Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės rangos pajėgos“ atstovams nemokumo administratoriui Rimvydui Sakavičiui, advokatui Tomui Zubrickui,

kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės rangos pajėgos“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Rimvydo Sakavičiaus, patikslintą pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės rangos pajėgos“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys K. B., U. N., V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) ,,Jungtinės rangos pajėgos“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Rimvydo Sakavičiaus (toliau – pareiškėja), patikslintu prašymu prašė pripažinti LUAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą tyčiniu dėl suinteresuotų asmenų K. B., U. N. ir V. G. veiksmų (neveikimo).

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ iškėlė bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Įmonės vadovais buvo registruoti tokie asmenys: 1) K. B., laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d.; 2) U. N., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. spalio 5 d.; 3) A. C., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. (bankroto bylos iškėlimo). Iš Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr.1-50-557/2025 duomenų matyti, kad A. C. tvirtino, jog jokių įmonės akcijų nepirko, jos veikloje nedalyvavo ir apie įmonę nieko nežino; de facto įmonės vadovu nuo 2021 m. gegužės 6 d. buvo V. G., nes realiai jo žinioje buvo įmonės elektroninės mokėjimo priemonės, jis ėmė sudarinėti sandorius su įvairiais asmenimis, o realiai pasitelkė įmonę nusikalstamoms veikoms daryti.

3. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį, įmonė tapo nemoki 2021 m. kovo 15 d. dėl tyčinių K. B. veiksmų. Vėliau, netinkamai vadovaujant U. N. (nusišalinus / nevykdant direktoriaus pareigų), įmonės turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta (išaugo kreditoriniai reikalavimai) – įmonė buvo priversta skolintis (imti kreditą) apyvartinėms lėšoms iš UAB „Noviti“, prašyti Covid subsidijos iš VMI. Galiausiai, V. G. nuo 2021 m. gegužės 6 d. pasinaudojo U. N. neveiklumu ir įmonę pasitelkė nusikalstamoms veikoms vykdyti, įmonės skolos kreditoriams išaugo dar labiau. Nemokumo administratoriaus teigimu, siekiant pridengti neteisėtus suinteresuotų asmenų veiksmus bei nusikaltimus įmonėje tyčia buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, nebuvo tinkamai deklaruojami mokesčiai, dingo įmonės apskaitos dokumentai.

4. Pareiškėja argumentavo, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 bei 4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto pagrindai: nesant neteisėtų suinteresuotų asmenų veiksmų ir netinkamai vykdytų pareigų, įmonė būtų buvusi pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Įmonės privedimas prie bankroto (tyčinis bankrotas) sietinas su sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, kuris nulėmė įmonės nemokumą nuo 2021 m. kovo 15 d., o vėliau įmonės būklė buvo dar labiau pabloginta. Sąmoningai blogas bendrovės valdymas pasireiškė suinteresuoto asmens K. B. atliktu įmonės turto (piniginių lėšų) iššvaistymu-pasisavinimu (42 600 Eur), išaugusiais kreditorių reikalavimais, neteisėtu disponavimu mokėjimo priemone, nes iš esmės buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis (ji tapo nemokia), o turtas (piniginės lėšos) buvo perleistos neatlygintinai. Suinteresuoto asmens U. N. sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas pasireiškė tuo, jog jis nevykdė direktoriaus pareigų, nekontroliavo įmonės veiklos, buvo vykdoma nuostolinga veikla, susidarė 5 734,66 Eur papildomi kreditoriniai reikalavimai, neaišku, kur buvo panaudotos per bankomatus nuo įmonės sąskaitos nuimta 8 680 Eur suma. Be to, jis lengvabūdiškai perdavė įmonės elektronines mokėjimo priemones, mobilų parašą ir kitus prisijungimus V. G., taip sudarydamas pastarajam prielaidas įmonę pasitelkti nusikalstamos veikoms vykdyti. Suinteresuotas asmuo V. G. veikė kaip de facto įmonės vadovas nuo 2021 m. gegužės 6 d. ir įmonę pasitelkė nusikalstamoms veikoms vykdyti, neaišku kur panaudojo/pasisavino 57 970,03 Eur sumą, jo vadovavimo laikotarpiu išaugo įmonės kreditorių reikalavimai. Visi suinteresuoti asmenys, siekdami nuslėpti savo neteisėtus veiksmus ir netinkamą įmonės valdymą, nukentėjusius kreditorius ir/ar jiems sukeltą žalą, netinkamai vedė (nevedė) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., veiklos ir apskaitos dokumentai dingo, todėl nurodytu laikotarpiu negalima visiškai nustatytai įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buhalteriniai pažeidimai akivaizdūs, pakartotini ir sistemiški. Suinteresuoti asmenys, būdami įmonės direktoriais, turėjo aiškiai suprasti, jog piniginių lėšų iššvaistymas / pasisavinimas akivaizdžiai pažeidžia įmonės turtinius interesus, blogina jos turtinę padėtį bei mažina galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, vykdyti ūkinę veiklą ateityje, pažeidžia įmonės nuosavybės teises bei juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principą, o taip pat tai yra nesuderinama su pagrindiniu įmonės (akcinės bendrovės) tikslu siekti pelno.

5. Atsiliepime suinteresuotas asmuo K. B. prašė patikslintą prašymą pripažinti LUAB „Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą tyčiniu dėl K. B. veiksmų (neveikimo) atmesti, priteisti iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia.

7. Argumentavo, kad K. B. vadovavimo laikotarpiu bendrovė nebuvo nemoki ir neegzistavo jokios prielaidos jos nemokumui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodytu laikotarpiu bendrovės veikla buvo vykdoma taip, jog galėtų lemti sąmoningą jos nemokumą. K. B. užėmė bendrovės vadovės pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d. Bankroto byla bendrovei iškelta 2022 m. gruodžio 20 dieną, t. y. praėjus 1 metams ir 9 mėnesiams nuo to momento, kai K. B. pasitraukė iš bendrovės vadovės pareigų. Vadovaujantis balanso duomenimis (ataskaitinis laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso turėjo 42 307 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 649 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos). Nėra jokių duomenų, kad tuo metu bendrovė būtų turėjusi pradelstų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams. Suinteresuoto asmens K. B. veiksmai negalėjo lemti tyčinio bendrovės bankroto, nes tuo metu, kai ji buvo bendrovės vadovė, bendrovė neturėjo nė vieno vykdytino įsipareigojimo kreditoriams, buvo moki ir galėjo vykdyti savo finansines prievoles. K. B. neteisėtai nepasisavino bendrovės lėšų, o pareiškėjai vertinant, jog bendrovės turtas galėjo būti panaudotas netinkamai, pareiškėja jau yra pasirinkusi reikšti reikalavimus K. B. dėl žalos atlyginimo atskiroje civilinėje byloje.

