- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-421-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01295-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- V. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys civilinėje byloje – K. B., U. N., V. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jungtinės rangos pajėgos“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą tyčiniu dėl suinteresuotų asmenų K. B., U. N. ir V. G. veiksmų (neveikimo). Nurodė, kad LUAB „Jungtinės rangos pajėgos“ nemoki tapo 2021 m. kovo 15 d. dėl tyčinių K. B. veiksmų. Vėliau, netinkamai vadovaujant U. N., įmonės turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta: išaugo kreditorių finansiniai reikalavimai, įmonė buvo priversta skolintis (imti kreditą) apyvartinėms lėšoms iš UAB „Noviti“, prašyti COVID subsidijos iš Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos. Galiausiai, V. G. nuo 2021 m. gegužės 6 d. pasinaudojo U. N. neveiklumu ir įmonę pasitelkė nusikalstamoms veikoms vykdyti, įmonės skolos kreditoriams išaugo. Siekiant pridengti neteisėtus suinteresuotų asmenų veiksmus bei nusikaltimus įmonėje tyčia buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, nebuvo tinkamai deklaruojami mokesčiai, dingo įmonės apskaitos dokumentai.
3. Nemokumo administratorė prašė pripažinti LUAB „Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą tyčiniu, remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4 punktais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino patikslintą pareiškimą dėl LUAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ bankroto pripažinimo tyčiniu; nustatė, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį LUAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą, yra U. N. ir V. G..
5. Teismas nustatė, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadove(-u) (direktore(-iumi) nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d. paskirta K. B. (vadovavimo faktas įregistruotas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. kovo 22 d.); nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. spalio 5 d. – U. N. (vadvovavimo faktas registruotas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. spalio 6 d.); nuo 2021 m. spalio 5 d. – A. C. (A. C.) (vadovavimo faktas registruotas nuo 2021 m. spalio 6 d.). Pareiškėja argumentuoja, kad nuo 2021 m. gegužės 6 d. bendrovės vadovu faktiškai buvo V. G., o A. C. šių pareigų ir funkcijų realiai niekada nevykdė.
6. Teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, sprendė, kad bendrovė buvo nemoki ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 25 d.
7. Teismas nustatė, kad, iškėlus bendrovės nemokumo (bankroto) bylą, įmonės dokumentai ir (ar) turtas nemokumo administratoriui perduoti nebuvo. Tirdamas įmonės veiklą, nemokumo administratorius gavo ir į bylą pateikė duomenis apie įmonės banko sąskaitas, buvusias AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Luminor Bank AS, metines finansines ataskaitas iš VĮ Registrų centro už 2019 m., 2020 m., duomenis iš viešųjų registrų (VMI, Sodros) bei iš kreditorių gautus dokumentus. Iš surinktų dokumentų ir duomenų negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ypač už 2021-2022 metus, nes nėra pirminių dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, ypač dėl turto ir piniginių lėšų panaudojimo, įsipareigojimų bei gautų pajamų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje FNTT Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, dėl UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ padarytų įstatymų pažeidimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
8. Iš pateiktų bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. iš bendrovės sąskaitų grynaisiais pinigais nuimtos ženklios pinigų sumos. Duomenų apie nurodytų lėšų gavimo į bendrovės sąskaitas pagrindus byloje nėra, kaip nėra ir duomenų apie nuimtų lėšų panaudojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad iš bendrovės sąskaitų buvo išgrynintos lėšos, tačiau nebuvo pateikta jokių apskaitos dokumentų ir (ar) pirminių dokumentų, kurie pagrįstų šių lėšų išėmimo iš bendrovės sąskaitų pagrindus ir (ar) panaudojimą bendrovės interesais ar jos veikloje. Duomenų apie bendrovės kasoje buvusius grynuosius pinigus ir jų panaudojimą byloje nėra.
9. Nuo 2021 m. balandžio 25 d. ėmė kauptis pradelsti ir nevykdyti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams. Šių pradelstų įsipareigojimų apimtis nuosekliai didėjo, apie atsiskaitymus su kreditoriais duomenų nėra, o nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio prasidėjo priverstiniai išieškojimai iš bendrovės. Bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma gerokai mažesnė už iš bendrovės sąskaitų išimtų lėšų sumą.
10. Duomenų apie realiai 2021-2022 m. vykdytą bendrovės veiklą iš esmės nėra. Tokią veiklą fragmentiškai patvirtina atsiradę ir vėliau bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrovei, taip pat suinteresuotų asmenų U. N., V. G. paaiškinimai, liudytojo A. K. (A. K.) nurodytos aplinkybės, jog buvo bandoma vykdyti statybų veiklą, laimėti viešuosius pirkimus statybų projektams, tačiau to padaryti nepavyko. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu, kada esami duomenys patvirtina galimas pastangas vykdyti veiklą, iš bendrovės sąskaitų taip pat buvo išimamos ženklios pinigų sumos, kurių įmokėjimo bei išmokėjimo iš bendrovės sąskaitų pagrindai nėra įrodyti, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, manytina esant galimu tai, jog įmonės sąskaitomis buvo naudojamasi kitiems tikslams, nesusijusiems su bandoma vykdyti bendrovės statybų veikla, o pastaroji buvo fragmentiška ir lėmusi tik įsipareigojimų kreditoriams atsiradimą. Su įmonės kreditoriais atsiskaitoma nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovės nemokumas atsirado iš bendrovės sąskaitų nuėmus jose buvusias pinigines lėšas ir neatsiskaičius su kreditoriais, dėl ko įsipareigojimai jiems ėmė kauptis ir lėmė bendrovės nemokumo būseną.
11. Teismas, pasisakydamas dėl kaltų asmenų tyčinio bankroto byloje nustatymo, vertino, kad nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti K. B. atsakinga dėl tyčinio bendrovės bankroto. K. B. pasitraukimo iš bendrovės vadovės pareigų metu bendrovė nebuvo nemoki ir neturėjo pradelstų vykdytinų prievolių kreditoriams.
12. Teismas sprendė, kad V. G. veikė bei atliko veiksmus, kurie būdingi įmonės vadovui: turėjo įmonės elektronines mokėjimo priemones ir atliko vadovavimo įmonės kasdienei veiklai veiksmus. Teismas pažymėjo, kad, nors viešajame registre nebuvo įregistruotas direktoriaus pasikeitimo faktas (ir dėl to, atsižvelgiant į viešųjų registrų duomenų statusą ir U. N. atliktus veiksmus įmonės vardu, U. N. laikytinas bendrovės vadovu iki 2021 m. spalio 6 d.), 2021 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame fiksuota, kad akcininkai nusprendė atšaukti U. N. iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2021 m. gegužės 31 d. ir direktoriumi nuo 2021 m. birželio 1 d. paskirti V. G., yra pateiktas į bylą ir nenuginčytas. Dėl to jis sukelia jį pasirašiusiems asmenims tarpusavio teisines pasekmes ir nepaneigia galimos solidarios U. N. ir V. G. atsakomybės dėl atliktų veiksmų, kvalifikuotų tyčinio bankroto požymiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas suinteresuotas asmuo V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria LUAB „Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl suinteresuoto asmens V. G. veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Byloje yra duomenys apie įmonės veiklą 2021 metais, o teismo išvados grindžiamos tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytais kaltinamuoju aktu bei specialisto išvada, visiškai nevertinant šiuose dokumentuose analizuotų pirminių apskaitos dokumentų turinio, minimų sandorų, apklaustų asmenų parodymų nesuderinamumo, jų kitimo priežasčių ir t.t. Duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti aplinkybių visumą ir (ne)atliktų veiksmų kryptingumą, siekį neatsiskaityti su kreditoriais, egzistuoja ir yra nurodyti bei patys dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje. Teismas jų nebandė tirti ir vertinti, o apsiribojo ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadomis, kurių pagrįstumas yra kvestionuotinas ir dar nepatikrintas.
13.2. Teismo nagrinėti duomenys apie įmonę UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ iš ikiteisminio tyrimo bylos buvo surinkti ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje tiriamas buvo išimtinai tik įmonėms UAB „Termosat“, UAB „Devila“ ir UAB „Cherry Team“ priklausiusių piniginių lėšų nusikalstamo pasisavinimo (iššvaistymo) veikos egzistavimo klausimas. Šiame ikiteisminiame tyrime (šiuo metu jau baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama teisme) nebuvo tiriama įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ finansinė veikla. Tyrimas apsiribojo tik ta apimtimi, ar (ir) kiek įmonė UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ padėjo kitoms įmonės iššvaistyti (pasisavinti) tų kitų įmonių turtą.
13.3. Teismo vertinimu, laikotarpiu, kuris buvo priskirtas V. G. tariamam vadovavimui (nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d.), įmonė UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ vykdydama veiklą 2021 m. pavasarį–vasarą gavo apie 57 970,03 Eur pajamų ir beveik tuo pačiu laikotarpiu atsirado apie 60 846,14 Eur dydžio finansiniai įsipareigojimai; teismas netyrė ir nenustatė, kam priklausė likusi 57 970,03 Eur suma bendrovės sąskaitose. Ar neištyrus šiuo laikotarpiu gautų pajamų kilmės šaltinio, gavimo teisinio pagrindo ir faktinio panaudojimo bei tuo laikotarpiu susidariusių finansinių įsipareigojimų, galima teigti, kad buvo atlikti tyčiniai ir sąmoningi veiksmai, kuriais buvo siekiama įmonę privesti prie nemokumo? Duomenys apie tai, kam priklausė likusi 57 970,03 Eur suma bendrovės sąskaitose, yra surinkti baudžiamojoje byloje ir yra aiškiai identifikuota, kas, kada bei kiek pervedė įmonei.
13.4. Teismas atsisakė priimti pateiktus papildomus 2024 m. rugpjūčio 14 d. specialisto paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. buvo gauta apie 58 000 Eur pajamų (pridedamas banko sąskaitos išrašas) ir yra aišku, kas pervedė šias lėšas. Nors šie duomenys neįrodo, kad įmonė veikė pelningai, tačiau nebuvo vertinti sprendžiant dėl tyčinio bankroto ir, svarbiausia, jie paneigia teismo išvadą, jog šiuo laikotarpiu įmonė tyčia ir sąmoningai buvo vedama prie nemokumo. Yra galimi du variantai, i) šios lėšos taip pat buvo „nusikalstamos veikos rezultatas“ ir įmonei UAB „Junginės rangos pajėgos“ nepriklausė ii) šios lėšos buvo įmonės ūkinės veiklos rezultatas. Pirmuoju atveju jos nevertintinos tyčinio bankroto kontekste, o antruoju atveju vertintina, ar ši ūkinė veikla turi tyčinio bankroto požymių. Tačiau teismas to nepadarė ir neatskleidė bylos esmės. Minima informacija paneigia faktą, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. įmonės de facto vadovu buvo V. G., kadangi iš jos matyti, kad U. N. sugalvota versija, jog jis nuo 2021 m. gegužės 6 d. nevykdė veiklos kaip įmonės vadovas, yra melaginga ir teismas to neįvertino.
13.5. Teismas, padarydamas išvadą, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. įmonės de facto vadovu buvo V. G., rėmėsi išimtinai tik labai maža dalimi baudžiamosios bylos procesinių dokumentų, tačiau net nebandė vertinti, ar juose padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvados gali būti laikomos teisingomis, kadangi tai tik subjektyvus kaltinimą palaikančios pusės spėjimas, padarytas remiantis U. N. duotais parodymais. Tačiau jais remtis nėra pagrindo, kadangi U. N. yra suinteresuotas asmuo, kuris siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje ir civilinės atsakomybės šioje byloje, todėl turi tikslą ir motyvą klaidinti prokurorą bei teismą. Šio asmens parodymai yra nepatikimi, prieštarauja kitai bylos medžiagai.
13.6. U. N. 2021 m. gegužės 6 d. neperdavė V. G. įmonės elektroninių mokėjimo priemonių. Šis U. N. teiginys yra melagingas. Ankstesnių apklausos metu U. N. teigė, kad įmonės elektronines mokėjimo priemones jis perdavė A. K.. Liudytojo R. A. parodymai nepatvirtina, kad V. G. buvo įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ de facto vadovu, kadangi jis nurodė tik tai, kad taip suprato. Yra visiškai normalu, kad V. G. padėjo jo įdarbinimo metu ir atvežė jam darbo sutartį, nes V. G. buvo vadybininkas, atsakingas už darbus Klaipėdoje. Teismas ignoravo kito liudytojo A. P. parodymus, kuriuose teigiama, kad jis, vykdydamas savo darbo funkcijas, bendravo ir finansinius reikalus tvarkė su tik su U. N..
