Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-501-730/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-23
Bylos Nr.: e2-501-730/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00389-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erinija Kazlauskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“
Trečiasis asmuo: M. J., uždaroji akcinė bendrovė „Komex“, uždaroji akcinė bendrovė „Automatikos biuras“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansistas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic pack“, uždaroji akcinė bendrovė „Sauduva“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic transline“, uždaroji akcinė bendrovė „Gaimana“, uždaroji akcinė bendrovė „Axis“, uždaroji akcinė bendrovė „Multitransportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Trumtransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Transdona“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelga transportas“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas

Civilinė byla Nr. e2-501-730/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00389-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 2.6.8.1; 2.6.8.8.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ atstovei advokatei E. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ ir trečiojo asmens advokatų kontoros K. ir partneriai atstovui advokatui N. K.,

trečiojo asmens M. J. įmonės atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sileda“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Komex“, uždaroji akcinė bendrovė „Automatikos biuras“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansistas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic pack“, uždaroji akcinė bendrovė „Sauduva“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic transline“, uždaroji akcinė bendrovė „Gaimana“, uždaroji akcinė bendrovė „Axis“, uždaroji akcinė bendrovė „Multitransportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Trumtransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Transdona“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelga transportas“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, M. J. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Oqema“, uždaroji akcinė bendrovė „Hellmann worldwide logistics“, uždaroji akcinė bendrovė „Apsaugos komanda“, advokatų kontora K. ir partneriai Advokatas K., uždaroji akcinė bendrovė „Kauen craft“, uždaroji akcinė bendrovė „Orion Global pet“, R. A. individuali įmonė „Vailendas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1 Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2020 m. balandžio 8 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 11 430,87 EUR sumai, 2020 m. balandžio 20 d. atsakovės mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei „Komex“, uždarajai akcinei bendrovei „Automatikos biuras“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansistas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Pack“, uždarajai akcinei bendrovei „Sauduva“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“, uždarajai akcinei bendrovei „Gaimana“, uždarajai akcinei bendrovei „Axis“, uždarajai akcinei bendrovei „Multitransportas“, uždarajai akcinei bendrovei „Trumtransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Transdona“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelga transportas“ 17 465,88 EUR sumai; 2020 m. gegužės 26 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 7 131,86 EUR sumai; 2020 m. gegužės 26 d. atsakovės mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei „Automatikos biuras“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansistas“ M. J. įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Pack“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“, uždarajai akcinei bendrovei „Oqema“, uždarajai akcinei bendrovei „Hellmann Worldwide Logistics“, uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“, Advokatų kontorai K. ir partneriai Advokatui K. 13 200,67 EUR sumai; 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 645,48 EUR sumai; 2020 m. birželio 4 d. atsakovės mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelga transportas“ 3 230,17 EUR sumai; 2020 m. birželio 5 d. atsakovės mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei „Kauen craft“, Advokatų kontorai K. ir partneriai Advokatui K., uždarajai akcinei bendrovei „Orion Global Pet“ 30 308,17 EUR sumai; 2020 m. birželio 11 d. atsakovės mokėjimą R. A. IĮ V. 2 482,13 EUR sumai; 2020 m. birželio 12 d. atsakovės mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Orion Global Pet“ 8 713,42 EUR; 2020 m. birželio 22 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 1 556,68 EUR sumai; 2020 m. birželio 22 d. atsakovės mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Orion Global Pet“ 4 395,76 EUR sumai; 2020 m. birželio 30 d. atsakovės mokėjimą Advokatų kontorai K. ir partneriai Advokatui K., R. A. individualiai įmonei V. 11 767,96 EUR sumai; taikyti restituciją: priteisti 112 329,05 EUR sumą ieškovės naudai iš atsakovės pagal neteisėtai ieškovės ir atsakovės atliktus 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 22 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus bei 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. birželio 4 d., 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. birželio 30 d., atsakovės atliktus mokėjimus ieškovės kreditoriams; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas:

1.1. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. iškėlė ieškovei nemokumo bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė A. K.. Nutartis įsiteisėjo. Šiai dienai patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 1 373 707,65 EUR sumai. Bendrovės vadovu nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 2 d. buvo K. K., nuo 2018 m. sausio 2 d. 2020 m. spalio 7 d. G. U.. A. L. bendrovės akcininkas nuo 2014 m. liepos 28 d.. Dokumentai administratoriui buvo perduoti 2020 m. lapkričio 19 d.. Administratorius patikrinęs dokumentus nustatė, jog bendrovės vardu buvo sudaryti sandoriai, turintys tariamojo sandorio požymių, kurie buvo prieštaringi įmonės veiklos tikslams, dėl ko įmonės kreditoriai pavedė administratorių kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto.

1.2. Nurodo, kad remiantis atlikto audito ataskaita nuo 2020 metų bendrovė kiekvieną mėnesį dirbo nuostolingai, tarp nuostolingiausių įmonės sandorių, be kita ko, patenka įmonės sudaryti prekių pardavimo sandoriai su atsakove, prekyba buvo vykdoma žemiau savikainos. Teigia, kad pagal ginčijamas sąskaitas faktūras ieškovė pardavė atsakovei įvairias prekes, jau įmonei esant faktiškai nemokiai, todėl administratoriaus įsitikinimu sudaryti sandoriai buvo priešingi įmonės veiklos tikslams ir turėjo įtakos tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, tuo pažeidžiamos kreditorių teisės, dėl ko actio Pauliana pagrindu šie sandoriai (mokėjimai) yra ginčijami, taikant restituciją.

1.3. Nurodo, kad audito ataskaitoje konstatuota, kad nuo 2020 metų įmonė kiekvieną mėnesį dirbo nuostolingai, įmonės nemokumas atsirado 2020 m. kovo mėnesį, o tarp nuostolingiausių įmonės sandorių nurodomos nuostolingiausių pardavimų 2020 metais sąnaudos. Mano, kad su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, mokėjimais patenkinti atskiri įmonės kreditoriniai įsipareigojimai ir prarasta teisė į atskiras debitorinės skolas. Mano, kad sudaryti sandoriai (mokėjimai) neabejotinai prieštarauja juridinio asmens tikslams. Teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo jokia objektyvi įmonės ir (ar) atsakovės pareiga atlikti Įskaitymus ir mokėjimus, kuriais padengtos išimtinai atsakovės debitorinės skolos bei atsiskaityta su tam tikrais įmonės nurodytais (pasirinktais) kreditoriais.

1.4. Dėl sandorių negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu nurodo, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo, be to, audito išvadoje konstatuota, jog ieškovė jau 2020 metais buvo nemoki, taigi ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę. Taip pat nurodo, kad sudaryti sandoriai (mokėjimai) pažeidžia kreditorių interesus, sandoriai nėra sąžiningi, šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, todėl ieškovės vertinimu, įskaitymus ir mokėjimus pripažinus niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento, šioje ginčo situacijoje turi būti taikyta restitucija.

Atsiliepimas

2 Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo skirti ieškovei 5 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos, tai yra 2 500 EUR skiriant atsakovei, ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimams pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ginčo sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu taikyti ieškinio senatį ir šiuos reikalavimus atmesti, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Motyvų esmė:

2.1. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00264 pagrindu atsakovė įsigijo iš ieškovės prekes 21 133,63 EUR sumai, tačiau dalis prekių buvo grąžinta, ieškovė 2020 m. gegužės 26 d. išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR 20200525, kuria 6 468,12 EUR sumai buvo sumažinta 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LIT20 00264. Tai reiškia, jog dalis prievolės (6 468,12 EUR) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00264, kuri kreditinės sąskaitos išrašymo metu buvo neapmokėta, buvo panaikinta, atitinkamai, ieškinio reikalavimas dėl 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymo 7 131,86 EUR pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu negali būti tenkinamas, kadangi toks ieškovės nurodytas įskaitymas neatitinka faktinės situacijos, dėl ko yra neteisingas vykdytinumo požiūriu. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 29 d. sąskaita 595,32 EUR sumai buvo išrašyta, atsakovei neapmokėjus 2020 m. balandžio 7 d. skolos, todėl šiuo atveju atliktas ne įskaitymas, o prievolės panaikinimas, atitinkamai ieškinio reikalavimas dėl 2020 m. gegužės 29 d. įskaitymo 645,48 EUR sumai negali būti tenkinamas. Nurodo, kad reikalavimas dėl 2020 m. birželio 22 d. įskaitymo 1 556,68 EUR pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu negali būti tenkinamas, kadangi ieškovės nurodytas įskaitymas neatitinka faktinės situacijos.

2.2. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ir atitinkamų pagrindų nebuvimo nurodo, kad šiuo atveju atsakovės atlikti vienašaliai įskaitymai ir mokėjimai nėra ieškovės, kaip kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorius, skolininko sudaryti sandoriai, o taip pat jie nėra su atsakove ieškovės sudaryti dvišaliai sandoriai, todėl darytina išvada, jog atsakovės atliktų įskaitymų ir mokėjimų ieškovė apskritai neturi teisės ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu. Mano, jog sudaryti sandoriai taip pat nelėmė įmonės nemokumo. Teigia, jog remiantis turto vertės nustatymo ataskaita įmonė buvo moki 2020 m. balandžio - birželio mėn. laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčo įskaitymai ir mokėjimai. Atsakovės vertinimu ieškovei ginčijant įskaitymus ir mokėjimus, neegzistuoja pirmosios dvi actio Pauliana taikymo sąlygos - kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijami sandoriai turi pažeisti kreditoriaus teises.

2.3. Dėl privalėjimo sudaryti ginčo sandorius ir atsakovės sąžiningumo nurodo, kad sudarant ginčo sandorius atsakovės elgesys atitiko protingo asmens elgesio standartą, tuo tarpu, kadangi ginčo sandoriai nėra sudaryti ieškovės, darytina išvada, kad ginčo atveju neegzistuoja ir kita iš privalomų actio Pauliana sąlygų - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymi, jog ieškovė nemokumo momentą grindžia audito ataskaita, tačiau ieškovės 2020 metų finansinė atskaitomybė nebuvo ir nėra šiai dienai paviešinta, atsakovė niekaip negalėjo apie tai žinoti, priešingai nei teigiama ieškinyje.

2.4. Dėl ieškinio senaties termino taikymo nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė visiškai naujus reikalavimus dėl įskaitymų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, bei dėl mokėjimų, atliktų 2020 m. balandžio 20 d.– 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu 91 564,16 EUR sumai, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Mano, jog šiuo atveju atsižvelgiant į terminą, nuo kurio skaičiuojama senatis (bankroto bylos iškėlimo momentas), į tai, jog ieškovė patikslintus reikalavimus pareiškė tik 2021 m. spalio 25 d., prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovei patikslinto ieškinio reikalavimus pareiškus praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą.

2.5. Dėl įskaitymų ir mokėjimų negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu nurodo, kad atsakovės atlikti vienašaliai įskaitymai ir mokėjimai nėra ieškovės, kaip kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorius, skolininko sudaryti sandoriai, todėl darytina išvada, jog atsakovės atliktų įskaitymų ir mokėjimų ieškovė, atstovaujamas nemokumo administratoriaus, neturi teisės ginčyti jokiais sandorių negaliojimo pagrindais. Pažymi, jog ieškovė šiuo atveju nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai ir atsakovės elgesio privalomumą reglamentuojančiai įstatymo normai prieštarauja įskaitymai ir mokėjimai, dėl ko darytina išvada, jog įskaitymų ir mokėjimų prieštaravimas imperatyvioms normoms ir jo negaliojimas CK 1.80 straipsnio pagrindu nėra įrodytas, dėl ko Ieškinys dėl įskaitymų ir mokėjimų pripažinimo negaliojančiais atmestinis, kaip nepagrįstas. Taip pat pažymi, jog šiuo atveju auditoriaus parengta ataskaita negali būti laikoma „audito“ ataskaita, kurios atlikimas nėra kontroliuojamas jokiais teisės aktais ir jokių kompetentingų organų, ir kurios išvadų nepagrįstumą patvirtina į bylą pateiktos specialistų išvados, darytina išvada, jog tokia audito ataskaita nėra tinkamas/pakankamas įrodymas, patvirtinantis įmonės nemokumą ginčo įskaitymų/mokėjimų atlikimo laikotarpiu.

2.6. Dėl baudos skyrimo nurodo, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė sąmoningai žinomą nepagrįstą ieškinį, kadangi reikšdama ieškinį, nepateikė jokių duomenų nei apie prekių savikainos paskaičiavimą, nei apie prekių realias rinkos kainas, nors administratoriui, kaip savo srities profesionalui, turi būti žinoma teismų praktika apie tai, taip pat ieškinys pareikštas ginčijant parduotų prekių vertę, tačiau ieškovės administratorius neginčijo prekių pirkimo – pardavimų pozicijų. Mano, kad ieškovės nesąžiningumą pagrindžia ir tai, jog ieškovė pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė savo reikalavimų dėl pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, todėl atsakovė palaiko prašymą paskirti ieškovei 5 000 EUR baudą, 50 procentų šios baudos, tai yra 2 500 EUR skiriant atsakovei.

3 Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Finansitas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (pirminį), kuriuo prašo netenkinti ieškovės prašymo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės atliktus mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei „Finansistas“. Atsiliepimo motyvų esmė:

3.1. Nurodo, kad nesutinka su tais reikalavimai, kurie pareikšti uždarosios akcinės bendrovės „Finansistas“ atžvilgiu. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Finansistas“ gavo pavedimus iš uždarosios akcinės bendrovės "Sileda" už parduotą reikalavimo teisę, o ne kaip sumokėjimą už uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ įsiskolinimą, kaip ieškovė teigė 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškinyje.

4 Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Trumptransa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (pirminį), kuriuo prašo ieškinį dalyje dėl ieškovės ginčijamo uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ 2020 m. balandžio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Trumptransa“ atlikto mokėjimo 1990 EUR sumai (atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvų esmė:

4.1. Nurodo, kad ieškovė neatskleidė būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas ir netinkamai suformavo ieškinio dalyką, visiškai neįrodinėjo dėl būtinumo sudaryti ir vykdyti sandorį su uždarąją akcine bendrove „Trumtransa“, nepasisakė ir dėl trečiojo asmens sąžiningumo. Pažymi, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl tarptautinių krovinių vežimo keliais, trečiasis asmuo paslaugas suteikė, todėl tai, kad atsakovė sumokėjo už jas, neteikia pagrindo pripažinti, kad toks atsiskaitymo būdas negalimas, kadangi sutinkamai su CK 6.50 straipsnio normomis šalys tokiam atsiskaitymui neprieštaravo ir atsakovė jokio teisės pažeidimo nepadarė.

5 Trečiasis asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (pirminį), kuriuo prašo ieškovės 2021 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais laikotarpiu nuo 2020- m. balandžio 20 d. iki 2020 m. liepos 7 d. pagal 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 264, 2020 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 269, 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 226, 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 222 atsakovės 63 419,48 EUR sumai atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims, tame tarpe N. K., atmesti kaip nepagrįstą. Motyvų esmė:

5.1. Nurodo, kad trečiajam asmeniui N. K., buvo atliktas vienas visaapimantis bendras mokėjimas pagal pateiktas sąskaitas. Nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo mokėjimai buvo atlikti ne ginčijamų prekių pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu, o ieškovės vienašalio sandorio – nurodymo pinigines lėšas pervesti trečiajam asmeniui - pagrindu. Ieškinyje ieškovė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, jog bent galimai egzistuoja ne tik prekių pirkimo – pardavimo sandorių, bet ir ieškovės nurodymo atsakovei atlikti mokėjimus tokiu būdu ar atsakovės atliktų mokėjimų negaliojimo pagrindai, dėl ko toks reikalavimas yra apskritai neįrodytas. Mano, kad trečiasis asmuo N. K., kaip sąžiningas asmuo, negali patirti neigiamų pasekmių, kylančių iš ieškinio pagrindu reiškiamų reikalavimų, kildinamų iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sandorių.

6 Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Apsaugos komanda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (pirminį), kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies, atmetant ieškinio dalį, kurioje prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. liepos 27 d. pagal 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 226 atsakovės atliktą mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“ 14,01 Eur sumai. Atsiliepimo motyvų esmė:

6.1. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Apsaugos komanda“ nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. ieškovei teikė stebėjimo ir reagavimo paslaugas, jos objekto, atžvilgiu. Ieškinyje prašomas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu mokėjimas buvo atliktas už 2020 metais balandžio mėnesį ieškovei suteiktas stebėjimo ir reagavimo paslaugas. Paslaugos buvo tinkamai suteiktos ir už jas atitinkamai turėjo būti atsiskaityta (taip ir buvo padaryta). Uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ nuomone, nėra priežasties, kodėl atliktas einamasis mokėjimas už suteiktas paslaugas turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.

7 Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauen craft“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (pirminį), kuriuo prašo ieškinio reikalavimą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. liepos 7 d. pagal ginčijamas sąskaitas atsakovės atliktus mokėjimus 63 419,48 EUR sumai atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo motyvų esmė:

7.1. Nurodo, kad ieškovė negali ginčyti atsakovės atliktų mokėjimų, kurie buvo gauti ir atsakovė sumokėti kaip uždarosios akcinės bendrovės „Litpolast“ įsiskolinimas. Pažymi, jog teikiami įrodymai patvirtina, jog ieškovės prekės buvo parduodamos panašiomis rinkos kainomis. Teigia, jog parduodamos prekės kaina neturi būti lyginama su jos savikaina.

Šalies argumentai

8. Nagrinėjant bylą teisme, šalys, šalių atstovai paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos ginčui teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių iš esmės ginčo nėra. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1646-254/2020 ieškovei UAB „Litoplast“ iškelta bankroto byla, ieškovės nemokumo administratoriumi paskirtas A. K..

10. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d. 2020 m. lapkričio 19 d. BUAB „Litoplast“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktu buvęs ieškovės vadovas G. U. perdavė ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės dokumentus.

11. 2021 m. vasario 25 d. buvo atliktas auditas ir surašyta Audito ataskaita dėl UAB „Litoplast“ bankroto (toliau – Audito ataskaita).

12. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi teismas atstatydino nemokumo administratorių A. K. iš ieškovės nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“.

13. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintas G. U.. Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Dėl ieškinio senaties termino.

14. Kadangi byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas visų pirma pasisako dėl šio instituto, nes jo taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškovė ginčija mokėjimus ir įskaitymus, atliktus laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

15. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė yra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui dėl įskaitymų ir mokėjimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti. Atsakovės vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2020 m. spalio 7 d., tai yra, kai buvo priimta nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą, todėl laikytina, kad jis suėjo 2021 m. spalio 7 d., tačiau ieškovė reikalavimus dėl ginčijamų mokėjimų ir įskaitymų pareiškė tik 2021 m. spalio 25 d. (patikslintu ieškiniu). Ieškovė su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.

16. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

17. Aiškinant CK 66 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ieškinio senaties termino eigos, pradžios formuojama, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga), jog ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo–kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką. Pavyzdžiui, turto arešto aktas, kurį surašant kreditorius nedalyvavo, akte nesant duomenų apie turto perleidimo sandorio šalį arba esant ne visiems duomenims, negali būti pripažintas pakankamu, kad kreditorius būtų pripažintas neapdairiu ir nerūpestingu išaiškinant turtą, į kurį jis galėtų nukreipti išieškojimą, kartu nėra pagrindo pripažinti turto arešto akto surašymo dienos sužinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą diena (turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, perleidimas, paslėpimas) ir momentu, nuo kurio prasideda senaties termino eiga actio Pauliana pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, nurodytomis ieškovės 2021 m. rugpjūčio 12 d. pradinio ieškinio 2.61 punkte, kadangi ieškovės ginčijami reikalavimai yra pareikšti 2021 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu, kuriame tokios aplinkybės nėra nurodomos. Teismo vertinimu, ieškovės nemokumo administratorius, ieškovės bankroto bylos iškėlimo dieną, tai yra, 2020 m. spalio 7 d. tiek objektyviai, tiek subjektyviai, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, neturėjo galimybės sužinoti apie ieškovės sudarytus ir šioje byloje nemokumo administratoriaus ginčijamus sandorius.

