Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-166-354/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-29
Bylos Nr.: AN2-166-354/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-18-3-00123-2020-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas: N. P.
Institucija: Šiaulių AVPK Joniškio RPK
Advokatai: Jolanta Grigaliūnienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. AN2-166-354/2020Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00123-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1; 21.11.10; 21.11.11.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria N. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 23 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį sumažinta iki 510 Eur, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. P. 2020 m. liepos 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur bauda, už tai, kad jis karantino metu, t. y. 2020 m. balandžio 22 d., grįžo iš užsienio valstybės, turėjo saviizoliuotis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau jis be sveikatos priežiūros specialisto leidimo paliko savo izoliavimosi vietą, nes 2020 m. gegužės 2 d., 13.19 val., (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnams, namuose nebuvo rastas, į telefono skambučius neatsiliepė. Tokiais savo veiksmais N. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.5 punktą, Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352, 16.1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas N. P. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės skundas, sumažinant N. P. 2020 m. liepos 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu paskirtą 1000 Eur baudą iki 510 Eur už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymą. Teismas sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių N. P. kaltę, nesilaikius saviizoliacijos reikalavimų, tačiau pripažino, kad N. P. paskirta per griežta nuobauda .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu N. P. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas visus N. P. argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų rinkimu ir vertinimu, atmetė, nenagrinėjo argumentų dėl procesinių pažeidimų, jų nenustatė ir nusprendė, kad PK pareigūnas, priimdamas nutarimą, teisingai įvertino visus įrodymus, kurie patvirtina N. P. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

3.2. Skunde teigiama, kad N. P. jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė. Nurodoma, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad N. P. pažeidė saviizoliacijos taisykles, tvarką, kad pareigūnų tikrinimo metu N. P. nebuvo nustatytoje saviizoliacijos vietoje (duomenys neskelbtini).

3.3. Advokatė teigia, kad nei vienas iš policijos pareigūnų, tikrinusių N. P. saviizoliacijos laikymosi sąlygas, niekuomet nepatvirtino ir nenurodė, jog 2020 m. gegužės 2 d. 13.19 N. P. nebuvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Pareigūnai G. Š. ir A. R. parodė, jog buvo atvykę minėtu adresu, pabeldė į duris, jų niekas neatidarė; vienas iš pareigūnų (G. Š.) priėjo pažiūrėti pro langą, nieko nepamatė; paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono, niekas neatsakė; su kaimynais nei vienas iš pareigūnų nebendravo. Pastebima, jog į klausimą, ar pareigūnai gali patvirtinti, jog N. P. namuose tikrai nebuvo, nei vienas iš pareigūnų teigiamai atsakyti negalėjo ir nurodė, jog to patvirtinti negali, todėl advokatei nesuprantama, kaip teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė tai, ko liudytojai nesakė ir nenurodė.

3.4. Skunde akcentuojama, jog N. P. kaltė buvo įrodinėjama ir pareigūno G. Š. telefono skambučiu, kurį praleido N. P., tačiau oficialūs patikimi duomenys iš mobiliojo ryšio operatoriaus tokio skambučio nepatvirtina. Teismo ar PK atstovo samprotavimai apie tai, kad galimai skambutis buvo, bet kažkodėl nebuvo užfiksuotas, yra tik prielaida ir nėra pagrįsti jokiais duomenimis. Be to, advokatės vertinimu, tikėtina, kad G. Š. bandė skambinti N. P. mobiliojo telefono numeriu, tačiau šis skambutis N. P. nepasiekė, ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – net du mobiliojo ryšio operatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) atsakymai, jog į N. P. tel. Nr. nėra užfiksuota įeinančio praleisto skambučio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pareigūno G. Š. telefono numerio). Nors nutartį priėmęs teismas sprendė, kad pareigūno G. Š. mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotrauka patvirtina, jog pareigūnas realiai skambino N. P., tačiau, advokatės įsitikinimu, šis faktas neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl administracinio nusižengimo sudėties ir dėl N. P. kaltės, šis skambutis apskritai neturi jokios reikšmės, nes N. P. neturėjo pareigos į jį atsiliepti, ir tai nėra susiję su saviizoliacijos taisyklėmis ar jų pažeidimu. Pažymima, kad operatorius, pateikdamas teismo prašomą N. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono išklotinę, nurodė, jog teikiami duomenys, kurie atvaizduoja įeinančius ir praleistus skambučius, tarp jų G. Š. skambučio nėra.

