Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-337-440/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-12
Bylos Nr.: e2A-337-440/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00179-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: A. M.
Ieškovas: L. M.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-337-440/2021Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00179-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-767/2021 pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. M., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nutraukti tarp L. M. (buv. M.) ir A. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 118, dėl atsakovo A. M. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti turėtas santuokines pavardes – M., M.; 3) pripažinti bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(5980 Eur vidutinės rinkos vertės), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (169 Eur vidutinės rinkos vertės), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(74 Eur vidutinės rinkos vertės), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (39 Eur vidutinės rinkos vertės), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (614 Eur vidutinės rinkos vertės), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (297 Eur vidutinės rinkos vertės), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (30 Eur vidutinės rinkos vertės), žemės sklypą, kurio plotas 1,3061 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3481 Eur vidutinės rinkos vertės), žemės sklypą, kurio plotas 1,7075 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7980 Eur vidutinės rinkos vertės), esančius (duomenys neskelbtini), traktorių MTZ 80L, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2500 Eur vertės), traktorinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės), cisterną karvėms girdyti (400 Eur vertės) ir elektrinę burokėlių tarkavimo mašiną (50 Eur vertės), šį turtą natūra priteisti A. M.; iš A. M. L. M. už šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisti 11206 Eur (9331 Eur +1875) kompensaciją; 4) priteisti A. M. natūra santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: nupenėtą kiaulę (300 Eur vertės), kapotas malkas, apie 6 m³ (200 Eur vertės), šiltnamį (100 Eur vertės), palydovinę anteną (40 Eur vertės), dvigubo pjovimo medieną, apie 8 m³ (1300 Eur vertės), 17 mėsinių vištų (bendros 200 Eur vertės), 3 dedekles vištas ir 1 gaidį (20 Eur vertės), karvę (Lietuvos juodmargė) Nr. (duomenys neskelbtini), karvę (Juodmargė mėsinės veislės) Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę (žalioji mėsinių veislės) Nr. (duomenys neskelbtini) po 800 Eur (bendros 2400 Eur vertės); šaldiklį (150 Eur vertės), 2 dujų balionus (bendros 40 Eur vertės), skalbyklę (100 Eur vertės), dušo kabiną (250 Eur vertės), batutą (100 Eur vertės), bulvių kasamąją (450 Eur vertės), cisterną srutoms traukti iš tvarto, kanalizacijai (600 Eur vertės), šienapjovę „Claas“ (500 Eur vertės), purkštuvą (350 Eur vertės), plūgą (200 Eur vertės), plūgą (200 Eur vertės), kultivatorių (700 Eur vertės), malkų skaldyklę (100 Eur vertės), traktorinį stumdytuvą (400 Eur vertės), keltuvą (600 Eur vertės). L. M. už A. M. tenančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteisti 4650 Eur piniginę kompensaciją; 5) nepilnametės dukters V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina L. M.; 6) nustatyti, kad atsakovas A. M. su nepilnamete dukra V. M. bendraus nenustatant konkrečių apribojimų pagal galimybes ir poreikius, atsižvelgiant į dukters sveikatos būklę, mokymąsi, dienos užimtumą, režimą, poilsio laiką ir kitas svarbias aplinkybes, susitikimus prieš protingą laiką suderinus su dukters motina; 7) priteisti iš A. M. dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2019 m. vasario 1 d. iki dukros pilnametystės; 8) priteisti iš A. M. dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. imtinai, viso 6200 Eur; 9) nepilnametės dukters V. M. išlaikymui skirtų lėšų ir turto tvarkytoja nustatyti motiną L. M.; 10) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė L. M. su atsakovu A. M. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau šalys bendravo nuo 1999 m. Ieškovei laukiantis sūnaus jie nusprendė apsigyventi kartu ir 2000 m. kovo 27 d. įsigijo būstą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)., bei 3 ha dirbamos žemės. Dalį pinigų sodybos įsigijimui šeima skolinosi iš atsakovo brolio, skolą jam po truputį atidavinėjo iš šeimos lėšų. Visą laiką šalys dirbo ne tik samdomus darbus, bet ir augino savo gyvulius: karves, kiaules, laikė naminius paukščius, savo reikmėms augino daržoves. Įsigyta sodyba buvo apleista, todėl sutuoktiniai ją nuolat tvarkė. Atsakovas nevengdavo išgerti, neblaivus būdavo konfliktiškas, terorizuodavo ieškovę, neva ji pernelyg ilgai užsibūna darbe, reikšdavo jai priekaištus dėl buities. Po daugkartinių dukros V. prašymų ji su dukra 2016 m. liepos mėnesį paliko namus. 2016 m. rugpjūčio 13 d. naktį neblaivus atsakovas, atvykęs pas ją ir dukrą, elgėsi agresyviai, smurtavo. Šeima yra visiškai iširusi, galimybių ją išsaugoti nėra, atsakovas gyvena su kita moterimi. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis – atsakovo alkoholinių gėrimų vartojimas, ieškovės užgauliojimas ir įžeidinėjimas. Ieškovė santuokos metu jokių santykių su kitu vyru neturėjo. Atsakovas pažeidė sutuoktinio lojalumo, pagarbos pareigas, dėl to santuoka nutrauktina dėl jo kaltės.

3. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemė ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2, buvo įgytas šalims jau vedant bendrą ūkį, ieškovei laukiantis sūnaus, likus trims savaitėms iki jo gimimo bei trims mėnesiams iki santuokos sudarymo. Pirkimo metu sodyba buvo avarinės būklės – netinkama gyventi. Visą bendro gyvenimo laiką šalys kartu remontavo statinius: keitė langus, įvedė vandentiekį, kanalizaciją, pastatė dušą, klozetą, skalbyklę ir t. t. Taip pat tvarkė ir prižiūrėjo aplinką: pastatė šiltnamį, įrengė aptvarą naminiams paukščiams. Būstas buvo įsigytas šeimai, nes ieškovė tuo metu jau laukėsi ir jie su atsakovu ieškojo būsto, atitinkančio šeimos reikmes. Formaliai šalys sodybą pirko kaip jungtinės veiklos partneriai, jos pagerinimus atliko kartu, taip pat iš bendrų lėšų grąžino pasiskolintus pinigus sodybos pirkimui. Atsižvelgiant į tai, prašė nekilnojamąjį turtą, registruotą atsakovo vardu (gyvenamąjį namą, sandėlį, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, daržinę, sandėlį, kiemo statinius, 3 ha žemės sklypą) pripažinti bendru turtu ir už atsakovui atitenkančią turto dalį ieškovei iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją.

4. Taip pat, kaip jungtinės veikos rezultatas buvo įgytas traktorius „MTZ 80L“, 2 500 Eur vertės, traktorinė priekaba, 800 Eur vertės, cisterna karvėms girdyti, 400 Eur vertės, elektrinė burokėlių tarkavimo mašina, 50 Eur vertės. Visi šie daiktai po faktinių skyrybų liko pas atsakovą. 2016 m. spalio 26 d. atsakovas dėl akių, kad nereiktų dalintis su ieškove, traktoriaus registraciją savo vardu panaikino. Tačiau atsakovas ir toliau traktoriumi naudojasi, faktiškai jis liko jo savininku. Traktorių šalys įsigijo prisidėję lėšų iš parduoto bendrai įgyto traliuko. Visi išvardinti kilnojamieji daiktai pripažintini bendru sutuoktinių turtu, faktiškai priteistini atsakovui, o ieškovei priteistina kompensacija.

5. Be to, ieškovė prašo padalinti šalių gyvenimo skyrium pradžioje, t. y. 2016 m. liepos 1 d., buvusį bendrą kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. egzistavo toks šalių dalintinas kilnojamasis turtas: nupenėta kiaulė, 300 Eur vertės, kapotos malkos, 200 Eur vertės, šiltnamis, 100 Eur vertės, palydovinė antena, 40 Eur vertės, dvigubo pjovimo mediena, 1 300 Eur vertės, 17 mėsinių vištų, bendros 200 Eur vertės, 3 dedeklės vištos ir 1 gaidys, 20 Eur vertės, karvė ir telyčaitė, bendros 2 400 Eur vertės, šaldiklis, 150 Eur vertės, 2 dujų balionai, bendros 40 Eur vertės, skalbyklė, 100 Eur vertės, dušo kabina, 250 Eur vertės, batutas, 100 Eur vertės, bulvių kasamoji, 450 Eur vertės, cisterna srutoms traukti, 600 Eur vertės, šienapjovė, 500 Eur vertės, purkštuvas, 350 Eur vertės, plūgas, 200 Eur vertės, plūgas, 200 Eur vertės, kultivatorius, 700 Eur vertės, malkų skaldyklė, 100 Eur vertės, traktorinis stumdytuvas, 400 Eur vertės, keltuvas, 600 Eur vertės. Ieškovė prašė šį šalių gyvenimo skyriumi pradžioje buvusį turtą priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 4 650 Eur piniginę kompensaciją.

6. Ieškovė kartu su atsakovu dirbo ir gaudavo atlyginimą, augino kiaules, karves. Pardavę jaučius įsirengė priestatą, pasistatė dušą. Traktorių įsigijo prieš santuoką. Buvo nusipirkę automobilį – traliuką, kurį pardavę nusipirko traktorių. Už traktorių mokėjo apie 5 000 litų. Ieškovė taip pat prisidėjo prie jo įsigijimo, panaudojo gautus savo draudimo pinigus (apie 400 litų), taip pat davė už dekretą gautus pinigus. Atsakovas traktorių perrašė savo mamai, kad nereiktų jo dalintis. Taip pat kartu įsigijo priekabą, cisterną.

7. Dukters V. M. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi ją ir dukrą sieja glaudus ryšys, dukra iki šiol gyvena su ja, ji viena rūpinasi dukters poreikiais, o atsakovas savo pareigų dukrai neatlieka. Dukros išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur kiekvieną mėnesį. Kadangi atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2016 m. liepos mėnesio, iš jo prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, viso – 6 200 Eur.

Atsiliepimas

8. Atsakovas A. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – M., M.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamąją vietą kartu su motina L. M.; 4) priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečio vaiko V. M. išlaikymui po 150 Eur, kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 5) pavesti L. M. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko V. M. išlaikymui mokamas išlaidas; 6) priteisti iš ieškovės L. M. atsakovui A. M. už vaiko O. M. išlaikymą nuo 2016 metų liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. 3300 Eur; 7) priteisti iš ieškovės L. M. atsakovui A. M. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; 8) likusioje dalyje ieškovės L. M. reikalavimus atmesti.

9. Nurodė, kad visuomet stengėsi dėl šeimos gerovės, visą laiką dirbo, savo jėgomis darė namų ūkio pagerinimo darbus. Alkoholiu nepiktnaudžiavo, vartojo tik progomis ir saikingai. Ieškovė pati ėmė bodėtis šeimyniniu gyvenimu, užmezgė naujus santykius su kitu vyru, tapo nelojali, negerbė atsakovo kaip žmogaus ir neteikė moralinio palaikymo. Atsakovo prašymus atvirai pasikalbėti ignoravo, nedėjo pastangų išsaugoti santuoką. Visgi, kadangi abi šalys per mažai puoselėjo asmeninius santykius, atsakovo įsitikinimu, santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės. Atsakovas nesutinka, kad jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Šis turtas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo, o santuokos metu ieškovė šio turto iš esmės nepagerino. Nesutiko, kad kilnojamasis turtas (traktoriaus, traktorinės priekabos, cisternos karvėms girdyti ir elektrinės burokėlių tarkavimo mašinos) būtu pripažintas daline šalių nuosavybe ir padalintas tarp sutuoktinių. Dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios dienai buvusio turto atsakovas pažymi, jog ieškovė nutylėjo svarbias aplinkybes. Išsikeldama iš namų ieškovė pasiėmė ne tik savo asmeninius daiktus, bet ir automobilį „Audi Avant“, skalbimo mašiną, patalynę, indus, puodus, stalo įrankius, malkas, šaldytą mėsą, nešiojamąjį kompiuterį, todėl laikytina, kad namų apyvokos daiktus šalys pasidalino geruoju. Ieškovės nurodyti namų apyvokos daiktai buvo skirti namų ūkiui išlaikyti, o jų rinkos kaina buvo žemesnė, nei nurodė ieškovė. Atkreipė dėmesį, jog pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimo byloje dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu. Be to, žemės ūkio technika atsakovo buvo įgyta kartu su broliu skirtingais laikotarpiais, todėl negali būti pripažinta bendrąja su ieškove nuosavybe. Taip pat atsakovas nesutinka, kad turtas būtų dalijamas jam priteisiant daiktus realiai, o ieškovei iš jo priteisiant piniginę kompensaciją. Turtas turėtų būti padalintas natūra, kiek įmanoma laikantis lygių dalių principo.

10. Namą su žeme atsakovas įsigijo prieš du metus iki pradedant kartu gyventi su ieškove. Ieškovei išeinant, atsakovas sakė jai pasiimti gyvulius ir juos parduoti, bet ji neėmė. Po pusmečio atsakovas gyvulius pardavė, tačiau gautus pinigus su ieškove nesidalijo. Atsakovas kultivatorių ir bulviakasę įgijo iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus pajus, kuriuos įgijo, kai dar su ieškove kartu negyveno. Šienapjovė, mediena priklauso atsakovo broliui Zenonui. Atsakovas atiduoda ieškovei burokų tarkavimo mašiną. Atsakovas medienos neturėjo. Ieškovė yra pasiėmusi skalbyklę. Atsakovas namuose turi du dujų balionus. Vieną dujų balioną, šaldiklį gali atiduoti ieškovei. Kiaulės, karvės ir vištų atsakovas nebeturi. Pati ieškovė išsivežė mėsą, malkas. Atsakovas šiltnamį perstatė iš naujo. Atsakovas sutinka palydovinę anteną atiduoti ieškovei.

11. Atsakovas sutinka, kad dukters V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė neskiria dukters išlaikymui 400 Eur per mėnesį, mano, kad vaikui per mėnesį pakanka 300 Eur, be to, prie vaiko išlaikymo prisideda ir valstybė. Todėl prašo iš jo dukrai priteisti išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Jis nėra nusišalinęs nuo dukros priežiūros. Normaliai bendrauja su dukra, nuperka jai dovanų, kartu pramogauja, leidžia laisvalaikį. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka. Pradėję gyventi skyriumi, turėjo du nepilnamečius vaikus. Su ieškove iš namų išsikėlė dukra V. M., o su atsakovu liko gyventi sūnus O. M. Kiekviena iš šalių vykdė prievolę išlaikyti vaiką, kuris faktiškai gyveno su juo. Be to, išlaikymą dukrai atsakovas teikė natūra. Atsakovas prie dukters išlaikymo per mėnesį prisideda 100 Eur suma. Ieškovė prie sūnaus O. M. išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui taip pat buvo reikalinga 300 Eur suma per mėnesį, todėl prašė iš ieškovės priteisti 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

12. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, jog nepilnametės V. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitinka vaiko interesus. Iš vaiko tėvo turi būti priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad ji visuomet įtarė atsakovą turint nesantuokinių ryšių. Šeimyninis gyvenimas ieškovei tapo nepakeliamas dėl atsakovo nesveiko pavydo, kontrolės ir smurtavimo. Dėl atsakovo agresijos ieškovė neteko namų, užgyvento turto. Ieškovė iki šiol gyvena viena. Sodybą šalys pirko, pagerinimus atliko ir pirkimui paskolintus pinigus grąžino kaip jungtinės veikos partneriai (sugyventiniai). Ieškovės prašoma 200 Eur išlaikymo dukrai suma nesiekia net pusės minimaliojo išlaikymo sumos (430 Eur) ir negali būti laikoma nepakeliama našta atsakovui. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas dukrai V. jokios paramos neteikė. Atsakovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui O. M. priteisimo, kadangi sūnus yra pilnametis ir atsakovas nebeturi pagrindo veikti sūnaus vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovės L. M. patikslintą ieškinį ir atsakovo A. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paliko L. M. pavardę „M.“, o A. M. – pavardę „M.“. Nustatė nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. M.. Nustatė, kad A. M. su nepilnamete dukra V. M. bendraus nenustatant konkrečių apribojimų pagal galimybes ir poreikius, atsižvelgiant į dukters sveikatos būklę, mokymąsi, dienos užimtumą, režimą, poilsio laiką ir kitas svarbias aplinkybes, susitikimus prieš protingą laiką suderinus su dukters motina. Priteisė iš atsakovo A. M. nepilnametei dukrai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė L. M. nepilnametei V. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo A. M. nepilnametei dukrai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), 4650 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pripažino bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), traktorių MTZ 80L, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cisterną karvėms girdyti, ir elektrinę burokėlių tarkavimo mašiną. Šį turtą natūra priteisė A. M., o L. M. iš A. M. už šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisė 11 206 Eur piniginę kompensaciją. Padalino santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą taip: ieškovei L. M. priteisė 4 kubinius metrus dvigubo pjovimo medienos, 650 Eur vertės, palydovinę anteną, 40 Eur vertės, šaldiklį, 150 Eur vertės, dujų balioną, 20 Eur vertės, skalbyklę, 100 Eur vertės; atsakovui A. M. priteisė 4 kubinius metrus dvigubo pjovimo medienos, 650 Eur vertės, šiltnamį, 100 Eur vertės, dujų balioną, 20 Eur vertės, dušo kabiną, 250 Eur vertės, bulvių kasamąją, 450 Eur vertės, cisterną srutoms traukti, 600 Eur vertės, šienapjovę, 500 Eur vertės, purkštuvą, 350 Eur vertės, du plūgus, bendros 400 Eur vertės, kultivatorių, 700 Eur vertės, malkų skaldyklę, 100 Eur vertės, traktorinį stumdytuvą, 400 Eur vertės, keltuvą, 600 Eur vertės; priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei L. M. 2 080 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo A. M. 782,17 Eur piniginę kompensaciją už suvartotą santuokos metu įgytą turtą. Priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei L. M. 1128,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės L. M. atsakovui A. M. 1376,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš ieškovės L. M. valstybės naudai 28,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, o iš atsakovo A. M. – 30,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

15. Teismas nustatė, kad L. M. ir atsakovas A. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Iki santuokos sudarymo šalims, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. M. ir (duomenys neskelbtini) – dukra V. M.. Atsakovas A. M. 2000 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą, klėtį, sandėlį, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, daržinę, sandėlį bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., bei 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuokos metu nei viena iš šalių nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys gyveno ieškovo vardu registruotame turte, gyvenamąjį namą rekonstravo, pastatė jo priestatą. Gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 64,63 kv. m. iki 77.69 kv. m. 2016 m. liepos mėnesį ieškovė su nepilnamete dukra V. M. išsikėlė iš namų. Nuo to laiko šalys bendro ūkio nebeveda.

16. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, kad atsakovas prieš ieškovę 2016 m. rugpjūčio 13 d. panaudojo fizinį smurtą. Atsakovo nepagarbą sutuoktinei patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimai, kuriuose A. M. sutuoktinę vadina nepagarbiais žodžiais ir kitaip išreiškia nepagarbą jai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Teismas, įvertinęs liudytojų Ž. J., E. K., O. M., H. M. parodymus, į bylą ieškovės pateiktu V. M. susirašinėjimu su atsakovu, sprendė, jog įrodyta, kad būdama santuokoje L. M. užmezgė artimus santykius su kitu asmeniu, nedėjo pastangų santuokai išsaugoti, todėl ją taip pat pripažintino kalta dėl santuokos iširimo. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys viena kitos negerbia, yra neigiamai nusistačiusios viena kitos atžvilgiu, nesistengė išsaugoti santuokos ir konstatavo, kad L. M. ir A. M. santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Teismas sprendė, kad A. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypas, įgytas 2000 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, yra bendroji dalinė šalių nuosavybė. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad įgyjant turtą šalys jau artimai bendravo, ieškovė laukėsi jų pirmagimio, kuris gimė (duomenys neskelbtini), t. y. vos po dvidešimt penkių dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, ieškovės paaiškinimu, kad būsto, kuriame galėtų gyventi šeima, šalys ieškojo kartu, abu apžiūrėjo ginčo sodybą ir nusprendė ją pirkti, aplinkybe, kad abi šalys turėjo savo lėšų, dalį pasiskolino iš atsakovo brolio ir šią skolą atidavinėjo iš bendrų šeimos lėšų, taip pat iš bendrų lėšų remontavo sodybą, taip pat remdamasi šias aplinkybes patvirtinančiu liudytojos A. M. paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad šalys, gyvendamos ginčo name ir vesdamos bendrą ūkį, jį iš esmės pagerino, (gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 64,63 kv. m. iki 77,69 kv. m.). Teismas sprendė, kad turto pagerinimai buvo atlikti tiek abiejų šalių darbu, tiek jų abiejų lėšomis pagal kiekvieno galimybes, kadangi abi šalys dirbo ir gavo pajamas, o gyvendamos kartu ir rūpinosi turtu bei šeimos poreikių tenkinimu. Teismas padarė išvadą, kad tiek gyvenamąjį namą su priklausiniais, tiek žemės sklypą šalys įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip jungtinės veiklos partneriai, siekdami name gyventi, o žemę dirbti, ūkininkauti, ką jie vėliau ir darė.

18. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, byloje esančiomis fotonuotraukomis, liudytojų paaiškinimais, pripažino, kad šalys iš bendrų lėšų įsigijo traktorių, traktorinę priekabą, cisterną karvėms girdyti, elektrinę burokėlių tarkavimo mašiną. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šalys turėjo žemės, kurią dirbo, kad traktorius buvo registruotas atsakovo vardu, kurį 2019 m. spalio mėnesį, šalims gyvenant skyrium, atsakovas perrašė broliui Č. M., bei įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad traktorių šalys buvo įsigijusios savo reikmėms, pardavę turėtą traliuką, pripažino, kad traktorius buvo įgytas abiejų šalių kaip jungtinės veiklos rezultatas. Taip pat teismas įvertinęs, kad šalys ūkininkavo, laikė gyvulius, pripažino, kad šalys įsigijo ir traktorinę priekabą, cisterną karvėms girdyti bei burokėlių tarkavimo mašiną. Teismo įsitikinimu, atsakovo paaiškinimas, kad turtas nuosavybės teise priklausė jo broliams, tik buvo laikomas šalių kieme, yra nelogiškas ir nepagrįstas, o atsakovas tik siekia išvengti šio turto dalybų su ieškove.

19. Teismas įvertinęs, kad nėra nustatyta, kad kažkuri iš šalių būtų išskirtinai daugiau prisidėjusi prie turto įsigijimo ir pagerinimo bei tai, kad abi šalys dirbo, pinigų skolinosi iš atsakovo brolio, kuriam skolą grąžino gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, t. y. iš bendrų lėšų, gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypus, traktorių, traktorinę priekabą, cisterną karvėms girdyti bei elektrinę burokėlių tarkavimo mašiną pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe ir šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį tenkino.

20. Teismas sprendė, kad šalys šį turtą įgijo lygiomis dalimis ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovė iš namų yra išsikėlusi ir jau ne vienerius metus gyvena atskirai, o atsakovas liko juose gyventi, toliau dirba žemę ir naudojasi technika, tenkino ieškovės reikalavimą turtą padalinti jį priteisiant natūra atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją. Teismas nustatęs, kad atsakovas žemės sklypą 2020 m. padalijo į du atskirus, kurių vienas įvertintas 3481 Eur, o kitas – 7980 Eur, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 5 980 Eur, klėties – 355 Eur, sandėlio – 137 Eur, viralinės – 119 Eur, tvarto – 634 Eur, daržinės – 221 Eur, šulinio – 59 Eur, už atsakovui priteisiamą nekilnojamąjį turtą ieškovei priteisė ieškovės prašomą 9 331 Eur kompensacija. Teismas nustatęs, kad traktoriaus vertė yra 2 500 Eur, traktorinės priekabos – 800 Eur, cisternos – 400 Eur, burokėlių tarkavimo mašinos – 50 Eur, pripažinęs, kad šie daiktai buvo įgyti šalių kaip bendroji dalinė nuosavybė ir juos priteisus natūra atsakovui, iš jo ieškovei priteisė pusė jų vertės dydžio kompensaciją, t. y. 1 850 Eur.

21. Teismas atsižvelgęs į patikslintame ieškinyje ieškovės nurodyto dalintino turto pobūdį, sutuoktinių lygiateisiškumo principą, skirtingas šalių pozicijas dėl turto padalinimo būdo, sprendė, kad šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių visas turtas turėtų būti dalijamas ne natūra. Teismas įvertinęs, kad dalies ieškovės nurodyto turto natūra padalinti neįmanoma (karvės ir telyčaitė parduotos, kiaulės ir vištos sunaudotos), nes jo nebėra, sprendė, kad gyvuliai buvo bendras sutuoktinių turtas, todėl už juos gautos lėšos privalėjo būti pasidalintos. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė neįrodė jos nurodomos galvijų vertės (po 800 Eur), ieškovei iš atsakovo priteisė pusės už gyvulius gautų lėšų suma, iš viso 502,17 Eur.

22. Teismas nurodė, kad natūra padalinti negalima ir šalių bendro gyvenimo pabaigos metu buvusių, tačiau šiuo metu nebeegzistuojančių kiaulės, vištų ir gaidžio. Dėl kiaulės atsakovas paaiškino, kad ją papjovus mėsą vežėsi ir ieškovė, ieškovės nurodytos kiaulės vertės nenuginčijo. Kad iš papjautos kiaulės gavo mėsos iš dalies pripažino ir ieškovė (teismo posėdžio metu teigė gavusi gabaliuką lašinių ir apie kilogramą mėsos). Teismas sprendė, kad už papjautą kiaulę ieškovei priteistina kompensacija mažintina, priteisiant ieškovei 100 Eur. Teismas įvertinęs, kad vištų (tiek mėsinių, tiek dedeklių) ir gaidžio ieškovė teigė negavusi, o atsakovas paaiškino, kad jie jau suvartoti, duomenų, kad ieškovė būtų gavusi iš jų naudos, nėra, atsakovas nepateikė duomenų apie kitokią jų vertę, todėl už juos ieškovei iš atsakovo priteisė 110 Eur kompensaciją. Teismas įvertinęs, kad malkos yra suvartotos, dalį jų vežėsi ir ieškovė, iš atsakovo ieškovei priteistiną kompensacija mažino iki 70 Eur. Iš viso ieškovei už suvartotą santuokos metu įgytą turtą iš atsakovo priteisė 782,17 Eur piniginę kompensaciją.

23. Teismas nustatė, kad dvigubo pjovimo mediena, cisterna srutoms traukti, šienapjovė ir keltuvas buvo laikomi šalių kieme, šalys juos naudojo kaip savo, prižiūrėjo ir remontavo, atsakovo brolis Z. M. tik kartais paimdavo daiktus, o panaudojęs juos grąžindavo. Teismas sprendė, kad atsakovo versija apie kitą daiktų savininką yra tik siekis išvengti pareigos juos pasidalinti su ieškove. Teismas įvertino ir tai, kad traktorių atsakovas perrašė savo brolio vardu šalims jau gyvenant skyriumi, kas rodo jo nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pajus pardavė šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog bulvekasę ir traktorių atsakovas įsigijo iki šalims pradedant gyventi kartu, be to sprendė, kad byloje nėra nustatyta, kad būtent už parduotus pajus gautas lėšas atsakovas nusipirko bulvekasę ir traktorių. Teismui nekilo abejonių, kad daiktai buvo įgyti bendram namų ūkiui (žemei, gyvuliams) prižiūrėti, todėl visą ieškovės nurodytą turtą teismas pripažino bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

24. Taip pat teismas nustatė, kad gyvenimo skyrium pradžios momentu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė šį turtą: šiltnamį, 100 Eur vertės, palydovinę anteną, 40 Eur vertės, dvigubo pjovimo medieną, 1 300 Eur vertės, šaldiklį, 150 Eur vertės, 2 dujų balionus, bendros 40 Eur vertės, skalbyklę, 100 Eur vertės, dušo kabiną, 250 Eur vertės, bulvių kasamąją, 450 Eur vertės, cisterną srutoms traukti, 600 Eur vertės, šienapjovę, 500 Eur vertės, purkštuvą, 350 Eur vertės, 2 plūgus, bendros 400 Eur vertės, kultivatorių, 700 Eur vertės, malkų skaldyklę, 100 Eur vertės, traktorinį stumdytuvą, 400 Eur vertės, ir keltuvą, 600 Eur vertės, ir įvertinęs, kad atsakovas nepateikė duomenų apie kitokią turto vertę nei nurodė ieškovė, konstatavo, kad viso šalių dalintino turto balanso vertę sudaro 6 080 Eur.

25. Teismas sprendė, kad dvigubo pjovimo mediena gali būti padalinta natūra ir šalims priteistina lygiomis dalimis (kiekvienam po 4 kubinius metrus, kurių vertė 650 Eur), ieškovei taip pat priteistinas šis turtas: palydovinė antena, 40 Eur vertės, šaldiklis, 150 Eur vertės, 1 dujų balionas, 20 Eur vertės, skalbyklė, 100 Eur vertės, iš viso ieškovei priteistina turto už 960 Eur. Žemės ūkio padargai ir turtas, kurio neįmanoma atsieti nuo namų ūkio, priteistini atsakovui, likusiam gyventi šalių gyvenamajame name. Teismas sprendė, kad atsakovui be medienos priteistinas šis turtas: šiltnamis, 100 Eur vertės, 1 dujų balionas, 20 Eur vertės, dušo kabina, 250 Eur vertės, bulvių kasamoji, 450 Eur vertės, cisterna srutoms traukti, 600 Eur vertės, šienapjovė, 500 Eur vertės, purkštuvas, 350 Eur vertės, du plūgai, bendros 400 Eur vertės, kultivatorius, 700 Eur vertės, malkų skaldyklė, 100 Eur vertės, traktorinis stumdytuvas, 400 Eur vertės, keltuvas, 600 Eur vertės. Iš viso atsakovui priteistina turto už 5 120 Eur. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2080 Eur kompensaciją.

26. Teismas nustatęs, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, užtikrina jos priežiūrą, būtinųjų poreikių tenkinimą, mergaitė gyvena su mama, yra išreiškusi norą su ja gyventi, šalių nepilnametės dukters V. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

27. Teismas įvertinęs, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamete dukra nėra, atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti nepilnametės V. M. bendravimo su tėčiu tvarka neprieštarauja šalių ir vaiko interesams, todėl šį reikalavimą tenkintino visiškai.

28. Teismas atsižvelgęs, kad šalių nepilnametė dukra V. yra 16 metų, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyvena (duomenys neskelbtini)bendrabutyje, nešioja akinius, taip pat jai atliekamas ortodontinis gydymas breketais, ieškovė dukros naudai yra sudariusi gyvybės draudimo sutartį, kas mėnesį mokas įmokas po 35 Eur, įvertinęs tai, kad nors atsakovui sprendimu yra priteisiamas nekilnojamasis turtas, taip pat didesnė dalis kilnojamojo turto, jam teks pareiga ieškovei sumokėti nemažą piniginę kompensaciją, abi šalys dirba ir gauna panašaus dydžio darbo užmokesčius, ieškovė už dukrą kas mėnesį gauna vaiko pinigus, sprendė, kad nepilnametei V. M. iš tėvo A. M. priteisė išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

29. Įvertinęs tai, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio atsakovas neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo nepilnametei dukrai V. M. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 31 mėnesį, skaičiuojant po 150 Eur, iš viso – 4650 Eur.

30. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti iš ieškovės 3 300 Eur įsiskolinimą už vaiko O. M. išlaikymą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., teismas pažymėjo, kad vaiko išlaikymo lėšos priklauso ne vienam iš tėvų, bet pačiam vaikui, o tėvai tik tvarko šias lėšas uzufrukto teise ir atsižvelgdamas į tai, kad priešieškinio pateikimo metu O. M. jau buvo pilnametis ir vėliau pats pareiškė ieškinį ieškovei dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, konstatavo, kad atsakovui vaiko išlaikymo lėšos nepriklauso ir negali būti priteisiamos, todėl šioje dalyje atsakovo priešieškinį atmetė.

31. Teismas tenkinęs 80 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 1128,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinęs 75 procentus priešieškinio reikalavimų, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1376,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nustatęs, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 58,54 Eur, šias išlaidas priteisė iš abiejų šalių proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai – iš ieškovės valstybės naudai priteisė 28,54 Eur, o iš atsakovo – 30 Eur šių išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

32. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

32.1. Nuo 2016 m. liepos 1 d. ieškovė iš šalių namų išsikraustė gyventi kitur. Atsakovas šią situaciją vertina, kad ieškovė paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus nesirūpino šeima. Dėl šios aplinkybės atsakovas pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo ir jo nepilnamečiui vaikui priteisimo nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios. Tokiu atveju, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės elgesio, kai ji paliko šeimą ir ja nesirūpino, todėl atsakovas, mano, kad ieškovės kaltės prezumpcija nebuvo paneigta.

32.2. Teismas nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo nevertino įvykių chronologine tvarka, todėl sutuoktinių kaltės klausimas yra išspręstas netinkamai. 2016 metais atsakovas iš kitų asmenų sužinojo, kad ieškovė yra jam neištikima ir turi santykius su kitu vyru. Įtarimus sustiprino, kad ji ilgiau užsibūdavo darbe, o grįžusi namo dar ilgai kalbėdavo telefonu. Atsakovas klausdavo su kuo ji bendrauja, tačiau ieškovė atsisakydavo įvardinti savo pašnekovą. Atsakovas užsakė ieškovės telefoninio pokalbių išklotinę ir sužinojo telefono numerį asmens su kuriuo ieškovė bendravo. Kai šie faktai iškilo aikštėn, ieškovė nebematė pagrindo toliau gyventi kartu, todėl 2016 m. liepos 1 d. ji iškraustė gyventi kitur. Atsakovas norėjo, kad ieškovė grįžtų gyventi į šeimą, todėl siūlė taikytis ir toliau gyventi kartu, tačiau ieškovė ignoruodavo bet kokią ieškovo iniciatyvą susitaikyti.

32.3. 2016 m. rugpjūčio 13 d. atsakovui atvykus į ieškovės gyvenamąją vietą pasikalbėti, tarp šalių įvyko konfliktas, ko pasėkoje buvo panaudotas smurtas. Vėliau atsakovui supratus, kad nepavyks susitaikyti, todėl tarp sutuoktinių dingo pagarba vienas kitam. Minėtas negatyvus atsakovo elgesys susiformavo, kai ieškovė galutinai paliko šeimą ir teismo nurodytas atsakovo elgesys nelėmė santuokos pabaigos.

32.4. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatęs konkrečių sutuoktinio (atsakovo) pareigų santuokoje pažeidimų faktų, atsakovo kaltę konstatavo nesant tam pakankamo pagrindo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpciją (kurios ieškovė nepaneigė), netinkamai ir ne iš esmės įvertinę byloje pateiktus įrodymus. Atsakovo procesinis elgesys neturėjo ir nebegali turėti įtakos faktiškai iširusiai santuokai, negyvenant kartu nuo 2016 m. liepos 1 d.

32.5. Teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, subjektyviai vertino įrodymus, nepagrįstai atmesdamas liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, kuriais atsakovas įrodinėjo savo aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti kaip jungtinės veiklos rezultatą bendrąją dalinę nuosavybę į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą bei gyvenamąjį namą ir kitus statinius) ir kilnojamąjį turtą – traktorių, traktorinę priekabą, cisterną, burokėlių tarkavimo mašiną.

32.6. Atkreipia dėmesį, kad traktoriaus priekaba atsakovui nepriklauso, pagal pateiktus dokumentus traktoriaus priekaba visada priklausė atsakovo broliui Z. M.. Traktorius buvo įgytas kito broliaus Č. M., todėl vėliau jam buvo gražintas, nes jis kartu su broliais ūkininkavo. Traktorius įgytas iki santuokos sudarymo ir nėra jokių įrodymų, kad jo vertė buvo pagerinta ieškovės darbu arba jos lėšomis. Nors ieškovė nurodė, kad traktorius buvo įgytas pardavus „traliuką“, tačiau iki santuokos tokio turto neturėjo ir jokių įrodymų apie tai byloje nėra, todėl šie daiktai nepagrįstai teismo įtraukti į dalintiną turto masę ir pripažinti bendrąją daline nuosavybe. Tai, kad po civilinės bylos iškėlimo, bet dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo traktorius buvo perduotas faktiniam jo savininkui, turto padalijimui įtakos nedaro, nes pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimo byloje dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (CK 3.67 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 1 dalis).

32.7. Sprendžiant ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė nuosavybė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalis, siekdama pagrįsti reikalavimus dėl turto, registruoto vieno iš partnerio asmeninės nuosavybės teise, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turi įrodyti ne tai, kad turėjo galimybių prisidėti prie turto sukūrimo, bet kad realiai, esant partnerių susitarimui, savo turtiniu įnašu, lėšomis ar darbu, prisidėjo prie turto sukūrimo ar įsigijimo. Nesant kitų įrodymų, kurias būtų siekiama pagrįsti bylos šalių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo turinį, ieškovės argumentai laikytini neįrodytais.

32.8. Sudarydamas sutuoktinių turto balansą, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo. Teismas nesiimdamas papildomų veiksmų turto rinkos vertei nustatyti padarė materialinės teisės normų pažeidimą, nulėmusį neteisėto sprendimo priėmimą. Turėdamas pareigą nustatyti dalintino turto vertę, teismas nenustatė ūkyje naudojamos technikos rinkos vertės, nepagrįstai vadovavosi ieškovės nurodytomis kainomis. Teismas dalindamas santuokos metu įgytą turtą nesiaiškino, kokį turtą pasiėmė ieškovė pradėdama gyventi skyriumi. Be savo asmeninių ir namų apyvokos daiktų ieškovė pasiėmė automobilį „Audi 80“, nešiojamąjį kompiuterį, šaldytą mėsą, malkas, skalbyklę. Šias aplinkybes atsakovas nurodė atsiliepime, tačiau teismas šių daiktų į dalintiną turtą neįtraukė ir kainos nenustatinėjo. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad yra pasiėmusi skalbyklę, tačiau teismas priteisė skalbyklę atsakovui, o ieškovei kompensaciją.

32.9. Teismas turtą sutuoktiniams padalijo nukrypdamas nuo CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ir teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamo turto padalijimo natūra. Atsakovas nebeūkininkauja, todėl neprieštarauja, kad santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai būtų padalinti natūra, kadangi jis neturi realios galimybės išmokėti priteistą kompensaciją.

32.10. Teismas nepagrįstai į dalinto turto masę įtraukė daiktus, kurie civilinės bylos iškėlimo metu nebeegzistavo, nes buvo skirti namų išlaikymui ir buvo sunaudoti. Dėl to, atsakovas neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl kainos ar pateikti įrodymus, kurias galima pagrįsti savo poziciją. Nėra aišku, kokiais kriterijais teismas vadovavosi nustatant sunaudoto turto kainą bei atitinkamai mažinant priteistiną kompensaciją ieškovei.

Atsiliepimas

32.11. Atsakovas nesutinka, kad gautos lėšos už parduotas karves turi būti dalintos su ieškove. Pirma, gyvuliai buvo realizuoti, po tai kai šalys pradėjo gyventi skyriumi. Antra, atsakovas karves saugojo ir prižiūrėjo savo sąskaita, o gautos lėšos buvo skirtos namų ūkiui išlaikyti, už kurį atsakovė reikalauja kompensacijos.

32.12. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino atsakovo turtinės padėties dėl jo finansinių galimybių sumokėti kompensaciją ieškovui, todėl nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010.

32.13. Teismas nepagrįstai atsisakė spręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo klausimus. Pradėjus gyventi šalims skyriumi, su atsakovu liko gyventi nepilnametis sūnus O. M., o su ieškove nepilnametė duktė V. M.. Ieškovė gyvendama skyriumi jokių santykių su nepilnamečiu vaiku nepalaikė ir neteikė jam jokio materialinio išlaikymo. Atsakovas pilnai išlaikė savo sūnų, t. y. vykdė vaiko išlaikymo prievolę už ieškovę. Atsakovas manė, kad tą patį daro ieškovė, todėl dėl išlaikymo įsiskolinimo nekėlė. Iškėlus civilinė bylą paaiškėjo, kad ieškovė visiškai dukters išlaikymo neteikė, todėl atsakovas iškėlė sūnaus išlaikymo klausimą. Nors O. M. būdamas pilnametis inicijavo ieškovei civilinės bylos iškėlimą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, tačiau prašymas priteisti išlaikymas skaičiuojamas nuo vaiko pilnametystės. Pirmos instancijos teismas neįtraukdamas O. M. į šios bylos procesą suinteresuotu asmeniu ir atsisakydamas spręsti klausimą dėl jo išlaikymo dydžio, kai jis buvo nepilnametis ir įsiskolinimo priteisimo padarė esminė proceso pažeidimą, kas sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

33.1. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus pagrindžiančius esminius atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimus, smurtavimą, girtavimą ir kitokį netinkamą elgesį, lėmusi šeimos iširimą. Ieškovė ne savo noru su nepilnamete dukra išėjo iš savo namų, tai padaryti buvo priversta būtent atsakovo elgesio. Atsakovas žodžiais negali paneigti buvusį psichologinį ir fizinį smurtą, nes šie faktai užfiksuoti rašytiniais oficialiais dokumentais. Teiginiai apeliaciniame skunde, kad dėl skyrybų kalta yra ieškovė yra akivaizdus ir grubus melas. Be pačios ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų, psichologinis ir fizinis smurtas įrodytas oficialiais teisėsaugos institucijų dokumentais, kurie proceso metu nebuvo nuginčyti ir turi neabejotiną aukštesnę įrodomąją galią. Išsamūs ir patikimi ieškovės seserų notariškai patvirtinti parodymai taip pat nebuvo paneigti.

33.2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad iki santuokos sudarymo ir po jos santykiai buvo normalūs, o tai reiškia, kad atsakovas pripažino, jog su ieškove kūrė bendrą ateitį gerokai iki oficialios santuokos įregistravimo. Ieškovė pateikė teismui įrodymus ir paaiškino, kaip tvarkė bendrą ūkį, kaip siekė ir įsigijo bendrus namus, kitas gėrybes, įskaitant bet neapsiribojant „traliuku“, traktoriumi, žemės ūkio technika ir padargais. Teisminio proceso metu buvo atliktas gyvenamojo namo kadastro duomenų patikslinimas, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad namas rekonstruotas ir t.t. Taigi, nepaneigiamas akivaizdus ieškovės indėlis ir iki santuokos įregistravimo, ir po to. Byloje yra įrodyta, kad ieškovė savo ir bendromis su atsakovu lėšomis (dalį lėšų pasiskolino ir iš bendrų lėšų atidavė) įsigijo būstą, žemę ir priklausinius. Atsakovui formaliai turtą užregistravus tik savo vardu, ieškovė savo lėšomis ir darbu gerino atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad faktiškai turtas įgytas bendrai ir šeimos poreikiams tenkinti, nes gimė vaikas ir šalims reikėjo kur bendrai gyventi.

33.3. Atsakovas be psichologinio ir fizinio smurto, naudojo ir ekonominį smurtą. Neteikė jokios paramos ieškovei, neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai. Ieškovė su nepilnamete dukra buvo priversta išeiti „kaip stovi“ į „niekur“. Atsakovas neleido pasiimti iš namų praktiškai nieko, net maisto. Todėl apeliaciniame skunde yra meluojama apie ieškovės išėjimo iš namų aplinkybes.

33.4. Proceso metu nebuvo nustatyta ir nepasitvirtino nei vienas faktas dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovas, nepagrįstai kaltindamas ieškovę neištikimybe, pats nesulaukęs skyrybų pabaigos, ėmė demonstruoti viešai santykius su kita moterimi, su kuria santykius, kaip paaiškėjo, užmezgė dar iki ieškovei su nepilnamete dukra išeinant iš namų. Apie tai įrodymus ieškovė teismui buvo pateikusi. Taip pat ieškovė teismui suteikė galimybę įsitikinti atsakovo gyvenimo būdu, girtavimo aplinkybėmis ir pasekmėmis, pradedant nuo besaikio alkoholio vartojimo, teisės vairuoti praradimu, baigiant smurto naudojimu ir policijos pajėgų iškvietimu, jų pagalba. Visos šios aplinkybės teismo neliko nepastebėtos ir atitinkamai buvo įvertintos. Ieškovė teismui buvo pateikusi duomenis, kad jai buvo teikiama psichologinė pagalba, dėl atsakovo veiksmų jai pašlijo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata.

33.5. Tai, kad teismas padalijo turtą ne taip kaip pageidautų atsakovas, nesudaro savaime pagrindo naikinti teismo sprendimo. Turto padalijimo būdas, taip pat turto pripažinimas bendru yra sąžiningas. Atsakovas viską uzurpavo, tiek nekilnojamąjį turtą, tiek kilnojamąjį, tiek gyvulius ir naminius paukščius. Atsakovas savo veiksmais akivaizdžiai parodė, kad nori viso turto, tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo, tiek gyvulių, tiek naminių paukščių. Jam paliko visa užgyventa namų buitis. Teismas priėmė racionalų ir logišką sprendimą turto atžvilgiu, priteisiant ieškovei adekvačias kompensacijas. Kompensacijų sumos paskaičiuotos neužaukštintomis vertėmis, šios vertės nebuvo atsakovo nuginčytos. Byloje vadovautasi valstybės įmonės Registrų centro nurodytomis vertėmis, kurios yra ženkliai mažesnės nei atlikus privatų vertinimą. Visas turtas yra likęs atsakovui, jo yra valdomas, bet to, dalį turto atsakovas yra vienasmeniškai realizavęs.

33.6. Prieš 2020 n. sausio 7 d. teismo posėdį gauti dokumentai patvirtino, kad atsakovas bendrai su ieškove užgyveno traktorių, tačiau atsakovas bijodamas jo dalybų traktorių pardavė už 50 Eur savo broliui Č. M.. Tai akivaizdžiai apsimestinis sandoris, kuriuo nesiekiama jokių teisinių padarinių. Traktorius kaip buvo šalių kieme, taip ir tebėra, kaip buvo atsakovo naudojamas, taip jo ir liko naudojamas. Ieškovė kartu su atsakovu įsigijo jos užfiksuotą techniką, daugybę metų naudojo ją žemės ūkyje, iš bendrų lėšų tvarkė, atlikinėjo technikines apžiūras, pirko dalis ir pan. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai teisingai šiuos objektus paliko atsakovui, kompensuojant sąžiningai ieškovei.

33.7. Atsakovas apeliaciniame skunde meluoja, kad neva ieškovė išsigalvoja aplinkybes dėl „traliuko“. Byloje esančioje nuotraukoje šalia „traliuko“ užfiksuotas atsakovas su šalių sūnumi O. M.. Byloje įrodyta, jog ieškovė su atsakovu ilgai iki santuokos sudarymo (šalys artimiau bendravo nuo 1999 metų, sūnus jau gimė (duomenys neskelbtini) metais, tais pačiais metais įsigijo bendrai būstą, kad turėtų jauna šeima kur gyventi ir auginti vaiką, (duomenys neskelbtini) metais gimė antras vaikas) vedė bendrą ūkį ir beveik vienuolika metų (nuo 2005 m.) santuokoje gyveno, kol 2016 m. liepos 1 d. ieškovė neapsikentusi su nepilnamete dukra buvo priversta palikti namus dėl atsakovo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimų. Būtent, 2020 m. liepos 1 d., laikytina šalių gyvenimo skyrium data ir turtas dalintinas egzistavęs šiai datai, priteisiant ieškovei kompensacijas. Ieškovė pagrįstai prašė taikyti tokį būdą, kuris galimas ir pagal įstatymą, ir pagal suformuotą teismų praktiką.

33.8. Atsakovo argumentai, kad turtas yra jo asmenis yra nepagrįsti. Ieškovė sunkiai dirbo namų ūkyje, prižiūrėjo daržus, augino gyvulius ir naminius paukščius, iš to šeima maitinosi, augo du vaikai. Kad šeima ūkiškai gyveno ir buvo gyvulių ir naminių paukščių, dirbama žemė patvirtino ir ieškovė, ir liudytojai, to nepaneigė ir atsakovas.

33.9. Kompensacijų sumos paskaičiuotos minimalios. Teismo sprendimo naikinimas prilygtų ieškovės nuskriaudimui. Ieškovė paliko savo namus ir išėjo gyventi į nežmogiškas sąlygas, kur neturi netgi elementarios kanalizacijos. Gavusi kompensaciją, galėtų su nepilnamete dukra įsigyti nors kuklų savo būstą.

33.10. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nepriteisė išlaikymo įsiskolinimą už pilnametį sūnų, yra nepagrįsti. O. M. yra veiksnus žmogus, pats sprendžia dėl savo teisių ir pareigų bei pats turi inicijuoti dėl to teisminius procesus. Esant Osvaldui nepilnamečiui, jokių reikalavimų ieškovei atsakovo iniciatyva, kaip Osvaldo įstatyminio atstovo, nebuvo pateikta, nors ieškovė visada sūnų rėmė, jam suteikė būstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

35. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

36. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

37. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 118. Iki santuokos sudarymo ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. M., o (duomenys neskelbtini) – dukra V. M..

38. Atsakovo A. M. vardu 2000 m. gegužės 5 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu įsigijo kilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, klėtį, sandėlį, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, daržinę, sandėlį bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2. Šalys gyveno ieškovo vardu registruotame name, kurį rekonstravo, pastatė jo priestatą. Gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 64,63 kv. m. iki 77.69 kv. m. Santuokos metu nei viena iš šalių nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo A. M. vardu yra registruotos transporto priemonės – 2014 m. balandžio 5 d. registruota transporto priemonė „Yamaha SA14“, valst. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. birželio 16 d. registruota transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 5 d. registruota transporto priemonė „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu nuo 2020 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų jų priekabų registre buvo registruotas ratinis traktorius „MTZ 80L“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Ūkinių gyvūnų registre nuo 2017 m. vasario 4 d. atsakovo vardu nėra registruotą ūkinių gyvūnų. Ūkinių gyvūnų registre 2016 m. liepos 1 d. buvo registruota Lietuvos juodmargių veislės karvė (Nr. (duomenys neskelbtini), juodmargė mėsinių veislės karvė (Nr. (duomenys neskelbtini), žalioji mėsinių veislės telyčia (Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2004 m. spalio 8 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pajus už bendrą 7446 Lt (2156,51 Eur) kainą. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu 2014 m. gruodžio 29 buvo įregistruota transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo išregistruota 2016 m. rugsėjo 28 d.

39. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-38373-16 patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo jam susitaikius su nukentėjusiąja L. M..

Žemesnės instancijos teismas

40. Šalys gyveno ieškovo vardu registruotame gyvenamajame name, kurį rekonstravo, pastatė jo priestatą. Gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 64,63 kv. m. iki 77.69 kv. m. 2016 m. liepos mėnesį ieškovė su nepilnamete dukra V. M. išsikėlė iš namų. Nuo to laiko šalys bendro ūkio nebeveda. Šalys dirba ir gauna pastovias pajamas.

Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo

41. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su santuokos nutraukimo pagrindu dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji 2016 m. liepos 1 d. paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus nesirūpina šeima, todėl ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama.

42. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

43. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

44. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

45. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abejiems sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

48. Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės paaiškinimų, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-38373-16, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šalims susitaikius, nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo sutuoktinę L. M.. Iš kartu su ieškiniu į bylą pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis nustatyta, kad atsakovas savo sutuoktinę vadino nepagarbiais žodžiais, ją menkino, taip sutuoktinei išreikšdamas nepagarbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto skunde nurodytą aplinkybę, jog jis siekė išsaugoti šeimą, vertinant kartu su paminėtais rašytiniais įrodymais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas dėjo visas pastangas, kad būtų išsaugota jo ir ieškovės santuoka. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kurios leistų padaryti tokias išvadas. Apelianto nepagarba sutuoktinei, agresyvus elgesys sutuoktinės atžvilgiu, neigiamas nusistatymas prieš sutuoktinę ir šeimoje atsiradusių problemų sprendimas panaudojant smurtą prie sutuoktinę sudaro pagrindo išvadai, kad toks elgesys negalėjo padėti atkurti gerus tarpusavio santykius, išsaugoti šeimą, ir vertintinas priešingai, kaip nenoras išsaugoti šeimą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo.

49. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nebuvo paneigta ieškovės kaltės prezumpcija, priešingai pirmosios instancijos teismas įvertinęs liudytojų Ž. J., E. K., O. M., H. M. parodymais, į bylą ieškovės pateiktu V. M. susirašinėjimu su atsakovu sprendė, jog būdama santuokoje L. M. užmezgė artimus santykius su kitu asmeniu, nedėjo pastangų santuokai išsaugoti, todėl ją taip pat pripažino kalta dėl santuokos iširimo. Taigi nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą ir nesugebėjo rasti tinkamo sprendimo dėl šeimoje kilusių problemų, susijusių su sutuoktinių tarpusavio santykiais, todėl ir santuokos iširimą iš esmės lėmė abiejų sutuoktinių elgesys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abi šalys viena kitos negerbia, yra neigiamai nusistačiusios viena kitos atžvilgiu ir nesistengė išsaugoti santuokos. Apelianto argumentai, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai motyvavo išvadas, nepagrįsti.

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog tiek apeliantas, tiek ieškovė yra kalti dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

51. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, šis turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (1 punktas), lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (5 punktas).

52. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

54. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

55. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

56. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).

57. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas 2000 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, iki šalims sudarant santuoką. Kad šalys apeliantui įsigyjant nekilnojamąjį turtą artimai bendravo įrodo, tai, kad ieškovė laukėsi šalių pirmagimio, kuris gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus dvidešimt penkioms dienoms nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.

59. Ieškovė teigė, kad kartu su atsakovu ieškojo sodybos, kur galėtų jų šeima gyventi kartu, taip pat, kad abu su atsakovu savo turimomis lėšomis įsigijo gyvenamąjį namą ir kitus statinius bei žemės sklypą, o trūkstamas lėšas skolinosi iš atsakovo brolio, kurias vėliau abu su sutuoktiniu grąžino. 2019 m. rugsėjo 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad gyvenamojo namo pradinė vertė (iki namo remonto) 2000 Eur. Kad ieškovė apeliantui įsigyjant nekilnojamąjį turtą turėjo lėšų, matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. AB bankas „Hansabankas“ išrašo už laikotarpį nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. m iki 2002 m. gegužės 18 d., todėl tikėtina, kad ieškovė galėjo prisidėti prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo. (CPK 185 straipsnis). Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl nekilnojamojo turto įsigijimo kaip bendros nuosavybės, patvirtino liudytoja A. M. duodama paaiškinimus 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu, kuri nurodė, kad ieškovei laukiantis pirmagimio, esant 8 mėnesius nėščiai, abi šalys jai pasakojo, jog turi nusižiūrėję namą, kurį susitvarkys ir eis ten gyventi. Liudytojai pirmą kartą nuvažiavus į šalių namus (ginčo turtą), vaikas dar buvo mažas, namas dar nebuvo pilnai sutvarkytas, tačiau šalys jame gyveno, vedė bendrą ūkį, augino daržus, laikė gyvulius. Taip pat tokias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai liudytojų A. M., I. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių, pagrįstai nesirėmė liudytojų Z. M., H. M., Č. M., E. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais dėl šalių bendravimo iki santuokos, dėl nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių, kadangi šie liudytojai tikėtina galėjo su ieškove, kaip apelianto sugyventine, susipažinti vėliau, nei šalys pradėjo gyventi kartu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta aplinkybė, kad ieškovė iškarto atsakovo vardu įsigijus gyvenamąjį namą neapsigyveno šiame name, nepaneigia aplinkybės, kad šalys vedė bendrą ūkį, kadangi, kaip nurodė pačios šalys ir apklausti liudytojai, namas buvo prastos būklės ir jis buvo apie du metus remontuojamas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir apeliantas ginčo nekilnojamąjį turtą laikė bendrąją nuosavybe ir siekė jame nuolatos įsikurti bendram gyvenimui.

60. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl ginčo objekto įgijimo bendrosios nuosavybės pagrindu, tačiau pabrėžiama, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrai, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421-2020, 35 punktas).

61. Įvertinus tai, kad gyvenamąjį namą ir žemės sklypą atsakovas įsigijo likus nepilnam mėnesiui iki šalių vyriausiojo vaiko gimimo, kad ieškovė prisidėjo savo turimomis lėšomis prie nekilnojamojo turto pirkimo, kad abu rūpinosi būsto įrengimu, remontu ir kita, bei tai, kad šalys atsakovo vardu registruotame gyvenamajame name gyveno ir naudojosi kitais esamais statiniais bei žemės sklypu iki 2016 m. liepos 1 d., daroma išvada, kad šalys gyvendami kaip sugyventiniai, veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir buvo išreiškę savo valią, susitarę bei nusprendę įsigyti bendrosios nuosavybės teise ginčo nekilnojamąjį turtą savo šeimos interesų tenkinimui.

62. Iš šalių paaiškinimų, liudytojo Z. M. paaiškinimo 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys gyvenamąjį namą iš esmės pagerino maždaug iki santuokos sudarymo. Ieškovė kartu su atsakovu iki santuokos vesdama bendrą ūkį prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo lėšomis, darbu. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė neturėjo lėšų, tačiau iš byloje esančių AB bankas „Hansabankas“ išrašo už laikotarpį nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. m iki 2002 m. gegužės 18 d., sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d., 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. sausio 1 d. matyti, kad ieškovė turėjo lėšų ir realiai galėjo jomis prisidėti prie gyvenamojo namo pagerinimo. Pažymėtina, kad ieškovė prisidėjo lėšomis prie gyvenamojo namo pagerinimo pripažįsta ir pats apeliantas apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieškovė jam davė 400 Lt, kuriuos jis prašo pripažinti dovana. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad ji 400 Lt dovanojo atsakovui, priešingai, ji teigia, kad šią sumą buvo gavusi už draudimą ir ją davė atsakovui namo remontui. Pažymėtina, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kokia konkrečia asmeninių lėšų suma prie namo remonto prisidėjo ieškovė, tačiau tai nepaneigia, kad ji turėjo galimybę prisidėti savo lėšomis bei darbu prie namo pagerinimo. Kad gyvenamasis namas buvo pagerintas nurodė tiek šalys, tiek tai akivaizdžiai matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, iš kurių nustatyta, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 64,63 kv. m. iki 77,69 kv. m.

63. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai kaip jungtinės veiklos rezultatą pripažino ieškovės dalinę nuosavybę į kilnojamąjį turtą traktorių „MTZ 80L“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cisterną karvėms girdyti ir elektrinę burokėlių tarkavimo mašiną. Apeliantas nurodė, kad traktoriaus priekaba priklausė jo broliui Z. M., o traktorius – broliui Č. M.. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad traktorius buvo nupirktas už lėšas gautas pardavus „traliuką“, kadangi tokio turto iki santuokos neturėjo.

64. Nors apeliantas teigia, kad traktorius „MTZ 80L“ priklausė jo broliui Č. M. ir tai patvirtino liudytoju teismo posėdžio metu paklaustas pats Č. M., tačiau byloje esanti Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos 2016 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis paneigia apelianto argumentus. Iš šios sutarties matyti, kad apeliantas A. M. už 50 Eur sumą pardavė Č. M. ratinį traktorių „MTZ 80L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančios Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2021 m. sausio 6 d. pažymos, šios pirkimo-pradavimo sutarties ir traktoriaus registracijos paso (duomenys neskelbtini)pagrindu 2016 m. spalio 26 d. traktorius buvo registruotas Č. M. vardu. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kada A. M. vardu buvo registruotas traktorius, tačiau ginčo nėra, kad traktorius buvo įsigytas iki santuokos. Byloje esanti fotonuotrauka patvirtina, kad šalys turėjo „traliuką“, tai, kad šalys iki santuokos turėjo „traliuką“ patvirtino ir 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas Z. M., todėl tikėtina, kad traktorių šalys galėjo įsigyti už lėšas gautas pardavus „traliuką“. Byloje nebuvo pateikta traktoriaus priekabos dokumentų, nors atsakovas ir teigė, kad priekaba priklausė jo broliui Z. M.. 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas Z. M. nurodė, kad priekabą jis pirko 2003 m. ir, kai reikėdavo brolis priekabą pasiimdavo. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė priešingai, kad apelianto brolis Z. M. skolindavosi iš jų priekabą. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad priekaba stovi šalių kieme. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys iki santuokos kartu ūkininkavo, laikė gyvulius, todėl tikėtina, kad jiems ūkio darbams atlikti buvo reikalinga priekaba, kurią jie įsigijo kaip jungtinės veiklos rezultatą, kuris buvo jų turtas.

65. Pažymėtina, kad apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė priekabos pasą, kuriame nurodoma, kad priekaba įsigyta 2002 m. vasario 28 d. Z. M. vardu. Dėl pateikto dokumento apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, nenurodė priežasčių kodėl dokumentas nebuvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu įvertinus ir tai, kad byloje kilo ginčas dėl daiktų įsigijimo, bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

66. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis).

67. Kaip minėta šiuo atveju apeliantas nenurodė kodėl teikia papildomus dokumentus apeliacinės instancijos teismui, be to apeliantas nenurodė dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisako priimti pateiktą dokumentą ir jį vertinti. CPK nenumano galimybės tikslinti priimto apeliacinio skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant apeliacinį skundą.

68. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti kieme stovinti cisterna karvėms girdyti ir elektrinė burokėlių tarkavimo mašina. Byloje nėra ginčo, kad šiuos daiktus šalys naudojo dar iki santuokos. Ieškovė teigė, kad šiuos daiktus įsigijo kartu su apeliantu. Nors apeliantas nesutinka, kad šie daiktai buvo įsigyti šalių bendrai, tačiau įvertinus tai, kad šalys jau iki santuokos laikė gyvulius ir jiems prižiūrėti buvo reikalingi šie daiktai, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys cisterną karvėms girdyti ir elektrinę burokėlių tarkavimo mašiną įsigijo kaip bendrąja dalinę nuosavybę kaip jungtinės veiklos rezultatą.

69. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

70. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktas).

71. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės ūkio vedimas kartu su atsakovu, prisidėjimas prie ūkio darbų, rūpinimasis turtu bei šeimos poreikių tenkinimu, prisidėjimas savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo ir gyvenamojo namo pagerinimo bei kilnojamojo turto, t. y. traktoriaus „MTZ 80L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorinės priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cisternos karvėms girdyti ir elektrinės burokėlių tarkavimo mašinos, yra pakankama aplinkybė konstatuoti tarp šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį.

72. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šalys iki santuokos ginčo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą įgijo lygiomis dalimis ir jų indėlis į nekilnojamojo turto pagerinimą ir kilnojamojo turto išlaikymą buvo bendras, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys jau nuo 2016 m. liepos mėnesio gyvena atskirai, ieškovė išsikėlė gyventi kitur, o atsakovas liko gyventi šeimos namuose ir toliau ūkininkauja, pagrįstai iki santuokos šalių įgytą ginčo turtą priteisė natūra atsakovui, o ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinio teismo vertinimu nesudaro pagrindo kitokioms išvadoms.

74. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė kitokių iki santuokos įgyto turto verčių, nei nustatė sprendime pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu išaiškino atsakovui įrodinėjimo pareigą (CPK 226 straipsnis) bei teisę tikslinti priešieškinį ir pateikti įrodymus dėl turto verčių, tačiau apeliantas tokia teise nepasinaudojo. Teismas taip pat 2019 m. rugsėjo 18 d. posėdžio metu siūlė ieškovei atlikti turto vertinimą, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vertintojai nesudarė galimybės apžiūrėti turto, atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes neigė. Pažymėtina, kad dalijamo turto vertės nustatymas ir pagrindimas yra šalių pareiga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant byloje kitokių įrodymų, pagrįstai nustatydamas nekilnojamojo turto vertę rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančiomis nustatytomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis, o dėl kilnojamojo turto ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis šio turto vertėmis nes kitų duomenų nebuvo pateikta.

75. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atsakovas žemės sklypą 2020 m. padalijo į du atskirus, kurių vienas įvertintas 3 481 Eur, o kitas – 7 980 Eur, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 5 980 Eur, klėties – 355 Eur, sandėlio – 137 Eur, viralinės – 119 Eur, tvarto – 634 Eur, daržinės – 221 Eur, šulinio – 59 Eur, ir už apeliantui priteistą nekilnojamąjį turtą ieškovei priteisė 9331 Eur kompensaciją. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad traktoriaus vertė yra 2500 Eur, traktorinės priekabos – 800 Eur, cisternos – 400 Eur, burokėlių tarkavimo mašinos – 50 Eur bei įvertinęs, kad atsakovas kitokių verčių nenurodė, už apeliantui priteistą kilnojamąjį turtą natūra ieškovei priteisė pusės jų vertės dydžio kompensaciją, t. y. 1 850 Eur.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

76. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas nesiėmė papildomų veiksmų turto rinkos vertei nustatyti ir nepagrįstai rėmėsi ieškovės nurodytomis vertėmis.

77. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą, sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išlaidos nedalijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

78. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenimo skyrium pradžios momentu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė šį turtą: šiltnamį, 100 Eur vertės, palydovinę anteną, 40 Eur vertės, dvigubo pjovimo medieną, 1 300 Eur vertės, šaldiklį, 150 Eur vertės, 2 dujų balionus, bendros 40 Eur vertės, skalbyklę, 100 Eur vertės, dušo kabiną, 250 Eur vertės, bulvių kasamąją, 450 Eur vertės, cisterną srutoms traukti, 600 Eur vertės, šienapjovę, 500 Eur vertės, purkštuvą, 350 Eur vertės, 2 plūgus, bendros 400 Eur vertės, kultivatorių, 700 Eur vertės, malkų skaldyklę, 100 Eur vertės, traktorinį stumdytuvą, 400 Eur vertės, ir keltuvą, 600 Eur vertės. Konstatavo, kad viso šalių dalintino turto balanso vertę sudaro 6080 Eur.

79. Apeliantas nesutiko pirmosios instancijos teismo nustatytu turto balansu, nurodė, kad teismas nesiaiškino, kad ieškovė pradėdama gyventi skyriumi pasiėmė automobilį „Audi 80“, nešiojamą kompiuterį, šaldytą mėsą, malkas, skalbyklę. Be to, nors ieškovė pripažino, kad pasiėmė skalbyklę, teismas vis tiek priteisė skalbyklę ieškovei, o atsakovui kompensaciją.

80. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas nesiaiškino, kokį turtą ieškovė pasiėmė šalims pradėjus gyventi skyriumi. 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išeidama iš namų pasiėmė jos vardu registruotą transporto priemonę, o atsakovui liko kitas automobilis, taip pat pasiėmė dukrai dovanotą kompiuterį, skalbimo mašiną, kurią, kaip paaiškino ieškovė, pasiėmė jau padavus teismui ieškinį. Iš byloje esančios pažymos apie kelių transporto priemonę nustatyta, kad nuo 2014 m. gruodžio 29 d. ieškovės vardu buvo registruota transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo išregistruota 2016 m. rugsėjo 28 d. Tačiau atsakovas nenurodė jokių aplinkybių dėl šios transporto priemonės įsigijimo aplinkybių vertės, būklės, neprašė šio turto dalinti, bylos nagrinėjimo metu nereiškė priešieškinyje reikalavimo dėl šios transporto priemonės vertės priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl šios transporto priemonės vertės kompensavimo apeliantui. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovė į dalintiną turtą neįtraukė kompiuterio, tačiau priešieškinyje apeliantas taip pat nekėlė reikalavimo dėl kompiuterio ar kompensacijos už jį priteisimo. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kompiuteris buvo dovanotas durai V. M., ko atsakovas nepaneigė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra V. M. gyvena kartu su ieškove. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į dalintino turto balansą dukrai priklausančio kompiuterio.

81. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam priteisė skalbyklę, o ieškovei už jam priteistą skalbyklę kompensaciją. 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji po to, kai kreipėsi ieškiniu į teismą pasiėmė skalbimo mašiną. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovė yra pasiėmusi skalbimo mašiną ir jos atsakovas nebeturi, skalbimo mašiną priteisė ieškovei. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė ieškovei kompensaciją už skalbimo mašiną, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje, kurioje teismas pasisakė dėl priteistinos kompensacijos ieškovei, nesvarstė klausimo dėl kompensacijos ieškovei priteisimo iš atsakovo už skalbimo mašiną. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl jam priteistos skalbimo mašinos ir iš jo priteistos kompensacijos ieškovei.

82. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei natūra 4 kubinius metrus dvigubo pjovimo medienos, 650 Eur vertės, palydovinę anteną, 40 Eur vertės, šaldiklį, 150 Eur vertės, dujų balioną, 20 Eur vertės, skalbyklę, 100 Eur vertės; o apeliantui – 4 kubinius metrus dvigubo pjovimo medienos, 650 Eur vertės, šiltnamį, 100 Eur vertės, dujų balioną, 20 Eur vertės, dušo kabiną, 250 Eur vertės, bulvių kasamąją, 450 Eur vertės, cisterną srutoms traukti, 600 Eur vertės, šienapjovę, 500 Eur vertės, purkštuvą, 350 Eur vertės, du plūgus, bendros 400 Eur vertės, kultivatorių, 700 Eur vertės, malkų skaldyklę, 100 Eur vertės, traktorinį stumdytuvą, 400 Eur vertės, keltuvą, 600 Eur vertės. Taip pat priteisti iš apelianto ieškovei 2 080 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 782,17 Eur piniginę kompensaciją už suvartotą santuokos metu įgytą turtą.

83. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl dvigubo pjovimo medienos, cisternos srutoms traukti, šienapjovės ir keltuvo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe vertino ne tik ieškovės paaiškinimus, kuri nurodė, kad visi šie daiktai buvo laikomi šalių kieme, šalys juos naudojo kaip savo, prižiūrėjo ir remontavo, bet ir apelianto bei jo brolio Z. M. apklausto liudytoju paaiškinimus, kurie nurodė, kad šie daiktai yra Z. M., tik jie buvo laikomi šalių kieme. Kad šie daiktai buvo laikomi šalių namų valdos kieme, patvirtina byloje esančios nuotraukos. Šalys kartu vertėsi žemės ūkiu, augino gyvulius, todėl jiems ūkio darbams buvo būtini nurodyti daiktai, byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad šie daiktai priklauso Z. M., todėl įvertinus visumą įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad teismas pagal į bylą pateiktus duomenis vertindamas įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei įsitikinimu, kad labiau egzistuoja konkrečios aplinkybės, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Z. M. kartais paimdavo daiktus, o panaudojęs juos grąžindavo šalims ir visi šie daiktai buvo laikomi šalių kieme, šalys juos naudojo kaip savo, prižiūrėjo bei remontavo.

84. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto teiginius, kad apeliantas bulviakasę ir kultivatorių gavo už pajus, kuomet su ieškove dar kartu negyveno, atsižvelgė į tai, kad apeliantas pajus pardavė 2004 m. spalio 8 d., o šalys kartu gyventi pradėjo daug anksčiau ir 2004 m. jau vedė bendrą ūkį, be to byloje nėra nustatyta, kada pajai buvo įgyti, ir kad būtent šiuos daiktus įsigijo lėšas gautas pardavus pajus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie daiktai buvo įgyti bendram namų ūkiui (žemei, gyvuliams) prižiūrėti, pagrįstai pirmosios instancijos teismas dvigubo pjovimo medieną, cisterną srutoms traukti, šienapjovę, keltuvą, bulviakasę ir kultivatorių pripažino bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

85. Taip pat teismas nustatė, kad dalies ieškovės nurodyto bendro sutuoktinių gyvenimo pabaigoje buvusio turto padalinti natūra neįmanoma, kadangi jis yra sunaudotas ir jo nebėra. Byloje esantys kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį apelianto pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad galvijus apeliantas pardavė: 2016 m. spalio 25 d. už 519,78 Eur, 2017 m. sausio 11 d. už 334,56 Eur, 2017 m. vasario 4 d. už 150 Eur. Teismo posėdžio metu apeliantas pripažino, kad pinigais gautais už parduotus galvijus su ieškove nesidalino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad gyvuliai buvo bendras sutuoktinių turtas, todėl už juos gautos lėšos turėjo būti pasidalintos. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pusę už galvijus atsakovo gautų lėšų ieškovei, t. y. 502,17 Eur.

86. Apeliantas nesutinka su ieškovei priteistu kompensacijos dydžiu už galvijus, kadangi iki jų realizavimo jis savo lėšomis turėjo rūpintis galvijais, o gautos lėšos buvo panaudotos namų ūkiui išlaikyti, už kurį ieškovė reikalauja kompensacijos. Vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi ne tik paaiškinti ar nurodyti aplinkybes bet ir įrodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teisėjų kolegija dėl minėtų apelianto argumentų pažymi, kad apeliantas priešieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės kompensacijos už ūkio išlaikymą ir galvijų priežiūrą už laikotarpį, kai ieškovė paliko šeimos namus, taip pat nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas galvijų išlaikymui bei kita, todėl apeliacinis teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

87. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nebegalima natūra padalinti šalių bendro gyvenimo pabaigoje buvusius, tačiau suvartotus – kiaulės, vištų ir gaidžio bei malkų. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas šio dalintino turto vertę, rėmėsi ieškovės nurodytomis patikslintame ieškinyje vertėmis. Apeliantas kitokių šių daiktų verčių neįrodinėjo, nepateikė duomenų, kokios galėjo būti vertės, kiek 2016 m. kainavo, atitinkamo svorio ir amžiaus kiaulė, vištos ir gaidys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio įvertino, tai, kad, ieškovė iš apelianto gavo apie kilogramą kiaulės mėsos ir lašinių, todėl už kiaulę ieškovei priteistiną kompensaciją mažino 100 Eur nuo jos prašomos 300 Eur sumos, o už iki šalių gyvenimo kartu augintas vištas ir gaidį, šalims gyvenant skyriumi apeliantas suvartojo, todėl priteisė ieškovei kompensaciją, atitinkančią pusę ieškovės nurodytos šių naminių paukščių vertės, t. y. 110 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių, liudytojo O. M. paaiškinimus ir nustatęs, kad ieškovė dalį malkų buvusių šalių gyvenimo skyriuje pradžioje, išsivežė, ieškovės prašomą priteisti 200 Eur kompensaciją mažino iki 70 Eur. Iš viso už suvartotą santuokos metu įgytą turtą ieškovei iš atsakovo priteisė 782,17 Eur piniginę kompensaciją. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad malkos buvo gautos iš brolio, kuriam priklauso miškas, tačiau apeliantas duomenų apie malkų įsigijimo aplinkybes į bylą nepateikė ir šios aplinkybės neįrodė.

88. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis turto vertėmis ir teigia, kad teismas nesudarė jam galimybės pareikšti pozicijos dėl kainų ir pateikti įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Kaip jau minėta 2019 m. balandžio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė apeliantui atlikti turto vertinimą, išaiškino įrodinėjimo pareigą, teismas nurodė dėl reikalavimų patikslinimo ir pan. Pažymėtina, kad atsakovui buvo teikiama pagalba, jis buvo atstovaujamas advokato, todėl atsižvelgiant į atsakovo atsiliepimą, pareikštus reikalavimus bei pateiktus įrodymus, taip pat atsakovo paaiškinimus teismo posėdžių metu yra pagrindo išvadai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas tokia teise būtų pasinaudojęs, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jam nesudarė galimybės pateikti turto vertinimo, ar kitų įrodymų yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nors apeliantas ir nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos išvadomis, tačiau jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas nepateikė.

89. Apeliantas nesutikdamas jog kilnojamasis turtas būtų padalintas natūra, nurodė, kad jis neturi realios galimybės išmokėti ieškovei kompensacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abejiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

90. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

91. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

92. Apelianto vertinimu teismas spręsdamas dėl turto padalijimo natūra neatsižvelgė į tai, ar jis yra pajėgus sumokėti kompensaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių pajamos yra panašios. Svarbu yra tai, kad ieškovė augina nepilnametę šalių dukrą, kuri mokosi gimnazijoje, o kartu su apeliantu gyvena šalių pilnametis sūnus, kuris mokosi profesinėje mokykloje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas liko gyventi šalių namuose, o ieškovė iš jų išsikėlė ir jai nereikalingi daiktai naudojami žemės ūkio darbams ir gyvulių auginimui, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas parinko teisingą turto padalijimo būdą. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jei jis neturi galimybės iškarto sumokėti ieškovei priteistos kompensacijos už jam priteistą turtą, apeliantas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo atidėti sprendimo įvykdymą arba išdėstyti. Tačiau spręsti, kad teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją iš atsakovo, nėra jokio teisinio pagrindo.

93. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodymai vertinami tikėtinumo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus santuokos nutraukimo byloje, iš esmės tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė šiuos klausimus reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apelianto nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo

94. Dėl atsakovo priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti iš ieškovės 3 300 Eur įsiskolinimą už vaiko O. M. išlaikymą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vaiko išlaikymo lėšos priklauso ne vienam iš tėvų, bet pačiam vaikui, o tėvai tik tvarko šias lėšas uzufrukto teise. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad priešieškinio pateikimo metu O. M. jau buvo pilnametis ir vėliau pats pareiškė ieškinį ieškovei dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, konstatavo, kad atsakovui vaiko išlaikymo lėšos nepriklauso ir negali būti priteisiamos, todėl šioje dalyje atsakovo priešieškinį atmetė.

95. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo argumentai, kad šalys susitarė, kad motina išlaikys dukrą, o jis pas jį likusį gyventi sūnų, niekuo nepagrįsti, be to toks susitarimas neturi teisinio pagrindo ir vertintinas kaip pažeidžiantis nepilnamečių vaikų interesus. Dėl atmesto reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3 300 Eur už vaiko O. M. išlaikymą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė spręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo klausimą, kadangi ieškovė neteikė sūnui jokio materialinio išlaikymo, o apeliantas pilnai išlaikė sūnų, t. y. vykdė vaiko išlaikymo prievolę už ieškovę. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais.

96. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

97. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų dėl apelianto teikto išlaikymo šalių sūnui O. M. iki vaiko pilnametystės, netyrė aplinkybių, ar ieškovė prisidėjo prie sūnaus išlaikymo iki jo pilnametystės, jei prisidėjo, tai kokiu periodu ir kokia dalimi bei kokia forma pridėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl atgręžtinio reikalavimo prisiteisti vienam iš tėvų už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, netyrė įrodymų dėl šalių sūnaus išlaikymo iki jo pilnametystės, yra pagrindo išvadai, kad neteisingai išsprendė klausimą dėl apelianto priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

98. Pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukdamas šalių sūnaus O. M. į bylą trečiuoju asmeniu padarė esminį proceso pažeidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad vaikui nepilnametystės laiku buvo teiktas išlaikymas vieno iš tėvų, o vaikui sulaukus pilnametystės šis savarankišku tapęs ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą, tai kompensacijos už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą klausimas sprendžiamas tarp sutuoktinių nagrinėjant santuokos nutraukimo reikalavimą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kitus reikalavimus pagal CK 3.59 straipsnį. <..> Pilnamečiu tapusio vaiko nedalyvavimas tokioje byloje, jei nesvarstomas jo išlaikymo dėl paramos būtinumo esant pilnamečiu priteisimo klausimas, nėra pagrindas pripažinti teisę į išlaikymo teisės pažeidimą ar CPK 48 straipsnio pažeidimą. Pilnametis vaikas gali pradėti atskirą bylą ir pareikšti savarankišką reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Nagrinėjamu atveju šalių sūnus yra pilnametis ir santuokos nutraukimo byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pilnamečiui vaikui materialinės paramos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas neįtraukdamas šalių sūnaus į bylą trečiuoju asmeniu, nepadarė esminio proceso normų pažeidimo.

99. Pažymėtina, kad klausimas dėl šalių pilnamečiui sūnui O. M. paramos (materialinio išlaikymo) teikimo yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-260-440/2021. Ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovui O. M. iš L. M. 1200 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Bei priteista O. M. iš atsakovės L. M., 70 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas (parama) nuo 2020 m. birželio 1 d. iki kol O. M. mokysis Kauno technikos profesinio mokymo centre bet ne ilgiau iki jam sueis 24 metai.

Dėl bylos procesinės baigties

100. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, kad būtent bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Tačiau vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

101. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinas šioje byloje aplinkybes ir įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių bylos dalis dėl atgręžtinio reikalavimo prisiteisti vienam iš tėvų už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovui už nepilnamečio vaiko O. M. išlaikymo įsiskolinimą panaikintina, byla šioje dalyje perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

102. Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį dėl

atsakovo A. M. reikalavimo priteisti iš ieškovės L. M. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko O. M. išlaikymą ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė