Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-116-843/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
AN2-116-843/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00075-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Byla Nr. AN2-116-843/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00075-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.1; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties (toliau ir – Nutartis), kuria Institucijos 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-14323-2020 panaikintas ir 2020 m. lapkričio 5 d. administracinis nurodymas, kuriuo V. V. pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą, pripažintas įvykdytu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. V. Institucijos 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 60 Eur bauda. V. V. nubausta už tai, kad ji 2020 m. lapkričio 4 d., 14.19 val., Vilniaus m. sav., vairuodama transporto priemonę „Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 60 km/h greitį, važiavo 83 km/h (po paklaidos) greičiu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. V. skundą, 2021 m. vasario 3 d. nutartimi panaikino Institucijos 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-14323-2020 administracinio nusižengimo byloje, pripažindamas 2020 m. lapkričio 5 d. administracinį nurodymą, kuriuo V. V. pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą, įvykdytu.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-14323-2020 palikti galioti Skundas grindžiamas šiais motyvais.

3.1. Institucija atkreipia dėmesį, kad ANK 573 straipsnio nuostatose numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Teismų praktikoje ne kartą pasakyta, kad nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus, ANK 573 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-768/2020). Todėl V. V. išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroniniu paštu minėto straipsnio nuostatų nepažeidė ir taikytas tinkamai.

3.2. Institucija nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 573 straipsnio nuostatas, jas neteisingai taikė nagrinėdamas V. V. skundą, procesinių dokumentų įteikimą valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu prilygindamas formaliam įteikimui. Pagal tokį teismo vertinimą ANK 573 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai netenka galios.

3.3. V. V. automatiniu būdu Administracinių nusižengimų registre administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-189087-2020 surašytas ir išsiųstas 2020 m. lapkričio 5 d. Administraciniu nurodymu jai paskirta 15 Eur piniginė bauda, kurią pasiūlyta sumokėti iki 2020 m. gruodžio 5 d. Neįvykdžius administracinio nurodymo Institucijos įgaliotas pareigūnas priėmė minėtoje byloje nutarimą. ANK 613 straipsnio nuostatose nurodyta, kad asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo jis laikomas negaliojančiu, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo minėto ANK straipsnio nuostatomis. V. V. skundo nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ji 2021 m. sausio 20 d. administracinį nurodymą įvykdė sumokėdama 15 Eur baudą. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad negaliojantį administracinį nurodymą V. V. įvykdė praėjus 47 kalendorinėms dienoms.

Atsiliepimas

3.4. Institucijos vertinimu teismas, priimdamas 2021 m. sausio 13 d. nutartį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. V. nurodo, kad ji tikisi gauti paaiškinimą iš Institucijos, kodėl jai pirmiau buvo paskirta tik 15 Eur dydžio bauda, o po to iškart išaugo keturis kartus iki 60 Eur dydžio baudos. Tik sužinojusi apie baudą ji kreipėsi į policiją, norėdama gauti šį atsakymą, tačiau konkrečiai ir aiškiai jai atsakyta nebuvo. Ji suvokia nusižengimo mastą ir prisiima visą atsakomybę, neabejoja nusižengimo rimtumu, tačiau prašo teismo atsižvelgti, jog ji nėra piktybinė pažeidėja ir baudos nesumokėjo tik dėl to, jog nežinojo, kad ji yra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

3. Iš pateikto skundo bei V. V. atsiliepimo į jį argumentų matyti, jog byloje nėra ir iš esmės nebuvo keliamas V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, jos veikos teisinio kvalifikavimo klausimas. V. V. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neišsakė jokių su tai sietinų prieštaravimų. Šiuo atveju esminis byloje keliamas klausimas yra tai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas V. V. 2021 m. sausio 20 d. sumokėtą 15 Eur baudą vertino kaip tinkamai įvykdytą administracinio nusižengimo protokole suformuluotą administracinį nurodymą. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei išsakytus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

4. Institucija kaip vieną iš pagrindinių savo skundo argumentų nurodo tai, kad ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Institucija taip pat nurodo, kad remiantis pirmosios instancijos teismo išvadomis ANK 573 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai netenka galios. Vertindamas šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje apelianto įvardytoje teisės normoje nurodytas procesinių dokumentų siuntimo būdas neabejotinai užtikrina greitą, efektyvų ir ekonomišką procesą, jis yra ir turi būti naudojamas, tačiau Institucija negali atsiriboti ir nuo pareigos užtikrinti, kad traukiamas atsakomybėn asmuo būtų tinkamai informuotas apie vykstantį procesą bei turėtų realias galimybes pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Elektroninių ryšių priemonių naudojimas negali būti savitikslis, vienpusiškas ir skirtas tik institucijų darbo palengvinimui. Šiuo atveju yra būtina pabrėžti, kad ANK 566 straipsnio 1 dalis numato, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti vadovaujamasi, be kita, ir teisingo proceso principu, tad būtent valstybės institucijai turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teisę į teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos siekiant tinkamo teisingumo vykdymo formalus pranešimo išsiuntimas be vėlesnio patikrinimo, ar jis iš tiesų laiku pasiekė adresatą, nėra laikomas tinkamu asmens informavimu (sprendimai bylose B. prieš Lietuvą, A. prieš Slovėniją, F. prieš Lietuvą).

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne jos akivaizdoje. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 4 dalies nuostatomis administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo automatiškai suformuotas Administracinių nusižengimų registre. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatas šis procesinis dokumentas privalomai turi būti siunčiamas asmeniui, kuriam jis surašytas. ANK 573 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad Institucija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą galėjo naudoti ir pagrįstai naudojo šiuo atveju, nes V. V. savo elektroninio pašto adresą buvo nurodžiusi Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėje sistemoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo siūloma iki 2020 m. gruodžio 5 d. sumokėti 15 Eur baudą, buvo surašyti 2020 m. lapkričio 5 d. ir tą pačią dieną išsiųsti į V. V. elektroninio pašto dėžutę adresu volodkovic.viktorija@gmail.com, fiksuota dokumento būsena „Išsiųsta“. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad tokiu pačiu būdu buvo siunčiamas ir Institucijos priimtas nutarimas, tačiau dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti, todėl išsiųsta popierinė siunta, kuri pristatyta 2021 m. sausio 6 d. (b. l. 8-9, 16). Iš V. V. paaiškinimų ir pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad gavusi Institucijos nutarimą ji tą pačią dieną pateikė skundą, kuriame nurodė, kad informacijos apie jai skirtą baudą nebuvo gavusi, nes ji buvo siųsta negaliojančiu elektroniniu paštu. Ji nedelsdama prisijungė prie VMI sistemos, kur rado jai siųstus pranešimus, iš karto pakeitė negaliojantį elektroninio pašto adresą galiojančiu. Vykstant tolimesniam procesui ji buvo pasiekiama naujai nurodytu elektroniniu paštu, gavusi informaciją iš teismo nedelsdama sumokėjo administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti jai skirtą 15 Eur baudą (b. l. 17, 20-23). Remdamasis šiais duomenimis bei nustatytu V. V. procesiniu elgesiu teismas neturi pagrindo netikėti minėtais jos teiginiais, kad Institucijos siųsto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu ji nebuvo gavusi. Duomenų, kad V. V. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nenustatyta.

6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju V. V. nebuvo pakankamai rūpestinga nepakeisdama negaliojančio elektroninio pašto adreso galiojančiu, visgi, teismo vertinimu, šiai jos rūpestingumo stokai šiuo atveju negali būti suteikta lemianti reikšmė, o kilę padariniai negali būti priskirti vien tik jos atsakomybei. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ne tik į jau aptartas aplinkybes, bet ir į tai, kad elektroniniu paštu V. V. buvo siunčiamas jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame, pagal ANK 609 straipsnio nuostatas, be kita ko, nurodoma inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Be to, šiame procesiniame dokumente nurodomos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Administracinio nusižengimo protokole įrašomas ir administracinis nurodymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Institucija ginčijamu nutarimu V. V. paskyrė keturis kartus didesnę baudą, nei buvo pasiūlyta sumokėti minėtame administraciniame nurodyme. Šie argumentai neabejotinai leidžia spręsti apie elektroniniu paštu V. V. siųsto procesinio dokumento esminę reikšmę procesui bei traukiamo atsakomybėn asmens procesinių teisių užtikrinimui. Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip jau buvo minėta, duomenys apie galimai padarytą V. V. administracinį nusižengimą buvo užfiksuoti ne jos akivaizdoje, o minėtas administracinio nusižengimo protokolas suformuotas jai nedalyvaujant. Tai leidžia spręsti, kad V. V. nebuvo žinoma jokia informacija apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, ji taip pat neturėjo pagrindo tikėtis elektroniniu paštu gauti tokio pobūdžio dokumentus. Tokioje situacijoje Institucija, gavusi iš V. V. informaciją, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jai nebuvo įteiktas laiku, neturėjo elgtis pernelyg formaliai. Ji privalėjo pateiktą informaciją patikrinti, o jai pasitvirtinus – imtis priemonių, kad asmeniui būtų užtikrintos šioje nutartyje jau minėtos įstatyme numatytos procesinės garantijos. Tai nebuvo padaryta, tačiau ši klaida ištaisyta pirmosios instancijos teisme, kuris pagrįstai ir teisėtai ginčijama nutartimi pripažino V. V. pateiktą administracinį nurodymą įvykdytu. Tokiu atveju pagal ANK 610 straipsnio 5 dalies nuostatas administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

7. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir nurodo konkretų jos pavyzdį – Panevėžio apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-76/2020. Visgi minėta nutartimi spręsta situacija nėra tapati nagrinėjamai, nes minėtu atveju byloje buvo gauti duomenys, kad asmuo buvo informuotas apie procesinių dokumentų gavimą e. pristatymo sistemoje. Apeliantas procese buvo nurodęs ir kitą teismų praktikos pavyzdį, tai yra Klaipėdos apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-252-380/2020, kuria panaši situacija buvo išspręsta būtent taip, kaip to siekia apeliantas, kartu pabrėžiant, kad ANK 573 straipsnis nenumato Institucijai pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tokių teismų praktikos pavyzdžių yra nedaug. Be to, teismų praktikoje yra ir priešingų pavyzdžių, kuomet panaši situacija buvo išspręsta būtent taip, kaip ją išsprendė pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-418-348/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-14-557/2021). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismų praktika aptariamu klausimu šiuo metu yra tebesiformuojanti.

8. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį V. V. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė