Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1998-828/2015 pagal pareiškėjos KB „Panevėžio kredito unija“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų KB „Panevėžio kredito unija“ ir R. D. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta taikos sutartis dėl skolos sumokėjimo, pareiškėja KB „Panevėžio kredito unija“ prašo išduoti vykdomąjį raštą nurodydama, kad taikos sutartis nevykdoma.

Suinteresuotas asmuo R. D. neneigia, kad nevykdo taikos sutarties, tačiau prašo neišduoti vykdomojo rašto, kadangi rengiasi teismuose ginčyti sutartis, kurios susijusios su teismo patvirtinta taikos sutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi išdavė pareiškėjai KB „Panevėžio kredito unija“ vykdomąjį raštą pagal 2014-07-04 teismo nutartį.

Byloje nustatyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra vykdoma. Šią aplinkybę teismui patvirtino abu pareiškėjai. Esant taikos sutarties šalies atitinkamam prašymui, teismas sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014-07-04 teismo patvirtintą taikos sutartį (CPK 646 str. 3 d.).

Pareiškėjos R. D. argumentą apie tai, kad vykdomasis raštas negali būti išduotas, kadangi ji rengiasi teisme ginčyti tam tikras sutartis, negali būti pagrindu vykdomojo rašto neišduoti. Kadangi 2014-07-04 teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl ji turi būti vykdoma. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja jau nuo 2014 m. gruodžio mėn. rengiasi pareikšti jos nurodytą ieškinį teismams, tačiau iki šiol jo nėra pateikusi. Taigi, teismui kilo abejonių, ar toks ieškinys iš viso bus pateiktas. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, teismas matė, kad ji rengiasi ginčyti ne teismo patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią prašoma išduoti vykdomąjį raštą, tačiau kitas sutartis. Todėl, siekiant nepažeisti išieškotojo teisių ir teisėtų interesų, teismas vykdomąjį raštą nutarė išduoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties vykdymą iki ieškinio dėl Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), datuotos 2010 m. lapkričio 15 d. bei Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), datuotos 2012 m. spalio 10 d. pripažinimo negaliojančiomis pateikimo teismui dienos ir (arba) prašymo pateikimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014 dienos ir (arba) jo išnagrinėjimo iš esmės. Papildomai prašo prijungti prie bylos Panevėžio miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-5442-940/2014 ir Nr. 2-9993-828/2014

Dėl to paties dalyko teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-1998-452/2015, kurioje apeliantė pateikė prašymą sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad šis prašymas buvo traktuotas kaip atsiliepimas, o dėl pareikšto prašymo atskira byla nebuvo užvesta. Apeliantė įsitikinusi, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos mažiausiai trys civilinės bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo.

Taip pat, pažeidžiant CPK 646 str. 3 d. reglamentuotą reikalavimą, teismas neinformavo apeliantės apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kur bus nagrinėjamas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dėl to apeliantė neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos.

Apeliantė teigia, kad ieškinį dėl suklastotų laidavimo sutarčių, nurodant jų pasirašymo aplinkybes bei taikos sutarties sudarymo aplinkybes, teismui teiks kai tik jis bus parengtas, todėl siekiant garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, prašo teismo sustabdyti 2014 m. liepos 4 d. nutarties vykdymą uždraudžiant Panevėžio kredito unijai išduoti vykdomąjį raštą patvirtintos taikos sutarties pagrindu ir jį pateikti vykdymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Šios apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, kuria buvo patvirtina Panevėžio kredito unijos ir R. D. sudaryta taikos sutartis. Pareiškėjas Panevėžio kredito unija 2015 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, kad R. D. šalių taikos sutartimi nustatyto įsiskolinimo dengimo grafiko nesilaiko, skolos taikos sutartyje numatytais terminais negrąžina, todėl išduotinas vykdomasis raštas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.) yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnyje, reglamentuojančiame vykdomojo rašto išdavimo tvarką, numatyta, kad tais atvejais, kai yra nevykdoma sudaryta taikos sutartis, vykdomasis raštas išduodamas pagal suinteresuoto asmens prašymą pateiktą bylą išnagrinėjusiam teismui. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).

Atskirasis skundas grindžiamas vienu iš argumentų, kad pažeidžiant CPK 646 str. 3 d. reglamentuotą reikalavimą, teismas neinformavo apeliantės apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kur bus nagrinėjamas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Taigi šalies prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą šalių taikos sutartį nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Bylos duomenys leidžia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju, teismo posėdis nebuvo paskirtas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pareiškėjos R. D. 2015-02-10 teismui pateiktą prašymą dėl nutarties vykdymo sustabdymo, vertino kaip atsiliepimą į pareikštą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nagrinėjamu atveju Panevėžio kredito unijos pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo išnagrinėtas 2015-02-12 rašytinio proceso tvarka, neinformavus apie tai suinteresuoto asmens – skolininkės R. D., nei apie gautą pareiškimą, nei apie jo nagrinėjimą, todėl pagrįstai apeliantė tvirtina, kad ji neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo Panevėžio kredito unijos pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, nepaskyręs teismo posėdžio ir nepranešęs apie jį apeliantei, pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalį. Toks proceso teisės normų pažeidimas sąlygojo neteisingos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą, dėl ko ji negali būti palikta galioti.

Apeliantė nepagrįstai įsitikinusi, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos mažiausiai trys civilinės bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo, tačiau skirtingi pareiškėjų pareikšti reikalavimai neleidžia sutikti su tokia apeliantės pozicija.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šios apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, todėl apeliantės prašymas sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties vykdymą iki ieškinio dėl Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), datuotos 2010 m. lapkričio 15 d. bei Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), datuotos 2012 m. spalio 10 d. pripažinimo negaliojančiomis pateikimo teismui dienos ir (arba) prašymo pateikimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014 dienos ir (arba) jo išnagrinėjimo iš esmės, apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, nes procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta šalims nedalyvaujant. Todėl apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Panevėžio kredito unijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.