Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, Robertai Janeliūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pradinės ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ teisių perėmėjo M. V. patikslintą ieškinį atsakovams Č. D., O. A. D. ir Ž. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Ieškovas M. V., perėmęs reikalavimo teises iš bankrutavusios UAB „Kortas“, įrodinėja, kad bendrovei negalint atsiskaityti su savo kreditoriais, atsakovai (bendrovės valdyba) 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą parduoti butą ir administracines patalpas už bendrą ne mažesnę nei 12 000 Eur kainą, o viena iš atsakovių, bendrovės vadovė ir valdybos narė Ž. O., 2018 m. rugsėjo 18 d. su pirkėju L. K. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5419) (toliau – sutartis), kuria bendrovė už neadekvačiai mažą kainą (už 10 800 Eur butą ir už 1200 Eur administracines patalpas, bendra sandorio suma – 12 000 Eur) pardavė. Toks valdybos sprendimas pažeidė tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus bei padarė jiems žalą, nes pardavus bendrovės turtą neadekvačiai maža kaina buvo sumažinta bendrovės turto, iš kurio būtų buvę galima atsiskaityti su kreditoriais, masė.

8. Pradinės ieškovės bankrutavusios UAB „Kortas“ teisių perėmėjas M. V., reikalaudamas 23 400 Eur žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų, kaip buvusių įmonės valdybos narių (atsakovė Ž. O. ir buvusi įmonės direktorė), nurodė, kad atsakovų neteisėtais veiksmais kvalifikuotinas jų fiduciarinių pareigų pradinei ieškovei bei jos kreditoriams pažeidimas – balsavimas už akivaizdžiai UAB „Kortas“ nenaudingo sandorio sudarymą ir tokio sandorio direktoriaus vardu sudarymas. Ieškovo teigimu, atsakovai nusprendė ginčo butą parduoti už daug mažesnę negu rinkos vertė sumą ir padarė pradinei ieškovei 23 400 Eur žalą, kurią ieškovas apskaičiavo kaip skirtumą tarp eksperto konsultacinėje išvadoje nustatytos rinkos vertės ir ginčo turto pirkimo–pardavimo kainos.

9. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginama tik žala, susijusi su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jos prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

10. Juridinio asmens valdymo organai turi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas, t. y. turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu, ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

12. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. valdybos sprendimo bei 2018 m. rugsėjo 18 d. sandorio sudarymo metu UAB „Kortas“ turėjo kreditorinių įsipareigojimų, taip pat dėl to, kad bankrutavusi UAB „Kortas“ iki šiol su kreditoriais nėra atsiskaičiusi bei visiškai atsiskaityti su jais bankroto proceso metu galimybės ir nebus. Akcentuotina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-581-924/2021, yra nustatyta jog, neužilgo, kai buvo parduotas butas (2018-09-18) bei administracinis pastatas (šioje dalyje byla nutraukta), 2018-10-08 tarp UAB „Kortas“ ir atsakovės UAB „Metkonas“ sudaryta Skolos padengimo sutartis, kuria ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė skolos padengimo sutarties sudarymo metu buvo 80 000 Eur, o ja buvo siekiama padengti 175 965,88 Eur UAB „Metkonas“ skolą UAB „Kortas“, dar daugiau, UAB „Metkonas“ ginčijamu sandoriu nepagrįstai perduotas ir kitas UAB „Kortas“ turtas – automobiliai, tuo dar labiau pabloginant jos kreditorių galimybę išsiieškoti iš UAB „Kortas“ skolas (skirtumas tarp jos skolos ir tikrosios turto rinkos vertės, t. y. 95 965,88 Eur). Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendime, kuris šioje dalyje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas, buvo konstatuota, kad 2018 m. spalio 8 d. bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, o UAB „Kortas“ finansinė padėtis po šio sandorio ne pagerėjo, o nuosekliai blogėjo, ką patvirtina tai, kad UAB „Kortas“ vadovė 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys civilinėje byloje Nr. e2-581-924/2021).

13. Byloje iš esmės nekilo ginčo ir dėl to, kad UAB „Kortas“ 2018 m. rugsėjo 11 d. valdybos sprendimo bei sandorio sudarymo metu (2018-09-18) buvo faktiškai nemoki. Iš į bankroto bylą pateikto UAB „Kortas“ balanso, sudaryto 2019 m. balandžio 18 d., matyti, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė viso sudaro 1 761 228,00 Eur, iš kurio ilgalaikio turto – 282 148,00 Eur (materialus turtas – 222 523,00 Eur), trumpalaikio turto – 1 208 026,00 Eur (atsargos – 56 643,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 132 952,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 18 431,00 Eur). Įmonės mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 011 311,00 Eur. Vien pagal įmonės vadovės tuo metu pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. balandžio 1 d. duomenimis sudarė 849 864,55 Eur, t.y. UAB „Kortas“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė negalėjo įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Byloje patvirtinta beveik šimto kreditorinių reikalavimų, tarp kurių yra VSDFV, VMI, o visų kreditorinių reikalavimų bendra suma viršija atsakovų skolos UAB „Kortas“ sumą. BUAB „Kortas“ į bylą pateikta UAB „Added Value“ ataskaita apie UAB „Kortas“ nemokumą, patvirtina, kad UAB „Kortas“ nemokumas buvo jau nuo 2018 metų spalio mėnesio – 2018 m. spalio 31 d. turėjo turto (iš turto atėmus ilgiau nei vienus metus neapmokėtas klientų skolas pagal išrašytas sąskaitas ir atėmus debitorinius reikalavimus pagal išrašytas sąskaitas rangovams dėl apmokėjimų vėlavimo) už 1 785 597,78 Eur, o pradelstų įsipareigojimų kreditoriams už 1 072 458,65 Eur. Taigi teismas sprendžia, jog UAB „Kortas“ valdybos sprendimo ir sandorio sudarymo metu faktiškai buvo nemoki ar bent turėjo finansinių sunkumų dėl kurių negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. valdybos sprendimas bei 2018 m. rugsėjo 18 d. buto pirkimo – pardavimo sutartis, jeigu būtų nustatyta, kad šis turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnę nei rinkos kainą, pažeidė BUAB „Kortas“ bei jos kreditorių interesus.

14. Teismo vertinimu ieškovas byloje įrodė, kad butas buvo parduotas už aiškiai mažesnę nei rinkos kainą, ir dėl to reali galimybė skolininkui (BUAB „Kortas“) atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievolę sumažėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad butas 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sandoriu parduotas už rinkos vertę atitinkančią kainą, todėl šiuo sandoriu nebuvo pažeisti UAB „Kortas“ ir jos kreditorių interesai.

15. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53,14 kv.m. – rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę buvo pavesta atlikti ekspertei R. V.. 2021 m. lapkričio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog atliekant turto vertinimą ekspertei R. V. nebuvo žinomos reikšmingos aplinkybės bei turto savybės. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ekspertė R. V., ji neįvertino, kad butas yra gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) name, taip pat, įvertino fotonuotraukas, darytas po rekonstrukcijos/remonto, atlikto 2020 m., kas gali turėti įtakos pateiktame Ekspertizės akte nustatytai rinkos kainai (2018 m. rugsėjo 18 d. – 32 000 Eur), todėl šia išvada prašė nesivadovauti. Byloje nekilo ginčo, kad ši ekspertizės išvada yra abejotinos reikšmės ir ja, kaip įrodymu, nagrinėjamu atveju remtis negalima, todėl teismas ja dėl nurodytų aplinkybių ir nesivadovauja. Taip pat teismas laiko visiškai nepagrįstais ekspertės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad, jeigu jai būtų buvę žinomos visos reikšmingos aplinkybės, ginčo buto vertė siektų tik 33-40 proc. nustatytos, t. y. apie 10 – 11 tūkst. eurų, nes tai tik deklaratyvūs ir objektyviais duomenimis neparemti jos teiginiai, kuriuos paneigia pakartotinai atliktos ekspertizės aktas bei ekspertės išvada.

16. Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. paskirtos pakartotinės ekspertizės nekilnojamojo turto – buto rinkos vertei nustatyti, ekspertė Nekilnojamojo turto ekspertizės akte padarė išvadą, kad buto, bendras plotas 53,14 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) name, rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo 25 200 Eur. Teismo vertinimu, teismo paskirtos pakartotinės ekspertizės išvados yra logiškos, nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis, lyginamieji objektai tarpusavyje yra panašūs, todėl jomis kaip įrodymu teismas remiasi bei visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste sprendžia, kad buto rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo 25 200 Eur, t. y. daugiau kaip du kartus didesnė nei buvo parduotas (parduotas už 10 800 Eur). Teismas nesutinka su atsakovo atstovu, kad šios ekspertizės išvada negalima vadovautis, nes butas buvo prastesnės būklės nei vertino ekspertė. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovo atstovui (taip pat ir ieškovui) teismas siūlė kviesti į teismo posėdį ekspertizę atlikusią ekspertę I. K. dėl išvados paaiškinimų (apklausos), tačiau šio pasiūlymo buvo atsisakyta, nurodant, kad ekspertizės išvada yra aiški bei nėra tikslinga ją apklausti.

17. Atsakovas aplinkybę, kad butas vertės nustatymo dienai nebuvo vidutinės būklės įrodinėjo liudytojo L. K. (buto pirkėjo) parodymais ir tuo, kad 2018 m. birželio 28 d. UAB „Kortas“ valdybos protokolo Nr. 1 sprendimas buvo pagrįstas prieš tai atliktu buto (ir administracinių patalpų) rekonstrukcijos kainos apskaičiavimu, pagal kurį buto rekonstrukcijos kaina 38 085,44 Eur (su PVM). Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, liudytojas L. K. tokių aplinkybių nepatvirtino, nes negalėjo aiškiai nurodyti aplinkybių apie buvusią buto būklę, jo įrengimą, taip pat nenurodė, kad įsigyto buto nebūtų buvę galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, sutiko, kad šis butas iki įsigyjant buvo gyvenamas. Ta aplinkybė, kad liudytojo vertinimu butas buvo „prastos“ būklės ir jis jame negyventų, teismo vertinimu, nereiškia, kad šis butas buvo ženkliai prastesnės būklės nei vidutinė, juolab, kad pirkėjas šiame bute ir niekada neketino gyventi. Kaip nurodė liudytojas, šį butą įsigijo verslo tikslais (verslas susijęs su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu), kurį, pasikeitus aplinkybėms, neužilgo pardavė, todėl konkrečių aplinkybių apie buto stovį pasakyti negalėjo/nepamena. Buto ir patalpų rekonstrukcijos kainos apskaičiavimas, kuriame abstrakčiai nurodyta, jog 53,14 kv. m. rekonstrukcija kainuotų 38 085,44 Eur (su PVM), nefiksuojant nei tuo metu buvusios buto būklės, nei nurodant kokie statybos darbai būtų atliekamai bei nedetalizuojant projektinių sprendinių, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ginčo buto rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo ženkliai mažesnė nei nustatė ekspertė, t. y. 25 200 Eur. Atsakovo atstovas nurodė, kad jokių kitų duomenų (pvz. fotonuotraukų) apie 2018 m. rugsėjo 18 d. ar jai artimą dieną buvusią buto būklę neturi bei jų pateikti negali. VĮ Registrų centro duomenys yra masinio vertinimo (13 900 Eur – vertės nustatymo data 2018 m. sausio 1 d.), neatsižvelgus į realią buto būklę ir neatlikus vertinimo natūroje, todėl nekilnojamojo turto išraše nurodyti duomenys apie vidutinę ginčo buto vertę yra abejotinos reikšmės. Akcentuotina, kad ekspertė įvertino tai, jog apie buto būklę, buvusią 2018 m. rugsėjo 18 d. ar jai artimą dieną, fotonuotraukų byloje nėra (tokių duomenų atsakovai nepateikė, nurodė, kad neturi), o vertinimo metu ši būklė pasikeitusi, nes 2020 metais atlikta buto rekonstrukcija/remontas, todėl, teismo vertinimu byloje nustatytų aplinkybių kontekste, ekspertė pagrįstai vertino, kad labiau tikėtina, jog butas vertės nustatymo dienai buvo vidutinės būklės.

18. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad nustatant buto rinkos vertę, byloje turi būti remiamasi pradinės ieškovės (BUAB „Kortas“) pateikta 2020 m. rugsėjo 4 d. konsultacine išvada, kurioje buto rinkos vertė yra nurodoma 34 200 Eur. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, ši išvada vertinama tik kaip paprastas rašytinis įrodymas, nes į bylą pateikta pačios pradinės ieškovės iniciatyva. Be to, tokia konsultacija yra informacinis dokumentas, suponuojantis prielaidą apie buto tikėtiną rinkos vertę. Akcentuotina, kad konsultacinė išvada savo įrodomąja reikšme neprilygsta kitiems turto vertės įrodymams, t. y. ji nelaikytina nei teismo eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, nei turto vertinimo ataskaita (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 – 23 straipsniai). Antra, šią konsultacinę išvadą paneigia teismo paskirtos pakartotinės ekspertizės išvada, kurios metu buvo įvertinta, kad butas yra gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) name, ir butas vertės nustatymo dienai buvo vidutinės būklės. Taigi, 2020 m. rugsėjo 4 d. konsultacinės išvados įrodomoji vertė bei patikimumas yra labai menki, ji negali būti priskiriama prie patikimų įrodinėjimo priemonių, kuriomis pagal įstatymą turi būti patvirtintos tam tikros aplinkybės (CPK 177 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju – ginčo objektu tapusio nekilnojamojo turto rinkos vertė.

19. Akcentuotina ir tai, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 ir kt.). Taigi įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi neaiškumai būtų pašalinti, tam tikros abejonės gali likti, tačiau, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo abejoti būtent teismo ekspertės I. K. pateikta išvada dėl buto rinkos vertės bei ja nesiremti (vertinti kritiškai).

20. Teismas, įvertinęs tai, kas byloje yra nustatyta, prieina prie išvados, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. valdybos sprendime bei 2018 m. rugsėjo 18 d. buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta buto rinkos vertė buvo ženkliai didesnė, o skirtumas tarp sutartyje nurodytos ir jos sudarymo metu buvusios realios ginčo turto rinkos vertės yra itin akivaizdus – 14 400 Eur (25 200 Eur – 10 800 Eur). Pažymėtina ir tai, kad UAB „Kortas“ valdyba (bei direktorė), būnant įmonei faktinėje nemokumo būsenoje, nusprendė perleisti/perimti (iš UAB „Metkonas“) ne tik šį turtą (butą), bet ir kitą turtą, kuris neatitiko realios tuo metu buvusios jo rinkos kainos, kas tik sustipriną teismo įsitikinimą, kad bendrovės valdymo organai (kolegialus ir vienasmenis) elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu.

21. Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusi UAB „Kortas“ kokia nors pareiga sudaryti ginčijamą sandorį su pirkėju L. K.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis sandoris buvo šalims privalomas, šio sandorio sudaryti neįpareigojo nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitos aplinkybės (įmonės veiklos tikslai). Nors atsakovai nurodė, kad buto išlaikymas kainavo labai brangiai, buvo prastos būklės, tačiau nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, nepagrindė, kodėl būtent tuo metu priėmė tokį verslo sprendimą. Akcentuotina, kad tuo metu kai buvo priimtas valdybos sprendimas dėl buto pardavimo bei sudarytas sandoris, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bendrovė turėjo akivaizdžių mokumo problemų ir jos finansinė padėtis nebuvo gera, atsakovai, kaip jau minėta, byloje neįrodė, kad buvo būtina priimti sprendimą dėl buto pardavimo ir tai atitiko bendrovės interesus, tuo tarpu ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, ir tai, kad bendrovės valdymo organai neveikė išimtinai bendrovės, jos kreditorių interesais. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių pateisinti bendrovės valdymo organų (valdybos) fiduciarinių pareigų pažeidimą priimant aiškiai UAB „Kortas“ ekonomiškai nenaudingą sprendimą, t. y. negali būti pateisinamas jokia verslo sprendimų priėmimo logika ar rizika.

22. Apibendrinant argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia atsakovų neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą atsakovams (šiuo konkrečiu atveju – valdybai bei direktorei), taikyti civilinės atsakomybės institutą. Teismo vertinimu, atsakovai buvo nesąžiningi, neveikė išimtinai bendrovės, jos kreditorių interesais, t. y. būnant įmonei faktinėje nemokumo būsenoje, nusprendė parduoti butą (ir ne tik) už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, tuo pažeidė BUAB „Kortas“ bei jos kreditorių interesus, nes galimybės skolininkui (BUAB „Kortas“) atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles 14 400 Eur dalimi (CK 6.246–6.249 straipsniai) sumažėjo. Atitinkamai tokiais veiksmais atsakovai, veikdami bendrai, savo veiksmais padarė BUAB „Kortas“ ir jos kreditoriams (subjektyvusis bendrininkavimas) 14 400 Eur žalą (25 200 Eur (vidutinė rinkos vertė) – 10 800 Eur (sandorio kaina)). Tarp atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, 14 400 Eur žala priteistina solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) iš atsakovų ieškovui, perėmusiam iš bankrutavusios UAB „Kortas“ visas teises į šių nuostolių, procesinių palūkanų ir kitų su šia iškelta civiline byla susijusių išlaidų atlyginimą (CPK 48 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

23. Tenkinus ieškovo reikalavimą dalyje dėl 14 400 Eur žalos atlyginimo, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

25. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (62 proc.), todėl šalių bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26. Ieškovas prašo priteisti 1 589,30 Eur išlaidų, kurias pagal perimtas reikalavimo teises sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, išlaidos antstolei dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, išlaidos už konsultacinę išvadą, ir 527 Eur išlaidos už ieškinį sumokėtam žyminiam mokesčiui. Į bylą pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, kitos išlaidos taip pat pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai 1 312,10 Eur (2116,30 Eur x 62 proc.) ieškovui priteistinos iš atsakovų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

27. Atsakovai šioje byloje patyrė 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 400 Eur už atliktą pakartotinę ekspertizę, 350 Eur už atliktą pirmąją ekspertizę, 200 Eur už ekspertės apklausą teismo posėdyje (iš viso 3 370 Eur), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai 1 280,60 Eur (3 370 Eur x 38 proc.) atsakovams priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 10,50 Eur, ieškovui priteisia 31,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1312,10 Eur – 1280,60 Eur /3).

29. Byloje teismas turėjo 58,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (22,20 Eur) ir lygiomis dalimis iš atsakovų (36,23 Eur), t.y. iš kiekvieno atsakovo po 12,08 Eur (CPK 92, 96 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų Č. D., O. A. D. ir Ž. O. ieškovui M. V. 14 400 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Č. D., O. A. D. ir Ž. O. ieškovui M. V. 30,50 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct), bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. V. 22,20 Eur (dvidešimt du eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų Č. D., O. A. D. ir Ž. O. (iš kiekvieno) po 12,08 Eur (dvylika eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.