Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)8, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su M. V. yra išsiskyrę, turi dukrą M.. Pagal nustatytą teismo tvarką tą savaitgalį jam priklausė būti su dukra. Pasiėmė vaiką ir turėjo vykti į vandens parką su kitų kaltinamųjų šeimomis. Paskui užsimanė valgyti, nusprendė nuvykti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kur šiek tiek užtruko. Buvusi žmona skambinėjo vaikui, dukra pasakė, kad negirdi, todėl buvusi žmona pradėjo jam rašinėti ir klausinėti kaip vaikas, atrašė, kad vaikas su juo restorane prižiūrimas. Kažkaip įvyko taip, kad nufotografavo 50 Eur ir nusiuntė M. V.. Paskui jo draugė su A. B. žmona nuėjo su vaikais į mašiną. Tada įbėgo M. V., klausė, kur vaikas, tarp jų kilo konfliktas, buvo agresyvumas iš jos pusės. Išėjo į lauką, nes barmenas prašė išeiti. Kai konfliktas baiginėjosi, užlipo ant laiptų ir M. V. pasikvietė savo draugą L. M., kuris atėjo prie jų. Kilo žodinis konfliktas, L. M. jį stūmė, jis (L. V.) krito. Atsikėlęs perspėjo, kad pasitrauktų nuo jo (L. V.), nes gali blogai baigtis, bet L. M. į tai nereagavo, buvo nusiteikęs agresyviai. Jis stūmė L. M. ir šis griuvo, paskui pats pajuto rankos skausmą, buvo lūžęs pirštas ir trūkusi alkūnė. Po to kilo žodinis konfliktas, susistumdymas, tampymas. M. V. puolė, jis ją pastūmė, bet kad ji kristų, nematė. Toks jausmas, kad ji norėjo pažeminti jį prieš savo draugą ar prieš jo draugus. Toliau vyko žodinis konfliktas. Smūgių, kad daužytų, spardytų, to su kaltinamaisiais nedarė. Nesutinka su tuo, prokuroras remiasi įstatymais. Buvusi žmona konfliktiška, gyveno ilgai, bet kariaudavo, būdavo šeiminiai konfliktai. Jis jai visada nusileisdavo, šį kartą vėl jis kaltas, dėl skyrybų jis taip pat kaltas, visur kaltas – jis. M. V. atvažiavo pasiimti vaiko, bet iš tikrųjų vaiko nepasiėmė. Jis parvežė vaiką namo kitą dieną. Nuo to laiko ilgai nematė vaiko ir su ja nebendravo. Kalbėjosi su M. V., kad nori taikytis, bet buvo paprašyta neadekvati pinigų suma, todėl nusprendė viską palikti teismui. Bendrauja su M. V. dėl vaiko, stengiasi nekonfliktuoti, palaikyti ryšį. Su A. B. yra vaikystės draugai, o su G. S. neseniai susidraugavo, nors pažįstami seniai. L. M. nežinojo, tik žinojo, kad jis – žmonos meilužis. Kai pasiimdavo vaiką, L. M. būdavo su M. V., bet jokio konflikto nebuvo. Kai sužinojo, kad tai darbinis romanas, rašė žinutes L. M.. L. M. vaiką atveždavo į baseiną, ne M. V., bet nepuldavo jo. Tą kartą restorane alkoholio nevartojo, kiti kaltinamieji taip pat. Restorane L. M. nebuvo. Kada kiti kaltinamieji išėjo iš restorano, negali pasakyti, kažkuriuo metu kaltinamieji buvo lauke. Pasak kaltinamojo, L. M. pastūmė jį, nelabai suprato kodėl, bet buvo žodinis konfliktas. L. M. jį pastūmė į krūtinę ir jis griuvo ant nugaros. Pasakė L. M., kad atsitrauktų nuo jo, nes baigsis blogai, ir stūmė L. M. vieną kartą, šis nugriuvo gal ant šono, ant asfalto. Po to L. M. atsistojo ir vyko žodinis konfliktas, prasidėjo stumdymasis, stumdėsi abu. Neatsimena, ar po stumdymosi buvo nugriuvę. Kai baigėsi konfliktas, jie sėdo į mašiną ir išvyko. Kaltinamojo teigimu, jis nesudavė nė vieno smūgio L. M., nematė, kad kiti kaltinamieji smurtautų. M. V. pastūmė, bet ar ji nukrito ant bokalo, nematė, pastūmė ją tiesiai kūnu nuo savęs ir viskas. Už plaukų M. V. nesuėmė. Nematė, kad kiti kaltinamieji atlikinėtų kažkokius veiksmus, kaltinamieji bandė raminti, bet nedaužė ir netrankė jų. Teismui pagarsinus L. M. padarytus sužalojimus (1 t., b. l. 119–120), kaltinamasis L. V. parodė, kad sužalojimai atsirado tuo metu, gal kai L. M. nugriuvo. L. M. jį pastūmė, lygiai taip pat jam lūžo pirštas ir alkūnė, sakė apie tai tyrėjai, bet tai nebuvo nagrinėjama. Teismui pagarsinus M. V. padarytus sužalojimus (1 t., b. l. 73–74), kaltinamasis L. V. parodė, kad jis pastūmė M. V., bet kaip ji nugriuvo, nematė. Sužalojimai specialiai nebuvo padaromi. Kai baigėsi konfliktas, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo visi kartu. Pajuto rankos skausmą, kai atsistojo. Iš pradžių negalvojo, kad gali būti lūžęs pirštas, manė, kad sumušimas, todėl niekur nesikreipė. Kitą dieną pamatė, kad nieko gero. Kaltinamojo manymu, nukentėjusieji kuria tokias versijas dėl pinigų. Tą kartą M. V. jam rašė, nieko neaiškino, sakė, kad jis „baliavoja“, toks jos stilius – padaryti konfliktą, ar iš pavydo, kad gerai su draugais leidžia vakarą. Jie jau ruošėsi išeiti iš restorano. Atrodo, kad jis pirmas išėjo su M. V.. Draugai išėjo gal po 5 min. Konfliktas vyko kavinės patalpoje. Lauke M. V. išsikvietė L. M.. Šiaip sau fotografavo 50 Eur M. V., paklausė, gal jai pinigų reikia, tai gal ši supyko. L. M. gal norėjo pasirodyti kietesniu už jį. L. M. kažką jam sakė, tiksliai ką, neatsimena. Baigė rėkauti, stumdytis ir baigėsi konfliktas. Kiti kaltinamieji jį ir L. M. ramino žodžiais. Klausė M. V., kodėl ji atvyko ir sukėlė konfliktą, ji pasakė, kad dėl vaiko. Kalbėjosi apie taikymąsi, kad viskas greičiau pasibaigtų. Dar lauke buvo kažkokie asmenys, o draugai su vaikais buvo autobusiuke Mercedes-Benz, kuris stovėjo šalia restorano. Nepripažįsta jokių veiksmų pagal kaltinimą, nesutinka atlyginti žalos. Jis nematė, ar G. S. išsinešė bokalą į lauką. Kaltinamojo teigimu, jis pastūmė M. V. kartą ar du lauke, bet jos už plaukų netampė ir nepargriovė. Gal pastūmimas vyko viršuje ant laiptų, nelabai atsimena. Gal ir matė kiti kaltinamieji, kad jį puolė M. V.. Po to įlipo į autobusiuko galą per šonines duris, o įlipęs, atsisėdo į galą, iš įvykio vietos nebėgo. Nespyrė L. M. dešine koja, L. M. meluoja. Kai L. M. jį pastūmė rankomis ar viena ranka ant laiptų, jis nukrito. Iš pradžių nebuvo tokio jausmo, paskui važiuojant automobiliu pajuto aštrų deginimą rankos ir pirštų srityje. Tuo metu negalvojo apie tai, ar gali spausti kumštį su ta ranka, bet skausmas buvo didelis. Kitą dieną sunkiai valdė ranką, manė, kad tai sumušimas, paskui kreipėsi į ligoninę, kur rado piršto lūžį ir alkūnės trūkimą. Negalėjo atlikti fizinius veiksmus su tokia ranka, pastumti galėjo, bet tokių veiksmų kaip sako, tikrai ne.

