- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-2569-1088/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19975-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Ieškovas
- Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Atsakovas
- L. T.
- Advokatai
- Tomas Petrauskas
dalyvaujant ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įgaliotoms atstovėms A. N. ir J. B., atsakovei L. T. ir jos atstovui advokato padėjėjui Tomui Petrauskui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinį atsakovei L. T. dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai.
1. Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir ieškovas, Departamentas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. T. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 32 715,98 Eur visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti, sužalojus valstybės saugomą kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, teismo posėdyje ieškovo atstovės paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) patenka į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. galioja juridinis faktas, kad atsakovės žemės sklypas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
3. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalį moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 17 straipsnio 3 dalį neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte galima vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, t. y neatlikus archeologinių tyrimų, statyti naujus statinius yra draudžiama.
4. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Departamento Kauno skyrius 2016 m. liepos 26 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir užfiksavo, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiuose sklypuose pastatyti/statomi gyvenamieji namai: <...> Žemės sklype pastatytas vieno aukšto su dvišlaičiu stogu gyvenamasis pastatas, greta jo pastatytas ant ratų gyvenamas vagonėlis. Statybų projektai su Departamento Kauno skyriumi nederinti. Per (duomenys neskelbtini) teritoriją suformuoti lauko keliukai, įrengtos gatvių nuorodos. Departamento Kauno skyrius surašė 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Departamento Kauno skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių.
6. Atsakovė Departamento Kauno skyriui pastatyto gyvenamojo namo suderinto projekto nepateikė. Pateikė „Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ priešprojektinius pasiūlymus, kurių aiškinamajame rašte nurodoma, kad žemės sklype projektuojamas vieno buto gyvenamas namas su terasa ir ūkiniu pastatu (1 a), užstatymo plotas – 116,05 kv. m. Garažas projektuojamas pietvakarinėje pusėje nuo gyvenamojo namo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovė, vykdžiusi savavališkus statinio žemės sklype statybos darbus ir tuo padariusi žalą valstybės saugomam kultūros paveldo objektui – (duomenys neskelbtini). Žemės judinimo ir statybos darbais žemės sklype buvo negrįžtamai prarastas mokslinių duomenų šaltinis, iki sužalojimo žemės sklype buvusios (duomenys neskelbtini) būklės atkurti neįmanoma. Atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuoti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), žala nustatyta Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2018 m. birželio 13 d aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis NKPAĮ 29 straipsnio 2 dalimi, Departamento Kauno skyrius 2017 m. liepos 17 d. (rašte klaidingai nurodyti 2017 metai, turėtų būti 2018 metai – ieškovo pastaba) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos atlyginimo“ L. T. pasiūlė iki 2018 m. lapkričio 1 d. atlyginti didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomai archeologinio pobūdžio nekilnojamajai kultūros vertybei – (duomenys neskelbtini) padarytą 32 715, 98 Eur žalą. Departamento Kauno skyrius gavo atsakovės atstovo advokato atsakymą į reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovė L. T. nesutiko su siūlymu atlyginti žalą. Ieškovas 2018 m. spalio 11 d. raštu pakartotinai atsakovei pasiūlė atlyginti žalą. Teismo posėdyje ieškovo atstovės palaikė ieškinį ir prašė tenkinti.
II. Atsakovės atsikirtimų argumentai
9. Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 266 atkūrė Z. L. nuosavybės teises į 0,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas). Z. L. 2017 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo žemės sklypą savo dukrai L. T.. 2015 m. pavasarį žemės sklype atsakovė, Z. L. sutikimu leidus, pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kuris priskirtinas II grupės nesudėtingajam statiniui. Prieš pradedant žemės sklype statyti statinį, atsakovė kreipėsi į matininkę, kuri sudarė statinio brėžinį. Kadangi nei matininkė, nei atsakovė Nekilnojamojo turto registre nepatikrino aktualios informacijos apie žemės sklypą, todėl statinys žemės sklype buvo pradėtas statyti vadovaujantis bendrąja taisykle, kad ne miesto teritorijoje II grupės nesudėtingieji statiniai galėjo būti statomi be statybą leidžiančio dokumento, t. y. neturint Kultūros paveldo departamento rašytinio pritarimo.
10. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kuriame nurodė, kad 2016 m liepos 26 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad be ieškovo raštiško sutikimo teritorijoje vykdomos gyvenamųjų namų statybos. Statybos inspekcija 2016 m. rugsėjo 7 d. surašė savavališkos statybos aktą ir pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į atsakovės motiną ir ankstesnę žemės sklypo savininkę Z. L., kuriame nurodė, kad 2016 m. liepos 2 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad be ieškovo raštiško sutikimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas, kad vykdant statybas archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objekte turi būti atlikti archeologiniai tyrimai, kad, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybes pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Ieškovas 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2K-339 atsakovę ir Z. L. informavo, kad dėl žemės sklype užfiksuotų savavališkų statybų buvo kreiptasi dėl (duomenys neskelbtini) padarytai žalai nustatyti komisijos sudarymo, bei nurodė, kad dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų statybos projektui rengti išdavimo bus sprendžiama esant žalos komisijos išvadoms.