19. Be to formuojama kasacinio teismo praktika, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

20. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2020 m. lapkričio 19 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu ieškovės buvęs vadovas G. U. perdavė turimus ieškovės dokumentus nemokumo administratoriui. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog nemokumo administratorius apie ginčijamus mokėjimus ir įskaitymus, tiek objektyviai, tiek subjektyviai, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę apie, jo vertinimu, neteisėtus mokėjimus įskaitymus, sužinoti anksčiau nei ieškovės dokumentų perdavimo dieną, tai yra, 2020 m. lapkričio 19 d. Todėl teismas pripažįsta, jog šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2020 m. lapkričio 19 d., o pabaiga 2021 m. lapkričio 19 d. Nemokumo administratorius su patikslintu ieškiniu, nagrinėjamu šioje byloje, dėl ginčijamų mokėjimų ir įskaitymų į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 26 d. Be to, tam tikrus mokėjimus, nemokumo administratorius ginčijo ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateiktu ieškiniu, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog yra praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, taikant ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl įskaitymų ir mokėjimų faktinių aplinkybių.

21. Ieškovė ginčija įskaitymus ir atsakovės atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims pagal ieškovės prašymus.

22. Ieškovė paaiškindama faktines aplinkybes dėl įskaitymų ir mokėjimų įvykdymo, 2022 m. gegužės 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-7921, toliau Paaiškinimai).

23. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių atsakovei atlikus mokėjimus ieškovės prašymu byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 28 d. sudarė ilgalaikę prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200228 (toliau – Sutartis) , kurios pagrindu atsakovė 2020 m. kovo – balandžio mėnesių laikotarpiu su ieškove sudarė prekių pirkimo – pardavimo sandorius. Sutarties 6.1 punkte įtvirtinta, kad pirkėjas atsiskaito už prekes pagal kiekvieną PVM sąskaitą-faktūrą, mokestiniu pavedimu į pardavėjo sąskaitą, grynais pinigais arba pervesdamas pinigus trečiosioms šalims į pardavėjo nurodytą sąskaitą, bet koks atliktas mokėjimas yra laikomas tinkamu atsiskaitymu ir sumokėta suma yra mažinamas pirkėjo įsiskolinimas.

24. 2020 m. balandžio 20 d. mokėjimai 17 645,88 EUR sumai tretiesiems asmenims buvo atlikti atsakovei, vadovaujantis ieškovės 2020 m. balandžio 16 d. prašymu dėl pinigų pervedimo pagal jų išrašytas sąskaitas: UAB „Automatikos biuras“ (7 793,93 EUR sumai), UAB „Axis“ (302,5 EUR sumai), UAB „Baltic transline“ (405,35 EUR sumai), UAB „Baltic pack“ (1421,04 EUR sumai), UAB „Komex“ (351,61 EUR sumai), UAB „Multitransportas“ (1 145 EUR sumai), UAB „Transdona“ (181,5 EUR sumai), UAB „Trumtransa“ (1990 EUR sumai), UAB „Finansistas“ (1613 EUR sumai), UAB „Gaimana“ (50 EUR sumai), UAB „Kelga transportas“ (121 EUR sumai), UAB „Sauduva“ (2090,95 EUR sumai).

25. 2020 m. gegužės 26 d. mokėjimai 13 200,67 EUR sumai buvo atlikti pagal ieškovės 2020 m. gegužės 22 d. prašymą dėl pinigų pervedimo tretiesiems asmenims: UAB „Automatikos biuras“ (96,63 EUR sumai), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (6616,65 EUR sumai), UAB „Finansistas“ (605 EUR sumai), M. J. įmonei (38,97 EUR sumai), UAB „Baltic Pack“ (1324,44 EUR sumai), UAB „Baltic transline“ (254,10 EUR sumai), UAB „Oqema“(1181,79 EUR sumai), Hellmann Worldwide Logistics (139,15 Eur sumą), UAB, Uždarajai akcinei bendrovei „APSAUGOS KOMANDA“ (14,01 EUR sumai), Advokatų kontorai K. ir partneriai Advokatui K. (2929,93 EUR sumai).

26. Atsakovės 2020 m. birželio 4 d. mokėjimai bendrai 3 230,17 EUR sumai buvo atlikti, vadovaujantis ieškovės 2020 m. birželio 2 d. prašymu dėl pinigų pervedimo tretiesiems asmenims pagal jų ieškovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras: UAB „Baltic transline“ sumokėta 145,2 EUR, Ignitis, UAB, sumokėta 3040,99 EUR, UAB „APSAUGOS KOMANDA“ sumokėta 7,68 EUR, UAB „Kelga transportas“ sumokėta 36,30 EUR sumas.

27. Atsakovės 2020 m. birželio 5 d. mokėjimai bendrai 30 308,17 EUR sumai tretiesiems asmenims buvo atlikti, vadovaujantis ieškovės 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. birželio 3 d. prašymais dėl pinigų pervedimo: advokatų kontorai K. ir partneriai advokatui K. buvo sumokėta 18 150 EUR, Orion Global PET, UAB, buvo sumokėta 10 413 EUR suma (likusi 2020 m birželio 2 d. prašyme nurodyta suma Orion Global PET, UAB, buvo sumokėta kitais pavedimais). UAB „Kauen craft“ buvo sumokėta 1 744,95 EUR suma.

28. Atsakovės 2020 m. birželio 11 d. mokėjimas 2 482,13 EUR sumai R. A. IĮ V. buvo atliktas ieškovės 2020 m. birželio 8 d. prašymu dėl pinigų pervedimo.

29. Atsakovės 2020 m. birželio 12 d. mokėjimas 8 713,42 EUR sumai Orion Global PET, UAB, buvo atliktas ieškovės 2020 m. birželio 2 d. prašymu dėl pinigų pervedimo.

30. Atsakovės 2020 m. birželio 22 d. mokėjimas 4 395,76 EUR sumai Orion Global PET, UAB buvo atliktas ieškovės 2020 m. birželio 2 d. prašymu dėl pinigų pervedimo.

31. Atsakovės 2020 m. birželio 30 d. mokėjimas 11 767,96 EUR sumai buvo atliktas ieškovės 2020 m. birželio 22 d. prašymo pagrindu, pervedant 307,96 EUR suma R. A. IĮ V., 2020 m. birželio 30 d. prašymo pagrindu buvo pervesta 11 460 EUR suma 24 Advokatų kontorai K. ir partneriai Advokatui K..

32. Dėl visų nurodytų atsakovės padarytų atsiskaitymų ieškovės prašymu tretiesiems asmenims buvo sumažintos atsakovės mokėtinos sąskaitos už iš ieškovės atsakovės pirktas prekes.

33. Dėl ginčijamų įskaitymų faktų tarp šalių kilo ginčas. Ieškovė įrodinėjo, kad ieškovės ir atsakovės tam tikros tarpusavio prievolės yra pasibaigusios įskaitymais, kurie pažeidė ieškovės kreditorių interesus, todėl prašo pripažinti negaliojančiais keturis Įskaitymus:

2020 m. balandžio 8 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 11 430,87 EUR sumai,

2020 m. gegužės 26 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 7 131,76 EUR sumai,

2020 m. gegužės 29 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 645,48 EUR sumai,

2020 m. birželio 22 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 1 556,68 EUR sumai.

34. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014).

35. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog buvo atliktas 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymas 11 430,87 EUR sumai atsakovės 2020 m. balandžio 8 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešimo pagrindu (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 4) pagrindu.

36. Atsakovės 2020 m. balandžio 8 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešime nurodė, kad šiuo pranešimu praneša, kad UAB „Sileda" vienašališkai įskaito aukščiau nurodytus UAB „Litoplast" ir UAB „Sileda" turimus priešpriešinius reikalavimus - UAB „Sileda" reikalavimą į 11 430,87 EUR sumą pagal nurodytą sąskaitą ir UAB „Litoplast" reikalavimą į 13 023,02 EUR sumą pagal įvardintas sąskaitas, dėl ko pagal 2020 m. kovo 24 d. UAB ,,Litoplast" PVM sąskaitą faktūrą LIT2000213 UAB „Sileda" lieka skolinga l 592,15 EUR sumą.

37. Atsakovė buvo išrašiusi ieškovei 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą KAP20200160, pagal kurią ieškovė buvo skolinga atsakovei l l 430,87 EUR.

38. Ieškovė buvo išrašiusi atsakovei 2020 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00170, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00185, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00187, 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00199, 2020 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00213, pagal kurias UAB „Sileda" yra skolinga UAB „Litoplast" 13 023,02 EUR.

39. Esant nurodytai teismų praktikai, teismo vertinimu, teismas atsakovei nesutinkant su ieškovės ginčijamų įskaitymu faktu turi pareigą pirmiausia, prieš sprendžiant dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, patikrinti ar prievolė tarp šalių yra pasibaigusi įskaitymu, tai yra, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis)

40. Atsakovė ginasi nurodydama, jog trys iš ieškovės prašomų pripažinti negaliojančiais įskaitymų faktiškai nebuvo atlikti, nes šiais atvejai įvyko iš ieškovės atsakovės įsigytų prekių grąžinimas, tai yra, ieškovės ginčijami:

2020 m. gegužės 26 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 7 131,76 EUR sumai, išskyrus 713,90 EUR sumai

2020 m. gegužės 29 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 645,48 EUR sumai,

2020 m. birželio 22 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 1 556,68 EUR sumai.

41. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

42. Be to, teismo vertinimu, 40 punkte nurodytais atvejais, atsakovė nemokumo administratoriaus ginčijamų įskaitymų metu neturėjo tokių administratoriaus nurodytų prievolių ieškovei, todėl faktiškai įskaitymai negalėjo įvykti ir neįvyko.

43. Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

44. Ieškovė įrodinėjo, kad įskaitymai buvo atlikti kreditinių sąskaitų pagrindu. Pažymėtina, kad kreditinė (PVM) sąskaita faktūra – tai yra išrašytą konkrečią (PVM) sąskaitą faktūrą koreguojantis dokumentas, kuriame privaloma nurodyti koreguojamos faktūros numerį. Išrašytoje kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti dedami minuso arba pliuso ženklai, atsižvelgiant į atitinkamus pasikeitimus (pvz., kaina didėja (+), kaina mažėja (-)).

45. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditinė PVM sąskaita faktūra išrašoma tais atvejais, kai po prekių (paslaugų) įforminimo: keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinę PVM sąskaitą faktūrą išrašo asmuo, kuris išrašė pradinę prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminančią PVM sąskaitą faktūrą.

46. Ieškovė savo Paaiškinimuose, paaiškindama faktines aplinkybes dėl 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymo 7 131,76 EUR sumai įvykdymo (Paaiškinimų 16 punktas) nurodė, jog ginčijamas 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymas 7 131,76 EUR sumai buvo atliktas dviem pagrindais: pagal ieškovės 2020 m. gegužės 26 d. išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą KR Nr. 20200520 (nuoroda į atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį 6 priedą) ir atsakovės ieškovei 2020 m. balandžio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SILA202000086 713,9 EUR sumai atsakovės 2020 m. gegužės 26 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešimu (nuoroda į atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedą Nr. 9).

47. Atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį 6 priedu yra pateikiama kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. KR 20200525, kurios suma nurodoma -6 468,12 EUR (su minuso ženklu), iš kurios matyti, kad šia sąskaita yra koreguojamos ieškovės PVM sąskaitos faktūros: 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LIT2000264 ir 2020 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr.200255, tai yra, šia sąskaita patvirtinamas prekių grąžinimas, nurodomas grąžinamų prekių kiekis. 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00264 pagrindu atsakovė buvo įsigijusi iš ieškovės prekes 21 133,63 EUR sumai (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 5).

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismo vertinimu, šios aplinkybės (47 punktas) pagrindžia, jog pagal ieškovės nurodomą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR 20200525, kurios suma nurodoma -6 468,12 EUR, atsakovei nebuvo atsiradę jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei, kuriuos ieškovė galėjo įskaityti su jos nurodomais ieškovės skoliniais įsipareigojimais atsakovei, kylančiais iš 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitos faktūros LIT20 Nr. 00230, 2020 m. kovo 27 d. PVM sąskaitos faktūros LIT20 Nr. 00232, 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra LIT20 Nr. 00236, 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros LIT20 Nr. 00237, 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros LIT20 Nr. 00238 (Paaiškinimų 17 punktas). Šia kreditine PVM sąskaita faktūra Nr. KR 20200525 ieškovė pakoregavo ankstesnes savo išrašytas sąskaitas – faktūras dėl prekių pardavimo, sumažindama, prekių kiekį, atsakovei grąžinus prekes. Ieškovė neįrodinėjo, kad faktiškai prekės nebuvo grąžintos, teismo vertinimu, šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

49. Atsakovė neginčija, kad kita ieškovės ginčijamo 2020 m. gegužės 26 d. 7131,76 įskaitymo dalis – 713,9 EUR, buvo įskaityta ieškovės nurodomu atsakovės 2020 m. gegužės 26 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešimu. Tačiau kaip nustatyta, priešingai nei nurodoma Audito ataskaitoje, atsakovės ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SILA20200008 sumai 713,90 EUR yra 2020 m. balandžio 23 d., o ne 2020 m. gegužės 2 d. už suteiktas transporto paslaugas (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 7). Atsakovė buvo skolinga ieškovei 3 644,58 EUR sumą pagal ieškovės 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00226 (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 8). Atsakovė 2020 m. gegužės 26 d. pranešimu (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 9) įskaitė savo ir ieškovės turimus reikalavimus 713,90 EUR sumai.

50. Ieškovė paaiškindama faktines aplinkybes dėl 2020 m. gegužės 29 d. įskaitymo 645,48 EUR sumai įvykdymo (Paaiškinimų 22-24 punktai) nurodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 645,48 EUR sumai buvo atliktas ieškovės atsakovei išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. 2020 m. gegužės 25 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra KR Nr. 20200525 buvo įskaityta su ieškovės atsakovei už parduotas prekes išrašytos sąskaitos dalimi 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros LIT20 Nr. 00238 – 50,16 EUR įskaitymo dalis. 2020 m. gegužės 29 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra KR Nr.2020052910 595,32 EUR sumai buvo įskaityta su ieškovės atsakovei už parduotas prekes išrašytos 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros LIT20 Nr. 00239 dalimi.

51. Kaip nurodyta (48 punktas), teismo vertinimu, pagal ieškovės nurodomą 2020 m. gegužės 25 d kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR 20200525, kurios suma nurodoma -6 468,12 EUR (su minusu), atsakovei nebuvo atsiradę jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei, kuriuos ieškovė galėjo įskaityti su jos nurodomais ieškovės skoliniais įsipareigojimais atsakovei (Paaiškinimų 23 punktas).

52. Iš ieškovės 2020 m. gegužės 29 d. išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. KR 20200529 -595,32 EUR (su minuso ženklu) matyti (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 12), kad šia PVM sąskaita faktūra yra koreguojama 2020 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LIT20 00234, tai yra, šia sąskaita patvirtinamas prekių grąžinimas, nurodomas grąžinamų prekių kiekis. Iš ieškovės 2020 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00234 (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 11), matyti, kad ieškovė pardavė atsakovei prekių už 595,32 EUR.

Žemesnės instancijos teismas

53. Teismo vertinimu, šios aplinkybės (52 punktas) pagrindžia, kad ieškovės 2020 m. gegužės 29 d. išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. KR 20200529 -595,32 EUR sumai (su minuso ženklu) pagrindu atsakovei nebuvo atsiradę jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei, kuriuos ieškovė galėjo įskaityti su jos nurodomais ieškovės skoliniais įsipareigojimais atsakovei (Paaiškinimų 24 punktas). Šia kreditine PVM sąskaita faktūra Nr. KR 20200529 ieškovė pakoregavo ankstesnes savo išrašytas sąskaitas – faktūras dėl prekių pardavimo, sumažindama, prekių kiekį, atsakovei grąžinus prekes. Ieškovė neįrodinėjo, kad faktiškai prekės nebuvo grąžintos, teismo vertinimu, šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

54. Ieškovė paaiškindama faktines aplinkybes dėl 2020 m. birželio 22 d. įskaitymo 1 556,68 EUR sumai, nurodė, kad jis buvo atliktas ieškovės 2020 m. birželio 22 d. išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros KR Nr. LIT 2000213 pagrindu, įskaitant ieškovės į atsakovės turimą priešpriešinį vienarūšį 1 556,68 EUR reikalavimą 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros LIT20 Nr. 00264 pagrindu, tai yra, sumažinant šia suma pagal minėtą sąskaitą mokėtiną sumą (Paaiškinimų 35 punktas).

55. Iš ieškovės 2020 m. birželio 22 d. atsakovei išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. KR LIT2000213 -1 556,68 EUR (su minuso ženklu) (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 21), matyti, kad šia sąskaita yra koreguojama ieškovės atsakovei už prekes 2020 m. kovo 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LIT20 00213, tai yra, šia sąskaita ieškovė patvirtina prekių grąžinimą, nurodomas prekių kiekis. Iš ieškovės 2020 m. kovo 24 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00213 (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 1-5), matyti, kad ieškovė buvo išrašiusi atsakovei sąskaitą faktūrą už prekes 1660,27 EUR sumai.

Žemesnės instancijos teismas

56. Teismo vertinimu, šios aplinkybės (55 punktas) pagrindžia, kad ieškovės 2020 m. birželio 22 d. atsakovei išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. KR LIT2000213 -1 556,68 EUR (su minuso ženklu) pagrindu atsakovei nebuvo atsiradę jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei, kuriuos ieškovė galėjo įskaityti su jos nurodomais ieškovės skoliniais įsipareigojimais atsakovei (Paaiškinimų 35 punktas). Šia kreditine PVM sąskaita faktūra Nr. KR KR LIT2000213 ieškovė pakoregavo ankstesnę savo išrašytą sąskaitas – faktūrą dėl prekių pardavimo, sumažindama, prekių kiekį, atsakovei grąžinus prekes. Ieškovė neįrodinėjo, kad faktiškai prekės nebuvo grąžintos, teismo vertinimu, šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

57. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės (46-56 punktai) pagrindžia, kad ieškovės 40 punkte nurodytais ginčijamų įskaitymų atvejais, atsakovė neturėjo nemokumo administratoriaus nurodytų prievolių ieškovei, kurias ieškovė galėjo įskaityti, tai yra, atsakovė nebuvo ieškovės skolininkė, abi šalys tuo metu ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis neturėjo priešpriešinių, vienarūšių, apibrėžtų, vykdytinų reikalavimų, todėl nebuvo sąlygų įskaitymui atlikti.

58. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog faktiškai ieškovės 40 punkte nurodytais ginčijamų įskaitymų atvejais, įskaitymai neįvyko.

59. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys).

60. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, tai yra, prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

61. Tam, kad įvyktų įskaitymas, t. y. atitinkama prievolė ar jos dalis baigtųsi, įskaitymą atliekanti prievolės šalis apie įskaitymą privalo pranešti kitai prievolės šaliai. Tik pranešus apie tai, kad prievolės šalis įskaitė prievolės šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, įvyksta įskaitymas ir įskaitymo institutu pasinaudojusios prievolės šalies turėta prievolė (ar jos dalis) kitai šaliai pripažįstama pasibaigusia. Prievolės pasibaigimas įskaitymo pagrindu sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir jos įvykdymas. Kita vertus, įskaitytos prievolės apimtimi sumažėja ir kitos prievolės šalies įsipareigojimai įskaitymą atlikusiai šaliai, t. y. abiejų prievolės šalių priešpriešiniai įsipareigojimai įskaitymo atveju sumažėja vienodu mastu ir nebegali būti dar kartą vykdomi, nes yra pasibaigę (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010).

62. Įskaitymo tvarką reglamentuojanti teisės norma nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Svarbu, kad pranešimas apie įskaitymą būtų aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Sprendžiant ar pranešimas apie įskaitymą yra tinkamos formos, reikšminga tarp prievolės šalių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika – kaip vyko jų tarpusavio susirašinėjimas kitais klausimais. Priklausomai nuo šių aplinkybių, teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimas apie prievolės įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-479/2010).

Žemesnės instancijos teismas

63. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nevisi buvo pranešimai pateikti dėl įskaitymų (2022 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas, 10:35:14). Teismo vertinimu, byloje nėra jokių ieškovės ir atsakovės tarpusavio suderinimo aktų, kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad tarp šalių buvo atliktas priešpriešinių įsipareigojimų, nurodytų 40 punkte, įskaitymas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog viena iš šalių būtų išreiškusi savo valią žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma sudaryti ieškovės nurodomus ginčijamus įskaitymus, kurių fakto atsakovė nepripažįsta. Teismo vertinimu, ieškovės Audito ataskaitos duomenys (15 lentelė), kuriuose, teismo vertinimu, nėra aiškiai atvaizduotas įskaitymo faktas, grindžiant ji tik ieškovės atstovės vertinimais, kai atsakovė įskaitymų fakto nepripažįsta, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovės nurodomos prievolės tarp ieškovės ir atsakovės yra pasibaigusios įskaitymu, nesant nei vienos iš šalių valios įskaityti prievoles, tai yra, atsakovė nėra pranešusi apie įskaitymą, o ieškovė negali pateikti įrodymų, pagrindžiančių, jog ji atliko įskaitymą apie tai pranešdama atsakovei. Pažymėtina, jog formuojama teismų praktika, kad įskaitymo šalių ar vienos iš šalių pranešimas apie prievolės pasibaigimą įskaitymu kitai šaliai turi būti aiškus, konkrečiai nurodantis, kokios prievolės pasibaigia įskaitymu.

64. Teismo vertinimu, jau vien CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, tai yra, įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu.

65. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, jog prievolės tarp šalių yra pasibaigusios, pagal ieškovės prašomus pripažinti negaliojančiais įskaitymus: 2020 m. gegužės 26 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 6468,12 EUR sumai, 2020 m. gegužės 29 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 645,48 EUR sumai, 2020 m. birželio 22 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 1 556,68 EUR sumai, kadangi jie neįvyko, todėl nebuvo pažeisti kreditorių interesai.

66. Kadangi, teismo vertinimu, ieškovės ginčijami įskaitymai, nurodyti ieškovės 65 punkte neįvyko, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog buvo pažeisti kreditorių interesai, imperatyvios įstatymo normos, todėl yra atsiradusi teisė juos ginčyti CK 1.80 straipsnyje, 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, kaip įrodinėjo ieškovė (CK 1.80 straipsnis, 6.66 straipsnis).

Dėl ieškovės sandorių ginčijimo pagrindų, nemokumo administratorės teisės ginčyti vienašalius atsakovės sudarytus sandorius.

67. Kadangi, teismo vertinimu, 2020 m. gegužės 26 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 6468,12 EUR sumai, 2020 m. gegužės 29 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 645,48 EUR sumai, 2020 m. birželio 22 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 1 556,68 EUR sumai, nebuvo įvykę sprendžiama dėl 2020 m. balandžio 8 d. atsakovės atlikto įskaitymo 11 430,87 EUR sumai ir 2020 m. gegužės 26 d. atsakovės atlikto įskaitymo 713,90 EUR sumai bei atsakovės atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims pagrįstumo ir teisėtumo.

68. Ieškovė sandorius ginčija dviem pagrindais, tai yra, CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu ir CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

69. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, jog JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyti pagrindai, kuriais bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorius tik gali ginčyti, jo vertinimu, neteisėtus sandorius, todėl CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu nemokumo administratorius ginčyti sandorių neturi teisės.

70. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Aiškindamas šią teisės normą , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Todėl, teismo vertinimu, kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu gali bet kuris suinteresuotas asmuo, tame tarpe ir nemokumo administratorius, gindamas kreditorių interesus, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos, tačiau galiausiai sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ex officio ar suinteresuoto asmens prašymu gali tik teismas. Byloje atsakovė neginčija, jog šiuo atveju ginčijamų įskaitymų ir mokėjimų pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu neturėtų įtakos ieškovės kreditorių interesams.

71. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, jog šiuo atveju nemokumo administratorius neturi teisės ginčyti vienašalių atsakovės sandorių.

72. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles; CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

73. Taigi pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies normos turinį kreditorius turi teisę ginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko (be kita ko, vienašalius) sandorius tuomet, kai tokius sandorius (sandorį) sudaro skolininkas ir nustatomos visos kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

74. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, nors ieškinyje nėra nurodoma aplinkybė, kad ieškinys dėl sandorio negaliojimo reiškiamas kreditorės savo skolininkei, tačiau būtina pažymėti, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, o ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu. Todėl spręstina, kad ginčijamas vienašalis įskaitymo sandoris sudarytas ieškovės kreditorės, kuri kartu yra ir ieškovės skolininkė. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti šios įmonės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir jos kreditorių, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

75. Nagrinėjamu atveju, ginčijant įskaitymus, pagal esamą įskaitymo teisinį reglamentavimą (CK 6.130 straipsnis), jog įskaitymo sandorio šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, yra pagrindas išvadai padaryti, jog įskaitymo sandorio šalys yra ir viena kitos atžvilgiu tiek skolininkės, tiek kreditorės. Taigi, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ieškovė, kaip atsakovės kreditorė, turi teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės, kaip savo skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė jos, kaip kreditorės, teises.

76. Pažymėtina, kad pagal ieškovės pareikštą sandorių ginčijimo pagrindą sandorius pripažinus niekiniais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu, neliktų teisinio pagrindo ir poreikio juos ginčyti actio Pauliana pagrindu. CK 6.66 straipsnio aspektu įskaitymo sandoriai galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jei teismui atlikus tyrimą jie būtų pripažinti teisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-754-381/2016). Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas pirmiausia pasisakys dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo tuo pagrindu.

77. Teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais 2020 m. birželio 8 d. įskaitymą, kurį teismas laiko įvykusiu, ir 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai, dėl kurio fakto tarp šalių ginčo nėra, CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu (CPK 185 straipsnis). Tačiau, teismo vertinimu, neįrodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovės atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims, esant tokiam suformuluotam ieškovės reikalavimui, pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu (CPK 185 straipsnis).

78. Ieškovė įrodinėjo, kad įskaitymai ir mokėjimai buvo atlikti tuomet, kai ieškovės turtui, įskaitant ir gautinas sumas buvo taikomas areštas. Šio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2020 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 925 909,99 EUR sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.

79. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau - TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog turto areštas nurodytos teismo nutarties pagrindu buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre.

80. Vadovaujantis TAARĮ 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo ir išsiaiškinti, ar nesuvaržytos kitos sandorio šalies turtinės teisės. TAARĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre.

81. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio teisėtumo, teisinės reikšmės neturi sandorį sudariusio asmens sąžiningumo kriterijus. Bet kuriuo atveju apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: jos turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, ginčais teisme ir panašiai. Atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepaisė šių kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų. Be to, teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad atsakovė turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, jog ieškovė turi pradelstų skolų.

82. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl jam taikytini įstatyme nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai, be kita ko, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

83. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

84. Be to, pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktą įskaitymas draudžiamas, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo.

85. Kaip nustatyta (23-27 punktai), byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog buvo atliktas 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymas 11 430,87 EUR sumai atsakovės 2020 m. balandžio 8 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešimo pagrindu (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 4) pagrindu Atsakovės 2020 m. balandžio 8 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešime nurodė, kad šiuo pranešimu praneša, kad UAB „Sileda" vienašališkai įskaito aukščiau nurodytus UAB „Litoplast" ir UAB „Sileda" turimus priešpriešinius reikalavimus - UAB „Sileda" reikalavimą į 11 430,87 EUR sumą pagal nurodytą sąskaitą ir UAB „Litoplast" reikalavimą į 13 023,02 EUR sumą pagal įvardintas sąskaitas, dėl ko pagal 2020-03-24 UAB ,,Litoplast" PVM sąskaitą faktūrą LIT2000213 UAB „Sileda" lieka skolinga l 592,15 EUR sumą. Atsakovė buvo išrašiusi ieškovei 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą KAP20200160, pagal kurią ieškovė buvo skolinga atsakovei l l 430,87 EUR. Ieškovė buvo išrašiusi atsakovei 2020 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00170, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00185, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00187, 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00199, 2020 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00213, pagal kurias UAB „Sileda" yra skolinga UAB „Litoplast" 13 023,02 EUR.

86. Kaip nustatyta, byloje nėra ginčo, jog ieškovės ginčijamo 2020 m. gegužės 26 d. 7131,76 įskaitymo dalis – 713,9 EUR sumai, buvo įskaityta ieškovės nurodomu atsakovės 2020 m. gegužės 26 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešimu. Tačiau kaip nustatyta, priešingai nei nurodoma Audito ataskaitoje, atsakovės ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SILA20200008 sumai 713,90 EUR yra 2020 m. balandžio 23 d., o ne 2020 m. gegužės 2 d. už suteiktas transporto paslaugas (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 7). Atsakovė buvo skolinga ieškovei 3 644,58 EUR sumą pagal ieškovės 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00226 (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 8). Atsakovė 2020 m. gegužės 26 d. pranešimu (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 9) įskaitė savo ir ieškovės turimus reikalavimus 713,90 EUR sumai.

Žemesnės instancijos teismas

87. Teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, sprendžia, jog nors įskaitymą atliko atsakovė, kurios atžvilgiu jokie apribojimai nebuvo taikomi, toks įskaitymas prieštaravo ieškovės turtui nustatytiems apribojimams, nes atsakovė iš esmės disponavo ieškovės turtine teise, tai yra, įskaitė ieškovės gautinas iš atsakovės pinigines lėšas, o tai imperatyviai buvo draudžiama daryti, nes buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovę.

88. Teismo vertinimu, šios išvados (87 punktas) nepaneigia atsakovės argumentai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje pagrindu, remiantis 2019 m. lapkričio 26 d. Turto vertės nustatymo ataskaita Nr.19/12-927 bei jog turto arešto aktu pas trečiuosius asmenis esančios piniginės lėšos ir ieškovės turtinės teisės nebuvo areštuotos.

89. Nutartimi taikytas laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas.

90. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirma, tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį. Antra, pateikus Turto arešto aktų registrui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Tuo remiantis darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

91. Byloje nėra duomenų, kada ginčijamų įskaitymų 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. gegužės 26 įskaitymo 713,90 EUR sumai sudarymo metu, vykdant 2020 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 buvo sudarytas turto arešto aktas, numatantis ir identifikuojantis konkrečiai tam tikrą areštuojamą turtą, tai yra, pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovę.

92. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 matyti, kad byloje 2020 m. balandžio 8 d. buvo gautas UAB „Margūnas“ prašymas dėl 2020 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 taikytų laikinų apsaugos priemonių išaiškinimo, teismas 2020 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį, kuria išaiškino 2020 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 taikymą.

93. Esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtina išvada, nei priešingai, jog ginčijamų įskaitymų (2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. gegužės 26 d.) atlikimo metu turto arešto aktas, kuriuo konkrečiai nustatytos ir identifikuotos ieškovės piniginės lėšos, esančias pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovę, nebuvo sudarytas. O tai reiškia, jog buvo areštuotos visos ieškovei priklausančios piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju ir atsakovę. Turto arešto akto sudarymas, nustatant ir identifikuojant tam tikros rūšies skolininko turtą (pvz. kilnojamąjį turtą), nereiškia, kad kitos rūšies turtas, kaip šiuo atveju ieškovei priklausančios piniginės lėšos buvusios pas atsakovę, praranda areštuoto turto statusą, nėra draudžiama nustatant ir identifikuojant areštuotą turtą, sudaryti keletą turto arešto aktų, kai toks turtas surandamas.

Žemesnės instancijos teismas

94. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė negalėjo užbaigti savo prievolės ieškovei panaudodama prievolių užbaigimo būdą – priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), nes įskaitymai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), jie atlikti, kai buvo įregistruoti ieškovės turto areštai ir jie buvo galiojantys, kurie apribojo ieškovės nuosavybės teises į turtą (TAARĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir atsakovei tai buvo žinoma. Todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiais 2020 m. birželio 8 d. įskaitymą, kurį teismas laiko įvykusiu, ir 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai, dėl kurio tarp šalių ginčo nėra, CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu (CPK 185 straipsnis).

95. Tačiau teismas pripažįsta neįrodytus ieškovės reikalavimus, kuriais ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais mokėjimus, padarytus atsakovės savo lėšomis tretiesiems asmenims, CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu, pažeidus teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus.

96. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovės atžvilgiu buvo taikyti apribojimai, ieškovė neginčija prašymų pervesti lėšas tretiesiems asmenims teisėtumo, neįrodinėja, jog buvo sudaryti tam tikri trišaliai susitarimai, siekiant išvengti atsiskaitymų su kitais kreditoriais.

Dėl įskaitymų ir mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

97. Kaip nurodyta (76 punktas), pagal formuojamą teismų praktiką, 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymą ir 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai, pripažinus niekiniais ir negaliojančiais kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, neliktų teisinio pagrindo ir poreikio jų ginčyti actio Pauliana pagrindu, tačiau, net nepripažinus jų niekiniais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu, teismo vertinimu, būtų pagrindas juos pripažinti negaliojančiais, kadangi yra visos instituto acto Pauliano taikymui būtinos sąlygos. Tačiau, teismas sprendžia, jog ginčijamų atsakovės mokėjimų tretiesiems asmenims, esant tokiam ieškovės pareikštam reikalavimui, pripažinti negaliojančiais, taikant acto Pauliano institutą, sąlygų nėra.

98. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

99. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Teismų praktikoje pažymėta, jog pripažįstama, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kai nustatoma, kad ginčo sutarčių sudarymo metu jau buvo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą (skolininką) turintis kreditorius, kurio interesus gina administratorius, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta) nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. būtina išsiaiškinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai neatsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

100. Ginčijami ieškovės įskaitymai ir mokėjimai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

101. Ieškovė įrodinėjo, jog ginčijamų įskaitymų ir mokėjimų sudarymo metu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę turėjo ieškovės kreditorius UAB „Margūnas“, kurio reikalavimas egzistavo nuo 2017 m. birželio 22 d., o pirmieji sąskaitų apmokėjimo terminai suėjo 2017 m. rugsėjo 20 d.

102. Atsakovė nurodo, kad 2020 m. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Margūnas“ reikalavimo teisės į ieškovę. Tai reiškia, jog sudarymo metu UAB „Margūnas“ reikalavimo teisė nebuvo neabejotina, kadangi buvo ginčijama teisme.

Žemesnės instancijos teismas

103. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. UAB „Margūnas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Litoplast“ 828 490,87 Eur skolą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Litoplast“ 828 490,87 Eur skolą, 97 419,12 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 2 318 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Margūnas“. UAB „Litoplast“ pareiškė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymo. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 priteisė UAB „Margūnas“ 828 490,87 Eur skolą, 106 120,86 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (934 611,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 772,88 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Margūnas“.

104. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime nustatė, kad UAB „Litoplast“ 789 347,37 Eur skola UAB „Margūnas“ susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. UAB „Margūnas“. UAB „Margūnas“ 2018 m. spalio 9 d. pranešimu reikalavo UAB „Litoplast“ sumokėti 789 347,37 Eur skolą per 3 dienas, tačiau UAB „Litoplast“ šio reikalavimo neįvykdė. 2019 m. atsakovė įsigijo prekių dar už 39 143,50 Eur, tačiau ir vėl neatsiskaitė su UAB „Margūnas“.

105. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 nustatytos aplinkybės (104 punktas), patvirtina, kad įskaitymų ir mokėjimų sudarymo metu ieškovė turėjo prievolę kreditorei UAB „Margūnas“ ir tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovei, sudarant ginčijamus įskaitymus ir mokėjimus, ieškovė turėjo kreditorių turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

106. Be to, ieškovės atstovė 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijamų įskaitymų ir mokėjimų sudarymo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, tai yra, UAB „Mobili Baltija“, UAB „Aulonta“, MB „Funding Solutions“ (2022 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas).

107. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-267-886/2022, kurioje buvo sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Litoplast“, UAB „Litoplast“ pateikė kreditorių sąrašą (2020 m. liepos 10 d., DOK – 18478, Priedas Nr.1), iš kurio matyti, kad iki 2020 m. balandžio 8 d., kai buvo sudarytas pirmasis šioje byloje ginčijamas įskaitymas, ieškovė turėjo ir kitų kreditorių ir jų reikalavimų įvykdymo terminai buvo suėję: A. L., reikalavimo suma 14563, 84 EUR, įvykdymo terminas 2020 m. kovo 31 d., MB „Funding Solutions“, reikalavimo suma 2420,00 EUR, įvykdymo terminas 2019 m. gruodžio 23 d., G. U., reikalavimo suma 14563, 94 EUR, reikalavimo įvykdymo terminas 2020 m. kovo 31 d., UAB „Aulonta“, reikalavimo suma 393,25 EUR, reikalavimo įvykdymo terminas 2020 m. vasario 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

108. Taip pat remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1306-657/2020 tarp ieškovės ir UAB „Mobili Baltija“ buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovė UAB „Litoplast“ pripažino ieškovės UAB „Mobili Baltija“ reikalavimą dėl 63 348,12 EUR negrąžintos paskolos, 19 561,86 EUR sutartinių palūkanų, iš viso 82 909,98 EUR sumos, priteisimo, tai yra, ieškovė šioje byloje pripažino įsiskolinimą UAB „Mobili Baltija“. Nutartis nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d. Taikos sutartimi UAB „Litoplast“ nurodytas sumas įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „MOBILI BALTIJA“ per 15 dienų nuo sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) į ieškovės UAB „MOBILI BALTIJA“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank, AS. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal UAB „Litoplast“ ir UAB „MOBILI BALTIJA“ Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1306-657/2020 patvirtintą taikos sutartį, kadangi UAB „Litoplast“ taikos sutarties sąlygų nevykdė, UAB „Litoplast“ su prašymu išduoti vykdomąjį raštą sutiko. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog UAB „MOBILI BALTIJA“ atsirado neginčijama reikalavimo teisė 82 909,98 EUR sumai į ieškovę 2020 m. kovo 13 d. (po 15 dienų taikos sutartį, patvirtinus 2020 m. vasario 26 d. teismo nutartimi), kai UAB „Litoplast“ nevykdė su UAB „MOBILI BALTIJA“ sudarytos taikos sutarties sąlygų.

109. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės (106-108 punktai) sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovei, sudarant ginčijamus įskaitymus ir mokėjimus, ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, be UAB „Margūnas“, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tai yra, UAB „MOBILI BALTIJA“, A. L., MB „Funding Solutions“, G. U., UAB „Aulonta“.

110. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą.

111. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

112. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

113. Ieškovė įrodinėjo, jog kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovei esant nemokiai, ginčijamais įskaitymais ir mokėjimais, buvo suteikta pirmenybė kitiems kreditoriams, tai yra, atsakovei ir tretiesiems asmenims, ir kiti kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

114. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės (115 – 122 punktai ) sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ginčijamų įskaitymų ir mokėjimų metu ieškovė buvo nemoki.

115. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

116. Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriose ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, bei Audito ataskaitoje dėl ieškovės bankroto, buvo nustatyta, kad ieškovė tapo nemokia 2020 m. kovo mėnesį, tai yra, iki ginčijamų įskaitymų ir mokėjimų sudarymo.

117. Audito ataskaitoje dėl ieškovės bankroto (I dalies 8 punktas), nustatant ieškovės nemokumo momentą, padaryta išvada, jog remiantis įmonės apskaitos duomenimis ir pirminiais dokumentais, bei tuo faktu, kad nuo 2020 m. balandžio mėnesio įmonės banko sąskaitoje beveik nevyko pinigų judėjimas, įmonės nemokumas atsirado 2020 m. kovo mėnesį, kadangi nuo šio laikotarpio įmonės nuosavybė tapo neigiama, įmonės įsipareigojimai viršijo turtą ir įmonė nebeturėjo turto pakankamai atsiskaityti su visais kreditoriais.

118. Teismo vertinimu, atsakovės Audito ataskaitoje esamų atskirų duomenų savarankiškas įvertinimas, nepaneigia Audito ataskaitoje padarytos išvados dėl ieškovės nemokumo momento nustatymo. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl Audito ataskaitos nepatikimumo kaip įrodymo byloje. Audito ataskaita parengta asmens, turinčio specialių žinių tikrinti įmonių finansinę būklę, finansinę atskaitomybę. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, jog remiantis Audito ataskaitos duomenimis, nenustačius esminių trūkumų, prieštaravimų jau buvo priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, tai yra, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustačius pagrindų iš esmės Audito ataskaita nesivadovauti.

