Kauno apylinkės teismo sprendimas

3. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalį moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 17 straipsnio 3 dalį neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte galima vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, t. y neatlikus archeologinių tyrimų, statyti naujus statinius yra draudžiama.

4. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Departamento Kauno skyrius 2016 m. liepos 26 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir užfiksavo, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiuose sklypuose pastatyti/statomi gyvenamieji namai: <...> Žemės sklype pastatytas vieno aukšto su dvišlaičiu stogu gyvenamasis pastatas, greta jo pastatytas ant ratų gyvenamas vagonėlis. Statybų projektai su Departamento Kauno skyriumi nederinti. Per (duomenys neskelbtini) teritoriją suformuoti lauko keliukai, įrengtos gatvių nuorodos. Departamento Kauno skyrius surašė 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Departamento Kauno skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių.

6. Atsakovė Departamento Kauno skyriui pastatyto gyvenamojo namo suderinto projekto nepateikė. Pateikė „Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ priešprojektinius pasiūlymus, kurių aiškinamajame rašte nurodoma, kad žemės sklype projektuojamas vieno buto gyvenamas namas su terasa ir ūkiniu pastatu (1 a), užstatymo plotas – 116,05 kv. m. Garažas projektuojamas pietvakarinėje pusėje nuo gyvenamojo namo.

10. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kuriame nurodė, kad 2016 m liepos 26 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad be ieškovo raštiško sutikimo teritorijoje vykdomos gyvenamųjų namų statybos. Statybos inspekcija 2016 m. rugsėjo 7 d. surašė savavališkos statybos aktą ir pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į atsakovės motiną ir ankstesnę žemės sklypo savininkę Z. L., kuriame nurodė, kad 2016 m. liepos 2 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad be ieškovo raštiško sutikimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas, kad vykdant statybas archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objekte turi būti atlikti archeologiniai tyrimai, kad, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybes pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Ieškovas 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2K-339 atsakovę ir Z. L. informavo, kad dėl žemės sklype užfiksuotų savavališkų statybų buvo kreiptasi dėl (duomenys neskelbtini) padarytai žalai nustatyti komisijos sudarymo, bei nurodė, kad dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų statybos projektui rengti išdavimo bus sprendžiama esant žalos komisijos išvadoms.

11. Nei atsakovei, nei Z. L. nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma nei apie ieškovo numatytą atlikti 2016 m. liepos 26 d. patikrinimą žemės sklype, nei apie Statybos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimą žemės sklype. A. S. inspekcijos atliktus veiksmus ir surašytus su patikrinimu susijusius dokumentus atsakovei tapo žinoma tik 2016 m. rugsėjo 8 d. atvykus į Statybos inspekciją. Atsakovei ir Z. L. buvo paaiškinta, kad žemės sklype pradėta vykdyti II grupės nesudėtingojo statinio statyba yra neteisėta, nes nėra gautas Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, kuris būtinas statybos darbus vykdant kultūros paveldo objekto teritorijoje. Dėl šių priežasčių buvo surašytas 2016 m. rugsėjo 7 d. Savavališkos statybos aktas. Atsakovei ir Z. L. patarta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir prašyti išduoti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Tam, kad būtų išduotas toks pritarimas, pirmiausia prieš rengiant statinio projektą, reikalinga gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Taigi, atsakovė ir Z. L., sužinojusi, kad žemės sklype pradėti vykdyti statybos darbai neatitinka tokių darbų vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl padaryto pažeidimo ištaisymo ir 2016 m. lapkričio 2 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. spalio 1 d., 2019 m. sausio 25 d. prašymais, kreipėsi į ieškovą, o vėliau (pasikeitus specialiųjų reikalavimų išdavimo tvarkai) ir į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo. Tačiau tiek ieškovas, tiek Kauno rajono savivaldybės administracija tokių prašymų netenkindavo ir atsisakydavo išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus motyvuojant tuo, jog dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų statybos projektui rengti išdavimo bus sprendžiama esant žalos komisijos išvadoms. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio3 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 12 d. administracinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir Kauno rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti atsakovės 2019 m. sausio 25 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo. Taigi ieškovas netenkindavo atsakovės prašymų išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad pirmiausia atsakovė turi atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą žalą.

12. Ieškovas 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo atlyginti archeologinio pobūdžio nekilnojamajai kultūros vertybei – (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir bendrą atkūrimo darbų kainą 32 715,98 Eur. Atsakovė nesutiko ir nesutinka, kad namo statybomis žemės sklype archeologinio pobūdžio nekilnojamajai kultūros vertybei – (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žalos, taip pat su žalos dydžiu, todėl ieškovo reikalavimų nevykdė. Atsakovė neprieštaravo ieškovo pozicijai, kad grunto judinimo vietose turi būti atlikti archeologiniai tyrimai, todėl juos ir atliko. Nors Statybos inspekcija pripažino žemės sklype vykdytas statybas savavališkomis, tačiau iš karto nuo tokio fakto ir atlikti tyrimus poreikio sužinojimo, atsakovė dėjo pastangas savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Parengė žemės sklype pradėto statyti II grupės nesudėtingojo statinio projektą, teikė prašymus išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, žemės sklype atliko detaliuosius archeologinius tyrimus. Taigi atsakovė pareigingai naudojosi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teise pašalinti savavališkos statybos padarinius – gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nuo ieškovo 2016 m. rugpjūčio 4 d. jokie statybos ar žemės judinimo darbai žemės sklype nebuvo vykdomi.

13. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų egzistavimo. Ieškovas neįrodė atsakovės kaltės ir (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Nėra atsakovės kaltės, atsakovė sąmoningai nesiekė padaryti žalos (duomenys neskelbtini) ir net neturėjo tokio tikslo. Atsakovė pradėdama statybos darbus žemės sklype nežinojo, t. y. nesuvokė, kad prieš pradedant tokius darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus numatytose grunto judinimo vietose. Atsakovės nesuvokimas, kad žemės sklype negalimi statybos darbai prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, patvirtina, kad atsakovė nesiekė tyčia pažeisti NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies ar kitų teisės aktų, t. y. judinti archeologiškai neištirtą gruntą.

14. Nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) yra kartu laikytinas ir „istorinės ar kultūrinės“ reikšmės. Toks ieškovo teiginys neatitinka 2007 m. liepos 5 d. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytam objekto vertingųjų savybių pobūdžiui ir prieštarauja NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytam nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymui pagal reikšmingumą lemiančias vertingąsias savybes. Akte nėra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų priskiriamos istorinio arba kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžiai. NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti archeologinis - praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai.“ Todėl (duomenys neskelbtini) gali būti laikytinas tik mokslinės reikšmės kultūros paveldo objektu. Tiek 2007 m. gegužės 16 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Kultūros vertybių registre tinklapyje (duomenys neskelbtini) pateikti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenys nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės yra žemės ir jos paviršiaus elementai – i) reljefas, ii) pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos; iii) kapai su jų įranga ir konstrukcija. Žemės sklype vykdant statybos darbus nebuvo pakeistas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reljefas, todėl vertinant atsakovės vykdytais statybos darbais (duomenys neskelbtini) galimai padarytą žalą ieškovas turėtų įrodyti, kokie archeologiniai radiniai ar kapai buvo prarasti taip, kad mokslinis jų pažinimas pasidarė nebeįmanomas.

15. (duomenys neskelbtini) galimai padarytą 32 715,98 Eur žalą ieškovas įrodinėja statybų metu žemės sklype neva judinto grunto plotu – (namo su terasa plotu ir elektros įvadui reikalingu plotu), o žalos dydį grindžia archeologinių tyrimų judinto grunto plotui kainos suma, kuria ieškovas įrodinėja 2019 m. birželio 13 d. Aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedais. Atsakovė pažymi, kad statant namą žemės kasimo ir/ar grunto judinimo darbai nebuvo atliekami visame namo su terasa užimame plote. Namo pamatai yra gręžtiniai poliai, kaip technologiškai įprasta tokio tipo namams, į žemę įgilinti 1,2 m nuo žemės paviršiaus. Šią aplinkybę patvirtina archeologo V. V. 2017 m. gegužės 31 d. archeologinių tyrimų pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas aplinkybės dėl polių įgilinimo gylio taip pat neginčija. Namas neturi rūsio, t. y. nebuvo judinama žemė po visu namo vidiniu plotu. Numatytos terasos vietoje žemė taip pat nebuvo judinama, nes terasa nebuvo įrengta, o ir ją įrengiant technologiškai nėra numatyta judinti po ja esantį gruntą. Vadinasi, didžioje dalyje namo su terasa užimamo žemės sklypo ploto nebuvo atliekami žemės kasimo ir grunto judinimo darbai, todėl archeologiniai radiniai ar kapai, jeigu jų ten yra, nebuvo pažeisti. Detalieji archeologiniai tyrimai turi būti atliekame ne apskritai visame žemės sklypo plote, o tik teritorijoje, kurioje buvo judintas žemės gruntas. Atsakovė jau yra atlikusi elektros įvadui reikalingo ploto detaliuosius archeologinius tyrimus, todėl jau vien dėl šios priežasties ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas.

16. Net ir tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) galimai padaryta žala būtų skaičiuojama remiantis archeologinių tyrimų kaštų suma, ieškovo ieškinio suma būtų akivaizdžiai nepagrįsta. Prie akto pridėtuose skaičiavimuose (aiškinamajame rašte) ir sąmatoje nurodyta, kad padarytų nuostolių dydis (duomenys neskelbtini) siekia 32 715,98 Eur. Susipažinus su skaičiavimų (aiškinamojo rašto) ir sąmatos turiniu akivaizdu, kad žalos dydis yra nepagrįstas, nes skaičiuojant buvo netinkamai parinkti darbai, jų kiekiai, neaišku kokie koeficientai buvo taikomi. Prie akto pridėtų skaičiavimų (aiškinamojo rašto) ir sąmatos turinys neatitinka Paveldo tvarkymo reglamente PTR 4.01.01:2007 nustatytų archeologijos tyrimų darbų sąnaudų normatyvų, todėl skaičiavimais suskaičiuota žala yra nepagrįsta. 2018 m. birželio 13 d. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo prieduose nurodytas žalos skaičiavimo nepagrįstumą taip pat patvirtina prie šio atsiliepimo pridėtas 2017 m. gegužės 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su 2017 m. gegužės 12 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedais. Pastarajame akte ir jo prieduose (duomenys neskelbtini) galimai padarytos žalos dydis buvo nurodytas 39 354,04 Eur, kuris susidėjo iš 21 855,02 Eur padarytų nuostolių sumos ir 17 499,02 Eur papildomų architektūrinių (manytina, kad turėta omenyje „archeologinių“) tyrimų kainos. Tai kad: i) 2017 m. nuostoliai buvo įvardyti 17 499,02 Eur suma, o 2018 m. – 32 715,98 Eur suma; ii) 2017 m. buvo priskaičiuota papildomų darbų už 21 855,02 Eur sumą, o 2018 m. tokių darbų nebuvo priskaičiuota; iii) 2017 m. nuostolių skaičiavimo sąmatoje darbų kodais AR-2-11, AR-2-10 nurodyti skirtingi darbų kiekiai, nei nurodyti kiekiai 2018 m. analogiškoje sąmatoje; iv) 2017 m. ir 2018 m. sąmatose nurodyti skirtingo pobūdžio darbai, rodo tokius skaičiavimus esant nepagrįstais, o juos sudarančius įrodymus nepatikimais.

22. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovas žalos paaiškėjimo diena laiko 2018 m. birželio 13 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo datą, o atsakovė Departamento inspektoriaus atlikto faktinio patikrinimo atsakovės žemės sklype datą – 2016 m. liepos 26 d. Atsakovė šį argumentą grindžia Departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto aprašo 3 punkto nuostata: „Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Departamento teritorinis skyrius, užfiksavęs nekilnojamosios kultūros vertybės sužalojimo atvejį, apie tai raštu nedelsiant informuoja Departamento Kontrolės skyrių ir jam pateikia <...>". Ieškovo viešai skelbiami departamento ir jo skyrių nuostatai nustato, kad teritoriniai skyriai „per tris darbo dienas nuo sužinojimo dienos raštu teikia informaciją Departamento direktoriui apie <...> nustatytus kultūros vertybių sužalojimo atvejus". Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2019 m. gruodžio 3 d., tačiau 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad apie savo galbūt pažeistas teises ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. liepos 26 d., kai ieškovas atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad be ieškovo raštiško sutikimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdomos gyvenamųjų namų statybos atsakovės sklype.

23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

24. Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno skyrius 2016 m. liepos 26 d. patikrino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją ir užfiksavo, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiame atsakovei priklausančiame sklype pastatytas vieno aukšto su dvišlaičiu stogu gyvenamasis pastatas, greta jo pastatytas ant ratų gyvenamas vagonėlis, kurių statybų projektai su D. K. skyriumi nederinti. D. K. skyrius surašė 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą, 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į Statybos inspekciją, kuri 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikrinusi statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovei 2016 m. rugsėjo 7 d. surašė savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą iki 2017 m. kovo 7 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

31. Atsakovė argumentus, jog ieškovė neįrodė, kokias (duomenys neskelbtini) vertingąsias savybes atsakovė sunaikino grindžia archeologo V. V. 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad po namo pamatų perimetru patenkantys kapai nebuvo sunaikinti, bei archeologo M. D. 2018 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, jog ir elektros įvado vietoje praktiškai niekas nebuvo pažeista, bei archeologo M. D. teismo posėdyje teiktais paaiškinimais, kad (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės yra reljefas, pavieniai archeologiniai radiniai ir kapai su jų konstrukcija, bet ne kultūrinis sluoksnis, t. y. pasak atsakovės, kultūrinis sluoksnis nėra (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), į kurio teritoriją patenka atsakovės žemės sklypas, pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui. Pagal NKPAĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, mokslinio pažinimo apsaugos tikslas nustatomas siekiant išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. Pažymėtina, kad nekilnojamasis kultūros paveldas apibūdinamas kaip praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos (ne)išlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija; nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso (NKPAĮ 2 straipsnio 20, 21 punktai).

33. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Mokslinė archeologijos komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovės užsakymu (grupės vadovas archeologas V. V.) atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitai. Ataskaitos išvadoje nurodoma, kad buvo ištirtos keturios 2x5 m dydžio perkasos su išpjovomis, bendras 57,5 kv. m dydžio plotas. Atlikus tyrimus nustatyta, jog sklype po paviršiniais sluoksniais yra susiformavęs 1055 cm storio armens sluoksnis. Jame surasta titnaginių radinių, žalvarinių dirbinių ir jų fragmentų, žirgo aprangos daiktų bei bent 3 (MIS)10 suardytų žirgų palaikai. Aptikti radiniai pagal tyrimų metu rastus kapus datuojami XIV-XVI a. Armens sluoksnyje taip pat rasta degintinių kauliukų. Manoma, kad armenyje aptikti radiniai yra iškelti iš degintinių kapų ir griautinių kapų užpildų, ilgą laiką ariant žemę. Perkasoje Nr. 1 aptikti 9 kapai. Iš jų 7 griautiniai (Nr. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9) ir 2 degintiniai (Nr. 5, 6). Perkasoje ištirti 3 griautiniai kapai (Nr. 1, 2, 7), 2 degintiniai kapai (Nr. 5, 6). Kapai Nr. 3, 4, 8, 9 netirti, nes į perkasą pateko jų mažoji dalis. Rasti 2 griautiniai kapai (Nr. 2, 7) pagal įkapes datuojami XIV a. pab. – XV a. Panašiai galima datuoti ir kapą Nr. 1, nors jame nebuvo tiksliai datuojamų įkapių, tačiau jis rastas visiškai greta kapo Nr. 2, o tai leidžia manyti, kad kapai vienalaikiai. Degintinių kapų Nr. 5 ir Nr. 6 tiksliam datavimui duomenų nėra. Perkasoje Nr. 2 aptikta 11 griautinių kapų. Perkasoje ištirti 8 kapai (Nr. 10, 11, 13, 1519). Kapai Nr. 12, 14, 20 netirti, nes į perkasą pateko jų mažoji dalis. Rastas griautinis kapas Nr. 19 pagal įkapes datuojamas XIV a. pab. – XV a. Kapas Nr. 17 pagal įkapes (odinis kapšelis su 2 Aleksandro denarais) datuojamas XVI a. I p. Likę kapai buvo be tiksliai datuojamų įkapių. Kapai Nr. 10 ir Nr. 16 neabejotinai yra ankstyvesni už kapą Nr. 13, kadangi kapo Nr. 13 įkasimo metu buvo suardyti minėtieji kapai. Remiantis tuo, kad perkasoje mirusieji palaidoti greta vienas kito kapus Nr. 11, 13, 15, 17, 18, 19 reikėtų datuoti XIV a. pab. – XVI a. I p. Suardytų kapų Nr. 10, 16 datavimui trūksta duomenų. Perkasoje Nr. 3 40-45 cm gylyje fiksuota XXI a. duobė/perkasimas, perkasoje Nr. 4 – 55 cm gylyje buvo atidengta kapo Nr. 21 duobė. Kapas netirtas, nes pateko po stovinčio namo pamatais. Archeologinių tyrimų metu perkasose Nr. 1, 2, 4 aptikta 19 griautinių kapų ir 2 degintiniai kapai, iš jų pilnai ištirta 11 griautinių (vienas kapas dvigubas) ir 2 degintiniai kapai. Tyrimų metu aptikti 4 vyrų kapai (Nr. 2, 7, 10, 17), 2 moterų kapai (Nr. 13, 19), 3 kapų lytis nenustatyta (Nr. 1, 16, 18), 2 kapai identifikuoti kaip vaikų kapai (Nr. 11, 15). Kapų Nr. 2, 7, 8, 11, 13 užpilduose rasta mažiausiai po vieną degintinį nenustatytos lyties ir amžiaus individą. Pagal 2017 m. vykdytų tyrimų duomenis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) chronologiją reikėtų koreguoti chronologine ribas, jas išplečiant nuo I iki XVI a. Po tyrimų perkasos užkastos, surasta antropologinė medžiaga perduota į VU medicinos fakultetą antropologijos katedrą tolimesniems tyrimams. Perkasoje Nr. 1 kape Nr. 2 rastas peilis ir moneta ir perkasoje Nr. 2 kape Nr. 18 rasta piniginė – kapšelis perduota į Nacionalinio muziejaus viduramžių ir naujųjų laikų skyrių tolimesniems restauravimo darbams kartu su visais tyrimų metu rastais radiniais. Tyrimų metu aptikti 328 vnt. radinių. Išvadoje pateiktos paminklosauginės rekomendacijos: sklype prieš vykdant bet kokius žemės kasimo darbus yra būtina atlikti detalius archeologinius tyrimus. Išvadoje pateiktas ir namo statybos žemės sklype metu padarytos žalos archeologiniam paveldui įvertinimas: tyrimų metu nustatyta 1) gręžiant polius/ gręžinius (nustatytas tik vieno polio gylis, kuris buvo 120 cm gylio nuo žemės paviršiaus) namo pamatams, akivaizdžiai buvo pažeistos kapų Nr. 2 ir Nr. 21 struktūros; 2) griautinių kapų duobės buvo aptiktos 45–65 cm gylyje, o kapai 75–125 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, todėl manoma, jog gręžiant polius pamatams galėjo būti pažeista ir daugiau šioje vietoje esančių XIV a. pab.–XV a. pirmos pusės kapų; 3) remiantis tyrimų metu surinkta medžiaga, kapai Nr. 3, 8, 12, 21 pateko po dabartiniu pastato pamatu, todėl jų būklė neaiški; 4) perkasoje Nr. 3 40–45 cm gylyje rastas vėlyvas perkasimas, kuriame paklotas neaiškios paskirties 5 cm diametro guminis vamzdis, bei greta jo rastas 3 cm diametro plastikinis elektros kabelio (?) šarvas vedantys po pastatu. Išvadoje nurodoma, jog žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo vykdyti ne aplink visą pamatų perimetrą. Taip pat archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti po pastatu.

40. Atsakovė nesutinka su O. V. 2018 m. gegužės 30 d. lokalinėje sąmatoje apskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi: 1) byloje esantis 2020 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 73 patvirtina, kad nei po namu, nei terasos vietoje esanti žemė nebuvo judinta, liudytojais byloje apklausti archeologai Z. B., A. Ž., M. D. patvirtino, kad jeigu po namu esanti žemė nebuvo judinta, tai tame plote nebuvo prarastas mokslinio pažinimo šaltinis, todėl 2018 m. gegužės 30 d. O. V. lokalinėje sąmatoje nepagrįstai nurodytas 107,8 kv. m tirtinas plotas, taip pat nėra aišku, kaip apskaičiuotas sąmatoje nurodytas elektros įvado vietoje tirtinas 9,9 kv. m plotas; 2) sąmatoje suma ,,išpūsta“, kadangi nepagristai parinktas darbo kodas „AR-2-1" pagal kurį archeologiniai tyrimai atliekami iki 3 m gylio, nepagristai nustatytas 1,9 m namo pamato projektinis gylis, kadangi atsakovės namo projektinė dokumentacija patvirtina, kad namo pamatai buvo suprojektuoti poliniai, kurių bendras gylis yra 1,35 m, faktinį namo pamatų polių įgilinimą nuo žemės paviršiaus iki 1,2 m patvirtina archeologo V. V. 2017 m. gegužės 31 d. archeologinių tyrimų pažyma ir 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. Apklausti archeologai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir jame esančiame atsakovės žemės sklype esančios vertingosios savybės – kapai ir kiti archeologiniai radiniai yra maždaug 0,4–1,0 m gylyje; 3) galimai padarytos žalos dydis gali būti skaičiuojamas nebūtinai O. V. parengta lokaline sąmata, bet taip pat kitų archeologų pasiūlymais dėl archeologinių tyrimų darbų kainos. Atsakovės žemės sklype jau atliktų archeologo V. V. žvalgomųjų archeologinių tyrimų kaina (1500,00 Eur už 57,5 kv. m) ir archeologo M. D. detaliųjų archeologinių tyrimų kaina (3200,00 Eur už 59 kv. m) patvirtina, kad reali 117,7 kv. m ploto detaliųjų archeologinių tyrimų (duomenys neskelbtini) rinkos kaina yra ženkliai mažesnė, nei nurodyta ieškovės sąmatoje.

42. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) sudaryta komisija sužalotos kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. Įsakymo 7 punktu apskaičiuoti nuostolių dydį parengiant nuostolių dydžio apskaičiavimo dokumentus pavesta Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetui. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 30 d. lokalinės sąmatos, atlygintinus nuostolius sudaro detaliųjų archeologinių tyrimų 32 715,98 Eur kaina, į kurią įskaičiuoti tyrimų (kasinėjimų) darbai, taip pat tyrimų ataskaitų rengimas, metodinių nurodymų, istorinių pažymų rengimas, fotodarbai ir organizavimo sąnaudos, taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų tyrimų bei tvarkybos darbų projektavimo paslaugų bendrieji ekonominiai normatyvai (papildomi darbo užmokesčio priskaitymai, socialinio draudimo išlaidos, kt.). Iš sąmatos aiškinamojo rašto matyti, kad archeologinių tyrimų darbų plotą sudaro visas užstatyto namo plotas, kai iškasos gylis 1,9 m, ir elektros įvado plotas, kaip iškasos gylis 1,1. Teismo posėdyje liudytoja apklausta sąmatą sudariusi ekspertė O. V. paaiškino, kad kartu su komisijos nariais buvo nuvykusi į atsakovės žemės sklypą, kuriame buvo atlikta situacijos apžiūra, matavimai; namo pamatų gylio nematavo, komisijai pateiktoje projektinėje dokumentacijoje nebuvo konkrečiai nurodytas pamatų gylis, todėl atsižvelgiant į tai, kad namo pamatai poliniai, pastato iškasos gylis parinktas 1,9 m.

47. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, tačiau atsakovė, atstovaujama advokato, nereiškė prašymo šio straipsnio pagrindu sumažinti prašomos priteisti žalos dydžio.