Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-128-553/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-16
Bylos Nr.: e2-128-553/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00596-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Suinteresuotas asmuo: M. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-128-553/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00596-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.12 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ nemokumo administratorės Jurgitos Šileikienės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-370-565/2025 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Europos finansų centras“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Jurgita Šileikienė (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d.

2. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 7 d. gautas nemokumo administratorės pareiškimas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Europos finansų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašant dėl tyčinio bankroto atsakingu pripažinti suinteresuotą asmenį M. V. (toliau – ir suinteresuotas asmuo). Pareiškimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

2.1. M. V., veikdamas kaip UAB „Europos finansų centras“ vadovas bei teikdamas 2023 m. liepos 21 d. atsiliepimą į UAB „Asdona“ ieškinį dėl nemokumo bylos iškėlimo, nurodė, kad pagal UAB „Europos finansų centras“ balansą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 76 649 Eur turto. M. V., teikdamas 2023 m. gruodžio 18 d. rašytinius paaiškinimus, pridėjo 2022 m. balansą, bet pagal jį bendrovė turto jau nebeturėjo. Į bylą kartu su M. V. pateiktais 2023 m. gruodžio 18 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateikti ir UAB „Europos finansų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019–2023 metus, tačiau šie finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pasirašyti buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens ir pagal juos bendrovė jokio turto ir įsipareigojimų neturi. UAB „Europos finansų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019–2022 metus buvo pateikti ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, tačiau pagal juos bendrovė turėjo turto už 76 649 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad už tą patį laikotarpį VĮ Registrų centrui bei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019–2022 metus skiriasi ir neperdavus didžiosios knygos, ilgalaikio ir trumpalaikio turto suvestinių bei kitų buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei, nemokumo administratorė negali patikrinti UAB „Europos finansų centras“ turėto turto bei to turto pokyčio už laikotarpį nuo 2019 iki 2023 metų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Europos finansų centras“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Europos finansų centras“ bankrotą tyčiniu.

2.2. Be to, M. V. atliko šiuos veiksmus: laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš bendrovei priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. LT12 7300 0101 4180 5983 pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą bei išgrynino 19 636 Eur ir grąžino atgal į minėtą banko sąskaitą 3 130 Eur; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš bendrovei priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. LT12 7300 0101 4180 5983 pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą bei išgrynino 11 053,49 Eur ir grąžino atgal į minėtą banko sąskaitą 490 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš bendrovei priklausančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. LT25 4010 0510 0225 2577 pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą bei išgrynino 5 225 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš bendrovei priklausančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. LT25 4010 0510 0225 2577 pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą bei išgrynino 3 280 Eur; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš bendrovei priklausančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. LT25 4010 0510 0225 2577 pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą bei išgrynino 3 885 Eur. Iki šios dienos M. V. nepateikė duomenų apie 39 459,49 Eur (30 689,49 Eur – 3 620 Eur + 12 390 Eur) panaudojimą, todėl laikytina, kad jis nurodytas lėšas yra neteisėtai pasisavinęs. Jei M. V. nebūtų be teisėto pagrindo persivedęs į savo asmeninę banko sąskaitą bei išsigryninęs 39 459,49 Eur, tai būtų buvę pakankamai lėšų atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ir nebūtų buvę pagrindo iškelti bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškimą patenkino – pripažino UAB „Europos finansų centras“ bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, yra M. V..

