Kauno apygardos teismo nutarimas, AN2-62-658/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-01-21
Bylos Nr.: AN2-62-658/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-27-3-00065-2020-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje

Teisėjas: Nerijus Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas: A. N.
Institucija: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas

Kategorijos

2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-62-658/2021Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00065-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)

Kauno apygardos teismasNutarimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties A. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. N. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo E. S. 2020 m. liepos 8 d. nutarimais Nr. 72-ANR_N-773-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115327155, Nr. 72-ANR_N-776-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115324277, Nr. 72-ANR_N-778-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115321620, Nr. 72-ANR_N-774-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115325860, Nr. 72-ANR_N-775-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115325431, pripažintas kaltu padaręs penkis administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam už kiekvieną administracinį nusižengimą paskirta po 600 Eur baudą, iš viso 3 000 Eur. A. N. nubaustas už tai, kad laikotarpyje, nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. privalėjo izoliuotis (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. gegužės 12 d. 12.45 val., 2020 m. gegužės 15 d. 12.30 val., 2020 m. gegužės 16 d. 10.59 val., 2020 m. gegužės 17 d. 16.30 val., 2020 m. gegužės 18 d. 17.03 val. paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, taip sukeldamas pavojų ligai COVID-19 išplisti, ir, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimosi namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas dėl karantino) 3.1.5 punkto (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) reikalavimus.

Atsiliepimas

2. Nesutikdamas su priimtais nutarimais, A. N. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimus ir administracinių nusižengimų procesus jo atžvilgiu nutraukti. Institucija pateikė teismui atsiliepimą į A. N. skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi A. N. skundo netenkino ir Institucijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimus paliko nepakeistus.

3.1. Teismas sprendė, jog A. N. įmonė ir jis pats nepatenka į Nutarimo dėl karantino 3.1.5. punkte numatytas išimtis, nes nevykdė tarptautinių komercinių pervežimų, todėl A. N. pažeidė saviizoliaciją, kai be sveikatos priežiūros specialisto leidimo paliko izoliacijos vietą, ir padarė penkis administracinius nusižengimus. A. N. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tuo metu, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų ir nebuvo izoliacijos vietoje jis vykdė tarptautinius komercinius pervežimus.

3.2. Teismas nurodė, jog tai, kad A. N. pažeidė izoliacijos taisykles ir nebuvo izoliacijos vietoje, patvirtina policijos pareigūnų parodymai. Jais netikėti nėra pagrindo, nes jų tarnybiniai pranešimai ir parodymai duoti teisme esminėse detalėse sutampa. Be to, liudytojai, rašydami tarnybinį pranešimą įvykį perteikia iš karto, o duodami parodymus teisme dėl neesminių detalių gali ir klysti. Policijos pareigūnų duotų parodymų neatitikimus teismas įvertino kaip nekeičiančius nustatytų faktų ir jais tikėjo. Teismas taip pat suabejojo apelianto kviestų liudytojų D. (D.) K. ir R. P. duotais parodymais, nes jie artimai susiję su A. N., dirba jo restorane ir juos sieja pavaldumo santykiai. Teismo vertinimu, dėl tol liudytojai tvirtina A. N. palankias aplinkybes, kad jis prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ žolės nepjovė, o žolę pjovė R. P..

3.3. Teismas konstatavo, jog Institucijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimai neatleido A. N. nuo pareigos izoliuotis. A. N., pažeisdamas izoliacijos tvarką, pats po kiekvieno išvykimo iš izoliacijos vietos, kiekvieną kartą, skirtingą dieną, būdamas skirtingose vietose nevykdė pareigos izoliuotis, todėl pažeidimai kiekvienu atveju prasidėjo, kai jis palikdavo izoliacijos vietą ir pasibaigdavo, kai jis nutraukdavo tą pareigos vykdymą. Jis turėjo izoliuotis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 iki 21 d., o per šį laikotarpį A. N., palikdamas izoliacijos vietą penkis kartus, padarė penkis administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde A. N. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir administracinių nusižengimų teisenas A. N. atžvilgiu nutraukti, jo veikose nesant ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties.

4.1. Skunde teigiama, kad nėra ginčo dėl to, jog apeliantas, 2020 m. gegužės 7 d. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pagal Nutarimo dėl karantino 3.1.5. punkto redakciją, kuri iki 2020 m. gegužės 21 d. keitėsi, privalėjo 14 dienų izoliuotis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesvarstė pakeitimų, švelninančių apribojimus ir atsakomybę, galiojimo atgal klausimo.

