Kauno apygardos teismo nutartis

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės L. T. valstybei 32 715,98 Eur žalos atlyginimą ir 745,09 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kaip archeologinė vietovė, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-136 įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 (duomenys neskelbtini) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui. Kultūros paveldo departamento Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. gegužės 16 d. aktu Nr. KP-RM-348 patikslinti Kultūros vertybių registre registruotos vertybės – (duomenys neskelbtini) – duomenys. Akto 13.2.4 punktu nustatytos šios (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės: žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas ((duomenys neskelbtini); ilgą laiką buvo ariamas); pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos (žalvarinės antkaklės trimitiniais galais fragmentai, peilio apkalas, žalvarinė plokštelė ir kt.; radiniai paveikti korozijos); kapai su jų įranga ir konstrukcija (griautinių ir degintinių mirusiųjų kapai, su įkapėmis). Akto 2 punkte nustatyta, kad kultūros paveldo objektas (duomenys neskelbtini) yra vieta (vadovaujantis NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių). Akto 5 punkte nustatytas (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis (vadovaujantis NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai). Akto 6 punkte nustatytas objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis, t. y. reikšmingas Lietuvos visuomenei (visos valstybės teritorija). (duomenys neskelbtini) moksliniam pažinimui saugomas, unikalus archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės kultūros paveldo objektas, reikšmingas Lietuvos visuomenei visos valstybės teritorijos lygmeniu. Nekilnojamosios kultūros vertybės – archeologinės vietos bendrąsias priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato Nekilnojamosios kultūros vertybės – archeologinės vietos tipinis apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, 0,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. lapkričio 7 d. priklausė Z. L., nuo 2017 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovei L. T.. Žemės sklypas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2007 m. birželio 19 d. kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; įrašas galioja nuo 2008 m. rugsėjo 3 d.

7. Spręsdamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį teismas nustatė, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno skyrius 2016 m. liepos 26 d. patikrino (duomenys neskelbtini) teritoriją ir užfiksavo, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiame atsakovei priklausančiame sklype pastatytas vieno aukšto su dvišlaičiu stogu gyvenamasis pastatas, greta jo pastatytas ant ratų gyvenamas vagonėlis, kurių statybų projektai su Departamento Kauno skyriumi nederinti. Departamento Kauno skyrius surašė 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą, 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į Statybos inspekciją, kuri 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikrinusi statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovei 2016 m. rugsėjo 7 d. surašė savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą iki 2017 m. kovo 7 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas žalą įrodinėjo 2018 m. birželio 13 d. Aktu Nr. RG-34. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintas Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis šio aprašo 4 punktu (nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. galiojanti akto redakcija) Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Į-382 sudaryta komisija sužalotos kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) – atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. Komisija 2018 m. birželio 13 d. Aktu Nr. RG-34 nustatė, kad žemės sklype neteisėtai, t. y. neatlikus archeologinių tyrimų, nesuderinus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo, pastačius gyvenamąjį namą, buvo sužalotas didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, kultūros paveldo objektui padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina 32 715,98 Eur. Aktas patvirtintas Departamento direktoriaus. Teismas vertino, kad apie padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas sužinojo Komisijai išnagrinėjus visus su sužalojimo atveju susijusius dokumentus ir duomenis ir Komisijai surašius galutinį Aktą, kuriame pateiktos išvados dėl nustatytų pažeidimų, žalos dydžio ir jos išieškojimo. Komisijos aktas dėl atlygintinos žalos dydžio surašytas 2018 m. birželio 13 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 3 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas.

8. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą nekilnojamai kultūros vertybei, teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. galioja įrašytas juridinis faktas, jog 0,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministro direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-136, kuris paskelbtas „Valstybės žiniose“ (Žin. 2005, Nr. 62-222). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 ,,Dėl nekilnojamųjų vertybių pripažinimo saugomomis“ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui, įsakymas paskelbtas ,,Valstybės žiniose“ (Žin. 2005, 58-2034). (duomenys neskelbtini) yra Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, šie duomenys viešai skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas nuo 2000 m. lapkričio 7 d. priklausė Z. L., kuri 2017 m. birželio 13 d. sklypą perleido dukrai – atsakovei. Teismas nurodė, kad ieškovės į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog jau 2007 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) stovėjo informacinė lenta su užrašu „(duomenys neskelbtini). Saugokite šią archeologinę vietą, nekasinėkite, nežalokite“. Todėl laikė, jog atsakovė žinojo ir galėjo žinoti, kad 0,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo teritoriją. Teismas nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę gyvenamojo namo atsakovės žemės sklype statyba prieš tai neatlikus privalomų archeologinių tyrimų, yra nustatyti įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1231-894/2018, turinčiu prejudicinę galią.