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2023 m. pradžios M. V. bendrovės veiklai vykdyti panaudojo 15 966 Eur, t. y. daugiau, nei nurodytu laikotarpiu buvo iš bendrovės banko sąskaitų atliktais mokėjimo pavedimais persivedęs sau ir (arba) išsigryninęs. Akcentavo, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog paslaugos, už kurias M. V. sumokėjo viso 15 966 Eur, buvo skirtos ne bendrovės veiklai vykdyti, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog jo veiksmai lėmė bendrovės nemokumą ir sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Nurodė, kad Juridinių asmenų registro 2023 m. gegužės 25 d. duomenimis, paskutiniai bendrovės pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2023 m. gegužės 15 d. buvo priėmęs sprendimą pradėti bendrovės likvidavimą, kadangi bendrovė per nustatytą laiką nepateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentų. M. V., teikdamas 2023 m. liepos 24 d. atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Asdona“ pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pateikė 2022 m. bendrovės balansą, kuriame nurodyta, kad bendrovė 2022 m. pabaigoje turėjo 76 649 Eur vertės turtą. Tačiau po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. iškėlė bendrovei bankroto bylą, M. V. kartu su 2023 m. spalio 30 d. atsiliepimu į prašymą dėl baudos skyrimo už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 8 d. bendrovės balansą bei 2022 metų bendrovės balansą, pagal kuriuos bendrovė nei 2022 m. pabaigoje, nei 2023 m. rugsėjo 8 d. turto neturėjo. Teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad bendrovės buhalterinė apskaita M. V. buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai. Konstatavo, kad M. V. sąmoningai slėpė tikrąją bendrovės finansinę padėtį, siekdamas bendrovei ir sau palankaus teismo sprendimo. Teigdamas, kad bendrovės balansuose klaidingai buvo nurodyta bendrovės turto vertė, M. V. aiškiai nenurodė ir nepagrindė, kada jis šią aplinkybę sužinojo. M. V., aiškindamas, kad bendrovė neturėjo 76 649 Eur vertės turto, teigė, jog bendrovės veikla buvo susijusi su skolų išieškojimu, todėl su klientais buvo pasirašomos terminuotos reikalavimo perleidimo sutartys. Pasibaigus šių sutarčių galiojimo laikui, skolos reikalavimai grįždavo pradiniams kreditoriams, o bendrovė gaudavo tik kelis procentus nuo išieškotos sumos. Tačiau M. V. nepateikė jokių šiuo laikotarpiu sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių ir kitų šio laikotarpio bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, leidžiančių įsitikinti jo nurodyta klaidų duomenų bendrovės balansuose atsiradimo priežastimi. M. V. 2023 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. spalio 10 d. el. laiškais perdavė nemokumo administratorei tik 2021–2023 m. bendrovės banko sąskaitų išrašus, SODRA informaciją, kreditorinių ir debitorių sąrašus bei bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinius. Atsižvelgiant į tai, kad už tą patį laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai iš esmės skiriasi, nesant pateiktų visų šio laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti bendrovės turėto turto ir jo pokyčių.

6. Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens argumento, kad nemokumo administratorė praleido ieškinio senaties terminą pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu reikšti, nurodė, jog ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, ir JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jei padaro prielaidą, jog yra tyčinio bankroto požymių. Taigi, priešingai nei teigia M. V., įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad nemokumo administratorius tikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį, todėl nemokumo administratoriui nėra draudžiama vertinti juridinio asmens sudarytus sandorius už ilgesnį laikotarpį. JANĮ 64 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik nemokumo administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, bet tai nėra pareiškimo kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu terminas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

7. Suinteresuotas asmuo M. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Europos finansų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu kaip neįrodytą arba suėjus pareiškimo pateikimo senaties terminui, priteisti jam iš bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėjo, kad pateikė visus dokumentus, iš kurių galima nustatyti bendrovės turtą ir net visas finansines operacijas nuo jos įsteigimo dienos. Visos bendrovės įplaukos buvo daromos pavedimais, todėl jokių grynųjų pinigų operacijų įmonė neatliko, išskyrus tas, kurias apeliantas įrodė, t. y. pinigų grąžinimas apeliantui už jo asmeninėmis lėšomis sumokėtus mokėjimus už bendrovei teiktas paslaugas.

7.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. spalio 10 d. M. V. el. laiškais perdavė nemokumo administratorei tik 2021–2023 metų bendrovės banko sąskaitų išrašus. Tačiau tai yra netiesa. Apeliantas yra perdavęs nemokumo administratorei 2016–2023 metų bendrovės banko sąskaitų išrašus. Pakartojo, kad pateikė visus turimus dokumentus, kuriais remiantis galima nustatyti bendrovės turto vertę ir pinigų judėjimą, o priešingų išvadų darymas prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliantas pažymėjo, kad keitė savo poziciją dėl bendrovės turimo turto, kadangi tokia buvo jo gynybinė pozicija, tačiau, pastebėjus klaidą, teikiant 2023 m. deklaraciją, duomenys jau buvo nurodyti ištaisyti ir teisingi, nurodant, jog bendrovė turto neturi. Tokią išvadą galima daryti ir pagal pateiktus banko sąskaitos išrašus.

