- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- e2-920-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01831-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis (pirm.), Marius Bajoras, Asta Radzevičienė
- Kreditorius
- M. K.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Atsakovas
- BUAB ,,FUCUS statyba"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FUCUS statyba“ nemokumo administratorės prašymą patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FUCUS statyba“ nemokumo administratorė prašė patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad A. Š. 2021 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą įtraukti jos 2 420 Eur reikalavimą į BUAB „FUCUS statyba“ kreditorių reikalavimų sąrašą, nes ji apmokėjo kreditoriaus M. K. finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi BUAB „FUCUS statyba“ nemokumo administratorės prašymą patenkino – patvirtino BUAB „FUCUS statyba“ patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį vietoje kreditoriaus M. K. įtraukta kreditorė A. Š. su trečios eilės 2 420 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
3. Teismas nurodė, kad nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „FUCUS statyba“, įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 6 d. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to nemokumo administratorės prašymui nagrinėti taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
4. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.
5. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes bei į pateiktus prie prašymo dokumentus, nutarė patikslinti BUAB „FUCUS statyba“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant kreditorės A. Š. 2 420 Eur reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Kreditorius M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „FUCUS statyba“ nemokumo administratorės prašymą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio norma, trečiasis asmuo neprivalo gauti sutikimą iš kreditoriaus įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat aktualios bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos, kurios laikomos specialiosiomis CK normų atžvilgiu. ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje numatyta kreditoriaus teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, šis atsisakymas turi būti pateiktas teismui raštu, o teismas tokį atsisakymą turi priimti surašydamas nutartį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį kreditorius turi teisę savo reikalavimus perleisti kitam kreditoriui ar asmeniui. Šioje teisės normoje nenumatyta trečiojo asmens teisė be kreditoriaus sutikimo perimti jo kreditorinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis specialiomis ĮBĮ įtvirtintomis normomis, trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką bankrutuojančią įmonę tik gavęs pradinio kreditoriaus sutikimą (būtent pradinio kreditoriaus sutikimas yra ta speciali sąlyga, kuri pagal ĮBĮ taikoma, kai trečiasis asmuo vykdo prievolę už skolininką, kai šiam yra iškelta bankroto byla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).
6.2. Kreditorius M. K. nedavė jokio sutikimo nei A. Š., nei BUAB ,,FUCUS statyba“ įvykdyti prievolę už BUAB ,,FUCUS statyba“, nesutinka ir prieštarauja tokiam prievolės įvykdymui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė BUAB „FUCUS statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog grąžino A. Š. 2 420 Eur. Tarp BUAB „FUCUS statyba“ kreditorių kilusį ginčą atsakovė prašo spręsti atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
8. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo procesinį sprendimą dėl apelianto skundo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už bankrutavusią įmonę, įtrauktas į šios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą vietoje pradinio kreditoriaus.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas BUAB „FUCUS statyba“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį su trečios eilės 2 420 Eur dydžio finansiniu reikalavimu įtraukta advokato M. K. kontora. A. Š. kreipėsi į BUAB „FUCUS statyba“ nemokumo administratorę su prašymu įtraukti ją į BUAB „FUCUS statyba“ kreditorių reikalavimų sąrašą su 2 420 Eur finansiniu reikalavimu. Pridėjo rašytinius įrodymus, t. y. 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymą ir savo banko sąskaitos išrašą, kurie patvirtina, kad A. Š. už BUAB „FUCUS statyba“ pervedė į gavėjo M. K. sąskaitą 2 420 Eur sumą. Šių įrodymų pagrindu BUAB „FUCUS statyba“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
12. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „FUCUS statyba“, įsiteisėjo dar galiojant ĮBĮ, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta (ir šiuo aspektu nėra ginčo), jog administratorės prašymui nagrinėti turi būti taikomos ĮBĮ, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
13. Pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
14. Bankroto procesas yra kolektyvinis skolų išieškojimo procesas. Pasikeitus vienam iš kreditorių, tai neturi jokios įtakos kitiems kreditoriams ar pačiam bankroto procesui. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai atitinka CK 6.50 straipsnio reikalavimus. Be civilinių įstatymų, ĮBĮ nustato specialiąsias kreditorių teises bankroto procese, susijusias su kreditorinio reikalavimo valdymu, pvz., teisę atsisakyti kreditorinio reikalavimo, perleisti turimą kreditorinį reikalavimą ir kt. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kuo jo kreditorinio reikalavimo padengimas pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Taip pat apeliantas per protingą laiko tarpą negrąžino jam pervestų pinigų. Tai rodo, kad jis sutinka su tokiu reikalavimo padengimu. Nors atskirajame skunde teigiama priešingai, tačiau patys apelianto veiksmai (neveikimas) neatitinka jo deklaruojamos pozicijos. Byloje dalyvaujantys asmenys (apeliantas, nemokumo administratorė) taip pat nenurodė aplinkybių, kad kreditorinio reikalavimo patenkinimu būtų siekiama piktnaudžiauti įgyjamomis teisėmis.
15. Apeliantas remiasi kasacinio teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu, kad esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtintomis ĮBĮ, pagal kurias trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką bankrutuojančią įmonę tik gavęs pradinio kreditoriaus sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).
16. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą; 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 24 punktą).
17. Iš apelianto nurodytų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad tose bylose, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, vienu atveju pradinis kreditorius nurodė, kokie jo interesai buvo pažeisti, trečiajam asmeniui patenkinus reikalavimą už bankrutuojantį skolininką be jo sutikimo (kreditorius turėjo didžiausią tame bankroto procese patvirtintą reikalavimą, užtikrintą skolininko įkeistu turtu, kurį perėmus galėjo būti pažeisti kitų kreditorių interesai; tarp kreditoriaus ir bankrutuojančio skolininko susiklostė sutartiniai santykiai, kurių plėtros perspektyva galėjo būti naudinga abiem šalims); kitu atveju buvo nustatyta, kad yra pradinio kreditoriaus sutikimas, jog trečiasis asmuo įvykdytų prievolę už bankrutuojantį skolininką. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai pradinis kreditorius, nesutikdamas, jog trečiasis asmuo patenkintų jo reikalavimą už bankrutuojantį skolininką, aiškiai ir konkrečiai nurodo savo interesus toliau dalyvauti bankroto procese kreditoriaus procesiniu statusu, bei savo veiksmais patvirtina tokį prieštaravimą (pvz., atsisako priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, per protingą terminą grąžina jam pervestus pinigus ir pan.).
18. Pažymėtina, kad kreditoriaus interesas likti dalyvauti bankroto byloje, kaip ir naujojo kreditoriaus siekis įstoti į bankroto bylą, negali būti grindžiamas kokiais nors nesąžiningais ketinimais ar aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tai būtų nesuderinama nei su bankroto proceso tikslais ir paskirtimi, nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
19. Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliantas, kaip minėta, visiškai nepagrindė savo prieštaravimo, jog A. Š. už BUAB „FUCUS statyba“ padengtų skolininkės bankroto byloje patvirtintą jo trečios eilės 2 420 Eur dydžio finansinį reikalavimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų minėtos sumos grąžinimą A. Š., teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino BUAB „FUCUS statyba“ nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino BUAB „FUCUS statyba“ patikslintą kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį vietoje kreditoriaus M. K. įtraukta kreditorė A. Š. su trečios eilės 2 420 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.