8. Suinteresuotas asmuo K. B. nurodė, kad ji negali būti atsakinga už tai, jog kiti bendrovės vadovai neperduoda bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui ar juos yra praradę. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. 2021 m. kovo 15 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Vienas, du, trys“ perdavė, o bendrovė, atstovaujama naujojo direktoriaus U. N., perėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nemokumo administratoriaus negalėjimas perimti bendrovės dokumentų iš paskutinio bendrovės vadovo nesudaro prielaidų išvadoms apie tariamai K. B. netinkamai tvarkytą bendrovės buhalterinę apskaitą ir negalėjimą nustatyti bendrovės finansinės padėties. K. B. savo pareigą pateikti finansinių ataskaitų rinkinį už 2019 m. ir 2020 m. įvykdė ir pateikė finansinių ataskaitų rinkinius juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadove ji buvo iki 2021 m. kovo 10 d., todėl neturėjo nei pareigos, nei įgaliojimų teikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2021 metus ir už 2022 metus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš K. B. pateiktų finansinių ataskaitų juridinių asmenų registro tvarkytojui ir jų duomenų galima nustatyti tiek bendrovės vykdytą veiklą, t. y. kiek bendrovė gavo pardavimo pajamų, kokios buvo sąnaudos, kiek uždirbo grynojo pelno ir t. t. Taip pat galima nustatyti bendrovės tuo laikotarpiu turėtą turtą ir įsipareigojimus. K. B. nėra ir objektyviai negali būti atsakinga už bendrovės galimai netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu, kai ji nebuvo bendrovės vadove.

9. Atsiliepime suinteresuotas asmuo U. N. prašė prašymą dėl LUAB „Jungtinės rangos pajėgos“ bankroto pripažinimo tyčiniu jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

10. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. vykusio UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta atšaukti U. N. iš bendrovės direktoriaus pareigų bei direktoriumi paskirti V. G.. Dėl to viešajame registre įregistruoti duomenys, esą U. N. bendrovės direktoriaus pareigas ėjo iki 2021 m. spalio 5 d., neatitinka tikrovės. Bendrovė duomenų apie direktoriaus pasikeitimą Juridinių asmenų registrui nepateikė.

11. Suinteresuotas asmuo nesutiko su nemokumo administratoriaus teiginiais, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto bei patikrinti sudarytų įmonės sandorių. Nurodė, kad U. N. nebuvo pripažintas kaltu baudžiamąją tvarka dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222, 223 straipsniai), o buhalterinės apskaitos aplaidaus ar apgaulingo apskaitos tvarkymo fakto konstatavimas civiline tvarka lemtų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo U. N. būtų pripažintas kaltu dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nėra pagrindo šių faktų konstatuoti šioje byloje. Be to, nėra šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, o vien bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimas savaime nereiškia, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad jis bendrovei vadovavo trumpą laiką – apie tris mėnesius, tuo tarpu dokumentų nemokumo administratoriui neperdavė paskutinis direktorius A. C.. Dėl to U. N. negali būti laikomas atsakingu už neteisėtus veiksmus, kuriuos galimai atliko kitas asmuo. Nebūdamas direktoriumi nuo 2021 m. gegužės 25 d., nebuvo atsakingas už finansinės atskaitomybės pateikimą. Nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės, esą U. N. nuo bendrovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. birželio 5 d. nuėmė pinigų sumas, neatitinka tikrovės, nes, kaip minėta, 2021 m. gegužės 25 d. jis buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų.

12. Pažymėjo, kad U. N. atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-54-557/2024, kurioje jis buvo kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. U. N. atžvilgiu baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo siejamas su jo vadovavimu UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ laikotarpiu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad U. N. vardu išduota bendrovės banko kortele naudojosi V. G., kuris taip pat pripažino U. N. vadovavimo bendrovei metu ėjęs faktinio bendrovės direktoriaus pareigas. Be to, tiriant minėtą baudžiamąją bylą buvo pateikti duomenys apie U. N. gydymosi laikotarpius, iš ko paaiškėjo, kad vadovavimo bendrovei laikotarpiu jis piktnaudžiavo alkoholiu, o piniginių lėšų išėmimo naudojantis jam išduota banko kortele metu gydėsi ir buvo kitame mieste, nei vyko piniginių lėšų išėmimai naudojantis banko kortele. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, baudžiamoji byla grąžinta tyrimui papildyti, o vėliau iki teisminis tyrimas U. N. atžvilgiu nutrauktas. Taigi, nėra pagrindo šioje byloje pripažinti, kad U. N. savo veiksmais tyčia privedė bendrovę prie nemokumo būsenos.

13. Atsiliepime suinteresuotas asmuo V. G. prašė atmesti prašymo dalį, kuria prašoma pripažinti įmonės bankrotą tyčinių dėl jo (ne)veikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Argumentavo, kad dalis pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių yra klaidingos, o teiginys, jog V. G. nuo 2021 m. gegužės 6 d. buvo faktinis įmonės vadovas nepagrįstas. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir suinteresuoto asmens veiksmų vertinimo, negali būti remiamasi baudžiamosios bylos Nr. 1-50- 557/2025 kaltinamojo akto ištraukomis, šioje baudžiamojoje byloje parengta specialisto išvada ir suinteresuoto asmens U. N. paaiškinimais. U. N. baudžiamojoje byloje nuolat keitė savo poziciją. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje ir yra tik vieni iš įrodymų, kurie, be kita ko, net neturi prima facie įrodymo galios. Prašymas grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu specialisto atliktu tyrimu bei prokuroro nuomone, tačiau tai tik nuomonė (vertinimas) dėl baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, todėl ją reikia vertinti atsargiai; joks nuosprendis baudžiamojoje byloje nėra priimtas. Iš kaltinamojo akto duomenų matyti, kad U. N. aiškiai žinojo būdą, kaip „išgryninti“ bendrovių pinigus, ką galimai ir padarė. Tai leidžia teigti, kad U. N. yra pasirinkęs gynybinę poziciją kaltę versti būtent V. G., todėl jo teikiamus duomenis reikia vertinti itin kritiškai.

15. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje V. G. kaltinamas tuo, jog jis veikdamas bendrininkų grupėje padėjo kitam asmeniui iššvaistyti ir / ar iššvaistė įmonėms UAB „Termosat“, UAB „Devila“, UAB „Cherry Team“ priklausantį turtą. Net pasitvirtinus tokiam kaltinimui akivaizdu, kad V. G. neatliko jokio veiksmo, kuriuo būtų sumažintas įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ mokumas, nes iššvaistytos buvo kitų įmonių lėšos. Kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, visų buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo taip pat nėra susiję su įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ mokumo sumažėjimu. Kaltinamajame akte nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, jog dėl V. G. inkriminuojamo nusikaltimo kilo įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ nemokumas ar kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kaip nors apskritai pakito šios įmonės mokumas. Duomenys iš baudžiamosios bylos nepatvirtina fakto, kad dėl V. G. veikimo egzistuoja pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

16. Suinteresuotas asmuo V. G. argumentavo, kad jis veikė ne kaip įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ faktinis vadovas, o kaip projektų vadovas jam apibrėžtų darbo sutartimi funkcijų apimtyje – statybos projektų įgyvendinimas vakarų Lietuvoje. Visiškai natūralu, kad jis, veikdamas įmonės naudai, organizavo statybos objektų paiešką ir darbų juose atlikimą bei atsiskaitymą su tiekėjais, tačiau tai nedaro jo įmonės vadovu de facto. Pažymėtina, kad U. N. ir po 2021 m. gegužės 6 d. pasirašinėjo įmonės dokumentus kaip įmonės vadovas. V. G. nebuvo bendrovės faktiniu vadovu ir nevaldė įmonės banko sąskaitos kortelės. Jis tik sykį vyko kartu su U. N. išgryninti pinigų (jam būnant neblaiviam sustojo darbai ir buvo būtina vežti vadovą), bet tai nepadaro vadybininko faktiniu vadovu. Prielaida, kad V. G. faktiniu vadovu tapo 2021 m. gegužės 6 d., yra nepagrįsta, nes akcijų perleidimo sandoris nebuvo vykdomas, vadovas pakeistas nebuvo.

17. Nepagrįsti nemokumo administratoriaus teiginiai, kad suinteresuoto asmens V. G. vadovavimo / veikimo laikotarpiu susidarė likę kreditoriniai reikalavimai 54 462,48 Eur sumai. Pateikti dokumentai to nepatvirtina, o didžiausia skola VMI susiklostė ne tuo laikotarpiu, kuri nurodo nemokumo administratorius. Laikotarpiui, kurį nepagrįstai priskiria V. G., galima būtų priskirti nebent skolas įmonėms UAB „Kelin“, UAB „Storent“, UAB „Transrifus“ bei UAB „Toi Toi Lietuva“, tačiau nurodyta suma nesusidaro. Prašyme nėra išskiriama laikotarpiu, kurį bandoma priskirti V. G., padidėjusių (atsiradusių) įmonės kreditorinių reikalavimų suma.

18. Atsiliepime kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutiko su pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, jog yra tyčinio bankroto požymiai bei pagrindas pripažinti LUAB „Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad bendrovės vadovai aplaidžiai vykdė buhalterinę apskaitą, kadangi juridinių asmenų registrui nėra pateikti finansinės atskaitomybės rinkiniai, dokumentai nėra perduoti nemokumo administratoriui, kas lemia, jog nėra galimybės visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, ypatingai už 2021-2022 metus, kai nėra jokių pirminių dokumentų, registrų, duomenų apie turto ir piniginių lėšų panaudojimą, įsipareigojimus bei gautas pajamas. Juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, o toks valdymas pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, nes nėra atsiskaityta su kreditoriumi.

19. Teismo posėdžių metu nemokumo administratorius prašė patikslintą prašymą tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad bendrovės apskaitą tvarkė suinteresuoto asmens K. B. vadovaujama UAB ,,Vienas, du, trys“; šias paslaugas nurodyta įmonė teikė ir po to, kai K. B. buvo atleista iš bendrovės vadovės pareigų. Įmonės lėšos buvo pasisavintos, o dėl apgaulingai vestos apskaitos nieko nebegalima nustatyti. Argumentavo, kad suinteresuotas asmuo K. B. privedė bendrovę prie bankroto, o kiti vadovai jos finansinius sunkumus dar labiau pagilino. K. B. vadovavimo laikotarpiu atlikti netesėti veiksmai nulėmė vėlesnes pasekmes – įmonė, neturėdama lėšų, turėjo imti kreditą veiklai, prašyti subsidijos. Pabrėžė, kad įmonėje sąmoningai apgaulingai vesta buhalterinė apskaita, neatsitiktinai dingo dokumentai, o suinteresuotų asmenų paaiškinimai prieštaringi. Bendrovėje pažeistas turto atskyrimo principas – iš įmonės be pagrindo išimti pinigai.

20. Teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo K. B. ir jos atstovas prašė pareiškimą jos atžvilgiu atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad jos vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki, kreditoriams įsipareigojimų neturėjo; pirmieji kreditoriai atsirado kitiems vadovams vykdant statybų veiklą. Nurodė, kad blogas įmonės valdymas galėtų lemti kitus teisių gynybos būdus (pvz., reikalavimą atlyginti žalą), tačiau nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu. Nagrinėjamu atveju neįrodytas sąmoningas vadovės siekis privesti įmonę prie bankroto ir taip neatsiskaityti su kreditoriais. K. B. atveju tai ir nelogiška, nes įmonę ji įsteigė pardavimui, o nemokios įmonės niekas nepirktų. Jos vadovavimo laikotarpiu įmonė kreditorių neturėjo, todėl jos buvo neįmanoma privesti prie bankroto: nesant kreditorių įmonė ir neturėdama turto nėra nemoki.

21. Teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo U. N. prašė pareiškimą jo atžvilgiu atmesti. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo V. G. pasiūlė jam pirkti / atidaryti statybos įmonę, vykdyti statybos veiklą, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tai ir buvo padaryta – iš K. B. nusipirkta UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“, kuri tuo metu buvo ,,tuščia“ įmonė – nebuvo perduoti jokie bendrovės pinigai ar turtas, kasa nebuvo perduota; taip pat nebuvo perduoti ir įmonės dokumentai, nes buhalterinę apskaitą ir toliau tvarkė ta pati tokias paslaugas teikusi įmonė UAB ,,Vienas, du, trys“. Prisijungimai prie senos bendrovės sąskaitos taip pat nebuvo perduoti. Iš K. B. bendrovės mokėjimo kortelės nebuvo perimtos, o įsigijus įmonę buvo atidaryta nauja sąskaita Citadele banke. Taip pat nurodė, kad prisijungimo prie bendrovės sąskaitos Luminor banke jis neturėjo / negavo. Veiklai vykdyti buvo paimta paskola (3 000 Eur). Nurodė, kad jis ieškodavo viešųjų pirkimų projektų skelbimų, teikdavo paraiškas juose dalyvauti, ieškodavo subrangovų. Veikla nepavyko, nepavyko laimėti viešųjų konkursų. Suinteresuotas asmuo atsisakė vykdyti direktoriaus funkcijas, įmonės banko kortelę 2021 m. gegužės 6 d. atidavė V. G. ir įmonės veikloje daugiau nedalyvavo. Po mėnesio (apie 2025 m. gegužės 25 d.) V. G. atvežė pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, bendrovės vadovu paskirtas V. G.. 2025 m. gegužės 26 d. V. G. paėmė ir jo bendrovės mokėjimo kortelę ir mobilų parašą. Pažymėjo, kad bendrovės mokėjimo kortelėmis, išduotomis U. N. vardu, iš tiesų naudojosi V. G., kuris veikė kaip įmonės faktinis direktorius.

22. Teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo V. G. ir jo atstovas prašė pareiškimą jo atžvilgiu atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad kartu su U. N. ir A. K. įsigijo įmonę statybų veiklai; dirbo projektų vadovu, o U. N. buvo įmonės vadovas. Perkant bendrovę, jos sąskaitoje pinigų nebuvo. Įmonė pirkta veiklai vykdyti. U. N. nuimdavo pinigus nuo įmonės sąskaitos atsiskaityti su tiekėjais. Visi dokumentai buvo pas U. N., tačiau jų nedaug: 3 objektus turėjo V. G., 2 – A. K.. Dokumentai buvo ir liko buhalterinės apskaitos įmonėje. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su U. N. nebuvo reali, nes ja siekta tik ,,pagąsdinti“, jog pastarasis pradėtų atsakingiau ir daugiau dirbti įmonėje. Pažymėjo, kad V. G. vadovu paskirtas tik formaliai; akcijų pirkimas-pardavimas realiai neįvyko; taip pat nurodė, kad neturėjo prisijungimų prie bendrovės sąskaitų bankuose. Pabrėžė, kad į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga negalima remtis, nes pateikti ne pirminiai dokumentai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonė dėl jų vertinimo. Pareiškimas grindžiamas nemokumo administratoriaus nuomone apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonę. Sumaištį kelia U. N. parodymai, kuriuos jis keičia, turėdamas interesą apkaltinti V. G..

23. Teismo posėdžių metu kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad situacija keista, nes įmonė pagal pateiktus duomenis 2020 m. buvo pelninga, o per 2021-2022 metus tapo nemoki, nebeteikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Pažymėjo, kad prievolė mokėti pelno mokestį susidarė suinteresuoto asmens K. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu, pelno mokesčio mokėjimo terminas buvo 2021 m. birželio 15 d.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

8. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ (buvę pavadinimai UAB ,,Steigimas internetu“, UAB ,,Juristai.PRO“) registre įregistruota 2019 m. balandžio 5 d., įregistruota veikla (veiklos tikslai ir rūšys) – „inžinerinių statinių statyba; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; naujų pastatų statyba; projektiniai-konstruktoriniai darbai; specializuota projektavimo veikla; tiltų ir tunelių statyba; vandens statinių statyba; pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas; pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas; įdarbinimo veikla; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; paruošiamieji žemės kasimo darbai tiesiant kelius; žemės darbai statybos aikštelėse; geodezinė veikla.“ (e. t. 2, b. l. 89-93).

9. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadove(-u) (direktore(-iumi) nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d. paskirta K. B. (vadovavimo faktas įregistruotas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. kovo 22 d.); nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. spalio 5 d. – U. N. (vadvovavimo faktas registruotas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. spalio 6 d.); nuo 2021 m. spalio 5 d. – A. C. (vadovavimo faktas registruotas nuo 2021 m. spalio 6 d.) (e. t. 2, b. l. 89-93). Pareiškėja argumentuoja, kad nuo 2021 m. gegužės 6 d. bendrovės vadovu faktiškai buvo V. G., o A. C. šių pareigų ir funkcijų realiai niekada nevykdė.

10. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3100-1097/2022 (Nr. eB2-231-1097/2025), UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ iškelta nemokumo (bankroto) byla; nemokumo administratoriumi paskirtas Rimvydas Sakavičius (e. t. 1, b. l. 42-47). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d.

11. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. t. 2, b. l. 75-76).

12. Nemokumo administratorius, remdamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4 punktais, prašo teismo pripažinti LUAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą tyčiniu; pripažinti suintersuotus asmenis K. B., U. N. ir V. G. asmenimis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

13. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 „Dėl įstatymo taikymo bankroto bylose“, kuris aktualus ir taikant JANĮ nuostatas, išaiškinta, kad nagrinėjant bankroto bylas, kreiptinas dėmesys į tikrąsias bankroto priežastis, t. y. ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, įmonės nuostolingai pasirašyti sandoriai, ar nebuvo išvaistytas ir perleistas kitiems asmenims įmonei priklausantis turtas. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą ar jo neorganizavo; buvo sudarinėjami nuostolingi sandoriai; akivaizdžiai turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, buvo paslėptas, išvaistytas, perleistas kitiems asmenims.

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

16. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

17. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019). Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

19. Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

20. Kita vertus, šios bylos kontekste reikšmingi ypatumai, susiję su JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymu. JANĮ 70 straipsnio, kuris reglamentuoja tyčinį bankrotą, nuostatos iš esmės atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio nuostatas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl net ir taikant naująjį reglamentavimą aktuali iki 2020 m. sausio 1 d. kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343-450/2021).

21. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (dabar – JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1343-450/2021; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-128-553/2025).

22. Teismų praktikoje pripažinta, kad viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

23. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

Dėl bendrovės nemokumo momento

24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle.

25. JANĮ įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalies). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės turimi įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.

26. Būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

27. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorius argumentuoja, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2021 m. kovo 15 d., nes, bendrovės vadovei K. B. iš bendrovės banko sąskaitų išėmus pinigus ir kasoje buvusių grynųjų pinigų neperdavus kitam vadovui U. N., bendrovė neteko viso savo turto (42 294 Eur), o įsipareigojimai (645 Eur nesumokėtas pelno mokestis) ėmė viršyti jos turtą. Be to, įsipareigojimai papildomai padidėjo / turėjo padidėti 6 390 Eur suma, nes piniginių lėšų pasisavinimas (42 294 Eur) lemia ne tik GPM prievoles K. B., bet ir papildomus mokestinius įsipareigojimus bendrovei – mokėtinas pelno mokestis padidėjo 6 390 Eur, šios lėšos turi būti priskirtinos bendrovės neleidžiamiems atskaitymams, kurie pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnį ir kitas nuostatas apmokestinami 15 proc. tarifu.

28. Iš UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ 2020 metų balanso duomenų (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), pateiktų VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui, nustatyta, kad bendrovė 2020 metais nurodytu laikotarpiu turėjo iš viso 42 307 Eur vertės turto (0 Eur ilgalaikis turtas, 42 307 Eur trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 649 Eur (e. t. 1, b. l. 35-39; e. t. 2, b. l. 122, 123-127). Vertinant bendrovės mokumą pagal balanso testą matyti, kad bendrovė 2020 metų duomenimis nelaikytina nemokia, nes įmonės 2020 m. balanse nurodyti įsipareigojimai neviršijo turimo turto vertės.

29. Kita vertus, byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad bendrovė išliko mokia 2021 m., o dėl duomenų trūkumo jos būklės tiksliai įvertinti pagal nurodytą balanso testą negalima. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenys už 2021 m., 2022 m. pateikti nebuvo. Pagal pirmiau aptartus 2020 m. duomenis, įmonė turėjo tik trumpalaikio turto, iš jo, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 42 294 Eur. Iš pateiktų bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 15 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudojant mokėjimo kortele grynaisiais pinigais paimta 22 700 Eur, laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimta 8 680 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. iš bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paimta 191 905 Eur (e. t. 2, b. l. 142-161; e. t. 4, b. l. 40-47; 55; e. t. 8, b. l. 25-40, 92-99). Duomenų apie nurodytų lėšų gavimo į bendrovės sąskaitas pagrindus byloje nėra, kaip ir nėra duomenų apie nuimtų lėšų panaudojimą. Duomenų apie bendrovės kasoje buvusius grynuosius pinigus ir jų panaudojimą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie turėtus grynuosius pinigus ir jų panaudojimą, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad į balansą įrašytas trumpalaikis turtas grynaisiais pinigais realiai egzistavo bei galėjo būti panaudotas bendrovės turtinių prievolių vykdymui, šis turtas nevertintinas kaip realus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).

30. Duomenys apie įmonės finansinę būklę yra ne tik neišsamūs, tačiau ir nenuoseklūs. Suinteresuotas asmuo K. B., tvirtindama, kad 2020 m. bendrovė buvo moki ir pateikusi juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis už 2020 m., kuriuose fiksuoti bendrovės finansiniai įsipareigojimai – 649 Eur pelno mokestis, kita vertus byloje teikė paaiškinimus apie tai, kad bendrovė jai buvo skolinga 15 000 Eur, kurie sumokėti už reklamos paslaugas. Duomenų apie tokias bendrovei teiktas paslaugas byloje nėra, kita vertus – jei tokia skola būtų buvusi, tai keltų abejonių 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenų patikimumu, nes fiksuoti bendrovės įsipareigojimai – tik 649 Eur prievolė mokėti pelno mokestį.

31. Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00019-22 medžiagoje 2023 m. gegužės 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB ,,Junginės rangos pajėgos“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo organizuojama ir tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; bendrovė nurodytu laikotarpiu nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo apskaitos dokumentų, nepateikė VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų už 2021 m., mokesčių administratoriui nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2021 m. (e. t. 7, b. l. 59-76).

32. Apibendrinant nurodytą, pripažintina, kad, tikėtina, bendrovė nemokia tapo 2021 m. pirmoje pusėje, iš jos sąskaitų išėmus ženklias pinigų sumas; nagrinėjamu atveju pagal balanso testą nėra galimybės tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą.

33. Vertinant bendrovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų už 60 846,14 Eur; kreditoriai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, VMI, UAB ,,Kelin“, UAB ,,Circle K Lietuva“, UAB ,,Storent“, UAB ,,Noviti“, UAB ,,Vienas, du, trys“, UAB ,,Transrifus“, UAB ,,Toi-Toi Lietuva“ (e. t. 1, b. l. 172-174).

34. Iš nemokumo administratoriaus sudaryto kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo ir juos patvirtinančių dokumentų matyti, kad pirmieji konkrečiau apibrėžti pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai atsirado nuo 2021 m. balandžio 25 d. ir vėliau kaupėsi: UAB ,,Noviti“ – 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutarties pagrindu, nesumokėjus 2021 m. balandžio 25 d. įmokos ir vėlesnių; UAB ,,Circle K Lietuva“ – neapmokėtos sąskaitos, anksčiausios (2021 m. balandžio 30 d. sąskaita) mokėjimo terminas 2021 m. gegužės 15 d., UAB ,,Storent“ – 2021 m. birželio 4 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. CON18273 pagrindu, neapmokėtos skolos nuo 2021 m. birželio 30 d.; UAB ,,Kelin“ – 2021 m. lapkričio 19 d. krovinio pervežimo sutarties pagrindu, neapmokėta 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaita; UAB ,,Toi-Toi Lietuva“ neapmokėtos 2021 m. liepos mėn. ir vėlesnės sąskaitos; ir kt. (e. t. 1, b. l. 93-151; e. t. 2, b. l. 176; e. t. 8, b. l. 106; 136-171).

35. Pagal išrašų apie mokėtinus mokesčius duomenis, fiksuotas: pelno mokestis – 649 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., sumokėti iki 2021 m. birželio 15 d. (e. t. 2, b. l. 169; e. t. 8, b. l. 104); pridėtinės vertės mokestis – nuo 2021 m. gegužės 25 d. (993 Eur), 2021 m. birželio 25 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 25 d. – po 6 725 Eur, iš viso neapmokėta suma 41 343 Eur (e. t. 2, b. l. 162; e. t. 8, .b. l. 103, 114); gyventojų pajamų mokestis – už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (193,60 Eur), sumokėti iki 2021 m. gegužės 17 d. (e. t. 2, b. l. 171; e. t. 8, b. l. 112).

36. Iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad bendrovės atžvilgiu vykdytos vykdomoji byla Nr. 0028/22/00912 dėl 998,86 Eur skolos išieškojimo išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (vykdomojo dokumento data 2022 m. kovo 15 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/22/00719 dėl 2 978,76 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB ,,Kelin“ (vykdomojo dokumento data 2022 m. balandžio 26 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/22/00355 dėl 7 095,64 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomojo dokumento data 2022 m. sausio 10 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/22/00139 dėl 35 960,79 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomojo dokumento data 2021 m. gruodžio 7 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/22/00117 dėl 3 344,70 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB ,,Circle K Lietuva“ (vykdomojo dokumento data 2022 m. sausio 13 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/22/00014 dėl 1 613,68 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB ,Storent“ (vykdomojo dokumento data 2022 m. sausio 4 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/22/00002 dėl 3 987,62 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB ,,Noviti“ (vykdomojo dokumento data 2021 m. gruodžio 9 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/21/01798 dėl 681,67 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB ,,Vienas, du, trys“ (vykdomojo dokumento data 2021 m. rugsėjo 20 d.); vykdomoji byla Nr. 0028/21/01398 dėl 442,25 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB ,,TRANSRIFUS“ (vykdomojo dokumento data 2021 m. rugsėjo 21 d.). (e. t. 1, b. l. 16-29).

37. Apibendrinus nurodytus duomenis ir juos įvertinus, konstatuotina, kad anksčiausias atsiradęs pradelstas bendrovės finansinis įsipareigojimas, kuris nebuvo apmokėtas iki bankroto bylos iškėlimo, atsirado 2021 m. balandžio 25 d. Vėliau pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurių bendrovė neįvykdė iki bankroto bylos iškėlimo, daugėjo, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradėti priverstiniai išieškojimai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. balandžio 25 d. bendrovės įsiskolinimų ir nevykdomų prievolių apimtis didėjo, nesant duomenų, jog bendrovė turėjo pakankamai turto padengti šias prievoles, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta nemokumo apibrėžtimi, konstatuotina, kad bendrovė buvo nemoki ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 25 d.

Dėl konkrečių tyčinio bankroto požymių

38. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius, prašydamas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, argumentuoja, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), ir remiasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais. Nurodo, kad tyčinis bankrotas nagrinėjamu atveju konstatuotinas dėl to, kad: 1) buvusi bendrovės vadovė K. B. sąmoningai blogai valdė įmonę, pasisavino pinigines lėšas (42 294 Eur) dėl to įmonė tapo nemokia, išaugo įmonės kreditoriniai reikalavimai (10 994,46 Eur); 2) vėliau buvęs vadovas U. N. netinkamai vykdė savo pareigas, padėtis įmonėje dar labiau pabloginta – išaugo kreditorių reikalavimai (5 734,66 Eur), galimai pasisavinta įmonės piniginių lėšų (8 680 Eur); 3) suinteresuotas asmuo V. G., pasinaudodamas buvusio bendrovės vadovo U. N. neveiklumu, nuo 2021 m. gegužės 6 d. ėmė veiki kaip de facto vadovas ir įmonę pasitelkė nusikalstamoms veikloms vykdyti, be trečiųjų asmenų lėšų iš įmonės sąskaitų papildomai buvo pasisavinta (57 970,03 Eur) piniginių lėšų, išaugo įmonės kreditorių reikalavimai (54 462,48 Eur); 4) suinteresuotiems asmenims siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus ir nusikaltimus įmonėje buvo vedama apgaulinga apskaita, dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų bei jų struktūros už 2021 m.

39. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus ir byloje pateiktus duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pažymi, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, svarbūs keli teismų praktikoje išryškinti aspektai.

40. Pirma, kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o, nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.). Taigi, turi būti vertinama aplinkybių visuma ir (ne)atliktų veiksmų kryptingumas; svarbu ir tai, ar buvo siekiama neatsiskaityti su kreditoriais.

41. Antra, vertinant juridinio asmens veiklą, esminę reikšmę turi tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Kaip minėta jau pirmiau šioje nutartyje, dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

42. Trečia, iš pirmiau aptartų išaiškinimų išplaukia, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovui teisės aktuose įtvirtintas pareigas valdant įmonę ir užtikrinant tinkamą jos veiklos apskaitą, buvusiam įmonės vadovui neužtikrinus tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėje, neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikus finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui, yra pagrindas šio asmens atžvilgiu taikyti teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotą contra spoliatorem prezumpciją, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Pažymėtina tai, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę, tačiau suinteresuotam asmeniui nepateikus teismui jokių paaiškinimų, nenurodžius nustatytų teisės aktų įpareigojimų nevykdymo priežasčių, konstatuotina, kad ši prezumpcija nėra paneigta.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, iškėlus bendrovės nemokumo (bankroto) bylą, įmonės dokumentai ir / ar turtas nemokumo administratoriui perduoti nebuvo. Tirdamas įmonės veiklą, nemokumo administratorius gavo ir į bylą pateikė duomenis apie įmonės banko sąskaitas, buvusias AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Luminor Bank AS, metines finansines ataskaitas iš VĮ Registrų centro už 2019 m., 2020 m., duomenis iš viešųjų registrų (VMI, Sodros) bei iš kreditorių gautus dokumentus. Iš surinktų dokumentų ir duomenų negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ypač už 2021-2022 metus, nes nėra pirminių dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, ypač dėl turto ir piniginių lėšų panaudojimo, įsipareigojimų bei gautų pajamų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje FNTT Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr.04-6-00019-22 medžiagą, dėl UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

