus įrodymus, negalima konstatuoti, kad kreditorius įrodė, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, ko pasėkoje galima būti daryti išvadą, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė iškelti BUAB „Kortas“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti Petrą Puidoką. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d. (bylos Nr. eB2-36-924/2024).

4. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtintas UAB „Kortas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas.

5. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Kortas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 19 d.

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė patvirtinti neginčijamą BUAB „Kortas“ patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant kreditoriaus T. C. trečiosios eilės 25 Eur finansinį reikalavimą, išbraukiant iš kreditorių sąrašo UAB „Alapus“. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Alapus“ perleido naujam kreditoriui T. C. reikalavimo teisę į BUAB „Kortas“ 25 Eur skolą pagal pradinės kreditorės pridėtinės vertės mokesčio (toliau –PVM) sąskaitą faktūrą Nr. AVA023072 bendrovės bankroto byloje. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d.

7. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą BUAB „Kortas“ trečiosios eilės finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant sumažintą kreditoriaus T. C. trečiosios eilės 12,05 Eur finansinį reikalavimą. Teismas nustatė, kad bendrovės likvidavimo procedūros metu sukauptos 109 208,17 Eur lėšos buvo paskirstytos bendrovės trečiosios eilės kreditoriams proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą, taigi, iš dalies buvo patenkinti pirmojo etapo reikalavimai be palūkanų ir netesybų. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 1 d.

8. 2023 m. lapkričio 15 d. buvo sušauktas LUAB „Kortas“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta/pritarta bendrovės galutinei bankroto ataskaitai, o trečiuoju klausimu buvo nutarta/pritarta, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl LUAB „Kortas“ pabaigos. Pažymėtina, kad LUAB „Kortas“ nemokumo administratorius, įvertinus tai, kad yra iškelta byla dėl LUAB „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, į teismą nei dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, nei dėl LUAB „Kortas“ pabaigos į teismą iki šiol nesikreipė.

9. Pažymėtina ir tai, kad į teismą dėl LUAB „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo kreipęsis kitas kreditorius, t. y. M. V. (civilinė byla Nr. eB2-1272-924/2023). Tačiau 2023 m. spalio 18 d. teisme gavus kreditoriaus M. V. pareiškimą dėl pareiškimo atsisakymo, Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi, civilinė byla Nr. eB2-1272-924/2023 nutraukta. Šioje byloje buvo pavesta nemokumo administratoriui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu, tačiau tokios informacijos iki bylos nutraukimo iš kreditorių nebuvo gauta.

10. Kreditoriaus T. C. 2023 m. spalio 26 d. teismui pateikė analogišką (nukopijuotą) prašymą kaip ir buvo pateikęs M. V., kuriuo prašo LUAB „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašymą grįsdamas aplinkybėmis nustatytomis įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl turto perleidimo mažesne negu rinkos kaina. Pažymėtina, kad nors prašymai dėl tyčinio bankroto pareikšti skirtingų kreditorių, jiems įgyvendinant individualias subjektines teises, tačiau teismo vertinimu, kreditorius, pateikdamas prašymą dėl tyčinio bankroto, siekia ne asmeninio savo intereso patenkinimo, o bendrai visiems kreditoriams aktualių klausimų įvertinimo. Taigi darytina išvada, kad šuo atveju egzistuoja šalių tapatumo elementas. Kita vertus, prašymas dėl tyčinio bankroto iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl siekiant užtikrinti kreditorių interesus bei viešąjį interesą, teismo vertinimu, tikslinga kreditoriaus iškeltą klausimą išnagrinėti iš esmės.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad veiksmai, dėl kurių LUAB „Kortas“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl sprendžiant LUAB „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, turi būti vadovaujamasi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ normomis.

12. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktu tyčinio bankroto apibrėžimu, bei suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę irk t.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

14. Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodo 2018 metais suinteresuotų asmenų (valdybos narių ir(ar) direktorės) atliktus veiksmus, jos vertinimu, atitinkančius tyčinio bankroto požymius, o būtent pagal įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytus faktus:

14.1. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-581-924/2021, ieškovės BUAB ,,Kortas“ ieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovės UAB „Metkonas“ 2018 m. spalio 8 d. skolos padengimo sutartį ir taikė restituciją – iš ieškovės atsakovei UAB ,,Metkonas“ priteisė 36 777/71 552 (51/100) dalį administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovės priteisė 175 965,88 Eur skolą ir 27 850 Eur ieškovės perleistų automobilių vertės ekvivalentą pinigais. Teismas sprendė, kad šis sandoris nebuvo lygiavertis, t. y. šiuo sandoriu UAB „Kortas“ perleido atsakovei transporto priemones mažesne kaina nei tuo metu buvo jų rinkos vertė, o nekilnojamąjį turtą įgijo didesne kaina nei tuo metu buvo jo rinkos vertė, bei tuo buvo pažeisti kreditorių interesai.

14.2. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-251-924/2022, priteisė ieškovui M. V., perėmusio reikalavimo teises iš BUAB ,,Kortas“, solidariai iš atsakovų Č. D., O. A. D. ir Ž. O. 14 400 Eur žalai atlyginti bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas šioje byloje nustatė, kad UAB „Kortas“ padaryta žala, nes įmonės valdybos nariai (atsakovė Ž. O. ir buvusi įmonės direktorė) pardavė butą už mažesnę nei rinkos kainą, bei tuo buvo pažeisti kreditorių interesai.

15. Byloje nekilo ginčo, bei ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kad BUAB „Kortas“ buvo nemoki jau nuo 2018 m. spalio mėn., t. y. BUAB ,,Kortas“ priėmus sprendimą perleisti turtą ir(ar) jį perleidus, bendrovė buvo faktiškai nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kita vertus, teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-581-924/2021 ir Nr. e2-251-924/2022 nustatytos faktinės aplinkybės, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sąmoningo UAB ,,Kortas“ vadovų ir (ar) jos akcininkų blogo įmonės valdymo ar kitų priimtų sprendimų veiksmų, kurie būtų nulėmę įmonės nemokumą ar nemokios įmonės esminį pablogėjimą bei atitinkamai dėl to negalėjimą įvykdyti kreditorių reikalavimus.

16. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad dėl LUAB „Kortas“ valdymo organų ir (ar) akcininkų neteisėtų veiksmų (sudarytų sandorių) buvo pažeisti kreditorių interesai, nereiškia, kad būtent šie veiksmai sukėlė bendrovės nemokumą ar, kad dėl pareiškėjo nurodomų sandorių sudarymo nemokios įmonės padėtis esmingai pablogėjo. Ir nors sutiktina su kreditoriumi, kad ši aplinkybė turėjo įtakos atsakovės finansinei padėčiai (tuo metu ją pablogino), tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo minėtus veiksmus vertinti kaip sąmoningą siekį esmingai pabloginti įmonės finansinę padėtį.

17. Teismas įvertindamas visus kreditoriaus nurodytus įmonės valdymo organų ir (ar) jos akcininkų veiksmus (sprendimus), nenustatė pakankamai požymių, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Vertinant tyčinio bankroto požymius, pažymėtina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019 ir kt.).

