Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7031-766/2020 pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui A. M., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. M. išlaikymą (paramą) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. birželio 1 d. iki jis mokysis (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centro dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų amžiaus; 4800 Eur dydžio išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

17. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas O. M. yra atsakovės L. M. ir trečiojo asmens A. M. sūnus. Ieškovo tėvai yra susituokę, nuo 2016 m. liepos mėnesio gyvena atskirai. Ieškovas gyvena kartu su savo tėvu A. M. Ieškovas iki 2019 m. liepos 12 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centre pagal automobilių mechaniko modulinę formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įsigyti ir mokslus baigs 2021 m. birželio 30 d. Ieškovui nuo 2019 m. rugsėjo I pusmečio kiekvieną mėnesį skiriama 10,26 Eur stipendija, tačiau stipendijos negauna, kadangi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centro bendrabutyje ir stipendija atsiskaitoma už gyvenimą bendrabutyje. (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centro 2020 m. liepos 7 d. charakteristikoje ieškovas charakterizuojamas kaip noriai ir uoliai besimokantis, pasižymintis geru pamokų lankomumu. Sodros duomenimis ieškovas nėra dirbęs. Ieškovo vardu registruotas automobilis „Audi A3“.

19. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiam vaikui.

Dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiam vaikui pagrindų

20. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

22. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl materialinės paramos ieškovui būtinumo

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas O. M. iki 2019 m. liepos 12 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centre pagal automobilių mechaniko modulinę formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įsigyti ir mokslų pabaiga numatyta 2021 m. birželio 30 d.

26. Byloje nėra duomenų apie apelianto pažangumą, tačiau iš (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centro 2020 m. liepos 7 d. charakteristikoje nurodoma, kad apeliantas O. M. gerai lanko pamokas, noriai mokosi, taip pat mokosi savarankiškai. Daroma išvada, kad apeliantas pareigos mokytis sąžiningai ir pareigingai nėra pažeidęs.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos materialinės paramos (išlaikymo) būtinumo, nustatė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo pažangumą, apie tai, kad jis neturi laiko po pamokų dirbti, taip pat nustatė, kad ieškovas uždirba iš automobilių remonto, o vasarą buvo išvykęs dirbti į Daniją ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas atsisakė su atsakove sutartos civilinėje byloje Nr. e2-11541-767/2019 atsakovės jam teikiamos paramos maistu, padarė išvadą, kad ieškovui parama nėra būtina. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nėra būtina parama.

28. Iš civilinės bylos Nr. e2-11541-767/2019 duomenų nustatyta, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės L. M. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jis mokysis (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centro dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis nei 24 metų, priteisti 2 600 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškovo O. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo (paramos) ir įsiskolinimo priteisimo pilnamečiui vaikui paliko nenagrinėtą. Nagrinėjamoje byloje tiek apeliantas, tiek atsakovė sutiko, kad byloje Nr. e2-11541-767/2019 šalys buvo sutarusios, jog atsakovė teiks apeliantui paramą maistu 100 Eur apimtyje. Pažymėtina, kad šalys tokio susitarimo neįformino taikos sutartimi ar kitokiame rašytiniame dokumente. Taip pat nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad atsakovė kurį laiką teikė apeliantui paramą maistu, tačiau apeliantą tokia paramos forma netenkino. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne visada grįždavo į namus, be to, ne visada turėdavo kur maistą pasidėti ir kita. Su tokiu pasiūlymu teikti jam maistą sutiko gerai nepagalvojęs. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų teikusi sūnui paramą pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantas atsisakė atsakovės teikiamos paramos maistu, jei nurodytas aplinkybes galima vertinti atsisakymu, nes tokio konkretaus atsisakymo momento byloje nenustatyta, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantui, kuris mokosi ir siekia įgyti profesiją, parama yra nebūtina.

29. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad jo išlaidos per mėnesį sudaro vidutiniškai 420 Eur. Šią sumą sudaro 10 Eur mokestis už gyvenimą bendrabutyje; 40 Eur – rūbai, avalynė; 150 Eur – maistas; 15 Eur – kanceliarinės prekės, knygos, kitos mokymosi priemonės; 12 Eur – higienos priemonės, skalbimo priemonės, buitinė chemija; 10 Eur – kirpykla; 50 Eur – laisvalaikis; 100 Eur – transporto išlaidos; 18 Eur – telefoninio ryšio paslaugos, internetas; 15 Eur – ilgalaikio naudojimo daiktai, kitos nenumatytos išlaidos (kompiuteris, telefonas, patalynė, namų apyvokos reikmenys, valykla, remontas).

30. Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų pagrįstumo, atsižvelgia į tai, jog apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad jam laisvalaikiui ir konkrečiai kokiam yra būtina per mėnesį 50 Eur suma. Pažymėtina, kad apeliantas būdamas pilnamečiu, išleisdamas laisvalaikiui per mėnesį 50 Eur, kai jam reikalingas tėvų išlaikymas, turi įvertinti reikalingumą, poreikį dėl patiriamų išlaidų bei tėvų finansines galimybes. Apeliantas taip pat nėra pateikęs į bylą įrodymų, jog jis realiai per mėnesį patiria 100 Eur išlaidų transportui. Vertinant išlaidas transportui atsižvelgtina į tai, kad profesinių mokyklų moksleiviams vykstantiems viešuoju transportu yra taikomos lengvatos.

31. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo arba vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis: 1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida, 2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida.

32. Apeliantas į bylą yra pateikęs įrodymus apie jo patiriamas išlaidas perkant degalus automobiliui degalinėse. Tačiau apeliantas būdamas profesinės mokyklos moksleivis ir neturėdamas pajamų, turėtų, atsižvelgdamas į tėvų finansines galimybes, pirmiausia pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis, kurios pasinaudojus taikomomis lengvatomis yra ženkliai pigesnės, nei apeliantas patiria išlaidas naudodamas lengvąjį automobilį. Vertinant išlaidų transportui pagrįstumą, atsižvelgtina ir į tai, kad esant valstybėje nustatytam karantinui, mokymasis vyksta nuotoliniu būdu, todėl apeliantas turi galimybę mokytis namuose ir patirti tikėtina žymiai mažesnes išlaidas transportui.

33. Teismo vertinimu apelianto nurodytos patiriamos išlaidos maistui, bendrabučiui, rūbams, avalynei, kanceliarinės prekėms, knygoms, kitos mokymosi priemonėms, higienos priemonėms, skalbimo priemonėms, buitinei chemijai, kirpyklai, telefoninio ryšio paslaugoms, internetui yra nedidelės, vertintinos kaip būtinos bei pagrįstos. Apibendrinant, atsižvelgus į pateiktus duomenis yra pagrindo spręsti, kad pilnamečio apelianto poreikių tenkinimui mokymosi (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centre laikotarpiu per mėnesį yra reikalinga apie 300 Eur suma.

34. Nagrinėjamoje byloje iš ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę nupirko močiutė mokslų baigimo proga. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad užsienyje dirbo 2018 m. vasarą, neneigė, kad gavo pajamų virš 1000 Eur. Dėl galimybės dirbti bei užsidirbti ieškovas at nurodė, kad praktiniai užsiėmimai, jam trunka iki 16 val. ir nebelieka laiko papildomai dirbti. Be to, nurodė, kad automobilių remontu neužsiima, tačiau sau ir draugams pažiūri automobilius, padeda paremontuoti, tačiau už tai pinigų neima nes neturi reikiamo išsilavinimo. Pažymėtina, kad iš apelianto paaiškinimų akivaizdu, kad apeliantas, siekdamas turėti lėšų savo poreikiams, dirbo užsienyje tik 2018 m. vasarą, kitų duomenų į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantas pastoviai užsidirba lėšų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis neturi galimybės po pamokų dirbti. Nors ieškovas nurodė, kad jis dėl užimtumo negali dirbti, bet byloje esantis apelianto pamokų ir praktikos tvarkaraštis yra pateiktas fragmentais, t. y. nėra pateiktas kaip vientisas dokumentas, iš šių duomenų, negalima spręsti nei apie pamokų, nei apie praktikos pradžios laiką ir trukmę. Įvertinus tai, kad apeliantas mokosi, kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, nuotoliniu būdu, yra pagrindo spręsti, kad ieškovas galimybių dirbti ir užsidirbti turi. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas neturėjo galimybės įsidarbinti, kad siekė įsidarbinti bet nebuvo priimtas ir kt., todėl daroma išvada, kad apeliantas neįrodė, jog jis neturi galimybės įsidarbinti ir užsidirbti bent minimaliai lėšų, taip pasirūpindamas pats savo pragyvenimu bei sumažindamas prašomas priteisti pragyvenimui išlaidas iš tėvų.

35. Be to, kas paminėta, tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad besimokančiam apeliantui pagal formaliojo profesinio mokymo programą šiuo atveju pirmai kvalifikacijai įsigyti, yra sudėtingiau suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją. Dėl to, byloje nors ir nesant pakankamai duomenų, kad apeliantas neturi galimybės dirbti dėl užimtumo mokantis bei, kad neišnaudojo turimas galimybes gauti bent minimalias pajamas, šios aplinkybės, konkrečiu atveju negali būti lemiamas kriterijus sprendžiant dėl besimokančiam pilnamečiui vaikui teiktinos paramos būtinumo. Taigi, įvertinusi visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantui yra būtina materialinė parama.

Dėl atsakovės galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui

36. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Svarbu paminėti, kad svarbi yra ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai, kurie reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės galimybės teikti ieškovui paramą, įvertino atsakovės gaunamas pajamas (gauna minimalų atlyginimą), jog atsakovė turto neturi, gyvena nuomojamame būste, kuriame nėra kanalizacijos, šulinio, išlaiko nepilnametę dukterį. Pažymėtina, kad teismas sprendė, jog atsakovės sveikata yra pablogėjusi remdamasis vien atsakovės paaiškinimais, nesant byloje medicininių dokumentų apie atsakovės sveikatos būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad ji neturi galimybės teikti pilnamečiui sūnui išlaikymą, tačiau į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie savo sunkią materialinę padėtį, išskyrus duomenis apie gaunamas pajamas, taip pat nepateikė duomenų, kiek ji patyria išlaidų būsto, nepilnametės dukters išlaikymui ir kitokių būtinų, ar papildomų pragyvenimui išlaidų.

38. Iš byloje esančių apelianto ir atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad apelianto ir atsakovės tarpusavio santykiai yra sudėtingi, apeliantas vengia bendrauti su atsakove, pyksta ant jos dėl to, kad ji išėjo gyventi atskirai, negyveno kartu su jo tėvu. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas šiuo metu yra remiamas tėvo, kuris apelianto teigimu, jam per mėnesį skiria 200 Eur sumą, o motina, apeliantui atsisakius sutarto išlaikymo maisto produktais 100 Eur apimtyje, apeliantui paramos neteikia.

39. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo skiria 100 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, kuri gyvena kartu su savo motina atsakove, turi nekilnojamojo turto, dirba (neatskaičius mokesčių gavo vidutiniškai 748,71 Eur atlyginimą), taip pat ūkininkauja. Ieškovo sesuo V. M., gimusi 2004 m., gyvena kartu su savo motina atsakove, mokosi gimnazijoje, jos vardu yra sudaryta vietos bendrabutyje nuomos sutartis. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad V. M. turi sveikatos problemų.

40. Sodros duomenimis ieškovo motina L. M. dirba, jos mėnesinės pajamos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. neatskaičius mokesčių buvo apie 548,30 Eur. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovė L. M. nėra savo vardu registravusi transporto priemonių.

41. Sodros duomenimis ieškovo tėvas A. M. dirba, jo mėnesinės pajamos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. neatskaičius mokesčių buvo 748,71 Eur. Iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. e2-11541-767/2019 duomenų nustatyta, kad A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie atsakovės ir trečiojo asmens turtinę padėtį ir tai, kad jie be pilnamečio sūnaus, dar turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, tai, kad atsakovei tenka prie dukters išlaikymo prisidėti didesne apimtimi, kadangi dukra kartu su ja gyvena, teismas sprendžia, kad abu apelianto tėvai turi galimybę teikti paramą besimokančiam pilnamečiui sūnui.

43. Apeliacinės instancijos pagal į bylą pateiktus duomenis sprendė, kad mokymosi laikotarpiu apelianto poreikių tenkinimui yra reikalinga 300 Eur suma. Sprendžiant dėl atsakovės teiktinos paramos pilnamečiui sūnui dydžio, būtina įvertinti ir tai, kad apeliantas neįrodė, kad jis neturi galimybės įsidarbinti ir užsidirbti bent minimaliai lėšų, taip sumažindamas išlaidas pragyvenimui, kad apeliantas atsisakė atsakovės teiktos paramos maistu, pats pripažino, kad vengia bendravimo su motina, taigi nebandė ieškoti būdų kaip ginčą spręsti taikiai, kokia pinigų suma mama ji galėtų jį paremti bei kiek jis galėtų užsidirbti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kartu su atsakove gyvena nepilnametė dukra, kurios išlaikymui dukters tėvas skiria per mėnesį tik 100 Eur, motinos pajamos nėra didelės, ir jai tikėtina didesne dalimi tenka prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovė neįrodė, kad jai pačiai būtina finansinė parama, kad ji dėl sveikatos būklės negali dirbti. Teisėjų kolegija įvertinusi visumą aplinkybių sprendžia, kad atsakovė turi finansinę galimybę skirti apeliantui per mėnesį 70 Eur paramą. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, ši mokėtina suma neturėtų sukelti atsakovei esminio jos turtinės padėties pabloginimo.

Dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo

44. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

45. Apeliantas prašė priteisti iš atsakovės 4800 Eur dydžio išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Kaip jau minėta šalys patvirtino, kad byloje Nr. e2-11541-767/2019 buvo sutarusios, jog atsakovė teiks apeliantui paramą maistu 100 Eur apimtyje. Kaip minėta, apelianto tokia teikiamos paramos forma netenkino. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kad ji teikė sūnui paramą būtent 100 Eur apimtyje ir kokiu laikotarpiu teikė. Vien tai, kad apeliantas iki kreipiantis į teismą ieškiniu dėl paramos priteisimo atsisakė sutartos su atsakove teikiamos paramos maistu, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad apeliantui tapus pilnamečiui ir toliau mokantis, išlaikymas (parama) buvo nereikalingas.

46. Kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai nepaneigia, kad apeliantui nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. nebuvo reikalingas išlaikymas, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas atsisakė atsakovės teiktos paramos maistu bei tai, kad pats dirbo 2018 m. ir gavo pajamų, taip pat į tai, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovės sūnui teiktos paramos laikotarpį bei teiktos paramos apimtį, iš atsakovės priteistinas 1200 Eur (50 Eur x 24 mėn. = 1200 Eur) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., skaičiuojant po 50 Eur į mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į proporcingumo principus, tokia suma pagrįsta, neapsunkinanti atsakovės materialinės padėties. Atsižvelgiant į atsakovės argumentus, kad sūnus liko gyventi pas tėvą, naudojasi būstu bei kitas nurodytas bei aptartas aplinkybes, spręstina, kad jos nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos teikti paramą sūnui. Todėl spręstina, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo iš dalies pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl pilnamečiui vaikui išlaikymo (paramos) būtinumo bei atsakovės galimybių teikti paramą iš dalies netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui išlaikymas (parama) nebuvo ir nėra būtina, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., skaičiuojant po 50 Eur į mėnesį bei po 70 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą (paramą) nuo 2020 m. birželio 1 d. iki kol O. M. mokysis (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centre pagal automobilių mechaniko modulinę formaliojo profesinio mokymo programą, bet ne ilgiau iki jam sueis 24 metai. (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

49. Ieškovas ir atsakovė nėra pateikę į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

50. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, ir ieškovui, esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės priteistinas 46 Eur žyminis mokestis valstybei (70 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + (1200 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) = 45,90 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

51. Pirmosios instancijos teismas turėjo 36,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovo ieškinį 60 procentų (70 : 200) + (1200 : 4800)) x 100 = 60), valstybei iš ieškovo priteistina 14,52 Eur (36,30 Eur x 40 proc. = 14,52 Eur) ir iš atsakovės 21,78 Eur (36,30 Eur x 60 proc. = 21,78 Eur) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ir apeliantui, esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės priteistinas 46 Eur žyminis mokestis valstybei (70 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + (1200 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) = 45,90 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimties eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą (paramą) nuo 2020 m. birželio 1 d. iki kol O. M. mokysis (duomenys neskelbtini) technikos profesinio mokymo centre bet ne ilgiau iki jam sueis 24 metai.

Priteisti ieškovui O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovo O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,52 Eur (keturiolikos eurų 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,78 Eur (dvidešimt vieno euro 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.