Nukentėjusioji M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi nepilnametę dukrą, kurią savaitgaliais pasiimdavo tėvas, pagal skyrybų sutartį yra nustatytas grafikas. Tas savaitgalis buvo jos, bet ji gera valia davė dukrą L. V.. Iki įvykio santykiai su L. V. buvo prasti, jis ją užgauliojo, skambindavo naktimis, taip elgėsi, kai atvažiuodavo pasiimti vaiko. L. V. labai greitai užsidega, mėgsta dėmesį, jis vakarėlių siela, kartais atrodo, kad šeima jam ne tokia svarbi kaip šventės. Jie bendravo tiek, kiek tai susiję su dukra. Santuoka su L. truko 2013–2022 m. L. V. yra ir anksčiau smurtavęs jos atžvilgiu. Neturi pagrindo apkalbėti L. V.. Iki įvykio G. S. žinojo tik iš matymo, nebendravo, A. B. ir L. B. yra seni L. V. draugai, o L. V. galbūt iš matymo žinojo L. M.. Galbūt L. V. turi nuoskaudų, todėl taip elgėsi, bet prieš jį niekad niekas nesmurtavo ir neįžeidinėjo. Tą savaitgalį dukrą išleido pas tėtį. Kai atiduodavo dukrą, ją kamuodavo bemiegės naktys, nes tėvas neatsakingai žiūrėjo į vaiko paėmimą. Ji įsijungdavo laikrodžio „Gudrutis“ koordinates ir žiūrėdavo, kur yra jos vaikas. Tą vakarą ji pasižiūrėjo, kur yra dukra ir pamatė, kad Senamiestyje. Parašė L. V. ir paklausė, kur jis yra, atsakė, kad su dukra restorane. Kai atsiuntė nuotraukas, suprato, jog vartojamas alkoholis. Ji paskambino dukrai ir paklausė, kur ji ir kur L. V., ji atsakė, kad tėvas „baliavoja“. Pagal laikrodžio lokaciją atvažiavo, išlipo iš automobilio ir nuėjo, kur veda laikrodžio lokacija, o L. M. išvažiavo priparkuoti mašiną. Ji atvažiavo todėl, kad suprato, jog buvęs vyras nėra blaivus. Praeityje yra buvę tokių situacijų, todėl atvyko pasiimti vaiką. Buvo neramu, ką jos vaikas veikia bare, kai turėtų būti namuose pas anytą. Veiksmas vyko spalio 16 d., apie 22 val. Užeinant į restoraną ji pamatė lauke rūkantį A. B. ir užėjo į barą, kur sutiko L. V.. L. V. rankoje laikė taurę alaus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Ji pradėjo klausinėti, kur yra vaikas, nes jo niekur nematė. L. V. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tada prisijungė ir G. S., jis kalbėjo agresyviai. Ji pasakė, kad jei kažkas jai nutiks, rašys pareiškimą. Po to prisijungė barmenas, kuris paklausė, kas ji tokia, prisistatė, kad yra L. V. buvusi žmona, kad bare yra jos dukra, o barmenas nurodė, kad kažkokia moteris pasiėmusi visus vaikus išėjo. Paskambinusi L. M. pasakė, kad reikia ieškoti vaiko, nes bare nėra. Pirmas iš baro išėjo L. V., ji ėjo iš paskos. Jis pamatė, kad ateina L. M., L. V. prisistatė prie jo ir pirmas jam smūgiavo, į kurią kūno vietą nematė, nes ieškojo vaiko. Pamatė, kaip L. V. krenta, tada staigiai atsistoja ir visi puolė mušti L. M.. Ji užkilo laiptais į viršų, matė kaip jie visi trise smūgiavo rankomis, pargriovė L. į šalia esančius krūmus. Tada ji pradėjo traukti L. V. nuo L. M.. Pasak nukentėjusios, L. V. labai ja susidomėjo, bloškė ant grindinio, tuo metu iš šalia stovinčio automobilio išlipusi L. B. pribėgo prie A. B. ir rėkė: „A., baik“. Girdėjo, kad kažkas automobilyje klykia. Tada suprato, kur yra jos vaikas. Paskui L. B. išvažiavo su tuo automobiliu, iš kurio išlipo. J. S. ji nematė, ją žino tik iš matymo, žino, kad ji yra L. V. draugė. Nepastebėjo, kas sėdėjo už automobilio vairo. Po to, pribėgęs L. V., stvėrė ją už plaukų ir daužė jos kūną į automobilį. Tas automobilis stovėjo iš priekio, ji stovėjo iš šono, jis trenkė ją į visureigio kapotą. L. V. ją paleido, pasisukusi pamatė, kad L. M. yra mušamas, tik jis buvo pakeitęs savo padėtį – tai vyko jam stovint, ne gulint. Tuomet L. V. bandė gaudyti L. M. ir ją. Matė, kad L. M. dengiasi ar eina nuo jų, o jie eina jam iš paskos ir toliau jį muša. Ji visą laiką su savimi rankoje turėjo telefoną ir bandė iškviesti policiją, bet kažkas jai smūgiavo į ranką ir telefonas iškrito, kuris iš asmenų tai padarė – nematė. Ji telefoną pakėlė ir operatorė pasakė nemėtyti telefono ragelio. Atsakė, jog ne ji numetė telefoną, o jai jį nuspyrė. Paskui veiksmas persikėlė į važiuojamąją kelio dalį, L. V. ją visu kūnu trankė į stovinčio visureigio kapotą. Ji pastebėjo savo kruviną kelį, pamatė kaip netoliese esantis A. B. ir G. S. stovėjo šalia L. M. ir kažkuris iš jų vilko jam džemperį. Nukentėjusios teigimu, L. V. ją stūmė du kartus, antrą kartą ją stūmė visu savo svoriu didelį atstumą ir ji nukritusi pataikė ant bokalo, kurio šukės susmigo į koją. Prieš ją smurtavo tik L. V.. Atsistoti padėjo restorano personalas – moteris, kuri buvo apsirengusi baltai. Atsistojusi ji pamatė kovą, kai vienas ginasi, o trise puola. Nesuprato, kur jos daiktai, pamatė, kad važiuojamojoje kelio dalyje guli L. M. sportinis batelis, jį paėmė. Atsirado daugiau žmonių, bet kaltinamiesiems tai nebuvo įdomu. L. V. toliau ją sekė ir stumdė. Po to susirinko dar daugiau žmonių, kurie sakė, kad reikia kviesti policiją, tada kaltinamieji pabėgo per važiuojamąją kelio dalį. Policijai ji nurodė, kad nori išsivežti jos vaiką, automobilis išvažiavo, o jie patys pabėgo. Užpuolikai pasišalino, kai pasakė, kad kvies policiją, o jie liko laukti policijos, susirinko daiktus nuo asfalto. Atvykus policijai, viską papasakojo, pareigūnai informavo, kad apie įvykį praneš vaikų teisėms ir iškvietė greitąją pagalbą. Važiuodama greitosios pagalbos automobiliu, skambino buvusiai anytai ir paprašė, kad paskambintų, kai dukra bus parvežta. Ji nepaskambino, bet patikrinusi dukros buvimo vietą matė, kad ji buvo pristatytą į anytos namus. Greitoji pagalba L. M. nuvežė į Žalgirio ligoninę, o ją – į Lazdynų ligoninę. Visas įvykis truko apie 10–15 min. Po įvykio buvo labai prasta emocinė būsena, nes nežinojo, kas išsivežė jos dukrą. Klausė pareigūnų, ką daryti dėl vaiko paėmimo, jie atsakė, kad reikia sulaukti sekmadienio, kad vaikui nebūtų streso. Ji taip ir padarė, dukrą L. V. grąžino 19 val., ji buvo visa „užsiklykus“. Pasak nukentėjusiosios, ji yra pareiškusi civilinį ieškinį. L. M. buvo patinimai, bėgo kraujas iš burnos, suplėšyti rūbai. Jai buvo padarytos kraujosruvos ant dešinės rankos, nubrozdinimas, kraujosruvos šlaunies dešinėje pusėje ir galvoje, siuvo dešinį kelį ir liko trys siūlės. Juto fizinį skausmą. Pirmą savaitę koja nefunkcionavo, negalėjo sulenkti, po dviejų savaičių išėmė siūles, gijo apie mėnesį laiko. Buvo sunku lipti laiptais, kadangi koja nesilankstė, buvo sutvarstyta per kelį. Buvo sudėtinga atsisėsti į automobilį, patyrė sunkumus prausiantis, nes negalėjo šlapinti tos vietos ir pritūpti. Dėl sužalojimų, kreipėsi į „Sugihara“, turi pažymą. Vienas iš chirurgų nurodė, kad likę randai neoperuojami. Vasaros metu ant kojos matosi randai ir žmonės klausinėja, kas nutiko. Kiekvieną kartą į juos pažiūrėjusi atsimena tą įvykį. Taip pat negalėjo sportuoti, nors tai jai yra reikalinga, nes turi problemų su stuburu. Ją stumdė ir mėtė, nukritusi susiplėšė striukę ir džinsus, jie buvo kruvini. Kai atsikėlė, buvo be daiktų. L. V. ją nustūmus, rankinė nuskrido tolyn, ji buvo padengta blizgučiais, jie visi subraižyti. Po įvykio minėtų drabužių nenaudojo. Rankinė ir striukė buvo pirkti neseniai. „Victoria‘s Secret“ rankinė, džinsai ir striukė buvo geros būklės. Šis įvykis sugadino jai atostogas, po savaitės turėjo skristi į Turkiją, ji išskrido, bet negalėjo maudytis. Sapnavo košmarus, kreipėsi į psichologą. Po įvykio paskambino iš krizių centro, paskyrė psichologę, pas ją vaikšto virš metų laiko, dukra lankosi kartu. Dukra matė visą konfliktą, kaip ją muša. Įvykio metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Su dukra kalbėjosi apie konfliktą, ji ilgą laiką vengė vykti pas tėvą. Nukentėjusiosios teigimu, kai dukra buvo perduodama tėvui, dukra labai bijodavo, o grįžusi pradėdavo verkti. Dukra ne tik dėl jos jautriai reagavo, bet ir dėl L. M.. Tik socialinių darbuotojų dėka vaikas vėl pradėjo bendrauti su tėvu. Dabar turi vaikščioti į teismą, tai sukelia blogas emocijas. Dirba su psichologe, bando pamiršti, bet viskas vėl „sukyla“, prasideda stresas, turi problemų su skrandžiu, nemiga. Pradžioje miegojo su vaistų pagalba, po psichologo konsultacijų pradėjo miegoti geriau, bet teisminiai procesai grąžino į tą situaciją, vėl kamuoja nemiga. Ji su L. V. dėl šio įvykio yra kalbėjusi, atiduoda jam dukrą, dabar santykiai yra žymiai geresni nei buvo prieš tai.

Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai vyko gan seniai, todėl negali detaliai atpasakoti. Atsimena, kad ties restoranu „(duomenys neskelbtini)“ matė susistumdymą, paskui pamatė, kad trys vyrai muša vieną vyriškį, mergina bandė juos skirti, atitraukti, ji buvo pastumta, nugriauta. Pamena, kad vienas vyriškis buvo išskirtinai agresyvus ir pagrindinis muštynių dalyvis, tai tęsėsi ne 5 minutes. Buvo stumdomas vyriškis, jis buvo pastumtas į automobilį, jam smogti smūgiai, pataikyta į veidą bent kartą, stebėdamas visą tą, nusprendė paskambinti policijai. Laukė 10–15 min., bet per tą laiką policija neatvyko, tie trys vyriškiai nubėgo link kino teatro kirsdami gatvę neatvykus patruliams. Vyrukams pasišalinus, jis užėjo į restoraną, paprašė padavėjos ledo, kurį atnešė nukentėjusiajam. Tai buvo vakaras, gal 22–23 val. Konfliktas vyko prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, ten šalimais yra žiedas prie (duomenys neskelbtini) ir palei gatvę buvo pastumtas vyriškis, jis atsitrenkė į mašiną, tai buvo vieta, kur pastatytos mašinos, o apačioje nusileidus laiptais yra restoranas „(duomenys neskelbtini)“. Trys vyriškiai smurtavo prieš vieną vyriškį ir jam buvo nuskeltas dantis, mergina bandė skirti, traukti vyrus nuo puolamo nukentėjusiojo ir pati nukentėjo, buvo pastumta, mačiau kaip krito ant žemės ir jei neklysta, jai buvo prakirstas kelis, atsimena, kad tekėjo kraujas. Pasak liudytojo, jis daro tokią prielaidą, kad mergina buvo sužalota trijų vyriškių, net vieno iš jų buvo pastumta, po kritimo buvo matomas kraujas. Vyriškiai buvo vyresni už jį (P. B.). Jei gerai pamena, tai buvo trumpo kirpimo vyrai ir vyresni bent dešimčia metų, sakytų jiems apie (duomenys neskelbtini) m., bet negali tiksliai pasakyti. Atrodo, kad buvo matęs kaltinamuosius buvusius salėje, kuomet buvo atvykęs į posėdį. Matė įvykio dalyvius, jei gerai pamena, tai tie vyriškiai ir buvo, kurie dalyvavo konflikte ir vėliau pasišalino. Ikiteisminio tyrimo metu nedavė jam atpažinti asmenų. Nukentėjusysis gynėsi, nepuolė, jam buvo smogta į veidą, buvo nuskeltas dantis. Jis nebuvo agresorius, jis traukėsi ir nebuvo tas, kuris inicijuoja konfliktą. Pasak liudytojo, jis pasijautė nejaukiai, ten buvo ir daugiau žmonių, buvo vienas užsienietis, pats nenorėjo dalyvauti konflikte, todėl manė, kad geriausia skambinti policijai, bet paskambinus konfliktas dar tęsėsi ir galų gale nesinorėjo dalyvauti konflikte, nes nenorėjo būti sumuštas. Buvo praleistas smūgis į veidą, buvo stumdoma, vyriškis buvo pastumtas į automobilį, smūgių buvo ne vienas ir ne du. Vizualiai nematė ant veido daugiau sužalojimų, buvo nuskeltas dantis ir atsimena, kad merginos džinsai buvo suplėšyti ties keliu. Vyrai po konflikto pasišalino per gatvę tolyn link kino teatro, o toliau kur ėjo, nematė. Tas vyriškis, kuriam buvo nuskeltas dantis, jis buvo pastumtas, viso konflikto metu atsimušdavo į automobilį bandydamas atsitraukti. Nenori sumeluoti, neatsimena, ar nukentėjusysis buvo pargriautas ant grindinio. Pats konfliktas 5 min. tikrai vyko. Pasirodė, kad muštynės vyko labai ilgą laiką. Prieš vyriškį smurtavo trise, prieš moterį smurtavo vienas vyriškis, moteris nukentėjo bandydama traukti vyrus nuo jos draugo. Jis pakankamai greitai skambino policijai atvykęs į tą vietą. Negalėtų pasakyti, ar matė moterį su vaikais, einančius į mikroautobusą, į automobilius neatkreipė dėmesio. Vyrai pasišalino gan greitu tempu pėsčiomis. Matė, kaip jie kirto gatvę, viskas vyko prie pat gatvės, jie kirto gatvę, kur yra apvažiavimas, ėjo įstrižai per gatvę link kino teatro pusės. Iki kino teatro nuo stebėjimo vietos atstumas buvo apie 50 m. Su juo kartu buvęs bičiulis buvo nustebęs, kad skambina policijai, nes netikėjo, kad jie atvyks. Kaip ir paaiškėjo paskui, kad gan ilgai teko laukti policijos ir jis nesulaukęs išvyk. Šalia dar buvo užsienietis, kuris pasibaisėjęs žiūrėjo į šį įvykį. Pasak liudytojo, nesijuto saugiai tokiu atveju, visas veiksmas vyko gan chaotiškai, vienu metu pajautė, kad ir jam gali kliūti, bet norėjosi paskambinti policijai, sulaukti ir galbūt duoti parodymus, bet jautėsi labai nesaugiai. Jei gerai atsimena, tai asmenys šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, tiksliai kas buvo šaukiama, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar buvo garsiai šaukiama, to gerai nepamena. Smurtaujantys vyrai pasirodė neblaivūs, bet jų nematė geriančių, tai negali pasakyti, kad jie buvo girti, bet buvo labai agresyvūs ir nori daryti prielaidą, kad alkoholis dalyvavo įvykyje. Jis konflikto pradžios nematė ir į vaikus neatkreipė dėmesio, fokusavosi į patį įvykį ir žiūrėjo, kad pats nebūtų užkliudytas. Moteris buvo pagrindinis žmogus, kuris bandė nutraukti konfliktą, aplinkiniai nelabai aktyviai įsitraukė į išskyrimą šių žmonių, bet moteris buvo tas žmogus, kuris bandė nutraukti konfliktą. Į jį taikyti žodžiai ar veiksmai nebuvo, nebuvo grasinta, bet konfliktas buvo chaotiškas, vyko ne kelių kvadratinių metrų plote, bet jutosi nesaugiai, kai konfliktas artėjo, todėl paėjo keletą metrų atgal. Kai prašė restorane ledo, jam susidarė įspūdis, kad ji žinojo, kad konfliktas vyksta. Jam konflikto priežastys nežinomos.

Liudytoja Ž. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, vyko darbas ir šis jaunimas dažnai atvykdavo papietauti į restoraną. Tą vakarą atvyko ir kažkokia moteris, o G. priėjo susimokėti ir padėkoti už vakarienę. Vaikai jau buvo su moterimis išėję į lauką, vyrai liko atsiskaityti, atsisveikinusi grįžo į grilio zoną. Darbas ėjo į pabaigą, išgirdusi garsus, išlindo ir pamatė, kad atvykusi moteris pradėjo šaukti, provokuoti. Ji buvo išprašyta į lauką, kad viduje nekeltų konflikto. Po kiek laiko pamatė, kad lauke vyksta susistumdymas, todėl išėjo į lauką ir pabandė apraminti konfliktą. Įvykis vyko prieš daugiau nei metus, vakare, žiemos metu, buvo šalta. Su kaltinamaisiais jokių santykių nėra, jie atvažiuodavo kaip klientai į restoraną, jie lankėsi į mėnesį kartą ar du. G. (past. kaltinamasis L. V. po liudytojos apklausos nurodė, kad būtent jis kalbėjosi su ja, o ne G.) buvo drąsiausias iš visų, todėl susipažino su juo. Kitų kaltinamųjų vardų nepasakys, bet juos yra mačiusi, tą vakarą jie visi buvo restorane. Nematė, ar asmenys vartojo alkoholį, teko tik su G. bendrauti, nejuto iš jo alkoholio kvapo. Jos akimis žiūrint, kad atvykusi moteris pradėjo kelti triukšmą dėl vaiko, matėsi, kad jis įpyko dėl jos sukeltų provokacijų. Žino, kad buvo vaikai ir moteris, nes padavėja sakė, kad kompanija su vaikais gerai leidžia laiką. Pasak liudytojos, ji buvo išėjusi į lauką, nes buvo suinteresuota, kad nenukentėtų turtas, bandė kalbėti, lyg aprimdavo, bet paskui vėl moteris šaukė. Buvo šalta, todėl grįžo prie darbo. Atrodo, kad moteris tada pati skambino policijai. Ji nepasakys kas su kuo stumdėsi, praėjo daug laiko, neatsimena. Atsimena, kad ir vieną už rankos laikė, ir kitą. Nepastebėjo, ar buvo smurtaujama prieš moterį. Ji apsisuko ir grįžo, baigus darbą susitvarkė ir išvažiavo namo. Konfliktas vyko gal 5–10 min. Įpykęs vyriškis elgėsi adekvačiai, normaliai, ką jis pasakė, nepasakys, jis paprašė išeiti į lauką, kad konfliktas nevyktų viduje. Į lauką ji pati išėjo po kažkurio laiko, už rankos reikėjo laikyti, nes vyko sustumdymas. Konflikte buvo gal 3 ar 4 žmonės. Ji stebėjo konfliktą iš toli, vis klausė moteris, kur jos vaikas. Viduje vyko konfliktas, kurį sukėlė moteris, atvykusi į restoraną. Iš moters pasijautė aršumas šaukimu. Kada barą uždarė, neatsimena, turėjo užsidaryti gal 22 val. Vaikų amžiaus nepasakys, jų nematė, tik girdėjo jų balsus, kai sėdėjo prie stalo. Restorane nebuvo pilna žmonių. Buvo agresyvūs visi asmenys, moteris, vyras, kuris buvo su ja. Jie visi stumdėsi, vienas kitą puolė. Išėjusi į lauką paėmė vieną už rankos ir pamačiusi, kad nieko negali padaryti, grįžo į restoraną. Ėmė už rankos ir vieną kaltinamąjį, ir kitą, ramino L. V. ir G. S.. Matė, kad ant jų puola, jie gynėsi nuo to vyro, kuris atvažiavo kartu su moterimi. Ji nepamena kaip kas buvo, tikrai nepapasakos. Nematė, kad kažkam kažkas trenktų, kad vyko susistumdymas. Nematė, kad moteris buvo sužeista. Kai ji pasišalino, konfliktas dar vyko. Ką sakė kaltinamiesiems paėmus už rankos, nepamena, greičiausi pasakė, kad ramiau, o ne eiti muštis. Kaltinamuosius ji pažįsta iš matymo, juk negali prie nepažįstamų prieiti ir jų raminti. Atsimena, kad ji stovėjo nugara į tą pusę, iš kurios asmenys buvo atvažiavę. Ji stebėjo asmenis, kuriuos pažįsta. Nematė, kad asmenys pastumtų moterį, o kas stumdėsi tarpusavyje, negali pasakyti. Matė iš toli, kad asmenys stumdėsi, stumdėsi visi – kaltinamieji, moteris. Nežino, ką stūmė moteris. Matė kaip moteris išėjo į lauką, bet lauke nesimatė nei vaikų, nei moterų. Dar buvo praeiviai, kurie stebėjo konfliktą. Tuo metu net nesuvokė, paskui buvo nejauku, nes vyko konfliktas. Su kitais aplinkiniais ji nekalbėjo. Kiek laiko kaltinamieji buvo restorane tą vakarą, nepasakys. Nematė, kaip asmenys pasišalino.

Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko atvyko į posėdį. Salėje esančius asmenis – L. V. ir G. S. yra matęs kaip klientus, nes dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“. Restorane vyksta daug įvykių, 2021 m. įvykio nepamena, muštynių prie restorano neatsimena. Jis yra aptarnaujantis personalas, tai gal tiesiog aptarnavo svečius. Ž. B. yra buvusi direktorė. Kaltinamieji gal ir lankėsi, bet kada, negali pasakyti, gal ir buvo tada. Atrodo buvo šeima, mamos, vaikai ir kaltinamieji. Buvo iki 8 asmenų, tiksliai neprisimena, gal 3 ar 4 vaikai ir mamos su tėvais. Neatsimena, ar minėti asmenys užsisakė alkoholinių gėrimų. Atrodo tai buvo vakaras, jie atvažiavo pavakarieniauti, pirmos išėjo mamos su vaikais, paskui vyrai. Tarp jų konflikto nebuvo, paskui tik buvo kažkokia moteris, su kuria jie apsižodžiavo. Negali pasakyti, kodėl jie apsižodžiavo ir kuris asmuo apsižodžiavo. Prašė išeiti iš restorano, jis juos išlydėjo į lauką. Išlydėjęs asmenis, turėjo būti savo darbo vietoje, nes buvo svečių. Nežino, dėl ko jie konfliktavo, moteris buvo aršiai nusiteikusi. Negali įvardinti, ar asmuo, kuris konfliktavo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vyrai atėjo atsiskaityti, įbėgusi moteris, klausė, kur vaikai, sakė, kad nėra pas jį vaikų, ji ieškodama kažko garsiai su emocijomis to klausė. Paskui pradėjo konfliktuoti, todėl juos išlydėjo į lauką. Fizinio pobūdžio veiksmų nebuvo.

Specialistė K. Ginčienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apžiūros metu buvo pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas iš RVUL, kadangi praėjo daugiau nei mėnuo, įvertinus apžiūros duomenys buvo nustatyti sužalojimai (juos pagarsina). Patvirtina nustatytas aplinkybes. Pagal tai, kad dokumente rašoma, kad L. V. kreipėsi 22 val. vakare ir negalėjo ištiesti piršto, tai rodo, kad jo judesiai buvo riboti skausmo, bet negali patvirtinti, kad jis negalėjo atlikti jokių judesių. Lūžius asmuo dažniausiai jaučia iš karto. Ar iš karto žmogui apribojami judesiai, priklauso nuo traumos dydžio. Šiuo atveju buvo tik 3 milimetrų lūžis, tai reiškia, kad tai nedidelė kaulo atplaiša, lūžis buvo nedidelis ir alkūnės bei rankos funkcija galėjo būti ribojama tik šiek tiek skausmo, kurį jautė nukentėjusysis, tačiau funkciją atlikti jis tikrai dar galėjo. Nustatytas – dešinės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su poslinkiu – tai rodo, kad yra nedidelis lūžis ir kad tas pirštas, jeigu ir buvo pritrauktas, tačiau su visa likusia plaštaka funkciją buvo galima atlikti. Kadangi sužalojimas yra tik viename pirštakaulyje iš visos plaštakos, tas pirštas pritrauktas, todėl galėjo būti suspaustas likusių pirštų kumštis, kad būtų atliekami veiksmai, kadangi delnakauliuose nėra sužalojimų, kas apribotų funkciją. Penktasis pirštas galėjo būti sulenkiamas pilnavertiškai, nes čia yra lūžęs tolimasis kaulakaulis. Kadangi alkūnės lūžis nėra masyvus, nėra lūžęs visas alkūnkaulis, tokius veiksmus tikrai buvo galima atlikti. Su tokiais lūžiais asmuo galėjo smūgiuoti. Kaulo lūžio skausmas, kurį asmuo jaučia iš karto, priklauso nuo asmens skausmo tolerancijos. Esant minėtiems sužalojimam ir asmuo aktyviai atlieka veiksmus, gali dar labiau traumuoti aplinkinius audinius, padidėti tynimas sumuštoje vietoje, kas užspaustų nervus ir ribotų dar labiau funkciją.

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. spalio 16 d. 22.22 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją kažkas muša, neįmanoma susikalbėti, nuolat nutraukiamas pokalbis, minėjo, kad yra prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 26).

2021 m. spalio 16 d. vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – M. V., jai užfiksuoti sužalojimai: žaizda ir kita, pažymėta sužalojimo vieta; taip pat nukentėjusioji patyrusi didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę; paimtas nukentėjusiosios paaiškinimas. Užfiksuotas smurtu įtariamas asmuo – L. V., buvęs sutuoktinis, jo nebuvo galimybės sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 36–39).

2021 m. spalio 17 d. L. M. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2021 m. spalio 16 d. apie 22 val. adresu (duomenys neskelbtini), jį užpuolė L. V. bei du jo jam nepažįstami draugai, kurie rankomis ir kojomis sudavė smūgius į viršutinę kūno dalį, dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 42–43).

2021 m. spalio 17 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas yra gatvės dalis, ties pastatų, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) g. (foto Nr.1). Vietovės kairėje yra kelio važiuojamoji dalis su dalinai įrengtu dirbtiniu apšvietimu (foto Nr. 2). Priešais pastatą, sankryžoje įrengta sferinė vaizdo stebėjimo kamera (foto Nr. 3). Apžiūrimas pastatas yra pailgo stačiakampio formos, ties pastato viduriu, nuo gatvės pusės yra įrengti pakopiniai laiptai (foto Nr. 4). Pakopiniais laiptais patenkama prie įėjimo į barą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (foto Nr. 5). Nuo įėjimo į baro patalpas, kairėje, yra patekimas į viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (foto Nr. 6). Pastato išorėje, ant sienos, nuo įėjimo į viešbučio patalpas kairėje, įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta link įėjimo į baro „(duomenys neskelbtini)“ pusę (foto Nr. 7). Apžiūrima gatvės dalis yra neaptverta, patekimas laisvas. Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų tyrimui, nusikalstamos veikos pėdsakų, objektų nėra nustatyta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 45–51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2676/2021(01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 2676/2021(01)) užfiksuota, kad, remiantis M. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai padarytos poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje – kietais bukais daiktais, pjautinės žaizdos dešinio kelio srityje – pjaunančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir užduotyje nurodytu laiku (2021 m. spalio 16 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Identifikuoti sužalojimus padariusius objektus ir nustatyti kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 73–74).

2022 m. gegužės 13 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra nukentėjusios M. V. pateikti rūbai dėl 2021 m. spalio 16 d. įvykio: 1) juodos spalvos moteriškas rankinukas „Victoria‘s Secret“, su auksinės spalvos metaliniais elementais ir auksinės spalvos metaline grandinėle–dirželiu. Ant metalinių elementų yra pažeidimai, nubrozdinimai. Apatinėje dalyje, iš krašto yra medžiagos pažeidimas, įplėšimas; 2) juodos spalvos moteriška striukė „Stradivarius“, kairės pusės rankovė su pažeidimais, nubrozdinimai. Iš nugaros pusės, dešinėje pusėje yra prie peties pažeidimas, nubrozdinimas; 3) mėlynos spalvos moteriški džinsai „Denim“, dešinės pusės kelio srityje yra pažeidimas, suplėšyta medžiaga su raudonos spalvos dėme (1 t., b. l. 82–86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2677/2021(01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 2677/2021(01)) užfiksuota, kad, remiantis L. M. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam padarytos poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotojoje dalyje, krūtinėje, nugaroje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir juosmens dešinėje pusėje, muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, kairio II-o danties vainiko nuskėlimas, kairės rankos II-o piršto žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių, iš kurių dvylika galėjo būti padaryti suduodant smūgius kitam asmeniui (asmenims), galimai užduotyje nurodytu laiku (2021 m. spalio 16 d.) ir užduotyje bei tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgius kitiems asmenims padarytos kraujosruvos, muštinės žaizdos lūpose ir danties nuskėlimas, odos nubrozdinimai padaryti jam nuo smūgių griuvus į krūmus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Identifikuoti sužalojimus padariusius objektus ir nustatyti kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 119–120).

2022 m. birželio 10 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra nukentėjusiojo L. M. rūbai: 1) marškinėliai „Regulas“, pilkos spalvos, ant dešinės rankovės ir priekinėje dalyje, matosi raudonos spalvos dėmes; 2) džinsai „Zara“, mėlynos spalvos, kelio srityje yra pažeidimai, dalinai suplėšyti; 3) džemperis pavadinimu „House brand“, juodos spalvos, priekinė dalis, viršuje su pažeidimais, dalinai suplėšytas; 4) striukė pavadinimu „HDIV SVS“, juodos spalvos, kairės pusės kišenė yra su pažeidimais, dalinai suplėšyta, taip pat dešinės pusės rankovė su pažeidimais, dalinai suplėšyta (1 t., b. l. 126–131).

2022 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2021 m. spalio 16 d. įvykio.

Įraše „2021_10_16_22-20-11-(duomenys neskelbtini)“ kalba Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) operatorius ir moteris (toliau – ir M). Prieš pokalbį girdisi vyrų ginčas, barnis, vyksta triukšmas, moteris sako „tau viskas“, „paleisk“. BPC: 112. M: Laba diena policija. Pokalbis baigiasi.

Įraše „2021_10_16_22-20-45_perskambinimas“ kalba BPC operatorius ir moteris. M: Alio. BPC: Iš 112 skambinom Jums. Pokalbis baigiasi.

Įraše „2021_10_16_22-20-50_(duomenys neskelbtini)“ kalbasi BPC operatorius ir vyras (toliau – ir V). BPC: 112. V: Laba diena. Čia vyksta muštinės prie (duomenys neskelbtini), priešais ...(neaiškiai) restorano. BPC: Ta prasme? V: Vienas muša. BPC: Kurioje vietoje Jūs visi esate? V: (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini). riešais „(duomenys neskelbtini)“ restorano, „(duomenys neskelbtini)“. BPC: Tai ne (duomenys neskelbtini) esate? V: Ne, tai (duomenys neskelbtini) čia, šalia. BPC: „(duomenys neskelbtini)“ restoranas, priešais tą restoraną? V: Taip, taip. BPC: Taip, ir dabar sakykite, kai ten asmenų mušasi. V: Nežinau, man atrodo jau skiriasi, bet lygtai velnias žino, ten keturi viena vos ne užsipuolė buvo. BPC: Ten greitoji bus reikalinga? V: Gal ne, gal ne. Kol kas ne, atrodo. BPC: Bet tai vyksta dabar muštinės ar ne. V: Tuoj pasakysiu dabar vėl eina kalbėtis. Bet buvo smūgių nemažai tada. Ir čia moteriškė nustūmė, bandė atskirt. Prašė, prašė užsieniečiai čia iškviest policiją. BPC: Tai gerai mes iškviesime, tai nukentėjusiųjų yra žmonių, nėra? V: Smūgių mačiau, kad tikrai buvo praleista, nenoriu labai lyst arti ir toliau stumdosi, vyras toliau muša. BPC: tai čia prie to restorano „(duomenys neskelbtini)“? V: Taip, taip. Šiuo metu tenai, taip. Prie „(duomenys neskelbtini)“. BPC: Jūsų vardas, pavardė, kad praneša? V: P. B.. BPC: O Jūs matote šitas muštynės? V: Taip, taip. Šiuo metu važiavome paspirtukais ir tiesiog priešais vyko. BPC: Supratau, nedėkite ragelio, minutėlė. Kolega jau iškvietė policija. Laukite. V: Laukiame, tačiau čia vyriškis vaikėsi merginą kažkokią. BPC: Informacija perduota policijai. Pokalbis baigiasi.

Įraše „2021_10_16_22-21-00_perskambinimas“, kalba BPC operatorius ir M. M: Alio. BPC: Nemėtykit prašau ragelio. M: ....( neaiškiai) mane muša, viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ ... (neaiškiai) ... 73, važiavai. BPC: Kas ten Jus muša? Toliau moters šauksmai „paleisk, paleisk mane“. Vyras kalba „eik sau“. Pokalbis baigiasi.

Įraše „2021_10_16_22-21-37_(duomenys neskelbtini)“ kalba BPC operatorius ir M. BPC: 112. M: Laba diena, (duomenys neskelbtini), muštynės vyksta ir vyras puola moterį, ir mušasi, tai gal gali atvykto koks nors ekipažas? BPC: (duomenys neskelbtini), dabar matot, kad mušasi? M: Taip. BPC: Su kumščiais ar tiesiog stumdosi? M: Taip, kumščiais, kojomis, stumdo. BPC: Nepadėkit ragelio, sujungsiu su pareigūnais. Toliau vyksta pokalbis taip policijos pareigūno (toliau – ir PP) ir M. PP: Kalbėkite. M: (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. PP: Vyksta lauke ar bare? M: Lauke. PP: O ten vyras muša moterį? M: Taip. Buvo daugiau žmonių, dabar jau išvažiavo kai kurie. PP: Supratau, tai liko tik vyras, kuris muša moterį? M: Aga. PP: Supratau, o stipriai muša moterį. M: Nu tiesiog stumdė, tąsė. PP: O nežinot pažįstami, nepažįstami jie. M: Ne, aš nepažįstama, tiesiog ėjau pro šalį. Tiesiog matau, kad mušasi. PP: Gerai ... (neaiškiai) ... Pokalbis baigiasi.

Įraše „2021_10_16_22-22-45_(duomenys neskelbtini)“ kalba BPC operatorius ir M. BPC: 112. M: Policija kviečiau prie „(duomenys neskelbtini)“. BPC: Gatvė kokia? M: (duomenys neskelbtini) g. ... (nelįsk prie manęs) ... BPC: (duomenys neskelbtini) g., ten Jus kažkas muša? M: Taip, aš prieš tai skambinau. BPC: Vyksta pas Jus policija. O kas Jus muša? M: Buvęs vyras. BPC: Jums greitoji reikalinga? M: Ne. BPC: Nereikalinga? M: Kelias kruvinas. BPC: Ar reikalinga greitoji? M: Reikalinga. BPC: Kiek Jums metų? M: (duomenys neskelbtini). BPC: Kas dar kraujuoja? M: Draugas mano, sugyventinis. BPC: Kas kraujuoja ponia? M: Pas draugą veidas sumuštas. Pas mane kelias kraujuoja. Nėra mano rankinės, pavogė, su asmens dokumentais, piniginė. BPC: O tai vyras tas kur? M: Yra, buvęs mano vyras. BPC: Jisai vietoje šiuo metu? M: Jisai bėga ... (kur mano rankinė gal matėt?) ... BPC: Jūs ten lauksit greitosios? M: Laukiam policijos. Rašysim pareiškimą. BPC: Aš apie greitąją klausiu. M: Reikia greitoji, kad apžiūrėtų. BPC: Tai Jūs ten vietoje būsite dabar? M: Vietoje, vietoje. BPC: Gerai, laukite ponia. Pokalbis baigiasi.

Įraše „2021_10_16_22-30-58_(duomenys neskelbtini)“ kalba BPC operatorius ir M.BPC: 112. M: (duomenys neskelbtini) g. kvietėm policija. Jos nėra, prie baro „(duomenys neskelbtini)“. BPC: Kur kvietėt? M: (duomenys neskelbtini) g. prie baro „(duomenys neskelbtini)“. BPC: Matau perduotas kvietimas. O kas ten buvo įvykę, muštynės kažkokios? M: Taip, mus užpuolė ir sumušė. BPC: Supratau, matau informuoti ir medikai, ir policija. Laukit vietoj. M: Laukiam ir liudininkai laukia. Policijos nėra. BPC: Reikia sulaukti. M: Supratau. Pokalbis baigiasi.

Įraše „2021_10_16_22-31-45_(duomenys neskelbtini)“ nevyksta jokio pokalbio.

Įraše „2021_10_16_22-44-08_(duomenys neskelbtini)“ kalba BPC operatorius ir M. BPC: 112. M: Į (duomenys neskelbtini) g. policija buvo kviesta. BPC: Taip. M: Greitoji atvažiavo, policijos nėra. Mane nori į ligoninę vežt. BPC: Tuo pažiūrėsim. O medikai vietoje, taip? M: Taip, medikai vietoje. BPC: Sekundė aš pasižiūrėsiu. Ir policija turi būti, (duomenys neskelbtini), taip? M: (duomenys neskelbtini) g. prie „(duomenys neskelbtini)“. Nėra policijos, nėra. BPC: Tuoj sekundė, nepadėkit ragelio. M: Ačiū. BPC: Alio, tikrai policijos nematot? M: Nėra, greitoji stovi, policijos nėra. Va atvažiuoja man atrodo. Pokalbis baigiasi (1 t., b. l. 180–185). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose garso įrašuose.

2022 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai dėl 2021 m. spalio 16 d. muštynių (duomenys neskelbtini). Pateikti du segtuvai su vaizdo įrašais: pirmas segtuvas pavadinimu „20211016_22_23“, kitas „20211016_22_23_desine“. Pirmame segtuve yra 22 vnt. vaizdo įrašų.

Įraše „IP Cameral6_(duomenys neskelbtini)_20211016221729_20211016222211_174934“ matosi, kad iš pastato išeina du vyrai tamsiais drabužiais, iš paskos – moteris šviesiais plaukais. Toliau matosi šių vyrų kojos, po to vyksta susistumdymas su trečiu vyru, kuris griaunamas ant šaligatvio, tačiau atsistoja. Vyksta veiksmai panašus į muštinės (matosi tik kojos). Po to vyksta susistumdymas tarp dviejų vyrų ir vieno, vienas iš dviejų vyrų pargriauna į krūmus vieną vyrą, po to du vyrai muša krūmuose gulintį vyrą, dvi moterys bando atitraukti du vyrus. Po to vyras atsistoja, vyksta susistumdymas tarp vyrų ir moterimi šviesiais plaukais. Po to du vyrai rankomis smūgiuoja vienam vyrui. Tuo metu vienas vyras pastumia moterį šviesiais plaukais ant stovinčio automobilio variklio dangčio. Prie vyro pribėga kitas vyras, jį atstumia nuo moters, po to du vyras smūgiuoja rankomis pribėgusiam ginti moterį vyrui. Moteris sustabdo muštynės, tuo metu vienas vyras suduoda smūgį kitam vyrui ranka į veidą ir dar kartą smūgiuoja. Po to pargriaunama moteris šviesiais plaukais, toliau vyksta muštynės. Po to vienas vyras smūgiuoja rankomis kitam vyrui, vienas vyras sugriebia prie galvos moterį šviesiais plaukais ir nustumia. Vienas vyras bando padėti moteriai, tačiau kitas vyras suduoda jam kelis smūgius į galvos sritį. Toliau muštynės baigiasi.

Įraše „IP Cameral6_(duomenys neskelbtini)_20211016223234_20211016223647_238545“ atvažiuoja greitoji pagalba, prie kurios prieina vyras ir moteris šviesiais plaukais.

Įraše „IP Cameral6_(duomenys neskelbtini)_20211016223646_20211016224109_247673“ greitosios pagalbos darbuotoja apžiūri vyrą.

Antrame segtuve yra 13 vnt. vaizdo įrašų.