7.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė JANĮ 64 straipsnį – nepagrįstai nurodė, kad jame nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik nemokumo administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, bet tai nėra pareiškimo kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu terminas. Pažymėjo, kad straipsnyje imperatyviai nurodoma, jog nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius ir kreipiasi į teismą dėl JANĮ 64 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų atvejų. Neabejojama, kad įstatymo leidėjas nustatė imperatyvų 6 mėnesių terminą nemokumo administratorei patikrinti įmonės sandorius ir kreiptis į teismą, todėl nagrinėjamu atveju buvo praleistas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl UAB „Europos finansų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

7.4. Pasisakydamas dėl naujų įrodymų prijungimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiamos reikalavimo perleidimo sutartys, kadangi apeliantas buvo įsitikinęs, jog jos yra negaliojančios, todėl nėra reikšmingos bei jos buvo grąžintos pradiniams kreditoriams. Tačiau, iškilus būtinybei, reikalavimo perleidimo sutartys buvo išreikalautos ir gautos. 2017 m. kovo 8 d. bendrovė buvo pasirašiusi reikalavimo perleidimo sutartį su VĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 40 578,28 Eur skolos iš UAB ,,Reneco“ perleidimo. Pagal sutartį ir priedą prie sutarties Nr. 1 B-C bendrovei priklausė tik 3 proc. nuo išieškotos sumos, sutartis galiojo 4 mėnesius. 2017 m. liepos 13 d. bendrovė buvo pasirašiusi reikalavimo perleidimo sutartį su UAB ,,Aivera“ dėl 7 645,89 Eur skolos į ūkininką A. Č.. Pagal sutartį ir priedą prie sutarties Nr. 1 B-C bendrovei priklausė tik 3 proc. nuo išieškotos sumos, sutartis galiojo 4 mėnesius. 2017 m. gegužės 19 d. bendrovė buvo pasirašiusi reikalavimo perleidimo sutartį su UAB ,,Perkinta“ dėl 18 911,80 Eur skolos iš UAB ,,Bioenepro“. Pagal sutartį ir priedą prie sutarties Nr. 1 B-C bendrovei priklausė tik 3 proc. nuo išieškotos sumos, sutartis galiojo 4 mėnesius. 2017 m. balandžio 27 d. bendrovė buvo pasirašiusi reikalavimo perleidimo sutartį su UAB ,,Panevežio bičiulis“ dėl 3 164,64 Eur skolos iš UAB ,,Sansitis“ perleidimo. Pagal sutartį ir priedą prie sutarties Nr. 1 B-C bendrovei priklausė tik 3 proc. nuo išieškotos sumos, sutartis galiojo 4 mėnesius. Taip pat į bendrovės trumpalaikį turtą buvo įtraukta UAB ,,Keliton“ skola pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir priedą Nr. 1 A dėl 6 890,70 Eur, kuri buvo priteista, tačiau neišieškota bendrovės naudai. Bankroto byloje ši skola yra įtraukta į bendrovės debitorių sąrašą. Pažymėjo, kad visų šių skolininkų atžvilgiu buvo pradėtos civilinės bylos, tačiau skolos taip ir nebuvo priteistos bei išieškotos. UAB ,,Bioenepro“ atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eL2-5505-494/2017. UAB ,,Reneco“ atžvilgiu Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo civilinę byla Nr. 2-1760-381/2017. A. Č. atžvilgiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3052-812/2018. UAB ,,Sansitis“ atžvilgiu Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-598-280/2017. Kadangi skolos nebuvo išieškotos ir sutartys nebuvo pratęstos, reikalavimo teisė į skolininkų skolas grįžo pradiniams kreditoriams, o bendrovė jokio pelno ir turto negavo.

Atsiliepimas

8. Nemokumo administratorė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apelianto pozicija, kad visos bendrovės įplaukos buvo daromos pavedimais yra klaidinanti, nes pagal byloje esantį bendrovės AB „Swedbank” atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT12 7300 0101 4180 5983 išrašą už 2018 metus matyti, jog iš minėtos sąskaitos buvo išgryninta 653,49 Eur. Išgrynintos lėšos turėjo būti įneštos į bendrovės kasą, tačiau apeliantas nėra pateikęs bendrovės kasos išrašo už visą bendrovės gyvavimo laikotarpį.

8.2. Priešingai nei teigia apeliantas, nemokumo administratorei nėra perduoti kasos išrašai, buhalterinės apskaitos registrai (didžioji knyga), ilgalaikio ir trumpalaikio turto suvestinės. Bankroto byloje pateiktuose finansiniuose apskaitos dokumentuose už 2019–2022 metus skiriasi nurodyto turto kiekis, todėl neaišku, kurios finansinės atskaitomybės duomenys yra teisingi.

Šalies argumentai

8.3. Apeliantas teigia, kad visos įmonės įplaukos buvo daromos pavedimais, todėl jokių grynųjų operacijų įmonė neatliko, išskyrus tas, kurias apeliantas įrodė, t. y. pinigų grąžinimas apeliantui už jo asmeninėmis lėšomis sumokėtus mokėjimus už bendrovei teiktas paslaugas. Apelianto nurodyti argumentai yra klaidingi, nes apeliantas iš savo asmeninių lėšų nemokėjo už bendrovei suteiktas paslaugas. Prie apelianto 2024 m. spalio 29 d. atsiliepimo yra pridėti kasos pajamų orderio kvitai, iš kurių matyti, kad piniginės lėšos priimtos iš bendrovės, o ne iš apelianto. Jei už bendrovei teiktas paslaugas buvo sumokėta grynaisiais pinigais iš bendrovės kasos, tai turėjo būti išrašytas bendrovės kasos išlaidų orderis, o jei iš bendrovės kasos buvo išmokamos lėšos, tai bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų grynųjų pinigų operacijos turėjo būti įrašytos į kasos knygą. Apeliantas iki šios dienos nėra perdavęs kasos knygos nemokumo administratorei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškimas dėl UAB „Europos finansų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos naujus įrodymus: bendrovės (naujasis kreditorius) ir VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (pradinis kreditorius) 2017 m. kovo 8 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolininkės UAB „Reneco“ įsipareigojimų (40 578,28 Eur) bei priėmimo–perdavimo aktus prie šios sutarties kartu su priedais (5 t., b. l. 21–33, 37–48); bendrovės pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Reneco“ iškėlimo (5 t., b. l. 34–36); bendrovės (naujasis kreditorius) ir UAB „Panevėžio bičiulis“ (pradinis kreditorius) 2017 m. balandžio 27 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolininkės UAB „Sansitis“ įsipareigojimų (3 164,64 Eur) bei priėmimo–perdavimo aktą prie šios sutarties (5 t., b. l. 13, 15–17); bendrovės (naujasis kreditorius) ir UAB „Perkinta“ (pradinis kreditorius) 2017 m. gegužės 19 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolininkės UAB „Bioenepro“ įsipareigojimų (18 911,80 Eur) bei priėmimo–perdavimo aktą prie šios sutarties (5 t., b. l. 14, 18–20); bendrovės (naujasis kreditorius) ir UAB „Aivera“ (pradinis kreditorius) 2017 m. liepos 13 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolininko ūkininko A. Č. įsipareigojimų (7 645,89 Eur skola) bei priėmimo–perdavimo aktą prie šios sutarties (5 t., b. l. 9–12).

11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2024 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

13. Suinteresuotas asmuo teigia, kad teikiamus naujus įrodymus gavo po skundžiamos nutarties priėmimo bei jog 2023 m. liepos 12 d. sudarydamas bendrovės balansą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. jų pagrindu padarė klaidą, nurodydamas, kad bendrovė 2022 m. pabaigoje turėjo 76 649 Eur vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą ir nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinęs, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia juos priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Kreditorė UAB „ASDONA“ Vilniaus apygardos teismui pateikė 2023 m. gegužės 24 d. pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (1 t., b. l. 1–4).

15. Bendrovė, atstovaujama vadovo M. V., atsiliepimu prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti (1 t., b. l. 48–50) ir kartu su atsiliepimu, be kita ko, pateikė:

15.1. Bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 76 649 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 381 Eur (1 t., b. l. 56);

15.2. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė pelno (nuostolių) negavo (nepatyrė) (1 t., b. l. 57);

15.3. duomenis, kad 2023 m. liepos 12 d. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansines ataskaitas (1 t., b. l. 58–61).

16. Bendrovė, atstovaujama vadovo M. V., kartu su 2023 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniais paaiškinimais (DOK-29065), be kita ko, pateikė:

16.1. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 68 042 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 11 146 Eur;

16.2. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė gavo 41 252 Eur pelno;

16.3. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 76 395 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 208 Eur;

16.4. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė gavo 12 291 Eur pelno;

16.5. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 76 649 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 381 Eur;

16.6. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė gavo 81 Eur pelno;

16.7. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 76 649 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 381 Eur;

16.8. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė pelno (nuostolių) negavo (nepatyrė).

17. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-370-565/2025 bendrovei iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 91–95).

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-894-567/2023, išnagrinėjęs bendrovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį paliko nepakeistą (1 t., b. l. 136–143).

19. Nemokumo administratorė pateikė 2023 m. spalio 13 d. prašymą skirti M. V. baudą už bendrovės turto ir informacijos jai neperdavimą (1 t., b. l. 187).

20. M. V. atsiliepimu prašė prašymą dėl baudos skyrimo atmesti (2 t., b. l. 14–15). Kartu su atsiliepimu pateikė:

20.1. 2023 m. rugsėjo 8 d. el. laiško, siųsto nemokumo administratorei, momentinę ekrano kopiją, kuriame nurodė „Siunčiame dokumentus. Įmonė antspaudo neturi, popierinio reg. dokumento taip pat, visi steigimo dokumentai Registrų centre. Sandorių neturi. Įmonė daugiau nei penkis metus veiklos nevykdė, turto neturi. Pridedami banko išrašai“ (2 t., b. l. 16);

20.2. 2023 m. spalio 10 d. el. laiškų, siųstų nemokumo administratorei, momentines ekrano kopijas, kuriuose nurodė, kad siunčia ataskaitų rinkinius (2 t., b. l. 17–18);

20.3. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d., pagal kurį bendrovė turto neturėjo, įsipareigojimai sudarė 7 891 Eur (2 t., b. l. 19).

21. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi prašymą dėl baudos skyrimo atmetė, nurodydamas, kad nemokumo administratorė, gavusi M. V. el. paštu pateiktus dokumentus, nenurodė teismui, jog yra pateikti ne visi dokumentai, kad dokumentai pateikti netinkama forma ir kt. (2 t., b. l. 23–25).

22. Nemokumo administratorė pateikė pakartotinį 2023 m. lapkričio 23 d. prašymą skirti M. V. baudą už visų bendrovės dokumentų neperdavimą. Pažymėjo, kad jai nėra perduoti šie dokumentai: darbuotojų darbo sutartys; sąskaitos faktūros, veiklos sutartys už visą bendrovės gyvavimo laikotarpį; buhalterinės apskaitos registrai už visą bendrovės veiklos laikotarpį (2 t., b. l. 32–33).

23. M. V. atsiliepimu prašė prašymą dėl baudos skyrimo atmesti (2 t., b. l. 87–89).

24. M. V. kartu su 2024 m. gruodžio 18 d. rašytiniais paaiškinimais, be kita ko, pateikė:

24.1. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turto neturėjo, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 488 Eur (2 t., b. l. 102);

24.2. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė patyrė 1 488 Eur nuostolių (2 t., b. l. 103);

24.3. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turto neturėjo, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 4 846 Eur (2 t., b. l. 108);

24.4. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė patyrė 4 846 Eur nuostolių (2 t., b. l. 109);

24.5. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turto neturėjo, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 914 Eur (2 t., b. l. 111);

24.6. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė patyrė 1 914 Eur nuostolių (2 t., b. l. 112);

24.7. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turto neturėjo, įsipareigojimai sudarė 7 891 Eur (2 t., b. l. 111);

24.8. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė pelno (nuostolių) negavo (nepatyrė) (2 t., b. l. 112);

24.9. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d., pagal kurią bendrovė pelno (nuostolių) negavo (nepatyrė) (2 t., b. l. 118).

Žemesnės instancijos teismas

25. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymą dėl baudos skyrimo atmetė, nurodydamas, kad aplinkybė, jog buvęs bendrovės vadovas neturi nemokumo administratorės reikalaujamų bendrovės dokumentų, todėl negali jų perduoti, nesudaro pagrindo skirti jam baudą pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 125–127).

26. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 26 365,64 Eur (2 t., b. l. 198–199).