9. Teismas, susipažinęs su Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimu (duomenys neskelbtini) teritorijos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovės užsakymu (grupės vadovas archeologas V. V.) atliktai žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitai, nustatė, kad buvo ištirtos keturios 2x5 m dydžio perkasos su išpjovomis, bendras 57,5 kv. m dydžio plotas, atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog sklype po paviršiniais sluoksniais yra susiformavęs 1055 cm storio akmens sluoksnis, aptikti kapų radiniai, perkasoje Nr. 3 40–45 cm gylyje rastas vėlyvas perkasimas, kuriame paklotas neaiškios paskirties 5 cm diametro guminis vamzdis, bei greta jo rastas 3 cm diametro plastikinis elektros kabelio šarvas vedantis po pastatu, žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo vykdyti ne aplink visą pamatų perimetrą bei nebuvo vykdyti po pastatu. Taip pat teismas, susipažinęs su atsakovės užsakymu 2018 m. birželio mėnesį jos sklype atliktais detaliaisiais archeologiniais tyrimais (grupės vadovas archeologas M. D.), nustatė, kad tyrimai vykdyti siekiant pilnai ištirti numatomų žemės judinimo darbų vietose galimai esančius palaidojimus, surinkti mokslinę informaciją apie tiriamoje vietoje esančių sluoksnių storį, chronologiją, juose nurodoma, kad sklype (duomenys neskelbtini) numatyto įrengti įvado į namą vietoje, nuotekų valymo įrengimų statybos vietoje, elektros įvado į suprojektuotą garažą vietoje bei suprojektuotoje garažo vietoje žemės judinimo darbai gali būti vykdomi be papildomų archeologinių tyrimų, nes jų vietose atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, be to pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) yra svarbus moksliniam ankstyvojo valstybinio laikotarpio pažinimui, turi išsaugojęs išskirtinių akmens amžiaus vertingųjų savybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pastačius gyvenamąjį namą žemės sklype, kuris patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini), neatlikus archeologinių tyrimų, nesuderinus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo, buvo sužalotas didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, negrįžtamai prarastas mokslinių duomenų šaltinis, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus, mokslinio pažinimo tikslu. Tai sudaro pagrindą konstatuoti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

10. Teismas nurodė, jog pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarką reglamentuoja Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315. Atsakovei sunaikinus vietos kultūrinį sluoksnį, negrįžtamai prarastas mokslinių duomenų šaltinis, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareikalauti atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, kaip žalos atlyginimo būdo. Nurodė, jog nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbų medžiagų, mechanizmų, darbo sąnaudų normatyvus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus bei kitais vertės nustatymo būdais (aprašo 8 punktas). Pagal aprašo 9 punktą, apskaičiuojant sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės praradimo arba atkuriamąją vertę, atsižvelgiama į medžiagų bei sukūrimo technologijų autentiškumą, o nekilnojamosios kultūros vertybės nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Vertindamas, ar ieškovo nurodytas nuostolių dydis yra pagrįstas ir ar jis tinkamai apskaičiuotas, teismas nustatė, kad ieškovas žalos dydį grindžia skaičiavimais, atliktais NKPAĮ nuostatas įgyvendinančia tvarka, t. y. vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintu Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybos technologijos katedros statybos inžinierės, ekspertės O. V. skaičiavimu, kultūros paveldo objektui padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina yra 32 715,98 Eur (2018 m. birželio 13 d. aktas Nr. RG-34). Ekspertės aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuostolių dydis nustatytas vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, patvirtintu kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528, Paveldo tvarkybos reglamentu PTR4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“, patvirtintu kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-527, Paveldo tvarkybos reglamentu PTR2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, Statybos techniniu reglamentu STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1 -738, bei kitais norminiais dokumentais. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Į-382 sudaryta komisija sužalotos kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. Įsakymo 7 punktu apskaičiuoti nuostolių dydį parengiant nuostolių dydžio apskaičiavimo dokumentus pavesta Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetui. Iš 2018 m. gegužės 30 d. lokalinės sąmatos teismas nustatė, kad atlygintinus nuostolius sudaro detaliųjų archeologinių tyrimų 32 715,98 Eur kaina, į kurią įskaičiuoti tyrimų (kasinėjimų) darbai, taip pat tyrimų ataskaitų rengimas, metodinių nurodymų, istorinių pažymų rengimas, fotodarbai ir organizavimo sąnaudos, taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų tyrimų bei tvarkybos darbų projektavimo paslaugų bendrieji ekonominiai normatyvai (papildomi darbo užmokesčio priskaitymai, socialinio draudimo išlaidos, kt.). Iš sąmatos aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad archeologinių tyrimų darbų plotą sudarė visas užstatyto namo plotas, kai iškasos gylis 1,9 m, ir elektros įvado plotas, kaip iškasos gylis 1,1. Teismo posėdyje liudytoja apklausta sąmatą sudariusi ekspertė O. V. paaiškino, kad kartu su komisijos nariais buvo nuvykusi į atsakovės žemės sklypą, kuriame buvo atlikta situacijos apžiūra, matavimai; namo pamatų gylio nematavo, komisijai pateiktoje projektinėje dokumentacijoje nebuvo konkrečiai nurodytas pamatų gylis, todėl atsižvelgiant į tai, kad namo pamatai poliniai, pastato iškasos gylis parinktas 1,9 m. Atsakovė teigė, jog, nei po namu, nei terasos vietoje esanti žemė nebuvo judinta, todėl tame plote nebuvo prarastas mokslinio pažinimo šaltinis, o ekspertė O. V. netyrė ir nesiaiškino kokiame gylyje yra archeologiniai radiniai, kokios (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės ir elementai galėjo būti pažeisti. Vertindamas šiuos argumentus, teismas vadovavosi teismo posėdyje liudytojais apklaustų komisijos narių A. Ž., Z. B., G. Z. paaiškinimais, jog atliekant statybą neatlikus archeologinių tyrimų yra konstatuojama, kad viskas, t. y. sveika ir vertinga teritorijos dalis, yra sunaikinama ir nėra jokių priemonių atkurti, todėl apskaičiuojant žalą turi būti už pagrindą imamas visas ištirtinas užstatymo plotas. Teismas nustatė, kad Mokslinė archeologijos komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarė (duomenys neskelbtini) teritorijos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), archeologo V. V. atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitai, kurioje nurodyta, jog dėl to, kad archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti po pastatu, tikrasis archeologijos vertybių suardymo lygis nėra tiksliai nustatytas. Teismas nurodė, kad archeologinis sluoksnis teisės aktuose nėra skirstomas į daugiau ar mažiau vertingą ir žalojamas ne tik jį judinant, tačiau ir dėl bet kokios žemės grunto transformacijos, įskaitant ir užstatymą, nes jis yra mokslinių duomenų šaltinis, patenkantis į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Teismas nurodė, jog teismo posėdyje archeologai Z. B., A. Ž., M. D. patvirtino, kad jeigu po namu esanti žemė nebuvo judinta, teoriškai įmanoma atlikti archeologinius tyrimus, tačiau, tai, teismo vertinimu, nepagrindžia atsakovės argumentų, jog apskaičiuojant žalą neturėjo būti už pagrindą imamas visas užstatytas plotas. Teismas nurodė, jog sąmatą sudariusi ekspertė posėdyje paaiškino, kad skaičiavimai atlikti programa naudojant sąnaudų normatyvus pagal Paveldo tvarkybos reglamentą. Nurodė, jog gali būti mažinama nuostolių dydžio suma pridėtinių išlaidų dalyje, pvz. išlaidos administracijos darbuotojams, tačiau tai gali būti padaryta tik susitarimu ir jau atlikus skaičiavimus. Teismas nustatė, kad ieškovė žalos dydį grindžia paveldo tvarkybos reglamentų nuostatomis atliktu paskaičiavimu. Paveldo tvarkybos reglamento PTR4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, patvirtintu kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528, 18 punkte nustatyta, kad Reglamento priedų normatyvuose pateikiama vidutinė darbų sudėtingumo kategorija (specialisto vidutinė kategorija), kurios pagrindu nustatoma darbo valandos skaičiuojamoji rinkos kaina, todėl teismas konstatavo, jog atsakovės argumentas, kad archeologinių tyrimų dabų rinkos kainos kelis kartus mažesnės, bei ekspertės posėdyje teikti paaiškinimai, jog apskaičiuojant žalos dydį galima vykdyti archeologinių detaliųjų tyrimų rengėjų apklausą, nesudaro pagrindo ekspertės atliktus paskaičiavimus vertinti nepagrįstais. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad dėl atsakovės žemės sklype vykdytų statybų be ieškovės sutikimo ir neatlikus privalomų archeologinių tyrimų, ieškovo nurodytas nuostolių, valstybės patirtų dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio, dydis yra pagrįstas ir apskaičiuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei nepaneigtas atsakovės. Atsakovė, atstovaujama advokato, nereiškė prašymo sumažinti prašomos priteisti žalos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagristai konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2019 m. gruodžio 3 d., todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties ieškovo pareikštam ieškiniui taikymo, svarbu nustatyti, ar ieškovui apie jo pažeistas teises (apie žalos (duomenys neskelbtini) žemės sklype padarymą) tapo žinoma iki 2016 m. gruodžio 3 d. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai pagrindė, kad ieškovui apie jo pažeistas teises tapo žinoma dar iki 2016 m. gruodžio 3 d. ir raštu reikalavo taikyti ieškinio senatį, tačiau pirmosios instancijos teismas tai atsisakė padaryti, motyvuodamas, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas, nes pirmosios instancijos teismo vertinimu, apie padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas sužinojo Komisijai išnagrinėjus visus su sužalojimo atveju susijusius dokumentus ir duomenis ir Komisijai surašius galutinį Aktą (2018 m. birželio 13 d. Aktas Nr. RG-34). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apie (duomenys neskelbtini) žemės sklype galimai padarytą žalą ieškovui tapo žinoma dar gerokai anksčiau, nei surašius 2018 m. birželio 13 d. Aktą Nr. RG-34, todėl akivaizdu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinio senaties termino pradžią susiejo su žalos dydžio patvirtinimo diena ir akto, kuriuo tas žalos dydis buvo patvirtintas, priėmimo diena. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti senaties terminas prasideda ne nuo žalos dydžio nustatymo dienos, o nuo tada, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškovas faktą apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėtus statybos darbus ir galimai dėl to padarytą žalą turi sužinoti atskirai nuo ieškovo Kauno skyriaus, vis vien šiuo konkrečiu atveju ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Tiek ieškovo Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ieškovo 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. Į-382 patvirtina, kad archeologas M. M. 2016 m. spalio 27 d. elektroniniu pranešimu informavo ir ieškovo Kauno skyrių, ir patį ieškovą dėl statybų žemės sklype ir dujotiekio įrengimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Be to, tame pačiame ieškovo Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kauno r. KPD Kauno skyrius 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Departamentui visą, su tuo susijusią informaciją. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina, kad dar iki 2016 m. gruodžio 3 d. ieškovui buvo žinoma apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėtus statybos darbus ir galimai dėl to padarytą žalą. Ieškovo Kauno skyrius yra struktūrinis ieškovo padalinys (sudėtinė ieškovo juridinio asmens dalis), o ne atskiras juridinis asmuo. Todėl momentas, nuo kurio ieškovo Kauno skyrius sužinojo apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėtus statybos darbus ir galimai dėl to padarytą žalą, taip pat laikytinas momentu, nuo kurio pats ieškovas sužinojo apie tai. Be to, ieškovas 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu (2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio įrašo 29:03 - 32:44 val.) patvirtino, kad ieškovui apie (duomenys neskelbtini) žemės sklype galimai padarytą žalą tapo žinoma 2016 m. liepos 26 d. įvykusio patikrinimo žemės sklype metu, kad apie nustatytą pažeidimą per 3 dienas buvo informuotas ieškovo centrinis padalinys, o komisija buvo sudaryta remiantis archeologo M. M. 2016 m. spalio 27 d. pranešimu. Taigi ieškovas 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie teisės pažeidimą jam tapo žinoma 2016 m. liepos 26 d., todėl būtent nuo 2016 m. liepos 26 d. pirmosios instancijos teismas turėjo skaičiuoti ieškinio senaties terminą. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtinto Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo turinys aiškiai, rodo, kad žalos nustatymo komisija, (kuri surašė tiek 2018 m. birželio 13 d. Aktą Nr. RG-34, tiek 2017 m. gegužės 12 d. Aktą Nr. RG-26) yra sudaroma, kai jau yra aišku, kad yra sužalota nekilnojamoji kultūros vertybė, o ne žalos padarymo ar nepadarymo faktui nustatyti. Be to, aprašo 1 punktas patvirtina, kad šis aprašas yra skirtas sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti, o ne sužalojimo faktui nustatyti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šio aprašo nustatyta tvarka surašomas aktas (jo surašymo momentas) yra laikomas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pradžia. Ieškovas apie savo galbūt pažeistas teises turėjo ir galėjo suprasti jau 2016 m. liepos 26 d. (arba vėliausiai nuo 2016 m. spalio 27 d.), todėl nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovo pažeistoms teisėms teismine tvarka ginti. Kadangi ieškinys teismui pareikštas 2019 m. gruodžio 3 d., konstatuotina, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti.

1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas žalos atlyginimui priteisti. Atsakovė nepažeidė NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies, nes ne pati atsakovė atliko statybos, t. y. moksliniam pažinimui saugomame objekte žemės judinimo darbus, o statybos darbų rangovai. Ieškovas nesiaiškino ir nenustatė tokių asmenų. Taip pat paneigta kaltės prezumpcija, nes atsakovė sąmoningai nesiekė padaryti žalos (duomenys neskelbtini) ir net neturėjo tokio tikslo. Kitaip tariant, atsakovė pradėdama statybos darbus žemės sklype nežinojo (t. y. nesuvokė), kad prieš pradedant tokius darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus numatytose grunto judinimo vietose. Taigi atsakovės nesuvokimas, kad žemės sklype negalimi statybos darbai prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, patvirtina, kad atsakovė nesiekė tyčia pažeisti NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies ar kitų teisės aktų, t. y. judinti archeologiniais tyrimais neištirtą gruntą. Kauno apylinkės teismas 2018 m, vasario 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1231-894/2018, konstatavo, kad sklypo savininkė Z. L. apie ginčo sklypo įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2007 m. birželio 19 d. informuota nebuvo. Teismo vertinimu, Z. L. įgyjant minėtą sklypą nebuvo pagrindo manyti, jog minėtam sklypui taikomos XIX skirsnio specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos). Teismas sprendė, jog tuometinė sklypo savininkė ir atsakovė neturėjo pareigos periodiškai tikrinti ginčo sklypo juridinius faktus. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad atsakovė, prieš pradėdama namo statybas žemės sklype, neturėjo pareigos tikrinti registruose esančios informacijos apie žemės sklypo teisinę padėtį ir iš jos kylančius įpareigojimus.

1.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodytas nuostolių dydis yra pagristas ir apskaičiuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsamiai ir argumentuotai pagrindė, kad ieškovas nepagrįstai suskaičiavo 32 715,98 Eur dydžio galimai padarytos žalos sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad kultūrinis sluoksnis nėra (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė. NKPAĮ 2 straipsnio 40 punkte apibrėžta, kad vertingoji savybė yra kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. K. K. kapinyno vertingosios savybės yra nustatytos 2007 m. gegužės 16 d. akto Nr. KPD-RM-348 13 punkte: reljefas, pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos, kapai su jų įranga ir konstrukcija. Nėra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, todėl tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių priskyrė kultūrinį sluoksnį. Tokį klaidingą vertingųjų savybių priskyrimą galima paaiškinti nebent tuo, kad šiaurės vakarų kryptimi (duomenys neskelbtini) ribojasi su kitu nekilnojamuoju kultūros objektu - (duomenys neskelbtini), kurios vertingosios savybės yra reljefas ir kultūrinis sluoksnis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. D. (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio įrašo 1:06:52 -1:07:16 val.). Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje judinant žemę nebūtinai bus pažeistos objekto vertingosios savybės, nes pavieniai radiniai, o ne kultūrinis sluoksnis yra (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė. O. V. sudaryta 2018 m. gegužės 30 d. lokalinė sąmata ir jos aiškinamasis raštas nepagrindžia 32 715,98 Eur žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino liudytojais byloje apklaustų archeologų paaiškinimų, kurie patvirtino, kad jeigu po namu esanti žemė nebuvo judinta, tai tame plote nebuvo prarastas mokslinio pažinimo šaltinis, t. y., ten galima atlikti archeologinius tyrimus. Ieškovas jokių įrodymų, kad po namu esanti žemė buvo judinta - nepateikė, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančio 2020 m. liepos 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 73, kuriuo patvirtinta aplinkybė, kad nei po namu, nei terasos vietoje esanti žemė nebuvo judinta. Tai reiškia, kad po namu esančio žemės ploto mokslinis pažinimas nebuvo prarastas, nes toje vietoje nebuvo judinta žemė, todėl 2018 m. gegužės 30 d. lokalinėje sąmatoje nepagristai nurodytas 107,8 m2 tirtinas plotas. Lokalinėje sąmatoje nepagrįstai nurodytas namo vietoje tirtinas 107,8 m2 plotas ir elektros įvado vietoje tirtinas 9,9 m2 plotas. 2018 m. gegužės 30 d. lokalinėje sąmatoje nepagristai parinktas Darbo kodas „AR-2-1" pagal kuri archeologiniai tyrimai atliekami iki 3 m gylio. Be to, O. V. nepagrįstai nustatė 1,9 m namo pamatu projektinį gylį. Apskaičiuojant 32 715,98 Eur žalos sumą buvo nesilaikyta Paveldo tvarkymo reglamente PTR 4.01.01:2007 nustatytų archeologijos tyrimų darbų sąnaudų normatyvų 2 priedo reikalavimų. Skaičiuodama galimai padarytos žalos dydį ir sudarydama 2018 m. gegužės 30 d. lokalinę sąmatą, O. V. nepagrįstai taikė maksimalius kintamuosius dydžius ir taip „išpūtė“ sąmatos sumą. O. V. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad sudarinėjant 2018 m. gegužės 30 d. lokalinę sąmatą buvo nustatyti maksimalūs dydžiai, nors jie galėjo būti mažinami, bet nebuvo mažinami (įrašo 24:03 - 25:30 val.), atsakovės žemės sklype esančio grunto tipo netikrino (įrašo 35:57- 36:20 val.), nuo grunto tipo priklauso darbų kaina, tačiau pripažino, kad grunto tipas nebuvo įvertintas (įrašo 46:06 - 47:44 val.). 2017 m. žemės sklype archeologinius tyrimus atlikęs archeologas V. V. 2020 m. gegužės 05-27 d. teismo posėdyje patvirtino, kad žemės sklype žemės gruntas yra smėlis (įrašo 1:45:10 - 1:45:22 val.), todėl akivaizdu, kad sudarinėjant lokalinę sąmatą turėjo būti atsižvelgta į Paveldo tvarkymo reglamente PTR 4.01.01:2007 nustatytus darbų kainos koeficientus pagal atitinkamą grunto tipą. O. V. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad 2018 m. gegužės 30 d. lokalinė sąmata nėra vienintelis būdas galimai padarytos žalos dydžiui nustatyti. M. D. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje (įrašo 54:55 - 56:01 val.) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) teritorija ilgą laiką - tarybiniais laikais - buvo ariama, todėl Atsakovės žemės sklype tik nuo 30-50 cm gylio pradėjo rastis nesuardytų kapų duobių viršus. Tas pačias aplinkybes dėl sovietmečio ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje patvirtino ir archeologas G. Z.. Tai reiškia, kad nuo nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo atsakovės motinai Z. L. 2001 m., nei atsakovė, nei kas nors kitas apskritai negalėjo sunaikinti (duomenys neskelbtini) mokslinio pažinimo šaltinio mažiausiai iki 0,3 m gylio, nes jis dar iki tol buvo nuartas tose vietose vykdant žemės ūkio veiklą.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad svarbiausia yra ne įstatymas, o – žmogus. Būtent teisingo sprendimo, orientuoto pirmiausia į žmogų, priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Nagrinėjamu atveju byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo ir teismo pareiga yra teisingai išspręsti kilusį ginčą. Sprendimu nepagrįstai buvo atsisakyta taikyti ieškinio senatį, o taip pat visiškai ignoruotos akivaizdžios aplinkybės dėl galimai padarytos žalos dydžio nustatymo nepagrįstumo. Išimtinai formalus teisės taikymas negali užkirsti kelio sąžiningam asmeniui pasiekti teisingą teismo sprendimą.

1.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovės 32 715,98 Eur žalos atlyginimą neatitinka žalos atlyginimo instituto esmės bei pamatinių teisingumo ir protingumo principų. Abejotina, jog skundžiamu sprendimu iš atsakovės priteista žalos atlyginimo suma būtų skirta (duomenys neskelbtini) esančio Žemės sklypo detaliesiems archeologiniams tyrimams atlikti, ar bent jau apskritai (duomenys neskelbtini) archeologiniams tyrimams atlikti. Taigi, ieškovas, nepaisant itin didelės lėšų sumos iš atsakovės išieškojimo, galėtų ir toliau iš jos reikalauti jos asmeninėmis lėšomis atlikti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo dalies archeologinius tyrimus.