11. Nei atsakovei, nei Z. L. nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma nei apie ieškovo numatytą atlikti 2016 m. liepos 26 d. patikrinimą žemės sklype, nei apie Statybos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimą žemės sklype. A. S. inspekcijos atliktus veiksmus ir surašytus su patikrinimu susijusius dokumentus atsakovei tapo žinoma tik 2016 m. rugsėjo 8 d. atvykus į Statybos inspekciją. Atsakovei ir Z. L. buvo paaiškinta, kad žemės sklype pradėta vykdyti II grupės nesudėtingojo statinio statyba yra neteisėta, nes nėra gautas Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, kuris būtinas statybos darbus vykdant kultūros paveldo objekto teritorijoje. Dėl šių priežasčių buvo surašytas 2016 m. rugsėjo 7 d. Savavališkos statybos aktas. Atsakovei ir Z. L. patarta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir prašyti išduoti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Tam, kad būtų išduotas toks pritarimas, pirmiausia prieš rengiant statinio projektą, reikalinga gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Taigi, atsakovė ir Z. L., sužinojusi, kad žemės sklype pradėti vykdyti statybos darbai neatitinka tokių darbų vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl padaryto pažeidimo ištaisymo ir 2016 m. lapkričio 2 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. spalio 1 d., 2019 m. sausio 25 d. prašymais, kreipėsi į ieškovą, o vėliau (pasikeitus specialiųjų reikalavimų išdavimo tvarkai) ir į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo. Tačiau tiek ieškovas, tiek Kauno rajono savivaldybės administracija tokių prašymų netenkindavo ir atsisakydavo išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus motyvuojant tuo, jog dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų statybos projektui rengti išdavimo bus sprendžiama esant žalos komisijos išvadoms. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio3 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 12 d. administracinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir Kauno rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti atsakovės 2019 m. sausio 25 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo. Taigi ieškovas netenkindavo atsakovės prašymų išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad pirmiausia atsakovė turi atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą žalą.
12. Ieškovas 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo atlyginti archeologinio pobūdžio nekilnojamajai kultūros vertybei – (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir bendrą atkūrimo darbų kainą 32 715,98 Eur. Atsakovė nesutiko ir nesutinka, kad namo statybomis žemės sklype archeologinio pobūdžio nekilnojamajai kultūros vertybei – (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žalos, taip pat su žalos dydžiu, todėl ieškovo reikalavimų nevykdė. Atsakovė neprieštaravo ieškovo pozicijai, kad grunto judinimo vietose turi būti atlikti archeologiniai tyrimai, todėl juos ir atliko. Nors Statybos inspekcija pripažino žemės sklype vykdytas statybas savavališkomis, tačiau iš karto nuo tokio fakto ir atlikti tyrimus poreikio sužinojimo, atsakovė dėjo pastangas savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Parengė žemės sklype pradėto statyti II grupės nesudėtingojo statinio projektą, teikė prašymus išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, žemės sklype atliko detaliuosius archeologinius tyrimus. Taigi atsakovė pareigingai naudojosi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teise pašalinti savavališkos statybos padarinius – gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nuo ieškovo 2016 m. rugpjūčio 4 d. jokie statybos ar žemės judinimo darbai žemės sklype nebuvo vykdomi.
13. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų egzistavimo. Ieškovas neįrodė atsakovės kaltės ir (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Nėra atsakovės kaltės, atsakovė sąmoningai nesiekė padaryti žalos (duomenys neskelbtini) ir net neturėjo tokio tikslo. Atsakovė pradėdama statybos darbus žemės sklype nežinojo, t. y. nesuvokė, kad prieš pradedant tokius darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus numatytose grunto judinimo vietose. Atsakovės nesuvokimas, kad žemės sklype negalimi statybos darbai prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, patvirtina, kad atsakovė nesiekė tyčia pažeisti NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies ar kitų teisės aktų, t. y. judinti archeologiškai neištirtą gruntą.
14. Nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) yra kartu laikytinas ir „istorinės ar kultūrinės“ reikšmės. Toks ieškovo teiginys neatitinka 2007 m. liepos 5 d. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytam objekto vertingųjų savybių pobūdžiui ir prieštarauja NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytam nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymui pagal reikšmingumą lemiančias vertingąsias savybes. Akte nėra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų priskiriamos istorinio arba kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžiai. NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti archeologinis - praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai.“ Todėl (duomenys neskelbtini) gali būti laikytinas tik mokslinės reikšmės kultūros paveldo objektu. Tiek 2007 m. gegužės 16 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Kultūros vertybių registre tinklapyje (duomenys neskelbtini) pateikti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenys nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės yra žemės ir jos paviršiaus elementai – i) reljefas, ii) pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos; iii) kapai su jų įranga ir konstrukcija. Žemės sklype vykdant statybos darbus nebuvo pakeistas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reljefas, todėl vertinant atsakovės vykdytais statybos darbais (duomenys neskelbtini) galimai padarytą žalą ieškovas turėtų įrodyti, kokie archeologiniai radiniai ar kapai buvo prarasti taip, kad mokslinis jų pažinimas pasidarė nebeįmanomas.
15. (duomenys neskelbtini) galimai padarytą 32 715,98 Eur žalą ieškovas įrodinėja statybų metu žemės sklype neva judinto grunto plotu – (namo su terasa plotu ir elektros įvadui reikalingu plotu), o žalos dydį grindžia archeologinių tyrimų judinto grunto plotui kainos suma, kuria ieškovas įrodinėja 2019 m. birželio 13 d. Aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedais. Atsakovė pažymi, kad statant namą žemės kasimo ir/ar grunto judinimo darbai nebuvo atliekami visame namo su terasa užimame plote. Namo pamatai yra gręžtiniai poliai, kaip technologiškai įprasta tokio tipo namams, į žemę įgilinti 1,2 m nuo žemės paviršiaus. Šią aplinkybę patvirtina archeologo V. V. 2017 m. gegužės 31 d. archeologinių tyrimų pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas aplinkybės dėl polių įgilinimo gylio taip pat neginčija. Namas neturi rūsio, t. y. nebuvo judinama žemė po visu namo vidiniu plotu. Numatytos terasos vietoje žemė taip pat nebuvo judinama, nes terasa nebuvo įrengta, o ir ją įrengiant technologiškai nėra numatyta judinti po ja esantį gruntą. Vadinasi, didžioje dalyje namo su terasa užimamo žemės sklypo ploto nebuvo atliekami žemės kasimo ir grunto judinimo darbai, todėl archeologiniai radiniai ar kapai, jeigu jų ten yra, nebuvo pažeisti. Detalieji archeologiniai tyrimai turi būti atliekame ne apskritai visame žemės sklypo plote, o tik teritorijoje, kurioje buvo judintas žemės gruntas. Atsakovė jau yra atlikusi elektros įvadui reikalingo ploto detaliuosius archeologinius tyrimus, todėl jau vien dėl šios priežasties ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas.
16. Net ir tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) galimai padaryta žala būtų skaičiuojama remiantis archeologinių tyrimų kaštų suma, ieškovo ieškinio suma būtų akivaizdžiai nepagrįsta. Prie akto pridėtuose skaičiavimuose (aiškinamajame rašte) ir sąmatoje nurodyta, kad padarytų nuostolių dydis (duomenys neskelbtini) siekia 32 715,98 Eur. Susipažinus su skaičiavimų (aiškinamojo rašto) ir sąmatos turiniu akivaizdu, kad žalos dydis yra nepagrįstas, nes skaičiuojant buvo netinkamai parinkti darbai, jų kiekiai, neaišku kokie koeficientai buvo taikomi. Prie akto pridėtų skaičiavimų (aiškinamojo rašto) ir sąmatos turinys neatitinka Paveldo tvarkymo reglamente PTR 4.01.01:2007 nustatytų archeologijos tyrimų darbų sąnaudų normatyvų, todėl skaičiavimais suskaičiuota žala yra nepagrįsta. 2018 m. birželio 13 d. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo prieduose nurodytas žalos skaičiavimo nepagrįstumą taip pat patvirtina prie šio atsiliepimo pridėtas 2017 m. gegužės 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su 2017 m. gegužės 12 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedais. Pastarajame akte ir jo prieduose (duomenys neskelbtini) galimai padarytos žalos dydis buvo nurodytas 39 354,04 Eur, kuris susidėjo iš 21 855,02 Eur padarytų nuostolių sumos ir 17 499,02 Eur papildomų architektūrinių (manytina, kad turėta omenyje „archeologinių“) tyrimų kainos. Tai kad: i) 2017 m. nuostoliai buvo įvardyti 17 499,02 Eur suma, o 2018 m. – 32 715,98 Eur suma; ii) 2017 m. buvo priskaičiuota papildomų darbų už 21 855,02 Eur sumą, o 2018 m. tokių darbų nebuvo priskaičiuota; iii) 2017 m. nuostolių skaičiavimo sąmatoje darbų kodais AR-2-11, AR-2-10 nurodyti skirtingi darbų kiekiai, nei nurodyti kiekiai 2018 m. analogiškoje sąmatoje; iv) 2017 m. ir 2018 m. sąmatose nurodyti skirtingo pobūdžio darbai, rodo tokius skaičiavimus esant nepagrįstais, o juos sudarančius įrodymus nepatikimais.
Šalies argumentai
17. Ieškovo prašomos priteisti sumos priteisimas akivaizdžiai prieštarautų kompensacinei nuostolių atlyginimo paskirčiai. Statybos darbai žemės sklype buvo vykdomi 2015 m., pirmenybė, taikant NKPAĮ 29 straipsnio nuostatas turi būti teikiama saugomos vertybės atkūrimui. Be to, iš ieškovo ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad tenkinus ieškovo ieškinį, abejotina, ar iš atsakovės priteista žalos atlyginimo suma būtų skirta (duomenys neskelbtini) kapinyne esančio žemės sklypo detaliesiems archeologiniams tyrimams atlikti, ar bent jau apskritai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) archeologiniams tyrimams atlikti. Taigi, ieškovas, nepaisant itin didelės lėšų sumos iš atsakovės išieškojimo, galėtų ir toliau iš atsakovės reikalauti atsakovės asmeninėmis lėšomis atlikti (duomenys neskelbtini) esančio Žemės sklypo dalies archeologinius tyrimus. Vadinasi, ieškovo pareikšto reikalavimo tenkinimas ne tik neatitiktų NKPAĮ 29 straipsnio nuostatose įtvirtinto teisinio reguliavimo ir juo siekiamų tikslų, bet ir apskritai žalos atlyginimo instituto esmės bei pamatinių teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK, 1.5 straipsnis).
Atsiliepimas
18. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovui apie žalos padarymą turėjo ir galėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2016 m. liepos 26 d. kai ieškovas atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad be ieškovo raštiško sutikimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje atsakovės sklype vykdomos gyvenamojo namo statybos, todėl ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trijų metų terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kaip archeologinė vietovė, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui.
20. Kultūros paveldo Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinti Kultūros vertybių registre registruotos vertybės – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenys. Akto (duomenys neskelbtini) punktu nustatytos šios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės: žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas ((duomenys neskelbtini) slėnis; ilgą laiką buvo ariamas); pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos (žalvarinės antkaklės trimitiniais galais fragmentai, peilio apkalas, žalvarinė plokštelė ir kt.; radiniai paveikti korozijos); kapai su jų įranga ir konstrukcija (griautinių ir degintinių mirusiųjų kapai, su įkapėmis). Akto 2 punkte nustatyta, kad kultūros paveldo objektas – (duomenys neskelbtini) yra vieta (vadovaujantis NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių). Akto 5 punkte nustatytas (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis (vadovaujantis NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai). Akto 6 punkte nustatytas objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis, t. y. reikšmingas Lietuvos visuomenei (visos valstybės teritorija). (duomenys neskelbtini) moksliniam pažinimui saugomas, unikalus archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės kultūros paveldo objektas, reikšmingas Lietuvos visuomenei visos valstybės teritorijos lygmeniu. Nekilnojamosios kultūros vertybės – archeologinės vietos bendrąsias priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato Nekilnojamosios kultūros vertybės – archeologinės vietos tipinis apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152.
21. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) patenka į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, 0,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. lapkričio 7 d. priklausė Z. L., nuo 2017 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2-1766 pagrindu atsakovei L. T.. Žemės sklypas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2007 m. birželio 19 d. kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; įrašas galioja nuo 2008 m. rugsėjo 3 d.
Dėl ieškinio senaties
22. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovas žalos paaiškėjimo diena laiko 2018 m. birželio 13 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo datą, o atsakovė Departamento inspektoriaus atlikto faktinio patikrinimo atsakovės žemės sklype datą – 2016 m. liepos 26 d. Atsakovė šį argumentą grindžia Departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto aprašo 3 punkto nuostata: „Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Departamento teritorinis skyrius, užfiksavęs nekilnojamosios kultūros vertybės sužalojimo atvejį, apie tai raštu nedelsiant informuoja Departamento Kontrolės skyrių ir jam pateikia <...>". Ieškovo viešai skelbiami departamento ir jo skyrių nuostatai nustato, kad teritoriniai skyriai „per tris darbo dienas nuo sužinojimo dienos raštu teikia informaciją Departamento direktoriui apie <...> nustatytus kultūros vertybių sužalojimo atvejus". Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2019 m. gruodžio 3 d., tačiau 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad apie savo galbūt pažeistas teises ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. liepos 26 d., kai ieškovas atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad be ieškovo raštiško sutikimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdomos gyvenamųjų namų statybos atsakovės sklype.
23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno skyrius 2016 m. liepos 26 d. patikrino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją ir užfiksavo, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiame atsakovei priklausančiame sklype pastatytas vieno aukšto su dvišlaičiu stogu gyvenamasis pastatas, greta jo pastatytas ant ratų gyvenamas vagonėlis, kurių statybų projektai su D. K. skyriumi nederinti. D. K. skyrius surašė 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą, 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į Statybos inspekciją, kuri 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikrinusi statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovei 2016 m. rugsėjo 7 d. surašė savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą iki 2017 m. kovo 7 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.
25. Ieškovė žalą įrodinėja 2018 m. birželio 13 d. Aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintas Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis šio aprašo 4 punktu (nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. galiojanti akto redakcija) Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) sudaryta komisija sužalotos kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. Komisija 2018 m. birželio 13 d. Aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad žemės sklype neteisėtai, t. y. neatlikus archeologinių tyrimų, nesuderinus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo, pastačius gyvenamąjį namą, buvo sužalotas didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, kultūros paveldo objektui padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina 32 715,98 Eur. Aktas patvirtintas Departamento direktoriaus. Teismas vertina, kad apie padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas sužinojo Komisijai išnagrinėjus visus su sužalojimo atveju susijusius dokumentus ir duomenis ir Komisijai surašius galutinį Aktą, kuriame pateiktos išvados dėl nustatytų pažeidimų, žalos dydžio ir jos išieškojimo. Komisijos aktas dėl atlygintinos žalos dydžio surašytas 2018 m. birželio 13 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 3 d., todėl daroma išvada, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas.
Dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą nekilnojamai kultūros vertybei
26. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Atsakovė nurodo, kad nepažeidė NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies, nes statybos darbus atliko ne pati atsakovė, o statybos darbų rangovai; atsakovė sąmoningai nesiekė padaryti žalos (duomenys neskelbtini) ir neturėjo tokio tikslo, pradėdama statybos darbus žemės sklype nežinojo, t. y. nesuvokė, kad prieš pradedant tokius darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus numatytose grunto judinimo vietose. Be to, Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1231-894/2018 motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad „sklypo savininkė Z. L. apie ginčo sklypo įrašymų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrų 2007 m. birželio 19 d. informuota nebuvo. Teismo vertinimu, Z. L. įgyjant minėtų sklypų nebuvo pagrindo manyti, jog minėtam sklypui taikomos XIX skirsnio specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos). <...> Teismas sprendžia, jog tuometinė sklypo savininkė ir atsakovė neturėjo pareigos periodiškai tikrinti ginčo sklypo juridinius faktus“. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad atsakovė, prieš pradėdama namo statybas žemės sklype, neturėjo pareigos tikrinti registruose esančios informacijos apie žemės sklypo teisinę padėtį ir iš jos kylančius įpareigojimus.
27. Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti nekilnojamieji daiktai, kai jie suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie juridinius faktus, tarp jų ir nekilnojamojo daikto įrašymą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; nekilnojamojo daikto buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 17, 18 punktai).
28. Vertinant 26 punkte nurodytus atsakovės argumentus, byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. galioja įrašytas juridinis faktas, kad 0,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministro direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paskelbtas „Valstybės žiniose“ (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nekilnojamųjų vertybių pripažinimo saugomomis“ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui, įsakymas paskelbtas ,,Valstybės žiniose“ (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) yra Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, šie duomenys viešai skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas nuo 2000 m. lapkričio 7 d. priklausė Z. L., kuri 2017 m. birželio 13 d. sklypą perleido dukrai – atsakovei. Ieškovės į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad jau 2007 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) stovėjo informacinė lenta su užrašu „(duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietė ir senkapis. Saugokite šią archeologinę vietą, nekasinėkite, nežalokite“. Iš atsakovės pateiktos A. K. apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas teismo vertinimas dėl atsakovės neturėjimo pareigos periodiškai tikrinti sklypui įregistruotus juridinius faktus nevertintinas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintu faktu CPK 182 straipsnio 2 prasme. Taigi atsakovė žinojo ir galėjo žinoti, kad 0,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo teritoriją.
29. Vadovaujantis NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už objekto apsaugą, sutikimo draudžiama atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, žemės sklypo valdytojai, kaip neištirto moksliniam pažinimui saugomo objekto valdytojai, gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, t. y. neatlikus archeologinių tyrimų statyti naujus statinius ar priestatus yra draudžiama.
30. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiame teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendime konstatuota, kad į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktame žemės sklype 2015 m. pavasarį, t. y. kuomet ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui Z. L., statytoja L. T. pradėjo statyti gyvenamąjį namą neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Atsakovei statybos darbus vykdžius ne savavališkai, o Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. rengus statinio į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją patenkančiame žemės sklype statybos projektą, atsakovei būtų išduoti Kultūros paveldo departamento specialieji paveldosaugos reikalavimai bei toks projektas būtų patikrintas Departamento. Atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę gyvenamojo namo atsakovės žemės sklype statyba prieš tai neatlikus privalomų archeologinių tyrimų, yra nustatyti įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiame prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Esant nustatytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).
31. Atsakovė argumentus, jog ieškovė neįrodė, kokias (duomenys neskelbtini) vertingąsias savybes atsakovė sunaikino grindžia archeologo V. V. 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad po namo pamatų perimetru patenkantys kapai nebuvo sunaikinti, bei archeologo M. D. 2018 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, jog ir elektros įvado vietoje praktiškai niekas nebuvo pažeista, bei archeologo M. D. teismo posėdyje teiktais paaiškinimais, kad (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės yra reljefas, pavieniai archeologiniai radiniai ir kapai su jų konstrukcija, bet ne kultūrinis sluoksnis, t. y. pasak atsakovės, kultūrinis sluoksnis nėra (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
32. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), į kurio teritoriją patenka atsakovės žemės sklypas, pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui. Pagal NKPAĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, mokslinio pažinimo apsaugos tikslas nustatomas siekiant išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. Pažymėtina, kad nekilnojamasis kultūros paveldas apibūdinamas kaip praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos (ne)išlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija; nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso (NKPAĮ 2 straipsnio 20, 21 punktai).
33. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Mokslinė archeologijos komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovės užsakymu (grupės vadovas archeologas V. V.) atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitai. Ataskaitos išvadoje nurodoma, kad buvo ištirtos keturios 2x5 m dydžio perkasos su išpjovomis, bendras 57,5 kv. m dydžio plotas. Atlikus tyrimus nustatyta, jog sklype po paviršiniais sluoksniais yra susiformavęs 1055 cm storio armens sluoksnis. Jame surasta titnaginių radinių, žalvarinių dirbinių ir jų fragmentų, žirgo aprangos daiktų bei bent 3 (MIS)10 suardytų žirgų palaikai. Aptikti radiniai pagal tyrimų metu rastus kapus datuojami XIV-XVI a. Armens sluoksnyje taip pat rasta degintinių kauliukų. Manoma, kad armenyje aptikti radiniai yra iškelti iš degintinių kapų ir griautinių kapų užpildų, ilgą laiką ariant žemę. Perkasoje Nr. 1 aptikti 9 kapai. Iš jų 7 griautiniai (Nr. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9) ir 2 degintiniai (Nr. 5, 6). Perkasoje ištirti 3 griautiniai kapai (Nr. 1, 2, 7), 2 degintiniai kapai (Nr. 5, 6). Kapai Nr. 3, 4, 8, 9 netirti, nes į perkasą pateko jų mažoji dalis. Rasti 2 griautiniai kapai (Nr. 2, 7) pagal įkapes datuojami XIV a. pab. – XV a. Panašiai galima datuoti ir kapą Nr. 1, nors jame nebuvo tiksliai datuojamų įkapių, tačiau jis rastas visiškai greta kapo Nr. 2, o tai leidžia manyti, kad kapai vienalaikiai. Degintinių kapų Nr. 5 ir Nr. 6 tiksliam datavimui duomenų nėra. Perkasoje Nr. 2 aptikta 11 griautinių kapų. Perkasoje ištirti 8 kapai (Nr. 10, 11, 13, 1519). Kapai Nr. 12, 14, 20 netirti, nes į perkasą pateko jų mažoji dalis. Rastas griautinis kapas Nr. 19 pagal įkapes datuojamas XIV a. pab. – XV a. Kapas Nr. 17 pagal įkapes (odinis kapšelis su 2 Aleksandro denarais) datuojamas XVI a. I p. Likę kapai buvo be tiksliai datuojamų įkapių. Kapai Nr. 10 ir Nr. 16 neabejotinai yra ankstyvesni už kapą Nr. 13, kadangi kapo Nr. 13 įkasimo metu buvo suardyti minėtieji kapai. Remiantis tuo, kad perkasoje mirusieji palaidoti greta vienas kito kapus Nr. 11, 13, 15, 17, 18, 19 reikėtų datuoti XIV a. pab. – XVI a. I p. Suardytų kapų Nr. 10, 16 datavimui trūksta duomenų. Perkasoje Nr. 3 40-45 cm gylyje fiksuota XXI a. duobė/perkasimas, perkasoje Nr. 4 – 55 cm gylyje buvo atidengta kapo Nr. 21 duobė. Kapas netirtas, nes pateko po stovinčio namo pamatais. Archeologinių tyrimų metu perkasose Nr. 1, 2, 4 aptikta 19 griautinių kapų ir 2 degintiniai kapai, iš jų pilnai ištirta 11 griautinių (vienas kapas dvigubas) ir 2 degintiniai kapai. Tyrimų metu aptikti 4 vyrų kapai (Nr. 2, 7, 10, 17), 2 moterų kapai (Nr. 13, 19), 