4.2. Nurodoma, jog kai krovinys gabenamas iš vienos valstybės į kitą valstybę dėl paties vežėjo poreikių ir komercinių priežasčių, galima traktuoti, kad toks vežimas atitinka tarptautinio komercinio vežimo sąvoką (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1, 4 dalys). Apeliantas pateikė dokumentus, įrodančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritį, jo išvykų į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komercinį pobūdį ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, ir tiesiog pritarė Institucijai, kad tarptautinis komercinis pervežimas gali būti atliekamas tik sunkiasvore transporto priemone, nors Nutarimo dėl karinto 3.1.5. punkte numatyta išimtis buvo taikoma tarptautinius komercinius vežimus vykdant visų rūšių transporto priemonėmis. Dėl to apeliantas galėjo palikti savo izoliacijos vietą 2020 m. gegužės 12 ir 17 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone vykstant į (duomenys neskelbtini) komerciniais tikslais – parsivežti maisto produktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomam restoranui „(duomenys neskelbtini)“ ir šalia jo esančiai greito maisto užkandinei. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tomis dienomis apeliantą sustabdę pareigūnai jokių pretenzijų dėl izoliacijos nesilaikymo neturėjo ir apie tai apeliantui neužsiminė, nors pareigūnams buvo žinoma, kad jis turi būti izoliacijoje.

4.3. Apeliantas pažymi, jog iš byloje apkaustų liudytojų, t. y. jo tetos R. A., D. (D.) K. ir R. P. parodymų matyti, kad jis tinkamai ir pagal nustatytus reikalavimus izoliavosi R. A. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareigūnai 2020 m. gegužės 15, 16, 18 d. tikrindami, ar apeliantas laikosi saviizoliacijos sąlygų, jo nerado, nes apelianto ieškojo jo nuosavybės teise priklausančioje negyvenamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jo senelių/tėvo buvusioje ir kitiems asmenims seniai perleistoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).

4.4. Skunde teigiama, kad teismas detaliai neaptarė policijos pareigūnų ir apelianto kviestų liudytojų parodymų turinio ir jų prieštaringumo, apsiribodamas tuo, jog labiau tiki policijos pareigūnais, nes apelianto kviesti liudytojai nepatikimi vien dėl to, kad jie dirba apelianto restorane ir juos sieja pavaldumo santykiai. Apelianto kviestų liudytojų parodymai neprieštaravo vieni kietiems ir apelianto paaiškinimams, todėl esant šių liudytojų parodymų prieštarai su policijos pareigūnų parodymais, visos kilusios abejonės turėjo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai dėl apelianto ir R. P. išvaizdos panašumo apsiriko, jog būtent apeliantas 2020 m. gegužės 15 d. pjovė žolę restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, o ne buvo savo izoliacijos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Be to, keistai atrodo, kad policijos pareigūnai nesugebėjo apelianto rasti užkandinės, kuri yra nedidelio ploto, viduje, nors ją visą apžiūrėjo, o vienas iš pareigūnų stebėjo aplinką aplink užkandinę ir nematė, jog apeliantas iš jos būtų pasišalinęs.

4.5. Skunde teigiama, jog pripažinus, kad apeliantas padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip vienas trunkamasis, o ne atskiri penki administraciniai nusižengimai. Apeliantas pažymi, kad jo atžvilgiu visi penki administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai priimti tą pačią dieną, atitinkamai 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. liepos 8 d., t. y. jau pasibaigus apelianto saviizoliacijos laikui (2020 m. gegužės 7 d. – 2020 m. gegužės 21 d.). Pažymima, kad Institucija iš karto po pareigūnų tarnybinių pranešimų surašymo nesiėmė jokių veiksmų apelianto pareigos saviizoliuotis nesilaikymo užkardymui. Apelianto nuomone, jam paskirta administracinė nuobauda, savo dydžiu daugeliu atveju viršija kriminalines bausmes – baudas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nors LR Konstitucijos numatytos procesinės garantijos apeliantui nebuvo užtikrintos.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepime į A. N. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. A. N. bylos nagrinėjimo metu jokių privalomų dokumentų, dėl tarptautinių komercinių pervežimų nepateikė (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1, 4 dalys, 38 straipsnio 1 punktas). Be to, nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) pasienyje buvo vykdoma kontrolė ir pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, tarptautinius krovinių pervežimus vykdantys vežėjai (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos tarnybos pareigūnams turėjo pateikti galiojantį asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę (kodas 95), vairuotojo kortelę ir darbo sutartį arba komandiruotės įsakymą. Taip pat A. N. kiekvieną kartą kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną turėjo bendrauti su pastoviai ten budėjusiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojais, kurių nurodymu jis privalėjo užpildyti atitinkamus dokumentus, o jo atvykimas būtų buvęs užregistruotas „Juvare“ sistemoje. Iš 2020 m. gegužė 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašto Nr. (1-22 16.1.17E)2 matyti, kad „Juvare“ sistemoje iki 2020 m. gegužės 20 d. įvesta informacija tik apie A. N. atvykimą 2020 m. gegužės 7 d. iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) pasienio postą, dėl ko jam paskirta izoliacija. Tai patvirtina ir byloje esanti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateikta informacija dėl asmenų, kuriems paskirta izoliacija, sąrašo bei „Juvare“ sistemos išrašas, kad A. N. paskirta izoliacija nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 21 d.;

5.2. saviizoliacijos laikotarpiu policijos pareigūnų sustabdytas A. N. vairavo keleivinį automobilį „Mercedes Benz Viano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pagal savo bazę bei gabaritus priskirtas lengviesiems automobiliams ir nėra pritaikytas komerciniams kroviniams vežti, kadangi pagal automobilio techninę charakteristiką keleivių kartu su kroviniu svoris gali būti tik 600 kg. Taip pat A. N. nepateikė jokių jo vykdytus komercinius reisus įrodančių dokumentų;

5.3. tiriant A. N. administracinius nusižengimus, jis buvo šaukiamas atvykti į policijos įstaigą, o šaukimas, vadovaujantis ANK 573 straipsniu, išsiųstas į A. N. darbovietę, tačiau jis į tai nesureagavo. Surinkus pakankamai duomenų, būtinų administracinio nusižengimo protokolo surašymui, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujat administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir išsiųstas registruotu paštu. Siunta su procesiniais dokumentais A. N. buvo įteikta. Registruotu paštu pateiktuose administracinio nusižengimo protokoluose yra pateikta visa informacija apie jo teises ir pareigas. Pažymima, kad A. N. iki bylos nagrinėjimo pateikė tik prašymą susipažinti su administracinių nusižengimų bylos medžiaga, tačiau daugiau jokių prašymų ar paaiškinimų nepateikė. Tai rodo, kad jis žinojo, kuo yra kaltinamas, bei susipažino su savo teisėmis;

5.4. A. N. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojams pats nurodė savo izoliacijos vietos adresą – (duomenys neskelbtini), ir telefono numerį. Policijos pareigūnai tikrindami, ar A. N. nepažeidžia izoliacijos sąlygų, ėmėsi visų galimų veiksmų nustatyti konkrečią jo izoliavimosi vietą. Policijos pareigūnams susisiekus su A. N., jis pats paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir išjungė telefoną. Taip pat policijos pareigūnai buvo susisiekę su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atsakinga darbuotoja S. Š., kuri taip pat bandė susisiekti su A. N., o jam neatsiliepus, su žmona, kuri paaiškino, kad A. N. izoliuojasi (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu, kai vienas policijos ekipažas tikrino (duomenys neskelbtini) visas įmanomas A. N. buvimo vietas, kitas policijos ekipažas pastebėjo A. N. pjaunantį žolę šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams prisiartinus prie A. N., jis skubiai pasišalino į restorano patalpas ir daugiau nepasirodė. Taigi, A. N. nesilaikė izoliacijos sąlygų, tyčia klaidino policijos pareigūnus bei nereagavo į policijos pareigūnų ir kitų atsakingų institucijų darbuotojų bandymus su juo kontaktuoti, siekiant nustatyti jo buvimo vietą bei patikrinti ar laikosi izoliavimosi sąlygų. Be to, jo buvimo adresą žinojo tik pats A. N.;

5.5. Institucija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl trunkamojo administracinio nusižengimo nuostatų netaikymo apelianto atveju. A. N. izoliavimosi vietą paliko mažiausiai penkis kartus, tuo padarydamas penkis atskirus administracinius nusižengimus. Kiekvienu atveju A. N. kėlė didelį pavojų COVID-19 ligos plitimui, ypatingai lankydamasis viešosiose vietose. Apeliantas pažeidė izoliavimosi taisykles skirtingomis dienomis. ANK 38 straipsnyje ar kituose straipsniuose nėra konkrečiai nurodyta, kad tokiais atvejais pažeidimai turi būti apjungti. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra Administracinio nusižengimų registro techninio eksperto el. laiškas su atsakymu, kuriame nurodyta, kad ANK nėra numatytas tokio pobūdžio pažeidimų apjungimas, kai jie padaryti skirtingu laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad A. N. padarė penkis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir teigiama, jog jis nepažeidė saviizoliacijos taisyklių. Keliamos abejonės dėl tinkamos redakcijos teisės normų taikymo, dėl paties pažeidimų padarymo fakto ir nekvalifikavimo kaip vieno trunkamojo, o ne neteisingo kvalifikavimo kaip atskirų penkių nusižengimų. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinio skundo apimtyje.

Dėl Vyriausybės nutarimo taikymo

7. Institucijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimais, kurie palikti nepakeisti skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi, A. N. buvo pripažintas kaltu padaręs penkis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

8. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d. Sutiktina su apeliantu, kad šis Nutarimas buvo keičiamas.

10. 2020 m. balandžio 22 d. Nutarimu Nr. 398 buvo pakeista 3.1.5 punkto redakcija. Ji buvo išdėstyta taip: „asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija, išskyrus ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis <…>. Ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų“.

Žemesnės instancijos teismas

11. Dar vienas 3.1.5. punkto pakeitimas buvo padarytas 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 451 1.6 ir 1.7 papunkčiais. Tačiau šie pakeitimai, sutinkamai su to paties nutarimo 2.1 ir 2.3 punktais, atitinkamai įsigaliojo nuo 2020 m. gegužės 11 ir 15 dienos.

12. Taigi, 2020 m. gegužės 7 d., kuomet A. N. grįžo iš (duomenys neskelbtini) galiojo 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 pakeitusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 398 patvirtinta redakcija, keitusi 3.1.5. punktą. Kadangi apeliantas grįžo iš (duomenys neskelbtini) galiojant 2020 m. balandžio 22 d. Nutarimu Nr. 398 pakeistai 3.1.5 punkto redakcijai, tai vadovaujantis būtent ja jis ir privalėjo 14 dienų izoliuotis. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatant apelianto privalomumą izoliuotis, buvo pagrįstai remtasi šia, 2020 m. gegužės 7 d. galiojusia, Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkto redakcija.

Dėl tarptautinio komercinio pervežimo vykdymo

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. N. ir jo įmonė nepateko į Nutarimo dėl karantino 3.1.5. punkte numatytą išimtį, skirtą tarptautinius komercinius pervežimus vykdantiems asmenims. Apelianto teigimu, jis galėjo palikti savo izoliacijos vietą anksčiau nei praėjus 14 dienų, nes turi teisę vykdyti tarptautinį komercinį vežimą ir tai gali daryti nebūtinai tik sunkiasvore transporto priemone. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais dėl transporto rūšies.

14. Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkte (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) buvo nustatyta, kad asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija, išskyrus ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, <...> neturinčius COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) simptomų. Ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytuose tarptautiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose organizuoja visų asmenų, grįžusių ar atvykusių iš užsienio valstybių, patikrinimą dėl COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) simptomų <...>. Taigi, pagal šį punktą ekipažų, įgulų nariams, kurie vykdo tarptautinius komercinius vežimus, izoliacija yra būtina tik tuo laikotarpiu, kai jie yra Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo. Šis laikotarpis nuo atvykimo iki išvykimo gali būti trumpesnis nei 14 dienų. Tuo atveju, kai toks laikotarpis yra ilgesnis nei 14 dienų, privalomai reikia izoliuotis 14 dienų kaip ir kitiems asmenims, parvykusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių.

15. Nagrinėjamu atveju A. N. 2020 m. gegužės 7 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) pasienio postą į Lietuvos Respubliką, todėl jam buvo paskirta 14 dienų saviizoliacija nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. (b. l. 48–50; administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115321620, b. l. 15, 18). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ar A. N. galėjo būti priskiriamas ekipažų ir įgulų nariams, vykdantiems tarptautinius komercinius vežimus, kurie izoliuotis gali trumpiau nei 14 dienų, jeigu jų išvykimas į kitą šalį yra anksčiau nei po 14 dienų.

16. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 9 straipsnio 3 dalyje tarptautiniai vežimai apibrėžiami kaip vežimai, kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. KTK 12 straipsnyje nurodyta, kad keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Taip pat KTK 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita. Dėl to, teismo vertinimu, šiuo atveju yra aktualus KTK 38 straipsnis, reglamentuojantis krovinių vežimą savo sąskaita, kurio 1 dalyje nustatyta, jog vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Nuostatos dėl krovinių vežimo savo sąskaita įtvirtintos ir Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497, 6 punkte, kuriame nurodyta, jog vežimai savo sąskaita – vežimai, kai pačių pagaminta produkcija, žaliavos, pusfabrikačiai, įranga ar įrengimai savai produkcijai gaminti iš vienos paskirties vietos gabenami į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Tokie vežimai turi būti pagalbinė įmonės veikla. Transporto priemones turi vairuoti įmonėje pagal darbo sutartis dirbantys vairuotojai. Be to, pagal tų pačių taisyklių 17 punktą, vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

17. Taigi, iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad tarptautinis komercinis vežimas laikomas ir toks vežimas, kai darbuotojai patys iš kitos šalies atsiveža įmonės veiklai reikalingus įrenginius (žaliavas ir kt.) savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Nagrinėjamu atveju būtent tokį vežimą vykdė A. N. iš (duomenys neskelbtini) grįždamas į Lietuvą. Iš 2020 m. gegužės 7 d. pirkimo akto Nr. 1 (b. l. 38–40) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra A. N., (b. l. 55–56), iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio asmens pirko specialų puodą ir kavos aparatą, kurie turėjo būti naudojami įmonės vykdomoje veikloje. Iš 2017 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nustatyta, kad kaip papildoma veikla įmonė gali užsiimti pervežimais (b. l. 57–59). Be to, nei šios nutarties 16 punkte nurodytuose teisės aktuose, nei Nutarime dėl karantino nėra išskirtos tam tikros transporto priemonės, kuriomis galima būtų vykdyti minėtus pervežimus. Priešingai, Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkte (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) nustatyta, kad ne ilgesnė kaip 14 dienų izoliacija privaloma ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo vežimus visų rūšių transporto priemonėmis.

18. Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju (įmonės vadovu), turėjo būti priskirtas Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkte (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) nurodytiems ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, ir kuriems ginčo laikotarpiu nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) iki išvykimo iš jos teritorijos dienos buvo privaloma ne ilgesnė kaip 14 dienų izoliacija. Kadangi A. N. į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) grįžo 2020 m. gegužės 7 d., tai nuo šios dienos jam buvo privaloma ne ilgesnė nei 14 dienų izoliacija, t. y. iki 2020 m. gegužės 21 d., o jeigu dėl tarptautinio vežimo vykdymo šis laikotarpis trumpesnis, tai iki apelianto išvykimo į kitą šalį dienos.

19. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. N. įmonė ir pats apeliantas nepateko į Nutarimo dėl karantino 3.1.5. punkte (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) numatytas išimtis, nes jis nevykdė tarptautinių komercinių pervežimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. N. pateko į minėtą išimtį, todėl jis izoliacijoje galėjo būti ir trumpiau nei 14 dienų, tačiau tik tuo vieninteliu atveju – jeigu tuo laikotarpiu vykdė kitus tarptautinius komercinius vežimus. Dėl to, ar jis vykdė šiuos vežimus, pasisakytina sekančiame šios nutarties skyriuje.

Dėl izoliavimosi nesilaikymo 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 17 d.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 17 d. A. N. vykdė tarptautinius komercinius pervežimus, kurie kaip išimtis numatyti Nutarimo dėl karantino 3.1.5. punkte, t. y. jis važiavo į (duomenys neskelbtini) atsiimti maisto žaliavų, skirtų jo valdomam restoranui ir greito maisto užkandinei, todėl turėjo teisę palikti savo izoliacijos vietą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tai yra tik apelianto gynybinė versija, nes byloje nėra duomenų, jog jis minėtomis dienomis atliko du komercinius pervežimus į/iš (duomenys neskelbtini).

21. Kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, A. N. izoliavimosi laikotarpiu (2020 m. gegužės 7 d. – 2020 m. gegužės 21 d.) visame Lietuvos ir kitų šalių pasienyje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) pasienį, buvo vykdoma speciali vidaus sienų kontrolė. Jau minėto Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkte (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398, 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 451 ir 2020 m. gegužės 13 nutarimo Nr. 475 redakcijos) buvo nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytuose tarptautiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose organizuoja visų asmenų, grįžusių ar atvykusių iš užsienio valstybių, patikrinimą dėl COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) simptomų <...>. Nutarimo dėl karantino 3.1.2 punkte (2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 451 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas vykdomas per šiuos tarptautinius valstybės sienos perėjimo punktus: automobilių kelių Kalvarija–Budziskas, Saločiai–Grenstalė, Būtingė–Rucava, Smėlynė–Medumi, Medininkai–Kamenyj Log, Raigardas–Privalka, Kybartai–Černyševskoje, Panemunė–Sovetsk, Šalčininkai–Benekainys, Lazdijai–Aradninkai. Asmenų ir (ar) jų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją leidžiamas tik per šiuos tarptautinius valstybės sienos perėjimo punktus: Kalvarija–Budziskas, Saločiai–Grenstalė, Būtingė–Rucava, Smėlynė–Medumi, Lazdijai–Aradninkai. <...> Išimtiniais atvejais, gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, asmenų ir (ar) jų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių atvykimas į Lietuvos Respubliką leidžiamas ir per kitus šiame papunktyje nurodytus tarptautinius valstybės sienos perėjimo punktus.

22. Taigi, A. N. vykdamas įmonės reikalais į (duomenys neskelbtini) su savo lengvuoju automobiliu galėjo 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 17 d. pasienyje su (duomenys neskelbtini) vykti tik per (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini) tarptautinius automobilių kelių sienos kontrolės punktus. A. N. kiekvieną kartą grįždamas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą per minėtus kontrolės punktus turėjo bendrauti su pastoviai ten budėjusiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojais ir privalėjo užpildyti jų pateiktus atitinkamus dokumentus. Dėl to apelianto nurodomi išvykimai į (duomenys neskelbtini) ir grįžimai į Lietuvą būtų buvę užregistruoti „Juvare“ sistemoje, skirtoje sąlytį turėjusių asmenų arba asmenų grįžusių iš paveiktų koronavirusinės infekcijos teritorijų ir patvirtintų ligos atvejų registravimui ir stebėsenai. Tačiau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (1-22 16.1.17E)2 (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115321620, b. l. 18) matyti, kad „Juvare“ sistemoje iki 2020 m. gegužės 20 d. įvesta informacija tik apie A. N. atvykimą 2020 m. gegužės 7 d. iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) pasienio postą. Tuo tarpu apie apelianto grįžimą iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 17 d. nėra užregistruota jokių duomenų. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad A. N. turėjo leidimą kirsti (duomenys neskelbtini)s sieną per kitą nepaminėtą valstybės sienos perėjimo punktą.

23. Be to, iš 2020 m. gegužės 17 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115325431, b. l. 5) ir 2020 m. gegužės 19 d. tarnybinių pranešimų (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115327155, b. l. 5) nustatyta, jog 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 17 d. policijos pareigūnams sustabdžius A. N. vairuotą automobilį patikrinimams, apeliantas pareigūnams nieko nenurodė apie tai, kad jis įmonės reikalais turi vykti ar grįžta iš (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad jam privaloma izoliuotis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys 2020 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1523/2020 ir 2020 m. gegužės 17 d. prekių tiekimo kvitas (b. l. 41–46), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės pirko maisto žaliavas, nepatvirtina, jog būtent pats A. N. minėtomis dienomis vyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti jo valdomai įmonei reikalingų žaliavų. Šios sąskaitos tik patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės įvyko pirkimo–pardavimo sandoriai, tačiau jos neįrodo, kad būtent tomis dienomis buvo atsiimtos prekės ir jas pasiėmė asmeniškai A. N., o ne kitas asmuo.

24. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. N. 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 17 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vyko į (duomenys neskelbtini) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, atsiimti įmonės pirktų maisto žaliavų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtomis dienomis apeliantas, palikęs savo izoliacijos vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, pažeidė Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkto (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) reikalavimus.

25. Papildomai pažymėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjami apelianto A. N., o ne jį 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 17 d. sustabdžiusių policijos pareigūnų veiksmai. Todėl vien skunde nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai, minėtomis dienomis sustabdę A. N. vairuotą automobilį, ir neturėdami pretenzijų dėl to, kad apeliantas nėra izoliacijos vietoje, nepaneigia jo paties pareigos laikytis izoliavimosi sąlygų. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš 2020 m. gegužės 17 d. tarnybinio pranešimo (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115325431, b. l. 5) matyti, kad A. N. sustabdę policijos pareigūnai informavo apeliantą, jog jis nesilaiko saviizoliacijos, tačiau tuo metu iš karto negalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nes nebuvo interneto ryšio.

Dėl izoliavimosi nesilaikymo 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 18 d.

26. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. A. N. buvo saviizoliacijoje ir jos sąlygų nepažeidė, o policijos pareigūnai jo ieškojo ne tuo adresu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų, o ne jo kviestų liudytojų parodymais, kad apeliantas 2020 m. gegužės 15 d. nepjovė žolės restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje.

27. Apygardos teismas, išanalizavęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutarimą, apeliacinio skundo motyvus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas šioje dalyje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. N. 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. paliko izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, taip sukeldamas pavojų ligai COVID-19 išplisti ir tokiu būdu pažeidė Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkto (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) reikalavimus.

28. Apelianto teiginiai, jog jis 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. nebuvo išvykęs iš savo izoliavimosi vietos, įvertinami tik kaip visiškai nepagrįsta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmestina. Iš A. N. rašytinio sutikimo izoliuotis 14 dienų (b. l. 48–50) matyti, kad A. N. nurodė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresą, kuriuo izoliuosis – (duomenys neskelbtini). Taigi, jis suvokė, jog gali būti patikrintas įvairių institucijų pareigūnų, kaip laikosi izoliavimosi tvarkos. Vis dėlto užpildytoje sutikimo izoliuotis formoje A. N. nenurodė tikslaus saviizoliacijos adreso, t. y. tikslios gatvės ir namo. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo abejoti dėl policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomų aplinkybių bei tų pačių pareigūnų duotų parodymų apylinkės teisme, jog A. N. nesilaikė saviizoliacijos sąlygų, teisingumu, kadangi visų pareigūnų nurodomos aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitas, viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklios. Pažymėtina, kad pareigūnas M. K. tiek apylinkės teisme, tiek savo tarnybiniuose pranešimuose (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115321620, b. l. 8–9; administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115324277, b. l. 5), nurodė, kad tiksli izoliacijos vieta nebuvo nurodyta, nes buvo parašyta tik (duomenys neskelbtini), todėl nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) klausė pas aplinkui gyvenančius asmenis ar nežino, kur A. N. turi sodybą. Jiems buvo nurodytos kelios vietos, kur A. N. gali būti, todėl pareigūnai bandė jose apelianto ieškoti: 1) (duomenys neskelbtini), kur nebuvo rastas, o 2020 m. gegužės 16 d. išsiaiškinta, kad sodyba priklauso kitam asmeniui ir A. N. čia nėra; 2) jam nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau visas tris dienas jo nerado (taip pat pareigūno G. C. tarnybinis pranešimas; administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115325860, b. l. 5). Nors pareigūnai klausinėjo ir aplinkui gyvenančių asmenų, kur gali būti A. N., tačiau jo surasti nepavyko. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas izoliavosi tetai R. A. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau šį adresą nurodė tik skųsdamas Institucijos nutarimus.

29. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. pareigūnams tikrinant A. N. buvimo vietą (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai buvo nuvykta prie A. N. restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas pareigūnas R. S. tiek apylinkės teisme, tiek 2020 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 20115321620, b. l. 6) nurodė, kad iš kito ekipažo gavo prašymą atkreipti dėmesį ar šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“ nesimato A. N., kuriam paskirta izoliacija. Jis kartu su kolega D. G. pravažiuodami pastebėjo A. N. šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, jis tuo metu traktoriuku pjovė žolę ir nedėvėjo kaukės. Pamatęs jų tarnybinį automobilį, A. N. traktoriuku nuvažiavo prie restorano ir nuėjo į patalpas. Teritorijoje stovėjo jo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba. R. S. nuėjo į vidų ir neradęs A. N. paprašė barmenės, kad jam paskambintų. A. N. atsiliepus bei jo paprašius išeiti ir pasirodyti, jis pasirodyti atsisakė, taip pat pripažino, kad nebaigė pjauti žolės ir pokalbį nutraukė. Po to žolę pjovė kitas asmuo. Liudytojas pareigūnas D. G. nurodė analogiškas aplinkybes, kad matė kaip prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ A. N. su traktoriuku pjovė žolę, o juos pamatęs nuvažiavo prie restorano. D. G. apylinkės teisme taip pat paaiškino, kad R. S. nuėjo į vidų paieškoti A. N., tačiau jo ten nerado, o jis pats lauke nematė, kad apeliantas būtų išėjęs. Po kiek laiko jiems vėl važiuojant pro restorano teritoriją traktoriuku žolę pjovė kitas asmuo, t. y. kitaip apsirengęs ir kitokio kūno sudėjimo. Pažymėtina, kad liudytojas R. S. parodė, kad po visas patalpas nevaikščiojo. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu atmeta skundo argumentus, kad pareigūnas galėjo apeliantą rasti restorane, pažymėdamas, jog restorane nebuvo atliekama krata ar kitas sankcionuotas veiksmas, leidžiantis pareigūnui tikrinti visas restorano patalpas, tame tarpe ir tarnybines, o ne tik tas, į kurias gali laisvai įeiti lankytojai. Todėl A. N. galėjo būti kitoje restorano patalpoje, skirtoje personalui, tačiau pareigūnai neturėjo teisės ten užeiti ir nėjo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir patvirtino, kad A. N. 2020 m. gegužės 15 d. buvo ne savo izoliavimosi vietoje, o restorano „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ką jiems pats patvirtino telefoninio pokalbio metu. Tuo tarpu liudytojų D. (D.) K. ir R. P. parodymai buvo pagrįstai atmesti, nes jie yra A. N. valdomos įmonės darbuotojai, todėl yra pavaldūs apeliantui ir galimai nurodė jam palankias aplinkybes, jog A. N. 2020 m. gegužės 15 d. prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ žolės nepjovė.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. N. buvo nurodęs savo kontaktinį telefono numerį. Iš pareigūno M. K. parodymų pirmosios instancijos teisme bei tarnybinių pranešimų taip pat nustatyta, kad siekiant patikrinti, kaip A. N. laikosi izoliavimosi tvarkos, 2020 m. gegužės 15 d. kitas ekipažas paskambino A. N. jo nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs A. N. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir padėjo ragelį, o po to neatsiliepė ir neperskambino. Taip pat buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotoja, atsakingą už gyventojų saviizoliaciją, S. Š., kuri pirmosios instancijos teisme paliudijo, jog skambino A. N., tačiau ir į jos skambučius jis neatsiliepė. Susisiekus su A. N. žmona, ji nurodė, kad vyras yra (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau minėta, pareigūnai jo ten nerado. 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. A. N. taip pat buvo skambinta jo nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatsiliepė ir vėliau neperskambino. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus direktorė D. N. parodė, jeigu būna netiksliai nurodytas asmens izoliacijos adresas, tai visada būna pateiktas telefono numeris, kuris turi būti įjungtas ir susisiekus su asmeniu jis turi nurodyti kur yra, o jei neatsiliepia, tai yra izoliacijos pažeidimas. Pažymėtina, kad A. N. turėjo suprasti, kad 2020 m. gegužės 15 d. telefonu bendravo su pareigūnu, todėl suvokdamas, jog turi pareigą 14 dienų izoliuotis, žinojo, kad bet kada gali būti tikrinamas dėl šios tvarkos laikymosi. Bet to, kaip jau minėta, sutikime izoliuotis pats A. N. nurodė savo kontaktinį numerį, todėl turėjo puikiai suvokti, kad būtent šiuo numeriu jis gali būti tikrinimas. Pažymėtina, kad A. N., nenorėdamas bendrauti telefonu, turėjo sudaryti sąlygas jį patikrinti kitu būdu. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. N., kaip adekvatus ir protingas asmuo suvokė, kad neatsiliepdamas į telefono skambučius izoliavimosi laikotarpiu, nenurodydamas tikslaus izoliavimosi adreso, nesudarė galimybės pareigūnams patikrinti, ar jis laikosi izoliavimosi tvarkos. Tokie apelianto veiksmai leidžia daryti tik vienintelę išvadą, kad A. N. buvo neteisėtai palikęs izoliavimosi vietą. Tokios pačios pozicijos yra laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose dėl izoliavimosi sąlygų nesilaikymo (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-354/2020).

31. Taigi, nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog A. N., pildydamas (duomenys neskelbtini) pasienyje dokumentus, suvokė, kad gali bet kada būti patikrintas tiek atvykstant pareigūnams izoliacijos adresu, tiek jam skambinant. Tačiau privalėdamas izoliuotis, jis nenurodė tikslaus adreso, o telefono nekėlė tiek pareigūnams, tiek (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. A. N. buvo neteisėtai palikęs saviizoliacijos vietą, todėl pažeidė Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkto (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) reikalavimus.

Dėl tęstinio nusižengimo ir paskirtos nuobaudos

32. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog A. N., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 16 d., 2020 m. gegužės 17 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. nesilaikydamas jam privalomos 14 dienų saviizoliacijos, pažeidė Nutarimo dėl karantino 3.1.5 punkto (2020 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 398 redakcija) reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tačiau, įvertinus visas padarytų pažeidimų aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog A. N. padarė vieną tęstinį administracinį nusižengimą, o ne penkis atskirus administracinius nusižengimus.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje administracinio nusižengimo bylose yra nurodęs, kad administracinių nusižengimų bylose mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl tęstinės nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-64-689/2019, Nr. 2AT-36-719/2020). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, Nr. 2K-501/2012, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-497/2014).

34. Nagrinėjamoje byloje Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N. 2020 m. gegužės 27 d. surašė penkis administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose A. N. veiką kvalifikavo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kaip administracinių nusižengimų daugetą, ir 2020 m. liepos 8 d. penkiais nutarimais apeliantui paskyrė po 600 Eur baudas, t. y. iš viso 3 000 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytomis pozicijomis, kad apeliantas A. N. padarė penkis atskirus administracinius nusižengimus. Šiuo atveju A. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už penkias veikas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl iš esmės visiškai analogiškų veikų. Po kiekvieno policijos pareigūnų patikrinimo protokolai nebuvo surašomi, o pakartotinai atliekami vis nauji patikrinimai. Visi penki administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti tą pačią dieną. Nusižengimai padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis – A. N. nesilaikė privalomos saviizoliacijos, per trumpą savaitės laikotarpį (2020 m. gegužės 12 d. – 2020 m. gegužės 18 d.), atskiri veiksmai nenutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito. Taigi, apelianto padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš daug tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė vienas sumanymas ir tikslas (bendra tyčia) – ignoruoti pareigą būti saviizoliacijoje nustatytą terminą.

35. Esant visumai paminėtų duomenų, konstatuotina, kad A. N. veiksmai vertintini ne kaip penki atskiri administraciniai nusižengimai, o kaip vienas tęstinis nusižengimas ir kvalifikuotini kaip viena priešinga teisei veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Taip pat įvertinus tai, kad nenustatyta A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo padarytas tyčinis administracinis nusižengimas susidedantis iš penkių veikų (visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimų), sukėlusių pavojų išplisti pavojingai ligai, bei apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui skirtina bauda sankcijos ribose. Tačiau sprendžiant dėl jos dydžio įvertinama tai, kad byla nagrinėjama apeliacine tvarka, nėra Institucijos skundo, todėl jos dydis nustatomas ne didesnis, nei savo nutarimais skyrė pareigūnas už vieno nusižengimo padarymą.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d nutartis naikintina ir priimama naujas nutarimas – A. N. pripažįstamas kaltu padaręs vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskiriama administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo E. S. 2020 m. liepos 8 d. nutarimus Nr. 72-ANR_N-773-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115327155, Nr. 72-ANR_N-776-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115324277, Nr. 72-ANR_N-778-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115321620, Nr. 72-ANR_N-774-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115325860, Nr. 72-ANR_N-775-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115325431 panaikinti.

Pripažinti, kad A. N. administracinio nusižengimo bylose ROIK: 20115327155, ROIK: 20115324277, ROIK: 20115321620, ROIK: 20115325860, ROIK: 20115325431 padarė vieną tęstinį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Nerijus Meilutis