- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-154-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00348-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P., Institucijos
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Justinai Višinskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės Justinos Višinskienės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria V. P. skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-2999-2021 ir 2020 m. lapkričio 30 d. administracinis nurodymas, kuriuo V. P. pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą, pripažintas įvykdytu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. P. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2021 m. sausio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda. V. P. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 29 d. 18.08 val., Trakų r. sav., Trakuose, Karalienės Mortos g. 2, vairuodamas transporto priemonę „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 50 km/h greitį, važiavo 72 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi V. P. skundą tenkinto iš dalies. Panaikino Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-2999-2021 ir pripažino 2020 m. lapkričio 30 d. administracinį nurodymą, kuriuo V. P. pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą, įvykdytu. Apylinkės teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti V. P. teiginiais, jog realiai nežinojo apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. V. P. sumokėjo administracinio nusižengimo protokole nurodytą sumą, nurodė priežastis, dėl kurių jis nepadarė to laiku, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad administracinis nurodymas įvykdytas tinkamai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2021 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-2999-2020. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skunde nurodoma, kad V. P. 2020 m. lapkričio 30 d. automatiniu būdu buvo suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-198029-2020, kuriuo pasiūlyta iki 2020 m. gruodžio 30 d. sumokėti 15 Eur piniginę baudą. Akcentuoja, kad procesiniai dokumentai V. P. išsiųsti pasinaudojus Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis, t. y. administracinis nurodymas buvo išsiųstas į aktyvią V. P. elektroninio pristatymo dėžutę.
3.2. Institucijos nuomone, teismas netinkamai interpretavo ANK 573 straipsnio nuostatas, jas neteisingai vertino, prilygindamas procesinių dokumentų įteikimą į V. P. elektroninio pristatymo dėžutę formaliam įteikimui.
3.3. Atkreipia dėmesį, jog teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, formuodami vienodą teismų praktiką ne vienoje nutartyje pasisakė, kad nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Nurodo, kad ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Pažymi, jog V. P. deklaravus duomenis, kad turi sukurtą aktyviąją elektroninio pristatymo dėžutę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įsipareigojo būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.
3.4. Be to, Institucija akcentuoja ANK 613 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, kad asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo jis laikomas negaliojančiu. Institucijos įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas V. P. skundą, nesivadovavo minėto ANK straipsnio nuostatomis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad negaliojantį administracinį nurodymą V. P. įvykdė praėjus 49 kalendorinėms dienoms. Institucija mano, kad teismas, nagrinėdamas V. P. skundą, turėjo vertinti Institucijos įgalioto pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne užtikrinti į administracinio nusižengimo protokolą įrašyto administracinio nurodymo vykdymą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. prašo administracinio nusižengimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį. Nurodo, jog asmuo, atsižvelgiant į jo vėlesnį aktyvų elgesį bandant išsiaiškinti kokius procesinius dokumentus jis turėjo gauti, kas juose buvo nurodyta, neturėtų būti baudžiamas vien už tai, kad jis neįvykdė pareigos tikrinti elektroninio pristatymo dėžutę.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje Institucijos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš Institucijos apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad nėra ginčijama V. P. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, jo faktinės aplinkybės, nekeliamas veikos teisinio kvalifikavimo klausimas, todėl dėl šių klausimų apygardos teismas plačiau nepasisako. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, ar jis realiai nežinojo apie jam administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti baudą, atitinkamai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas V. P. 2021 m. vasario 17 d. sumokėtą 15 Eur baudą vertino kaip tinkamai įvykdytą administracinį nurodymą. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis ANK nuostatų, tinkamai aiškinant bei taikant šiai bylai aktualius teisės aktus.
7. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Tuo pačiu įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
8. Institucija apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu V. P. buvo įteiktas tinkamai, tai yra procesiniai dokumentai išsiųsti pasinaudojus Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis – į aktyvią V. P. elektroninio pristatymo dėžutę. Institucijos atstovė Justina Višinskienė apygardos teisme papildomai paaiškino, jog V. P. per nurodytą laiką, tai yra iki 2020 m. gruodžio 30 d., nurodyme buvo pasiūlyta susimokėti pusę minimalios baudos – 15 Eur, tačiau nustatyta, kad nurodymas nėra įvykdytas, jis tapo negaliojantis, todėl jo taikymas, atstovės manymu, nebuvo galimas. Paaiškino, kad iš administracinių nusižengimų registro lango vaizdo matyti, kad siunta buvo išsiųsta į V. P. elektroninio pristatymo dėžutę. Jeigu yra pateikiami duomenys apie aktyvią el. pristatymo dėžutę ir deklaruotą el. pašto adresą, pirmenybė yra teikiama el. pristatymo dėžutei. Nesant aktyvios el. pristatymo dėžutės, tuomet į el. pašto adresą. Pažymėjo, kad be asmens fizinių pastangų automatiškai asmeniui elektroninio pristatymo dėžutė nėra sukuriama, asmuo patvirtina, kad sutinka su elektroninio pristatymo dėžutės naudojimosi sąlygomis, taip pat patvirtina sutartį, tuomet dėžutė tampa aktyvi ir viešai matoma kitoms valstybės institucijoms.
9. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai nurodo, kad apie ePristatymo informacinę sistemą nieko nežino, apie el. dėžutę „duomenys neskelbtini“ taip pat nieko nežino, nežino, kaip ją sukurti, ja naudotis, jos nekūrė, ir ši jo versija, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nepaneigta.
10. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais duomenimis, pagal Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5 E) (toliau – ir Taisyklės) 11 punktą elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas aktyvuoja patvirtindamas Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis. Sutartį nutraukus – dėžutė tampa neaktyvi. Dėžutė neįgyja „neaktyvios“ statuso, jei asmuo kurį laiką ja nesinaudoja. ePristatymas IS duomenimis, dėžutė „duomenys neskelbtini“ V. P. buvo sukurta 2018 m. vasario 15 d., 10.19 val., ir aktyvuota 2018 m. vasario 15 d., 10.20 val. 2021 m. balandžio 15 d., 13.53 val., dėžutė „duomenys neskelbtini“ buvo aktyvi (b. l. 55).
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, protokolas su administraciniu nurodymu automatiniu būdu buvo suformuotas 2020 m. lapkričio 30 d. (b. l. 2). Institucija, įsitikinusi, jog V. P. elektroninio pristatymo dėžutė egzistuoja, yra aktyvi, tą pačią dieną per ePristatymo sistemą minėtą dokumentą išsiuntė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Fiksuota dokumento būsena „Išsiųsta“. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis administracinių nusižengimų registro lango išrašas (b. l. 13). Vadovaujantis paminėta ANK 573 straipsnio nuostata, Institucija protokolą su administraciniu nurodymu galėjo siųsti ir siuntė vienu iš įstatyme numatytų bei leistinų būdų, o būtent – elektroninio ryšio priemonėmis į aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai V. P. buvo išsiųsti tinkamai. Vis tik, apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog minėtos nuostatos neturi būti taikomos formaliai, būtina atsižvelgti ir į asmens teisėtus lūkesčius žinoti apie tokių dokumentų jam siuntimą, galimybę su jais susipažinti bei atitinkamai reaguoti, nagrinėjamu atveju – laiku įvykdant administracinį nurodymą.
12. Šiuo atveju, dokumentas išsiųstas naudojantis ePristatymo sistema, kurios duomenimis, asmens pristatymo dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi, tačiau nėra aišku, ar dokumentas (protokolas su administraciniu nurodymu) realiai pasiekė gavėją. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, kad apie el. dėžutę „duomenys neskelbtini“ nieko nežino. Iš V. P. paaiškinimų apygardos teisme matyti, jog tik paštu gavęs Institucijos nutarimą sumokėti 60 Eur baudą, jis ėmėsi veiksmų, o būtent, skambino į policiją, klausė kas yra ePristatymas, jam atsakė, jog būna tokių dalykų, ne pirmas toks atvejis, liepė pasidomėti tose institucijose, kurios kuruoja tas pašto dėžutes. Kartu gavo informaciją apie nusižengimą, t. y. apie greičio viršijimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis skambino į „Lietuvos paštą“, kreipėsi į konsultantes, kaip rasti, kur egzistuoja tas ePristatymas, jam pasiūlė kreiptis į Mokesčių inspekciją. Skambino į Mokesčių inspekciją, kad sužinotų apie tą ePristatymo paslaugą, raštiškai pateikė prašymą, tačiau gavo atsakymą tik kaip sukurti e. paslaugą. Po to jis pateikė skundą.
13. Taisyklėse yra numatyti veiksmai, kuriuos turi atlikti elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas, norėdamas ją aktyvuoti, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. P. šias procedūras atliko, sukūrė elektroninę pristatymo dėžutę, pats 2018 m. vasario 15 d. prisijungė prie informacinės sistemos bei patvirtino, jog sutinka, kad elektroninio pristatymo dėžutė jam būtų aktyvuota. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu (tai nurodė ir skunde), jis nežino apie ePristatymą, elektroninės pristatymo dėžutės tikrai nekūrė, nes nemoka, sukurti elektroninį paštą jam padėjo žmogus, kuris apie tai išmano. Nurodė, kad Mokesčių inspekcijoje yra buvęs 2016 m. ar 2017 m., parašė, jog mokesčius už žemę jam siųstų paštu, nes nemoka deklaruoti kompiuteriu, jo neturi, ar buvo kokioje nors valstybės institucijoje 2018 m. vasario mėn., neatsimena, mokesčius deklaruoti vasario mėnesį yra per anksti. Taip pat paaiškino, jog moka tik prisijungti prie banko, apmokėti sąskaitas, prisijungia prie „Sodros“ per banką, naudodamasis telefonu, „Smart ID“ programėle.
14. Skundo nagrinėjimo metu negauta neginčijamų duomenų, kad V. P. anksčiau naudojosi ePristatymo paslaugomis, būtų jungęsis prie elektroninio pristatymo dėžutės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šias aplinkybes kategoriškai neigia. Valstybės įmonė Registrų centras duomenų, patvirtinančių elektroninių siuntų išsiuntimą ar perskaitymą, naudojantis elektronine dėžute „duomenys neskelbtini“, neturi, be to, nefiksuoja, kiek aktyviai asmenys naudojasi ePristatymas IS priemonėmis teikiamomis paslaugomis (b. l. 55). Siekiant įsitikinti, ar pas V. P. yra elektroninio pristatymo dėžutė, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu, tiek per teismo salėje esantį kompiuterį, tiek per Institucijos atstovės kompiuterį per el. bankininkystę prisijungė prie ePristatymo paslaugos, tačiau jam nepavyko surasti Institucijos siųsto pranešimo bei pačios el. dėžutės. Šias aplinkybes Institucijos atstovė patvirtino. Pažymėtina, V. P. elektroninio pristatymo dėžutė nėra susieta su jo elektroniniu paštu, dėl to informacijos apie Institucijos siųstą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu elektroniniu paštu jis nėra gavęs.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog vienareikšmiškai daryti išvados, kad V. P. pats tikslingai sukūrė ir aktyvavo elektroninę pristatymo dėžutę, negalima. Vertinant V. P. elgesį gavus paštu Institucijos nutarimą, nėra pagrindo netikėti minėtais jo teiginiais, kad apie Institucijos siųstą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu jis nieko nežinojo. Akcentuotina, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens akivaizdoje, taigi negalima teigti, jog asmuo pats turėjo domėtis procesu, apie kurį nežinojo. Nenustatyta, kad V. P. būtų siekęs tyčia vilkinti skundo padavimo procesą ir taip piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Priešingai, sužinojęs apie jam nutarimu paskirtą 60 Eur baudą, kreipėsi į įvairias institucijas siekdamas išsiaiškinti situaciją bei 2021 m. vasario 17 d. sumokėjo administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu jam pasiūlytą sumokėti 15 Eur baudą, tai yra įvykdė administracinį nurodymą (b. l. 22). Institucija teisi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu administracinis nurodymas buvo negaliojantis, tačiau atsižvelgiant į V. P. nurodytas priežastis, dėl kurių jis nesumokėjo baudos laiku, į tai, jog bauda, pasiūlyta administraciniu nurodymu, visgi buvo sumokėta, pirmosios instancijos pagrįstai laikė, kad administracinis buvo nurodymas įvykdytas tinkamai, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas panaikintas. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Institucijos atstovė skundo nagrinėjimo metu rėmėsi teismų nutartimis (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis Nr. AN2-28-334/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis Nr. AN2-180-361/2020, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis Nr. AN2-194-417/2020), kuriose įteikimas naudojantis ePristatymo sistema buvo pripažintas tinkamu. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šios bylos aplinkybėmis nėra ginčijama Institucijos teisė procesinius dokumentus įteikti elektroniniu būdu, bylos esmė – fakto klausimas. Nagrinėjant skundą nekilo abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sąžiningo nežinojimo apie jam Institucijos siųstą procesinį dokumentą. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau, šios bylos aplinkybėmis, duomenų apie asmens sąmoningą sutikimą su elektroninio pristatymo dėžutės sukūrimu, jos aktyvavimu, negauta. Skundo nagrinėjimo metu, gavus duomenis iš paslaugų teikėjo, išklausius asmenį bei jam teismo posėdžio metu pabandžius prisijungti prie elektroninio pristatymo dėžutės, asmens pozicija dėl sąžiningo nežinojimo taip pat nepaneigta. Teisingumas negali būti formalus. Pažeidimas nėra ginčijamas, bauda yra sumokėta, todėl Institucijos pozicija, jog asmuo, sąžiningai nežinojęs apie jam siųstą protokolą su administraciniu nurodymu, privalomai būtų nubaustas tik nutarimu, nėra pakankamai pagrįsta. Savo ruožtu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundo nagrinėjimo metu gavo informaciją apie jam sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę, todėl ateityje, tuo atveju, jei nenutrauktų paslaugų teikimo sutarties, prisiimtų sutikimą gauti dokumentus į elektroninio pristatymo dėžutę bei pareigą ją tikrinti.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės Justinos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.