119. Sprendžiant dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 (83 punktas) padarė išvadą, kad UAB „Litoplast“ vadovas ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d. turėjo imtis veiksmų dėl Bendrovės nemokumo bylos inicijavimo, tai yra, nustatė, kad UAB „Litoplast“ tapo nemokia ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės (ieškovės) UAB „Litoplast“ nemokumo momentą (2020 m. kovo 31 d.).

120. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Žemesnės instancijos teismas

121. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

122. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriose ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatytos aplinkybės dėl ieškovės nemokumo momento turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, nors atsakovė ir nebuvo šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes byla dėl tyčinio bankroto nebuvo susijusi su atsakovės interesais, o byloje buvo sprendžiama dėl tokių teisinių faktų, kurie dėl savo pobūdžio neabejotinai sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Byloje dėl tyčinio bankroto ir šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo įrodinėjamos tos pačios aktualios aplinkybės ir dėl ieškovės nemokumo, tiriami ir vertinami iš esmės tie patys įrodymai, susiję su ieškovės turtine padėtimi, tai yra, abiejų bylų įrodinėjimo dalyko dalis sutampa (CPK 185 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis).

123. Atsakovė nurodo, kad tapimo skolininko nemokiu faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004).

124. Teismas vertina, kaip nepagrįstą atsakovės nurodytą argumentą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 30.2 punktas).

125. Kita vertus, CK 6.140 straipsnio nuostatų aiškinimas kaip galėjimas įskaityti mokėjimus, kurių terminas yra nesuėjęs ir esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, galėtų sudaryti prielaidas nesąžiningiems skolininkams, siekiantiems išvengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais CK nustatyta tvarka, piktnaudžiauti įskaitymo teise ir naudojant šį institutą atsiskaityti su konkrečiu savo nuožiūra pasirinktu kreditoriumi, nepaisant kitų, pirmenybę turinčių kreditorių interesų. Vertinant, kad aptariama nuostata nėra taikoma įskaitymo santykiams, būtų paneigta šios nuostatos paskirtis ir tikslas – nebūtų garantuota, kad prioritetiškai ginamų kreditorių reikalavimai bus patenkinti pirmiausiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. CK 6.140 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neeliminuoja CK 6.66 straipsnio taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 65 punktas).

126. Pagal kasacinio teismo praktiką įskaitymo sandoriai, atlikti prieš bankroto bylos iškėlimą, gali būti pateisinami tik tais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

Žemesnės instancijos teismas

127. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos atlikti ginčijami mokėjimai ir įskaitymai buvo sąžiningi kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, tai yra, atitiko normalią komercinę riziką ir buvo akivaizdžiai naudingi ieškovei jos esamoje nemokumo situacijoje, galimai siekiant išvengti teisinio nemokumo (CPK 178 straipsnis).

128. Kaip nustatyta Audito ataskaitoje (117 punktas), nuo 2020 m. balandžio mėnesio įmonės banko sąskaitoje beveik nevyko pinigų judėjimas, įmonės nemokumas atsirado 2020 m. kovo mėnesį, kadangi nuo šio laikotarpio įmonės nuosavybė tapo neigiama, įmonės įsipareigojimai viršijo turtą ir įmonė nebeturėjo turto pakankamai atsiskaityti su visais kreditoriais.

129. Esant tokiai ieškovės nemokumo situacijai, kai ieškovės skoliniai įsipareigojimai viršijo turtą (128 punktas), ginčijamais mokėjimais ir įskaitymais buvo sumažintas ieškovės turtas dar labiau ir iš esmės buvo sutrukdyta realiai patenkinti reikalavimus iš ieškovės turto kitų kreditorių, kurių įsiskolinimai buvo atsiradę anksčiau, nei atsakovės ir trečiųjų asmenų, o atsakovei neįrodžius, kad ginčijami mokėjimai ir įskaitymai ieškovės esamoje finansinėje situacijoje buvo naudingi ieškovei, darytina išvada, jog buvo pažeisti kitų ieškovės tuo metu esamų kreditorių interesai.

Žemesnės instancijos teismas

130. Dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

131. Vertinant skolininko nesąžiningumą kaip Actio Pauliano sąlygą, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

132. Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

Žemesnės instancijos teismas

133. Teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog priešingai nei įrodinėjo ieškovė (ieškovės ieškinio 2.37, 2.38, 2.39 punktai), ginčijamų įskaitymų ir mokėjimų metu esamas ieškovės nurodomas sąsajumas per tam tikrus fizinius, juridinius asmenis yra toks, kad būtų galėjęs lemti ieškovės ar atsakovės nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje yra įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos nuostatos, tarp kurių yra įtvirtinti ir sąsajumo atvejai, kai yra preziumuojamas šalių nesąžiningumas (CK 6.67 straipsnis). Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, teismo vertinimu, tokių aplinkybių pripažinti įrodytomis byloje pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis).

134. Kaip nurodyta, ieškovė nenurodė, neįrodinėjo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti atsakovės nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnyje apibrėžtus kriterijus, todėl analizuojamu atveju atsakovės sąžiningumas šiuo atveju turi būti preziumuojamas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

135. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Be to, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013).

136. Aplinkybė, kad kontrahentas vėluoja atsiskaityti ar turi kitų sunkumų vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, vertinta kaip pakankamas pagrindas pripažinti, kad prieš sudarydamas sandorį trečiasis asmuo turėjo rinkti informaciją apie jo turtinę padėtį ir galimus kreditorius iš viešų registrų ir kt. šaltinių. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

137. Kaip nustatyta (23 punktas), kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 28 d. sudarė ilgalaikę prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200228 (toliau – Sutartis) , kurios pagrindu atsakovė 2020 m. kovo – balandžio mėnesių laikotarpiu su ieškove sudarė prekių pirkimo – pardavimo sandorius. Sutarties 6.1 punkte įtvirtinta, kad pirkėjas atsiskaito už prekes pagal kiekvieną PVM sąskaitą-faktūrą, mokestiniu pavedimu į pardavėjo sąskaitą, grynais pinigais arba pervesdamas pinigus trečiosioms šalims į pardavėjo nurodytą sąskaitą, bet koks atliktas mokėjimas yra laikomas tinkamu atsiskaitymu ir sumokėta suma yra mažinamas pirkėjo įsiskolinimas.

138. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nors vieną kartą nuo Sutarties sudarymo su ieškove, tai yra, nuo 2020 m. vasario 28 d., būtų atsiskaičiusi su ieškove už gautas prekes, pervedant pinigines lėšas tiesiogiai ieškovei, tai yra, buvo atliekami tik įskaitymai arba ieškovės prašymu mokėjimai buvo atlikti tretiesiems asmenims. Atsakovė tretiesiems asmenims už perkamas prekes iš ieškovės pervedė bendroje sumoje nemažą sumą, tai yra, 96 951,07 EUR.

139. Atsakovei kaip verslininkei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai pasidomėti kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriais nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius verslo santykius.

140. Atsakovė yra verslininkė, turinti didelę verslo patirtį, veiklą vykdanti nuo 2007 metų, todėl esant nurodytoms aplinkybės (138 punktas) šioje konkrečioje situacijoje, kai tarp šalių visiškai nėra vykdomas atsiskaitymas piniginėmis lėšomis ieškovei, atsakovei įsigijus didelį prekių kiekį, atsakovė turėjo suvokti, kad ieškovė turi sunkumų vykdydama įsipareigojimus kitiems verslo subjektams, todėl elgdamasi kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, siekiant nepažeisti įstatymų, kitų ieškovės verslo subjektų, šiuo atveju buvusių kreditorių interesų, turėjo pasidomėti ieškovės turtine padėtimi. Teismo vertinimu, tai, jog Sutartyje buvo numatyta galimybė prievolę ieškovei įvykdyti, sumokant kitam jos kreditoriui, šiuo konkrečiu atveju, kai nebuvo vykdomi mokėjimai ieškovei piniginėmis lėšomis, šios atsakovės pareigos nepašalino. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

141. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad pasidomėtų ieškovės finansine padėtimi, prieš atliekant ginčijamus įskaitymus ir mokėjimus, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog šiuo atveju atsakovė taip veikdama elgėsi nesąžiningai. Nurodytos aplinkybės (138 punktas), teismo vertinimu, taip pat leidžia konstatuoti ir ieškovės nesąžiningumą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, atlikdama ginčijamus įskaitymus, mokėjimus žinojo ir negalėjo nežinoti, jog šie sandoriai pažeis ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, – atsakovė ir ieškovė tokiu būdu vykdydamos atsiskaitymus pagal šalių sudarytą Sutartį buvo akivaizdžiai nesąžiningos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

142. Dėl privalėjimo sudaryti įskaitymus ir mokėjimus. Actio Pauliano sąlyga, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį atspindi kasacinio teismo praktikos nuostata, pagal kurią pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

143. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nei įstatymai, nei šalių sudaryta sutartis nei kitų teisės aktų reikalavimai, nei faktinės sandorio aplinkybės nenustatė atsakovės pareigos atsakovei atlikti ginčijamus įskaitymus ir mokėjimus tretiesiems asmenims.

144. Teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės argumentus dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus įskaitymus ir mokėjimus, nes tai atitiko įprastą verslo praktiką, o mokėjimai tretiesiems asmenims dar buvo nulemti ieškovės ir atsakovės tarpusavio sutartinių įsipareigojimų.

145. Ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 6.1 p. ir CK 6.44 straipsnio 1 dalies nuostata nėra ir negali būti vertinama kaip sutartinis bei įstatyminis imperatyvas ieškovei ir atsakovei sudaryti ginčijamus sandorius ir nors Sutarties sąlygoje nurodyti mokėjimo būdai yra vertinti kaip alternatyvūs, nėra jokio Sutartyje įtvirtinto imperatyvo atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims.

146. Esant įmonei nemokiai, kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje (124 punktas), išlieka galimybė sudaryti tik būtinus sandorius, o teismo vertinimu, įprastos verslo praktikos vykdymas šiuo atveju tokio būtinumo kriterijaus neatitiko. Kaip nustatyta (127 punktas), atsakovė neįrodė, kad jos atlikti ginčijami mokėjimai ir įskaitymai buvo sąžiningi kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, tai yra, atitiko normalią komercinę riziką ir buvo akivaizdžiai naudingi ieškovei jos esamoje nemokumo situacijoje, galimai siekiant išvengti teisinio nemokumo.

147. Kaip nustatyta (138 punktas), byloje nėra duomenų, jog atsakovė nors vieną kartą nuo Sutarties sudarymo su ieškove, tai yra, 2020 m. vasario 28 d., būtų atsiskaičiusi už gautas prekes, pervedant pinigines lėšas tiesiogiai ieškovei, tai yra, buvo atliekami tik įskaitymai arba ieškovės prašymu mokėjimai buvo atlikti tretiesiems asmenims. O, tai teismo vertinimu, neatitinka įprastinio verslo sandorio modelio, bet pagrindžia nesąžiningus šalių veiksmus, siekiant atsiskaitymo tik su atsakove arba pasirinktais ieškovės kreditoriais. Konstatuotina, kad byloje nustatyta actio Pauliana taikymo sąlyga – atsakovės neprivalėjimas atlikti ginčijamus įskaitymus ir mokėjimus.

148. Dėl trečiųjų asmenų, kuriems yra atlikti mokėjimai, sąžiningumo. Viena būtinųjų sąlygų nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, be kita ko, yra trečiojo asmens nesąžiningumas: pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

149. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl atsiskaitymo, kaip vienašalio sandorio (ne)galiojimo CK 6.66 straipsnyje nustatytu sandorių nuginčijimo pagrindu, kreditoriaus, su kuriuo yra atsiskaityta, sąžiningumo klausimas yra pripažįstamas kaip viena iš būtinųjų sandorio nuginčijimo sąlygų, t. y. kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku ginčijamą sandorį, sąžiningumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).

150. Ieškovė ieškinio pagrindu nenurodė, aplinkybių, kuriomis grindžia trečiųjų asmenų, kuriems atsakovė atliko mokėjimus, nesąžiningumą, neprašė taikyti CK 6.67 straipsnio, kuriame įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos, nuostatų.

151. Ieškovės atstovė 2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijant atsakovės mokėjimus tretiesiems asmenims, neįrodinėja trečiųjų asmenų nesąžiningumo. Papildomai ieškovės atstovė 2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu paaiškino, be to, tretieji asmenys žinojo, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki (2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas). Ieškovės vertinimu, turi būti įrodytas ieškovės ir atsakovės nesąžiningumas, kadangi ieškovės vertinimu, šiuo atveju atsakovės mokėjimai tretiesiems asmenims, tai buvo ieškovės atlikti mokėjimai. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pobūdį, su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka, kadangi ieškovė 2021 m. spalio 26 d. pateiktu ieškiniu (patikslintas) suformulavo reikalavimus, prašydama pripažinti negaliojančiais tik atsakovės atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims, kurie laikytini vienašaliais sandoriais, ir gali būti ginčijami actio Pauliana instituto pagrindu.

152. Teismas 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje siūlė ieškovei svarstyti dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).

153. Kadangi, teismo vertinimu, esant nurodytai teismų praktikai (149 punktas), kreditoriaus, su kuriuo yra atsiskaityta, sąžiningumo klausimas yra pripažįstamas kaip viena iš būtinųjų sandorio nuginčijimo sąlygų, t. y. kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku ginčijamą sandorį, sąžiningumo klausimas, todėl pripažįstama, kad ieškovė neįrodė visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, ginčijant atsakovės mokėjimus su trečiaisiais asmenimis, todėl šiuo pagrindu atsakovės mokėjimų tretiesiems asmenims nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

154. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį, pripažįstant negaliojančiais įskaitymus: 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymą ir 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai, tačiau nėra būtinųjų sąlygų taikyti CK 6.66 straipsnį atsakovės atliktiems mokėjimams tretiesiems asmenims.

155. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl restitucijos taikymo, palūkanų priteisimo.

156. Ieškovė reiškia reikalavimą taikyti restituciją pripažinus negaliojančiais tiek įskaitymus, tiek mokėjimus ir priteisti iš atsakovės UAB „Sileda“ ieškovei 112 329,05 EUR. Kadangi, teismo vertinimu, nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti niekinais ir negaliojančiais pagal ieškovės pareikštą reikalavimą mokėjimų tretiesiems asmenims, todėl šioje dalyje dėl restitucijos nesprendžiama.

157. Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

158. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

159. Actio Pauliana atveju restitucijos taikymo ypatumus nustato CK 6.66 straipsnio 4 dalis.

160. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

161. Tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas. Taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieškinio ar ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

Žemesnės instancijos teismas

162. Byloje šiuo atveju ginčo dėl pripažintų negaliojančiais įskaitymų įskaitomų sumų dydžio nėra, šalys šių aplinkybių neginčijo. Teismo vertinimu, pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, aplinkybės nenustatytos, taikoma dvišalė restitucija (CK 6.146 straipsnis).

163. Taikant restituciją, pripažinus 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymą 11 430,87 EUR sumai negaliojančiu, laikytina, kad ieškovės prievolė pagal atsakovės 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą KAP20200160, pagal kurią ieškovė buvo skolinga atsakovei l l 430,87 EUR, nėra pasibaigusi ir pripažįstama atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę šiai sumai.

Žemesnės instancijos teismas

164. Taikant restituciją, pripažinus 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymą 11 430,87 EUR sumai negaliojančiu, ieškovei iš atsakovės priteisiama pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovei: 2020 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00170, 3 750,34 EUR suma, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00185, 2 297,63 EUR suma, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00187, 4 579,25 EUR suma, 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00199, 735,53 EUR suma, 2020 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00213, 68,12 EUR suma.

165. Taikant restituciją, pripažinus 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai negaliojančiu, ieškovės prievolė atsakovei pagal atsakovės 2020 m. balandžio 23 d., PVM sąskaitą faktūrą Nr. SILA20200008 sumai 713,90 EUR nėra pasibaigusi ir pripažįstama atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę šiai sumai.

166. Taikant restituciją pripažinus 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai negaliojančiu, iš atsakovės ieškovei priteisiama 713, 90 EUR suma pagal 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00226.

167. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bendrai 12 144,77 EUR priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės prašymo skirti baudą ieškovei.

168. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo skirti ieškovei 5 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei. Prašymo pagrindu nurodo aplinkybes, kad šiuo atveju ieškovė iš pareiškė sąmoningai nepagrįstą ir nesąžiningą pradinį ieškinį tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovė pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė savo reikalavimų dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

169. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

170. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir pan.

171. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

172. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018).

173. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką sprendžiant konkretų klausimą būtina įvertinti visumą faktinių aplinkybių. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesinį elgesį, negali sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėjimo eigoje pakeisdama savo reikalavimus, tokia teisė ieškovei numatyta įstatymu, tai yra, CPK 141 straipsnyje iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovė turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nesąžiningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

174. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

175. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

176. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias advokato pagalbos išlaidas - 4000,57 EUR (DOK-1977), 1043, 63 EUR (DOK-6001), 453,76 EUR (DOK-7560), 1270,50 EUR (DOK-8145). Iš viso – 6768,46 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias advokato pagalbos išlaidas - 4356 EUR (DOK-25019), 7018 EUR (DOK-5993), 3267 EUR (DOK-7559), 605 EUR (DOK-8155). Iš viso advokato pagalbos – 15 246 EUR. Tretieji asmenys, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

177. Pažymėtina, jog ieškovė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė 2022 m. birželio 22 d. pateikė mokėjimo nurodymą (Nr. DOK-9160) pagrindžiantį, jog pateiktos sąskaitos dėl teisinių paslaugų, pagal DOK-8145 yra apmokėtos. Teismas įvertinęs jog mokėjimo nurodymas yra pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai, jog ieškovė buvo pateikusi PVM sąskaitą – faktūrą ir išklotinę už suteiktas paslaugas, nusprendžia atsisakyti priimti pateiktą mokėjimo nurodymą Nr. DOK-9160 (CPK 181 straipsnio 2 dalis)

178. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies (10,81 procento) CPK 93 straipsnio 2 dalies pagrindu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į pateiktus bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (sprendimo 176 punktas), patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistina 731,67 EUR bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei iš ieškovės priteistina 13 597,91 EUR bylinėjimosi išlaidų.

179. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1646-254/2020 iškelta bankroto byla. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista, nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje. Už ieškovės 2021 m. spalio 26 d. pateikto ir priimto patikslinto ieškinio (Nr. DOK-24938) reikalavimus mokėtinas 1817 EUR dydžio žyminis mokestis. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, tai yra 10,81 procento, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 196,42 EUR žyminio mokesčio.

180. Nagrinėjant bylą susidarė 105,94 EUR pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įtiekimu. Ieškinį tenkinus iš dalies (10,81 procentų), valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 11,45 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jo nepriteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ atliktus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus:

2020 m. balandžio 8 d. 11 430, 87 EUR sumai,

2020 m. gegužės 26 d. 713, 90 EUR sumai.

Taikyti restituciją, pripažinus 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymą 11 430,87 EUR sumai negaliojančiu, pripažinti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ prievolė pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą KAP20200160, pagal kurią ieškovė buvo skolinga atsakovei l l 430,87 EUR, nėra pasibaigusi ir pripažįstama atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę šiai l l 430,87 EUR sumai.

Taikyti restituciją, pripažinus 2020 m. balandžio 8 d. įskaitymą 11 430,87 EUR sumai negaliojančiu, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovei l l 430,87 EUR sumą: 2020 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00170, 3 750,34 EUR suma, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00185, 2 297,63 EUR suma, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00187, 4 579,25 EUR suma, 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00199, 735,53 EUR suma, 2020 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą LIT20 00213, 68,12 EUR suma.

Taikyti restituciją, pripažinus 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai negaliojančiu, pripažinti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ prievolė pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SILA20200008 sumai 713,90 EUR nėra pasibaigusi ir pripažįstama atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę šiai 713,90 EUR sumai.

Taikyti restituciją, pripažinus 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą dalyje 713,90 EUR sumai negaliojančiu, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litopast“ 713,90 EUR pagal ieškovės 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00226 (visa sąskaitos suma 3 644,58 EUR).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bendrai priteistos sumos 12 144,77 EUR nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra, 2021 m. lapkričio 4 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ 731,67 EUR bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sileda“ 13 597,91 EUR bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ 11,45 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ 196,42 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsisakyti priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ pateiktus, po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, papildomus įrodymus Nr. DOK-9160.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė