Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Justvyta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4732-802/2024 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. Ž. ir UAB „Justvyta“ dėl skolos priteisimo.

2. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktais. Akcentavo 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis laikytinos aplinkybės: esminis ir sisteminis pareiškėją atstovavusios teisminio proceso metu advokatės galimai netinkamas, nelojalus ir neprofesionalus atstovavimas; apylinkės teismo teisėjos, jos šeimos bei giminės galimas šališkumas atsakovui – socialiniai ryšiai su atsakovu bei jo šeima ir gimine; atsakovo ir teisėjos ta pati gyvenamoji vieta bei tas pats socialinių interesų ratas. Teigė, kad abi šios aplinkybės paaiškėjo tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kai gavo kvalifikuotą teisinį išaiškinimą iš kito advokato. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, o advokatė galimai neteikė jam tinkamos bylos vizijos, strategijos ar išsamaus situacijos vertinimo, išaiškinimų dėl galimų teisinių pasekmių, šių dviejų esminių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo objektyviai ir galutinai suprasti. Taip pat nurodė, kad savo iniciatyva socialiniame tinkle „Facebook“ aptiko, kad bylą nagrinėjusi pirmos instancijos teisėja bei jos šeima ir giminė galimai palaiko akivaizdžius socialinius ryšius su atsakovu, jo šeima, bei gimine – „Facebook“ profilyje plati teisėjos giminė yra „draugai“ su atsakovu, jo sutuoktine bei su visa atsakovo gimine. Šios aplinkybės, anot ieškovo, rodo galimas teisėjos ir jos sutuoktinio, bei jos giminės glaudžias pažintis su atsakovu, jo šeima bei gimine, kas galėjo turėti tiesioginės įtakos apylinkės teismo galutiniam sprendimui šališkumo atsakovui kontekste, nes preliminariu sprendimu teisėja nustatė „solidarią“ atsakovų UAB „Justvyta“ ir V. Ž. atsakomybę, o galutiniu sprendimu visiškai pakeitė sprendimą – paliko tik UAB „Justvyta“ atsakomybę, nors atsakovas jokių svarių argumentų per visa bylos procesą taip ir nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4732-802/2024 netenkino, atsisakė atnaujinti procesą, ir priteisė iš pareiškėjo valstybei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje, norint atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei šios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai – t. y. dėl naujų duomenų gavimo atsirastų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Pareiškėjas savo prašymu iš esmės ginčija jį atstovavusios advokatės, tinkamą pareigų vykdymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau neginčija fakto, kad naujai pateiktos aplinkybės yra pagrindas pakeisti teismo priimtą sprendimą. Šioje dalyje pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir reikalavimus išspręsti kitaip. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas, bylos nagrinėjimo metu, turėdamas abejonių dėl jį atstovaujančios advokatės kompetencijos, turėjo teisę pakeisti savo atstovą. Taip pat ieškovas galėjo savarankiškai byloje teikti įrodymus ir prašymus dėl tam tikrų įrodymų išreikalavimo bei pateikti prašymus apklausti liudytojus.

