- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-41-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00978-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. D.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-10-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2020 m. spalio 2 d. 15.05 val., (duomenys neskelbtini), ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punkto. V. D. skirta 1100 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-10-16 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas. V. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1100 eurų bauda sumažinta iki 550 eurų. Nurodyta, kad V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d., sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punktą, pakeisto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. V-1873, reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes mano, jog savo veiksmais nepadarė jokio ANK nusižengimo, taip pat ir nusižengimo, įtvirtinto ANK 526 straipsnio 3 dalyje.
3.1. Nurodo, kad tuo metu, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis ne kartą lankėsi (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Lankydamasis parduotuvėje dėvėjo veido kaukę, tačiau dėl sveikatos problemų, jam yra nustatytas neįgalumas, jis galėjo trumpam patraukti veido kaukę žemiau, kad įkvėptų oro. Teigia, kad jis nesiekė ir nenorėjo niekam sukelti pavojaus, tiesiog tuo metu jam galėjo pasidaryti silpna ir jo tikslas buvo tiesiog įkvėpti oro.
3.2. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodytame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d., sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punkte taip pat nustatyta, kad „kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei“. Teigia, kad nei sprendime, nei kituose teisės aktuose (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“), nenustatyta, kad neįgalumas turi būti būtinai susijęs su kvėpavimo funkcijų sutrikimais. Nurodo, kad jis teismui pateikė dokumentus, kurie įrodo, kad 2011 m. sausio 27 d. pateko į motociklo avariją, kurioje patyrė atvirą dešinės kojos šlaunikaulio lūžį ir daugybinius uždarus blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, kurie pareikalavo daugelio operacijų. Keletas operacijų buvo atlikta iki 2014 metų. Jis jaučia nuolatinį skausmą, turi pėdos kritimo ir kelio disfunkciją. Koją per kelį sulenkti gali tik 10 laipsnių kampu. Jo kojoje išsivystė lėtinė limfedema. Be to, 2017 m. vasario 13 d. paslydo ant laiptų ir patyrė kairės kulkšnies lūžį. 2018 m. balandį, dar kartą paslydęs, patyrė plaštakos lūžį. Teismui taip pat pateikė dokumentus, įrodančius, kad jam mokama neįgalumo išmoka. Apelianto teigimu, jam nėra aišku, kuo remiantis teismas konstatavo, kad jo neįgalumas turi būti būtinai siejamas su kvėpavimo funkcijų sutrikimų, nes tokia teismo padaryta teisinė išvada nėra įtvirtinta jokiame teisės akte. Teigia, kad nei teismas, nei pareigūnai, parduotuvės darbuotoja, apsaugos darbuotojai, nesigilino į jo sveikatos būklę ir turimą neįgalumą, o tiesiog padarė niekuo nepagrįstą neteisingą išvadą, kurią klaidingai aprašė, ir dėl to jis buvo nepagrįstai nubaustas.
3.3. Apeliantas skunde nurodo, kad vykstant administracinio nusižengimo tyrimui, jam nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kurį pareigūnai ar parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ar administracija, turėjo pateikti per nustatytus terminus pateikus užklausą. Teigia, jog jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su vaizdo medžiaga, kas jam sutrukdė tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, taip pat formuluoti savo gynybinę poziciją, kad užsidėdamas kaukę nenorėjo veltis į jokias konfliktines situacijas. Pažymi, jog pagal ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau policijos pareigūnai nevykdė šios ANK nuostatos.
3.4. Pažymi, jog teismas nustatė ir kitų procedūrinių pažeidimų, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-10-16 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas nurodant negaliojančią sprendimo redakciją, todėl privalo būti taisytinas. Teigia, kad darant tokius „smulkius ir nereikšmingus proceso pažeidimus“, kuriais konstatuojamas ir grindžiama jam pareikštas kaltinimas, iš esmės apsunkino jo galimybę gintis. Taip pat pažymi, kad teismas traktavo kaip „smulkų ir nereikšmingą proceso pažeidimo“ faktą tai, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą, jame įrašyta, kad jo pateiktas dokumentas – asmens tapatybės kortelė ir nurodytas jos numeris. Pažymi, jog svarbu yra tai, kad asmens tapatybės kortelė jam nėra išduota, tokio dokumento jis neturi ir policijos pareigūnams jis pateikė savo pasą. Apeliantas kelia klausimą, jog policijos pareigūnai negalėdami tinkamai identifikuoti jo pateiktą asmens dokumentą, kaip jie galėjo teisingai protokole užfiksuoti su pažeidimu susijusias aplinkybes. Pažymi, kad teismas tiesiog pripažino, jog buvo padaryta techninė klaida, kuri ir vėl jam nenaudinga, nors turėtų būti atvirkščiai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija ir principu, jog visos abejonės aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai.
3.5. Apelianto teigimu, nėra aišku, kodėl teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo padarymui. Nurodo, kad jis kurį tai laiką vartoja medikamentus, kurie galėjo įtakoti alkotesterio parodymus. Pažymi, kad faktas, jog jam buvo nustatytas neblaivumas, niekaip nesusijęs su tuo, jog dėl savo sveikatos būklės turėjo trumpam atidengti burną ir nosį bei įkvėpti oro.
3.6 Pasak apelianto, būtina įvertinti ir faktą, ar veido kaukės nedėvėjimas ar netinkamas jos dėvėjimas tikrai visais atvejais sukelia ar nesukelia pavojų išplisti Covid-19 infekcinei ligai. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų kompetentingų institucijų viešai skelbiamoje informacijoje, COVID-19 yra perduodama nuo žmogaus žmogui tik artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, o pats virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami, tačiau tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas, mažesnis kaip 1 metras, kontaktas. Jei asmuo nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tai savaime nereiškia, kad jis sukelia pavojų išplisti infekcinei ligai, toks asmuo gali būti pripažintas asmeniu, sukėlusiu pavojų išplisti infekcinei ligai tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis serga (pažeidimo padarymo metu sirgo) koronavirusine infekcija, todėl galėjo virusą perduoti kitam (nesergančiam) asmeniui arba būtų nustatyta, kad jis pažeidimo padarymo metu turėjo artimą, mažesnį kaip 1 metro kontaktą su kitu asmeniu, kuris serga (pažeidimo metu sirgo) koronavirusine infekcija, todėl tas kitas asmuo galėjo virusą perduoti pažeidėjui, kadangi pažeidėjas nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Teigia, kad šiuo atveju byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti ir (ar) manyti, jog jo veiksmai (elgesys) galėjo sukelti realų pavojų išplisti infekcinei ligai. Apelianto teigimu, jeigu policija ar teismas ir toliau laikosi pozicijos, kad jis privalėjo dėvėti veidą dengiančią kaukę, jam nėra aišku, kodėl nebuvo pritaikytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas“, kuris užtraukia įspėjimą arba baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į V. D. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. D. prašo Šiaulių apygardos teismo Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-11-882/2021, palikti nepakeistą bei V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas V. D. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, V. D. skundą tenkino iš dalies, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir ginčijamas Institucijos bei teismo įrodytu pripažintas faktas, kad V. D. būdamas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punkto, pakeistą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. V-1873, reikalavimus. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
6. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad V. D. 2020 m. spalio 2 d. 15.05 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Jis nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, pagal kurią atsakomybė kyla asmeniui, padariusiam Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, t. y. jis nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ reikalavimų. Minėtame sprendime nurodoma – užtikrinti ir įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Minėtas sprendimas galiojo nuo jo paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d.
7. Savo nesutikimą tiek su Institucijos nutarimu, tiek ir su skundžiama nutartimi, V. D. grindžia tuo, kad lankydamasis parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dėvėjo veido kaukę, tačiau dėl sveikatos problemų, nes jam yra nustatytas neįgalumas, jis galėjo trumpam patraukti veido kaukę žemiau, kad įkvėptų oro. Su tokiais apelianto skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.
7.1. Teisme apklausta liudytoja D. R. parodė, kad prie kasos atėjo vyriškis neužsidėjęs kaukės. Ji paprašė vyriškio užsidėti kaukę, kuris užsidėjo kaukę, bet netvarkingai, kaukė buvo persisukusi, nosis buvo nedengta. Paprašė jo susitvarkyti kaukę, tačiau jis su ja pradėjo ginčytis. Jis nepakluso ir apsaugos darbuotojų reikalavimui taisyklingai užsidėti kaukę. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad V. D. stovėdamas prie kasos nedėvi jokios nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, o pardavėjai kažką pasakius, asmuo išsitraukė kaukę iš dešinės kišenės ir ją netaisyklingai užsidėjo – kaukė buvo persisukusi, buvo dengiama tik burna, nosis nedengta. Be to, iš vaizdo įrašo ir vyriausiojo patrulio R. Z. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, kurias patvirtino teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. Z. ir K. M., matyti, kad V. D. nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjo ne tik priėjęs prie kasų, bet ir vaikščiodamas po parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio skyrių. Taigi šie aptarti įrodymai iš esmės paneigia apelianto keliamą versiją, jog jis kaukę dėvėjo, tik ją trumpam buvo patraukęs žemyn, kad įkvėptų oro.
7.2. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nei Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. V-1873, nei kituose priimtuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota, kad neįgalumas turi būti būtinai susijęs su kvėpavimo funkcijų sutrikimais. Tačiau minėtame ministro sprendime yra nurodyta, kad kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viešai skelbiamoje informacijoje yra akcentuojama, kad būtina dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, jei žmogaus turima negalia tai daryti leidžia, o išimtimis naudotis tik tuomet, kai tikrai neįmanoma žmogui su negalia nešioti kaukės, pavyzdžiui, esant tam tikriems psichikos sveikatos, kvėpavimo sutrikimams, autizmo spektro sutrikimams ir panašiais atvejais. Iš to seka, kad prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose jiems leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma. Tuo tarpu, tie, kurių turima negalia leidžia, gali rinktis alternatyvias veido apsaugos priemones, pavyzdžiui, turintieji klausos negalią gali rinktis skydelius. Jei žmogus turi fizinę, judėjimo negalią, jam neturėtų kilti sunkumų dėl įprastų kaukių nešiojimo ir jis turėtų stengtis išnaudoti galimybes būti su ja, nes tai svarbi prevencinė priemonė, siekiant apsisaugoti ne tik nuo koronaviruso (COVID-19), bet ir kitų infekcijų. Apygardos teismas susipažinęs su V. D. pateiktomis sveikatos būklės dokumentų kopijomis pažymi, kad jo sveikatos būklės pablogėjimas yra siejamas su jo patirtomis traumomis fizinėmis kojų ir rankų traumomis. Tokių aplinkybių, kad dėl sveikatos būklės V. D. dar būtų nustatyti kvėpavimo sutrikimai, minėtuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta. Taigi nesant duomenų, kad dėl sveikatos būklės V. D. negalėjo dėvėti kaukės ar jos dėvėjimas būtų pakenkęs jo sveikatos būklei, lankydamasis prekybos centre jis privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. V-1873 nustatytos pareigos dėvėti veidą ir nosį dengiančią apsaugos priemonę.
7.3. Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes kaip jau buvo minėta, V. D. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ 2 punkto reikalavimų.
7.4. Kvalifikuoti V. D. inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, kaip apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, nėra pagrindo. Pažymima, kad ANK 45 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Tuo tarpu ANK 526 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. D. ekstremalios situacijos metu (įvedus karantino režimą) padarė civilinės saugos srities pažeidimą ir jo veiksmai, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.
8. Dėl apelianto skundo argumentų, jog jis nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai, nes neturi duomenų apie tai, kad tuo metu būtų sirgęs minėta liga, pažymėtina, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, jog asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims. Neabejotina, kad pažeidimo padarymo metu COVID-19 kėlė ir šiuo metu tebekelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.
9. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog buvo pažeista jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Iš V. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, tačiau prašymų susipažinti su bylos medžiaga surašant administracinio nusižengimo protokolą, ar vėliau priimant nutarimą, jis nepateikė. Prašymų susipažinti su bylos medžiaga V. D. nepareiškė ir jo skundą nagrinėjant apylinkės teisme, nors kaip matyti iš bylos duomenų, atsakinėjo į posėdžių sekretorės jam siustus pranešimus, išsakė savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo eigos. Taigi šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė, numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nebuvo pažeista.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį bei pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788/2017).
10.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, priimtame nutarime buvo nurodyta, kad V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d., sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punktą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2020 m. spalio 2 d., nustatė, kad Institucija tiek protokole, tiek ir priimtame nutarime nurodė negaliojantį teisės aktą. Siekdamas šį netikslumą ištaisyti, teismas, turėdamas tam teisę ir remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, o būtent esant veikai įrodytai, pakeitė nuorodą į administracinio nusižengimo padarymo metu galiojantį teisės aktą. Šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismui pakeitus kaltinimo formuluotę, t. y. skundžiamoje nutartyje nurodant administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusį teisės aktą, V. D. inkriminuotas ANK 526 straipsnis ir jo dalis nesikeitė ir tuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėti nebuvo pabloginta.
11. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo padaryta techninė klaida nurodant, kad asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, nes kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnams fiksuojant administracinį nusižengimą V. D. pateikė pasą.
12. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai V. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, įrodymų. Apylinkės teismas, nagrinėdamas V. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos nutarimu V. D. pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai apelianto kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama