Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2569-1088/2020 pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinį atsakovei L. T. dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

1.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodytas nuostolių dydis yra pagristas ir apskaičiuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsamiai ir argumentuotai pagrindė, kad ieškovas nepagrįstai suskaičiavo 32 715,98 Eur dydžio galimai padarytos žalos sumą. Teismas neteisingai laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad kultūrinis sluoksnis nėra Kulautuvos kapinyno vertingoji savybė. Konkrečiai Kulautuvos kapinyno vertingosios savybės yra nustatytos 2007 m. gegužės 16 d. akto Nr. KPD-RM-348 13 punkte: reljefas, pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos, kapai su jų įranga ir konstrukcija. Nėra nustatyta, kad Kulautuvos kapinyno vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, todėl tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie Kulautuvos kapinyno vertingųjų savybių priskyrė kultūrinį sluoksnį. Tokį klaidingą vertingųjų savybių priskyrimą galima paaiškinti nebent tuo, kad šiaurės vakarų kryptimi Kulautuvos kapinynas ribojasi su kitu nekilnojamuoju kultūros objektu - Kulautuvos senovės gyvenviete (kodas 16495), kurios vertingosios savybės yra reljefas ir kultūrinis sluoksnis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. D. (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio įrašo 1:06:52 -1:07:16 val.). Tai reiškia, kad Kulautuvos kapinyno teritorijoje judinant žemę nebūtinai bus pažeistos objekto vertingosios savybės, nes pavieniai radiniai, o ne kultūrinis sluoksnis yra Kulautuvos kapinyno vertingoji savybė. O. V. sudaryta 2018 m. gegužės 30 d. lokalinė sąmata ir jos aiškinamasis raštas nepagrindžia žalos dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino liudytojais byloje apklaustų archeologų paaiškinimų, kurie patvirtino, kad jeigu po namu esanti žemė nebuvo judinta, tai tame plote nebuvo prarastas mokslinio pažinimo šaltinis, t. y., ten galima atlikti archeologinius tyrimus. Ieškovas įrodymų, kad po namu esanti žemė buvo judinta nepateikė, o teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančio 2020 m. liepos 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 73, kuriuo patvirtinta aplinkybė, kad nei po namu, nei terasos vietoje esanti žemė nebuvo judinta. Tai reiškia, kad po namu esančio žemės ploto mokslinis pažinimas nebuvo prarastas, nes toje vietoje nebuvo judinta žemė, todėl 2018 m. gegužės 30 d. lokalinėje sąmatoje nepagristai nurodytas 107,8 m² tirtinas plotas. Lokalinėje sąmatoje nepagrįstai nurodytas namo vietoje tirtinas 107,8 m² plotas ir elektros įvado vietoje tirtinas 9,9 m² plotas. 2018 m. gegužės 30 d. lokalinėje sąmatoje nepagristai parinktas Darbo kodas „AR-2-1" pagal kuri archeologiniai tyrimai atliekami iki 3 m gylio. O. V. nepagrįstai nustatė 1,9 m namo pamatu projektinį gylį. Apskaičiuojant Eur žalos sumą buvo nesilaikyta Paveldo tvarkymo reglamente PTR 4.01.01:2007 nustatytų archeologijos tyrimų darbų sąnaudų normatyvų 2 priedo reikalavimų. Skaičiuodama galimai padarytos žalos dydį ir sudarydama 2018 m. gegužės 30 d. lokalinę sąmatą, O. V. nepagrįstai taikė maksimalius kintamuosius dydžius ir taip „išpūtė“ sąmatos sumą. O. V. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad sudarinėjant 2018 m. gegužės 30 d. lokalinę sąmatą buvo nustatyti maksimalūs dydžiai, nors jie galėjo būti mažinami, bet nebuvo mažinami (įrašo 24:03 - 25:30 val.), atsakovės žemės sklype esančio grunto tipo netikrino (įrašo 35:57- 36:20 val.), nuo grunto tipo priklauso darbų kaina, tačiau pripažino, kad grunto tipas nebuvo įvertintas (įrašo 46:06 - 47:44 val.). 2017 m. žemės sklype archeologinius tyrimus atlikęs archeologas V. V. 2020 m. gegužės 05-27 d. teismo posėdyje patvirtino, kad žemės sklype žemės gruntas yra smėlis (įrašo 1:45:10 - 1:45:22 val.), todėl akivaizdu, kad sudarinėjant lokalinę sąmatą turėjo būti atsižvelgta į Paveldo tvarkymo reglamente PTR 4.01.01:2007 nustatytus darbų kainos koeficientus pagal atitinkamą grunto tipą. O. V. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad 2018 m. gegužės 30 d. lokalinė sąmata nėra vienintelis būdas galimai padarytos žalos dydžiui nustatyti. Archeologas M. D. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje (įrašo 54:55 - 56:01 val.) patvirtino, kad Kulautuvos kapinyno teritorija ilgą laiką - tarybiniais laikais - buvo ariama, todėl atsakovės žemės sklype tik nuo 30-50 cm gylio pradėjo rastis nesuardytų kapų duobių viršus. Tas pačias aplinkybes dėl sovietmečio ūkinės veiklos kapinyno teritorijoje 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje patvirtino ir archeologas G. Z. . Tai reiškia, kad nuo nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo atsakovės motinai 2001 m., nei atsakovė, nei kas nors kitas apskritai negalėjo sunaikinti Kulautuvos kapinyno mokslinio pažinimo šaltinio mažiausiai iki 0,3 m gylio, nes jis dar iki tol buvo nuartas tose vietose vykdant žemės ūkio veiklą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai ir iš atsakovės valstybei priteista 32 715,98 Eur žalos atlyginimas ir 745,09 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. vasario 9 d. nutartyje konstatavus, jog egzistavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, o taip pat nustačius, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, atsakovės L. T. apeliacinis skundas šioje apimtyje iš naujo nebus nagrinėjamas. Apeliacine tvarka iš naujo bus nagrinėjamas klausimas dėl valstybei priteistino nuostolių atlyginimo dydžio.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

22. Apeliantė kartu su 2022 m. balandžio 7 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus: 2020 m. gegužės 27 d. lydraštį civilinėje byloje Nr. e2-1231-894/2018 su statybą leidžiančiu dokumentu; 2020 m. kovo 25 d. el. laišką dėl ginčo sprendimo taikiai; 2022 m. vasario 10 d. prašymą dėl ginčo sprendimo taikiai ir išsiuntimo el. laišką; pensininko pažymėjimą PG Nr. 0566660; 2017 m. birželio 17 d. darbdavio pažymą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie darbdavius; ataskaitą apie darbo užmokestį 2016 m. 3 ir 4 ketvirtį; ataskaitą apie darbo užmokestį 2017 m. ir 2018 m. 1 ketvirtį; ataskaitą apie darbo užmokestį 2017 m. ir 2018 m. 2 ketvirtį; Nekilnojamojo turto registro išrašą. Šiuos įrodymus apeliantė prašo pridėti prie nagrinėjamos bylos.

23. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovė piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, įvertinęs, kad įrodymai pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir šalims yra žinomi, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantės pateiktus įrodymus priima.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovės L. T. veiksmai vykdant statybos darbus teritorijoje, kuri įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, neturint tam statybą leidžiančio dokumento, buvo pripažinti neteisėtais Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1231-894/2018.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas nuostolius įrodinėja nustačiusi vadovaudamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintu Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu. Ieškovė nuostolių dydį vertino pagal hipotetinių detaliųjų archeologinių tyrimų (tyrimų, kuriuos būtina atlikti iki pradedant vykdyti statybos darbus) kainą. Minėtą kainą ieškovės užsakymu paskaičiavo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto ekspertė O. V. , kuri sudarė 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinę sąmatą.

28. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Dėl Lokalinės sąmatos

29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos nekilnojamajai kultūros vertybei, dydžio. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti valstybei padarytą žalą – 32 715,98 Eur. Apeliantė nesutinka su 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinėje sąmatoje pateiktu žalos dydžio paskaičiavimu.

30. Visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis) reiškia, kad žalos turi būti priteisiama tiek, kiek jos padaryta, bet ne daugiau, nei padaryta. Todėl padarytos žalos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022).

31. Apeliantė L. T. nurodo, kad 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinėje sąmatoje nepagrįstai parinktas darbo kodas „AR-2-11“, pagal kurį archeologiniai tyrimai atliekami iki 3 metrų gylio. Apeliantė savo nesutikimą su žalos dydžio paskaičiavimu, be kita ko, grindė tuo, kad Lokalinėje sąmatoje skaičiavimai buvo atlikti nevertinant ginčo sklype esančio grunto tipo.

32. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog liudytoja apklausta O. V. , sudariusi Lokalinę samatą, kuria ieškovas grindžia žalos dydį, paaiškino, kad rengiant Lokalinės sąmatos paskaičiavimus, nebuvo tiriamas ginčo slype esantis gruntas, t. y. nebuvo aiškinamasi, koks ginčo sklype yra gruntas ir ši aplinkybė nebuvo vertinama skaičiuojant žalos dydį (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 00 s.). Minėta liudytoja paaiškino, kad ginčo pastato projektinėje dokumentacijoje polinių pamatų gylis nebuvo nurodytas, o žalos nustatymo komisijai nuvykus į ginčo sklypą, nebuvo tikrinamas polių gylis, todėl atliekant žalos dydžio paskaičiavimus (sudarant Lokalinę sąmatą) buvo laikoma, kad pamatų gylis yra 2,30 m (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 42 min. 00 s.). O. V. patvirtino, kad, nagrinėjamu atveju, galima naudoti kitą darbo kodą, pagal kurį pamato gylis yra iki 1,40 m (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 00 s.).

33. Paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007, patvirtinto Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528 Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“ patvirtinimo, antrame priede nustatyta, kad archeologijos tyrimams, kai iškasos gylis iki 1,4 m, taikomas kodas AR-2-10, o archeologijos tyrimams, kai iškasos gylis iki 3,0 m, taikomas kodas AR-2-11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad, nagrinėjamu atveju, realus ginčo pastato pamatų gylis nėra žinomas, nes namas buvo pastatytas savavališkai.

34. Į bylą pateikti ginčo pastato Priešprojektiniai pasiūlymai (2020 m. sausio 10 d. dokumento Nr. DOK-4705 priedas). Priešprojektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte (8 lape) nurodyta, kad pastato pamatai – poliniai. Polių diametras – 300 mm. Polių kiekis – 20 vienetų. Rostverko aukštis – 450 mm. Rostverkas įgilintas 15 cm į žemę. Polių aukštis – 1,20 m. Bendras pamatų gylis – 1,35 m.

35. Į bylą pateikta atsakovės L. T. užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statybų archeologija“ atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. liepos 26 d. pažyma patvirtina, kad šių tyrimų metu buvo ištirtas bendras 57,5 kv. m. ginčo sklypo plotas.

36. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog liudytoju byloje apklaustas UAB „Statybų archeologija“ dirbantis archeologas V. V. paaiškino, kad buvo išmatuotas ginčo pastato pamatų vieno polio ilgis, kuris sudarė 1,20 m (2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 36 min.). UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. liepos 26 d. ginčo sklypo žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje yra nurodyta, kad tyrimų metu nustatytas ginčo namo pamatų vieno polio gylis, kuris buvo 120 cm gylio nuo žemės paviršiaus (2019 m. gruodžio 3 d. dokumento Nr. CBP-26066 priedas). Ieškovas kitokių įrodymų ginčo pastato pamatų polių gyliui pagrįsti į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau aptarti įrodymai patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, jog ginčo pastato pamatų polių gylis nuo žemės paviršiaus yra 1,20 m.

37. Papildomai pažymėtina, kad 2018 m. atsakovės užsakymu archeologo M. D. atliktų Kulautuvos kapinyno Detaliųjų archeologinių tyrimų pažymos duomenys patvirtina, kad archeologinių tyrimų darbai buvo atliekami 1,3 m gylyje. Šiuos tyrimus aprobavo ieškovo sudaryta Mokslinė archeologijos komisija. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus, konstatuoja, kad ieškovas, skaičiuodamas nuostolių dydį, objektyviai nenustatęs ginčo pastato pamatų polių gylio, bei laikydamas, kad šis gylis yra 2,30 m, netinkamai taikė Paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007, patvirtinto Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528 Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“ patvirtinimo, antro priedo antro skyriaus archeologijos tyrimų darbų sąnaudų normatyvus. Ekspertė O. V. , sudarinėdama ginčo Lokalinę samatą, nepagrįstai taikė AR-2-11 kodą „Archeologinių tyrimų, kai iškasos gylis yra iki 3,0 m“. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas AR-2-10 kodas „Archeologiniai tyrimai, kai iškasos gylis yra iki 1,4 m“. Nurodyti motyvai suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovo suskaičiuotas nuostolių dydis negali būti laikomas atitinkančiu teisingo žalos atlyginimo principą.

38. Iš 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog liudytoju apklaustas archeologas V. V. , vykdęs archeologinius tyrimus ginčo žemės sklype, paaiškino, kad tiriamame sklype gruntas yra smėlis (2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 43 min.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovas 2022 m. balandžio 5 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose (žr. 3 lapo pirmąją pastraipą) taip pat pripažįsta, kad ginčo žemės sklype gruntas yra smėlis (2022 m. balandžio 5 d. dokumentas numeris DOK-9072).

39. Paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007, patvirtinto Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528 Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“ patvirtinimo, antro priedo antro skyriaus 6 -7 punktuose nustatyta, kad I grupei priskirima – augalinis gruntas, durpės, natūralaus drėgnumo smėlis, šlakas, lengvas priemolis ar skaldos priemaiša (iki 40 %), priemolis su žvyro priemaiša (iki 40 %). Dirbant su I grupės gruntu, žemės darbų sąnaudoms taikomas koeficientas K = 0,8. Šis koeficientas skaičiuojant atsakovės padarytų nuostolių dydį nepagrįstai nebuvo taikomas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu bei 32-38 punktuose nurodytais motyvais, sprendžia, kad ieškovo pateikti nuostolių paskaičiavimai buvo atlikti nukrypstant nuo Paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007 ir yra nepagrįstai išdidinti.

40. Apeliantės teigimu, 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinėje sąmatoje nepagrįstai nurodytas elektros įvado vietoje tirtinas plotas – 9,9 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu žemiau nurodomais motyvais. Į bylą pateikta atsakovės L. T. užsakymu atliktų detaliųjų archeologinių tyrimų 2018 m. liepos 17 d. pažyma, pasirašyta šiuos tyrimus atlikusio archeologo M. D. . Pažymoje aprašyta perkasa Nr. 5 – tirta numatyto įrengti elektros įvado į namą vietoje (8 kv. m dydžio). Teisėjų kolegija, išklausiusi 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad liudytoju byloje apklaustas archeologas M. D. nurodė, jog jis 2018 m. atsakovės užsakymu ginčo sklype vykdė archeologinius tyrimus, atliko tyrimą elektros įvado (nustatyto pagal projektą) vietoje, kurių metu ištyrė 8 kv. m plotą (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 13 min.).

41. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta atsakovės argumentą, kad nei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gegužės 12 d. akte Nr. RG-26 (2020 m. sausio 10 d. dokumento Nr. DOK-4705 priedas), nei Departamento 2018 m. birželio 13 d. akte Nr. RG-34 nėra nurodyta, kad ginčo pastato vietoje tirtinas plotas sudaro 107,8 kv. m, o elektros įvado vietoje – 9,9 kv. m (2019 m. gruodžio 3 d. dokumento Nr. CBP-26066 priedai). Aptariamuose aktuose Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Į-382 „Dėl komisijos sužalotos kultūros vertybės, Kulautuvos kapinyno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30288), (duomenys neskelbtini)atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti sudarymo“ sudaryta komisija nustatė, jog ginčo pastatas yra apie 9 m x 12 m, t. y. apie 100 kv. m ploto. Apskaičiuojant nuostolių dydį tirtini plotai (jų dydžio nustatymo būdas) nėra aptariami ir į bylą pateiktame 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinės sąmatos aiškinamajame rašte. Lokalinės sąmatos aiškinamojo rašto 1 lentelėje pavadinimu Archeologinių tyrimų sąnaudų žiniaraštis pastabose tik nurodomi pastato matmenys 9 x 12 m, o po šiame rašte esančiu 4 paveikslu padarytas įrašas, kad ginčo sklype esantys ESO elektros tinklai „(elektros įvadas ir elekros kabelio linija – 9 m)“. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje liudytoja O. V. paaiškino, kad elektros įvado vietoje tirtinas plotas – 9,9 kv. m buvo paskaičiuotas žalos nustatymo komisijai atlikus matavimus vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių šias liudytojos nurodytas aplinkybes. Atsakovė įrodinėjo, kad elektros įvado vietoje tirtinas plotas sudaro 8 kv. m (būtent tokį elektros įvado vietoje tirtiną plotą atsakovės užsakymu 2018 m. yra ištyręs archeologas M. D. ). Pažymėtina, kad M. D. atliktų detaliųjų archeologinių tyrimų pažyma buvo aprobuota ieškovo sudarytos Mokslinės archeologinės komisijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo sklype esantis tirtinas elektros įvado ir elektros kabelio linijos plotas yra 9,9 kv. m. Todėl 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinės sąmatos paskaičiavimai dėl darbų kiekio ir kainos atliekant archeologinius tyrimus elektros įvado vietoje, negali būti laikomi tiksliais ir pagrįstais.

42. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog liudytoju apklaustas archeologas G. Z. (ieškovės sudarytos komisijos, atsakovės padarytiems nuostoliams nustatyti, narys) nurodė, kad, tuo atveju, jei elektros įvado vietoje archeologiniai tyrimai buvo atlikti ir nerasta pažeistų vertybių, ištirtas plotas nebeturi būti traukiamas į plotą, už kurį skaičiuojamas padarytos žalos dydis (2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 00 s.). Ieškovas 2022 m. balandžio 5 d. teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų 2.2.2. punkte pripažįsta, kad archeologas M. D. , atsakovės užsakymu ginčo sklype 2018 m. atlikęs detaliuosius archeologinius tyrimus, perkasoje Nr. 5 ištyrė jau įrengto elektros įvado vietą (dokumentas Nr. DOK-9072). Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2018 m. liepos 17 d. parengta ginčo sklype atliktų Detaliųjų archeologinių tyrimų pažyma, nustatė, jog ginčo elektros įvado vietoje buvo rasta eilė archeologinių radinių, kurie atsakovei vykdant ginčo statybos darbus pažeisti nebuvo. Minėta, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad elektros įvado vietoje tirtinas plotas sudaro ne 8 kv. m, o 9,9 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, sprendžia, kad visas elektros įvado vietoje tirtinas plotas buvo detaliai ištirtas archeologo M. D. ir atsakovės atliktų statybos darbų įtakoje pažeistų vertybių nerasta. Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad į 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinę sąmatą nepagrįstai įtraukta suma, paskaičiuota už elektros įvado įrengimo vietoje (9,9 kv. m) atliktinus detaliuosius archeologinius tyrimus, kai iškasos gylis iki 1,4 m (darbo kodas – AR-2-10).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi šalims buvo siūloma pateikti papildomus rašytinius įrodymus dėl žalos, padarytos Kulautuvos kapinynui, dydžio. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi šalims buvo siūloma pateikti poziciją dėl teismo ekspertizės žalos dydžiui nustatyti reikalingumo. Konstatuotina, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė faktinių duomenų, patikimai įrodančių, kad sudarant 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinę sąmatą į skačiavimo formules įstatyti teisingi dedamieji. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovui skaičiuojant padarytų nuostolių dydį, nuostolių dydžio apskaičiavimo metodika buvo pritaikyta netinkamai.

Dėl atliktų žemės judinimo darbų

44. Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovas nurodo tai, kad ginčo statybos metu atsakovei žemės sklype vykdant žemės judinimo darbus, buvo atidengti ir judinti vertingi archeologiniai sluoksniai bei prarastos Kulautuvos kapinyno vertingosios savybės. Ieškovo teigimu, tokiu būdu buvo negrįžtamai prarastas mokslinių duomenų šaltinis.

45. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

46. Į bylą pateiktas antstolio S. U. 2020 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 73, kuriame užfiksuota, kad ginčo pastato viduje betono grindinyje buvo išpjautos dvi skylės, nuvalius statybinių medžiagų likučius, aptiktas tamsiai pilkos spalvos velėnos apatinės dalies sluoksnis. Minėtame protokole taip pat užfiksuota, kad lauke prie ginčo pastato sienos, numatytos terasos vietoje, pašalinus staybinių medžiagų likučius, aptiktas armens apatinės dalies sluoksnis. Antstolis protokole užfiksavo ir archeologo M. D. paaiškinimą, kad galima išvada, jog ginčo pastatu užstatytos teritorijos (namo viduje, išskyrus namo pamatą) bei terasos įrengimui numatytoje teritorijoje fiksuotose vietose žemė nebuvo judinta. Ieškovas 2022 m. balandžio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu byloje neturėtų būti remiamasi, kadangi jame užfiksuoti duomenys gauti ne teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. Mokslinės archeologinės komisijos (toliau – ir MAK) protokolą, surašytą ieškovo prašymu atliktus tyrimą dėl archeologo M. D. veiksmų, dalyvaujant antstoliui 2020 m. liepos 23 d. konstatuojant faktines aplinkybes. Minėtame protokole MAK konstatavo, kad archeologo M. D. atlikti veiksmai atitinka archeologinius žvalgymus, kurie atlikti be ieškovo leidimo, t. y. nesivadovaujant teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad MAK protokolas pats savaime nesuponuoja, kad atsakovės į bylą pateiktame antstolio S. U. 2020 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 73 duomenys užfiksuoti pažeidžiant įstatymus. Ieškovui nepateikus į bylą objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys buvo gauti pažeidžiant įstatymus, apeliacinės instancijos teismas minėtą rašytinį įrodymą laiko leistina įrodinėjimo priemone ir jo turinį vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ieškovo argumentą, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys prieštarauja 2017 m. archeologo V. V. tyrimams ginčo sklype. Pažymėtina, kad archeologo V. V. 2017 m. atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje pateikiant ginčo pastato statybos metu padarytos žalos archeologiniam paveldui įvertinimą, konstatuoti archeologinių vertybių pažeidimai, padaryti gręžiant polius pamatams bei po pastato pamatu patekusių archeologinių vertybių galimi pažeidimai. Tuo tarpu, aptariamame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota situacija pastato viduje bei lauke būsimos terasos vietoje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog prie 2016 m. liepos 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. AAK-335, pasirašyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės A. N., pridėtame 2016 m. liepos 28 d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte Nr. AAK-335 punkte 8 esančioje lentelėje, pavadinimu Kultūros paveldo objekto fizinės būklės pokytis, nurodyta, kad objekto būklė nepakito (dokumento Nr. CBP-26066 priedas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, į bylą pateiktas antstolio S. U. 2020 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 73, kuriame užfiksuoti atidengtose vietose rasti velėnos apatinės dalies ir armens apatinės dalies sluoksniai, patvirtina apeliantės įrodinėtą aplinkybę, jog ginčo pastato statybos metu po ginčo pastatu (išskyrus pastato pamatą) ir numatytos statyti terasos vietoje žemės judinimo darbai nevyko.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė L. T. paneigė ieškovo įrodinėtą aplinkybę, jog atsakovei vykdžius ginčo statybos darbus, prieš tai neatlikus detaliųjų archeologinių tyrimų, dėl neteisėtai atliktų žemės judinimo darbų nepažintas mokslinių duomenų šaltinis negrįžtamai buvo prarastas po ginčo pastatu ir numatytos statyti terasos esančiame plote.

48. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. 2006 m. liepos 12 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-315 (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) patvirtinto Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti sudarytai komisijai savo išvadas įforminus akte, ir šį aktą patirtinus Departamento direktoriui, Departamento teritorinis padalinys, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, raštu pasiūlo žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, nebuvo pagrindo reikalauti atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, kaip žalos atlyginimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, turėjo būti aiškinamasi, ar po ginčo pastatu ir numatytos statyti terasos vietoje buvo atliekami žemės judinimo darbai, ir nustačius, kad žemė judinta nebuvo, atsakovei turėjo būti siūloma atlikti reikiamus archeologinius tyrimus pastato ir jo priestato plote. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju 2018 m. liepos 17 d. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius raštu Nr. (1.29.-K)2K-812 Dėl žalos atlyginimo atsakovei L. T. pasiūlė atlyginti 32 715,98 Eur Kulautuvos kapinynui padarytą žalą, tačiau nepasiūlė jai kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, o būtent, atlikti archeologinius tyrimus savavališkai pastatyto pastato ir jo priestato plote (2019 m. gruodžio 3 d. dokumento numeris CBP-26066 priedas). Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. atsakovei išdavė Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. 2K-46 (2020 m. gegužės 27 d. dokumento Nr. DOK-62050 priedas), kuriuose nėra numatytas reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus savavališkai pastatyto pastato ir jo priestato plote. 2020 m. gegužės 27 d. atsakovei išduotas Statybą leidžiantis dokumentas ginčo pastato statybai. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nepagrįsta laiko ieškovo poziciją, kad nepaisant to, ar po pastatu ir jo priestatu buvo atliekami žemės judinimo darbai, ar ne, žemės sklype pastačius pastatą su priestatu, mokslinių duomenų šaltiniai buvo prarasti visame pastato ir priestato plote. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, nenustatęs žemės judinimo darbų po pastatu ir jo priestatu fakto, neturėjo pagrindo į žalos paskaičiavimą įtraukti visą pastato cokolinės dalies bei numatytos statyti terasos plotą.

50. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir byloje liudytojais apklaustų archeologų G. Z., Z. B., A. Ž., kurie yra ieškovo sudarytos komisijos, atsakovės ginčo statybų metu padarytiems nuostoliams nustatyti, nariai, paaiškinimai. 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas archeologas G. Z. patvirtino, kad ginčo pastatu užstatytoje teritorijoje galima atlikti archeologinius tyrimus (2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 00 s.). Archeologai Z. B. ir A. Ž. taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jeigu po ginčo pastatu esanti žemė nebuvo judinta, tame plote nebuvo prarastas mokslinio pažinimo šaltinis, t. y., ten galima atlikti archeologinius tyrimus (2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min.; nuo 1 val. 30 min.).

51. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

52. Apeliantės L. T. argumentus, paneigiančius 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinės sąmatos duomenų teisingumą, pripažinus pagrįstais, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Dėl nuostolių dydžio

53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

54. Į bylą pateikta archeologo V. V. parengta Kulautuvos kapinyno teritorijoje, (duomenys neskelbtini) UAB „Statybų archeologija“ atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. liepos 26 d. pažyma. Šioje pažymoje konstatuota, kad gręžiant polius ginčo pastato pamatams, buvo pažeistos archeologinės vertybės, dalis jų pateko po pastato pamatu, todėl šių archeologinių vertybių būklė nėra aiški. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos pažymos turinį, sprendžia, jog šis rašytinis įrodymas neginčijamai patvirtina, kad dalis po pastato pamatu patekusių archeologinių vertybių buvo sunaikinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad po pastato pamatu esančiame žemės plote mokslinių duomenų šaltiniai yra prarasti.

55. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

56. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo prasme apsunkintame nuostolių dydžio nustatymo procese, kai ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turi teisę pats nuspręsti, kokio dydžio nuostolių atlyginimas valstybei būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes.

57. Konstatavus, kad po pastato pamatu esančiame žemės plote mokslinių duomenų šaltiniai yra prarasti, teisėjų kolegija sprendžia nuostolių dydį skaičiuoti pagal hipotetinių detaliųjų archeologinių tyrimų kainą ginčo pastato pamato užimamame plote. Apskaičiuojant pastato pamato užimamą žemės plotą, teisėjų kolegija vadovaujasi į bylą pateiktuose ginčo gyvenamojo namo statybai 2016 m. parengtuose Priešprojektiniuose pasiūlymuose pateiktu pamatų planu. Iš pamatų plano nustatyta, kad bendras pamatų ilgis – 53,94 m (12,02 m +12,02 m +8,94 m+ 4,12 m +3,25 m + 7,9 m + 5,69 m). Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1231-894/2018 esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugsėjo 7 d. surašyto statybos patikrinimo akto Nr. SPA-1455-(15.2) matyti, kad ginčo pastato pamatų storis – 0,30 m. Šių duomenų nei ieškovas, nei atsakovė neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi apskaičiuojant pamato plotą, kuris sudaro 16,18 kv. m (53,94 m x 0,30 m).

58. Pagal ieškovo 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinę sąmatą už bendrą tirtiną 117,7 kv. m plotą (107,8 kv. m + 9,9 kv. m) paskaičiuota nuostolių suma sudaro 32 715,98 Eur. Skaičiuojant už vieną kvadratinį metrą, nuostolių dydis sudarytų 277,96 Eur (32 715,98 Eur/ 117,7 kv. m).

59. Apeliantė 2022 m. balandžio 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad tiek jos iniciatyva apie preliminarias archeologinių tyrimų kainas apklausto archeologo U. B., tiek 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje liudytoju apklausto archeologo G. Z. nurodytos archeologinių tyrimų rinkos kainos (G. Z. nurodyta tyrimų kaina – 130 Eur/kv.m (2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 00 s.) yra dvigubai mažesnės, nei ieškovo apskaičiuota kaina. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad archeologas U. B. elektroniniame laiške pateikė tik preliminarias kainas (2020 m. vasario 24 d. dokumento numeris DOK-25285 priedas). Kartu pažymėtina, jog tik dviejų paslaugos teikėjų apklausa nelaikytina pakankama apklausos imtimi nustatant realią rinkos kaina. Be to, nėra aišku, ar į minėtų archeologų pateiktą kainą yra įskaičiuota išlaidos archeologinių tyrimų metu naudotiniems medžiagoms ir mechanizmams, jei tokių reikėtų, tyrimo ataskaitų, metodinių nurodymų, istorinių pažymų rengimo, fotodarbų ir jų organizavimo kaštai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia vadovautis ieškovo 2018 m. gegužės 30 d. Lokalinėje sąmatoje pateiktų skaičiavimų pagrindu nustatyta vieno kvadratinio metro archeologinių tyrimų kaina – 277,96 Eur.

60. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad bendras tirtinas plotas, už kurį turėtų būti skaičiuojami nuostoliai, yra 16,18 kv. m, iš atsakovės valstybei priteistina nuostolių atlyginimo suma sudaro 4 497,39 Eur (277,96 Eur x 16,18 kv. m).

Dėl atlygintinų nuostolių dydžio sumažinimo

61. Atsakovė 2022 m. balandžio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą vadovaujantis Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalimi sumažinti iš jos priteistinų nuostolių dydį. Nurodė, kad atsakovė nesiekė tyčia atlikti neteisėtus veiksmus (statyti ginčo pastatą prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų). Paaiškėjus, kad pastatas statomas neteisėtai, atsakovė ėmėsi visų būtinų veiksmų pažeidimams pašalinti – rengė projektinę dokumentaciją, du kartus užsakė archeologinius tyrimus, už kuriuos sumokėjo 1 500 Eur ir 3 200 Eur, siekė gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, gavo statybą leidžiantį dokumentą, kelis kartus siūlė ieškovui spręsti ginčą taikiai. Nurodė, kad atsakovė nuo 2014 m. vidurio yra senatvės pensininkė, iki 2018 m. liepos 31 d. dirbo socialine pedagoge Kauno savivaldybės socialinės vaikų globos namuose. Ginčo pastatą statė ūkio būdu iš santaupų, gaunamos senatvės pensijos ir darbo užmokesčio. Nurodė, kad pastaruosius 3 metus niekur nedirba, jos vieninteles pajamas sudaro senatvės pensija. Kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo sklypą, kurį atsakovei padovanojo motina, atsakovė neturi.

62. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

63. Atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ji nesiekė tyčia atlikti neteisėtus veiksmus, priežastiniu ryšiu susijusius su žalos kilimu, teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina atsakovės paaiškinimai tiek Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1231-894/2018, tiek ir nagrinėjamoje byloje. Priešinga šalis taip pat neįrodinėjo, kad žalą atsakovė padarė tyčia.

64. Sprendžiant dėl atsakovės kaltės laipsnio apeliacinės instancijos teismas vertina atsakovės elgesį šalinant statybos darbais padarytą žalą. Pažymėtina, kad atsakovė nuosekliai ir aktyviai atliko pažeidimams pašalinti būtinus veiksmus. Atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d.; 2017 m. rugsėjo 5 d.; 2018 m. spalio 1 d.; 2019 m. sausio 25 d. ieškovui, o vėliau ir Kauno rajono savivaldybės administracijai teikė prašymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo (2020 m. sausio 10 d. dokumento Nr. DOK-4705 priedai). Atsakovės užsakymu ir jos lėšomis ginčo žemės sklype 2017 m. atlikti archeologiniai tyrimai (2020 m. sausio 10 d. dokumento Nr. DOK-4705 priedai). UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. liepos 26 d. ginčo sklypo žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje nurodyta, kad tyrimų metu sklype ištirta 57,5 kv. m dydžio plotas (2019 m. gruodžio 3 d. dokumento Nr. CBP-26066 priedas). Minėtų tyrimų kaina buvo 1 500 Eur. 2018 m. ginčo sklype atsakovės užsakymu ir lėšomis taip pat atlikti detalieji archeologiniai tyrimai. Atsakovės į bylą pateikti M. D. išrašyta 2018 m. liepos 5 d. sąskaita faktūra Serija MD Nr. 4 ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovė už detaliuosius archeologinius tyrimus sklype (duomenys neskelbtini), archeologui M. D. sumokėjo 3 200 Eur (2020 m. vasario 24 d. dokumento Nr. DOK-25285 priedai).

65. Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2K-46 atsakovei išduoti 2020 m. kovo 17 d. (2020 m. gegužės 27 d. dokumento Nr. DOK-62050 priedas) po to, kai Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4376-644/2019 panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 12 d. administracinį aktą Nr. SARD-24-190212-00010 ir įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti atsakovės L. T. 2019 m. sausio 25 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo. Statybą leidžiantis dokumentas atsakovei išduotas 2020 m. gegužės 27 d.

68. Pažymėtina, jog asmens turtinę padėtį paprastai įrodo duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, jo turimas transporto priemones, duomenys apie banko sąskaitose turimas sukauptas lėšas, galbūt turimas akcijas ir panašiai. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie atsakovės gaunamos senatvės pensijos dydį, kitas galimai gaunamas išmokas. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog L. T. vardu nėra registruotų transporto priemonių, duomenų, kad banko sąskaitose atsakovė nėra sukaupusi lėšų. Nėra pateikta duomenų apie atsakovės šeiminę padėtį, jei yra susituokusi, kokia yra jos sutuoktinio turtinė padėtis. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad atsakovei nagrinėjant bylą nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji naudojosi mokamomis advokato paslaugomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė L. T. pilnai neatskleidė savo turtinės padėties. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo neginčijamai išvadai, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Todėl atsakovės prašymas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalimi sumažinti iš jos priteistinų nuostolių dydį netenkinamas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

69. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

71. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

72. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

73. Pirmosios instancijos teismas tenkinęs ieškinį visiškai, priteisė iš atsakovės 716,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas bei 29,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

74. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Patenkintų reikalavimų dalis sudaro 13,75 proc. (ieškiniu prašė priteisti 32 715,98 Eur, o apeliacinės instancijos teismas priteisė 4 497,39 Eur (4 497,39 Eur x 100 proc. / 32 715,98 Eur). Ieškovo atmestų reikalavimų dalis – 86,25 proc. (100 proc. – 13,75 proc.). Iš atsakovės priteistinas 101,19 Eur žyminio mokesčio (4 497,39 Eur x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

75. Ieškinį patenkinus iš dalies, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, kurios iš atsakovės buvo priteistos pirmosios instancijos teisme, nepriteisiamos, nes atsakovei tenkantis jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

76. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijose.

77. Apeliantė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 4 688,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2020 m. rugsėjo 25 d. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Nr. DOK-111962), kurias sudaro: prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimas – 50 Eur; susipažinimas su byla ir atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 275 Eur; prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti parengimas – 50 Eur; susipažinimas su ieškovo dubliku ir tripliko rengimas – 850 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje – 350 Eur; pranešimo dėl liudytojo adreso parengimas – 50 Eur; atsakovės atstovavimas 2020 m. liepos 23 d. faktinių aplinkybių konstatavime – 100 Eur; prašymo prijungti rašytinį įrodymą (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) parengimas – 100 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje – 300 Eur; baigiamosios kalbos parengimas – 450 Eur, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 25 d. – 300 Eur.

78. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protingo dydžio ir pagrįstos.

79. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų daliai (86,25 proc.), iš ieškovo atsakovei priteistinos 4 044 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (4 688,75 Eur x 86,25 proc. / 100 proc.), patirtos pirmosios instancijos teisme.

80. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 716 Eur žyminį mokestį (civilinėje byloje Nr. e2-2569-1088/2020 dokumentas numeris DOK-136006) bei teikdama kasacinį skundą sumokėjo 716 Eur žyminį mokestį (civilinėj byloje Nr. e3K-3-34-781/2022 dokumentas numeris DOK–3567), t. y. iš viso sumokėjo 1 432 Eur žyminį mokestį. Proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 235,10 Eur sumokėta žyminio mokesčio dalis (1 432 Eur x 86,25 proc. / 100 proc.).

81. Atsakovė įrodymų apie patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 4 497,39 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 39 ct) žalos atlyginimą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 7290.

Likusią ieškinio dalį atmesti“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš L. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 101,19 Eur (vieną šimtą vieną eurą 19 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, juridinio asmens kodas 188692688, atsakovei L. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 044 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 1 235,10 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus 10 ct) žyminį mokestį“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.