- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-244-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05878-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Olegas Šibkovas, Audrius Juozapavičius, Tomas Januškevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovas R. P. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini), Universitetas) docentu. Darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo teisme išnagrinėjimo iš esmės. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo patikslinto ieškinio dalį, kuria prašyta pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnyje įtvirtintą kompensaciją, atmetė, o ieškinio dalį, kuria prašyta priteisti ieškovui iš Universiteto 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą, paliko nenagrinėtą, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.
3. 2020 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą dėl mokymo medžiagos neteisėto ištrynimo iš (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemos, prašydamas įvertinti, ar ieškovo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnyje numatytos veikos sudėties (Turto sunaikinimas ar sugadinimas). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą (duomenys neskelbtini) pareiškimą. (duomenys neskelbtini) nutarimą apskundė ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras (duomenys neskelbtini) nutarimu panaikino (duomenys neskelbtini) nutarimą ir nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 196 straipsnį (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims).
4. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini) įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 196 straipsnio 1 dalyje, dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims, t. y. kad ieškovas 2019 m. spalio 9 d. laikotarpiu nuo 20.23 val. iki 20.34 val. ir 2019 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 11.08 val. iki 11.22 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis nenustatyta ryšio priemone, autentifikavęs savo tapatybę ir prisijungęs kaip koordinatorius (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemoje prie dėstomo modulio „Basketball Clinics – Basic Technical ant T. P.“ neteisėtai pašalino, t. y. ištrynė (duomenys neskelbtini) nuosavybę – medžiagą studentams pagal patvirtintą modulio aprašą, su pateikta teorine medžiaga, seminarų užduotis, mokslinę literatūrą studentų mokymuisi, atsiskaitymų grafiką bei vertinimo metodiką, ir tokiais veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) – 1 217,11 Eur turtinę žalą, savo elgesiu pažemino dėstytojo vardą ir sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą. Tą pačią dieną ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; nurodytas kardomosios priemonės skyrimo tikslas – siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini) skirtos kardomosios priemonės, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu skundas buvo atmestas.
5. 2021 m. sausio 29 d. ieškovo atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas ir perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 196 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 5 000 Eur baudą; tenkino civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 2 168 Eur žalos atlyginimo; taip pat, paskelbus nuosprendį, panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį bei Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį panaikino ir baudžiamąją bylą pagal BK 196 straipsnio 1 dalį ieškovui nutraukė.
Šalies argumentai
6. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašydamas priteisti iš atsakovės 29 177,13 Eur turtinei ir 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš viso 89 177,13 Eur), 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovas argumentavo, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismų veiksmų ieškovui padarytą žalą turi atlyginti atsakovė. Tai, kad kasacinis teismas nutraukė ieškovui iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas buvo kaltinamas padaręs BK 196 straipsnyje nustatytą veiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat tai, kad pagal BK 187 straipsnį ieškovui nebuvo keliama baudžiamoji byla, patvirtina, jog ieškovas, ištrynęs iš (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemos medžiagą, nepadarė jokio nusikaltimo. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismai nebuvo atidūs ir rūpestingi, neįsigilino į BK 196 straipsnio dispoziciją, joje nurodytus nusikalstamos veikos požymius, nes nuo pat pradžių turėjo nustatyti, kad ieškovo pašalinta medžiaga nėra elektroniniai duomenys ar techninė/kompiuterinė įranga ir neatitinka BK 196 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos elektroninių duomenų sąvokos. Ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas, neteisėtai pareikštas įtarimas, neteisėtai pritaikyta kardomoji priemonė, neteisėtai surašytas ir perduotas teismui kaltinamasis aktas ir jis buvo neteisėtai nubaustas kriminaline bausme. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą: 6 787,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“, 3 630 Eur, sumokėtų advokatui Olegui Šibkovui, 2 750 Eur, sumokėtų advokatui A. J., 28,77 Eur, sumokėtų Kauno apskrities VPK už kopijų darymą, 200,90 Eur kelionės išlaidų iš Vilniaus, kur yra ieškovo gyvenamoji vieta, į Kauną dėl dalyvavimo apklausose ir teismo posėdžiuose (iš viso 13 397,13 Eur), taip pat 15 780 Eur negautų pajamų, nes dėl neteisėtai pradėto ir vykdyto baudžiamojo proceso ieškovas prarado pedagoginį darbą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo įsigaliojusios BPK nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išteisintam asmeniui, ši nuostata įsigaliojo tik tada, kai ieškovo kasaciniai skundai jau buvo pateikti, todėl ieškovas neturėjo galimybių prašyti patirtų išlaidų atlyginimo ir jų atlyginimas turėtų būti priteisiamas šioje byloje. Taip pat ieškovui padaryta 60 000 Eur neturtinės žalos, nes dėl kriminalinio persekiojimo jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, buvo viešai pažeminta jo garbė ir orumas, profesinė reputacija. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti CK 6.272 straipsnio pagrindu.
8. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė ieškinį atmesti. Argumentavo nesant atsakovės Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės sąlygų, nes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmų / neveikimo. Kasacinis teismas, nutraukęs bylą, įvertino įrodymų visumą, tačiau nenustatė faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ar teismai atliko neteisėtus veiksmus. Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos buvo pakankamai duomenų manyti, jog padaryta nusikalstama veika, turinti BK 196 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, todėl ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo pareigą patikrinti kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais atliko ar neatliko (duomenys neskelbtini) pareiškime ir skunde nurodytus veiksmus, bei spręsti klausimą, ar tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nurodė, kad ieškovas, prašydamas žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos faktą ir negali atsidurti geresnėje padėtyje, nei ji buvo iki jo teisių pažeidimo. Prašymą dėl baudžiamajame procese patirtų išlaidų atlyginimo ieškovas turėjo teikti baudžiamojo proceso metu, tačiau tokio reikalavimo nereiškė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad negalima reikšti savarankiškų reikalavimų, kurių pagrindą ir dalyką sudaro kitoje byloje neatlygintos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės 12 096,23 Eur išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 096,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje; kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nenustatė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir / ar teismų veiksmų, todėl atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir nenustatyta, jog įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, todėl kasacinio teismo nutartis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ieškovo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismų veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir/ar teismų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo. Ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimta kasacinio teismo nutartimi savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų. Nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, žalos fakto), kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, teismas plačiau nepasisakė ir ieškovo argumentų nevertino.
11. Teismas nenustatė neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų veiksmų, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta faktų, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Tiek baudžiamojoje byloje, tiek šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas iš (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemos, būdamas dar (duomenys neskelbtini) darbuotoju, pašalino savo sukurtą ir įkeltą mokymo medžiagą, todėl, teismo vertinimu, šie veiksmai turėjo būti patikrinti – šiuo atveju inicijuojant ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus.
12. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas išvadas, sprendė, kad vien kasacinio teismo išvados, jog žemesnės grandies teismai (atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. faktiškai netinkamai vertino elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį ir nevertino konkrečių poveikio (ištrynimo) aplinkybių pavojingumo / neteisėtumo aspektu, aiškiai nenustatė ieškovo kaltės), dėl ko netinkamai vertino, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nors tokių, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo), savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir teismai atliko neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, turint duomenų apie galimai neteisėtus ieškovo veiksmus (t. y. tam tikrų duomenų / medžiagos ištrynimą iš (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemos), sudarė pakankamą pagrindą pagrįstai įtarti ieškovą padarius įtarime nurodytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus, aiškinosi neaiškias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju turėdami informaciją apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką, pareigūnai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad būtų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai. Teismas nurodė, kad ieškovas procesinių veiksmų neteisėtumą sieja su kasacinio teismo nutartimi ir baudžiamosios bylos nutraukimo faktu, tačiau ieškovas iš esmės nepateikė jokių konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Teismo vertinimu, tam tikrų procesinių veiksmų išvardinimas, pateikiant jų subjektyvų vertinimą, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl teismas nenustatė aplinkybių, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovas, prieš nutraukiant darbo santykius su (duomenys neskelbtini), pašalino iš jos e-mokymo sistemos tam tikrą medžiagą, tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra ir žemesnės grandies teismai vienaip vertino tokius veiksmus – juos kriminalizuodami, o kasacinis teismas – kitaip, iš esmės įvertinęs, jog tokie veiksmai ir dėl jų kilę ginčai turėtų būti sprendžiami privatinės (civilinės) teisės tvarka, t. y. nenustatęs tokiuose ieškovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė per se (savaime) nereiškia, jog ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas, nes siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turi būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan. Tokių pažeidimų, pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo teismas nenustatė, taip pat jų nenurodė ir ieškovas, apsiribodamas teiginiais, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino jo veiksmus baudžiamosios teisės požiūriu, padarė klaidingas išvadas, kad ieškovo veiksmai turi BK 196 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių, netinkamai vertino veikos neteisėtumo požymį ir pan.
14. Teismas sprendė, kad kardomosios priemonės taikymas, atsižvelgiant į visą baudžiamojo proceso kontekstą, nebuvo savavališkas, atitiko vieną iš kardomųjų priemonių tikslų – dalyvavimo procese užtikrinimą. Ieškovas neįrodė, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo jam kilo kokių nors rimtesnių padarinių, todėl teismas ir šiuose ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų, be to, teismo vertinimu, kardomosios priemonės paskyrimu ir taikymu nebuvo padaryta ieškovo teisių pažeidimo, atitinkamai dėl jos ieškovas nepatyrė jokios žalos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo paskirta švelniausia ir savo pobūdžiu mažiausiai asmens teises varžanti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iš esmės neapribojo ieškovo judėjimo laisvės; be to, ieškovas dėl leidimo išvykti nė karto net nesikreipė.
15. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą iš esmės išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priimti bei kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikti (2022 m. balandžio 28 d.) iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant šiuos procesinius sprendimus nebuvo sprendžiamas. Nors ieškovo atstovas 2021 m. lapkričio 17 d. teikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl dalies (3 140,66 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau Kauno apygardos teismas, atmetęs ieškovo apeliacinį skundą, šio prašymo nesprendė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pagrindas nagrinėti ieškovo reikalavimą priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas buvo priimtas iki pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų priėmimo, o kasacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis buvo priimta jau po BPK 106 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo, tačiau, teismo vertinimu, nebūtų teisinga šias aplinkybes vertinti formaliai ir užkirsti galimybę ieškovui, kuris faktiškai galiausiai buvo išteisintas – jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, atgauti jo dėl baudžiamojo persekiojimo, kuris nepasitvirtino, patirtas bylinėjimosi išlaidas; tuo labiau, jog po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo teismų praktika dėl asmenų, kurie buvo išteisinti, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo nevienoda, dar tik formavosi.
17. Teismas pažymėjo, kad pagal pakeistą BPK 106 straipsnį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, ieškovui priteistinos jo turėtos realios bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.
18. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės bendrai 12 096,23 (6 787,46 + 3 630 + 1 650 + 28,77) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti 13 167,46 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje (6 787,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“, 3 630 Eur, sumokėtų advokatui Olegui Šibkovui, 2 750 Eur, sumokėtų advokatui A. J.), taip pat 28,77 Eur išlaidų už kopijų darymą ir 200,90 Eur kelionės išlaidų iš Vilniaus į Kauną. Teismas nurodė, kad ne visais atvejais, kai neatlikti mokėjimai, yra pagrindo spręsti, kad tam tikros išlaidos nėra realios; turi būti atsižvelgiama, ar yra prievolė vykdyti mokėjimus ir ar ji privalo būti įvykdyta. Jeigu užsakomos ir suteikiamos teisinės paslaugos, tai reiškia, kad sudaryta ir įvykdyta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Ji yra pagrindas mokėjimo prievolei atsirasti, jeigu prievolė teikti teisines paslaugas buvo sutarta vykdyti už atlyginimą. Ši prievolė turi būti vykdoma. Sutartimi už suteiktas paslaugas sulygto mokėti atlyginimo nėra pagrindo vertinti kaip teoriškai apskaičiuotų sąnaudų ar kaštų. Pagal sutartį už suteiktą paslaugą mokėtina suma yra prievolės dalykas (CK 6.3 straipsnis). Kaip realios išlaidos dėl advokato paslaugų suteikimo baudžiamajame procese gali būti vertinamos lėšos, kurios turi būti sumokamos advokatui už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese. Dėl jų realumo sprendžiama atsižvelgiant į aplinkybes, ar sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, ar suteiktos teisinės paslaugos, ar pagal sutartį numatytas atlyginimas, ar sutartis nenutraukta, ar siekiama nesumokėtas lėšas iš atstovaujamojo gauti. Tai sprendžiama pagal šalių sudarytą sutartį ir reikalavimo ją vykdyti aplinkybes. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktos sąskaitos / ataskaitos 6 787,46 Eur sumai dėl advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ suteiktų paslaugų ieškovui, tačiau nėra įrodymų, kad visos šios išlaidos buvo realiai apmokėtos (pateikti mokėjimo nurodymai dėl 4 140,66 Eur apmokėjimo). Teismas vertino, jog sąskaitos / ataskaitos buvo išrašytos 2021 m., teisinės paslaugos suteiktos būtent nurodytoje baudžiamojoje byloje ir jos nagrinėjimo metu, todėl, net jei visų sąskaitų ieškovas dar neapmokėjo, jam išlieka prievolė jas apmokėti. Atitinkamai šias išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir jas priteisė ieškovui. Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl ieškovo faktiškai patirtų 3 630 Eur išlaidų už advokato Olego Šibkovo teisines paslaugas, suteiktas nurodytoje baudžiamoje byloje, todėl jų atlyginimą priteisė ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti 2 750 Eur išlaidų advokatui Audriui Juozapavičiui, pateikė tik 1 650 (1 100 + 550) Eur dydžio išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus (mokėjimo pavedimai; kitų dokumentų, galinčių patvirtinti likusią ieškovo nurodytą patirtų išlaidų dalį – 1 100 Eur, nėra pateikta). Dėl to teismas priteisė ieškovui tik faktiškai įrodytas 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė už advokato Audriaus Juozapavičiaus suteiktas teisines paslaugas. Teismas vertino, kad nurodytos atstovavimo išlaidos yra pakankamai detalizuotos, be to, nurodytų išlaidų dydis, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų kiekį, į bylos sudėtingumą, nevertintinos kaip neadekvačios ir/ar per didelės, ar kad jas reikėtų mažinti. Teismas taip pat priteisė ieškovui 28,77 Eur išlaidų už kopijų darymą (į bylą pateiktas šių išlaidų patyrimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas); tačiau laikė, jog ieškovas neįrodė patyręs 200,90 Eur kelionės išlaidų iš Vilniaus į Kauną, nes ieškovas į bylą pateikė tik deklaratyvią kuro skaičiuoklę, nepateikdamas duomenų, kokia transporto priemone buvo važiuota, kada, kokios išlaidos faktiškai buvo patirtos, t. y. nepateikti degalų pirkimą patvirtinantys kvitai/čekiai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir tenkinti ieškinį: priteisti ieškovui iš atsakovės 60 000 Eur neturtinės žalos ir 29 177,13 Eur turtinės žalos atlyginimą (iš viso 89 177,13 Eur), 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir neatsižvelgė į tai, jog išteisinamasis nuosprendis gali būti vienu iš baudžiamojo proceso veiksmų neteisėtumo įrodymų, atsižvelgiant ir įsigilinant į bylos aplinkybes ir ypač į išteisinimo pagrindą. Pagal kasacinio teismo praktiką, visais atvejais civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra būtent išteisinimo pagrindas, o nagrinėjamu atveju žemesnių grandžių teismų procesiniai sprendimai kasacinio teismo buvo panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Ieškovas buvo išteisintas dėl to, kad nepadarė jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, o žemesnių instancijų teismai padarė materialiosios ir proceso teisės klaidų. Ieškovas jokiais veiksmais neprisidėjo prie jam kilusios žalos. Neteisėtas asmens nuteisimas bei nuosprendis, kuriuo asmuo buvo neteisėtai nuteistas ir kuris vėliau buvo panaikintas, ypač konstatuojant, jog nėra padaryta nusikalstama veika, yra vienas iš pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų įrodymų.
19.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kardomųjų bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymas ir teisminis nagrinėjimas buvo neteisėti, nes buvo lemti ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų klaidos, nerūpestingumo ir neatidumo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismai veikė nerūpestingai ir neatidžiai, padarė esmines klaidas, kurios turėjo lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas akivaizdžiai nepagrįstai, dėl prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų esminės klaidos ir nerūpestingumo, nes iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo buvo aiškiai matyti, kad ieškovas nepadarė nei BK 187, 191-195 straipsniuose nurodyto nusikaltimo, kaip teisingai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) policijos nutarime, nei 196 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo. Prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, padarė iš esmės klaidingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškime aprašyta veika atitinka minėto straipsnio dispoziciją. Ši prokuroro klaida buvo esminė, kuri lėmė ne tik neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą, bet ir vėlesnius prokuratūros bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo tęsiamas neteisėtas baudžiamasis ieškovo persekiojimas. Jau ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu buvo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl ko ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes (duomenys neskelbtini) pareiškime ir prorektorės paaiškinimuose nurodyta informacija buvo pakankama, iš kurios prokuroras nesunkiai galėjo suprasti, kad ieškovo veiksmuose nėra esminio BK 196 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikalstamos veikos požymio – neteisėtumo. Pareiškime apie įtarimą nebuvo nurodytas ir detalizuotas ieškovui inkriminuojamos veikos neteisėtumas, t. y. įtarime nebuvo nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimų pažeidė ieškovas, ištrindamas iš (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemos medžiagą studentams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, reikšdamas įtarimą taip pat nenurodė ir neatskleidė esminio nusikalstamos veikos sudėties požymio – neteisėtumo. Šioje proceso stadijoje pareigūnas jau turėjo akivaizdžius duomenis, kurie paneigė minėto požymio egzistavimą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimą sąlygojo tik netinkamas ikiteisminio tyrimo institucijų baudžiamojo įstatymo aiškinimas bei prokuroro nerūpestingumas, t. y. esminė ikiteisminio tyrimo institucijų klaida.
19.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovo kilusio ginčo pobūdį teisiškai teisingai įvertino policijos pareigūnas, atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą, ir nutarime nurodęs, kad šiuo atveju iš sutartinių santykių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Prokuroras, panaikindamas nutarimą, ikiteisminio tyrimo pareigūno argumentų nepaneigė, apskritai jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Prokuroras naikindamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, privalo nurodyti motyvus, kurie paneigtų ikiteisminio tyrimo pareigūno išvadas ir patvirtintų skundžiamo nutarimo neteisėtumą. Šiuo atveju prokuroras tinkamai neatliko savo pareigų, nes priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą nutarimą, kuriame nepaneigė ikiteisminio tyrimo pareigūno teisiškai pagrįstų išvadų. Kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras neatliko savo kaip pareigūno, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, pareigų, nes kaltinamajame akte tik pakartojo ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešime apie įtarimą surašytas įtarimo formuluotes, jų netikrino ir jas pažodžiui perkėlė į kaltinamąjį aktą. Tokiu būdu prokuroras demonstravo savo nerūpestingumą ir neatidumą. Dėl prokuroro neteisėtų veiksmų ieškovo baudžiamasis persekiojimas iki visiško jo išteisinimo truko beveik trejus metus, dėl prokuroro klaidos ieškovas buvo nepagrįstai teisiamas. Tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu. Todėl prokuroro klaidos, surašant kaltinamąjį aktą nusikaltimo nepadariusio asmens atžvilgiu ir perduodant bylą teismui laikytinos turinčiomis esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui.
19.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nerūpestingai ir neatidžiai veikė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, priėmę apkaltinamąjį nuosprendį ieškovui. Teismų procesiniai sprendimai neteisėti, neatitiko materialinių ir procesinių baudžiamosios teisės normų reikalavimų, prieštaravo baudžiamojo įstatymo reikalavimams. Iš kasacinio teismo išvadų yra akivaizdu, kad žemesniųjų instancijų teismai, nuteisdami ieškovą, padarė esmines BK 196 straipsnio 1 dalies taikymo klaidas bei grubiai pažeidė kaltinamojo parodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisėtą ir neteisingą nusikaltimo nepadariusio asmens nuteisimą. Teismų klaidos turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui, nes ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Kasacinis teismas konstatavo ir teismų padarytus proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, grubius pažeidimus.
19.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui patirtos turtinės žalos, patirtos negavus pajamų, atlyginimo. Ieškovas dirbo ir teikė paslaugas (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, mokykla, motyvuodama tuo, kad ieškovas yra nuteistas už nusikaltimą, 2021 m. rugsėjo mėnesį atsisakė pratęsti sutartį 2021-2022 mokslo metams. Sutartis nebuvo pratęsta ir 2022-2023 mokslo metams, nes Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu dėl neteisėto nuteisimo ieškovas dvejus mokslo metus negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir už ši laikotarpį neteko 15 780 Eur pajamų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, pripažįstamos žala.
19.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas yra visuomenei ir krepšinio bendruomenei gerai žinomas asmuo, garsus (duomenys neskelbtini)is, sporto pedagogas ir mokslininkas, 20 metų dirba krepšinio (duomenys neskelbtini)iu, 17 metų dėsto krepšinį studentams, 27 metus vykdo mokslinius tyrimus, yra publikavęs per 30 mokslinių publikacijų, išleidęs dvi mokomąsias knygas, mokslinę monografiją, tris knygos skyrius su bendraautoriais publikavęs anglų kalba, pasaulinėse leidyklose, skaitė beveik 20 pranešimų (duomenys neskelbtini)iams Lietuvoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Kroatijoje, Kinijoje, Latvijoje ir kt., treniravo komandas, kurios tapo Lietuvos, Baltijos šalių čempionėmis, Rusijos taurės laimėtojomis, dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra žurnalų redaktorių tarybų nariu, dalyvauja krepšinio varžybų tiesioginėse televizijos transliacijose, nuolat dalyvauja diskusijose ir teikia komentarus krepšinio aktualijų temomis. Taip pat ieškovas kartu su visuomeniniu komitetu „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo 2019 m. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) tarybą, buvo sąrašo lyderis, įrašytas pirmu numeriu, kurį išlaikė ir po rinkimų, nes gavo daugiausia balsų. Dėl iškeltos baudžiamosios bylos, kardomosios priemonės pritaikymo, pareikšto įtarimo, kaltinimo, apkaltinamojo nuosprendžio, apeliacinio skundo atmetimo ir apkaltinamojo nuosprendžio ieškovas buvo sugniuždytas, patyrė daug streso ir išgyvenimų, sutriko jo sveikata, buvo pažemintas jo orumas, sugadintas jo, kaip mokslininko, pedagogo ir eksperto, geras vardas bei reputacija, kurią ieškovas sukūrė per ilgus metus sąžiningai dirbdamas mokslinį, pedagoginį bei visuomeninį darbą, nuolat investuodamas į savo kompetenciją, kvalifikaciją ir žinomumą. Apie ieškovui iškeltą bylą, jam pareikštus kaltinimus ir nuteisimą buvo plačiai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, kas taip pat stipriai paveikė ieškovą. Nepagrįstas kaltinimas ir nuteisimas sugriovė ieškovo reputaciją, padarė ieškovą „nusikaltėliu“ visuomenės akyse, sugriovė tai, ką ieškovas kūrė daugelį metų. Ieškovas buvo priverstas jaudintis ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos, žmonos ir trijų vaikų bei senyvo amžiaus tėvų, kurie skaudžiai išgyveno ieškovui mestus kaltinimus ir viešą pažeminimą. Didelis ir ilgas stresas, nuolatinė nervinė įtampa, nerimas ir jaudulys pakenkė ieškovo sveikatai, sutriko miegas, padidėjo kraujospūdis, pablogėjo bendra savijauta. Dėl neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais ieškovui sukelto streso, dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, sukeltų padarinių ieškovo reputacijai, jo profesinei veiklai ir sveikatai ieškovas prašė priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nepagrįstai jo nepriteisė.
Atsiliepimas
20. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
20.1. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas pripažinti ikiteisminio tyrimo veiksmus neteisėtais. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo pranešta, kad ieškovas, prieš nutraukdamas darbo sutartį, ištrynė studijų programoje studijų medžiagą, atsiskaitymo bei vertinimo metodikas, tarpinių egzaminų rezultatus, mokslinius straipsnius studentų mokymuisi, už kurių sukūrimą buvo mokėtas darbo užmokestis ieškovui ir kurie negali būti atkurti. Aplinkybė, kad ieškovui buvo suteikta teisė tvarkyti duomenis elektroninėje erdvėje, nepaneigia, kad šie duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šių duomenų ištrynimas pagrįstai pripažintas galimu neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenims, kuriuo daroma žala (duomenys neskelbtini) ir privalėjo būti tiriamas toliau. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad prokuroro nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nemotyvuotas, nes Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras (duomenys neskelbtini) nutarimu panaikinti nutarimą atsisakyti ikiteisminį tyrimą nepaneigė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime išdėstytų argumentų, tačiau nustatė kitos nusikalstamos veikos, nei nurodytos skunde ir vertintos ikiteisminio tyrimo pareigūno, sudėties požymius. Priešingai nei teigia ieškovas, toks prokuroro nutarimas nelaikytinas nemotyvuotu. Ieškovas kelia klausimą, dėl jam pareikšto įtarimo teisėtumo, tačiau iš (duomenys neskelbtini) pranešimo apie įtarimą turinio matyti, kad jame išvardinti konkretūs veiksmai, kurių padarymų įtariamas ieškovas, detaliai nurodant jų padarymo laiką, naudotos ryšio priemonės IP adresą, sistemą, prie kurios prisijungęs ieškovas ištrynė duomenys, įvardinti konkretūs ištrinti elektroniniai duomenys, nurodant jų pavadinimus. Gavęs tokią informaciją, ieškovas įgijo galimybę suprasti, kokiais veiksmais yra įtariamas, teikti savo paaiškinimus, įgyvendindamas savo teisę į gynybą. Šiuo atveju nebuvo abejonių, kad duomenis pašalino būtent ieškovas, o baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas išimtinai šių veiksmų teisėtumo klausimas.
20.2. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Šiuo atveju, kasacinis teismas kitaip įvertino turimus duomenis ir, įvertinęs ieškovo veikos pavojingumą, priėjo kitokios išvados nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų. Vien skirtingas situacijos pavojingumo vertinimas, nesant suformuotos kasacinio teismo praktikos taikant BK 196 straipsnį, negali būti pagrindu pripažinti neteisėtus, neatsargius ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmus.
20.3. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo. Turtinę žalą ieškovas kildino iš aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė su juo pratęsti paslaugų teikimo sutartį, dėl ko jis negavo apmokėjimo už šias paslaugas. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas teisėtai, o sprendimas nutraukti paslaugų teikimo sutartį su ieškovu nesulaukus baudžiamosios bylos baigties buvo išimtinai (duomenys neskelbtini) vadovybės sprendimas. Dėl to negalima sutikti, kad ieškovas negavo pajamų iš darbo (duomenys neskelbtini) tik dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso. Be to, nepaisant, to, kad ieškovas nedirbo (duomenys neskelbtini), jo pajamos 2022 m. ženkliai viršijo pajamas, gautas 2021 m. Taigi, baudžiamasis procesas ieškovui nesudarė kliūčių uždirbti pajamų.
Šalies argumentai
20.4. Ieškovas neįrodė jo prašomos priteisti neturtinės žalos priežastinio ryšio su baudžiamuoju procesu. Ieškovo nurodomos publikacijos visuomenės informavimo priemonėse susijusios išimtinai su ieškovo ir (duomenys neskelbtini) ginču dėl autorinių teisių į mokymosi medžiagą. Publikacijose buvo aprašyta ir baudžiamosios bylos baigtis, ieškovui palankus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktas. Taigi, visuomenė buvo informuota ne tik apie ieškovo atžvilgiu vykstantį procesą ar konfliktą su (duomenys neskelbtini), bet ir apie jo visišką reabilitavimą. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės pripažinti, kad ieškovo sveikatos sutrikimai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais. Vertinant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad su baudžiamuoju procesu susiję neigiami išgyvenimai yra objektyviai neišvengiami, o baudžiamasis procesas yra būtina veikla kiekvienoje teisinėje valstybėje.
Atsiliepimas
21. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
21.1. Teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ieškovo atžvilgiu (kurioje nebuvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas netinkamai ar įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo neteisėta veika ir kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas), nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus pradedant ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, nepažeidžiant BPK nuostatų; ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką, ieškovui pagrįstai ir teisėtai buvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nebuvo savavališka, atitiko vieną iš kardomųjų priemonių taikymo tikslų – dalyvavimo procese užtikrinimą. Buvo paskirta švelniausia ir savo pobūdžiu mažiausiai asmens teises varžanti kartomoji priemonė, kuri neapribojo absoliučiai ieškovo judėjimo laisvės. Prokuroras 2020 m. spalio 26 d. nutarimu atmesdamas ieškovo skundą dėl kardomosios priemonės panaikinimo, išsamiai argumentavo šios priemonės taikymo aktualiu laiku pagrindus ir būtinumą, ieškovas šio sprendimo neskundė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Ieškovas taip pat nesinaudojo savo teise kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną ar prokurorą ir gauti leidimą išvykti.
21.2. Ieškovas nepateikė jokio konkretaus prokuroro baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, tačiau tam tikrų prokuroro veiksmų išvardijimas, pateikiant tik šių veiksmų subjektyvų vertinimą, neįrodo prokuroro veiksmų neteisėtumo. Teismas pagrįstai sprendė, kad, nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų (vienos iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų), nėra pagrindo valstybei taikyti civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį.
Šalies argumentai
21.3. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti 60 000 Eur neturtinės ir 15 780 Eur turtinės (dėl negautų pajamų) žalos ir priežastinio ryšio tarp šios žalos bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų.
Atsiliepimas
22. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime argumentuojama, kad apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes:
22.1. Tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą, nekonstatavo, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ar BPK pažeidimai.
22.2. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir ši aplinkybė nebuvo ginčijama nagrinėjamoje byloje, kad apeliantas, prieš nutraukiant darbo santykius su (duomenys neskelbtini), pašalino iš jos e-mokymo sistemos mokomąją medžiagą. Teismai – pirmosios ir apeliacinės instancijos, nuteisdami apeliantą vienaip vertino tokius veiksmus – juos kriminalizuodami, o kasacinis teismas – kitaip, iš esmės įvertinęs, jog tokie veiksmai ir dėl jų kilę ginčai turėtų būti sprendžiami privatinės (civilinės) teisės tvarka, t. y. nenustatė tokiuose apelianto veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvų, teismas nutraukęs bylą, pasisakė dėl BK 196 straipsnio taikymo kriminalizuojant atitinkamus veiksmus su intelektinės nuosavybės objektu. Toks atitinkamų veiksmų vertinimas, pripažįstant, kad jie patenka į civilinės ar darbo teisės reguliavimo sritis, negali būti pripažintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų neteisėtais veiksmais. Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamuoju buvo ieškovas, formuodamas praktiką pasisakė, kaip turėtų būti taikomas BK 196 straipsnis – suformulavo minėtos normos taikymo taisyklę. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai vertintini kaip jų padarytos klaidos dėl nesuformuotos teismų praktikos. Tokiu būdu teismų padarytos klaidos negali būti traktuojamos kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo surinkti neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, gauti neteisėtai, pažeidžiant asmens teises ar nustatytas konkrečias procesines taisykles, tuomet nėra pagrindo tokius veiksmus vertinti kaip aplaidžius, pažeidžiančius bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą, dėl to neteisėtus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).
22.3. Iš ieškovo pateiktų duomenų apie gautas pajamas matyti, kad ieškovui esant nuteistam (2022 metais) jis gavo pajamų daugiau negu visais ankstesniais metais, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimo, jis atsidurtų geresnėje padėtyje, negu buvo iki jo teisių pažeidimo.
23. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui 12 096,23 Eur baudžiamojoje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui baudžiamajame procese patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Gynybos išlaidų klausimas turėjo būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis, o ne civiline tvarka pagal CK 6.272 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1011, kuriuo buvo pakeistas BPK 106 straipsnis, įtvirtinant pareigą baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui priimti sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teisme – (duomenys neskelbtini), o kasacinio teismo nutartis, kuria ieškovas buvo išteisintas, priimta (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, suformuluota 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas sudarė pagrindą prašyti tokių išlaidų atlyginimo nagrinėjant baudžiamąją bylą, o nepasinaudojimas šia teise riboja galimybę prašyti proceso išlaidų vėliau. Šiuo atveju baudžiamoji byla dėl ieškovo buvo nagrinėjama ir visi teismų sprendimai buvo priimti po 2021 m. kovo 19 d., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo nutraukta baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu, priimta (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo minėto BPK 106 straipsnio pakeitimo. Todėl laikytina, kad ir šiuo atveju ieškovas ir jo gynėjas turėjo visas galimybes teikti prašymus atlyginti atstovavimo išlaidas baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams visose instancijose. Nors pateiktas prašymas nebuvo nagrinėtas apeliacinėje instancijoje atmetus apeliacinį skundą, tačiau ieškovas nepasinaudojo galimybe prašyti visų išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Dėl to reikalavimas priteisti baudžiamajame procese patirtas išlaidas gynybai turėtų būti atmestas.
23.2. Teismas nepagrįstai baudžiamajame procese patirtas ieškovo išlaidas laikė būtinomis ir pagrįstomis. Net ir pripažinus ieškovo teisę į baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimą, priteista suma yra ženkliai per didelė. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl išlaidų gynybai pagrįstumo ir būtinumo. Apeliacinės instancijos teisme ieškovą atstovavo du gynėjai, tačiau jokių argumentų ar duomenų, kodėl ieškovo, kaip kaltinamojo, teisėms užtikrinti buvo būtini du gynėjai, nebuvo pateikta. Kasacinius skundus pateikė taip pat du advokatai, tačiau savo turiniu jie buvo tapatūs, todėl negalima sutikti, kad dviejų atskirų kasacinių skundų teikimas buvo būtinas ieškovo teisėms apginti, kad išlaidos už šių skundų parengimą yra būtinos ir pagrįstos. Negalima sutikti, kad baudžiamoji byla buvo itin sudėtinga, dėl ko buvo būtina priteisti tokio dydžio proceso išlaidas.
Šalies argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudžiamajame procese patirtų išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą, jog teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios (lex retro non agit), netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos civilinėse bylose dėl turtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, atlyginimo išteisintam asmeniui. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus (duomenys neskelbtini) nutartį, t. y. jau po BPK 106 straipsnio pakeitimų 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojimo. Taigi, ieškovas galėjo pasinaudoti savo teise prisiteisti bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, kuri nebuvo apribota ar suvaržyta, tačiau to nepadarė.
24.2. BPK 106 straipsnyje nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka yra taikoma sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo tame pačiame procese, kuriame jos ir buvo patirtos, t. y. baudžiamajame procese. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsidarę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Klausimas dėl šių procesinio pobūdžio išlaidų turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės; reikalavimas dėl tokių išlaidų atlyginimo negali būti reiškiamas savarankiškai atskiroje civilinėje byloje.
24.3. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, nepagrįstai taikė šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 3 dalį ir priteisė išlaidų baudžiamajame procese atlyginimą. BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią advokatų išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. ir ginčo atveju neturėjo būti taikyta, nes įstatyme nėra numatyta, jog ji taikoma ir dėl išlaidų, patirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo. Priteisdamas ieškovui nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2022 m. gegužės 1 d. patirtas išlaidas baudžiamajame procese teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia tik nuo 2022 m. gegužės 1 d.
24.4. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo reiškiamas CK 6.272 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali būti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis, tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisinamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi, valstybės deliktinė atsakomybė dėl tokių išlaidų atsiranda tik įstatymo nustatyta tvarka konstatavus neteisėtus teisėsaugos pareigūnų veiksmus. Nagrinėjamu atveju teismas, konstatavęs, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas baudžiamajame procese, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu (t. y. nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos), nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike, neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą sprendimą šioje dalyje. Teismui nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų, prokuroro ir / ar teismo veiksmų, t. y. nenustačius būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas priteisti žalos atlyginimą negalėjo būti tenkinamas.
24.5. Teismas, nustatydamas ieškovui priteistinų išlaidų už advokatų teisinę pagalbą baudžiamajame procese dydį, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas (už paslaugas nesumokėtas lėšas laikydamas nuostoliais), netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, taip pat nevertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, susijusių su kelių gynėjų dalyvavimu baudžiamajame procese atstovaujant ieškovą, nepagrįstai šias išlaidas pripažino adekvačiomis ir ne per didelėmis. Teismas nustatė kad ieškovas už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai ,,Černiauskas ir partneriai“ sumokėjo 4 140,66 Eur, tačiau, nesant byloje įrodymų apie realiai patirtas 6 787,46 Eur išlaidas, priteisė visą šios advokatų bendrijos ataskaitose nurodytą sumą, dalį nesumokėtos sumos laikydamas žala. Iš advokatų pateiktų ataskaitų nėra pakankamo pagrindo manyti, kad visos jose nurodytos paslaugos ieškovui baudžiamajame procese iš tikrųjų buvo suteiktos. Teisės aktai nenumato galimybės ieškovui atlyginti visų už kelių advokatų vienu metu baudžiamajame procese suteiktas paslaugas patirtų išlaidų. Teismas, priteisdamas išlaidas už kelių advokatų vienu metu teiktas paslaugas baudžiamajame procese, netyrė ir nevertino kelių gynėjų dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumo, jų suteiktų paslaugų apimties, vertės, sudėtingumo, suteiktų paslaugų galimo dubliavimo. Teismas nepagrįstai nesprendė šių išlaidų mažinimo klausimo.
25. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Taigi, po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo ieškovas turėjo galimybę teikti reikalavimą baudžiamojoje byloje dėl išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimo.
25.2. Ieškovo pateikto ieškinio teisinis pagrindas – CK 6.272 straipsnio 1 dalis, t. y. žalą reikalaujama priteisti žalos atlyginimo instituto pagrindu. Teikiant tokį reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamajame procese, yra teisiškai nepagrįsta ir neatitinkanti kasacinio teismo praktikos.
Atsiliepimas
26. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atsakovės atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus prašo skundus tenkinti, panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad apeliacinius skundus pilnai palaiko ir sutinka su juose išdėstytais argumentais.
27. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atsakovės atstovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus prašo skundus tenkinti, panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pritaria apeliaciniuose skunduose išdėstytiems argumentams.
28. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria apelianto prašymui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaidų baudžiamajame procese atlyginimo priteisimo, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuomet kaltinamasis yra išteisintas, turi ir gali būti sprendžiamas baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Ieškovas nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamajame procese, kasacinės instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas turėjo galimybę teikti tokį prašymą. Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo ieškovas turėjo galimybę teikti reikalavimą baudžiamojoje byloje dėl išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis kasacinio teismo praktika, o ne žemesnės instancijos teismų priimtais sprendimais.
29. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria apeliantės prašymui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaidų baudžiamajame procese atlyginimo priteisimo, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galiojo baudžiamąją bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuomet kaltinamasis yra išteisintas ir galioja nauja BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija, turi ir gali būti sprendžiamas baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Ieškovas nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamajame procese, kasacinės instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas turėjo galimybę teikti tokį prašymą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad gynėjo išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas kitoje byloje (šiuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje), nes tai yra procesinės išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
32. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriuje 2020 m. vasario 18 d. gautas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini), Universitetas) pareiškimas apie tai, kad R. P. (ieškovas šioje byloje), iki (duomenys neskelbtini) dirbęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, prieš nutraukdamas darbo sutartį su Universitetu, ištrynė studijų programoje „Krepšinio treniravimas ir valdymas“ e-mokymo sistemoje dėstyto modulio „Basketball Clinics – Basic Technical and T. P.“ studijų medžiagą, atsiskaitymo bei vertinimo metodikas, tarpinių egzaminų rezultatus, mokslinius straipsnius studentų mokymuisi, dėl ko prašyta įvertinti ar ieškovo veiksmuose nėra BK 187 straipsnyje (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) numatytos veikos sudėties.
33. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (Turto sunaikinimas ar sugadinimas).
34. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d. skundą, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad aprašyta veika atitinka BK 196 straipsnio 1 dalies (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims) dispoziciją.
35. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą skirti ieškovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras (duomenys neskelbtini) nutarimu atmetė skundą dėl nutarimo skirti ieškovui kardomąją priemonę, išaiškinant ieškovui, kad, jei jis nori išvykti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos ne ilgiau kaip 7 paroms, turi informuoti ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną ar tyrimui vadovaujantį prokurorą, o jei nori išvykti ilgiau nei 7 paroms – gauti rašytinį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro leidimą.
36. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras 2021 m. sausio 29 d. surašė kaltinamąjį aktą, nurodydamas, jog ieškovas kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 9 d. laikotarpiu nuo 20.23 val. iki 20.34 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis nenustatyta ryšio priemone, kuriai tuo metu buvo suteiktas IP (duomenys neskelbtini) adresas, autentifikavęs savo tapatybę ir prisijungęs kaip koordinatorius (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemoje prie dėstomo modulio (kodas - S273M079) „Basketball Clinics – Basic Technical ant T. P.“ neteisėtai pašalino, t. y. ištrynė (duomenys neskelbtini) nuosavybę – medžiagą studentams pagal patvirtintą modulio aprašą, t. y. „Main tasks and conceptions of the team offense defense“, „Basketball tactics (individual, group and team)“, „Tactics of offense and defense“, „Basketball performance analysis and evaluation“ su pateikta teorine medžiaga, seminarų užduotis, mokslinę literatūrą studentų mokymuisi, atsiskaitymų grafiką bei vertinimo metodiką, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2019 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu nuo 11.08 val. iki 11.22 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis nenustatyta ryšio priemone, kuriai tuo metu buvo suteiktas IP (duomenys neskelbtini) adresas, autentifikavęs savo tapatybę ir prisijungęs kaip koordinatorius (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemoje prie dėstomo modulio (kodas - S273M079) „Basketball Clinics – Basic Technical ant T. P.“ neteisėtai pašalino, t. y. ištrynė (duomenys neskelbtini) nuosavybę – medžiagą studentams pagal patvirtintą modulio aprašą, t. y. „Main tasks and conceptions of the team offense defense“ „Basketball tactics (individual, group and team)“, „Tactics of offense and defense“, „Basketball performance analysis and evaluation“ su pateikta teorine medžiaga, seminarų užduotis, mokslinę literatūrą studentų mokymuisi, atsiskaitymų grafiką bei vertinimo metodiką ir tokiais veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) 1 217,11 Eur turtinę žalą bei tokiu savo elgesiu pažemino dėstytojo vardą ir sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 196 straipsnio 1 dalyje.
37. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 196 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė jį 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, dydžio bauda.
38. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio atmetė.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir baudžiamąją bylą pagal BK 196 straipsnio 1 dalį ieškovui nutraukė.
40. Ieškovas CK 6.272 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydamas priteisti iš atsakovės 29 177,13 Eur turtinei ir 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš viso 89 177,13 Eur), 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, nenustatęs neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismų veiksmų, tačiau priteisė ieškovui baudžiamajame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu atmestas, atsakovės atstovės apeliaciniais skundais skundžia teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje atlyginimo priteisimo.
Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą
42. Ieškinys pareikštas CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pagrindu. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodytos ieškovo, pareiškusio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).
44. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023).
45. Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, teismas turi ištirti įrodymus ir juos vertinti atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka; civilinės atsakomybės požiūriu tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, yra reikšminga, tačiau ne lemiama aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/201; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-231-695/2019; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023 ). Tai, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).
46. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismų veiksmų. Iš detaliai ir plačiai dėstomų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad iš esmės ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismų neteisėtus veiksmus ieškovas kildina iš aplinkybės, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis bei Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis ir baudžiamoji byla pagal BK 196 straipsnio 1 dalį ieškovui nutraukta. Ieškovo teigimu, jau iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinio buvo matyti, kad pareiškimas nepagrįstas, o ieškovo veiksmai negali būti kvalifikuojami nusikalstama veika pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, todėl, ieškovo vertinimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas, vykdytas, kardomoji priemonė skirta, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai priimti neteisėtai, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir šie neteisėti veiksmai sudaro pagrindą valstybės civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio pagrindu kilti. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kardomųjų bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymas ir teisminis nagrinėjimas buvo neteisėti, nes įtakoti ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo klaidos, nerūpestingumo ir neatidumo. Prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, padarė iš esmės klaidingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškime aprašyta veika atitinka minėto straipsnio dispoziciją. Ši prokuroro klaida buvo esminė, kuri lėmė ne tik neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą, bet ir vėlesnius prokuratūros bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo tęsiamas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas. Neteisėtas asmens nuteisimas bei nuosprendis, kuriuo asmuo buvo neteisėtai nuteistas ir kuris vėliau buvo panaikintas, ypač konstatuojant, jog nėra padaryta nusikalstama veika, yra vienas iš pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų įrodymų.
47. Išnagrinėjus bylos medžiagą ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad būtų buvusios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas buvo negalimas ar, kad buvo pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai ir / ar buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų (ne)veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių. Dėl to pripažintina, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neteisėtų veiksmų, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvimo nagrinėjamu atveju.
48. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir ar buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų (ne)veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021; kt.).
49. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021). Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023; kt.).
50. Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, nes tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).
52. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebuvo inicijuotas akivaizdžiai neturint jokio pagrindo, kaip nepagrįstai teigia ieškovas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek baudžiamojoje byloje, tiek šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas iš (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemos, būdamas dar (duomenys neskelbtini) darbuotoju, pašalino sukurtą ir įkeltą mokymo medžiagą, todėl, ikiteisminio tyrimo pareigūnams gavus (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl šių veiksmų įvertinimo, šie ieškovo veiksmai turėjo būti patikrinti – šiuo atveju inicijuojant ikiteisminį tyrimą. Esant realiai ieškovo atliktiems veiksmams – pašalintiems duomenims iš e-mokymo sistemos – ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal gautą Universiteto pareiškimą privalėjo būti atliktas. Tolimesnis atliktų veiksmų pašalinant duomenis vertinimas buvo galimas tik po to, kai buvo ikiteisminio tyrimo metu nustatytos, ištirtos ir atskleistos faktinės su tuo susijusios aplinkybės. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad jau pradinis (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kaip aiškiai nepagrįstas, turėjo būti netiriamas. Subjektyvus ieškovo vertinimas neatleido ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuo pareigos ištirti gautą pareiškimą teisės aktų nustatyta tvarka.
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), žemesnės grandies teismai (atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras) netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nesudaro pagrindo savaime tokius jų veiksmus vertinti kaip aplaidžius, pažeidžiančius bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą, dėl to neteisėtus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.
54. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi, gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jame nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad procesas baigėsi be asmens nubaudimo, tačiau vertinant teismų, nagrinėjusių baudžiamąją bylą, padarytas išvadas ir nurodytas aplinkybes.
55. Kaip minėta, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus.
56. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose BK 196 straipsnio 1 dalies nuostatos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į aktualius minėto BK straipsnio aiškinimo aspektus buvo atskleidžiamos ir taikomos netinkamai, ieškovo veikoje nenustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 196 straipsnio 1 dalies požymiai. Kasacinis teismas išaiškino, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims (jų sunaikinimą, pašalinimą ar pakeitimą, kitais būdais padarytą apribojimą naudotis tokiais duomenimis) pagal BK 196 straipsnį kyla tik tais atvejais, kai tokie veiksmai yra padaryti neteisėtai. Neteisėtumo nustatymo reikalavimas yra siejamas su 2001 m. Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 4 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis kriminalizuoti ne bet kokį, o sąmoningą ir neteisėtą kompiuterinių duomenų sugadinimą, sunaikinimą, apgadinimą, pakeitimą arba galimybės naudotis tokiais duomenimis panaikinimą. Taip pat neteisėtumo požymis nurodomas ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (toliau – Direktyva), 5 straipsnyje. Atitinkamai Direktyvos 2 straipsnio d punkte nurodoma, kad požymis neturint tam teisės yra suprantamas kaip elgesys, kuriam sistemos ar jos dalies savininkas ar kitas teisės turėtojas nesuteikė leidimo arba kuris neleidžiamas pagal nacionalinę teisę. Taigi inkriminuojant BK 196 straipsnį būtina atskleisti ir pagrįsti poveikio neteisėtumo požymį pateiktame kaltinime aiškiai nurodant, kuo jis pasireiškė, kodėl asmens veiksmai laikytini neteisėtais, kokius teisės aktus pažeidė, kokių nustatytų draudimų nesilaikė. Tais atvejais, kai kaltininkas, esant teisiniams santykiams (pavyzdžiui, darbiniams ar kitokiems sutartiniams santykiams), turi galimybę prieiti prie duomenų šaltinio, jam suteiktos atitinkamos teisės disponuoti elektroniniais duomenimis (pavyzdžiui, juos iš dalies ar visiškai administruoti), jo tyčinio veikimo (poveikio) neteisėtumas turi būti nustatomas kaltinime aiškiai nurodant, kokius teisės aktus jis pažeidė, kokių draudimų, susitarimų, įgaliojimų tyčia nesilaikė.
57. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas tyčinio poveikio elektroniniams duomenims neteisėtumas yra grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovas, suvokdamas, jog elektroniniai duomenys yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė, nesilaikydamas (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktų, nustatančių teises į nuosavybę, tyčia sunaikino (ištrynė) jam svetimus duomenis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės grandies teismai, taikydami baudžiamąją atsakomybę, netinkamai vertino patį elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį ir nevertino konkrečių poveikio (ištrynimo) aplinkybių pavojingumo aspektu: 1) tai, kad ištrinti duomenys visų pirma yra autorių teisių ginamas intelektinės nuosavybės objektas; toks šių duomenų pobūdis neišnyksta juos įkėlus į elektroninę erdvę; 2) dėl tapačių ieškovo veiksmų, pasireiškusių darbdavio intelektinės nuosavybės objekto sunaikinimu, padarant žalą darbdaviui, ir padarytų po jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, yra kilęs darbo ginčas, jis sprendžiamas 2021 m. rugsėjo 16 d. sustabdytoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisme; šio ginčo sudėtinė dalis yra ginčas dėl sunaikinto darbo metu sukurto intelektualaus turto priklausomybės; 3) elektroniniai duomenys nėra visiškai sunaikinti – ieškovas medžiagą, buvusią modulyje, naudoja kitose institucijose. Kasacinis teismas išaiškino, jog baudžiamosios teisės principinės nuostatos reikalauja, kad griežčiausios iš visų atsakomybių, baudžiamosios atsakomybės, taikymo sąlygos būtų nustatytos aiškiai, ši atsakomybė būtų taikoma tik tuomet, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Juos aiškinant esant inkriminuotam tyčiniam nusikaltimui dėl elektroninių duomenų saugumo, nagrinėjamoje byloje negalima palikti nuošalyje viso kilusio teisinio ginčo tarp juridinio asmens ir jo buvusio darbuotojo, sukūrusio intelektinį produktą, įvertinimo. Neteisinga būtų taikyti BK 196 straipsnio 1 dalies nuostatas vien gramatiškai aiškinant šiame straipsnyje esančią teisės normą, tokiu būdu išskiriant iš visumos ir vertinant tik dalį bendrame teisiniame ginče nustatytų ieškovo veiksmų. Darbo ginčas, kurio metu įvyko elektroninės formos intelektinės nuosavybės objekto ištrynimas, yra privatinės teisės prigimties (pobūdžio). Atitinkamai šis teisinis ginčas turi būti sprendžiamas pirmiausia privatinės teisės gynimo priemonėmis – darbo ginčo procese ir (ar) reikalaujant žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, o ne pasitelkiant baudžiamąją justiciją. Teismai, kvalifikuodami ieškovo veiką pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, šių klausimų nesprendė, nenurodė, kokios aplinkybės rodo, kad byloje nustatyti ieškovo veiksmai turi būti laikomi būtent nusikalstama veika, ir tinkamai nepagrindė jų pavojingumo. Teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui, baudžiamasis procesas nutrauktinas, o byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
58. Taigi, kasacinis teismas nenustatė proceso teisės normų pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teismuose, taip pat nekonstatavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismų neteisėtų veiksmų ar rūpestingumo pareigos pažeidimų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo nutarties turinys atskleidžia, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, pateikė išaiškinimus aktualios baudžiamosios teisės normos turinio ir taikymo klausimais ir, atitinkamai, atskleidė, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo netinkamai įvertintas elektroninių duomenų pobūdis, jų turinys ir nevertintos konkrečios poveikio (ištrynimo) aplinkybės pavojingumo aspektu. Teismas pabrėžė baudžiamosios atsakomybės taikymo principus, susijusius su tuo, jog baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tuomet, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veiklos sudėties požymius, o nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio ginčas turėjo būti sprendžiamas pirmiausia privatinės teisės gynimo priemonėmis – darbo ginčo procese ir (ar) reikalaujant atlyginimo civilinio proceso tvarka, o ne pasitelkiant baudžiamąją justiciją.
59. Įvertinus šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad ieškovas, prieš nutraukiant darbo santykius su (duomenys neskelbtini), pašalino iš jos e-mokymo sistemos tam tikrą medžiagą, tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra ir žemesnės grandies teismai vienaip vertino tokius veiksmus – juos kriminalizuodami, o kasacinis teismas – kitaip, iš esmės įvertinęs, jog tokie veiksmai ir dėl jų kilę ginčai turėtų būti sprendžiami privatinės (civilinės) teisės tvarka, t. y. nenustatęs tokiuose ieškovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.
60. Taigi, iš esmės kasacinis teismas kitaip įvertino ieškovo veiksmus baudžiamosios teisės aspektu, nei tai buvo atlikę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ieškovas atliko veiksmus pašalindamas medžiagą iš e-mokymo sistemos, skirtingas tokių veiksmų vertinimas teisinės atsakomybės aspektu nereiškia, jog ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turi būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan., o nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo nenustatyta, taip pat jų nenurodė ir ieškovas, apsiribodamas aplinkybe, kad buvo padarytos klaidingos išvados dėl ieškovo veiksmų įvertinimo BK 196 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių aspektu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl jo reikalavimas atlyginti žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, nors teismai skirtingai įvertino ieškovo atliktus veiksmus baudžiamosios teisinės atsakomybės aspektu, tačiau nurodyti veiksmai – medžiagos iš e-mokymo sistemos pašalinimas – ieškovo buvo atlikti, ši aplinkybė nebuvo ginčijama. Atitinkamai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog jis savo veiksmai neprisidėjo prie susidariusios situacijos ir kartu prie jam kilusios žalos dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso. Ieškovui pašalinus medžiagą iš e-mokymo sistemos ir (duomenys neskelbtini) dėl to kreipusis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl veiksmų įvertinimo, ikiteisminis tyrimas bei baudžiamasis procesas teisėtai pradėtas ir atliktas.
61. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, rėmėsi ir argumentu dėl neteisėtai pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Šios priemonės neteisėtumą ieškovas taip pat grindė argumentais dėl paties ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso neteisėtumo, kuris paaiškėjo kasaciniam teismui priėmus aptartą nutartį.
62. Ar kardomoji priemonė buvo taikyta teisėtai, įvertinama pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Tai sprendžiama iš tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomąją priemonę (įtarimų pareiškimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesą ir kt.); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumą, galimybę tęsti įtariamą nusikalstamą veiklą ir todėl gali pagrįsti būtinumą taikyti jam apribojimus; asmenį apibūdinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindą vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip gali būti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdyme, ar rodantys jo pavojingumą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobūdis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikšmė pareiškėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti išlaidas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 42–43 punktai, taip pat juose nurodoma EŽTT praktika), sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo.
63. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo paskirta švelniausia ir savo pobūdžiu mažiausiai asmens teises varžanti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės neapribojo ieškovo judėjimo laisvės. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo skirtas atsižvelgiant į pareikštus įtarimus, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese. Be to, galiojant šiai kardomajai priemonei, ieškovas galėjo prašyti leisti išvykti iš gyvenamosios ir / ar iš buvimo vietos, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtų to prašęs, o prašymai būtų atmesti. Taigi, nėra pagrindo nustatyti, jog paskirta kardomoji priemonė būtų suvaržiusi realią ieškovo teisę judėti. Įvertinus nurodytą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kardomosios priemonės taikymas, atsižvelgiant į visą baudžiamojo proceso kontekstą, nebuvo savavališkas, atitiko vieną iš kardomųjų priemonių tikslų – ieškovo dalyvavimo procese užtikrinimą, o ieškovas neįrodė, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo jam kilo kokių nors rimtesnių padarinių. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad taikant šią kardomąją priemonę būtų atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, o ieškovui padaryta žalos.
64. Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimta kasacinio teismo nutartimi savaime nesuponuoja pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ir pareigą atlyginti žalą CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, bei teisėtai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (neturtinės ir turtinės, dalyje dėl negautų pajamų) dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimo
65. Atsakovės atstovų apeliaciniais skundais skundžiama ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteista 12 096,23 Eur išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, kurias sudaro 12 067,46 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 28,77 Eur išlaidos už dokumentų kopijų darymą.
66. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovai Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniuose skunduose nurodo, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus (duomenys neskelbtini) nutartį, t. y. jau po BPK 106 straipsnio pakeitimų 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojimo. Dėl to ieškovas galėjo pasinaudoti savo teise prisiteisti bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, kuri nebuvo apribota ar suvaržyta, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą, nes priteisdamas ieškovui nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. gegužės 1 d. patirtas išlaidas baudžiamajame procese, vadovavosi BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia tik 2022 m. gegužės 1 d.
67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atstovų apeliacinius skundus, nenustatė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu.
68. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
69. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.
70. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo buvo pakeistas, o nauja BPK 106 straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d. Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
71. Taigi, teisinis reglamentavimas aktualiu bylinėjimosi išlaidų baudžiamajame procese atlyginimo klausimu kito, buvusį reguliavimą pripažinus prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai šis pokytis įvyko baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu eigoje, t. y. proceso metu buvęs reguliavimas pripažintas antikonstituciniu, tačiau pakeistas tik po kasacinio skundo padavimo. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nebūtų teisinga atsakovo atstovų nurodytas aplinkybes vertinti formaliai ir užkirsti galimybę ieškovui, kuris faktiškai galiausiai buvo išteisintas – jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, atgauti jo dėl baudžiamojo persekiojimo, kuris nepasitvirtino, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023). Vertintina, kad ir šiuo atveju, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė jo turėtas realias išlaidas teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokia teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus baudžiamosiose bylose nurodytu pereinamuoju laikotarpiu (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1714-866/2023). Atsižvelgiant į buvusį situacijos neapibrėžtumą, teisinio reglamentavimo kaitą bylos nagrinėjimo proceso eigoje, nurodytos išvados nepaneigia tai, kad, bylai esant kasaciniame teisme, įsigaliojo naujas teisinis reglamentavimas ir ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl šių išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje, įvertinus ir tai, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas apeliacinėje instancijoje, tačiau liko neišnagrinėtas. Priešinga išvada neatitiktų formuojamos teismų praktikos ir lygiateisiškumo bei sąžiningumo principų.
72. Atsakovės atstovai taip pat ginčija priteistų išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, dydį, apeliaciniuose skunduose keldami abejones, ar advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ ataskaitose nurodytos paslaugos iš tikrųjų ieškovui buvo suteiktos, taip pat dėl dviejų ieškovo atstovų būtinumo jo teisėms apginti kasaciniame teisme.
73. Byloje pateiktos: sąskaitos / ataskaitos 6 787,46 Eur sumai dėl advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ suteiktų paslaugų ieškovui (pateikti įrodymai dėl 4 140,66 Eur apmokėjimo); sąskaita 3 630 Eur sumai dėl advokato Olego Šibkovo suteiktų paslaugų ieškovui ir įrodymai patvirtinantys apmokėjimą; mokėjimo nurodymai 1 650 Eur sumai dėl advokato A. J. suteiktų paslaugų ieškovui. Pirmosios instancijos teismas priteisė visas aukščiau nurodytas išlaidas (6 787,46 Eur + 3 630 Eur + 1 650 Eur).
74. Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ ataskaitose nurodytos šios paslaugos: susitikimas su klientu, konsultacija (2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. liepos 7 d.); vykimas į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, dalyvavimas paskelbime apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir kt.; susipažinimas su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga; prašymo dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo ir sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimo tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) parengimas (atitinkamai 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. sausio 15 d.); vykimas į Kauno apylinkės teismo posėdį bei dalyvavimas jame (2021 m. kovo 18 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. liepos 8 d.); pareiškimo teismui dėl prokuroro nušalinimo parengimas (2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. gegužės 6 d.); prašymo teismui dėl nuotolinių ir mišrių studijų vykdymo tvarkos parengimas (2021 m. balandžio 21 d.); pasirengimas baigiamajai kalbai bei rašytinės baigiamosios kalbos formos parengimas (2021 m. liepos 7 d.); vykimas į Kauno miesto apylinkės teismą, teismo posėdžio protokolų bei garso įrašų kopijų pasidarymas (2021 m. rugpjūčio 19 d.); susipažinimas su Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu bei jo pagrįstumo įvertinimas, skundo Kauno apygardos teismui dėl minėto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio parengimas (2021 m. rugpjūčio 23 d.); vykimas į Kauno apygardos teismo posėdį bei dalyvavimas jame (2021 m. spalio 13 d., 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. gruodžio 16 d.); prašymo teismui dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo parengimas (2021 m. lapkričio 16 d.).
75. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad: 2021 m. sausio 5 d. advokato orderiu Serija LA Nr. 770143 advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatui Tomui Januškevičiui pavesta ginti ieškovą; advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas Tomas Januškevičius dalyvavo Kauno apylinkės teisme 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. liepos 8 d. vykusiuose teismo posėdžiuose ir Kauno apygardos teisme 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. gruodžio 16 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, rengė 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. pareiškimus dėl prokuroro nušalinimo, 2021 m. balandžio 21 d. prašymą dėl dokumento pridėjimo prie baudžiamosios bylos, 2021 m. liepos 8 d. baigiamąją kalbą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
76. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavo advokatas Tomas Januškevičius. Ši aplinkybė ir aukščiau nurodyti duomenys iš baudžiamosios bylos neabejotinai patvirtina, kad advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ ataskaitose nurodytos paslaugos iš tikrųjų ieškovui buvo suteiktos. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ sąskaitose / ataskaitose nurodytą sumą bylinėjimosi išlaidoms baudžiamojoje byloje atlyginti, nes priešingu atveju būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kaip pagrįstai nurodė teismas, esant ieškovui išrašytoms sąskaitoms už realiai suteiktas teisines paslaugas, ieškovui kyla pareiga jas apmokėti, todėl vien aplinkybė, jog į bylą nebuvo pateikti visų išlaidų pagal išrašytas sąskaitas apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, nepaneigia šių išlaidų realumo.
77. Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad: advokatas Olegas Šibkovas dalyvavo Kauno apygardos teisme 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. gruodžio 16 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, rengė 2022 m. vasario 23 d. prašymą dėl bausmės vykdymo tvarkos pakeitimo, 2022 m. balandžio 8 d. kasacinį skundą; advokatas Audrius Juozapavičius rengė 2022 m. balandžio 28 d. kasacinį skundą.
78. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, maksimalus išlaidų už, pavyzdžiui: vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis yra 145,48 Eur / 152,42 Eur / 151,74 Eur / 156,64 Eur (priklausomai nuo to, kada buvo suteikta paslauga; Rekomendacijų 9, 10.12 punktai); už apeliacinio skundo parengimą – 3 793,50 Eur (Rekomendacijų 9, 10.3 punktai); už kasacinio skundo parengimą – 5 037,90 Eur (Rekomendacijų 9, 10.5 punktai). Taigi, net ir ieškovą atstovaujant dviem atstovams, pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai bei tai, kad ikiteisminis tyrimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko dvejus metus, atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų ir parengtų procesinių dokumentų skaičių bei apimtis, spręstina, kad priteistos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje (iš viso 12 096,23 Eur už teisinę pagalbą visose teismų instancijose) laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio, priteistų išlaidų realumas pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti tokio dydžio išlaidų atlyginimą pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
79. Šios išvados nepaneigia apeliantų teiginiai, susiję su tuo, jog ieškovą tam tikrose proceso stadijose atstovavo du advokatai. Pasitelkti tam tikros apimties teisinę pagalbą yra asmens teisė ir pasirinkimas. Teisinei pagalbai patirtos išlaidos atlyginamos atsižvelgiant į pirmiau nurodytose Rekomendacijose įtvirtintus dydžius bei kriterijus. Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius ir jų neviršija, taip pat pripažintinos atitinkančiomis proporcingumo bei racionalumo, pagrįstumo principus. Dėl to nėra pagrindo jų mažinti atsižvelgiant į pasitelktų teisines paslaugas teikusių advokatų skaičių.
Dėl procesinės bylos baigties
80. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
81. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
82. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinių skundų, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo R. P. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.