3.5. Teigiama, kad N. P., neturėdamas galimybės identifikuoti pašnekovę (pareigūnę M. S.), jos nepažinodamas ir su ja praeityje nesusidūręs, pagrįstai nevertino šio skambučio kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo, į jį pažiūrėjo nerimtai, laikydamas, kad tai yra kolegų ir jų draugių pokštai. Telefoninio pokalbio metu pašnekovai nebuvo ir negalėjo būti identifikuoti, taigi šis pokalbis ir jo turinys teisiškai nėra reikšmingas.

3.6. Pažymima ir tai, kad byloje esantys N. P. darbovietės (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina, jog N. P. 2020 m. gegužės 2 d. buvo poilsio diena, taigi jis negalėjo būti išvykęs į reisą, kaip tvirtina N. P. sakius M. S..

3.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad N. P. pasirašytinai supažindintas su pareiga nuo 2020 m. balandžio 22 d. saviizoliuotis adresu: (duomenys neskelbtini), jam nenustatyta pareiga įleisti visus pasibeldusius į jo duris, atvirkščiai, jis įspėtas su niekuo nebendrauti; N. P. nebuvo nustatyta pareiga budėti ir/ar atsiliepti į visus nepažįstamus skambučius.

3.8. Advokatė nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino teismui pateiktame skunde nurodytų procesinių pažeidimų, todėl galimai tai sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.

3.8.1. N. P. pareiškė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai pareigūnei M. S. nušalinimą, tačiau šis nušalinimas nebuvo išspręstas ir taip pažeista N. P. teisė į teisingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

3.8.2. Nustatytu laiku apeliantui ir jo atstovei atvykus į bylos nagrinėjimą Šiaulių AVPK Joniškio r. PK pas tyrėją T. K., administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama: tyrėjas informavo, kad jis priims nutarimą. Nurodžius, kad reikėtų susipažinti su bylos medžiaga, sužinoti, kokie yra nauji dokumentai, tyrėjas T. K. informavo, kad bylos medžiaga pareiškėjui ir jo atstovei jau yra žinoma, naujų dokumentų nėra; pareiškėjas N. P. išsakė norą paaiškinti ir paaiškino papildomas aplinkybes dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, iškėlė abejones dėl policijos pareigūnų skambinimo jam nurodytu protokole laiku fakto, pateikė savo telefono pokalbių išklotinę, apie ją pasakojo, tačiau nutarimą priėmęs pareigūnas šio paaiškinimo nesiklausė, jo neprotokolavo ir į jį neatsižvelgė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad jo nekaltumą gali patvirtinti liudytojai, kaimynai, tačiau į šią aplinkybę nutarimą rašantis pareigūnas taip pat neatsižvelgė ir prašymo apklausti kaimynus nesvarstė. Faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas nebuvo užprotokoluotas, patvirtina ir N. P. nutarimo 2 puslapyje pažymėta pastaba, kuriame pasirašė, jog nutarimą gavo, tačiau jo paaiškinimas nebuvo užprotokoluotas.

3.8.3. Pažymima, kad N. P. kėlė bylos teismingumo klausimą ir skunde teikė argumentus dėl teismingumo pažeidimo, t. y. ANK 615 straipsnio 1 dalies, 589 straipsnio bei 614 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų: teismas nagrinėja bylas administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta, bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas. Būtent šiuos kriterijus atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalis, kurios sankcijoje numatyta bauda viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, todėl byla turėjo būti nagrinėjama teisme. Tokiu būdu yra pagrindo manyti, jog bylą išnagrinėjo ir N. P. skundžiamą nutarimą priėmė institucija, neturinti teisės priimti tokį nutarimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių N. P. kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo, o apeliaciniame skunde pateikiami argumentai vertintini tik kaip objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybinė pozicija.

4.2. Atsiliepime dėl procesinių pažeidimų nurodoma, kad N. P. nurodytos aplinkybės nagrinėjant bylą ne teismo tvarka nebuvo užprotokoluotos, nes N. P. nurodė analogiškas aplinkybes, kurias jau buvo nurodęs anksčiau tyrimo metu. Be to, pažymima, kad nagrinėjamu atveju bylos teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos, administracinio nusižengimo byla dėl N. P. įvykdyto nusižengimo pagrįstai buvo nagrinėjama ne teismo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad N. P. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė neigia N. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. teigia, jog N. P. laikėsi saviizoliacijos taisyklių ir visą privalomą laiką buvo izoliacijos vietoje – (duomenys neskelbtini). Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

6.1. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantė pateiktame skunde iš esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi pareigūnų parodymais, kaip patvirtinančiais N. P. kaltę, bei nepagrįstai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) pateiktomis skambučių išklotinėmis bei N. P. parodymais, kaip patvirtinančiais N. P. nekaltumą, aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

6.2. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant N. P. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikšmė.

6.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno telefono ekrano nuotraukos kopija, nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikta informacija, N. P. pasirašytas sutikimas izoliuotis (administracinės bylos medžiaga, b. l. 1–3, 8, 13, 14, 15, 16–17, 18, 22, 23–24, 26–27), liudytojų M. S., G. Š., A. R. parodymai, duoti apylinkės teisme), patvirtinančių N. P. kaltę be sveikatos priežiūros specialisto leidimo palikus savo izoliavimosi vietą 2020 m. gegužės 2 d. 13.19 val. (duomenys neskelbtini), nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.5 punktą, Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352, 16.1 punktą, N. P. tai buvo imperatyviai draudžiama.

6.5. Apeliantės keliama versija, neva N. P. nebuvo išvykęs iš savo izoliacijos vietos, o su pareigūne M. S. kalbėdamas telefonu juokavo, kad buvo palikęs savo izoliacijos vietą, nes manė, kad jam skambina ne pareigūnė, o koks nors kitas asmuo, laikytina tik apeliantės ir jos atstovaujamojo N. P. visiškai nepagrįsta, prieštaraujančia logikai gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmestina. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomų aplinkybių bei tų pačių pareigūnų duotų parodymų apylinkės teisme teisingumu, kadangi visų pareigūnų nurodomos aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitas, viso proceso metu buvo nuoseklios. Pažymėtina, kad pareigūnai G. Š., A. R. tiek apylinkės teisme, tiek savo tarnybiniuose pranešimuose (administracinės bylos medžiaga, b. l. 13, 14, 15) nurodė, kad 2020 m. gegužės 2 d. 13.19 val. buvo nuvykę adresu – (duomenys neskelbtini), siekdami patikrinti, kaip izoliacijos tvarkos laikosi N. P., tačiau pastarojo namuose nebuvo, telefonu neatsiliepė, ne vieną kartą beldėsi į namo duris, kurį laiką stovėjo prie durų, niekas durų neatidarė, name buvo tylu, matėsi per langus, jog namas tuščias, kambariai tušti, kaimynystėje žmonių nesimatė. Taigi, šios nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog N. P. buvo neteisėtai palikęs savo izoliacijos vietą, duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti N. P., nėra, todėl N. P. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina ir tai, kad pareigūnė M. S. tiek savo tarnybiniame pranešime (administracinės bylos medžiaga, b. l. 18), tiek apklausiama kaip liudytoja apylinkės teisme parodė, jog ji 2020 m. gegužės 6 d. telefonu susisiekė su N. P., prisistatė, N. P. pastarajai nurodė, kad 2020 m. gegužės 2 d. namie nebuvo, nes buvo išvykęs darbo reikalais į R. Aukštesniojo teismo neįtikina N. P. atstovės keliama versija, neva N. P., kalbėdamas su M. S., juokavo, kad buvo išvykęs, kadangi nei N. P., nei jo atstovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šią jų keliamą versiją. Akcentuotina ir tai, jog iš N. P. rašytinio sutikimo izoliuotis 14 dienų (administracinės bylos medžiaga, b. l. 26–27) matyti, kad N. P. suvokė, jog jis gali būti patikrintas įvairių institucijų pareigūnų, kaip laikosi izoliacijos tvarkos, todėl pareigūnės, kuri jam prisistatė, skambutis negalėjo būti N. P. netikėtas ir leidžiantis daryti išvadą, kad kažkas tik juokauja. Be to, byloje esantis rašytinis prašymas dėl pareigūnės M. S. nušalinimo (administracinės bylos medžiaga, b. l. 61) patvirtina, kad N. P. tikrai suprato, kad telefonu bendravo su pareigūne, o ne su kitu asmeniu, kadangi pats N. P. nurodė, kad pokalbis su M. S. buvo nemalonus, nes pastaroji jam priekaištavo dėl izoliacijos tvarkos nesilaikymo, tai parodo, kad pokalbis nebuvo nei linksmo, nei juokaujamojo pobūdžio. Taigi, visiškai neįtikėtina, kad N. P., suvokdamas, jog turi pareigą 14 dienų izoliuotis savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, žinodamas, kad gali būti tikrinamas dėl šios tvarkos laikymosi, būtų galėjęs klysti dėl to, kad jam skambino ne pareigūnas, o kitas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

6.6. Tuo pačiu atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog N. P. neturėjo pareigos atsiliepti į telefono skambučius ar atidaryti duris pareigūnams izoliacijos laikotarpiu, kadangi, kaip jau minėta, pats N. P. nurodė savo kontaktinį numerį sutikime izoliuotis namuose, jokių papildomų klausimų dėl izoliavimosi tvarkos ir pan. N. P. neturėjo (administracinės bylos medžiaga, b. l. 26–27), todėl pastarasis turėjo puikiai suvokti, kad būtent šiuo numeriu jis gali būti tikrinimas. Pažymėtina, kad N. P., nenorėdamas bendrauti telefonu, turėjo sudaryti sąlygas jį patikrinti kitu būdu. Aukštesniojo teismo vertinimu, N. P., kaip adekvatus ir protingas asmuo tikrai suvokia, kad neatsiliepdamas į telefono skambučius izoliacijos laikotarpiu, neatidarydamas durų jį tikrinantiems asmenims ir net neprieidamas prie durų ar langų, kad pareigūnai jį pamatytų esant izoliacijos vietoje, nesudaro galimybės pareigūnams patikrinti, ar asmuo laikosi izoliavimosi tvarkos ir leidžia daryti tik vienintelę išvadą, su kuria sutinka ir aukštesnysis teismas, kad tikrinamas asmuo, šiuo atveju – N. P., yra neteisėtai palikęs izoliavimosi vietą.

6.7. Atsakant į skundo argumentus dėl pareigūno skambučio N. P. 2020 m. gegužės 2 d. 13.13 val. aplinkybių pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos 2020 m. gegužės 2 d. N. P. skambučių išklotinės (b. l. 46, 47, 55, 56) ne paneigia, o tik patvirtina aplinkybę, jog N. P. 2020 m. gegužės 2 d. buvo palikęs savo izoliacijos vietą. Pastebėtina, jog sutikime būti izoliuotam N. P. savo kontaktiniu numeriu nurodė numerį (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos medžiaga, b. l. 26–27), iš pareigūno telefono ekrano kopijos matyti, jog 2020 m. gegužės 2 d. 13.13 val. buvo skambinta numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau su šiuo numeriu nebuvo sujungta (administracinės bylos medžiaga, b. l. 16, 17). Byloje esanti N. P. darbo sutartis patvirtina, kad pastarasis dirba vairuotoju ((administracinės bylos medžiaga, b. l. 30–31), o apylinkės teismo posėdžio metu N. P. pats nurodė, kad darbo reikalais tenka nuvykti į užsienio valstybę. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viešai pateikiamoje (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog skambinant į užsienį telefono numeris turi būti renkamas su šalies kodu, skambinant į lietuvišką mobilųjį numerį, telefono kodas nurodomas +3706xxyyyyy. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareigūnas N. P. skambino be nurodomo kodo +3706, kai yra skambinama į užsienyje esantį lietuvišką mobilųjį telefono numerį. Atsižvelgiant į tai, kad N. P. darbo reikalais vyksta į (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad pareigūno skambutis 2020 m. gegužės 2 d. 13.13 val. N. P. nepavyko (net nebuvo sujungta ir todėl šis skambutis nėra fiksuotas N. P. skambučių išklotinėje), nes N. P. tuo metu galimai buvo išvykęs į užsienio valstybę, kas šiuo atveju patvirtina pareigūnės M. S. parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog pats N. P. jai nurodęs, kad 2020 m. gegužės 2 d. buvo išvykęs į R. darbo reikalais.

6.8. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog N. P. ir jo atstovė laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl inkriminuotų pažeidimų, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad N. P. nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.5 punkte, Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352, 16.1 punkte numatytų reikalavimų tik esant sveikatos priežiūros specialisto leidimui palikti savo izoliavimosi vietą, todėl tai, kad byloje surinkti įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

Dėl procesinių pažeidimų

7. 2020 m. liepos 15 d. advokatė J. Grigaliūnienė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui pateikė prašymą dėl pareigūnės M. S. nušalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (administracinės bylos medžiaga, b. l. 61). Sutiktina, kad byloje nėra pridėta jokio procesinio dokumento dėl pareigūnės nušalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas ir tokiu būdu buvo pažeistos administracinėn atsakomybė traukiamo asmens teisės. Pastebėtina, kad dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. P. bei jo atstovei advokatei J. Grigaliūnienei žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė ne M. S., o kitas pareigūnas – T. K. (administracinės bylos medžiaga, b. l. 6–7). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog siekiant užtikrinti nešališką administracinės bylos nagrinėjimą bylą nagrinėti buvo paskirtas kitas pareigūnas, kuriam nei N. P., nei jo atstovė nepareiškė nušalinimo, todėl darytina išvada, kad N. P. teisės į teisingą ir nešališką procesą nebuvo pažeistos.

8. Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pareigūnas, nesurašydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų parodymų protokolo ar kitu būdu neužfiksuodamas (neužprotokolavus) N. P. nurodytų aplinkybių nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, padarė procesinį pažeidimą, tačiau šiuo atveju nurodytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, sukliudžiusi priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei iš esmės suvaržiusiu N. P. teisių į gynybą. Pagrindo naikinti skundžiamą nutartį bei pareigūno priimtą nutarimą šiuo pagrindu nėra. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylose vienas iš įrodymų šaltinių yra tarnybinis pareigūno pranešimas (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas T. K. po bylos nagrinėjimo surašė tarnybinį pranešimą apie vykusį bylos nagrinėjimą bei N. P. nurodytas aplinkybes apie pažeidimą (administracinės bylos medžiaga, b. l. 8), todėl pareigūnas iš dalies įgyvendino reikalavimą užfiksuoti proceso dalyvių pasisakymus nagrinėjant bylą. Be to, šį procesinį pažeidimą visiškai ištaisė apylinkės teismas dar kartą apklausdamas N. P., jo nurodytas aplinkybes fiksuojant garso įrašymo priemonėmis bei nurodant skundžiamoje nutartyje (b. l. 29–32, 37–41, 51–52, 61–64, 67–73).

9. Atsakant į skundo argumentus dėl teismingumo pažymėtina, jog pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims, t. y. fiziniams asmenims, kaip šiuo atveju N. P., užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Esant šioms aplinkybėms, N. P. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pagrįstai vyko ne teismo tvarka, todėl teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.

10. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog N. P. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė