Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus T. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties išbraukti kreditorių iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis išbraukti kreditorių iš bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. 2023 m. lapkričio 28 d. apeliantas T. C. pateikė prašymą priimti naują įrodymą – BUAB „Kortas“ nemokumo administratoriaus 2023 m. spalio 31 d. galutinę bankroto ataskaitą, kurioje nurodytas kreditorius T. C. su 12,05 Eur finansiniu reikalavimu, nepatenkintu bankroto byloje iki pat įmonės pabaigos. Apelianto teigimu, iš šio rašytinio įrodymo paaiškėja, kad nemokumo administratorius, padedamas buvusio bendrovės valdybos nario Č. D., siekia eliminuoti iš kreditorių sąrašo išimtinai kreditorių T. C., kuris aktyviai kelia klausimus ir reiškia nepasitikėjimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų bankroto byloje.

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikta BUAB „Kortas“ nemokumo administratoriaus 2023 m. spalio 31 d. galutinė bankroto ataskaita nėra susijusi su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepriima naujo įrodymo – BUAB „Kortas“ nemokumo administratoriaus 2023 m. spalio 31 d. galutinės bankroto ataskaitos.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

16. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė iškelti BUAB „Kortas“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti P. P. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d.

17. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė patvirtinti neginčijamą BUAB „Kortas“ patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant kreditoriaus T. C. trečiosios eilės 25 Eur finansinį reikalavimą, išbraukiant iš kreditorių sąrašo UAB „Alapus“. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Alapus“ perleido naujam kreditoriui T. C. reikalavimo teisę į BUAB „Kortas“ 25 Eur skolą pagal pradinės kreditorės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. AVA023072 bendrovės bankroto byloje. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d.

18. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Kortas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 19 d.

19. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą BUAB „Kortas“ trečiosios eilės finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant sumažintą kreditoriaus T. C. trečiosios eilės 12,05 Eur finansinį reikalavimą. Teismas nustatė, kad bendrovės likvidavimo procedūros metu sukauptos 109 208,17 Eur lėšos buvo paskirstytos bendrovės trečiosios eilės kreditoriams proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą, taigi, iš dalies buvo patenkinti pirmojo etapo reikalavimai be palūkanų ir netesybų. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 1 d.

20. 2023 m. spalio 23 d. buvęs BUAB „Kortas“ valdybos pirmininkas Č. D. pervedė T. C. 12,05 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „BUAB „Kortas“ bankroto byloje kreditoriaus T. C. kreditorinio reikalavimo skolos padengimas“, ir informavo apie tai įmonės nemokumo administratorių, prašydamas išbraukti T. C. iš bendrovės kreditorių sąrašo.

21. 2023 m. spalio 23 d. BUAB „Kortas“ nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą išbraukti T. C. iš bendrovės kreditorių sąrašo, nes pagal 2023 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 239 su kreditoriumi T. C. buvo visiškai atsiskaityta, pervedus jam 12,05 Eur.

22. 2023 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu T. C. grąžino Č. D. 12,05 Eur.

Dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo

23. Nagrinėjamu atveju BUAB „Kortas“ nemokumo procesas pradėtas, įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas bei įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto procedūra inicijuota iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, todėl klausimas dėl BUAB „Kortas“ kreditorių sąrašo tikslinimo (kreditoriaus išbraukimo) nagrinėjamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ).

24. CK 6.50 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją taisyklę – trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato papildomą atvejį, kai trečiasis asmuo negali įvykdyti prievolės už skolininką, t. y. kai skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraujantis tokiam prievolės įvykdymui.

25. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.50 straipsnio ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (šiuo metu – JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto) nuostatas, pažymėta, kad, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininkę bankrutuojančią įmonę tik gavęs pradinio kreditoriaus sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014). Taigi, tuo atveju, kai skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla, trečiasis asmuo negali be šio skolininko kreditoriaus sutikimo perimti jo finansinio reikalavimo, t. y. trečiajam asmeniui draudžiama imtis vykdyti bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368/2013; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599-241/2021).

26. Pažymėtina, kad bankroto procesas yra kolektyvinis skolų išieškojimo procesas. Pasikeitus vienam iš kreditorių, tai neturi įtakos kitiems kreditoriams ar pačiam bankroto procesui. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pradinis kreditorius nesutinka, kad vietoj jo į bankroto procesą įstotų naujasis kreditorius, apmokėjęs skolą už bankrutuojantį skolininką. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad tokiu atveju pradinis kreditorius turėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti savo interesus toliau dalyvauti bankroto procese kreditoriaus procesiniu statusu, bei savo veiksmais patvirtinti tokį prieštaravimą. Kreditoriaus interesas likti dalyvauti bankroto byloje, kaip ir naujojo kreditoriaus siekis įstoti į bankroto bylą, negali būti grindžiamas kokiais nors nesąžiningais ketinimais ar aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tai būtų nesuderinama nei su bankroto proceso tikslais ir paskirtimi, nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-920-407/2021).

27. Nagrinėjamu atveju buvęs BUAB „Kortas“ valdybos pirmininkas Č. D. pervedė 12,05 Eur kreditoriui T. C. 2023 m. spalio 23 d., t. y. po bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Pagal nurodytą Lietuvos teismų suformuotą praktiką analogišku klausimu tam, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo suinteresuotas asmuo Č. D. už BUAB „Kortas“ galėtų atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi ir faktiškai perimti reikalavimo teisę į įmonę, buvo būtinas kreditoriaus T. C. sutikimas. Tokio sutikimo kreditorius nėra davęs. Be kita ko, kreditorius savo nesutikimą dėl suinteresuoto asmens Č. D. prievolės įvykdymo už BUAB „Kortas“ ir apelianto išbraukimo iš kreditorių sąrašo yra išreiškęs tiek savo aktyviais veiksmais, 2023 m. spalio 25 d. grąžindamas suinteresuotam asmeniui iš jo gautus 12,05 Eur, tiek atskirajame skunde.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens Č. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantas T. C., nepritardamas prievolės už BUAB „Kortas“ įvykdymui, elgiasi nesąžiningai ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bankroto byloje. Aplinkybė, kad BUAB „Kortas“ kreditorius naudojasi įstatyme įtvirtintomis kreditoriaus teisėmis ir nepritaria jo išbraukimui iš kreditorių sąrašo, suinteresuotam asmeniui įvykdžius bendrovės prievolę, savaime nepatvirtina nesąžiningo kreditoriaus elgesio. Pagrindinis bankroto proceso tikslas yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Nei nemokumo administratorius, nei suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas T. C., kaip BUAB „Kortas“ kreditorius, atliko ar atlieka nesąžiningus veiksmus, trukdančius ar vilkinančius bendrovės bankroto bylos eigą.

29. Nemokumo administratoriaus nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015) negali būti taikoma nagrinėjamai bylai, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl kreditoriaus išbraukimo iš bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo, kreditoriui nesutinkant, kad prievolę už bankrutavusią bendrovę įvykdytų kitas asmuo.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išbraukė kreditorių T. C. iš BUAB „Kortas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo, neištyręs ir neįvertinęs, ar pats kreditorius sutinka su tuo, kad suinteresuotas asmuo Č. D. įvykdytų prievolę už bankrutavusią įmonę.

32. Nagrinėjamoje situacijoje kreditoriui T. C. 2023 m. spalio 26 d. pateikus atskirąjį skundą dėl 2023 m. spalio 25 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi kreditorius buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo iš esmės vien nemokumo administratoriaus prašymo pagrindu, privalėjo, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pats pasinaikinti skundžiamą nutartį išbraukti iš BUAB „Kortas“ trečiosios eilės kreditorių sąrašo T. C. su 12,05 Eur finansiniu reikalavimu, ir šio kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo pagrįstumo klausimą išskirti į atskirą civilinę bylą, taip užtikrindamas visų suinteresuotų šalių galimybę pateikti savo argumentus, pasiūlyti šalims pateikti arba išreikalauti rašytinius įrodymus, juos įvertinti, bei paskirti teismo posėdį pirmosios instancijos procese.

33. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje proceso teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

34. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (tikslinimo) procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019, 30 punktas).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių ir įrodymų pobūdį dėl kreditoriaus T. C. atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo būtina atlikti išsamų aplinkybių tyrimą bei vertinimą, tinkamai pritaikant materialiosios teisės normas. Vien tik pagal nemokumo administratoriaus pateiktą prašymą apelianto finansinis reikalavimas buvo išbrauktas iš bendrovės kreditorių sąrašo, neturint šio kreditoriaus sutikimo, kad už skolininkę prievolę įvykdytų suinteresuotas asmuo Č. D.

36. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo T. C. finansinio reikalavimo išbraukimo iš kreditorių sąrašo pagrįstumo pagal kreditoriaus T. C. atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino, netyrė ir dėl jų nepasisakė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nors tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

37. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio spręstino klausimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo gali būti suvaržyta šalių teisė į apeliaciją.

38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą išnagrinėjo formaliai, nevertindamas teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir nepareikalaudamas įrodymų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o padarytų proceso teisės normų pažeidimų (CPK 17, 185 straipsniai) apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl pirmiau nurodytų argumentų skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pripažinus bylos esmės neatskleidimą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią Lietuvos teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos nutartį ir dėl neatskleistos bylos (kreditoriaus T. C. finansinio reikalavimo išbraukimo iš kreditorių sąrašo pagrįstumo) esmės klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2023 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymą grąžinti Č. D. 12,05 Eur, kaip rašytinį įrodymą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą iš naujo, turės įvertinti įstatymų nustatyta tvarka.

40. Apeliantas T. C. pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atskirojo skundo surašymą, ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias bylinėjimosi išlaidas.

41. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl kreditoriaus T. C. išbraukimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.