Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Č. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsakovui Č. D. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. (uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams Č. D., O. A. D. ir Ž. O. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas Č. D. dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui Č. D. nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 324,00 Eur žyminį mokestį.

Dėl apeliacinio skundo trūkumų nustatymo (ne)pagrįstumo

7. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog kadangi šiuo atveju byla yra pradėta specifinį statusą turinčio asmens – bankrutuojančios įmonės, o atsakovas yra byloje, iškeltoje bankrutuojančios įmonės, dalyvaujantis asmuo, ginčo pobūdis ir lygiateisiškumo principas lemia tai, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šiems apelianto argumentams nepritaria.

8. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK numatytos išimtinės taisyklės negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

9. Teismų praktikoje pažymima, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi, minėtos žyminio mokesčio lengvatos taikymas siejamas su asmens įgytu specifiniu teisiniu statusu, t. y. ji taikoma asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o siekiant užtikrinti tokioje byloje (kai ji pradedama nurodytą specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva) dalyvaujančių asmenų procesinį lygiateisiškumą, ginantis nuo jiems pareikštų bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens reikalavimų, tokie dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Toks žyminio mokesčio lengvatos taikymas sietinas su tuo, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio vėliau apeliacinį ar kasacinį skundą pateikusiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-943/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-430-330/2020). Taigi, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Asmeniui, įgijusiam reikalavimo teisę ir byloje tapusiam ieškovu, neturinčiam bankrutuojančios įmonės statuso, negali būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos žyminio mokesčio lengvatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

10. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog UAB „Kortas“, t. y. pradinei ieškovei, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-138-924/2022 buvo iškelta bankroto byla. UAB „Kortas“ 2020 m. kovo 18 d. pareiškė ieškinį atsakovams Č. D., O. A. D. ir Ž. O. dėl žalos atlyginimo. Taigi, viena vertus, apeliantas pagrįstai nurodė, jog ieškinys buvo pareikštas įmonės, kuri yra bankrutuojanti, t. y. specifinį statusą turinčio juridinio asmens. Kita vertus, iš bylos nagrinėjimo eigos nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutarė pakeisti ieškovę UAB „Kortas“ jos teisių perėmėju naujuoju ieškovu M. V., šiam pardavus ir perdavus reikalavimo teisę į atsakovus. Taigi, pakeitus pradinę ieškovę iš bankrutuojančios įmonės į M. V., t. y. asmenį, neturintį bankrutuojančio fizinio asmens statuso, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta žyminio mokesčio lengvata negali būti taikoma. Priešingas aiškinimas paneigtų šios normos taikymo tikslus, kadangi ja yra siekiama apsaugoti būtent bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-768-464/2021). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog perėmus reikalavimo teises išliko sąlygos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytai lengvatai taikyti, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Atsakovas taip pat nurodė, jog teismas jau yra išsprendęs apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir apeliacinis skundas yra išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims dėl atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog jau priimdamas byloje pateiktą procesinį dokumentą teismas turi įvertinti, ar jis atitinka CPK nustatytus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ar už teikiamą procesinį dokumentą yra sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, CPK nėra įtvirtinta, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik procesinio dokumento priėmimo metu. Aplinkybė, kad už procesinį dokumentą nėra sumokėtas žyminis mokestis, gali paaiškėti vėliau, teismui išsprendus šio dokumento priėmimo klausimą, ir tokiu atveju teismas taip pat turi imtis priemonių procesinio dokumento trūkumams pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-47-790/2020). Taigi, nors atsakovo apeliacinis skundas buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. rezoliucija, ir, kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, jau buvo išsprendęs apeliacinio skundo priėmimo klausimą, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 78 straipsniu ir 115 straipsnio 2 dalimi, 316 straipsnio 1 dalimi, spręstina, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ir nustatyti naują terminą pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Išaiškinti, kad iki nustatyto termino nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atnaujinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Nustatyti atsakovui Č. D. terminą iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.