Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus išnagrinėjo pareiškėjo advokato Mindaugo Kazlausko skundą dėl bankrutavusios UAB „Fucus statyba“ kreditorių 2020 m. gruodžio 10 d. susirinkimo nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. BUAB „Fucus statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pasiūlymą dėl reikalavimo realizavimo tvarkos nustatymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodo, kad VMI pasiūlė reikalavimo teisę į 4 199 857,49 Eur į skolininkę UAB „Piliuona“ pardavinėti viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka 2 etapais:

1) pirmose viešose varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka pardavinėti už pradinę reikalavimo teisės kainą – 4 199 857,49 Eur;

2) nepardavus reikalavimo teisės varžytynėse už nustatytą pradinę kainą, kainą sumažinti 20 proc. (pardavimo kaina – 3 359 886 Eur) nuo prieš tai neįvykusių varžytynių kainos ir reikalavimo teisę toliau pardavinėti sekančiose viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) neįvykus antrosioms varžytynėms, reikalavimo teisę pardavinėti laisvo pardavimo būdu etapais, skelbiant spaudoje, internete, nustatant vieno etapo laikotarpį – 2 savaites: 1 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 60 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 2 519 914 Eur); nepardavus, 2 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 40 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 1 679 943 Eur); nepardavus, 3 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 20 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 839 971,49 Eur);

4) nepardavus reikalavimo nustatyta tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės reikalavimo realizavimo tvarkos nustatymo.

3. Pareiškėjas pažymi, kad VMI – didžiausia bankrutavusios įmonės kreditorė, pateikusi pirmiau nurodytą pasiūlymą, už jį balsavo neturėdama visos būtinos informacijos. Reikalavimo teisė į UAB „Piliuona“ atsirado iš pirkimo – pardavimo sandorio, t. y., bankrutavusi įmonė pardavė nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statybą), o UAB „Piliuona“ už šį turtą nesumokėjo (administratorė nesiėmė jokių teisinių veiksmų šį sandorį užginčyti). UAB „Piliuona“ PVM sumą, gautą iš sandorio su UAB „Fucus statyba“ įtraukė į apskaitą ir, tikėtina, susigrąžino iš biudžeto. Nuginčijus UAB „Piliuona“ ir UAB „Fucus statyba“ sandorį ir taikius restituciją, į bankrutavusios įmonės balansą sugrįžtų perleistas nekilnojamasis turtas, kurį būtų galima realizuoti bankroto procese paprasčiau ir pelningiau nei beviltišką reikalavimo teisę į UAB „Piliuona“. Po šio sandorio atlikus korekcijas PVM deklaracijose ir išrašius kreditinius dokumentus, VMI finansinio reikalavimo šioje bankroto byloje neliktų (nes ūkinė operacija, kurios pagrindu atsirado skola biudžetui, teismo sprendimu būtų pripažinta negaliojanti ir jai būtų pritaikyta restitucija), o UAB „Piliuona“ grąžintų į biudžetą visą PVM sumą.

4. Suinteresuotas asmuo kreditorė VMI atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nebuvo žinomos kreditorei. Dėl to ji pritartų, jog bankroto administratorė turėtų kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat pritartų, kad ginčijamo nutarimo vykdymas būtų sustabdytas. Kreditorė nurodo, jog neprieštaraujam kad pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

5. Suinteresuotas asmuo kreditorė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nurodo, kad apie šaukiamą 2020 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimą visiems kreditoriams pranešta tinkamai. Svarstant darbotvarkės klausimus ir priimant skundžiamus nutarimus laikytasi Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, todėl procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Inspekcija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pranešime apie šaukiamą 2020 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimą nurodyta darbotvarkė ir atsakovės nemokumo administratorius balsavimų biuleteniuose pateikė kreditoriams šiuos siūlymų sprendimų projektus. Pareiškėjas teigia, kad, sprendžiant trečiąjį darbotvarkės klausimą, kreditorių nutarimas priimtas neturint visos būtinos ir objektyvios informacijos, todėl pareiškėjas turėtų pagrįsti savo poziciją įrodymais.

6. Suinteresuotas asmuo bankroto administratorė atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Bankroto administratorė nurodo, kad byloje nekilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Bankroto administratorė pažymi, pareiškėjas nesusipažinęs su bankrutavusios įmonės ir UAB „Piliuona“ teisinių santykių turiniu, nevertinusi faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nenurodo, kokiu pagrindu turėtų būti ginčijamas sandoris, kad jis realiai būtų teismo pripažintas negaliojančiu. Kreipimosi į teismą su ieškiniu faktas savaime nelems, kad bus priimtas palankus teismo sprendimas. Bankroto administratorė nurodo, kad 2012 m. liepos 4 d. UAB „Fucus statyba“ ir UAB „Piliuona“ sudarė bendros veiklos sutartį, pagal kurią šalys susitarė kooperuodamos savo darbą ir žinias kartu veikti bendram tikslui pasiekti, t. y. pastatyti naują gyvenamųjų namų kompleksą. Bankrutavusi įmonė 2015 m. gegužės 3 d. taikos sutartimi pripažino, kad skolinga UAB „Piliuona“ 5 803 026,97 Eur, per 5 metus sumokėti 1 450 757,03 Eur netesybų. UAB „Fucus statyba“ ir UAB „Piliuona“ 2016 m. birželio 20 d. taikos sutarties pakeitimu susitarė, kad UAB „Fucus statyba“ mokėtina suma – 7 253 784 Eur (5 803 026,97 Eur skola 1 450 757,03 Eur netesybos). UAB „Fucus statyba“ ir UAB „Piliuona“ 2017 m. lapkričio 6 d. taikos sutarties pakeitimu susitarė, kad UAB „Fucus statyba“ įsipareigojo atlyginti 747 061,53 Eur nuostolių, o UAB „Piliuona“ atsisakė reikalavimo dėl likusios 346 129 Eur sumos. UAB „Fucus statyba“ ir UAB „Piliuona“ 2018 m. kovo 10 d. taikos sutarties pakeitimu šalys pakeitė mokėjimo grafiką, pagal kurį mokėtina suma – 4 199 857,49 Eur. UAB „Piliuona“ skolos atsiradimo pagrindas – 2012 m. liepos 4 d. UAB „Fucus statyba“ ir UAB „Piliuona“ sudaryta bendros veiklos sutartis ir 2013 m. birželio 15 d. susitarimas – perdavimo-priėmimo aktas. Vėliau skolos suma modifikuota taikos sutartimi ir papildomais susitarimais prie taikos sutarties. Bankroto administratorė nurodo, kad nutartis, kuria UAB „Fucus statyba“ iškelta bankroto byla 2018 m. spalio 30 d. įsiteisėjo. Pagal tuo metu galiojusį Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, administratorius patikrina sandorius, sudarytus per netrumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Esminė aplinkybė, lėmusi UAB „FUCUS statyba“ nemokumą, susijusi su UAB „FUCUS statyba“ ir UAB PILIUONA“ pagal bendros veiklos sutartį vykdyto statybų projekto ir iš jo kilusių padarinių – savavališkų statybų, įstrigusių detaliojo plano sprendinių keitimo ir UAB „Piliuona“ įsipareigojimų nevykdymo. Nemokumo administratorius, iki ginčijamo kreditorių susirinkimo vertindamas ginčo situaciją, nenustatė, kad būtų tvirtas pagrindas kreiptis dėl pareiškėjo skunde nurodyto sandorio ginčijimo. Taip pat atsižvelgta į tai, kad sandoris sudarytas daugiau nei prieš 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriai iki šio skundo padavimo neišreiškė tokios valios. Bankroto administratorė mano, kad nenuginčijus šio sandorio, kreditorių susirinkimo nutarimo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas, būdamas bankrutavusios įmonės kreditore, turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą dėl nurodytų sandorių nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „FUCUS statyba“ bankroto bylą ir UAB „Nemokumo sprendimai“ paskyrė bankroto administratore. Ši teismo nutartis 2018 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjo.

8. 2020 m. gruodžio 10 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuris priėmė ginčijamą nutarimą Nr. 3. Ginčijamu nutarimu nutarta patvirtinti kreditorės VMI pasiūlymą dėl reikalavimo realizavimo tvarkos nustatymo, t. y. reikalavimo teisę į 4 199 857,49 Eur į skolininkę UAB „Piliuona“ pardavinėti viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka 2 etapais: 1) pirmose viešose varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka pardavinėti už pradinę reikalavimo teisės kainą – 4 199 857,49 Eur; 2) nepardavus reikalavimo teisės varžytynėse už nustatytą pradinę kainą, kainą sumažinti 20 proc. (pardavimo kaina – 3 359 886 Eur) nuo prieš tai neįvykusių varžytynių kainos ir reikalavimo teisę toliau pardavinėti sekančiose viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) neįvykus antrosioms varžytynėms, reikalavimo teisę pardavinėti laisvo pardavimo būdu etapais, skelbiant spaudoje, internete, nustatant vieno etapo laikotarpį – 2 savaites: 1 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 60 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 2 519 914 Eur); nepardavus, 2 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 40 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 1 679 943 Eur); nepardavus, 3 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 20 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 839 971,49 Eur); 4) nepardavus reikalavimo nustatyta tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės reikalavimo realizavimo tvarkos nustatymo.

9. JANĮ 51 straipsnyje nustatyta kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo tvarka. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis). Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3 dalis). Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). Kreditoriams gali būti sudaryta galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę (JANĮ 51 straipsnio 5 dalis).

10. Kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo (JANĮ 55 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007).

13. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje nekilo šalių ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė, šių procedūrų pažeidimų, todėl išsamiau jų neanalizuoja.

14. Iš bankrutavusios įmonės 2020 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo, išankstinių balsavimo biuletenių ir jų priedų matyti, kad iki kreditorių susirinkimo pradžios bankroto administratorė gavo kreditorių VMI, turinčios 97,987 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų, pareiškėjo, turinčio 0,108 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų, Inspekcijos, turinčios 0,526 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų, balsavimo biuletenius. Inspekcija pritarė bankroto administratorės pasiūlytai reikalavimo į UAB „Piliuona“ realizavimo tvarkai, pareiškėjas ir VMI balsavo prieš bankroto administratorės pasiūlymą. VMI pasiūlė kitą reikalavimo realizavimo tvarką ir už ją balsavo. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas, nes VMI – didžiausi bankrutavusios įmonės kreditorė, turinti beveik 98 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde akcentuoja, jog didžiausia bankrutavusios įmonės kreditorė, pateikusi pirmiau nurodytą pasiūlymą, už jį balsavo neturėdama visos būtinos informacijos. Pareiškėjas teigia, kad bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į UAB „Piliuona“ atsirado iš pirkimo – pardavimo sandorio, t. y., bankrutavusi įmonė pardavė nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statybą), o UAB „Piliuona“ už šį turtą nesumokėjo (administratorė nesiėmė jokių teisinių veiksmų šį sandorį užginčyti). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Piliuona“ PVM sumą, gautą iš sandorio su UAB „Fucus statyba“ įtraukė į apskaitą ir, tikėtina, susigrąžino iš biudžeto. VMI, kurios balsų dauguma priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės jai nebuvo žinomos. Bankroto administratorė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas nesusipažino su bankrutavusios įmonės ir UAB „Piliuona“ teisinių santykių turiniu, nevertino faktinių aplinkybių. Bankroto administratorė teigia, kad UAB „Piliuona“ skolos atsiradimo pagrindas – 2012 m. liepos 4 d. UAB „Fucus statyba“ ir UAB „Piliuona“ sudaryta bendros veiklos sutartis ir 2013 m. birželio 15 d. susitarimas – perdavimo-priėmimo aktas. Vėliau skolos suma modifikuota taikos sutartimi ir papildomais susitarimais prie taikos sutarties. Teismas, įvertinęs šalių kilusį ginčą, nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kreditoriai, balsuodami dėl ginčijamo nutarimo, neturėjo pakankamai duomenų, apie bankrutavusios įmonės reikalavimo teisę į UAB „Piliuona“, priimtas nutarimas gali neatitikti kreditorių valios, todėl teismas jį panaikina. Panaikinus nurodytą nutarimą, kreditoriai galės realizuoti savo teisę susipažinti su duomenimis, pagrindžiančiais reikalavimo teisę į UAB „Piliuona“ , bei spręsti dėl bankrutavusios įmonės ir UAB „Piliuona“ sandorių ginčijimo ar šios reikalavimo teisės realizavimo tvarkos.

16. Teismas atkreipia kreditorių dėmesį į tai, kad pirmiau nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas savaime nereiškia, kad bankroto administratorė netinkamai atliko savo pareigas ar privalėjo ginčyti UAB „Fucus statyba“ ir UAB „Piliuona“ sudarytus sandorius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo paskirtas bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje e2A-680-823/2019). Teismas pažymi, kad bankroto administratorė turi teisę įvertinti ir spręsti, kokius bankrutuojančios įmonės sandorius ji privalo ginčyti. Be to, bankroto administratorė teisingai nurodo, kad bankrutavusios įmonės kreditoriai (taigi ir pareiškėjas) turi teisę pareikšti ieškinius dėl bankrutavusios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo.

17. Kitos byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės neturi reikšmės ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo advokato Mindaugo Kazlausko skundą dėl bankrutavusios UAB „Fucus statyba“ kreditorių 2020 m. gruodžio 10 d. susirinkimo nutarimo.

Panaikinti bankrutavusios UAB „Fucus statyba“ kreditorių 2020 m. gruodžio 10 d. susirinkimo nutarimą Nr. 3, kuriuo nutarta 4 199 857,49 Eur reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Piliuona“ pardavinėti viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka 2 etapais: 1) pirmose viešose varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka pardavinėti už pradinę reikalavimo teisės kainą – 4 199 857,49 Eur; 2) nepardavus reikalavimo teisės varžytynėse už nustatytą pradinę kainą, kainą sumažinti 20 proc. (pardavimo kaina – 3 359 886 Eur) nuo prieš tai neįvykusių varžytynių kainos ir reikalavimo teisę toliau pardavinėti sekančiose viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) neįvykus antrosioms varžytynėms, reikalavimo teisę pardavinėti laisvo pardavimo būdu etapais, skelbiant spaudoje, internete, nustatant vieno etapo laikotarpį – 2 savaites: 1 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 60 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 2 519 914 Eur); nepardavus, 2 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 40 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 1 679 943 Eur); nepardavus, 3 etapas – reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti 20 proc. nuo pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos (pardavimo kaina – 839 971,49 Eur); 4) nepardavus reikalavimo nustatyta tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės reikalavimo realizavimo tvarkos nustatymo.

Ši nutartis per septynias dienas nuo juos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.