13.7. Iš 2024 m. rugpjūčio 14 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. U. N. įnešė į įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ sąskaitą 7 820 Eur, kurie buvo panaudoti įmonės veikloje. Apie tai U. N. nepaminėjo. V. G. veikė įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ naudai ir vardu, kadangi jis buvo šios įmonės projektų vadovu. Tačiau tai savaime nedaro jo įmonės vadovu de facto.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja LUAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
14.1. V. G. kartu su savo 2025 m. sausio 19 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-50-557/2025 kaltinamąjį aktą, iš kurio aiškiai matyti, kad nuo 2021 m. gegužės 6 d. V. G. turėjo įmonės elektronines mokėjimo priemones ir atliko vadovavimo įmonės kasdienei veiklai veiksmus, tą konstatavo teismas. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ne tik U. N. (kuris tai patvirtino taip pat duodamas paaiškinimus šioje byloje), liudytojas R. A.s, nurodęs, jog suprato, kad V. G. buvo UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ direktoriumi, o U. N. jam nežinomas, bet ir įtariamoju apklaustas P. S. (P. S.), kuris nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytas įmonės vadovas U. N., tačiau jo nepažįsta ir pagal jį jo niekada nėra matęs, kad visus sandorius įmonės vardu vykdė ir dokumentus pasirašė V. G., kaip suprato, tai buvo atskira V. G. įmonė, kurios vardu jis vykdė pastolių ir klojinių prekybą. Teismas, spręsdamas dėl apelianto faktinio vadovavimo įmonei paminėtu laikotarpiu taip pat pagrįstai vadovavosi ir liudytoju byloje apklausto įmonės buvusio darbuotojo ir akcininko A. K. parodymais, kuris nurodė, kad įmonės direktoriumi buvo paskirtas U. N., po jo direktoriumi buvo V. G., o vėliau bendrovės akcijos parduotos A. C. (A. C.), su kuriuo viską derino ir derėjosi, pardavimo dokumentus pasirašyti perdavė V. G..
14.2. Apeliantas savo skunde neginčija teismo išvados, kad, nors viešajame registre nebuvo įregistruotas direktoriaus pasikeitimo faktas, tačiau yra 2021 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame fiksuota, kad akcininkai nusprendė atšaukti U. N. iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2021 m. gegužės 31 d. ir direktoriumi nuo 2021 m. birželio 1 d. paskirti V. G., yra pateiktas į bylą ir nenuginčytas. Dėl to jis sukelia jį pasirašiusiems asmenims tarpusavio teisines pasekmes ir nepaneigia galimos solidarios U. N. ir V. G. atsakomybės dėl atliktų veiksmų, kvalifikuotų tyčinio bankroto požymiais.
14.3. Pats apeliantas ne kartą duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime pripažino šiai bylai svarbias aplinkybes, kad nurodytu laikotarpiu veikė ir atliko įmonės vadovo funkcijas, tą patvirtina, pavyzdžiui, apelianto dalinis kaltės pripažinimas dėl jam pareikšto įtarimo dėl dokumentų neišsaugojimo; 2023 m. balandžio 4 d. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad, dirbant įmonėje, jam yra tekę iš įmonės bankinės sąskaitos išimti pinigines lėšas, kad atsiskaitytų už statybines medžiagas ir darbus, tačiau tikslių aplinkybių kiek, kur ir kada piniginių lėšų išgrynino, kur tos lėšos buvo panaudotos, kaip buvo įformintas piniginių lėšų panaudojimas nebeatsimena, kad neva visais atvejais buvo surašyti pinigines operacijas patvirtinantys dokumentai, tačiau kur yra šiuo metu įmonės apskaitos dokumentai – nežino. Nurodė, kad dalį pinigų iš UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ sąskaitos išėmė jis, o dalį – U. N., nes banko kortele naudojosi jie abu.
14.4. Įmonės privedimą prie bankroto (tyčinį bankrotą) pareiškėja sieja su sąmoningai blogu buvusiųjų įmonės vadovų juridinio asmens valdymu, kuris nulėmė įmonės nemokumą, o vėliau įmonės būklė buvo dar labiau pabloginta. Apeliantas neaišku kur panaudojo (pasisavino) 57 970,03 Eur lėšų sumą, dėl nekontroliuojamos veiklos įmonėje ir nusikaltimų jo vadovavimo laikotarpiu išaugo įmonės kreditorių reikalavimai. Be to, visi buvę vadovai, taip pat ir apeliantas, siekdami nuslėpti savo neteisėtas veiksmus ir netinkamą įmonės valdymą, nukentėjusius kreditorius ir (ar) jiems sukeltą žalą, netinkamai vedė (nevedė) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., visi veiklos ir apskaitos dokumentai dingo, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tą nustatė ir pagrįstai konstatavo bylą išnagrinėjęs teismas. Buhalteriniai pažeidimai yra akivaizdūs ir sistemingi. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, papildomai egzistuoja tyčinio bankroto požymis numatytas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantas V. G. su atskiruoju skundu pateikė specialisto išvadą ir apžiūros protokolą. Prašymo pridėti naujus įrodymus prie nagrinėjamos civilinės bylos nesuformulavo, tačiau skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas specialisto išvadą priimti atsisakė. Apelianto teigimu, specialisto išvada įrodo, kam priklausė likusi 57 970,03 Eur suma bendrovės sąskaitose.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos esmę sudaro tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. iš įmonės banko sąskaitų buvo išgryninta 191 905 Eur lėšų suma ir dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės įmonės apskaitos neįmanoma nustatyti, kokiu tikslu šie pinigai buvo panaudoti, tuo tarpu kreditorių finansiniai reikalavimai didėjo, su jais sąmoningai nebuvo atsiskaitoma. Pirmosios instancijos teismas sugeneruotą 57 970,03 Eur sumą minėjo tik tuo aspektu, kad ir ši suma nebuvo panaudota kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (žr. sprendimo 59 punktą). Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, iš kokių subjektų buvo gautos 57 970,03 Eur lėšos nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, taigi šio dokumento pridėjimas prie atskirojo skundo yra netikslingas. Duomenys iš 2023 m. balandžio 18 d. daiktų apžiūros protokolo jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje (7 t., b. l. 95). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas šiuos naujai teikiamus įrodymus priimti atsisako.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
20. Apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pripažinti UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotą tyčiniu. Tačiau, apelianto teigimu, visų pirma, jis nepagrįstai pripažintas kaip faktinis UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ vadovas; antra, jo vadovavimo metu atlikti veiksmai nepagrįstai teismo įvertinti kaip sukėlę tyčinį bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų pasisako toliau.
Dėl V. G. pripažinimo faktiniu UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ vadovu
21. Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje teigiama, kad, atsižvelgiant į įmonės de facto vadovo atliekamus veiksmus (faktinį įmonės valdymą) bei tyčinio bankroto pagrindus (įmonės valdymo vertinimas), įmonės de facto vadovas gali būti laikomas atsakingu už tyčinį bankrotą (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 234). Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-620-881/2024, 2024 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-840-854/2024, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-884-450/2024 ir kt.).
22. Aplinkybė, ar asmuo buvo faktinis įmonės vadovas, yra fakto klausimas ir nustatinėjama remiantis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis bylose, kuriose sprendžiama dėl įmonių valdymo organų atsakomybės jiems netinkamai vykdant savo pareigas.
23. Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą).
24. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju.
25. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. G. oficialiai nebuvo įregistruotas ir išviešintas kaip UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ vadovas. Tačiau apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad byloje pakanka duomenų spręsti, jog V. G. nuo 2021 m. gegužės 6 d. faktiškai vadovavo įmonei.
26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atskirojo skundo argumentams, kad aplinkybei, jog V. G. buvo de facto vadovas, nustatyti nėra pankama remtis vien tik de jure vadovo U. N. vadovo liudijimu, tačiau pirmosios instancijos išvadą dėl to, jog V. G. buvo de facto vadovas padarė remdamasis ne vien U. N. liudijimu, o įrodymų visuma.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
28. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
29. Pažymėtina, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020, 41 punktas; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-933/2024, 37 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad atskirajame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog 2021 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad akcininkai A. K. ir V. G. nusprendė atšaukti U. N. iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2021 m. gegužės 31 d. ir direktoriumi nuo 2021 m. birželio 1 d. nutarė paskirti V. G. (4 t., b. l. 18). Iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2021-05-25 matyti, kad nuo 2021 m. gegužės 25 d. 720 vnt. akcijų turėjo A. K., o V. G. – 880 vnt. (4 t., b. l. 14, 15); šios akcijos buvo įgytos U. N. pardavus savo turimas akcijas (4 t., b. l. 16, 17). Minėti dokumentai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie dokumentai šalims sukėlė civilines teisines pasekmes, V. G. galėjo pagrįstai savo laikyti ir veikti kaip UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ vadovas, nors oficialūs įrašai Juridinių asmenų registre ir nebuvo pakeisti.
31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje gali būti remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais objektyviais duomenimis kaip paprastais rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo remtasi ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadomis, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – dokumentais, liudytojų parodymais ir pan. Nors atskirajame skunde pažymima, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomone, tačiau nenurodyta, kokioje konkrečioje vietoje teismas rėmėsi nuomone, o ne citavo nustatytą faktą; tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama įmonės UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ finansinė veikla; tyrimas apsiribojo tik ta apimtimi, ar (ir) kiek įmonė UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ padėjo kitoms įmonės iššvaistyti (pasisavinti) tų kitų įmonių turtą. Tačiau nėra draudimo civilinėje byloje remtis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie yra susiję su UAB „Jungtinės rangos pajėgos“.
32. Nors atskirajame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad U. N. parodymai, užfiksuoti 2023 m. spalio 26 d. kaltinamajame akte, skyrėsi, t. y. iš pradžių U. N. teigė, kad 2021 m. gegužės mėnesį būtent A. K. paėmė iš jo kortelę, o vėliau teigė, kad banko kortelę su PIN kodu faktiškai valdė V. G. (2023 m. spalio 26 d. kaltinamojo akto 64 puslapis, 6 t., b. l. 65), tačiau šie parodymai tik patvirtina anksčiau nurodytą aplinkybę, kad 2021 m. gegužės mėnesį įvyko akcininkų ir valdymo pokyčiai, akcijas įgijo A. K. ir V. G., o pastarasis buvo paskirtas direktoriumi. Civilinės teisės prasme to pakanka susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad V. G. nuo 2021 m. gegužės mėnesio faktiškai vadovavo UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“. Be to, apklaustas kaip įtariamasis V. G. patvirtino, kad jis turėjo prieigą prie UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ pinigų, esančių banko sąskaitoje, kadangi galėjo juos išgryninti (2024 m. gruodžio 11 d. kaltinamasis aktas, 9 t., b. l. 176-177).
33. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. A., 2021 m. liepos mėnesį bendraudamas su V. G., susidarė įspūdį (suprato), kad V. G. buvo UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ direktorius. Nurodė, kad V. G. rūpinosi jo įdarbinimu. Kas pasirašė ant darbo sutarties – neprisimena (9 t., b. l. 122).
34. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, liudytojo A. P. parodymai, užfiksuoti 2023 m. spalio 26 d. kaltinamajame akte (9 t., b. l. 48-49), nepaneigia aplinkybių, jog V. G. nuo 2021 m. gegužės mėnesio faktiškai vadovavo UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“, kadangi liudytojas nurodė, kad nežino, kokius darbus dirbo V. G..
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad U. N. ginčo laikotarpiu taip pat veikė įmonės vardu, todėl jam irgi tenka atsakomybė už tyčinį įmonės bankrotą, šios aplinkybės nėra ginčijamos. Todėl faktas, kad, remiantis liudytojo A. P. parodymais, U. N. galėjo figūruoti priimant ir atleidžiant darbuotojus, taip pat galimai 2021 m. rugpjūčio 11 d. U. N. įnešė pinigus į UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ banko sąskaitą, nepaneigia aplinkybės, jog V. G. tuo metu faktiškai vadovavo UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“. V. G. ir U. N. aptarinėjo UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ veiklą ir 2022 metais (žr. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolus, 9 t., b. l. 153), tiek V. G. nurodė, tiek iš kitų duomenų nustatyta, kad V. G. ir U. N. kartu dalyvavo organizuojant UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ veiklą. Be to, pirmosios instancijos teismas A. P. liudijimą taip pat įvertino visame įrodymų konktekste ir pagrįstai nurodė, kad net ir esant šiai prieštarai, t. y., kad A. P. direktoriumi įvardino U. N., kitų duomenų pakanka spręsti, kad taip pat ir V. G. veikė bei atliko veiksmus, kurie būdingi įmonės vadovui. Taigi pirmosios instancijos teismas atliko visapusišką ir išsamią byloje esančių duomenų analizę.
36. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, laiko, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad V. G. veikė kaip faktinis UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ vadovas – organizavo kasdienę įmonės veiklą, savarankiškai sprendė dėl darbuotojų priėmimo, disponavo įmonės pinigais. Atskirajame skunde nėra nurodyta ir nėra pateikti duomenys, kad jis buvo kažkam atskaitingas, pildydavo avansines apyskaitas ir pan. V. G. elgėsi kaip UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ vadovas ir kitiems asmenims sudarė tokį įspūdį. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jog tarp U. N., V. G. ir A. K. buvo susitarimas dėl to, kad UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ vadovo pareigos perduodamos V. G..
37. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad laikotarpiu, kai V. G. faktiškai vadovavo įmonei, nebuvo atlikti jokie tyčinio bankroto veiksmai. Tačiau nėra pagrindo su šiuo argumentu sutikti.
38. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 19 punktas).
39. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS V-1339739-23 dėl UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo organizuojama ir tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų; dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „Jungtinės rangos pajėgos“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (9 t., b. l. 163-164).
40. Nustatyta, kad UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikė UAB ,,Vienas, du, trys“, tačiau buhalterinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta 2021 m. liepos mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. B. paaiškino, kad buhalterinės paslaugos buvo teikiamos maždaug du mėnesius, nes naujieji klientai – UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ – nemokėjo už suteiktas paslaugas (9 t., b. l. 133). Duomenų apie tai, kaip buhalterinė apskaita buvo tvarkoma po to, byloje nėra. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad pirminiai apskaitos dokumentai yra baudžiamojoje byloje, tačiau neįvardinta, kokie tie dokumentai, su kokiais kreditoriais buvo atsiskaityta ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju yra tik keliamos abejonės, kad teismas galimai netinkamai išanalizavo bylai reikšmingus duomenis, tačiau konkrečių argumentų, įrodymų, dokumentų patvirtinančių šį teiginį, nepateikta.
41. Tyčinio bankroto aspektu reikšminga yra tai, kad atskirajame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. iš įmonės banko sąskaitų buvo išgryninta 191 905 Eur lėšų suma ir dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės įmonės apskaitos neįmanoma nustatyti, kokiu tikslu šie pinigai buvo panaudoti. Atskirajame skunde nėra įrodinėjama, kad išgryninta 191 905 Eur lėšų suma buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais ar kitu teisėtu, pagrįstu būdu.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmieji pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai atsirado nuo 2021 m. balandžio 25 d. ir vėliau kaupėsi: UAB ,,Noviti“ – 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutarties pagrindu, nesumokėjus 2021 m. balandžio 25 d. įmokos ir vėlesnių; UAB ,,Circle K Lietuva“ – neapmokėtos sąskaitos, anksčiausios (2021 m. balandžio 30 d. sąskaita) mokėjimo terminas 2021 m. gegužės 15 d., UAB ,,Storent“ – 2021 m. birželio 4 d. bendradarbiavimo sutarties pagrindu, neapmokėtos skolos nuo 2021 m. birželio 30 d.; UAB ,,Kelin“ – 2021 m. lapkričio 19 d. krovinio pervežimo sutarties pagrindu, neapmokėta 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaita; UAB ,,Toi-Toi Lietuva“ neapmokėtos 2021 m. liepos mėn. ir vėlesnės sąskaitos; ir kt. Prievolės mokėti mokesčius formavosi nuo 2020 m.; 2021 m. lapkričio mėnesį nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio suma sudarė 41 343 Eur (ji kaupėsi kiekvieną mėnesį).
43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ nemoki buvo jau 2021 m. balandžio 25 d., o nuo 2021 m. gegužės 6 d. buvo pradėtos gryninti įmonės lėšos, tačiau duomenų, kad jos buvo panaudos atsiskaityti su kreditoriais, byloje nėra. Taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Kadangi minėtu laikotarpiu V. G. veikė kaip faktinis UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ vadovas, jis yra atsakingas už tyčinį įmonės bankrotą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių atskirojo skundo argumentų. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20).
45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reguliuojančias tyčinio bankroto teisinius santykius, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria UAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl V. G. veiksmų.
46. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pareikšėjai LUAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ priteisimo (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).
47. Pareikšėja LUAB ,,Jungtinės rangos pajėgos“ pateikė prašymą priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad teisinės paslaugos teikiamos pagal teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią už paslaugas įsipareigota atsiskaityti iki 2024 m. gegužės 31 d., pateikė 2025 m. balandžio 16 d. išrašytą Sąskaitą Nr. 10/2025 už teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis naujai suformuota kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvertinęs pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgęs į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, nutaria prašomas bylinėjimosi išlaidas priteisti.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinės rangos pajėgos“ (juridinio asmens kodas 305115568) iš suinteresuoto asmens V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.