3 kapų lytis nenustatyta (Nr. 1, 16, 18), 2 kapai identifikuoti kaip vaikų kapai (Nr. 11, 15). Kapų Nr. 2, 7, 8, 11, 13 užpilduose rasta mažiausiai po vieną degintinį nenustatytos lyties ir amžiaus individą. Pagal 2017 m. vykdytų tyrimų duomenis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) chronologiją reikėtų koreguoti chronologine ribas, jas išplečiant nuo I iki XVI a. Po tyrimų perkasos užkastos, surasta antropologinė medžiaga perduota į VU medicinos fakultetą antropologijos katedrą tolimesniems tyrimams. Perkasoje Nr. 1 kape Nr. 2 rastas peilis ir moneta ir perkasoje Nr. 2 kape Nr. 18 rasta piniginė – kapšelis perduota į Nacionalinio muziejaus viduramžių ir naujųjų laikų skyrių tolimesniems restauravimo darbams kartu su visais tyrimų metu rastais radiniais. Tyrimų metu aptikti 328 vnt. radinių. Išvadoje pateiktos paminklosauginės rekomendacijos: sklype prieš vykdant bet kokius žemės kasimo darbus yra būtina atlikti detalius archeologinius tyrimus. Išvadoje pateiktas ir namo statybos žemės sklype metu padarytos žalos archeologiniam paveldui įvertinimas: tyrimų metu nustatyta 1) gręžiant polius/ gręžinius (nustatytas tik vieno polio gylis, kuris buvo 120 cm gylio nuo žemės paviršiaus) namo pamatams, akivaizdžiai buvo pažeistos kapų Nr. 2 ir Nr. 21 struktūros; 2) griautinių kapų duobės buvo aptiktos 45–65 cm gylyje, o kapai 75–125 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, todėl manoma, jog gręžiant polius pamatams galėjo būti pažeista ir daugiau šioje vietoje esančių XIV a. pab.–XV a. pirmos pusės kapų; 3) remiantis tyrimų metu surinkta medžiaga, kapai Nr. 3, 8, 12, 21 pateko po dabartiniu pastato pamatu, todėl jų būklė neaiški; 4) perkasoje Nr. 3 40–45 cm gylyje rastas vėlyvas perkasimas, kuriame paklotas neaiškios paskirties 5 cm diametro guminis vamzdis, bei greta jo rastas 3 cm diametro plastikinis elektros kabelio (?) šarvas vedantys po pastatu. Išvadoje nurodoma, jog žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo vykdyti ne aplink visą pamatų perimetrą. Taip pat archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti po pastatu.
34. Teismo posėdyje tyrimams vadovavęs archeologas V. V. paaiškino, jog tyrimas atliktas žalos įvertinimo tikslu. Ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog žemės sklype atsakovės vykdytais savavališkais gyvenamojo namo statybos darbais buvo padaryta žala nacionalinės reikšmės archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio valstybės saugomam kultūros paveldo objektui. Nurodytais savavališkai vykdytais veiksmais buvo sužalotos (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės, nustatytos Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. gegužės 16 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 13.2.4 punkte: kapai su jų įranga ir konstrukcija (griautinių ir degintinių mirusiųjų kapai, su įkapėmis). Kadangi archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti po pastatu, tikrasis archeologijos vertybių suardymo lygis nėra tiksliai nustatytas. Žemės sklype atliekant žemės kasimo bei statybos darbus prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sužalota nekilnojamosios kultūros vertybės vertingoji savybė – kapai su jų ranga ir konstrukcija ir taip prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis.
35. Teismo posėdyje liudytojas Z. B., atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, Vilniaus universiteto archeologas, buvęs atsakovės žemės sklype, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) išskirtinis tuo, jog teritorijoje yra viduramžių archeologiniai lobiai, kurie randami atliekant archeologinius tyrinėjimus. Neatlikus tyrimų statant statinį, įrengiant pamatus, tiesiant elektros kabelį buvo sužalotas (duomenys neskelbtini), prarasta mokslinė vertė; atkurti archeologijos paveldo neįmanoma. Nacionalinis lygmuo šiam kapinynui sutektas dėl to, kad kapinynas išsiskiria ilgalaikiškumu, įvairovei ir tokių kapinynų nėra daug,
36. Liudytojas A. Ž., atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, šiuo metu pensininkas, lankęsis atsakovės sklype, paaiškino, kad į kultūros vertybių sąrašą įtraukto objekto vertė neįkainojama. Statant statinius naikinamas kultūrinis sluoksnis, sunaikinamas šaltinis; žala negali būti atkurta, nes objektai sunaikinami.
37. Liudytojas G. Z., atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, Klaipėdos universiteto mokslininkas, buvęs atsakovės sklype, paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) labai reikšmingas mokslui. Tai kas yra (duomenys neskelbtini) yra mokslinis duomenų šaltinis. Vykdant statybas neatlikus archeologinių tyrimų yra sunaikinamas šaltinis ir nėra jokių priemonių jį atkurti.
38. Atsakovės užsakymu 2018 m. birželio mėnesį atsakovės sklype atlikti detalieji archeologiniai tyrimai (grupės vadovas archeologas M. D.). Tyrimai vykdyti siekiant pilnai ištirti numatomų žemės judinimo darbų vietose galimai esančius palaidojimus, surinkti mokslinę informaciją apie tiriamoje vietoje esančių sluoksnių storį, chronologiją. Pažymoje nurodoma, kad sklype (duomenys neskelbtini) numatyto įrengti įvado į namą vietoje, nuotekų valymo įrengimų statybos vietoje, elektros įvado į suprojektuotą garažą vietoje bei suprojektuotoje garažo vietoje žemės judinimo darbai gali būti vykdomi be papildomų archeologinių tyrimų, nes jų vietose atlikti detalieji archeologiniai tyrimai. Pažymoje pažymima, kad (duomenys neskelbtini) yra svarbus moksliniam ankstyvojo valstybinio laikotarpio pažinimui, turi išsaugojęs išskirtinių akmens amžiaus vertingųjų savybių.
39. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negrįžtamai prarastas mokslinių duomenų šaltinis, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus, mokslinio pažinimo tikslu. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarką reglamentuoja Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315. Atsakovei sunaikinus vietos kultūrinį sluoksnį, negrįžtamai prarastas mokslinių duomenų šaltinis, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareikalauti atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, kaip žalos atlyginimo būdo. Nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbų medžiagų, mechanizmų, darbo sąnaudų normatyvus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus bei kitais vertės nustatymo būdais (aprašo 8 punktas). Pagal aprašo 9 punktą, apskaičiuojant sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės praradimo arba atkuriamąją vertę, atsižvelgiama į medžiagų bei sukūrimo technologijų autentiškumą, o nekilnojamosios kultūros vertybės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
40. Atsakovė nesutinka su O. V. 2018 m. gegužės 30 d. lokalinėje sąmatoje apskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi: 1) byloje esantis 2020 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 73 patvirtina, kad nei po namu, nei terasos vietoje esanti žemė nebuvo judinta, liudytojais byloje apklausti archeologai Z. B., A. Ž., M. D. patvirtino, kad jeigu po namu esanti žemė nebuvo judinta, tai tame plote nebuvo prarastas mokslinio pažinimo šaltinis, todėl 2018 m. gegužės 30 d. O. V. lokalinėje sąmatoje nepagrįstai nurodytas 107,8 kv. m tirtinas plotas, taip pat nėra aišku, kaip apskaičiuotas sąmatoje nurodytas elektros įvado vietoje tirtinas 9,9 kv. m plotas; 2) sąmatoje suma ,,išpūsta“, kadangi nepagristai parinktas darbo kodas „AR-2-1" pagal kurį archeologiniai tyrimai atliekami iki 3 m gylio, nepagristai nustatytas 1,9 m namo pamato projektinis gylis, kadangi atsakovės namo projektinė dokumentacija patvirtina, kad namo pamatai buvo suprojektuoti poliniai, kurių bendras gylis yra 1,35 m, faktinį namo pamatų polių įgilinimą nuo žemės paviršiaus iki 1,2 m patvirtina archeologo V. V. 2017 m. gegužės 31 d. archeologinių tyrimų pažyma ir 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. Apklausti archeologai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir jame esančiame atsakovės žemės sklype esančios vertingosios savybės – kapai ir kiti archeologiniai radiniai yra maždaug 0,4–1,0 m gylyje; 3) galimai padarytos žalos dydis gali būti skaičiuojamas nebūtinai O. V. parengta lokaline sąmata, bet taip pat kitų archeologų pasiūlymais dėl archeologinių tyrimų darbų kainos. Atsakovės žemės sklype jau atliktų archeologo V. V. žvalgomųjų archeologinių tyrimų kaina (1500,00 Eur už 57,5 kv. m) ir archeologo M. D. detaliųjų archeologinių tyrimų kaina (3200,00 Eur už 59 kv. m) patvirtina, kad reali 117,7 kv. m ploto detaliųjų archeologinių tyrimų (duomenys neskelbtini) rinkos kaina yra ženkliai mažesnė, nei nurodyta ieškovės sąmatoje.
41. Vertinant, ar ieškovo nurodomas nuostolių dydis yra pagrįstas ir ar jis tinkamai apskaičiuotas, nustatyta, kad ieškovas žalos dydį grindžia skaičiavimais, atliktais NKPAĮ nuostatas įgyvendinančia tvarka, t. y. vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintu Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybos technologijos katedros statybos inžinierės, ekspertės O. V. skaičiavimu, kultūros paveldo objektui padaryta žala ir bendra atkūrimo darbų kaina yra 32 715,98 Eur (2018 m. birželio 13 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ekspertės aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuostolių dydis nustatytas vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, patvirtintu kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Paveldo tvarkybos reglamentu PTR4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“, patvirtintu kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-527, Paveldo tvarkybos reglamentu PTR2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, Statybos techniniu reglamentu STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1 -738, bei kitais norminiais dokumentais.
42. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) sudaryta komisija sužalotos kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. Įsakymo 7 punktu apskaičiuoti nuostolių dydį parengiant nuostolių dydžio apskaičiavimo dokumentus pavesta Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetui. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 30 d. lokalinės sąmatos, atlygintinus nuostolius sudaro detaliųjų archeologinių tyrimų 32 715,98 Eur kaina, į kurią įskaičiuoti tyrimų (kasinėjimų) darbai, taip pat tyrimų ataskaitų rengimas, metodinių nurodymų, istorinių pažymų rengimas, fotodarbai ir organizavimo sąnaudos, taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų tyrimų bei tvarkybos darbų projektavimo paslaugų bendrieji ekonominiai normatyvai (papildomi darbo užmokesčio priskaitymai, socialinio draudimo išlaidos, kt.). Iš sąmatos aiškinamojo rašto matyti, kad archeologinių tyrimų darbų plotą sudaro visas užstatyto namo plotas, kai iškasos gylis 1,9 m, ir elektros įvado plotas, kaip iškasos gylis 1,1. Teismo posėdyje liudytoja apklausta sąmatą sudariusi ekspertė O. V. paaiškino, kad kartu su komisijos nariais buvo nuvykusi į atsakovės žemės sklypą, kuriame buvo atlikta situacijos apžiūra, matavimai; namo pamatų gylio nematavo, komisijai pateiktoje projektinėje dokumentacijoje nebuvo konkrečiai nurodytas pamatų gylis, todėl atsižvelgiant į tai, kad namo pamatai poliniai, pastato iškasos gylis parinktas 1,9 m.