5. Teismas pažymėjo, kad kita pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė – pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos galimas šališkumas atsakovui. Pareiškėjas nurodo, kad savo iniciatyva socialiniame tinkle „Facebook“ aptiko, kad bylą nagrinėjusi pirmos instancijos teisėja bei jos šeima ir giminė galimai palaiko akivaizdžius socialinius ryšius su atsakovu, jo šeima, bei gimine. Šias aplinkybes įrodyti ieškovas pateikia socialiniame tinkle „Facebook“ esančiais atsakovo ir kitų asmenų draugų sąrašus. Taip pat nurodo, kad teisėja ir atsakovas bei atsakovo advokatas yra iš tų pačių miestų, kas rodo tarpusavio bendravimą ir pažintis. Tačiau pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodomomis aplinkybėmis abejoja bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad bylą nagrinėjusi teisėja veikė šališkai atsakovo atžvilgiu. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų bylą nagrinėjusios teisėjos tiesioginį ryšį su atsakovu. Apygardos teismas nutartimi teisėjos sprendimą paliko nepakeistą, kas sudaro pagrindą spręsti, kad teisėja bylą išnagrinėjo nešališkai. Be to, šios ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Ieškovo nurodomos aplinkybės nėra susijusios su ieškinio materialiniu dalyku ar kitais byloje esančiais duomenimis. Ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir reikalavimus išspręsti kitaip ar pakeisti teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-4732-802/2024, perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui kitoje teismo sudėtyje, užtikrinant teisėjo nešališkumą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad jis ginčo teisiniame santykyje yra vartotojas. Šias aplinkybes tiek pradinę bylą nagrinėjęs teismas, tiek ir prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas privalėjo įvertinti ex officio (savo iniciatyva), t. y. be jokio pareiškėjo reikalavimo, nuorodos ar nuomonės. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškovas vartotojas neturi teisinių žinių bei nėra pajėgus pats surinkti pakankamą kiekį bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo įrodymų, privalėjo padėti pasiekti jo tikslą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo prašymu nuo bylos nagrinėjimo nusišalino kolegijos narys dėl tų pačių abejones keliančių aplinkybių, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo teisėja nusišalinti nepanoro. Atnaujintinoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamos pareiškėjo su atsakovais sudarytos vartojimo sutarčių sąlygos jų sąžiningumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas atnaujintinoje byloje netaikė contra proferentem taisyklės.

8. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėjusios aplinkybės): po sprendimo atsiradę duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu ir pareiškėjo pripažinimą nukentėjusiuoju yra esminės bylos aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Ikiteisminiame tyrime pagrindinė įtarimo versija yra ta, kad atsakovas sukčiavo asmeniškai, o savo įmonę naudojo kaip priedangą nusikalstamos veikoms, t. y. sukurti savo veiksmų teisėtumo iliuziją. Teismas netinkamai pritaikė CPK 368 straipsnio 1 dalyje sužinojimo momento kriterijų ir formaliai perkėlė pareigą pareiškėjui paneigti hipotetinę ankstesnio žinojimo galimybę, nors termino pradžią lemia faktinis (subjektyvus) sužinojimo momentas, vertinamas kartu su objektyvaus rūpestingumo (bonus pater familias) standartu, ir jis šioje byloje yra nustatomas pagal dokumentuose užfiksuotas datas, kada atsirado ir buvo gauti ikiteisminio tyrimo duomenys bei nukentėjusiojo statusas. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino naujų dokumentų ir elektroninių susirašinėjimų („Viber“, el. laiškų), kurie atskleidžia realią atsakovo veiksmų schemą – asmeninį atsakovo įsipareigojimą dėl automobilio ir piniginių atsiskaitymų, trečiųjų asmenų vaidmenį bei pinigų grąžinimo tvarką ir kurie tiesiogiai patvirtina ieškinio teiginius dėl asmeninės (solidarios) atsakomybės.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad reikia vertinti visus, o ne vieną bylos atnaujinimo pagrindą. Teismas klaidingai identifikavo taikytiną CPK 366 straipsnio pagrindą ir nepagrįstai susiaurino galimų atnaujinimo pagrindų spektrą, nors privalėjo pats tinkamai kvalifikuoti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir patikrinti jų atitiktį keliems alternatyviems CPK 366 straipsnio 1 dalies punktams (tarp jų – 2, 5, 8 ir 9), o ne formaliai atmesti prašymą vien dėl to, kad pareiškėjas akcentavo vieną iš jų. Ypač tai svarbu šiuo atveju, kai teismas matė, jog prašymą atnaujinti procesą teikia fizinis asmuo (vartotojas) diletantas. Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl vertinimo ribų proceso atnaujinimo stadijoje: šioje stadijoje tikrinama prima facie esminė reikšmė, o ne atliekamas pilnas įrodymų patikimumo vertinimas. Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, faktiškai perėjo į bylos iš esmės vertinimą. Procesą nulėmė galimas teismo nešališkumo pažeidimas (CPK 65–66, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas): socialinių tinklų ryšiai tarp bylą nagrinėjusių teisėjų ir atsakovo artimųjų ar pažįstamų sudarė objektyvių abejonių dėl nešališkumo; teismas šių duomenų neištyrė ir motyvuotai neįvertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė bei neaptarė prašymų prijungti naujus įrodymus ir netaikė CPK 366 straipsnio 3 dalies bei 338 straipsnio (apeliacinėje instancijoje – CPK 314 straipsnis) prasmės dėl įrodymų priėmimo išimčių, kai jie objektyviai gauti po bylos išnagrinėjimo. Nebuvo įvertinta, kad dalis naujų įrodymų yra laikinai nepasiekiami dėl prokuratūros procesinių apribojimų, todėl teismas turėjo imtis aktyvesnių priemonių (pavyzdžiui, atidėti klausimo sprendimą ar pareikalauti medžiagos tiesiogiai). Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad dalis esminių įrodymų buvo laikinai nepasiekiami dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo (proceso ribojimų), nepritaikė aktyvaus teismo vaidmens ir nepanaudojo jam prieinamų priemonių – neatidėjo sprendimo priėmimo ir nepabandė pats pareikalauti medžiagos. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir neišsami, nes joje neatsakyta į esminius pareiškėjo argumentus ir neaptarta kiekviena nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, abejonės dėl teisėjos šališkumo bei jų ryšys su sprendimo išvada, taip pažeidžiant kasacinio teismo akcentuojamą pareigą motyvuoti procesinius sprendimus. Teismas klaidingai supriešino teisinio tikrumo principą su pareiga užtikrinti veiksmingą teisių apsaugą, formaliai apeliuodamas į res judicata ir nesvarstydamas naujų įrodymų reikšmės.

10. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas nesilaikė procesinės ekonomijos ir teisingumo pusiausvyros: atnaujinimo stadijoje pakanka konstatuoti realų pagrįstą potencialą, kad naujos aplinkybės galėtų lemti kitokį sprendimą; proceso atnaujinimo stadijoje teismas privalo taikyti pusiausvyrą tarp proceso koncentracijos (ekonomijos) ir teisingumo – pakanka nustatyti realų, prima facie pagrįstą potencialą, kad naujos aplinkybės galėtų lemti kitokią bylos baigtį. Neteisingas teismo argumentas, kad pareiškėjo paminėti duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo, yra pernelyg nutolę nuo įrodinėjimo dalyko, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nėra susijusios su ieškinio materialiniu dalyku ar kitais byloje esančiais duomenimis, nes teisėjos šališkumas ar advokatės suinteresuotumas objektyviai ir negali būti susietas su tikrovės faktais ar įrodymais, tačiau tuo pačiu metu gali turėti didelę ir netgi lemiamą įtaką šių teisininkų profesionalų elgesiui ir sprendimams. Pareiškėjo prašyme dėl civilinio proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės jam nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4732-802/2024 bei sudaro pagrindą atnaujinti civilinį procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą, o ne 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo A. M. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4732-802/2024 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. Ž. ir UAB „Justvyta“ dėl skolos priteisimo.

14. Pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo neįvertino visų teisiškai reikšmingų proceso atnaujinimo pagrindui aplinkybių, t. y. dėl pirmosios instancijos teisėjos šališkumo, ieškovo advokatės netinkamo atstovavimo, ieškovo atskirajame skunde nurodomų atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, ieškovo ir atsakovo susirašinėjimų ir kt. dokumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo, paaiškinimų priėmimo

15. Pareiškėjas atskiruoju skundu, be kita ko, prašo: 1) prijungti prie bylos visus su prašymus dėl proceso atnaujinimo bei vėliau pateiktus naujus įrodymus bei juos įvertinti proceso atnaujinimo kontekste; 2) išreikalauti teismo iniciatyva tikslinius duomenis, reikalingus objektyviam nešališkumo ir ryšių patikrinimui; 3) esant poreikiui, iki minėtų duomenų gavimo ir įvertinimo atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir (ar) taikyti riboto susipažinimo režimą, siekiant apsaugoti asmens duomenis ir proceso skaidrumą.

16. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. spalio 30 d. gautas pareiškėjo prašymas: 1) įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti duomenis teismui apie galimus teisėjos ir atsakovo šeimų ryšius; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pateikti duomenis teismui apie galimus darbo ar socialinio draudimo santykius tarp tų pačių asmenų; 3) įpareigoti AB „Regitra“ pateikti informaciją ir (ar) išrašus apie visus galimus transporto priemonių sandorius atsakovų ar atsakovo šeimos narių ir teisėjos, jos sutuoktinio ar kitų šeimos narių; taip pat apie registruotus transporto priemonių nuosavybės pasikeitimus, kuriuose dalyvavo šie asmenys, kad būtų gal ima nustatyti galimus turtinius ryšius ar priklausomybes; 4) įpareigoti Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) valdytoją Nacionalinę teismų administraciją pateikti informaciją, ar minėti asmenys (teisėja, jos sutuoktinis, atsakovai ir jų aplinka) buvo ar yra proceso dalyviai kitose civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose; 5) jei taip pateikti tokių bylų numerius, teismus ir jų procesinį statusą (šalis, atstovas, liudytojas ir pan.), kad teismas galėtų įvertinti, ar egzistuoja papildomi galimo šališkumo ryšiai; 5) nustatyti, kad šie duomenys būtų pateikti tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui vidiniam teismo vertinimui, galimai neskelbiant jų proceso šalims; 6) leisti ieškovui susipažinti su teismo gautais duomenimis (rezultatais) tik tiek, kiek tai būtina jo procesinėms teisėms įgyvendinti. Prie šio prašymo pridedamas ieškovo 2025 m. rugsėjo 23 d. prašymas VĮ Registrų centrui, ieškovo 2025 m. rugsėjo 23 d. prašymas SoDrai, VĮ Registrų centro 2025 m. spalio 14 d. atsakymas, SoDros 2025 m. spalio 22 d. atsakymas, 2025 m. rugsėjo 2 d. prašymas teismui dėl informacijos išreikalavimo vidiniam vertinimui.

17. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 18 d. gautas prašymas: prijungti prašyme nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir pateiktus priedus prie ieškovo 2025 m. spalio 29 d. prašymo; įvertinti nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus nagrinėjant ieškovo prašymą dėl informacijos išreikalavimo iš VĮ Registrų centras (Gyventojų registro ir kt. registrų), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros), LITEKO sistemos ir AB „Regitra“; įpareigoti prašyme nurodytas institucijas pateikti teismui papildomus duomenis apie teisėjos sutuoktinio brolį ir jo galimą dalyvavimą atsakovės veikloje, galimus sandorius ar kitokius ryšius tarp teisėjos ir atsakovo šeimų, šių asmenų tarpusavio ryšius pagal turimus registrų duomenis, giminystės ryšį tarp ir teisėjos bei teisėjos sutuoktinio; nustatyti, kad ši informacija teismui būtų pateikiama nevieša tvarka ir neprieinama proceso šalims, skirta tik teismo vidaus vertinimui; priteisti iš atsakovų papildomai 121 Eur ieškovo patirtų būtinųjų išlaidų už šio procesinio dokumento parengimą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu ir prie prašymo pridėta sąskaita faktūra bei jos apmokėjimo įrodymu. Prie šio prašymo pridedami 2025 m. lapkričio 5 d. –2025 m. lapkričio 11 d. elektroniniai susirašinėjimai, nuotraukos iš atsakovės serviso ir socialinių tinklų, 2025 m. lapkričio 5 d. – 2025 m. lapkričio 11 d. elektroninio laiško priedai, PVM sąskaita faktūra už šio prašymo parengimą ir jos apmokėjimo patvirtinimas.

18. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gruodžio 31 d. gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl proceso atnaujinimo iki ikiteisminiame tyrime Nr. 0111040625 bus įvykdyta teisėjos ryšių su atsakovais analizė ir leisti ieškovui pateikti ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją ir dokumentus papildomai, pranešant teismui apie minėtų veiksmų užbaigimą ir jų rezultatus arba pagal galimybes teismui išsireikalauti minėtą informaciją iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros. Prašyme nurodė, kad ieškovo nuomone, bylos nagrinėjimo sustabdymas yra būtinas, siekiant objektyviai įvertinti galimą teisėjos, jos aplinkos sąsajumą, susietumą su atsakovu bei dėl to atsiradusį šališkumą atsakovui bei jo aplinkai, užtikrinti proceso skaidrumą, viešąjį interesą ir teisės į nešališką teismą įgyvendinimą bei pateikti teismui pagrįstus įrodymus dėl bylos atnaujinimo.

19. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

21. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

23. Taigi, kaip minėta, apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo ir proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme nustatytas draudimas kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis).

24. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams. Vadovaujantis CPK 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. CPK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau būtent su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

25. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Vis dėl to, byloje teikiami tik paties pareiškėjo prašymai įvairioms institucijoms.

26. Kita vertus, pareiškėjo teikiami prašymai išreikalauti įrodymus ir teikiami įrodymai, paaiškinimai iš esmės yra susiję su viena ieškovo įrodinėjama aplinkybe, t. y. tuo, kad bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališka teisėja. Tačiau, kaip bus detaliau nurodyta toliau šioje nutartyje, pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas – kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nagrinėjamu atveju akivaizdžiai negali būti taikomas, kadangi pareiškėjas tokia aplinkybe galėjo remtis kasaciniame skunde.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais dėl papildomų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo konstatuoja, kad tokiems pareiškėjo prašomiems atlikti veiksmams nėra pagrindo, tuo labiau kad pareiškėjas prašo surinkti didelį kiekį asmeninių duomenų iš įvairių registrų ir daugiausiai apie privačius asmenis. Pareiškėjo teikiami ir prašomi išreikalauti įrodymai laikytini pertekliniais, kadangi jų pateikimas neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Dėl bylos sustabdymo

28. CPK 162³ straipsnyje nurodyta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo (privalomojo ar fakultatyvaus) yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad Lietuvos civilinio proceso teisė inter alia yra grindžiama proceso vientisumo ir eiliškumo principu. Šis principas reikalauja, kad procesiniai veiksmai būtų suderinami vienas su kitu, būtų logiški, nuoseklūs ir atliekami laikantis tam tikros įstatyme nustatytos tvarkos ir sekos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas teismų kompetencijų atskyrimas reikalauja, kad teismai, jei kitaip nenumatyta įstatyme ar neišplaukia iš Konstitucijos, atliktų tik savo kompetencijai priskirtas funkcijas, nesikištų į kitų teismų veiklą, neatlikinėtų kitų teismų funkcijų ir juolab nekonkuruotų su kitais teismais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviu pagrindu bylą išimtiniais atvejais sustabdyti galima, įsitikinus, kad bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti arba visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma arba netikslinga tai daryti civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau toks teismo sprendimas turi būti proporcingas, priimtas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78, Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nėra kliūčių įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme priimant skundžiamą nutartį. Nutartis, kuria atsisakoma atnaujinti procesą, neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, nes ji neužkerta kelio pakartotinai kreiptis dėl proceso atnaujinimo, jei atsiranda naujos aplinkybės. Res judicata principas taikomas tik įsiteisėjusiems sprendimams dėl bylos esmės. Pareiškėjas prašo neapibrėžtam laikui sustabdyti proceso atnaujinimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tol kol galimai atsiras pagrindas atnaujinti procesą. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos sustabdymas, kol galimai atsiras pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prieštarautų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.

31. Byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4732-802/2024 patenkino ieškovo A. M. ieškinį atsakovams UAB „Justvyta“ ir V. Ž. dėl piniginių lėšų priteisimo ir solidariai iš atsakovų UAB „Justvyta“ ir V. Ž. priteisė 30 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 392 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas išieškant iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y., po 696 Eur, ieškovo A. M. naudai. Teisme 2024 m. birželio 3 d. gauti atsakovų prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo.

32. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-94-802/2025 2024 m. gegužės 5 d. preliminarus sprendimas pakeistas ir ieškovo A. M. ieškinys tenkintas iš dalies – iš atsakovės UAB „Justvyta“ priteista 28 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 594,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo A. M. naudai. Ieškovo A. M. ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. Ž. atmestas ir iš ieškovo šio atsakovo naudai priteistos 1 000 Eur jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

33. Ieškovas A. M. 2025 m. vasario 27 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 7 d. sprendimo dėl piniginių lėšų priteisimo. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1026-896/2025 apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

34. Pareiškėjas A. M. 2025 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8732-802/2024 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. Ž. ir UAB „Justvyta“ dėl skolos priteisimo.

35. Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

36. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.

37. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017). Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).

38. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.

39. CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, be kita ko, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, yra viena iš sąlygų atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas tikslių CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimo nepateikia. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad aplinkybės, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (galimai netinkamas pareiškėjo atstovės – advokatės atstovavimas išnagrinėtoje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, ir teisėjos, pirmojoje teismo instancijoje išnagrinėjusios bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, šališkumas) paaiškėjo jau po Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1026-896/2025 kai pareiškėjas gavo kvalifikuotą teisinį išaiškinimą iš kito advokato. Bylos duomenimis pareiškėjas atstovavimo sutartį su nauju advokatu sudarė 2025 m. gegužės 29 d. Kitur prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, kad bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, apeliacinio proceso metu, likus kelios dienoms iki teismo posėdžio – 2024 m. balandžio 8 d. - 2024 m. balandžio 9 d. socialiniame tinkle „Facebook“ rado duomenų, kad pirmosios instancijos teismo teisėja bei jos šeima ir giminė palaiko ryšius su atsakovu, jo sutuoktine bei su visa atsakovo gimine. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-896/2025 vyko 2025 m. balandžio 22 d.

41. Be to, CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

42. Įstatyme išdėstytas reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą reiškia, kad pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir jį pagrindžiančias aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Vien dėl to, kad prašyme dėl bylos proceso atnaujinimo tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą, tačiau iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).

43. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, jog šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Teigiama, kad iš pareiškėjo suformuluoto ir teismui pateikto prašymo atnaujinti civilinį procesą aiškiai matyti, kad savo prašymą jis remia ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), bet 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu (jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas). Nurodoma, kad neteisingai įvardintas proceso atnaujinimo pagrindas negali nulemti paties prašymo turinio ne vertinimo bei ne tyrimo, ar nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Kitur atskirajame skunde nurodoma, kad teismas privalėjo pats tinkamai kvalifikuoti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir patikrinti jų atitiktį keliems alternatyviems CPK 366 straipsnio 1 dalies punktams (tarp jų – 2, 5, 8 ir 9). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodoma, kad prašymas teikiamas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktais.

44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padrikai nurodydamas teisės normas ir dėstydamas įvairias aplinkybes, iki šiol nesuformulavo kokiais konkrečiais proceso atnaujinimo pagrindais grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvieno iš jų.

45. Pirmiausia, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo – kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose. Pareiškėjas nenurodė nei Europos Žmogaus Teisių Teismo, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo tokių priimtų sprendimų kaip tai numatyta šiame punkte.

46. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų – kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Pavyzdžiui, CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad, siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu analogiškai spręstina ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotės. Pareiškėjas nenurodė jokių įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriuose būtų nustatytos tokios aplinkybės. Tai, kad pareiškėjas nurodė, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjui buvo suteiktas nukentėjusiojo statutas, o atsakovui buvo pareikšti įtarimai, dar nereiškia, kad bus priimtas teismo nuosprendis. Remiantis šiomis nuostatomis pagrindas atnaujinti procesą bus tik tada, kai bus priimtas toks nuosprendis ir jame bus nustatytos atitinkamos aplinkybės. Šiuo metu nėra aišku nei kada toks nuosprendis gali būti priimtas, nei ar apskritai jis gali būti priimtas, tuo labiau nėra aišku kokios jame gali būti nustatytos aplinkybės.

47. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų – kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Pareiškėjas nei tokių, nei kitų CPK 366 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose nurodytų aplinkybių nenurodė.

48. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kuriame nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde (CPK 366 straipsnio 2 dalis). Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio (-ios) įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 30 punktas). Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 21 straipsnis). Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, kadangi apeliacinio proceso metu, likus kelios dienoms (kaip galima suprasti 2024 m. balandžio 8 d. - 2024 m. balandžio 9 d.) iki 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio rado duomenų, kad pirmosios instancijos teismo teisėja bei jos šeima ir giminė palaiko ryšius su atsakovu, jo sutuoktine bei su visa atsakovo gimine. Be to, byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas nutartį, kuria paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priėmė 2025 m. gegužės 13 d. Tuo tarpu, pareiškėjas 2025 m. gegužės 29 d. sudarė atstovavimo sutartį su nauju advokatu, kuris, anot pareiškėjo, pateikė kvalifikuotą teisinį išaiškinimą dėl bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti aplinkybių.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 345 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (CPK 345 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2025 m. rugpjūčio 6 d., t. y. net nesuėjus kasacinio skundo pateikimo terminui – 2025 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau apeliacinio proceso metu manydamas, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, ir turėdamas apie tai duomenų, galėjo tuo remtis jei ne apeliaciniame procese, tai bent jau kasaciniame skunde (CPK 366 straipsnio 2 dalis). Vis dėl to, pareiškėjas net ir turėdamas profesionalų atstovą – advokatą tokia teise nesinaudojo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo konstatuoti ir šio CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

50. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024). Nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamu atveju buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

51. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti keliamų kriterijų yra tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz. 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; ir kt.).

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog po bylos išnagrinėjimo ir iš dalies pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimo, pareiškėjas nusprendė, jog viso teismo proceso metu – tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, jį netinkamai atstovavo atstovė – advokatė arba kad kitas advokatas pateikė kitokią nuomonę ir savaip įvertino bylos aplinkybes, nelaikytina kad tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Vertinant priešingai, susidarytų ydinga situacija, kad vien ginčo šalies ar, kaip šiuo atveju, naujo atstovo – advokato, nuomonės apie bylos rezultato neteisingumą pakaktų išnagrinėtose bylos atnaujinti procesą. Subjektyvus šalies ar kito asmens byloje išnagrinėtų aplinkybių vertinimas dar nereiškia, kad būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir ieškinio reikalavimus išspręsti kitaip. Tas pats pasisakytina ir apie tokias aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo, kaip pareiškėjas nurodo, galimai šališka. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog teisėja bylą išnagrinėjo nešališkai. Tai, kad pareiškėjas nurodė, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjui buvo suteiktas nukentėjusiojo statutas, o atsakovui buvo pareikšti įtarimai, dar nereiškia kad paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios yra pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, jo dalyvių statusas gali keisti ir pan.

53. Galiausiai, pareiškėjas mini kaip naujai paaiškėjus aplinkybes elektroninius susirašinėjimus „Viber“, el. laiškus, kuriose atsakovas galimai pripažįsta tam tikras aplinkybes, taip pat kitus dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip nurodo pats pareiškėjas, jis byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, šiuos susirašinėjimus ir kitus dokumentus prašė advokatės pateikti teismui, be to, iš pateiktų susirašinėjimų matyti kad pareiškėjas pats juose dalyvavo, todėl akivaizdu, kad šie duomenys egzistavo, pareiškėjui turėjo būti ir buvo žinomi bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės taip pat nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

54. Pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kurios buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas tiek pasisakydamas apie teisėjos šališkumą, tiek apie jį atstovavusio advokatės netinkama atstovavimą nurodo šias aplinkybes kaip galimas. Teisėjos šališkumo atveju pareiškėjas apskritai prašo teismo surinkti ir patikrinti duomenis ar teisėja nėra šališka. Taigi pareiškėjas remiasi labiau prielaidomis nei konkrečiais duomenis. Be to, pareiškėjas nuolat nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo ir jam sunku viską suprasti. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas itin aktyviai dalyvauja teismų procesuose, nuolat naudojasi profesionalia teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.

55. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

56. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, laikytina teisėta ir pagrįsta.

57. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, atsisakymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nesant teisės aktuose įtvirtintų pagrindų proceso atnaujinimui, nereiškia, kad tokiems pagrindams atsiradus negalės būti teikiamas pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

61. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, nelaikytina jog sprendimas šioje byloje priimtinas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. M. apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus, papildomus paaiškinimus.

Netenkinti pareiškėjo prašymų išreikalauti įrodymus.

Netenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.