18. Kaip jau buvo minėta, šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Pareiškėjo nurodomi sandoriai jau yra įvertinti kitais būdais, t. y. nemokumo administratorius, ginant kreditorių teises, ginčijo šiuos sandorius. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-581-924/2021, yra įvykdytas, t. y. teismo sprendimu iš atsakovės priteista 203 815,88 Eur (175 965,88 Eur + 27 850 Eur) skola išieškota. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-251-924/2022, nemokumo administratorius perleido reikalavimo teises. Taigi neliko poreikio teisiškai įvertinti kreditoriams aktualių klausimų, susijusių su buto pardavimu, nes šis klausimas teismo galutinai išspręstas. Kaip pagrįstai nurodo nemokumo administratorius, iš esmės yra atstatyta bendrovės finansinė padėtis buvusi iki minėtų sandorių sudarymo. Pareiškėjas nenurodo bei teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių dėl kurių pagal įstatyme nustatytus pagrindus būtų tikslinga atlikti UAB ,,Kortas“ buvusių valdymo organų ir (ar) akcininkų veiksmų teisėtumo patikrą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinė ekonominė (kompensacinė) nauda įmonės kreditoriams, pripažinus bankrotą tyčiniu, yra teisė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams. Tačiau akivaizdu, kad kreditoriaus T. C. pagrindinis tikslas nėra atgauti savo reikalavimą, kurį sudaro 12,50 Eur (kreditorius nesutiko, kad buvęs UAB „Kortas“ valdybos pirmininkas Č. D. savo asmeninėmis lėšomis padengtų kreditorinį reikalavimą). Ir nors teismas sutinka su kreditoriumi, kad formaliai egzistuoja ir kitos bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmės (suteikimas nemokumo administratoriui teisės kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais; prokuroro informavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt.). Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju UAB „Kortas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ne tik, kad nėra pakankamo pagrindo, bet net nėra tikslinga, nes, negalima daryti išvados, kai tai užtikrintų kreditorių interesus.

19. Akcentuotina, kad tyčinio bankroto procedūra yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju UAB „Kortas“ bankroto byla iškelta 2019 m. gegužės 15 d. (nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d.), pareiškimą dėl tyčinio bankroto palaiko tik vienas iš kreditorių (trečiosios eilės kreditorius T. C. su 12,05 Eur finansiniu reikalavimu). Nei vienas kitas kreditoriams iki teismo posėdžio nepateikė teismui jiems žinomos informacijos, galinčios turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Nemokumo administratorius taip pat nemato jokių pagrindų LUAB „Kortas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodė, jog patikrinęs bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą nerado pagrindo teikti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip jau buvo minėta, 2023 m. lapkričio 15 d. buvo sušauktas LUAB „Kortas“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta/pritarta bendrovės galutinei bankroto ataskaitai, o trečiuoju klausimu buvo nutarta/pritarta, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl LUAB „Kortas“ pabaigos. Kadangi iškelta byla dėl LUAB „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, LUAB „Kortas“ nemokumo administratorius į teismą nei dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, nei dėl LUAB „Kortas“ pabaigos į teismą iki šiol nesikreipė. Nepaisant to, vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais net gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus. Pažymėtina ir tai, kad kreditorius T. C. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (tapatų/nukopijuotą) teismui pateikė tik 2023 m. spalio 26 d., tai yra praėjus daugiau kaip ketveriems metams po bankroto bylos iškėlimo ir beveik dvejiems metams po Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-581-924/2021, įsiteisėjimo. Toks kreditoriaus procesinis elgesys teismui kelia abejones dėl jo siekiamų tikslų, be to tokiu būdu yra vilkinamas bankroto procesas, kas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad šioje nutartyje aptartų įrodymų visuma nepatvirtina egzistuojant tyčinio likviduojamos dėl bankroto LUAB „Kortas“ bankroto požymių, be to tai nėra tikslinga, be pakankamo pagrindo būtų užvilkintas bankroto procesas, todėl kreditoriaus prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas, yra pagrindas atmesti ir jo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir tenkinti suinteresuotų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

23. LUAB „Kortas“ atstovas prašo priteisti 786,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs šio asmens patirtas atstovavimo išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš pareiškėjo.

24. Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Atmetus kreditoriaus prašymą, iš jo valstybei priteisiamos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti kreditoriaus T. C. prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Priteisti iš kreditoriaus T. C. suinteresuotam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš pareiškėjo T. C. valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas