- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- II-337-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00825-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. O.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2021 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4062-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (toliau ir – Institucija) 2021 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4062-2021 (toliau ir – nutarimas) A. O. (toliau ir – pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji 2021 m. sausio 8 d. apie 10.08 val. (duomenys neskelbtini), būdama viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje, šalia (duomenys neskelbtini) buto, nedėvėjo nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų. Jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė Deimantė Drąsutavičienė skundu prašo panaikinti 2021 m. kovo 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai administracinio nurodymo surašymui arba pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti arba nutarimą pakeisti ir paskirtą 500 Eur baudą sumažinti ar paskirti įspėjimą. Skunde nurodoma, kad apie 5 metus A. O. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 5 d. pareiškėja kartu su savo gyvenimo draugu atvyko į Lietuvos Respubliką sudalyvauti artimo žmogaus laidotuvėse. Atvykus apsistojo jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ji siekė sužinoti visą informaciją dėl paskelbto karantino, kad turėtų galimybę dalyvauti laidotuvėse. Taigi, siekiant vykti į kitą savivaldybę, buvo reikalinga gauti leidimą palikti saviizoliacijos vietą. Laidotuvės buvo organizuojamos skubos tvarka, kadangi mirusiajam buvo nustatytas COVID-19. Teigia, kad ilgai negalėjo prisiskambinti Nacionaliniam sveikatos centrui dėl minėto leidimo. Kadangi nespėjo gauti minėto leidimo, ji su draugu artimo žmogaus laidotuvėse nedalyvavo. Dėl to ji išgyvena iki šios dienos. 2021 m. sausio 8 d. pas pareiškėją ir jos draugą atvyko pareigūnai patikrinti, ar jie nepažeidinėja saviizoliacijos sąlygų. Pareigūnai su jos draugu kalbėjo nepagarbiai, priekaištavo, jog jis neatsako į skambučius. Tada pareiškėja išėjo pasiaiškinti dėl jai neišduoto leidimo, tačiau pareigūnai ir su ja ėmė kalbėti nepagarbiai, dėl ko ir įvyko konfliktas. Pareigūnai jos tapatybės nenustatinėjo ir apie tai, kad A. O. padarė administracinį nusižengimą bei, kad jai bus paskirta bauda, neinformavo. A. O. gavusi iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimą palikti izoliacijos vietą, 2021 m. sausio 9 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. sausio 21 d. per VMI sistemą gavo 2021 m. sausio 21 d. pranešimą apie jai paskirtą 250 Eur dydžio baudą. Pranešimo turinyje buvo nurodoma, kad pareiškėjos nusižengimo data – 2020 m. sausio 8 d., todėl ji nesuprato, apie kokį pažeidimą yra rašoma, nes tuo laikotarpiu buvo Jungtinėje Karalystėje. Po to buvo kreiptasi į VMI ir Vilniaus miesto savivaldybę. Ji buvo informuota, kad jos byla yra darbuotojo A. D. žinioje. Telefonu su juo susisiekti nepavyko, daugiau jokios informacijos negavo. 2021 m. sausio 21 d. pareiškėja el. paštu kreipėsi į Viešosios tvarkos skyriaus padėjėją su klausimu, kada A. D. grįš į darbą bei nurodė, kad ji negali visą savaitę prisiskambinti. A. O. jokio atsakymo negavo. Pareiškėja, siekdama išsiaiškinti situaciją, 2021 m. vasario 13 d. grįžo į Lietuvos Respubliką. Išbuvusi 14 d. privalomą izoliaciją, nuvyko į Vilniaus miesto savivaldybę, kur buvo informuota, kad visi darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, o su A. D. ir toliau susisiekti nepavyko. 2021 m. kovo 4 d. ji elektroniniu paštu gavo pranešimą, iš kurio turinio paaiškėjo apie jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Skunde cituojamos ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teigiama, kad pareiškėja nei šaukimo atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, nei administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu dėl 250 Eur baudos sumokėjimo negavo. A. O. nebuvo sudarytos galimybės įstatymų nustatyta tvarka duoti paaiškinimų dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, dalyvauti bylos nagrinėjime, o taip pat ji neturėjo galimybės sumokėti jai administraciniu nurodymu pasiūlytos baudos. Vilniaus miesto savivaldybei nurodžius klaidingus duomenis ir iš VMI gavus pranešimą apie baudos sumokėjimą, buvo apribotos galimybės A. O. identifikuoti jai inkriminuojamą pažeidimą. Taip pat aplinkybes, kad A. O. negavo dokumentų patvirtina ir su šiuo skundu pateikiami duomenys, iš kurių matyti, jog A. O. dar 2021 m. sausio 29 d. siekė gauti informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau jokio atsakymo negavo. Pažymėta, kad jei ji būtų gavusi šaukimą atvykti ar administracinio nusižengimo protokolą, akivaizdu, jog ji nebūtų toliau kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl informacijos suteikimo apie jai inkriminuotą administracinį pažeidimą. Suprantama situacija, kad dėl paskelbto karantino didžioji dalis darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, tačiau nepriklausomai nuo to, institucijai kyla pareiga užtikrinti komunikaciją su darbuotojais, sudarant galimybę asmenims gauti informaciją tiek el. paštu, tiek telefonu. Dėl to administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant esmines procesines normas, A. O. nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis – pirmiausia konstitucinę teise į gynybą ar savanoriškai įvykdyti administracinį nurodymą ir sumokėti pusę minimalios baudos. Todėl nutarimas yra neteisėtas ir neapgrįstas, naikintinas. Esminis procesinis pažeidimas buvo padarytas jau pradinėje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos stadijoje, o jis galėtų būti ištaisytas tik grąžinus bylą į pirminę proceso stadiją – administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 p. numatyta, jog vyresni nei 6 metų asmenys įpareigojami viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Pareiškėja neginčija, jog išėjo į prie jos buto durų esančią laiptų aikštelę be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau nežinojo, jog ji būdama šalia savo buto durų turi būti su kauke, o jos nedėvėjimas užtraukia atsakomybę. A. O. manė, jog kaukes privaloma dėvėti parduotuvėse, viešajame transporte ir tose vietose, kur yra žmonių. A. O. nebuvo susipažinusi, o ir niekas jos nesupažindino, jog prie savo buto durų privalo būti su kauke. Svarbu pažymėti, jog A. O., kaip asmeniui, nuolatos gyvenančiam užsienyje, atvykus į Lietuvą iš karto įsigilinti į visas taisyklių subtilybes buvo sudėtinga, todėl galėjo žmogiškai klysti. A. O. iki atvykimo į Lietuvą nesekė informacijos apie tai, kokios taisyklės galioja šalyje, nes artimiausiu metu neturėjo planų vykti į Lietuvos Respubliką. Tačiau susiklostė taip, kad sužinojus apie artimojo žmogaus mirtį, reikėjo nedelsiant vykti. A. O. sąmoningai pažeidimo nedarė ir, kaip minėta, į laiptinę išėjo išgirdusi pareigūnų nemalonų pokalbį su draugu, kuriam norėjo padėti paaiškinti, kodėl jis neatsako į skambučius. Pokalbis truko vos 1-2 minutes, laiptinėje nebuvo nė vieno kito asmens, tik pareigūnai, kurie stovėjo pusę aukšto žemiau bei jos gyvenimo draugas. Pažymėta, kad A. O. jokių neigiamų pasekmių ar grėsmių sukelti realiai negalėjo. Pareigūnai buvo nesąžiningi, formalūs ir administracinio nusižengimo protokolą surašė tik dėl įvykusio konfliktiško pokalbio su pareiškėja, kuri būdama emociniame šoke dėl negalėjimo dalyvauti artimo žmogaus laidotuvėse, patyrusi finansinius nuostolius, išsakė savo pasipiktinimus ir nuogąstavimus esama tvarka. A. O. dėl įvykusio pokalbio su pareigūnais nuoširdžiai apgailestauja. A. O. nėra potenciali pažeidėja ir galimai visoje šitoje situacijoje būtų pakakę įspėjimo, o ne iš karto piniginės baudos paskyrimo, kas yra absoliučiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėta, kad šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus, jog yra pagrindas A. O. pripažinti kalta padarius ANK 45 straipsnio 4 dalies administracinį nusižengimą, svarbu atsižvelgti į administracinės nuobaudos tikslus. Manytina, nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti ypatingai švelninama, kadangi nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nedėvėjimas, aplink nesant žmonių, nelaikytinas tokio paties pavojingumo, kaip būnant tokiose viešose vietose, kuriose žmonių srautas bet kuriuo paros laiku aiškiai didesnis ar daugiau tikėtinas (pvz. prekybos centruose, įstaigose, aikštėse, parkuose ir pan.). Teigiama, kad šias aplinkybes patvirtina ir teismų praktika (Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-350-917/2020, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-348-720/2020). Prašoma teismo įvertinti, jog administracinio nusižengimo padarymo metu laiptinėje, jokių žmonių nebuvo ir kad A. O. iš esmės stovėjo tik prie savo buto durų, taip pat A. O. veiksmuose jokio piktybiško elgesio nebuvo. Remiantis tuo, nėra pagrindo išvadai, kad piktybiškai ir ne pirmą kartą pažeidė karantino reikalavimus ar turėjo tikslą kelti pavojų išplisti ligai. Prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ir skirti pareiškėjai švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, t. y. sumažinti paskirtos baudos dydį arba paskirti įspėjimą. Pažymėta, kad A. O. turtinė padėtis yra sudėtinga. Dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos ji yra praradusi darbą, todėl jau 3 mėnesius gyvena iš socialinės išmokos. Teigia, kad pareiškėja iš paskutinių savo santaupų atvyko į Lietuvos Respubliką norėdama išsiaiškinti dėl ko jos atžvilgiu priimtas nutarimas. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje turi kreditinių įsipareigojimų, todėl A. O. piniginio dydžio bauda – 500 Eur suma yra labai didelė, kuri sukels neigiamas pasekmes (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir nurodė, kad ANK 573 straipsnis reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarką. Cituojamos minėto straipsnio nuostatos. Pažymima, kad ANK numato pareigą institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo, kuriam procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, todėl protokolas turėjo būti siunčiamas asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja A. O. buvo nurodžiusi savo elektroninio pašto adresą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Pareiškėjos elektroninio pašto adresas nustatytas iš valstybinių registrų – Administracinių nusižengimų registro bei su juo susietos VMI duomenų bazės. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šaukimas atvykti į Savivaldybę administracinio protokolo surašymui, tiek pats administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), būtent tuo, kuris nurodytas Administracinių nusižengimų registre. Tai yra tas pats elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėjai išsiųstas skundžiamas nutarimas (kurį ji gavo), taip pat iš to paties elektroninio pašto A. O. rašė laišką Savivaldybės darbuotojai, tai matyti iš skundo priedų. Tuo pačiu elektroninio pašto adresu pareiškėja gavo ir pranešimą iš VMI. Nurodoma, kad institucijoje elektroninės siuntos siunčiamos per e-pristatymo sistemą arba dokumentų valdymo sistemą ,,Avilys“. Per šias sistemas išsiųstų elektroninių siuntų būsenos duomenys patvirtina, kad elektroninės siuntos išsiųstos nurodytu laiku ir nurodytu el. paštu. Duomenų, kad išsiųstos siuntos nepristatytos arba kitaip nepasiekė adresato, institucijoje gauta nebuvo, todėl laikytina, kad jos pristatytos gavėjai nurodytu laiku. Institucija taip pat neturi duomenų, kurie patvirtintų, jog šis elektroninio pašto adresas yra neteisingas, asmens paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad institucijos siųsti dokumentai į A. O. elektroninį paštą buvo pristatyti ir įteikti tinkamai. ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju, prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. Tas faktas, kad pareiškėja viešoje vietoje be burną ir nosį dengiančios kaukės buvo 1-2 minutes, kaip teigiama skunde, nepašalina paties nusižengimo fakto, kadangi Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 punktas nenurodo jokio laiko tarpo, per kurį būtų galima būti viešoje vietoje nedėvint kaukės. Toliau cituojamas ANK 569 straipsnio nuostatos. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas A. O. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinus visas bylos aplinkybes mano, kad A. O. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. O. prašė panaikinti nutarimą, nesutinka sumokėti administraciniu nurodymu paskirtos baudos, prašo paskirti įspėjimą. Pati norėjo išsiaiškinti visas pažeidimo aplinkybes, vyko į Lietuvą. Galvojo, kad bauda jai neteisingai paskirta. Paaiškino, kad jos gyvenimo draugo motina (duomenys neskelbtini) mirė nuo ,,Covid“ viruso. Grįžo į Lietuvą, reikėjo pildyti visokias formas, po atvykimo ji bandė viską suorganizuoti. Skambino į NVSC, aiškinosi, ką daryti. Tai buvo penktadienis, ji dar gulėjo lovoje, kai išgirdo skambutį į duris. Išėjo į laiptinę, pildant tą formą niekada nesislapstė, yra nurodžiusi savo numerį, ji į paštą viską gavo, bet jokių skambučių negavo. Žodis po žodžio pradėjo emocingai kalbėti, stovėjo prie savo durų, nemanė, kad yra viešoje vietoje. Ten buvo tik ji ir jos draugas, o pareigūnai stovėjo žemiau. Pažymėjo, kad iš buto išėjo be kaukės, tačiau pareigūnai stovėjo aukštu žemiau. Ji nežinojo, kad turi būti su kauke. Anglijoje ir Lietuvoje kitos taisyklės, nežinojo, kad turi būti su kauke prie savo buto durų. Kiek pamena, sausio mėnesį atstumas turėjo būti bent 1,5 m, o nuo jos buto durų iki ten, kur stovėjo pareigūnai, buvo didesnis atstumas. Taigi, nežino, kad tai yra vieša vieta. Pažymėjo, kad gavo visus dokumentus, išskyrus administracinio nusižengimo protokolą. Gavo pranešimą tik iš VMI. Susirašinėdama su savivaldybe, jokio atsakymo negavo. Nuvykus į savivaldybę taip pat su atsakingu asmeniu susitikti nepavyko. 2021 m. kovo 4 d. gavo nutarimą. Pažymėjo, kad ji tikrai nėra nusikaltėlis, atsižvelgiant į neeilines aplinkybes, labai gailisi, prašo teismo tą nutarimą panaikinti arba pakeisti į įspėjimą, kadangi jokios grėsmės nei sau, nei pareigūnams nesukėlė. Įvyko kaip įvyko, prašo teismo atsižvelgti į sunkią materialinę padėtį. Ji labai geranoriškai vyko į Lietuvą, norėjo išsiaiškinti ir sužinoti, dėl ko jai buvo surašytas protokolas.
Iš 2021 m. sausio 5 d. 18.01 val. elektroninio laiško iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. sausio 5 d. priimtas sprendimas leisti A. O. palikti saviizoliacijos vietą (b. l. 7).
Iš 2021 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. sausio 8 d. apie 10.08 val. patruliavimo metu kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu A. K., (duomenys neskelbtini), tikrino, kaip asmenis, grįžę iš (duomenys neskelbtini), vykdo saviizoliacijos sąlygas. Atliekant patikrinimą asmens, kuris nurodė gyvenamąją ir saviizoliacijos vietą minėtame bute, bendraujant su juo, iš buto į daugiabučio laiptinę, nedėvėdama jokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, išėjo agresyviai nusiteikusi moteris, pradėjo ant jų šaukti. Pareikalavus, kad jį paliktų viešąją vietą, t. y. bendrojo naudojimo patalpas, ir užsidėtų veido kaukę, moteris atsakė, jog to nedarys. Pranešus apie baudą, pasišalino į butą. Patikrinus informaciją, buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) butas priklauso A. O.. Patikrinus asmenį per Administracinių nusižengimų registrą, sulyginus jos nuotrauką registre ir padarytą įvykio metu vaizdo įrašą, paaiškėjo, jog karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, minėtu laikotarpiu ji nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Kadangi patalpos, kuriuose buvo A. O., buvo naudojamos kito asmens saviizoliacijai, o pati pažeidėja buvo nusiteikusi agresyviai ir konfliktavo, siekiant išvengti konfliktinės situacijos, buvo nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą vėliau, pasibaigus saviizoliacijos laikotarpiui, siunčiant šaukimą A. O. el. paštu ir surašant protokolą Vilniaus miesto savivaldybėje. Pridėtos nuotraukos (b. l. 19-24).
Iš 2021 m. sausio 20 d. Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 21 d. sugeneruotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2021 m. kovo 4 d. sugeneruotas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Dokumentas išsiųstas A. O. 2021 m. kovo 4 d. 10.33 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Iš 2021 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-1775-2021 nustatyta, kad A. O. pripažinta kalta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, jai skirta 250 Eur dydžio bauda su administraciniu nurodymu, nurodant sumokėti iki 2021 m. vasario 20 d. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 16-18).
Iš 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės N. J. papildomai pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiek šaukimas tiek administracinio nusižengimo protokolas A. O. išsiųsti jos el. paštu – (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš valstybinių registrų, per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą ,,Avilys“.
Iš 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo įrašas yra 9,21 min. trukmės. Vaizdo įraše nefiksuojama jo data ir laikas. Apžiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad nuo pat jo pradžios matyti, kaip laiptinėje bendrauja pareigūnai ir vyras. Vyras stovi prie atidarytų buto durų, o pareigūnai keliais laiptais žemiau, tarp jų yra atstumas, abu vyrai dėvi veidą ir nosį dengiančias apsaugos kaukes. Be to, antrojo pareigūno vaizdo įraše nesimato, tačiau girdima, kad jis kalba su minėtu vyru. Vaizdo įrašo 0,45 min matyti, kad iš buto išeina moteris, be kaukės. Ji sustojo laiptinėje prie atidarytų buto durų. Tarp jos ir pareigūnų yra atstumas. Pareigūnas jos rusų kalba paprašo užsidėti nosį ir burną dengiančią priemonę, įspėja apie gresiančią atsakomybę. Vaizdo įrašo 0,55 min fiksuojama, kaip minėta moteris pasišalina atgal į butą. Vaizdo įrašo 1,36 min matyti, jog minėta moteris vėl grįžta iš buto į laiptinę, ir stovi toje pačioje vietoje. Iki pat vaizdo įrašo pabaigos moteris periodiškai palieka laiptinę, tačiau išėjusi iš minėto buto dėvi veido kaukę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Nors pareiškėjos įgaliota atstovė skundė nurodė, kad prašo panaikinti 2021 m. kovo 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai administracinio nurodymo surašymui arba pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti arba nutarimą pakeisti ir paskirtą 500 Eur baudą sumažinti ar paskirti įspėjimą, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja A. O. prašė teismo panaikinti minėtą nutarimą bei pažymėjo, kad nesutinka sumokėti administraciniu nurodymu paskirtos baudos. Iš pateikto skundo, jo priedų ir A. O. paaiškinimų teisme matyti, kad A. O. nei šaukimo atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, nei administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu dėl 250 Eur baudos sumokėjimo negavo, todėl jai nebuvo sudarytos galimybės įstatymų nustatyta tvarka duoti paaiškinimų dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, dalyvauti bylos nagrinėjime, o taip pat ji neturėjo galimybės sumokėti jai administraciniu nurodymu pasiūlytos baudos. Dėl padaryto pažeidimo A. O. nurodė, kad jokio piktybiško elgesio jos veiksmuose nebuvo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji pažeidė karantino reikalavimus ar turėjo tikslą kelti pavojų ligai išplisti.
Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nėra suteikęs prioriteto vienam iš procesinių dokumentų įteikimo būdų, t. y. nebūtina, visų pirma, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus siųsti registruotu laišku ir tik po to, nepavykus dokumentų įteikti registruotu laišku, tai daryti elektroniniu paštu, tačiau administracinio nusižengimo teisenos principai ir nuostatos įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašiusią instituciją tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie prieš jį pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Atkreiptinas institucijos dėmesys, kad daugėjant asmenų skundų dėl netinkamo informavimo apie administracinių nusižengimų procesą, naujausioje teismų praktikoje pasisakoma, jog vien tai, kad registruose yra nurodytas asmens elektroninio pašto adresas, savaime neįrodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie jam priimtus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje. Pabrėžiama, jog turi būti aišku, ar dokumentai el. paštu gavėją apskritai galėjo pasiekti. Nurodoma, jog valstybės institucijai yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl ji privalo imtis priemonių, kad siunčiami procesiniai dokumentai pasiektų galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Sutinkama, jog vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostata, institucija protokolą su administraciniu nurodymu gali siųsti vienu iš įstatyme numatytų bei leistinų būdų, o būtent – elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pabrėžiama, jog minėtos nuostatos neturi būti taikomos formaliai, būtina atsižvelgti ir į asmens teisėtus lūkesčius žinoti apie tokių dokumentų jam siuntimą, galimybę su jais susipažinti bei atitinkamai reaguoti. Vien formalus dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu nelaikomas tinkamu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimu. Be kita ko, tinkamu procesinių dokumentų įteikimu laikomas tik toks, kuris nesuvaržo asmens turimų procesinių teisių (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-154-873/2021, AN2-116-843/2021, AN2-103-576/2021, AN2-108-1121/2021, Nr. AN2-145-885/2021, AN2-125-365/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-14-557/2021, AN2-59-360/2021). Elektroninių ryšių priemonių naudojimas negali būti savitikslis, vienpusiškas ir skirtas tik institucijų darbo palengvinimui. Asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, turi būti užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią garantuoja ANK 566 straipsnio 1 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atkreipiamas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos siekiant tinkamo teisingumo vykdymo formalus pranešimo išsiuntimas be vėlesnio patikrinimo, ar jis iš tiesų laiku pasiekė adresatą, nėra laikomas tinkamu asmens informavimu (sprendimai bylose Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, Aždajic prieš Slovėniją, Fridman prieš Lietuvą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-843/2021).
Iš 2021 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-1775-2021 nustatyta, kad A. O. pripažinta kalta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, jai skirta 250 Eur dydžio bauda su administraciniu nurodymu, siūlant ją sumokėti iki 2021 m. vasario 20 d. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 16-18). Be to, iš 2021 m. sausio 20 d. Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 21 d. sugeneruotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2021 m. kovo 4 d. sugeneruotas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Dokumentas išsiųstas A. O. 2021 m. kovo 4 d. 10.33 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės N. J. papildomai pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiek šaukimas tiek administracinio nusižengimo protokolas A. O. išsiųsti jos el. paštu – (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš valstybinių registrų, per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą ,,Avilys“.
Nors institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad duomenų, jog išsiųstos siuntos nepristatytos arba kitaip nepasiekė adresato, institucijoje gauta nebuvo, todėl laikytina, kad jos pristatytos gavėjai nurodytu laiku, duomenų, kurie patvirtintų, jog šis elektroninio pašto adresas yra neteisingas, asmens paskyra nenaudojama ar neaktyvi, nėra, tačiau iš A. O. skundo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ji tik 2021 m. sausio 21 d. per VMI sistemą gavo 2021 m. sausio 21 d. pranešimą apie jai paskirtą 250 Eur dydžio baudą; be to, pranešimo turinyje buvo nurodoma, kad pareiškėjos nusižengimo data – 2020 m. sausio 8 d., todėl ji nesuprato apie kokį pažeidimą yra rašoma, nes tuo laikotarpiu ji buvo (duomenys neskelbtini). Po to ji atliko aktyvius veiksmus, siekdama išsiaiškinti, už ką jai paskirta bauda, tačiau informacijos taip ir negavo. 2021 m. kovo 4 d. ji elektroniniu paštu gavo pranešimą, iš kurio turinio paaiškėjo apie jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pastebėtina, kad kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, įvertinus reikšmingų aplinkybių visetą. Šioje byloje svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog A. O. el. paštu (duomenys neskelbtini) būtų gavusi jai siunčiamus dokumentus – administracinio nusižengimo protokolą, todėl negalima teigti, jog ji buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu vykdoma administracinę teiseną bei administraciniu nurodymu siūlomą sumokėti baudą. Šį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir A. O. elgesys gavus 2021 m. sausio 21 d. pranešimą per VMI sistemą apie jai paskirtą 250 Eur dydžio baudą – ji itin aktyviais veiksmais siekė išsiaiškinti, dėl ko jai buvo paskirta bauda, net grįžo į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti A. O. skunde nurodytomis aplinkybėmis ir duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ji negavo administracinio nusižengimo protokolo; kitu atveju būtų logiškai nepaaiškinamas toks A. O. itin aktyvus elgesys, siekiant išsiaiškinti už ką jai paskirta bauda. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad toks Institucijos elgesys, jog pareiškėja niekaip negalėjo susisiekti su nuotoliniu būdu dirbančiais Institucijos darbuotojais yra netoleruotinas ir nepriimtinas, asmens teisė sužinoti informaciją dėl prieš jį pradėtos administracinės procedūros negali būti pateisinama karantino ribojimais, dėl kurių Institucija tinkamai neužtikrino nuotoliniu būdu dirbančių jos darbuotojų komunikaciją su interesantais. Be kita ko, byloje lieka nepaneigti A. O. teiginiai, kad apie jai pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ji nežinojo, t. y. institucija nepaneigė aplinkybės, kad A. O. nebuvo susipažinusi su 2021 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu bei jame esančiu administraciniu nurodymu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog A. O. buvo tinkamai informuota apie jai pradėtą administracinę teiseną, konstatuojama, jog institucija net nebandžiusi aiškintis ar asmuo iš tiesų buvo supažindintas su administraciniu nurodymu, nepagrįstai priėmė nutarimą, tokiu būdu padarydama esminį proceso teisės pažeidimą, nes nebuvo užtikrintos pareiškėjos procesinės teisės, įskaitant teisę įvykdyti administracinį nurodymą, teisę dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime protokolą surašiusioje institucijoje, t. y. nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė į teisingą procesą. Spręstina, kad nors formaliai jai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei nutarimas buvo siųsti laikantis ANK 573 straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau realiai jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės (teisė gauti procesinius dokumentus, reglamentuota ANK 573 straipsnyje) nebuvo užtikrintos.
Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas yra galimas elektroniniu paštu, kaip tai buvo padaryta ir susiklosčiusioje situacijoje, be kita ko, procesinių dokumentų pateikimas elektroniniu paštu, esančiu VMI sistemoje, laikytinas tinkamu įteikimu ANK 573 straipsnio nustatyta tvarka. Visgi turi būti atliktas ne tik formalus veiksmas – dokumentų išsiuntimas, vertinant, kad asmuo gavo laišką, tačiau turi būti užtikrinta, kad asmuo gautų tokiu būdu siunčiamus dokumentus. Vien formalus dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu nereiškia efektyvaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimo. Be kita ko, tinkamu procesinių dokumentų įteikimu laikytinas tik toks, kuris nesuvaržo asmens turimų procesinių teisių. Nagrinėjamu atveju A. O. procesinės teisės, įskaitant teisę įvykdyti administracinį nurodymą, teisę dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime protokolą surašiusioje institucijoje bei teisę ginčyti procesinius sprendimus, buvo suvaržytos.
A. O. neginčija, jog išėjo į prie jos buto durų esančią laiptų aikštelę be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau nežinojo, jog ji būdama šalia savo buto durų turi būti su kauke, o jos nedėvėjimas užtraukia atsakomybę. Atsižvelgiant nurodytą, prašoma teismo įvertinti, jog administracinio nusižengimo padarymo metu laiptinėje, jokių žmonių nebuvo ir kad A. O. iš esmės stovėjo tik prie savo buto durų, taip pat A. O. veiksmuose jokio piktybiško elgesio nebuvo.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 13 d.) 2.1.5.2 punktas įpareigojo asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau ir – kaukė).
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėja buvo daugiabučio namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, kur gali lankytis kiti asmenys, ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nors pagal minėtą Vyriausybės nutarimą tai buvo privaloma. Todėl darytina išvada, kad formaliai jos veikoje yra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje nuobauda paskirta tinkamai neįvertinus šios konkrečios situacijos (ne)pavojingumo.
ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti <...> administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-895/2019).
A. O. paaiškinimais ir byloje esančiu vaizdo įrašu nustatyta, kad pareiškėja aptariamo įvykio metu išėjo į prie jos buto durų esančią laiptų aikštelę be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Ten buvo tik ji ir jos draugas, o pareigūnai stovėjo žemiau. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. O. be kaukės prie buto durų buvo vos apie 15 sekundžių, pareigūnai buvo nemažu atstumu nuo jos, po to ji pareigūnų paraginta grįžo į butą ir pakartotinai į laiptų aikštelę išėjo jau dėvėdama nosį ir burną dengiančią priemonę.
Teismas pažymi, ANK 45 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už teisės aktų pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju nors A. O. formaliai ir pažeidė Vyriausybės nutarimo reikalavimus, tačiau nenustatyta pagrindo manyti, kad savo elgesiu tokį pavojų sukėlė. Ji, nors ir buvo viešoje vietoje be nosį ir burną dengiančios priemonės, tačiau kaukės nedėvėjo itin trumpą laiką ir tuo laiku buvo užtikrintas kelių metrų atstumas nuo jos ir atvykusių pareigūnų. Be to, A. O. pareigūnų paliepimu vėliau kaukę užsidėjo. Tokiu būdu, nustatyta, kad jos veiksmuose nenustatyta piktybiško teisės aktų reikalavimų ignoravimo. Byloje nėra duomenų, kad ji anksčiau buvo bausta už tokį administracinį nusižengimą. Visa tai, atsižvelgiant ir į byloje nustatytas aplinkybes, sudaro pagrindą konstatuoti, kad jos veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, taip pat nulemti tuo metu buvusios nepalankios šeimyninės situacijos dėl artimo šeimos nario mirties. Nors ANK 45 straipsnyje nenumatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik tuomet, kai asmuo nepaiso įspėjimo, vis tik nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, būtų absoliučiai pakakę apsiriboti reikalavimu užsidėti kaukę (ką, kaip minėta, pareiškėja ir padarė). Iš teismų praktikos matyti, kad už ANK 45 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą asmenys traukiami atsakomybėn už didesnio pavojingumo veiksmus, pavyzdžiui, kai asmuo nedėvi kaukės parduotuvėje, kur yra daug žmonių, o paprašytas ją užsidėti, nesutinka, arba asmenys žaidžia kontaktinį žaidimą (paplūdimio tinklinį), paprašyti išsiskirstyti paklūsta, bet po kurio laiko vėl žaidžia (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-41-519/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-406-898/2020), už viešojo maitinimo veiklos vykdymą ne tik maisto pateikimo išsinešimui būdu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-50-891/2021), pareigos izoliuotis nevykdymą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-62-658/2021) ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad A. O. padaryta veika savo pavojingumu prilygsta paminėtoms situacijoms.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad A. O. kaukės nedėvėjo trumpą laiką, tuo laiku toje vietoje buvo užtikrintas atstumas tarp kitų žmonių (pareigūnų), pareigūnui liepus užsidėti kaukę, ją užsidėjo, darytina išvada, kad A. O. veika tik formaliai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalies požymius, tačiau nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2021 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4062-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš A. O. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.