Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5347-223/2016 pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio kredito unijai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014 pagal pareiškėjų R. D. ir Panevėžio kredito unijos prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja R. D. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Atnaujinus procesą, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas ir civilinė byla nutraukiama.Nurodė, kad 2010 m. Panevėžio kredito unija suteikė 275 000 Lt paskolą R. D. buvusio vyro broliui R. D.. R. D. apgaulės būdu įtikino R. D. laiduoti už jo skolą, 2013 m. R. D. pranešė, kad paskola padengta. 2014 m. R. D. norėjo pasiimti kreditą, nes ketino įsigyti butą Vilniuje ir sužinojo, kad R. D. negrąžino paskolos Panevėžio kredito unijai, todėl 2014 m. balandžio 30 d. sumokėjo 30 000 Lt ir 2014 m. birželio 16 d. sudarė taikos sutartį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014 patvirtinta Panevėžio kredito unijos ir R. D. 2014 m. birželio 16 d. taikos sutartis, kuria R. D. įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 30 d. Panevėžio kredito unijai sumokėti 222 370,94 Lt skolą, kas mėnesį mokėdama ne mažiau kaip po 1 200 Lt, tačiau 2016 m. kovo mėn. pabaigoje R. D. sužinojo, kad Panevėžio kredito unijos valdybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu R. D. nurašyta 251 427,63 Lt skola, t. y. nebuvo materialinio teisės pagrindo sudaryti taikos sutartį. Suinteresuotas asmuo Panevėžio kredito unija atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes skola pagal 2010 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį Nr. 10-00697 nėra grąžinta, prievolė grąžinti paskolą nėra išnykusi. 2013 m. lapkričio 20 d. valdybos sprendimas nutraukti minėtą sutartį, nurašyti paskolą į nuostolius ir pradėti išieškojimą neatleidžia solidarių atsakovų nuo esamo įsipareigojimo grąžinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m liepos 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Pareiškėja kaip esminę aplinkybę dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Panevėžio kredito unijos valdybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu yra nurašyta skola, už kurią ji laidavo, todėl nebuvo materialinio pagrindo sudaryti taikos sutartį. Įvertinus pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jos esmę ir reikšmę šalių sudarytai taikos sutarčiai, teismas konstatavo, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl nesant vienos iš proceso atnaujinimo sąlygų, sprendė, kad atsisakytina atnaujinti procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-5442-940/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnį laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, nes egzistuoja visos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu: (1) aplinkybė, kad valdybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu nurašyta R. D. skola buvo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5442-940/2014 ir priimant 2014 m. liepos 4 d. nutartį, (2) ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai R. D., (3) R. D. šią aplinkybę sužinojo tik 2016 m. kovo mėnesį, t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014, (4) ši aplinkybė turi esminės reikmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5442-940/2014, nes jei ji būtų buvusi žinoma, taikos sutartis nebūtų patvirtinta.Suinteresuotas asmuo Panevėžio kredito unija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja pasirašydama taikos sutartį žinojo, kad paskola nėra grąžinta, paskolos sutartis vienašališkai nutraukta, nes tai buvo nurodyta pačioje 2014 m. birželio 16 d. taikos sutartyje, o būtent jos II punkte. Paskola iki šiol nėra grąžinta, ji yra vykdytina. Nors valdybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu nurašyta R. D. skola pagal paskolos sutartis Nr. 10-00697, tačiau šis sprendimas yra susijęs su kredito unijos apskaitos tvarkymu. Panevėžio kredito unija nurašydama R. D. skolą vadovaudamasi 43-iojo verslo apskaitos standarto „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos“ 20 punktu bei Panevėžio kredito unijos apskaitos politika, pagal kurią kredito unija turi nurašyti finansinį turtą (ar jo dalį) tada, kai ji netenka teisės kontroliuoti finansinį turtą (ar finansinio turto dalį), pavyzdžiui kreipiasi į teismą dėl negrąžintos paskolos ar jos likučio išieškojimo iš skolininko ir/ar laiduotojo/-jų. Paskola nurašoma valdybos sprendimu nutraukus paskolos sutartį. Nurašius paskolą nustojamos skaičiuoti palūkanos ir delspinigiai ir uždaroma skolininko sąskaita kompiuterinės apskaitos „Kubas“ sistemoje bei pradedamas nurašytos skolos išieškojimas. Kadangi išmokėta paskola yra finansinis turtas, nutraukus paskolos sutartį, pradėjus skolos išieškojimą ir negaunant ekonominės naudos Unija negali laikyti paskolos turte, nes bus iškreiptas balansas, balanse bus neteisingai pateikiama suteiktų paskolų, už kurias gaunamos palūkanos, suma. Todėl unija privalo paskolos sumą, priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, kurie yra užfiksuojami nutraukus paskolos sutartį, iškelti į kitą buhalterinę sąskaitą, kuri unijoje vadinama „Nurašytos paskolos“. Perkėlus paskolos, palūkanų bei delspinigių sumą į buhalterinę sąskaitą „Nurašytos paskolos“ unija imasi visų įmanomų priemonių susigrąžinti nurašytas sumas. Aplinkybė, kad pareiškėja prieš pasirašant taikos sutartį nebuvo informuota apie tai, kad paskola yra perkelta į „Nurašytų paskolų“ balansinę sąskaitą niekaip neatleidžia nuo esamo įsipareigojimo grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo atnaujinti procesą nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04, 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: (1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; (2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; (3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; (4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-598/2009). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Panevėžio kredito unija ir R. D. 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00697, kurios pagrindu Panevėžio kredito unija suteikė 275 000 Lt paskolą R. D. (civilinė byla Nr. 2-5442-940/2014, b.l. 4). 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartimi Nr. 10-00697/L2 laiduotoja R. D. užtiktino paskolos sutarties Nr. 10-00697 vykdymą (civilinė byla Nr. 2-5442-940/2014, b.l. 5). 2014 m. birželio 16 d. taikos sutartimi R. D. įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 30 d. Panevėžio kredito unijai sumokėti 222 370,94 Lt skolą, kas mėnesį mokėdama ne mažiau kaip po 1 200 Lt (civilinė byla Nr. 2-5442-940/2014, b.l. 3). Abiejų sutarties šalių prašymu 2014 m. birželio 16 d. taikos sutartis patvirtinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5442-940/2014, b.l. 2, 7-8). Panevėžio kredito unijos 2013 m. lapkričio 20 d. valdybos posėdžio Nr. 42 protokolas patvirtina, jame nuspręsta 2010 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 10-00697 pagrindu R. D. suteiktą paskolą nurašyti į nuostolius ir nutarta pradėti išieškojimą (b.l. 34). Nagrinėjamu atveju pareiškime bei atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantė tik 2016 m. kovo mėnesį sužinojo apie Panevėžio kredito unijos valdybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą nurašyti R. D. skolą, tačiau R. D. pasirašytos 2014 m. birželio 16 d. taikos sutarties II punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma apie 2013 m. lapkričio 20 d. vykusiame valdybos pasėdyje priimtą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad sprendimu nutarta ne tik nutraukti 2010 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį bet ir nurašyti R. D. paskolą į nuostolius ir pradėti išieškojimą, apeliantei turėjo ir galėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-5442-940/2014 nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėja pasirašydama taikos sutartį tikėtina buvo atidi, rūpestinga ir apdairi ir prisiimdama įsipareigojimus įvertino ar nepažeidžia savo interesų ir teisių. Nors apeliantė teigia, kad pagrindinė prievolė pagal paskolos sutartį Nr. 10-00697 pasibaigė, tačiau nėra pagrindo sutikti su šiuo teiginiu, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, Panevėžio kredito unijos pateiktus duomenis bei pačios pareiškėjos argumentus. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 buvo nagrinėjama byla pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei Panevėžio kredito unijai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir turtinės žalos atlyginimo. Bylą išnagrinėjus iš esmės 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinys atmestas ( sprendimas neįsiteisėjęs). Be to pažymėtina, kad LITEKO duomenimis 2010 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis Nr. 10-00697 nebuvo ginčijama, yra galiojanti ir turi būti vykdoma, kaip ir nėra nuginčytos R. D. dvi pasirašytos laidavimo sutartys, kuriomis užtikrintas paskolos sutarties Nr. 10-00697 vykdymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Nors apeliantė teigia, kad valdybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu nurašius R. D. skolą, pasibaigė pagrindinė prievolė, todėl turėtų pasibaigti ir papildoma (šalutinė) prievolė, t. y. laivavimas, tačiau ji nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių, kad pagrindinė prievolė pagal paskolos sutartį Nr. 10-00697 pasibaigė, todėl atskirojo skundo argumentai susiję su pagrindinės bei papildomos (šalutinės) prievolės pabaiga pripažintini neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi nagrinėjamu atveju naujas įrodymas – valdybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas – ir jame esanti informacija apie paskolos sutarties Nr. 10-00697 vykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5442-940/2014 baigčiai, nes nepaneigia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 liepos 4 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.