43. Atsakovės teigimu, nei po namu, nei terasos vietoje esanti žemė nebuvo judinta, todėl tame plote nebuvo prarastas mokslinio pažinimo šaltinis, o ekspertė O. V. netyrė ir nesiaiškino kokiame gylyje yra archeologiniai radiniai, kokios (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės ir elementai galėjo būti pažeisti. Vertindamas šiuos argumentus, teismas vadovaujasi teismo posėdyje liudytojais apklaustų komisijos narių A. Ž., Z. B., G. Z. paaiškinimais, jog atliekant statybą neatlikus archeologinių tyrimų yra konstatuojama, kad viskas, t. y. sveika ir vertinga teritorijos dalis, yra sunaikinama ir nėra jokių priemonių atkurti, todėl apskaičiuojant žalą turi būti už pagrindą imamas visas ištirtinas užstatymo plotas. Byloje taip pat nustatyta, kad Mokslinė archeologijos komisija 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarė (duomenys neskelbtini) teritorijos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), archeologo V. V. atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitai, kurioje nurodyta, jog dėl to, kad archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti po pastatu, tikrasis archeologijos vertybių suardymo lygis nėra tiksliai nustatytas. Teismas pažymi, kad archeologinis sluoksnis teisės aktuose nėra skirstomas į daugiau ar mažiau vertingą ir žalojamas ne tik jį judinant, tačiau ir dėl bet kokios žemės grunto transformacijos, įskaitant ir užstatymą, nes jis yra mokslinių duomenų šaltinis, patenkantis į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Teismo posėdyje archeologai Z. B., A. Ž., M. D. patvirtino, kad jeigu po namu esanti žemė nebuvo judinta, teoriškai įmanoma atlikti archeologinius tyrimus, tačiau, tai, teismo vertinimu, nepagrindžia atsakovės argumentų, jog apskaičiuojant žalą neturėjo būti už pagrindą imamas visas užstatytas plotas.
44. Sąmatą sudariusi ekspertė posėdyje paaiškino, kad skaičiavimai atlikti programa naudojant sąnaudų normatyvus pagal Paveldo tvarkybos reglamentą. Nurodė, jog gali būti mažinama nuostolių dydžio suma pridėtinių išlaidų dalyje, pvz. išlaidos administracijos darbuotojams, tačiau tai gali būti padaryta tik susitarimu ir jau atlikus skaičiavimus. Ieškovė žalos dydį grindžia paveldo tvarkybos reglamentų nuostatomis atliktu paskaičiavimu. Paveldo tvarkybos reglamento PTR4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, patvirtintu kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528, 18 punkte nustatyta, kad Reglamento priedų normatyvuose pateikiama vidutinė darbų sudėtingumo kategorija (specialisto vidutinė kategorija), kurios pagrindu nustatoma darbo valandos skaičiuojamoji rinkos kaina, todėl atsakovės argumentas, kad archeologinių tyrimų dabų rinkos kainos kelis kartus mažesnės, bei ekspertės posėdyje teikti paaiškinimai, jog apskaičiuojant žalos dydį galima vykdyti archeologinių detaliųjų tyrimų rengėjų apklausą, nesudaro pagrindo ekspertės atliktus paskaičiavimus vertinti nepagrįstais (CPK 178, 185 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad dėl atsakovės žemės sklype vykdytų statybų be ieškovės sutikimo ir neatlikus privalomų archeologinių tyrimų, ieškovo nurodytas nuostolių, valstybės patirtų dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio, dydis yra pagrįstas ir apskaičiuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei nepaneigtas atsakovės (CPK 12, 176, 177 straipsniai).
45. Atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovo veiksmų neišieškant nuostolių iš kitų (duomenys neskelbtini) žalos padariusių asmenų atmestini kaip nesusiję su bylos nagrinėjimu dalyku. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės žemės sklype jau atlikti žvalgomieji archeologiniai ir detalieji archeologiniai tyrimai už daugiau nei 5000 Eur sumą, neturi teisinės reikšmės NKPAĮ ir šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiant dėl nuostolių už atliktus neteisėtus veiksmus, kurių išieškojimu yra atlyginama valstybei padaryta žala.
46. Atsakovė nurodo, jog ieškovas pripažino, kad priteista suma nebus pervesta ieškovei, todėl abejotina, ar ši suma bus naudojama atsakovės žemės sklypo ir apkritai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detaliesiems archeologiniams tyrimams atlikti. Vertinant atsakovės argumentus dėl išieškotų nuostolių panaudojimo kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad pagal Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. sakymu Nr. Į-315 patvirtinto Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo 10 punktą (nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. galiojanti akto redakcija), į valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimas, taip pat valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti. Pagal aprašo 11 punktą, lėšos, įstatymų nustatyta tvarka Departamento išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų visuomenei padarytai žalai atlyginti, pervedamos į Lietuvos Respublikos biudžetą. Pagal NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalį į valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužalotos kultūros vertybės tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimas, taip pat valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti.
47. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, tačiau atsakovė, atstovaujama advokato, nereiškė prašymo šio straipsnio pagrindu sumažinti prašomos priteisti žalos dydžio.
48. Teismas, byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių, rašytinių įrodymų, teismo posėdyje teiktų šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimų pagrindu, daro išvadą, kad žemės sklype, kuris patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neatlikus archeologinių tyrimų, nesuderinus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo, atsakovei pastačius gyvenamąjį namą buvo sužalotas didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (NKPAĮ 17 straipsnis, CK 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai). Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir ieškovei pagrindus žalos dydį, ieškinys vertinamas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79, 93, 96 straipsniai). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 716,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
50. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 29,09 Eur, kurios, ieškinį tenkinus, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 32 715,98 Eur (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus penkiolika eurų ir 98 ct) žalos atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 7290.
Priteisti iš L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 745,09 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.