Įraše „IP Camera22_(duomenys neskelbtini)_20211016221727_20211016222801_5863880“ matosi, kad vienas vyras muša kita vyras, dvi moteris ir vyras bandė juos išskirti. Prisijungia antras vyras ir muša tą patį vieną vyrą. Vyksta grumtynės, muštynės. Po to toliau vienas vyras muša rankomis ir kojomis kitą vyrą, kuris nustumiamas ant krūmų. Moteris šviesiais plaukais bando vyrus išskirti, po to prieina kitas vyras ir nustumia moterį šviesiais plaukais, kuris griūna ant šaligatvio. Tas pats vyras muša kitą vyrą rankomis į galvos sritį, kuris griūna ant šaligatvio ir toliau mušamas. Po to prisijungia dar vienas vyras, kuris muša tą patį vyrą. Po to mušamas vyras pabėga. Po to vėl vienas vyras dešine ranka smūgiuoja kitam vyrui į galvos sritį. Toliau muštinių nesimato (2 t., b. l. 16–25). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2022 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše „IP Cameral6_(duomenys neskelbtini)_20211016221729_20211016222211_174934“ užfiksuotos mušty- nės, kur dalyvauja vyrai ir moteris. Apžiūrėjus kartu su įtariamuoju A. B. ir advokatu K. Ožiūnu šį vaizdo įrašą, identifikuoti pažįstamų asmenų pagal siluetus, bendrus požymius ir aprangą nepavyko (2 t., b. l. 26–28).

2022 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše „IP Cameral6_(duomenys neskelbtini)_20211016221729_20211016222211_174934“ užfiksuotos mušty-nės, kur dalyvauja vyrai ir moteris. Apžiūrėjus kartu su įtariamuoju L. V. ir advokatu D. Gagiu šį vaizdo įrašą, identifikuoti pažįstamų asmenų pagal siluetus, bendrus požymius ir aprangą nepavyko (2 t., b. l. 30–32).

2022 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše „IP Cameral6_(duomenys neskelbtini)_20211016221729_20211016222211_174934“ užfiksuotos mušty-nės, kur dalyvauja vyrai ir moteris. Apžiūrėjus kartu su įtariamuoju G. S. ir advokatu K. Ožiūnui šį vaizdo įrašą, identifikuoti pažįstamų asmenų pagal siluetus, bendrus požymius ir aprangą nepavyko (2 t., b. l. 34–36).

2022 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įraše „IP Cameral6_(duomenys neskelbtini)_20211016221729_20211016222211_174934“ nufilmuotos mušty-nės, kuriose dalyvauja vyrai ir moteris. Apžiūros protokole yra nustatyti galimai dalyvaujantys asmenys: įtariamieji L. V., G. S., A. B., liudytojai L. B., M. V., įtariamasis L. M. (pažymėta fotolentelėje) (2 t., b. l. 40–50).

2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra policijos „BodyCam“ kameros vaizdo įrašas dėl 2021 m. spalio 16 d. įvykio. Įraše „2021_1017_010347_002“ filmuojama, kaip policijos pareigūnė bendrauja su moterimi. Moteris sako, kad: – atvažiavo gražiai, geranoriškai, o ją primušė ir jos draugą primušė. Mušė draugą trise. Vyrai tris. O ją – tai jos buvęs vyras. Buvęs sutuoktinis. Jie yra oficialiai išsiskyrė. Ją mušė jos buvęs vyras. Buvęs sutuoktinis. Jie buvo oficialiai susituokė. Prieš ją buvo panaudota, ji buvo stumdoma, ją ėmė už plaukų, ją metė ant asfalto, ją kažkokia mašina svetimą ant kapoto, už plaukų paėmęs į kapotą baksnojo. Sekančiu metimu kažkaip tai, jisai ją sviedė ant grindinio, ant bokalo, prieš tai ten bokalas, jisai ten atrodo ir numetė, ir bokalas sužalojo jai koją. Paskui atbėgo, ji nežino ar ten, labai viskas greit vyko, bet barmenas atbėgo, žmonės bėgo, tada ji pati puolė skambinti 112, tada iš jos telefoną išmušė, tada jai 112 atskambino sakė ponia nemetėkit ragelio kažką ten, ji rėkė ten visą laiką jam kažką, gal jie ten kažką ir girdėjo, įsirašė nežinau. Kažkuriuo metu jos telefonas buvo, tiesiog laikas ėjo bei ji neturėjo laiko kada kalbėt. Paskiau jie pasišalino, kai išgirdo, pamatė daug žmonių, „policija“ žodis daug kartų buvo, išvažiavo pirma mašina kur sėdėjo jos dukra, (duomenys neskelbtini) metų, ją išsivežė svetimi žmonės, o jos buvęs vyras, būdamas neblaivus, su kitais savo draugais pasišalino link (duomenys neskelbtini), pabėgo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jai siūtos yra trys žaizdos, tris siūles turi (2 t., b. l. 51–53). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3091/2021 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 3091/2021 (01)) užfiksuota, kad, remiantis L. V., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio artimojo galo krašto avulsinis lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais; padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2021 m. spalio 19 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių. Gilesni odos nubrozdinimai sugyja randu. Kaulų lūžiai sugyja kauliniais rumbais (2 t., b. l. 65–67).

2022 m. liepos 20 d. prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus mieto 3-me policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tęsiamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2021 m. lapkričio 3 d. gavus L. V. pareiškimą dėl to, kad 2021 m. spalio 16 d. tarp 22 val. konflikto metu prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), L. V. sužalota ranka. Prokurorė, remdamasi nutarime išdėstytais motyvais, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214, 216 straipsniais, nutaria nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, nes nepadaryta veika, turint nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b. l. 184–192).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B., G. S. ir L. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-719/2012, 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-367-511/2018, 2K-239-697/2022 ir kt.). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Šioje byloje A. B., G. S. ir L. V. kaltinami pagal BK 284 straipsnį dėl tokių veiksmų padarymo:

1) L. V. rankomis pastūmė nukentėjusįjį L. M. ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė šiam į juosmens sritį;

2) A. B. kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam L. M. į kairę veido sritį;

3) A. B. su L. V. ir G. S. sudavė rankomis ir spyrė L. M. ne mažiau kaip aštuonis smūgius į viršutinę kūno dalį;

4) A. B. abiem rankomis pastūmė L. M. ir šis parkrito į krūmus;

5) A. B. su L. V. ir G. S. sudavė rankomis ir spyrė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam L. M. ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno sritis;

6) A. B. kartu su G. S. sudavė rankomis ir spyrė L. M. ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas;

7) nukentėjusiajam L. M. atsistojus G. S. sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkis smūgius L. M. į krūtinės sritį bei abiejų šonų sritį, o A. B. sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veido sritį.

Be to, L. V. papildomai kaltinamas pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį dėl tokių veiksmų padarymo:

1) rankomis pastūmė nukentėjusiąją M. V., taip ją pargriovė ant šaligatvio, dėl to nukentėjusioji griūdama kliudė stiklinį alaus bokalą ir susižalojo dešinės koją kelio srityje;

2) rankomis sugriebė nukentėjusiąją M. V. už plaukų ir jos dešinės rankos, trenkė ją kūnu į mikroautobusą;

3) rankomis vėl sugriebė nukentėjusiąją M. V. už plaukų ir bloškė ją į ten stovėjusio visureigio variklio dangtį.

Šioje byloje nukentėjusiajam L. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotojoje dalyje, krūtinėje, nugaroje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir juosmens dešinėje pusėje, muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, kairio II-o danties vainiko nuskėlimas, kairės rankos II-o piršto žaizda (specialisto išvada Nr. G 2677/2021(01), 1 t., b. l. 119–120). Tuo metu nukentėjusiajai M. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, pjautinės žaizdos dešinio kelio srityje (specialisto išvada Nr. G 2676/2021(01), 1 t., b. l. 73–74). Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų specialisto išvadų teisingumu.

Visi kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neigė sudavę smūgius nukentėjusiajam L. M., kaltinamasis L. V. taip pat neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją M. V.. Kita vertus, tokius kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje konfliktą pradėjo L. V., kuris pastūmė L. M. ir spyrė iš kojos į juosmenį kairėje pusėje. Kita vertus, nukentėjusysis pagavo koją ir kaltinamasis nukrito ant žemės. Po to, A. B. du kartus sudavė L. V. dešine ranka į veido sritį. L. M. parkrito, atsistojo. Po to prisijungė ir L. V. su G. S., jie mušė nukentėjusįjį trise, paskui įstūmė į krūmus, spardė kojomis. Jie sudavė ne mažiau kaip po tris smūgius kiekvienas. Gulėjo veidu į žemę, buvo sunku matyti, bet sudavė ne mažiau penkis ar šešis smūgius į galvos, pakaušio, nugaros, kojų sritis. Pasak nukentėjusiojo, jis nedarė jokių atgalinių veiksmų, nesudavė, tik gynėsi, stengėsi žiūrėti, kad niekas neatsitiktų M. V.. L. M. matė, kad M. V. kelis kartus buvo pargriauta ant žemės ir atremta į automobilio kapotą. Kai A. B. kartu su G. S. jį įstūmė į krūmus, L. V. tuo metu buvo pastūmęs M. V.. L. V. nustūmė M. V. ant automobilio kapoto. Tai pamatęs, norėjo apginti ją, ištrūko ir pradėjo bėgti link jos, tada L. V. atsitraukė ir jie vėl puolė jį trise. Nukentėjusiojo teigimu, prieš M. V. veiksmus atliko tik L. V., kuris ją pastūmė, tampė už plaukų. M. V. buvo nustumta nuo šaligatvio, ten buvo stiklo šukė – įsipjovė į ją. Nukentėjusysis L. M. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 100–103, 104–107). Teismas pažymi, kad nagrinėjamas įvykis vyko pakankamai intensyviai, be to, nukentėjusysis teisme buvo apklausiamas praėjus pakankamai ilgam laikui nuo nagrinėjamo įvykio (praėjus daugiau kaip vieniems metams), todėl L. M. galėjo dėl objektyvios priežasties duoti šiek tiek skirtingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu (pavyzdžiui, dėl suduotų smūgių skaičiaus). Kita vertus, nukentėjusiojo parodymų netikslumai nėra esminiai, juolab jis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad prieš jį smurtavo visi kaltinamieji.

Nukentėjusioji M. V. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad L. V. pirmas smūgiavo L. M.. Ji matė, kaip L. V. krenta, tada staigiai atsistojo ir visi kaltinamieji puolė mušti L. M. (smūgiavo jam). Nukentėjusysis buvo pargriautas į šalia esančius krūmus. Tada ji pradėjo traukti L. V. nuo L. M.. Pasak nukentėjusios, L. V. bloškė ją ant grindinio, tuo metu iš šalia stovinčio automobilio išlipusi L. B. pribėgo prie A. B. ir rėkė: „A., baik“. Vėliau pribėgęs L. V. stvėrė ją už plaukų ir daužė jos kūną į automobilį. Tas automobilis stovėjo iš priekio, ji stovėjo iš šono, jis trenkė ją į visureigio kapotą. L. V. ją paleido, pasisukusi pamatė, kad L. M. yra mušamas, tik jis buvo pakeitęs savo padėtį – tai vyko jam stovint, ne gulint. Tuomet L. V. bandė gaudyti L. M. ir ją. Matė, kad L. M. dengiasi ar eina nuo jų, o jie eina jam iš paskos ir toliau jį muša. Paskui veiksmas persikėlė į važiuojamąją kelio dalį, L. V. ją visu kūnu trankė į stovinčio visureigio kapotą. Ji pastebėjo savo kruviną kelį, pamatė kaip netoliese esantis A. B. ir G. S. stovėjo šalia L. M. ir kažkuris iš jų vilko jam džemperį. Nukentėjusiosios teigimu, L. V. ją stūmė du kartus, antrą kartą ją stūmė visu savo svoriu didelį atstumą ir ji nukritusi pataikė ant bokalo, kurio šukės susmigo į koją. Nukentėjusioji M. V. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 54–58). Taigi M. V. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad prieš L. M. smurtavo visi kaltinamieji.

Nagrinėjamu atveju itin svarbūs įrodymai – byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_ 20211016221729_20211016222211_174934“ 1.41 min užfiksuota, kaip iš restorano išeina L. V. (šis kaltinamasis atpažįstamas iš plaukų spalvos (žili) ir sudėjimo) ir A. B. (šis kaltinamasis atpažįstamas iš sudėjimo). Minėti kaltinamieji užlipo laiptais ant šaligatvio. Nuo 1.58 min matyti trijų asmenų kojos (abiejų minėtų kaltinamųjų kojos ir priešais ateinančio L. M. kojos). Analizuojant iki tol vaizdo įraše užfiksuotą eigą, matyti, kad L. V. ir L. M. prieina vienas prie kito (vaizdo įrašo 2 min), o už L. V. stovi A. B.. Nuo maždaug vaizdo įrašo 2.02 min tarp nukentėjusiojo ir abiejų kaltinamųjų prasideda konfliktas. Vaizdo įrašo 2.23–2.24 min akivaizdžiai užfiksuota, kad A. B. imtynių veiksmu (suėmęs L. M. iš nugaros) parverčia nukentėjusįjį į krūmus. Tuo metu tiek A. B., tiek L. V. intensyviai smūgiuoja gulinčiam nukentėjusiajam (vaizdo įrašo nuo 2.25 iki 2.34 min). Pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad tik tuo metu iš restorano išeina G. S. (šis kaltinamasis atpažįstamas iš plaukų ir sudėjimo) (vaizdo įrašo 2.28 min). Vadinasi, tuo metu, kai buvo smurtaujama prieš L. M., kuris buvo krūmuose, G. S. nenaudojo fizinio smurto, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo. Toliau iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad G. S. smogia stovinčiam L. M., kai nukentėjusysis bando šalintis (vaizdo įrašo 2.52–2.53 min), po to G. S. ir A. B. puola nukentėjusįjį (vaizdo įrašo 2.56–3.00 min). Vaizdo įraše taip pat akivaizdžiai užfiksuota, kaip prie L. V. prisijungia G. S. smūgiais nukentėjusiajam (vaizdo įrašo 3.10–3.11 min). Galiausiai A. B. neabejotinai suduoda smūgį L. M. į galvą (3.22–3.23 min). Kitame vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera22_(duomenys neskelbtini)_20211016221727_20211016222801_5863880“ užfiksuota, kad G. S. kelis kartus smūgiuoja L. M. į veido sritį (vaizdo įrašo 2.51–2.55, 3.11–3.12 min), A. B. kelis kartus taip pat smūgiuoja nukentėjusiajam (vaizdo įrašo 3.30–3.35 min), G. S. vėl smūgiuoja nukentėjusiajam (vaizdo įrašo 3.45–3.46 min, 4.17 min). Taigi minėti vaizdo įrašai vienareikšmiškai patvirtina, kad visi kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. M., ir paneigia kaltinamųjų priešingą versiją. A. B., G. S. ir L. V. teiginys, kad jie neatpažįsta savęs vaizdo įrašuose, neatitinka tikrovės, nes juose akivaizdžiai užfiksuoti visi kaltinamieji. Vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiųjų L. M. ir M. V. parodymus dėl kaltinamųjų naudoto fizinio smurto prieš L. M.. Liudytojas P. B. teisme taip pat patvirtino, kad trys vyrai naudojo fizinį smurtą prieš vieną vyrą (L. M.).

Teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovauja liudytojų L. B. ir Ž. B. parodymais, kad kaltinamieji nenaudojo fizinio smurto prieš L. M., nes tai neatitinka tiek nukentėjusiųjų ir liudytojo P. B. parodymams, tiek vaizdo įrašams. Pastebėtina, kad, kaip minėta, M. V. teisme parodė, kad iš šalia stovinčio automobilio išlipusi L. B. pribėgo prie A. B. ir rėkė: „A., baik“. Liudytoja J. S. bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad L. B. buvo išlipusi iš automobilio kelias minutes. Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad L. B. buvo išlipusi iš transporto priemonės, nes pamatė konfliktinę situaciją, o bandė stabdyti A. B., nes šis naudojo fizinį smurtą prieš L. M.. Be to, vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_ 20211016221729_20211016222211_ 174934“ užfiksuota, kad mikroautobusas, kuriame buvo L. B., stovėjo visai šalia nagrinėjamo įvykio vietos, todėl ši liudytoja turėjo visas galimybes stebėti nagrinėjamo įvykio eigą. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad nagrinėjamo įvykio vietoje buvo užfiksuota Ž. B., kuri stebėjo nagrinėjamą įvykį, todėl nėra abejonių, kad ji matė, kaip yra smurtaujama prieš L. M..

Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera22_(duomenys neskelbtini)_20211016221727_ 20211016222801_5863880“ taip pat užfiksuota, kaip L. V. parbloškė M. V. ant žemės (vaizdo įrašo 3.37–3.39 min). Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdį ir nukentėjusiosios nugriuvimo aplinkybes, konstatuoja, kad toks L. V. veiksmas buvo stiprus, tyčinio pobūdžio ir nelaikytinas silpnu pastūmimu, kaip teigė kaltinamasis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad toje vietoje, kur M. V. nukrito, prieš tai G. S. pastatė bokalą (vaizdo įrašo 2.45 min). Taigi akivaizdu, kad po minėto L. V. smurtinio pobūdžio veiksmo nukentėjusioji krisdama kliudė stiklinį alaus bokalą ir susižalojo dešinės koją kelio srityje. Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_ 20211016221729_20211016222211_ 174934“ užfiksuota, kad L. V. rankomis sugriebė nukentėjusiąją M. V. už plaukų ir bloškė ją į ten stovėjusio visureigio variklio dangtį (vaizdo įrašo 2.59–3.01 min), po to kaltinamasis rankomis sugriebė nukentėjusiąją M. V. už plaukų ir jos dešinės rankos, trenkė ją kūnu į mikroautobusą (4.07–4.09 min).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, neabejoja, kad L. M. minėti sužalojimai buvo padaryti bendrais kaltinamųjų veiksmais, o M. V. minėti sužalojimai – L. V. veiksmais.

L. V. gynėjas baigiamojoje kalboje abejojo, ar L. V. galėjo smurtauti prieš nukentėjusiuosius dėl patirtų sužalojimų. Specialisto išvadoje Nr. G 3091/2021 (01) užfiksuota, kad, remiantis L. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio artimojo galo krašto avulsinis lūžis (2 t., b. l. 65–67). Kita vertus, anksčiau aptartų vaizdo įrašų analizė kategoriškai įrodo, kad kaltinamasis intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš L. M. ir M. V.. Be to, bylą nagrinėjant teisme, buvo apklausta minėtą specialisto išvadą surašiusi specialistė K. Ginčienė, kuri patvirtino, kad kaltinamasis patyrė nedidelius lūžius, todėl galėjo atlikti smūgiavimo veiksmus. Taigi akivaizdu, kad minėti lūžiai L. V. netrukdė atlikti neleistinus veiksmus prieš nukentėjusiuosius.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju byla nagrinėjama dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, o ne dėl nukentėjusiojo L. M. veiksmų. Šio nukentėjusiojo veiksmai buvo įvertinti atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38343-21, kuris buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo nutraukimas įsiteisėjo (3 t., b. l. 184–192). Todėl vertinti nukentėjusiojo veiksmus šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju A. B., G. S. ir L. V. nusikalstami veiksmai buvo padaryti šeštadienį vakaro metu (duomenys neskelbtini) centre. Paprastai savaitgalį tokiu metu (duomenys neskelbtini) centre būna nemažai asmenų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamųjų smurtiniai veiksmai truko nemažą laiką. Iš pradžių dėl A. B. ir L. V. smurtinio pobūdžio veiksmų iš restorano išėjo ne tik G. S., bet ir kiti asmenys (pavyzdžiui, restorano darbuotoja Ž. B.). Svarbūs liudytojo (pašalinio asmens) P. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad nagrinėjamo įvykio metu jis nesijuto saugiai, visas veiksmas vyko gan chaotiškai, vienu metu pajuto, kad ir jam gali kliūti. Liudytoja Ž. B. teisme nurodė, kad buvo praeiviai, kurie stebėjo konfliktą. Tuo metu ji net nesuvokė, paskui buvo nejauku, nes vyko konfliktas. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamųjų veiksmai atkreipė pašalinių pėsčiųjų dėmesį. Taigi P. B. ir Ž. B. sukėlė neigiamas emocijas matyta situacija. Be to, dėl kaltinamųjų veiksmų vėliau buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. L. V. gynėjas baigiamojoje kalboje akcentavo, kad visą konfliktinę situaciją išprovokavo nukentėjusioji M. V.. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra reikšminga kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimo priežastis. Pirma, L. V., matydamas, kad M. V. nėra patenkinta dėl kaltinamojo buvimo restorane su mažamete dukra, galėjo kitokiu būdu išspręsti situaciją, o ne smurtauti prieš M. V., juolab nenustatyta, kad nukentėjusioji naudojo kokį nors fizinį smurtą prieš L. V.. Byloje taip pat nenustatyta, kad L. M. pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš L. V.. Reikšminga ir tai, kad kiti kaltinamieji visiškai nėra susiję su L. V. ir M. V. aiškinimusi dėl bendravimo su dukra. Be to, L. M. pirmas nedarė jokių puolamųjų veiksmų prieš A. B. ir G. S., tačiau šie vis tiek naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Svarbu ir tai, kad L. M. nesiejo kokie nors asmeniniai santykiai su kaltinamaisiais (L. V. teisme nurodė, kad jis L. M. nežinojo, tik žinojo, kad jis – žmonos meilužis). Visa tai leidžia neabejoti tuo, kad visų kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai buvo įžūlūs, jais demonstruota nepagarba aplinkai, aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokios išvados nepaneigia, kad L. V. ir M. V. yra buvę sutuoktiniai. BK 284 straipsnyje nurodytų padarinių konstatavimas kartu reiškia tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Priešingai, nei teigė L. V. gynėjas baigiamojoje kalboje, kvalifikuojant kaltininko nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį, nėra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas (motyvas nėra būtinasis BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2021).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. B., G. S. ir L. V., veikdami viešoje vietoje, pasirinkdami intensyvų smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindami, kokį poveikį visuomenei turės jų veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

A. B., G. S. ir L. V. bendrais konkliudentiniais veiksmais (suduodami smūgius L. V.) veikė bendrai kaip vykdytojai.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B., G. S. ir L. V. 2021 m. spalio 16 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), prie restorano ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdami kartu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

L. V. minėtu laiku ir vietoje rankomis pastūmė nukentėjusįjį L. M. ir vieną kartą spyrė šiam į juosmens sritį, A. B. kumščiu sudavė vieną smūgį L. M. į kairę veido sritį, A. B. su L. V. sudavė rankomis L. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į viršutinę kūno dalį, po to A. B. abiem rankomis pastūmė L. M. ir šis parkrito į krūmus, A. B. su L. V. sudavė rankomis ir spyrė gulinčiam ant žemės L. M. ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno sritis, o, L. M. atsistojus, G. S. sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkis smūgius L. M. į krūtinės sritį bei abiejų šonų sritį, o A. B. sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, taip L. M. dėl poodinių kraujosruvų veide, galvos plaukuotojoje dalyje, krūtinėje, nugaroje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimų dešiniame žaste ir juosmens dešinėje pusėje, muštinių žaizdų viršutinėje ir apatinėje lūpoje, kairio II-o danties vainiko nuskėlimo, kairės rankos 11-o piršto žaizdos, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, L. V. to paties konflikto metu tyčia rankomis pastūmė M. V., taip ją pargriovė ant šaligatvio, dėl to nukentėjusioji griūdama kliudė stiklinį alaus bokalą ir susižalojo dešinės koją kelio srityje, po to jis rankomis sugriebė M. V. už plaukų ir bloškė ją į ten stovėjusio visureigio variklio dangtį, po to jis rankomis sugriebė nukentėjusiąją M. V. už plaukų ir jos dešinės rankos, trenkė ją kūnu į mikroautobusą, taip M. V. dėl poodinių kraujosruvų pakaušio dešinėje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, pjautinės žaizdos dešinio kelio srityje, nežymiai sutrikdė sveikatą.

A. B., G. S. ir L. V. minėtais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Remiantis tuo, kas nustatyta, A. B., G. S. ir L. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Priešingai, nei teigė L. V. gynėjas baigiamojoje kalboje, ginamojo veiksmai neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnyje, sudėties požymių. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Kaip minėta, byloje nustatyti L. V., kaip ir kitų kaltinamųjų, veiksmai (fizinio smurto naudojimas) atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kurie nenustatyti ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje nurodytai kitai tyčinei veikai, be to, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2021).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. B., G. S. ir L. V. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – A. B., G. S. ir L. V. tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji veikė bendrai kaip vykdytojai. A. B., G. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį L. M., o L. V. – ne tik prieš šį nukentėjusįjį, bet ir prieš nukentėjusiąją M. V.. Nukentėjusiesiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas nenustatė kaltinamųjų A. B., G. S. ir L. V. atsakomybę lengvinančių ir jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jo teistumas išnykęs (4 t., b. l. 106–107). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (4 t., b. l. 108–110). „Sodros“ duomenimis, A. B. dirba. Duomenų apie A. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, skirti baudą šiuo atveju nėra tikslinga, nes, kaip minėta, kaltinamasis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam buvo paskirta bauda, tačiau jis nusikalto padaręs šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Nors ankstesnis teistumas kaltinamajam išnykęs, tačiau baudos paskyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į A. B. padarytą nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jo teistumas išnykęs (4 t., b. l. 111). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos sumokėtos (4 t., b. l. 112–119). „Sodros“ duomenimis, G. S. dirba. Duomenų apie G. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. S. paskyrus už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudos paskyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į G. S. padarytą nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. anksčiau neteistas (4 t., b. l. 120). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (4 t., b. l. 121–124). „Sodros“ duomenimis, L. V. dirba. Duomenų apie L. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, 1 metų laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudos paskyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į L. V. padarytą nusikalstamą veiką.

V. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

1) nukentėjusioji M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo L. V. veiksmų –4000 Eur neturtinės žalos, 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir prašo priteisti visas turėtas proceso išlaidas (1 t., b. l. 90–94);

2) nukentėjusysis L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamųjų A. B., G. S. ir L. V. veiksmų – 3000 Eur neturtinės žalos, 1050 Eur turtinės žalos atlyginimą ir prašo priteisti visas turėtas proceso išlaidas (1 t., b. l. 133–139);

3) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 162,55 Eur išlaidų priteisimo už M. V. ir L. M. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 163–169).

Nukentėjusiosios M. V. civilinio ieškinio dalis dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo motyvuojamas tuo, kad L. V. veiksmai jai sukėlė stiprius dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą ir nepatogumus. Jis įžūliai tyčia, būdamas neblaivus, viešoje vietoje, matant bendram nepilnamečiui vaikui, be jokios pateisinamos priežasties agresyviai puolė nukentėjusiąją, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. L. V. brutalūs ir ciniški veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia, nukreipti į nukentėjusiosios sveikatą, kūno neliečiamumą, negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis. Jos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra su išliekamaisiais reiškiniais – dėl patirtos kojos traumos sumažėjo bendravimo galimybės (kurį laiką nukentėjusioji negalėjo vaikščioti dėl kojos traumos), gėdijasi savo dabartinės kojos išvaizdos, kadangi ant jos matomi ryškūs randai, koja subjaurota, dėl to nuolat patiria psichologinę įtampą. Po traumos ji negalėjo eiti į darbą, ant kūno (pakaušio srityje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje) buvo matomos kraujosruvos. Ateityje bus reikalinga atlikti kelio operaciją. Dėl įvykusio įvykio tiek jai, tiek dukrai, buvo reikalingos psichologo konsultacijos. Ieškinio dalyje dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad buvo sugadinta jos striukė, kurios vertė 150 Eur, subraižyta ir sugadinta rankinė, kurios vertė 200 Eur, suplėšyti ir kruvini džinsai, kurių vertė 150 Eur. Taigi dėl nusikalstamų L. V. veiksmų jai padaryta turtinė žala yra 500 Eur.

Nukentėjusioji M. V., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai buvo padarytos kraujosruvos ant dešinės rankos, nubrozdinimas, kraujosruvos šlaunies dešinėje pusėje ir galvoje, siuvo dešinį kelį ir liko trys siūlės. Juto fizinį skausmą. Pirmą savaitę koja nefunkcionavo, negalėjo sulenkti, po dviejų savaičių išėmė siūles, gijo apie mėnesį laiko. Buvo sunku lipti laiptais, kadangi koja nesilankstė, buvo sutvarstyta per kelį. Buvo sudėtinga atsisėsti į automobilį, patyrė sunkumus prausiantis, nes negalėjo šlapinti tos vietos ir pritūpti. Dėl sužalojimų kreipėsi į „Sugihara“. Vienas iš chirurgų nurodė, kad likę randai neoperuojami. Vasaros metu ant kojos matomi randai ir žmonės klausinėja, kas nutiko. Taip pat negalėjo sportuoti, nors tai jai yra reikalinga, nes turi problemų su stuburu. Ją stumdė ir mėtė, nukritusi susiplėšė striukę ir džinsus, jie buvo kruvini. Kai atsikėlė, buvo be daiktų, ją nustūmus, rankinė nuskrido tolyn, rankinės blizgučiais buvo visi subraižyti. Po įvykio drabužių nenaudojo, nors rankinė ir striukė buvo pirkti neseniai, džinsai ir striukė buvo geros būklės. Šis įvykis sugadino jai atostogas, po savaitės turėjo skristi į Turkiją, išskrido, bet negalėjo maudytis. Sapnavo košmarus, kreipėsi į psichologą. Po įvykio paskambino iš krizių centro, paskyrė psichologę, pas ją vaikšto virš metų laiko su dukra, kuri matė visą konfliktą, kaip ją muša. Dabar turi vaikščioti į teismą, o tai sukelia blogas emocijas. Dirba su psichologe, bando pamiršti, bet viskas vėl „sukyla“, prasideda stresas, turi problemų su skrandžiu, nemiga. Iš pradžių miegojo padedama vaistų, po psichologo konsultacijų pradėjo miegoti geriau, bet teisminiai procesai grąžino į tą situaciją, vėl kamuoja nemiga.

Nukentėjusiojo L. M. civilinio ieškinio dalis dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo motyvuojamas tuo, kad kaltinamųjų veiksmai sukėlė stiprius dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą ir nepatogumus. Kaltinamieji įžūliai tyčia, būdami neblaivūs, viešoje vietoje, matant M. V. ir L. V. nepilnametei dukrai, be jokios pateisinamos priežasties puolė nukentėjusįjį, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, jų brutalūs ir ciniški veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia, nukreipti į jo sveikatą, kūno neliečiamumą, negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis. Po kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jam sveikatos sutrikdymo pasekmės yra su išliekamaisiais reiškiniais – dėl patirtų traumų sumažėjo bendravimo galimybės, kadangi jis negalėjo imti nedarbingumo, privalėjo dirbti, o darbas yra tiesiogiai susijęs su bendravimu su klientais, užsakovais, projektuotojais, inžinieriais, važinėjimu po objektus, dėl to buvo patiriamas didelis stresas, diskomfortas ir psichologinė įtampa dėl išvaizdos. Po įvykio apie 3 savaites buvo juntamas nuolatinis galvos skausmas ir svaigimas, o tai sukėlė didelį nerimą dėl galvos traumos galimybės; buvo itin padidėjęs nuskelto danties jautrumas, kas akivaizdžiai sumažino galimybes tinkamai maitintis (tai yra labai svarbu sportuojant), žandikaulio skausmai, nerimas dėl nemažo rando, kuris liko po įstūmimo į krūmus; akies ir skruosto patinimas, dešinio kelio sąnario patinimas ir didelis jautrumas, kuris apribojo galimybes nevaržomai judėti (prieš tai buvo atliktos dvi menisko operacijos). Ieškinio dalyje dėl 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad dėl nuskelto danties jis kreipėsi į specialistus dėl danties atstatymo, kuris kainavo 200 Eur. Skausmo malšinimo vaistams išleido 50 Eur. Jis užsiima (duomenys neskelbtini), dalyvauja varžybose bei treniruotėse. Po įvykio jis 3 savaites negalėjo dalyvauti treniruotėse ir varžybose, dėl to neteko 500 Eur. Tai yra negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Taip pat įvykio metu buvo suplėšyta striukė (suplėšytos rankovės), kurios vertė 100 Eur, suplėšytos kelnės, kurių vertė 100 Eur, suplėšytas džemperis, kurio vertė 100 Eur. Turtinė žala grindžiama rašytiniais įrodymais, kuri buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis L. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jam buvo padaryti sužalojimai, veido nubrozdinimai, kraujosruvos, galvos svaigimas, kelio patinimas, nuskeltas priekinis dantis, subraižyta dešinė ranka, kraujosruvos viršutinėje kūno dalyje. Kreipėsi į specialistus dėl danties atstatymo, kainavo 200 Eur. Iš pradžių buvo šokas, išgąstis. Sveikatos sutrikimus juto apie mėnesį. Tai buvo pakaušio srityje, galvos svaigimas, danties jautrumas, taip pat mėlynės, kelio skausmai. Žandikaulio skausmus juto tris ar keturias savaites, dėl to buvo sunku kramtyti kietą maistą. Turi randą ant rankos, kuris liks visam gyvenimui. Tą vakarą buvo su džinsais, džemperiu, striuke, kurie konflikto metu buvo apgadinti, t. y. striukė ir džemperis buvo suplėšyti, sudraskyti. Daiktams buvo apie mėnesis laiko, jie pirkti internetu, pateiks dokumentus. Tų daiktų nenešioja, bet turi juos pasidėjęs, nes teko juos nufotografuoti. Taip pat prašo 500 Eur sumos – sporto komandoje yra nustatytos kainos, už treniruotes, varžybas. Po įvykio jis dirbo, bet sportuoti negalėjo, nes buvo kelio patinimas, diskomfortas. Jo pagrindinė darbovietė yra kita, (duomenys neskelbtini) kaip papildoma veikla, iš kurio per mėnesį gauna apie 700 Eur. Prašo 3000 Eur neturtinės žalos iš kiekvieno kaltinamojo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad nuo L. V. panaudoto fizinio smurto prieš M. V. nukentėjusiosios striukė, rankinė ir džinsai buvo apgadinti. Šių daiktų akivaizdžius apgadinimus patvirtina 2022 m. gegužės 13 d. daiktų apžiūros protokolas ir prie jo esančios fotonuotraukos (1 t., b. l. 82–86). Nors byloje nėra pateikta daiktų įsigijimo kvitų kopijų, patvirtinančių daiktų vertes, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kad civiliniame ieškinyje nurodytų sugadintų daiktų vertės yra akivaizdžiai per didelės, priešingai laikytina, kad jos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisia iš L. V. nukentėjusiajai 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat byloje nustatyta, kad nuo kaltinamųjų A. B., G. S. ir L. V. bendrai panaudoto fizinio smurto prieš L. M. nukentėjusiojo džinsai, džemperis ir striukė buvo apgadinti. Šių daiktų akivaizdžius apgadinimus patvirtina 2022 m. birželio 10 d. daiktų apžiūros protokolas ir prie jo esančios fotonuotraukos (1 t., b. l. 126–131). Nors byloje nėra pateikti drabužių (džinsų, džemperio ir striukės) įsigijimo kvitai, patvirtinančių jų vertes, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kad civiliniame ieškinyje nurodytų sugadintų drabužių vertės yra akivaizdžiai per didelės, priešingai laikytina, kad jos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Taip pat L. M. prašo priteisti 200 Eur už danties atstatymą ir 500 Eur už negautas pajamas iš sporto komandos. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) komandos direktoriaus raštas apie tai, kad per mėnesį klubo žaidėjas gauna nuo 500 iki 700 Eur sumą (4 t., b. l. 18). Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėto rašto teisingumu. L. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis 3 savaites negalėjo dalyvauti treniruotėse ir varžybose. Taigi bent 500 Eur gaunama suma per mėnesį, o L. M. civiliniame ieškinyje patvirtino, kad jis nesportavo ne 4 savaites, kas sudaro mėnesį, o 3 savaites. L. M. nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad jis per 3 savaites galėjo gauti iš (duomenys neskelbtini) klubo būtent 500 Eur. Todėl nukentėjusiajam priteistinos negautos pajamos atitinkamai proporcingai mažinamos (500 Eur x 3 / 4 = 375 Eur). Byloje yra pateiktas banko išrašas, iš kurio matyti, kad L. M. 2021 m. lapkričio 12 d. sumokėjo 150 Eur už ortodonto paslaugas (4 t., b. l. 19), todėl ši suma, nurodyta ieškinyje, mažinama (200 Eur – 50 Eur = 150 Eur). Iš kaltinamųjų taip pat prašoma priteisti 50 Eur nukentėjusiajam už skausmą malšinančių vaistų įsigijimą. Atsižvelgus į L. M. padarytų sužalojimų pobūdį, pripažintina, kad nukentėjusiajam buvo poreikis vartoti skausmą malšinančius vaistus. Kadangi tokios išlaidos nėra patvirtintos jokiais rašytiniais dokumentais (nėra aišku, kokių įmonių vaistai buvo vartojami ir kokie kiekiai), priteisiama pusė – 25 Eur – už skausmą malšinančių vaistų įsigijimą. Tokia suma laikytina protinga ir teisinga.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priteisia iš kaltinamųjų A. B., G. S. ir L. V. solidariai nukentėjusiajam 850 Eur (300 Eur už sugadintus džinsus, striukę ir džemperį + 150 Eur už danties atstatymą + 375 Eur už negautas pajamas + 25 Eur už skausmą malšinančių vaistų įsigijimą) turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl M. V. ir L. M. priteistinų neturtinės sumos dydžių, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose, kai padaryti nežymaus pobūdžio (BK 140 straipsnis) sveikatos sutrikdymai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-843/2016 – priteista 300 Eur neturtinė žala už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – kaltinamoji iš nugaros pusės trenkė nukentėjusiajai du kartus į nugaros sritį su raktų ryšuliu, o nukentėjusiajai atsisukus į kaltinamąją, kaltinamoji trenkė nukentėjusiajai dar vieną smūgį raktais į veido sritį, vėliau pastūmė nukentėjusiąją ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajai į dešinę šlaunį ir dešinę blauzdą, tokiu būdu, mušdama nukentėjusiąją, kaltinamoji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimus plaštakose bei poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-348/2017 – priteista 500 Eur neturtinė žala už padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą – galvos smegenų traumą, lengvą formą, poodinę hematomą kairio smilkinio srityje bei kraujosruvą kairės akies vokuose – paakyje bei kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-300/2017 – priteista 800 Eur neturtinė žala už nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. muštines žaizdas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, viršutinio žandikaulio kairės pusės III danties vainiko lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės II danties vainiko nuskėlimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-768/2020 – priteista 1000 Eur neturtinė žala už nežymų sveikatos sutrikdymą sudavus medine lazda ne mažiau vieno karto A. B. į dešinę ranką ir galvą ir taip padarius muštinę dešinio smilkinio srities žaizdą; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-360/2021 – priteista 1 000 Eur neturtinė žala, už dvi veikas, kai vienos metu A. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajai kumščiu į nugarą, po to vieną kartą smogė jai galva, pataikydamas į nukentėjusiosios kaktos – viršugalvio sritį, ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, o antrame epizode, kai A. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, tyčia vieną kartą smogdamas R. A. kumščiu į nugarą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį sužalojimą – dešinės nugaros pusės sumušimą viršutinio mentės kampo srityje su išilginės juostos formos smulkiu paviršiniu odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu aplinkui. Kita vertus, didesnės sumos priteistinos bylose, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-493/2020 – priteista iš kaltinamųjų solidariai 3000 Eur neturtinė žala už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, dešinės akies sumušimu su poodinėmis kraujosruvomis, su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje rankoje; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020 – priteista 2000 Eur neturtinės žalos už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje ir juosmenyje, penkiolikto danties panirimu, odos nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kairės pusės XI-o šonkaulio lūžiu; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-290/2020 – priteista 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai 3 kartus iššovė pistoletu į L. V. bei raktų ryšuliu sudavė mažiausiai 3 smūgius pastaram į pakaušį, taip nukentėjusiajam padarė šautinius kiaurinius šlaunų ir kairio kelio sąnario sužalojimus su kraujo susikaupimu kairio kelio sąnaryje, kairio šlaunikaulio vidinio gumburo ir kairio kelio girnelės defektus, dalinio vidinio kairio kelio girnelės raiščio plyšimą, kas komplikavosi kairio kelio sąnario potraumine gonartroze, kremzlės suminkštėjimu ir kairio kelio sąnario kontraktūra, odos nubrozdinimą pakaušyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. V. sveikatą (tyčia rankomis pastūmė M. V., taip ją pargriovė ant šaligatvio, dėl to nukentėjusioji griūdama kliudė stiklinį alaus bokalą ir susižalojo dešinės koją kelio srityje, po to jis rankomis sugriebė nukentėjusiąją M. V. už plaukų ir jos dešinės rankos, trenkė ją kūnu į mikroautobusą, po to jis rankomis vėl sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir bloškė ją į ten stovėjusio visureigio variklio dangtį, dėl poodinių kraujosruvų pakaušio dešinėje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, pjautinės žaizdos dešinio kelio srityje, nežymiai sutrikdė sveikatą). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji įvykio metu, tiek ir po įvykio patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir stresą. Po įvykio ji kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jai buvo suteikta skubi medicinos pagalbos paslauga dėl kelio žaizdos (1 t., b. l. 167).

Taigi nėra abejonių, kad M. V. ne tik po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir iki šiol patiria tam tikrus neigiamus padarinius jos psichinei sveikatai. Tokią išvadą patvirtina byloje pateikti lankymaisi psichologo konsultacijose laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki pat 2023 m. vasario mėn. (4 t., b. l. 47–55). Be to, po nusikalstamos veikos padarymo ji tam tikrą laiką negalėjo tinkamai vaikščioti. Pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Sutiktina, kad prieš nukentėjusiąją pavartotas fizinis smurtas vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė jos sveikatai, emocinei būsenai, saugumo jausmui, kita vertus, byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų priteisti M. V. prašomą neturtinės žalos dydį – 4000 Eur.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios M. V. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš L. V. priteistinas 900 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 900 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jai gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama paprastai teismų praktikoje. Teismas atsižvelgia, kad randai M. V. liko ne veido srityje (žmonės bendraudami paprastai pirmiausia atkreipia dėmesį į veide esančius pokyčius), o kojoje. Tai, kad civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ateityje nukentėjusiajai bus reikalinga atlikti kelio operaciją, taip pat nesudaro pagrindo priteisti jai prašomą 4000 Eur neturtinės žalos dydį. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios dukra lankosi pas psichologą, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl M. V. neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl sprendžiamas klausimas dėl jos dydžio nukentėjusiajai, o ne jos dukrai.

Analogiškai ir nukentėjusiojo L. M. atveju teismas įvertina, kad kaltinamieji A. B., G. S. ir L. V. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatą, t. y. dėl bendrai kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto L. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotojoje dalyje, krūtinėje, nugaroje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir juosmens dešinėje pusėje, muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, kairio II-o danties vainiko nuskėlimas, kairės rankos II-o piršto žaizda. Prieš nukentėjusįjį gana intensyviai buvo naudojamas fizinis smurtas. Taigi ir šiuo atveju nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad L. M. įvykio metu, tiek ir po įvykio patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir stresą.

Pasak nukentėjusioji L. M., jam buvo šokas, išgąstis. Sveikatos sutrikimus juto apie mėnesį. Tai buvo pakaušio srityje, galvos svaigimas, danties jautrumas taip pat mėlynės, kelio skausmai. Žandikaulio skausmus jautė tris ar keturias savaites, dėl to buvo sunku kramtyti kietą maistą. Turi randą ant rankos. Pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamųjų kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais gana intensyviais, daugkartiniais smurtiniais veiksmais. Sutiktina, kad prieš nukentėjusįjį pavartotas tokio intensyvumo fizinis smurtas vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė jo sveikatai, emocinei būsenai, saugumo jausmui.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo L. M. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš kaltinamųjų solidariai nustatytinas 700 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 700 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jų turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jam gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama paprastai teismų praktikoje. Byloje nenustatyta, kad L. M. dėl savo emocinės būklės lankėsi pas psichologą, nenustatyta, kad jis iki šiol patiria kokius nors itin neigiamus išgyvenimus (priešingai nei nukentėjusioji M. V.). Teismas taip pat nenustatė, kad nukentėjusiajam po nagrinėjamo įvykio liko itin nemažas randas (po įstūmimo į krūmus), kaip teigiama civiliniame ieškinyje. Nukentėjusysis teisme nenurodė jokių kitų liekamųjų reiškinių, neigiamai darančių įtaką jo kasdieniam gyvenimui.

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 162,55 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiųjų M. V. ir L. M. gydymu, priteisimo ir prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 163–169). Padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje, iš kurios matyti, kad M. V. suteiktų paslaugų kaina – 51,06 Eur, o L. M. – iš viso 111,49 Eur. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių M. V. ir L. M. buvo gydomi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, padaryti nusikalstamais kaltinamojo L. V. veiksmais (M. V. atveju), taip pat nusikalstamais visų kaltinamųjų veiksmais (L. M. atveju), tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir nukentėjusiųjų gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, išlaidos nukentėjusiųjų gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 162,55 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamųjų tokiomis dalimis, t. y. iš L. V. priteisti 51,06 Eur už M. V. gydymą, o iš kaltinamųjų A. B., G. S. ir L. V. solidariai priteisti 111,49 Eur už L. M. gydymą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. Mikulskas dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu nuo 2021 m. spalio 19 d. (1 t., b. l. 147–149), tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusiųjų atstovas ikiteisminio tyrimo metu kartą susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 150–152, 127–128, 82–87), ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą išreikalauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (1 t., b. l. 154–155), taip pat pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 158–159). Be to, advokatas R. Mikulskas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius nukentėjusiųjų vardu, šis procesinis dokumentas nėra itin mažos apimties (4, 5 lapai). Bylos nagrinėjimo teisme metu teikė prašymą prijungti papildomus įrodymus, susijusius su nukentėjusiųjų patirta žala (4 t., b. l. 18–19, 47–65). Byla teisme išnagrinėta per devynis teisiamuosius posėdžius pilno įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusiojo atstovas buvo aktyvus bylą nagrinėjant teisme (pavyzdžiui, aktyviai užduodavo klausimus apklausiamiems asmenims). Taip pat byloje pateikti banko išrašai, patvirtinantys, kad M. V. sumokėjo R. Mikulskui 1936 Eur už atstovavimą baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 100), o L. M. – 1936 Eur ir 1815 Eur pagal sąskaitas faktūras (4 t., b. l. 101–102).

Remdamasis tuo, kas nustatyta, teismas priteisia nukentėjusiajai M. V. iš L. V. 1936 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Tokios išlaidos, teismo nuomone, yra teisingos, protingos ir sąžiningos. Kita vertus, teismas mano, kad L. M. patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas (iš viso 3751 Eur) yra aiškiai per didelės. Teismas pažymi, kad advokatas R. Mikulskas byloje gynė dviejų nukentėjusiųjų interesus dėl to paties nagrinėjamo įvykio. Advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikė prašymą išreikalauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, taip pat pateikė vaizdo įrašą gindamas abiejų nukentėjusiųjų interesus. Parengti M. V. ir L. M. civiliniai ieškiniai pagal savo turinį ir apimtį itin nesiskiria vienas nuo kito. Bylą nagrinėjant teisme, advokato didesnės apimties teisinių paslaugų teikimas L. M. buvo susijęs su tuo, kad prieš jį smurtavo daugiau kaltinamųjų, nei prieš M. V., taip pat kad įrodinėtinos aplinkybės dėl smurto panaudojimo prieš L. M. buvo didesnės apimties (pavyzdžiui, dėl suduotų smūgių skaičiaus) nei dėl smurto panaudojimo prieš M. V.. Kita vertus, vien tuo remiantis L. M. nėra pagrindo priteisti beveik dvigubai didesnes išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nei M. V.. Teismo vertinimu, 2850 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (dėl aptarto advokato didesnės apimties teisinių paslaugų teikimo aspekto) L. M. bus protingos, teisingos ir sąžiningos. Kaltinamieji padarė nusikaltimą kartu, jų indėlis į nusikaltimo padarymą yra iš esmės vienodas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš jų išieškotinos lygiomis dalimis (po 950 Eur).

VI. Kiti klausimai

L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 112–115). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 165–167). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 23–26). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktine laikmena (2 t., b. l. 54) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš L. V. priteisti nukentėjusiajai M. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš L. V. priteisti nukentėjusiajai M. V. 1936 Eur (tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš A. B., G. S. ir L. V. solidariai priteisti nukentėjusiajam L. M. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. B., G. S. ir L. V. priteisti nukentėjusiajam L. M. po 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš L. V. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 51,06 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir šešis euro centus), susijusius su M. V. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Iš A. B., G. S. ir L. V. solidariai priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 111,49 Eur (šimtą vienuolika eurų ir keturiasdešimt devynis euro centus), susijusius su L. M. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktine laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) savivaldybėje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)@probacija.lt, telefonas (duomenys neskelbtini)). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.