44. Iš esamos byloje medžiagos nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis pateikė už 2019, 2020 metus, už vėlesnius – 2021, 2022 metus – finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui nepateikti. Pagal 2020 m. duomenis, įmonė turėjo tik trumpalaikio turto, iš jo, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 42 294 Eur. Kaip buvo aptarta pirmiau šioje nutartyje, iš pateiktų bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. iš bendrovės sąskaitų grynaisiais pinigais nuimtos ženklios pinigų sumos. Duomenų apie nurodytų lėšų gavimo į bendrovės sąskaitas pagrindus byloje nėra, kaip nėra ir duomenų apie nuimtų lėšų panaudojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad iš bendrovės sąskaitų buvo išgrynintos lėšos, tačiau nebuvo pateikta jokių apskaitos dokumentų ir / ar pirminių dokumentų, kurie pagrįstų šių lėšų išėmimo iš bendrovės sąskaitų pagrindus ir / ar panaudojimą bendrovės interesais ar jos veikloje. Duomenų apie bendrovės kasoje buvusius grynuosius pinigus ir jų panaudojimą byloje nėra.

45. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kaip jau buvo aptarta, kad nuo 2021 m. balandžio 25 d. ėmė kauptis pradelsti ir nevykdyti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams. Šių pradelstų įsipareigojimų apimtis nuosekliai didėjo, apie atsiskaitymus su kreditoriais duomenų nėra, o nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio prasidėjo priverstiniai išieškojimai iš bendrovės. Pažymėtina, kad bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma gerokai mažesnė už iš bendrovės sąskaitų išimtų lėšų sumą. Net įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, pagal kurią galima spręsti, jog dalis išimtų lėšų iš tiesų priklausė kitiems juridiniams asmenims, sumų skirtumas, t. y. galimai bendrovei priklausiusių lėšų dalis, taip pat būtų buvusi pakankama kreditorių reikalavimams patenkinti. Vis dėlto, kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami.

46. Duomenų apie realiai 2021-2022 m. vykdytą bendrovės veiklą iš esmės nėra. Tokią veiklą fragmentiškai patvirtina atsiradę ir vėliau bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrovei, taip pat suinteresuotų asmenų U. N., V. G. paaiškinimai, liudytojo A. K. nurodytos aplinkybės, jog buvo bandoma vykdyti statybų veiklą, laimėti viešuosius pirkimus statybų projektams, tačiau to padaryti nepavyko. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu, kada esami duomenys patvirtina galimas pastangas vykdyti veiklą, iš bendrovės sąskaitų taip pat buvo išimamos ženklios pinigų sumos, kurių įmokėjimo bei išmokėjimo iš bendrovės sąskaitų pagrindai nėra įrodyti, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, manytina esant galimu tai, jog įmonės sąskaitomis buvo naudojamasi kitiems tikslams, nesusijusiems su bandoma vykdyti bendrovės statybų veikla, o pastaroji buvo fragmentiška ir lėmusi tik įsipareigojimų kreditoriams atsiradimą. Su įmonės kreditoriais atsiskaitoma nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovės nemokumas atsirado iš bendrovės sąskaitų nuėmus jose buvusias pinigines lėšas ir neatsiskaičius su kreditoriais, dėl ko įsipareigojimai jiems ėmė kauptis ir lėmė bendrovės nemokumo būseną.

47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina nemokumo administratoriui, kad bylos medžiaga pakankama konstatuoti, jog bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma: jai vadovavę asmenys pažeidė pareigą vesti ir tinkamai tvarkyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais operacijų dokumentus (kasos dokumentus bei jų registrus), nekontroliuota ir nedokumentuota apskaitos dokumentais nei grynųjų pinigų apyvarta, nei lėšų judėjimas bendrovės banko sąskaitose (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1, 4 dalys, 21 straipsnis). Nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo išimtos ir kaip panaudotos bendrovės banko sąskaitose buvusios piniginės lėšos, kurių beveik būtų pakakę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais bankroto byloje patvirtintų jų finansinių reikalavimų apimtimi (60 846,14 Eur). Nepaneigta, kad ūkinės operacijos, grynųjų pinigų nuėmimai ar jų panaudojimas įmonės veiklos tikslams nebuvo kontroliuojami, registruojami apskaitos registruose, buhalterinė apskaita įmonėje šiuo aspektu nevesta. Pažeista pareiga tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir išsaugoti apskaitos dokumentus. Byloje nepateikta duomenų apie nuoseklų įmonės kasdienės veiklos organizavimą, o esami duomenys patvirtina, jog, vykdant fragmentišką veiklą, buvo prisiimta įsipareigojimų kreditoriams, kurie nuolat augo, tačiau liko nepadengti dėl neaiškiais pagrindais iš įmonės išimtų piniginių lėšų ir tokiais veiksmais sukelto įmonės nemokumo.

48. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje, tiek bendrovės bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog, kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorius, dėl blogo įmonės valdymo / valdymo nebuvimo, leidžiant kauptis kreditorių reikalavimams ir kartu iš bendrovės sąskaitų išimant lėšas, įmonės finansinė padėtis buvo sąmoningai bloginama, įmonė tapo nemokia ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais; taip pat, neužtikrinus tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės nemokumo priežasčių ir kitų jos veiklos įvertinimui reikšmingų aplinkybių.

49. Atsižvelgiant į nurodytą, nesant tikslesnių duomenų apie bendrovės turtinę padėtį ir vykdytą veiklą aktualiu laikotarpiu, darytina išvada, jog bendrovė prisiėmė įsipareigojimus kreditoriams, neketindama jų vykdyti, išimant lėšas iš bendrovės sąskaitų ir nevedant buhalterinės apskaitos, įsipareigojimų apimtis buvo sąmoningai didinama, tokiu būdu privedant bendrovę prie sužlugdymo, t. y. tyčinio bankroto (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai).

Dėl kalto asmens nustatymo

50. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

51. Nemokumo administratorius argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju asmenys, sukėlę tyčinį bendrovės bankrotą, yra K. B., bendrovės vadove buvusi laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d. ir taip pat iki 2021 m. kovo 15 d. pasisavinusi bendrovės lėšas; U. N., bendrovės vadovu buvęs laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. spalio 5 d., ir V. G., buvęs de facto bendrovės vadovu nuo 2021 m. gegužės 6 d. Paskutinis formaliai bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. registruotas A. C. bendrovės veikloje nedalyvavo, apie bendrovę nieko nežino, jo registravimo vadovu laikotarpiu faktiškai bendrovę valdė V. G., todėl, administratoriaus teigimu, A. C. dėl tyčinio bankroto nėra atsakingas.

52. Nemokumo administratorius, argumentuodamas K. B. atsakomybę dėl tyčinio bankroto, nurodo, kad ji galimai pasisavino bendrovės pinigus (42 307 Eur): tik ji turėjo prieigą prie mokėjimo kortelės sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo kurios per įvairius bankomatus laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 15 d. nuimtos lėšos; lėšos nuimtos ir tuo metu, kai ji nebebuvo bendrovės vadove. Administratoriaus teigimu, aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo nuėmė bendrovės pinigus, rodo, jog ji veikė sąmoninga tyčia ir akivaizdžiai kenkė įmonės bei jos kreditorių turtiniams interesams.

53. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti K. B. atsakinga dėl tyčinio bendrovės bankroto. Kaip buvo nustatyta pirmiau, bendrovės nemokumas konstatuotinas nuo 2021 m. balandžio 25 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai K. B. buvo atleista iš vadovės pareigų, įmonė pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo. Teiginiai dėl buvusios prievolės sumokėti 649 Eur pelno mokesčio už 2020 metus šios išvados nepaneigia, nes bylos medžiaga patvirtina, jog šis mokestis galėjo būti sumokamas iki 2021 m. birželio 15 d., t. y. prievolė 2021 m. kovo mėnesį nebuvo pradelsta. Nemokumo administratoriaus teiginiai dėl 6 390 Eur mokestinės prievolės vertintini kaip prielaidos – tokios prievolės nėra fiksuota mokesčių administratorių duomenimis. Be to, šią prievolę administratorius sieja su iš bendrovės sąskaitos galimai išimtomis lėšomis, dėl ko vyksta ginčas civilinėje byloje pagal bendrovės ieškinį buvusiai vadovei dėl žalos atlyginimo. Išrašai iš VMI interneto svetainės apie bendrovės mokėtinus mokesčius patvirtina, kad prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį atsirado 2021 m. gegužės 25 d. ir vėliau, prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį atsirado 2021 m. gegužės 17 d. ir vėliau. Daugiau kreditorių reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo, atsirado vėlesniais įmonės valdymo laikotarpiais. Taigi, pritartina suinteresuoto asmens K. B. teiginiams, kad jos vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo nemoki ir jo pabaigoje bendrovė kreditorių, kuriems būtų pradelsti įsipareigojimai, neturėjo, todėl, atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti esminius tyčinio bankroto požymius – kad įmonė K. B. veiksmais būtų privesta prie bankroto siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. K. B. pasitraukimo iš bendrovės vadovės pareigų metu bendrovė nebuvo nemoki ir neturėjo pradelstų vykdytinų prievolių kreditoriams; priešingai byloje neįrodyta.

54. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Atitinkamai, byloje nesant duomenų apie K. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu buvusius bendrovės kreditorius ir nekonstatavus įmonės nemokumo tuo laikotarpiu, nurodytos aplinkybės, susijusios su galimai nepagrįstai išimtomis lėšomis iš bendrovės sąskaitų, nagrinėtinos svarstant dėl kitų bendrovės teisių bei teisėtų interesų gynimo priemonių (ne)taikymo.

55. Šios išvados nepaneigia abejonės dėl galimo netikslaus bendrovės finansinės apskaitos dokumentų tvarkymo K. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Kaip matyti, suinteresuotas asmuo, komentuodama pinigų iš įmonės sąskaitos išėmimą, teigia buvus bendrovės skolas jai už apmokėtas reklamos paslaugas, tačiau šios skolos jos pačios vadovavimo bendrovei laikotarpiu rengtuose 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi, byloje nėra jas galinčių patvirtinti pirminių dokumentų. Nemokumo administratorius pagrįstai teigia, kad i-SAF registre taip pat nebuvo registruotos patirtų sąnaudų sąskaitos iš Google LLC, o K. B., 2021 m. sausio mėnesį teikdama prašymą VMI bei papildomus duomenis apie įmonės veiklą, nenurodė tokių patirtų sąnaudų, sąskaitų, Google LLC kaip tiekėjo. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorius, byloje nėra įrodymų apie teisės aktų reikalavimus atitinkantį bendrovės grynųjų pinigų perdavimo faktą naujam vadovui U. N. (nėra duomenų apie sudarytą grynųjų pinigų perskaičiavimo ir perdavimo aktą). Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu gautoje specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl netinkamai vestos apskaitos, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, įvertinus bendrovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir šių kreditorių reikalavimų atsiradimo laiką, nėra duomenų apie tai, kad įmonė buvo nemoki iki 2021 m. kovo 10 d., taip pat apie tai, kad įmonė turėjo vykdytinų bei pradelstų įsipareigojimų kreditoriams iki šio laikotarpio (išskyrus klausimą dėl pačios K. B. (ne)buvimo kreditore). Dėl to nėra pagrindo konstatuoti esant jos atliktų veiksmų ryšį su bendrovės tyčiniu bankrotu, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Minėta, kad nurodytos aplinkybės svarstytinos sprendžiant dėl buvusios vadovės galimos atsakomybės už bendrovei atsiradusias pasekmes kitų teisinių instrumentų taikymo kontekste.

56. Atmestini kaip nepagrįsti nemokumo administratoriaus teiginiai dėl K. B. atsakomybės už tyčinį bendrovės bankrotą, siejant ją su vėliau bendrovės prisiimtais įsipareigojimais, kurie nebuvo padengti (įsipareigojimai UAB ,,Noviti“, VMI subsidijos). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nėra ginčo dėl to, kad šie įsipareigojimai prisiimti vėlesniu laikotarpiu, K. B. jau nebesant bendrovės vadove, todėl atsakomybė už jų prisiėmimą ir (ne)įvykdymą tyčinio bankroto aspektu tenka įsipareigojimų prisiėmimo metu bendrovei vadovavusiems asmenims.

57. Nemokumo administratorius, argumentuodamas U. N. atsakomybę dėl tyčinio bankroto, nurodo, kad šio asmens buvimo bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. susidarė 5 734,66 Eur kreditorinių reikalavimų suma; dėl įmonėje netinkamai vestos (nevestos) buhalterinės apskaitos negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. nuo įmonės banko sąskaitos buvo nuimta 8 680 Eur suma ir nėra duomenų apie tai, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės veiklos tikslais, to negalima nustatyti dėl 2021 m. netinkamai vestos buhalterinės apskaitos.

58. Bylos duomenys, taip pat suinteresuoto asmens paaiškinimai sudaro pagrindą pripažinti, kad suinteresuoto asmens tikslas buvo vykdyti bendrovės veiklą, jis ėmėsi tam veiksmų, taip pat ir paėmė kreditą iš UAB ,,Noviti“, kreipėsi dėl subsidijos suteikimo. Šie veiksmai laikytini tinkamu veikimu įmonės interesais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jo vadovavimo laikotarpiu nuo įmonės sąskaitos nuimtos piniginės lėšos, nėra duomenų apie jų panaudojimą įmonės interesais. Be to, šiuo laikotarpiu atsiradę įsipareigojimai kreditoriams nebuvo vykdomi, įmonės finansinė padėtis sunkėjo, o to priežasčių bei aplinkybių nėra galimybės nustatyti dėl netinkamai vestos / nevestos buhalterinės apskaitos.

59. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. nuo įmonės banko sąskaitų buvo nuimta 191 905 Eur. Dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės įmonės apskaitos, nėra galimybės nustatyti šių piniginių lėšų patekimo į bendrovės sąskaitas, nei jų išėmimo pagrindų. Atliktame ikiteisminiame tyrime dėl šių operacijų įtarimai pareikšti V. G. dėl to, jog galimai buvo pasisavintos tretiesiems asmenims (UAB „Devila“, UAB „Cherry Team“, UAB „Termostat“, kiti) priklausiusios 133 934,97 Eur piniginės lėšos. Dėl netinkamai vestos buhalterinės apskaitos nėra galimybių nustatyti, kam priklausė likusi 57 970,03 Eur suma bendrovės sąskaitose, tačiau akivaizdu, kad ji nebuvo naudojama atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. susidarė likę kreditorių reikalavimai ir buvo pasiekta bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendra suma.

60. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikė UAB ,,Vienas, du, trys“, kurios vadovė buvo suinteresuotas asmuo K. B.. Pastarosios teigimu, buhalterinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta 2021 m. liepos mėnesį. Duomenų apie tai, kaip buhalterinė apskaita buvo tvarkoma po to, byloje nėra; kaip ir nėra buhalterinės apskaitos dokumentų. Suinteresuoti asmenys U. N., V. G. paaiškino, kad, įsigijus bendrovę, jos buhalterinės apskaitos dokumentai liko apskaitą tvarkiusioje UAB ,,Vienas, du, trys“. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. K.. Dėl 2021 metais įmonėje vestos apgaulingos apskaitos kaltinimai pareikšti V. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-557/2005 pagal BK 222 straipsnį (e. t. 7, b. l. 78-87; e. t. 9, b. l. 90-187).

61. Suinteresuotas asmuo U. N. nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės 6 d. jis nuo įmonės direktoriaus pareigų nusišalino. Į bylą pateikti dokumentai, kad 2021 m. gegužės 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis U. N. turėtas bendrovės akcijas pardavė A. K. ir V. G., o 2021 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokole fiksuota, kad akcininkai V. G. ir A. K. nusprendė pakeisti bendrovės vadovą: atšaukti U. N. iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2021 m. gegužės 31 d. ir direktoriumi nuo 2021 m. birželio 1 d. paskirti V. G. (e. t. 3, b. l. 44-49). Kaip matyti iš juridinių asmenų registro, šis pasikeitimas viešajame registre įregistruotas nebuvo. Byloje yra bendrovės dokumentų, kuriuos pasirašė U. N. ir po nurodytos direktoriaus pakeitimo datos, pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 27 d. prekių perdavimo-priėmimo aktas (jame nėra įvardijamos U. N. pareigos, todėl nėra pagrindo teigti, kad dokumentas jo pasirašytas veikiant kaip vadovo); prašymas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (e. t. 4, b. l. 114).

62. Kita vertus, iš į bylą pateiktų baudžiamosios bylos Nr. 1-50-557/2025 dokumentų turinio matyti, kad buvo nustatyta, jog nuo 2021 m. gegužės 6 d. V. G. turėjo įmonės elektronines mokėjimo priemones ir atliko vadovavimo įmonės kasdienei veiklai veiksmus (e. t. 7, b. l. 78-87; e. t. 9, b. l. 90-187). Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino apklaustas liudytojas R. A., nurodęs, jog suprato, kad V. G. buvo UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ direktoriumi, o U. N. jam nežinomas. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. įmonės vadovu įvardijo U. N.. Duomenys šiuo klausimu nėra nuoseklūs, tačiau ir šios prieštaros pakankamos spręsti, kad taip pat ir V. G. veikė bei atliko veiksmus, kurie būdingi įmonės vadovui. Šioje byloje 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K., dirbęs bendrovėje vadybininku, taip pat nurodė, kad bendrovės direktoriumi buvo paskirtas U. N., po jo direktoriumi buvo V. G., o galiausiai bendrovės akcijos parduotos A. C., su kuriuo viską derino ir derėjosi, pardavimo dokumentus pasirašyti perdavė V. G.. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad pateikti duomenys yra pakankami pripažinti V. G. nurodytu laikotarpiu atlikus bendrovės vadovo funkcijas.

63. Šios išvados nepaneigia suinteresuoto asmens V. G. teiginiai, kad negali būti remiamasi baudžiamosios bylos Nr. 1-50-557/2025 duomenimis ir iš jos pateiktais dokumentais. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad šie dokumentai neturi prejudicinės ar prima facie įrodymo galios, tačiau jie gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, visų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, šiais dokumentais nėra remiamasi kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadomis, o atsižvelgiama į juose fiksuotas faktines aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad remiamasi nuomonėmis.

64. Taip pat pažymėtina, kad nors viešajame registre nebuvo įregistruotas direktoriaus pasikeitimo faktas (ir dėl to, atsižvelgiant į viešųjų registrų duomenų statusą ir U. N. atliktus veiksmus įmonės vardu, U. N. laikytinas bendrovės vadovu iki 2021 m. spalio 6 d.), 2021 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame fiksuota, kad akcininkai nusprendė atšaukti U. N. iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2021 m. gegužės 31 d. ir direktoriumi nuo 2021 m. birželio 1 d. paskirti V. G., yra pateiktas į bylą ir nenuginčytas. Dėl to jis sukelia jį pasirašiusiems asmenims tarpusavio teisines pasekmes ir nepaneigia galimos solidarios U. N. ir V. G. atsakomybės dėl atliktų veiksmų, kvalifikuotų tyčinio bankroto požymiais. Pažymėtina, kad, kaip minėta, bylos duomenys yra pakankami nustatyti V. G. veikimą kaip faktinio bendrovės vadovo.

65. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Kita vertus, tai, kad be formalaus vadovo, bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai yra saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Dėl to vien aplinkybė, kad V. G. atliko veiksmus, patenkančius į tyčinio bankroto požymių apimtį, nepanaikina U. N., taip pat veikusio įmonės vardu ir turėjusio suprasti jam, kaip vadovui, tenkančią atsakomybę, veiksmų įvertinimo.

66. Byloje nėra jokių duomenų apie paskutinio viešajame registre įregistruoto bendrovės vadovo A. C. vykdytus veiksmus vadovaujant įmonei ir / ar organizuojant jos veiklą. Taip pat, kaip minėta, didžioji dalis piniginių lėšų iš įmonės sąskaitos, kurių būtų pakakę atsiskaityti su kreditoriais, išimta ir, atitinkamai, su kreditoriais neatsiskaityta iki šiam asmeniui tampant bendrovės vadovu. Dėl to nėra pagrindo nustatyti nei šio asmens realaus vadovavimo bendrovei, nei jo atliktų tyčinio bankroto požymius atitinkančių veiksmų.

67. Apibendrinus nurodytas aplinkybes ir pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis, o tą lėmė suinteresuotų asmenų U. N. ir V. G. vadovavimo bendrovei laikotarpiu atlikti veiksmai ir / ar neveikimas, šie asmenys laikytini asmenimis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, jog prašymas tenkinamas, pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o suinteresuotų asmenų, kurie prašė pareiškėjos prašymą atmesti, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo K. B. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

70. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė priteisti jai 3 550 Eur bylinėjimosi išlaidų; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. t. 10, b. l. 31-32). Teismas, įvertinęs pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų turinį, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atstovo teiktų dokumentų skaičių ir apimtį, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, medžiagos apimtį, nustatė, jog pareiškėjos prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą dydis, atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius ir užmokesčio nustatymo kriterijus, atitinka Rekomendacijas, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų U. N. ir V. G. 3 550 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, lygiomis dalimis iš kiekvieno suinteresuoto asmens (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

71. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti patikslintą pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jungtinės rangos pajėgos“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jungtinės rangos pajėgos“ (j. a. k. 305115568) bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jungtinės rangos pajėgos“ (j. a. k. 305115568) bankrotą, yra U. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinės rangos pajėgos“ (j. a. k. 305115568) lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų U. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 550 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 1 775 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

Įpareigoti nemokumo administratorių Rimvydą Sakavičių per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jungtinės rangos pajėgos“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.