27. M. V. kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (4 t., b. l. 1–8), be kita ko, pateikė:

27.1. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 8 869 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 8 836 Eur (4 t., b. l. 130);

27.2. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė gavo 8 836 Eur pelno (4 t., b. l. 131);

27.3. bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 357 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 8 512 Eur (4 t., b. l. 133);

27.4. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pagal kurią bendrovė patyrė 8 512 Eur nuostolių (4 t., b. l. 134);

27.5. UAB VILNIAUS PRAMOGŲ GRUPĖ bendrovei išrašytą 2016 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 485,88 Eur sumai už reklaminę EFC iškabą, tvirtinimo elementus (4 t., b. l. 99) ir UAB VILNIAUS PRAMOGŲ GRUPĖ 2016 m. gegužės 13 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 1 485,88 Eur suma (4 t., b. l. 100);

27.6. UAB „Euro skola“ bendrovei išrašytą 2016 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 010 Eur sumai už atsiliepimo, pareiškimo, pranešimo parengimą (4 t., b. l. 106) ir UAB „Euro skola“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 2 010 Eur suma (4 t., b. l. 107);

27.7. UAB „Euro skola“ bendrovei išrašytą 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 950 Eur sumai už pareiškimo, pranešimo parengimą (4 t., b. l. 110) ir UAB „Euro skola“ 2016 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 1 950 Eur suma (4 t., b. l. 111);

27.8. UAB „Euro skola“ bendrovei išrašytą 2017 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 650 Eur sumai už pareiškimų, pranešimo, atsiliepimo parengimą (4 t., b. l. 37) ir UAB „Euro skola“ 2017 m. sausio 17 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 1 650 Eur suma (4 t., b. l. 38);

27.9. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 598 Eur sumai už logotipą / vardo įregistravimą, talpinimą, internetinės svetainės sukūrimą (4 t., b. l. 39) ir UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 4 598 Eur suma (4 t., b. l. 40–41);

27.10. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 452 Eur sumai už skelbimų administravimą, maketavimą (4 t., b. l. 42) ir UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 1 452 Eur suma (4 t., b. l. 43);

27.11. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 872 Eur sumai už Google ADS administravimą, Eurocentras.lt Google ADS biudžetą (4 t., b. l. 44) ir UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 3 872 Eur suma (4 t., b. l. 45);

27.12. UAB „Euro skola“ bendrovei išrašytą 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 400 Eur sumai už ieškinio, pareiškimo, pranešimų parengimą (4 t., b. l. 46) ir UAB „Euro skola“ 2017 m. spalio 16 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 3 400 Eur suma (4 t., b. l. 47);

27.13. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2017 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 057 Eur sumai už maketavimą, reklaminį stendą, Eurocentro sveikinimų atvirutes (4 t., b. l. 48) ir UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 2 057 Eur suma (4 t., b. l. 49);

27.14. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2017 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 993 Eur sumai už Google ADS administravimą, Eurocentras.lt Google ADS biudžetą (4 t., b. l. 50) ir UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. gruodžio 4 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 3 993 Eur suma (4 t., b. l. 51);

27.15. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 936 Eur sumai už EFC renginio organizavimą (4 t., b. l. 52) ir UAB „Socialinis projektas“ 2017 m. gruodžio 15 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 1 936 Eur suma (4 t., b. l. 53);

27.16. UAB „Euro skola“ bendrovei išrašytą 2018 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 520 Eur sumai už pareiškimo, pranešimo, atsiliepimo parengimą (4 t., b. l. 54) ir UAB „Euro skola“ 2018 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 1 520 Eur suma (4 t., b. l. 55);

27.17. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 658,50 Eur sumai už Google ADS administravimą, internetinio puslapio atnaujinimo darbus, Eurocentras.lt Google ADS biudžetą (4 t., b. l. 56) ir UAB „Socialinis projektas“ 2018 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 4 658,50 Eur suma (4 t., b. l. 57);

27.18. UAB „Euro skola“ bendrovei išrašytą 2018 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 040 Eur sumai už ieškinio, pareiškimo, rašytinių paaiškinimų, pranešimo, atsiliepimo parengimą (4 t., b. l. 58) ir UAB „Euro skola“ 2018 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 4 040 Eur suma (4 t., b. l. 59);

27.19. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2018 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 811,50 Eur sumai už Google ADS administravimą, Eurocentras.lt Google ADS biudžetą (4 t., b. l. 60) ir UAB „Socialinis projektas“ 2018 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 3 811,50 Eur suma (4 t., b. l. 61);

27.20. UAB „Socialinis projektas“ bendrovei išrašytą 2018 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 936 Eur sumai už vizitines, maketavimą, Google ADS administravimą, Eurocentras.lt Google ADS biudžetą (4 t., b. l. 62) ir UAB „Socialinis projektas“ 2018 m. gegužės 24 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo priimta 1 936 Eur suma (4 t., b. l. 63).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

28. Skundžiama nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

29. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė įregistruota 2014 m. gruodžio 12 d. Bendrovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo M. V. (1 t., b. l. 44–46).

30. Kaip matyti iš pirmiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, M. V. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikęs bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. liepos 12 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turėjo turto už 76 649 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 381 Eur (1 t., b. l. 56). Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo M. V. buvo nurodęs, kad bendrovė turi turto, yra veikianti, kadangi gauna pelno, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kelti jai bankroto bylą. Tačiau, iškėlus bankroto bylą, sprendžiant klausimą dėl baudos jam paskyrimo už bendrovės turto ir informacijos nemokumo administratorei neperdavimą, M. V. pateikė bendrovės balansą, sudarytą 2023 m. rugsėjo 8 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagal kurį bendrovė turto neturėjo, įsipareigojimai sudarė 7 891 Eur (2 t., b. l. 111), nemokumo administratorei siųstame 2023 m. rugsėjo 8 d. el. laiške, be kita ko, nurodė, kad bendrovė daugiau nei penkis metus veiklos nevykdė, turto neturi.

31. M. V. atsiliepime į pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad bendrovės balanse už 2022 m. nurodomas trumpalaikis turtas yra net 76 649 Eur dėl to, jog bendrovė dirbo skolų išieškojimo srityje, todėl su klientais buvo pasirašomos reikalavimo perleidimo sutartys, kurios buvo terminuotos. Pasibaigus reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimui, reikalavimai į skolas grįždavo pradiniams kreditoriams, o bendrovė gaudavo tik kelis procentus nuo išieškotos sumos, todėl visas iš skolininkų gautas turtas buvo trumpalaikis įmonės turtas, kuris buvo grąžinamas pradiniams kreditoriams. Tačiau, per klaidą, visas pelnas, kurį potencialiai bendrovė galėtų gauti remiantis reikalavimo perleidimo sutartimis, buvo įrašomas į balansus, nors faktiškai pelno bendrovė negavo.

32. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad M. V. nepateikė jokių šiuo laikotarpiu sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių ir kitų šio laikotarpio bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, leidžiančių įsitikinti M. V. nurodyta klaidingų duomenų bendrovės balansuose atsiradimo priežastimi.

33. Nors kartu su atskiruoju skundu pateiktos keturios reikalavimo perleidimo sutartys, tačiau visos jos sudarytos 2017 metais. Iš priėmimo–perdavimo akto prie 2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, matyti, kad ši sutartis galiojo 4 mėnesius su galimybe terminą pratęsti raštišku šalių susitarimu (5 t., b. l. 21). Pats suinteresuotas asmuo atskirajame skunde patvirtino, kad visos kartu su atskiruoju skundu pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys galiojo 4 mėnesius ir jų galiojimas nebuvo pratęstas. Todėl vertintina, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog šių sutarčių sudarymo faktas galėjo lemti klaidų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose padarymą.

34. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės buhalterinė apskaita M. V. buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai bei kad M. V. sąmoningai slėpė tikrąją bendrovės finansinę padėtį, siekdamas bendrovei ir sau palankaus teismo sprendimo, yra pagrįsta.

35. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

36. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz.,. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

37. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti pagal kitus duomenis (pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus), be kita ko, ir netiesioginius įrodymus, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu pagal šį požymį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018, 29 punktas).

38. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti pirminiai bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, o buvo perduoti tik bendrovės banko sąskaitų išrašai, SODRA informacija, kreditorinių ir debitorių sąrašai bei bendrovės finansinės atskaitomybės rinkiniai (2 t., b. l. 16–18).

39. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

41. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad visos bendrovės įplaukos buvo daromos pavedimais, todėl galima nustatyti bendrovės turtą ir net visas finansines operacijas nuo jos įsteigimo dienos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusprendus, jog bendrovės buhalterinė apskaita M. V. buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, jo pateikta pozicija vertinama nepagrįsta. Suinteresuotas asmuo nepaaiškino, kokios priežastys lėmė visų bendrovės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei neperdavimą.

42. Remiantis tuo, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant pateiktų visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti bendrovės turėto turto ir jo pokyčių, yra pagrįsta.

43. Pasisakant dėl JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto 6 mėnesių termino pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jis taikytinas tik nemokumo administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2022 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 42 punktas). Todėl nepagrįstu pripažįstamas atskirojo skundo argumentas, kad nemokumo administratorė praleido ieškinio senaties terminą pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareikšti.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria likviduojamos dėl bankroto UAB „Europos finansų centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAldona Tilindienė