- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2-10357-1099/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05878-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Dariušas Lučinskis
dalyvaujant ieškovui R. P. ir jo atstovui advokatui Dariušui Lučinskiui (Dariuš Lučinski),
atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, galimai patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismų veiksmų, atlyginimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 89 177,13 Eur žalos (29 177,13 Eur turtinės ir 60 000 Eur neturtinės) atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ilgą laiką dirba krepšinio treneriu, dėsto, vykdo mokslinius tyrimus krepšinio srityje, yra publikavęs mokomąsias knygas, publikacijas krepšinio tema; nuo 2008 m. ieškovas be pertraukos dirbo pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. yra (duomenys neskelbtini) profesorius. Aiškina, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) kanclerio pareigas tuo metu ėjęs M. B. ir sporto biomedicinos fakulteto dekanas N. M. paprašė ieškovą savo žiniomis pasidalinti su (duomenys neskelbtini) studentais; (duomenys neskelbtini) rektorė pakvietė ieškovą dalyvauti konkurse. 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 906, kurios pagrindu ieškovas buvo įdarbintas docentu 0,5 etato 5 metų laikotarpiui (nepagrindiniame darbe). Ieškovas buvo paskirtas mokymo modulio „Basketball Clinics – Basic Technical and Tactical Performace“ koordinatoriumi ir turėjo į (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemą įkelti savo parengtą mokymo medžiagą, kaip koordinatorius turėjo teisę tą medžiagą tvarkyti, t. y. papildyti nauja, koreguoti ar pašalinti.
4. Teigia, kad į (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemą ieškovas įkėlė jo paties sukurtą, surinktą ir susistemintą krepšinio technikos ir taktikos mokymo medžiagą (surinktą iki darbo (duomenys neskelbtini)), kurią jis dėstė studentams; dėstomos paskaitos ir pratybos buvo filmuojamos, o filmuota medžiaga taip pat buvo įkelta į sistemą. Anot ieškovo, jam pradėjus dalyvauti (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) veikloje, (duomenys neskelbtini) atstovai pradėjo reikšti pasipiktinimą ir ėmėsi veiksmų (spaudimas, nepagrįstos pretenzijos, skirto priedo panaikinimas ir kt.), dėl kurių ieškovas 2019 m. spalio 9 d. pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Aiškina, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio mėn. paskyrė naują modulio, kurį koordinavo ieškovas, koordinatorių K. M., kuris į e-mokymų sistemą ketino įkelti savo parengtą mokymo medžiagą, todėl ieškovas, siekdamas atlaisvinti informacinę darbo erdvę, iš e-mokymo sistemos pašalino savo įkeltą mokymo medžiagą. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. ISAK 562/P dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo atleido ieškovą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio (dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimo) pagrindu. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atleidimo pagrindu, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o vėliau – į Kauno apylinkės teismą.
5. Be to, (duomenys neskelbtini) dėl galimai neteisėto mokymo medžiagos ištrynimo iš e-mokymo sistemos 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, prašydamas pradėti ieškovo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnį (turto sunaikinimas ar sugadinimas). Kauno apskrities VPK 2020 m. vasario 28 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; šį nutarimą (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d. apskundė Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, kurios prokuroras D. J. 2020 m. kovo 19 d. panaikino policijos nutarimą ir nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 196 straipsnį (neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims). Prokuroro nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu pagal kitą BK straipsnį (duomenys neskelbtini) neskundė, todėl įsiteisėjus prokuroro nutarimui galima konstatuoti, kad ieškovas nepadarė BK 187 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos (nesunaikino ir nesugadino (duomenys neskelbtini) nuosavybės).
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodo, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio komisariato 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimu ieškovui buvo pareikšti įtarimai pagal BK 196 straipsnio 1 dalį; Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal BK 196 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 5 000 Eur bauda už tai, kad 2019 m. spalio 9 d. laikotarpiu nuo 20.23 val. iki 20.34 val., ir 2019 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu nuo 11.08 val. iki 11.22 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis nenustatyta ryšio priemone (IP adresas (duomenys neskelbtini)), autentifikavęs savo tapatybę ir prisijungęs kaip koordinatorius (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemoje prie dėstomo modulio, neteisėtai pašalino, t. y. ištrynė (duomenys neskelbtini) nuosavybę – medžiagą studentams pagal patvirtintą modulio aprašą, t. y. „Main Tasks and conceptions of the team offence defense“, „Basketball tactics (individual, group and team)“, „Tactics of offense and defense“, „Basketball performance analysis and evaluation“ su pateikta teorine medžiaga, seminarų užduotimis, moksline literatūra studentų mokymuisi, atsiskaitymų grafiku ir vertinimo metodika; tokiais veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) 1 217,11 Eur žalą ir pažemino dėstytojo vardą; Kauno apygardos teismui 2022 m. vasario 1 d. nutartimi atmetus ieškovo pateiktą apeliacinį skundą, pirmosios instancijos nuosprendis įsiteisėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą nutraukė.
7. Ieškovo nuomone, tai, kad kasacinis teismas nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas buvo kaltinamas padaręs BK 196 straipsnyje nustatytą veiką, ir tai, kad pagal BK 187 straipsnį ieškovui nebuvo keliama baudžiamoji byla, patvirtina, jog ieškovas, ištrynęs iš (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemos anksčiau nurodytą medžiagą, nepadarė jokio nusikaltimo. Anot ieškovo, jo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas, neteisėtai pareikštas įtarimas, neteisėtai pritaikyta kardomoji priemonė, neteisėtai surašytas ir perduotas teismui kaltinamasis aktas ir jis buvo neteisėtai nubaustas kriminaline bausme. Ieškovas, gindamasis nuo pareikšto įtarimo, kaltinimo ir nuosprendžio, patyrė materialinę žalą, kurią sudaro 13 397,13 Eur išlaidos advokatams ir kitos su ieškovo dalyvavimu baudžiamojoje byloje susijusios išlaidos. Be to, jam buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl kriminalinio persekiojimo jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, buvo viešai pažeminta jo garbė ir orumas, profesinė reputacija. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 60 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
8. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad siekiant konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmus, turi būti įrodyta, jog šie asmenys padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovui iškeltą baudžiamąją bylą nutraukė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taigi, ieškovo manymu, kasacinis teismas konstatavo šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas; 3) baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai; 4) neteisėtas baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu turėjo būti nutrauktas.
Šalies argumentai
9. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju prokuroras, priimdamas 2020 m. kovo 19 d. nutarimą, panaikinantį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo ieškovui pagal BK 187 straipsnį, padarė iš esmės klaidingą išvadą, kad ieškovo veiksmai turi BK 196 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad ieškovas mokymo medžiagą ištrynė prieš nutraukiant jo ir (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, t. y. turėdamas teisėtą prieigą, kaip modulio kuratorius, administruoti anksčiau nurodytame modulyje esančią medžiagą. Anot ieškovo, šios informacijos prokurorui turėjo pakakti padaryti išvadai, kad ieškovo veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, o tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) kilęs ginčas yra privatinės teisės prigimties. Ieškovas akcentuoja, kad tokią išvadą buvo padaręs ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsisakęs pradėti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą.
10. Ieškovo įsitikinimu, neteisėtus veiksmus atliko ir pranešimą apie įtarimą surašęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris nebuvo atidus ir rūpestingas bei neįsigilino į BK 196 straipsnio dispoziciją, joje nurodytus nusikalstamos veikos požymius. Įtarimą surašęs pareigūnas turėjo pareigą nurodyti koks nusikaltimo objektas ir dalykas buvo pažeistas bei kokiu nusikalstamu būdu tai buvo padaryta, tačiau šios pareigos nesilaikė. Ieškovas pažymi, kad jo pašalinta medžiaga nėra elektroniniai duomenys ar techninė/kompiuterinė įranga ir neatitinka BK 196 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos elektroninių duomenų sąvokos; pateiktame įtarime taip pat buvo nurodyta, jog ieškovas ištrynė medžiagą studentams, kuri, ieškovo vertinimu, nebuvo ir nėra elektroniniai duomenys, todėl įtarimas pareikštas neteisėtai ir nepagrįstai už veiksmus, kurie nesudaro jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties. Be to, įtarime nebuvo atskleistas esminis nusikalstamos veikos sudėties požymis – neteisėtumas.
11. Aiškina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri buvo taikyta iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., t. y. iki pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Ieškovo vertinimu, minėtas nutarimas dėl kardomosios priemonės skyrimo buvo visiškai nemotyvuotas, nutarime tik nurodyta, kad ji skirta siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Ieškovas skundė šį nutarimą dėl kardomosios priemonės skyrimo prokurorui, tačiau prokuroras netenkino ieškovo skundo. Taigi, anot ieškovo, tokiu būdu valstybei atstovaujantys pareigūnai nepagrįstai apribojo ieškovo laisvę, netinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančius kriterijus (vedęs, turintis vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, savo srities ekspertas, socialinių mokslų daktaras, neteistas, teigiamai charakterizuojamas). Be to, skirtos kardomosios priemonės nepagrįstumą ir neproporcingumą patvirtina ir faktas, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu panaikino ieškovui taikytą kardomąją priemonę; nors teismas nenurodė šios priemonės panaikinimo motyvų, tačiau pats panaikinimo faktas patvirtina, jog kardomosios priemonės ieškovui skyrimą teismas laikė akivaizdžiai nepagrįstu.
12. Ieškovo vertinimu, nors ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtino, kad ieškovas nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau prokuroras vis tiek surašė kaltinamąjį aktą, kuriame tinkamai neįvertino situacijos ir iš esmės tik atkartojo pranešime apie įtarimą surašytas formuluotes. Taigi, dėl prokuroro klaidos ieškovui pradėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas.
13. Be to, savo pareigas baudžiamojoje byloje netinkamai vykdė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, netinkamai įvertinę elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį, neįvertinę konkrečių ištrynimo aplinkybių pavojingumo aspektu. Anot ieškovo, ši aplinkybė yra nustatyta kasacinio teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo kaltės turinio, o apeliacinės instancijos teismas neišdėstė aiškiai atskleisto kaltės (netiesioginės tyčios) turinio, ieškovo santykio su padaryta veika ir jos padariniais. Teismai nevertino, ar ieškovo veika nepatenka į civilinės teisės reguliavimo sritį; nenurodė kokios aplinkybės rodo, kad ieškovo veiksmai turi būti kvalifikuojami būtent kaip nusikalstama veika. Be to, teismai padarė proceso teisės normų pažeidimų – netinkamai vertino ieškovo paaiškinimus, padarė netinkamas išvadas.
14. Dėl šių neteisėtų veiksmų, ieškovo teigimu, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Apie ieškovui pareikštus kaltinimus buvo plačiai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, kas neabejotinai pakenkė ieškovo, kaip savo srities profesionalo, žinomo trenerio, mokslininko, reputacijai; ieškovo ėmė šalintis kolegos, jis nebegavo kvietimų dalyvauti sporto renginiuose, prarado pedagoginį darbą viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, eksperto darbą televizijoje ir kitose viešo informavimo priemonėse, neteko iš šios veiklos gaunamų pajamų. Nemaloni situacija tęsėsi gana ilgą laiką (apie du metus); visą šį laikotarpį ieškovas jautė didelį stresą, išgyveno dėl žmonos, vaikų, senyvo amžiaus tėvų, šie išgyvenimai pakenkė ieškovo sveikatai. Ieškovas neturtinę žalą vertina 60 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Be to, ieškovas teigia patyręs turtinę žalą, kurią sudaro 6 787,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“, 3 630 Eur, sumokėtų advokatui O. Š., 2 750 Eur, sumokėtų advokatui A. J., 28,77 Eur, sumokėtų Kauno apskrities VPK už kopijų darymą, 200,90 Eur kelionės išlaidų iš Vilniaus, kur yra ieškovo gyvenamoji vieta, į Kauną dėl dalyvavimo apklausose ir teismo posėdžiuose. Taip pat ieškovas neteko 15 780 Eur pajamų už dvejus darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metus, nes Kauno apylinkės teismui priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, ši įstaiga nutarė nepratęsti su ieškovu sudarytos darbo sutarties. Ieškovo manymu, tarp jo patirtos žalos ir anksčiau nurodytų valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Šalies argumentai
15. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžių metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, kuris tęsėsi virš 2 metų, patyrė didelę žalą – buvo pažeminta jo reputacija, paskleista neigiama informacija, dėl ko pablogėjo ieškovo sveikata (prasidėjo nemiga, padidėjo kraujospūdis), neteko dalies pajamų (sumažėjo pasiūlymų, nepratęsta sutartis su krepšinio mokykla), apribotos galimybės vykti į užsienį (dėl paskirtos kardomosios priemonės); be to, dėl viso šio baudžiamojo proceso patyrė finansinių išlaidų (teisinei pagalbai apmokėti ir kitas). Aiškino, kad nagrinėjamu atveju valstybės įstaigos tapo (duomenys neskelbtini) įrankiu, kuris dėl konfliktinės situacijos su ieškovu norėjo jam pakenkti, t. y. tik įsibėgėjus darbo ginčui dėl ieškovo atleidimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu (nesant tam pagrindo), įtarimo pareiškimu, kardomosios priemonės paskyrimu (nemotyvuojant tokio poreikio), kaltinamojo akto surašymu ir perdavimu teismui, taip pat dviejų teismų instancijų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimu, kurie tik kasacinio teismo buvo panaikinti. Teigė, kad kadangi kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, atitinkamai negalėjo būti pradėtas ir baudžiamasis persekiojimas (o jei jau pradėtas – turėjo būti nutrauktas). Be to, anot ieškovo atstovo, ieškovo veika akivaizdžiai neatitiko BK 196 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, teismai netinkamai vertino pačią veiką, taip pat elektroninių duomenų pobūdį, neatskleidė tyčios, netinkamai vertino įrodymus ir esminį veikos požymį – neteisėtumą (nors ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo prieigą prie mokymo modulio, iš kurio ištrynė savo surinktą ir įkeltą medžiagą). Papildomai nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo įsigaliojusios BPK nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išteisintam asmeniui, ši nuostata įsigaliojo tik tada, kai ieškovo kasaciniai skundai jau buvo pateikti, atitinkamai ieškovas neturėjo galimybių net prašyti patirtų išlaidų atlyginimo. Be to, aiškino, kad ieškovas dėjo visas pastangas, jog jo kasacinis skundas būtų priimtas, todėl ir samdėsi du atstovus.
Atsiliepimas
16. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
17. Nurodo, kad siekiant nustatyti ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas padarė esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui turinčią klaidą, reikia įvertinti baudžiamojoje byloje priimtus procesinius sprendimus ir atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina tik tada, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius; juos aiškinant esant inkriminuotam tyčiniam nusikaltimui dėl elektroninių duomenų saugumo, negalima nuošaly palikti kilusio ginčo tarp juridinio asmens ir jo buvusio darbuotojo įvertinimo; neteisinga būtų taikyti BK 196 straipsnio 1 dalies nuostatas vien gramatiškai aiškinant šiame straipsnyje esančią teisės normą. Taigi, kasacinis teismas, nutraukęs bylą, įvertino įrodymų visumą, tačiau nenustatė faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ar teismai atliko neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad kasacinis teismas priėjo išvados, priešingos padarytai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, nereiškia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė neteisėtus veiksmus.
18. Anot atsakovės atstovės, ieškovas, prašydamas žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos faktą; be to, jis negali atsidurti geresnėje padėtyje, nei ji buvo iki jo teisių pažeidimo. Pažymi, kad BPK 106 straipsnis buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai dar 2021 m. kovo 19 d. nutarimu, todėl ieškovas jau baudžiamojo proceso metu (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) turėjo teisę teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau tokio reikalavimo jis nereiškė. Be to, nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio pakeitimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išteisintam asmeniui, todėl ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo teisę reikšti ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris dar nebuvo išnagrinėjęs ieškovo kasacinio skundo. Atsakovės atstovės vertinimu, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad negalima reikšti savarankiškų reikalavimų, kurių pagrindą ir dalyką sudaro kitoje byloje neatlygintos bylinėjimosi išlaidos.
19. Taip pat nurodo, kad ieškovas, prašydamas priteisti 15 780 Eur negautas pajamas, nepateikė įrodymų, jog šios pajamos buvo vienintelis jo pajamų šaltinis ir jis neturėjo galimybės įsidarbinti ar gauti kitos rūšies pajamas. Pasisakydama dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, atsakovės atstovė akcentuoja, kad informaciją apie ieškovo atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį persekiojimą išplatino ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjai, o žiniasklaidos priemonės, kurių valstybė negali kontroliuoti. Teigia, kad ieškovas pats galėjo kreiptis į duomenis paviešinusius subjektus, reikalaudamas juos paneigti (ar vėliau, po baudžiamosios bylos nutraukimo, pašalinti), tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
Atsiliepimas
20. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė Teisingumo ministerijos atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad kasacinis teismas, nutraukęs baudžiamąją bylą, nekonstatavo teismų neteisėtų veiksmų (vien asmens išteisinimas nelemia neteisėtų veiksmų), o tik plačiau išnagrinėjo bylą ir kitaip nei pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai vertino ieškovo veiksmus (dėl duomenų ištrynimo), faktiškai išaiškino taikytiną teisės normą. Teigė, kad ieškovas prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo teisę teikti kasaciniam teismui, nes tuo metu jau buvo įsigalioję BPK 106 straipsnio pakeitimai, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Aiškino, kad ieškovas neįrodė savo prašomos priteisti žalos dydžio – tiek turtinės, tik neturtinės; pripažino, jog baudžiamasis procesas nėra malonus dalykas, tačiau nagrinėjamu atveju jis buvo teisėtas. Papildomai nurodė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis, viršijantis teismų praktikoje priteistas sumas; vien ieškovo žinomumas negali lemti jo galimai patirtos didesnės žalos dydžio.
21. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
22. Nurodo, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo baudžiamajame procese atliktų veiksmų (ne)teisėtumo, išvados ir įrodymai, kuriuos įvertinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie ieškinyje nurodytų išvadų, turi būti įvertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Anot atsakovės atstovės, iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos buvo matyti, kad buvo pakankamai duomenų manyti, jog padaryta nusikalstama veika, turinti BK 196 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, todėl ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo pareigą patikrinti kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais atliko ar neatliko (duomenys neskelbtini) pareiškime ir skunde nurodytus veiksmus bei spręsti klausimą, ar tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad pagal surinktus duomenis tuo metu nebuvo galima patikimai spręsti ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, nebuvo žinoma aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas. Atsakovės atstovė akcentuoja, kad surinktų įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl asmens kaltės taikant baudžiamąją atsakomybę nėra lygiaverčiai.
23. Atsakovės atstovės vertinimu, ieškovui buvo pagrįstai įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuris buvo grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, atitinkančiais BK 196 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui įsitikinus, kad yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir persiųstas teismui. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo duomenys šioje byloje neleido prokurorui atmesti ieškovo nusikalstamų veiksmų ir galimos kaltės padarant aptariamą nusikalstamą veiką, vienintelis galimas veiksmas atlikus ikiteisminį tyrimą galėjo būti kaltinamojo akto surašymas ir perdavimas teismui. Atlikti tokį veiksmą buvo ne tik prokuroro teisė, bet ir pareiga. Kaltinamajame akte neturėjo būti sprendžiami klausimai, kuriuos gali išspręsti tik teismas, priimdamas nuosprendį; pareigūnai renka ir preliminariai vertina įrodomuosius duomenis, o galutines išvadas dėl šių duomenų pripažinimo įrodymais ir pakankamumo daro bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinis teismas ieškovo nurodytoje 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje nekonstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, įtarimai ieškovui pareikšti ar kaltinamasis aktas surašytas neteisėtai, o vien ta aplinkybė, kad šia nutartimi teismas nutraukė baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu, nesuponuoja ikiteisminį tyrimą atlikusių subjektų ir bylą nagrinėjusių teismų neteisėtų veiksmų.
24. Atsakovės atstovė pažymi, kad ieškovui buvo taikyta švelniausia galima kardomoji priemonė, kuri buvo skirta įvertinus įtarimo pagrįstumą ir ieškovui inkriminuojamos veikos pobūdį (nesunkus nusikaltimas). Aiškina, kad ieškovas nepaneigė pagrindo skirti jam šią kardomąją priemonę. Be to, prokuroras 2020 m. spalio 6 d. nutarime, kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl šios kardomosios priemonės panaikinimo, išsamiai argumentavo jos taikymo būtinumą, įvertino ieškovo socialinius, šeiminius ryšius, jo profesinę veiklą, išaiškino ieškovo galimybes išvykti į užsienį ar iš jo buvimo vietos; šio procesinio sprendimo ieškovas neskundė. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu panaikino pritaikytą kardomąją priemonę, nereiškia, jog ji buvo skirta nepagrįstai; išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas paprastai panaikina byloje taikytą kardomąją priemonę, nes ji tampa nereikalinga.
Atsiliepimas
25. Atsakovės atstovės vertinimu, įrodinėdamas patirtos neturtinės žalos faktą ieškovas nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos kiekvienam sukeltų baudžiamasis persekiojimas, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, kad šie išgyvenimai ar ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas yra tiesioginė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų pasekmė. Teigia, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų ar nepataisomų emocinės būklės, psichinės sveikatos pokyčių. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent dėl pradėto ir vykdyto baudžiamojo persekiojimo jis prarado gerą vardą ir turėtą reputaciją, galimybę dalyvauti profesiniuose renginiuose, teikti ekspertinę nuomonę. Pažymi, kad valstybei negali būti perkelta atsakomybė dėl to, jog apie ieškovą buvo neigiamai rašoma visuomenės informavimo priemonėse; byloje nėra įrodymų, kad būtent valstybė šiuo atveju buvo viešos informacijos rengėja ar skleidėja. Be to, ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos išaiškinimų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nesant valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo.
26. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė Generalinės prokuratūros atsiliepime nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų; be to, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, esant pakankamai duomenų apie ieškovo galimai įvykdytą nusikalstamą veiką; atitinkamai pagrįstai pareikštas įtarimas ir surašytas kaltinamasis aktas, nes prokuroro vertinimu užteko duomenų ieškovo nusikalstamos veikos konstatavimui. Be to, anot atstovės, kardomoji priemonė taip pat skirta pagrįstai, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, žinoti kur ieškovas yra; ieškovas turėjo teisę kreiptis į prokurorą norėdamas kažkur išvykti, tačiau per visą šios priemonės taikymo laiką taip ir nesikreipė. Atstovės vertinimu, minėta kardomoji priemonė pirmosios instancijos teismo buvo panaikinta, nes neliko pagrindo, ji tapo neaktuali, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ir skirta bausmė. Atstovės vertinimu, ieškovas neįrodė ir patirtos žalos, nes vien asmens išteisinimas nepreziumuoja žalos; vien ieškovo žinomumas nelemia kažkokios didesnės žalos atsiradimo. Be to, pažymėjo, kad ieškovo baudžiamajame procese patirtos atstovavimo išlaidos buvo pernelyg didelės, ieškovas nepagrįstai vienu metu samdėsi du advokatus; be to, nedetalizuota kokius veiksmus advokatai atliko.
27. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantis Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
28. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose nebuvo neteisėtumo požymių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo/pareiškimo/pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00159-20 buvo pradėtas pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo pranešta, kad ieškovas, prieš nutraukdamas darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), ištrynė studijų programoje studijų medžiagą, atsiskaitymo metodikas, tarpinių egzaminų rezultatus, mokslinius straipsnius, už kurių sukūrimą ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis ir kurių (duomenys neskelbtini) negali atkurti. Tokiais veiksmais buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktai. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo teisę tvarkyti duomenis elektroninėje erdvėje, atsakovės atstovės vertinimu, nepaneigia, kad šie duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl tokių duomenų ištrynimas pagrįstai pripažintas galimu neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenims, kuriuo daroma žala (duomenys neskelbtini) ir privalėjo būti tiriamas toliau.
29. Atsakovės atstovė nesutinka su ieškinyje nurodytu pareiškimo apie įtarimą kokybinių kriterijų vertinimu. Nurodo, kad pranešimas apie įtarimą laikytinas procesiniu dokumentu, kuriuo įtariamajam asmeniui detaliai išdėstomi nusikalstami veiksmai, kurių padarymu jis yra įtariamas, išaiškinamos jo teisės ir pareigos, suteikiamas specialus įtariamojo statusas. Ieškovo nurodyti pranešimo apie įtarimą trūkumai (ištrintų duomenų pobūdžio neįvertinimas ir veiksmų neteisėtumo kaip nusikalstamos veikos sudėties neatskleidimas) laikytini nusikalstamos veikos kvalifikavimu, kas yra vykdoma vėlesnėse proceso stadijose. Pranešime apie įtarimą buvo detaliai nurodyti veiksmai, kurių padarymu yra įtariamas ieškovas, o pats pranešimas atitiko teisės aktų reikalavimus ir dėl to negali būti laikomas neteisėtu.
30. Atsakovės atstovė nesutinka su ieškovo teiginiais esą jam buvo neteisėtai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pabrėžia, kad ši kardomoji priemonė nereiškia visiško uždraudimo asmeniui pasišalinti iš gyvenamosios ar buvimo vietos – asmeniui pakeisti buvimo vietą galima gavus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia esą nutarimas dėl kardomosios priemonės skyrimo buvo nemotyvuotas ir šabloniškas; skirta kardomąja priemone buvo siekta užtikrinti, kad ieškovo aktualus gyvenamosios vietos adresas būtų žinomas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir su ieškovu būtų lengviau susisiekti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu panaikinęs pritaikytą kardomąją priemonę, nenurodė jokių tokio procesinio sprendimo motyvų, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo pateikta tokio sprendimo interpretacija, esą ši kardomoji priemonė buvo skirta nepagrįstai; be to, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, kardomoji priemonė tapo nereikalinga ir atitinkamai dėl to buvo panaikinta.
31. Teigia, kad susipažinus su ieškovo pateiktais viešo informavimo priemonėse paskelbtais straipsniais matyti, jog juose iš esmės akcentuojamas tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) įvykęs ginčas, o apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tik užsiminta, todėl negalima sutikti, kad neturtinė žala ieškovo reputacijai padaryta tik dėl pareigūnų veiksmų. Be to, viename iš straipsnių yra aprašoma, kad kasacinis teismas tenkino ieškovo kasacinį skundą ir priėmė ieškovui palankų procesinį sprendimą. Atsakovės atstovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais esą neturtinė žala ieškovui pasireiškė sveikatos pablogėjimu; nurodo, kad ieškovo pateikti įrodymai apie jo padidėjusį kraujospūdį nepatvirtina, jog šis sveikatos sutrikimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmė. Taip pat pažymi, kad su baudžiamuoju procesu susiję išgyvenimai yra objektyviai neišvengiami, tačiau baudžiamasis procesas yra būtina veikla kiekvienoje valstybėje.
32. Nurodo, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala taip pat nėra pagrįsta įrodymais. Ieškovas nepateikė duomenų apie advokato O. Š. suteiktas teisines paslaugas, jų apskaičiavimą ir apmokėjimą. Be to, atsakovės atstovei kyla klausimų dėl išlaidų gynybai pagrįstumo ir būtinumo; be kita ko, apeliacinės instancijos teisme ieškovą atstovavo du gynėjai (T. J. ir O. Š.), o kasacinius skundus pateikė advokatai O. Š. ir A. J.. Atsakovės atstovės nuomone, negalima daryti išvados, kad byloje buvo būtina pirkti paslaugas iš daugiau nei vieno gynėjo. Be to, atsakovės atstovė laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje; kasacinio teismo nutartis priimta jau galiojant BPK 106 straipsnio pakeitimams. Taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog darbo sutarties su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas nepratęsė būtent dėl baudžiamojo proceso. Atsakovės atstovė mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja procesinių palūkanų priteisimo, nes jis nepatiria nuostolių, kuriuos reikėtų kompensuoti.
33. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją ir ją pakartojo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų – ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai (gavus (duomenys neskelbtini) pareiškimą), įtarimas pareikštas tinkamai (pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus), kardomoji priemonė skirta švelniausia (siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese). Pakartotinai pažymėjo, kad atstovavimo išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, ieškovas turėjo teisę prašyti baudžiamojoje byloje, nes bylą nagrinėjant kasaciniame teisme jau galiojo BPK pakeitimai; be to, minėtos išlaidos buvo neproporcingai didelės.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
34. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, išreikalautos Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-909-408/2021 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (su kuria ieškovas buvo sudaręs 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu dėl ieškovo šiurkštaus darbo sutarties nutraukimo; dėl minėtos darbo sutarties nutraukimo pagrindo iškelta ir šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Kauno apylinkės teisme) 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą dėl mokymo medžiagos neteisėto ištrynimo iš (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemos, prašydamas įvertinti ar ieškovo R. P. veiksmuose nėra BK 187 straipsnyje numatytos veikos sudėties (Turto sunaikinimas ar sugadinimas).
35. Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2020 m. vasario 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą (duomenys neskelbtini) pareiškimą. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d. apskundė nurodytą nutarimą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, kurios prokuroras D. J. 2020 m. kovo 19 d. nutarimu panaikino minėtą 2020 m. vasario 28 d. nutarimą ir nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 196 straipsnį (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims), tuo pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ajame skyriuje ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00159-20.
36. Nustatyta, kad ieškovui 2020 m. rugsėjo 9 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 196 straipsnio 1 dalyje, dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims, t. y. kad ieškovas 2019 m. spalio 9 d. laikotarpiu nuo 20.23 val. iki 20.34 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis nenustatyta ryšio priemone, kuriai tuo metu buvo suteiktas IP (duomenys neskelbtini) adresas, autentifikavęs savo tapatybę ir prisijungęs kaip koordinatorius (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemoje prie dėstomo modulio (kodas – S273M079) „Basketball Clinics – Basic Technical ant Tactical Performance“ neteisėtai pašalino, t. y. ištrynė (duomenys neskelbtini) nuosavybę – medžiagą studentams pagal patvirtintą modulio aprašą, t. y. „Mains tasks and conceptions of the team offense defense“, „Basketball tactics (individual, group and team)“, „Tactics of offense and defense“, „Basketball performance analysis and evaluation“ su pateikta teorine medžiaga, seminarų užduotis, mokslinę literatūrą studentų mokymuisi, atsiskaitymų grafiką bei vertinimo metodiką; tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2019 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 11.08 val. iki 11.22 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis nenustatyta ryšio priemone, kuriai tuo metu buvo suteiktas IP (duomenys neskelbtini) adresas, autentifikavęs savo tapatybę ir prisijungęs kaip koordinatorius (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemoje prie dėstomo modulio (kodas – S273M079) „Basketball Clinics – Basic Technical ant Tactical Performance“, neteisėtai pašalino, t. y. ištrynė (duomenys neskelbtini) nuosavybę – medžiagą studentams pagal patvirtintą modulio aprašą, t. y. „Mains tasks and conceptions of the team offense defense“, „Basketball tactics (individual, group and team)“, „Tactics of offense and defense“, „Basketball performance analysis and evaluation“ su pateikta teorine medžiaga, seminarų užduotis, mokslinę literatūrą studentų mokymuisi, atsiskaitymų grafiką bei vertinimo metodiką ir tokiais veiksmais jis padarė (duomenys neskelbtini) – 1 217,11 Eur turtinę žalą bei tokiu savo elgesiu pažemino dėstytojo vardą ir sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą. Tą pačią dieną ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; nurodytas kardomosios priemonės skyrimo tikslas – siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė skundą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. skirtos kardomosios priemonės, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2020 m. spalio 6 d. nutarimu minėtas skundas buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
37. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis aktas ieškovo atžvilgiu surašytas 2021 m. sausio 29 d. – kaltinant ieškovą atlikus šio sprendimo 36 punkte nustatytus veiksmus, ir perduotas su medžiaga nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-909-408/2021, pripažino ieškovą R. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 196 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 5 000 Eur baudą; taip pat tenkino civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 2 168 Eur žalos atlyginimo; taip pat, paskelbus nuosprendį, panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Žemesnės instancijos teismas
38. Nustatyta, kad ieškovui apskundus minėtą 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-954/2022, ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Ieškovui (jo atstovams) pateikus kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2022, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį panaikino bei baudžiamąją bylą pagal BK 196 straipsnio 1 dalį ieškovui nutraukė.
39. Nustatyta, kad ieškovas nuo 2016 m. iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 13 d. rašte nurodė, kad minėta paslaugų teikimo sutartis su ieškovu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. nebuvo pratęsta, nes ieškovas neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų – Kauno apylinkės teismui 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pripažinus jį kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą
40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
41. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
42. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.
43. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).
44. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
45. Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
46. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs tiek su baudžiamosios bylos Nr. 1-909-408/2021 medžiaga, tiek išklausęs šalių paaiškinimų, nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas iš (duomenys neskelbtini) e-mokymo sistemos, būdamas dar (duomenys neskelbtini) darbuotoju, pašalino savo sukurtą ir įkeltą mokymo medžiagą, todėl, teismo vertinimu, šie veiksmai turėjo būti patikrinti – šiuo atveju inicijuojant ikiteisminį tyrimą.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).
48. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
49. Kaip minėta, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus.
50. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas, kaip minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, o kasacinis teismas, tenkinęs ieškovo kasacinius skundus, minėtus teismų procesinius dokumentus panaikino, baudžiamąją bylą nutraukė. Kasacinis teismas apibendrino, kad žemesnės grandies teismų procesiniai sprendimai naikinami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu nutrauktas.
51. Kasacinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad „<...> žemesnės grandies teismai, taikydami baudžiamąją atsakomybę, netinkamai vertino patį elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį ir nevertino konkrečių poveikio (ištrynimo) aplinkybių pavojingumo aspektu <...>“; „<...> (baudžiamoji) atsakomybė būtų taikoma tik tuomet, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Juos aiškinant esant inkriminuotam tyčiniam nusikaltimui dėl elektroninių duomenų saugumo, nagrinėjamoje byloje negalima palikti nuošalyje viso kilusio teisinio ginčo tarp juridinio asmens ir jo buvusio darbuotojo, sukūrusio intelektinį produktą, įvertinimo. Neteisinga būtų taikyti BK 196 straipsnio 1 dalies nuostatas vien gramatiškai aiškinant šiame straipsnyje esančią teisės normą, tokiu būdu išskiriant iš visumos ir vertinant tik dalį bendrame teisiniame ginče nustatytų R. P. veiksmų. Kasaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad darbo ginčas, kurio metu įvyko elektroninės formos intelektinės nuosavybės objekto ištrynimas, yra privatinės teisės prigimties (pobūdžio). Atitinkamai šis teisinis ginčas turi būti sprendžiamas pirmiausia privatinės teisės gynimo priemonėmis – darbo ginčo procese ir (ar) reikalaujant žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, o ne pasitelkiant baudžiamąją justiciją <...>“; „<...> intelektinės nuosavybės objekto sunaikinimas negali būti kvalifikuojamas pagal BK 196 straipsnį vien tik dėl to, kad jis yra elektroninės formos. Vien tik elektroninė nusikalstamos veikos dalyko forma negali lemti atsakomybės už BK XXX skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas taikymo nesiremiant ekvivalentaus elgesio fizinėje ir elektroninėje erdvėje vertinimo principu <...>“; „<...> teismai, kvalifikuodami R. P. veiką pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, <...> nenurodė, kokios aplinkybės rodo, kad byloje nustatyti R. P. veiksmai turi būti laikomi būtent nusikalstama veika, ir tinkamai nepagrindė jų pavojingumo <...>“; „<...> Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apie R. P. kaltės turinį nieko nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. P. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, aprašydamas ją BK 15 straipsnio 3 dalyje esančiomis, netiesioginę tyčią reglamentuojančiomis įstatymo formuluotėmis. Tačiau aiškiai atskleisto netiesioginės tyčios turinio, nustatyto kaltininko psichinio santykio su padaryta veika ir jos padariniais apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nėra išdėstyta <...>“; „<...> Vertinant apygardos teismo nutartį būtina taip pat pateikti pastabas ir dėl atskirų, netgi netinkamų nutarties teiginių dėl kaltinamojo parodymų vertinimo baudžiamajame procese <...>“.
52. Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas kasacinio teismo išvadas, bylos šalių paaiškinimus, sprendžia, kad vien kasacinio teismo išvados, jog žemesnės grandies teismai (atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. faktiškai netinkamai vertino elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį ir nevertino konkrečių poveikio (ištrynimo) aplinkybių pavojingumo/neteisėtumo aspektu, aiškiai nenustatė ieškovo kaltės), dėl ko netinkamai vertino, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nors tokių, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo), savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir teismai atliko neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
53. BPK 2 straipsnis nustato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, o tam ikiteisminio tyrimo įstaigas ir prokurorą įpareigoja imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas.
54. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
55. Nagrinėjamu atveju, remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-909-408/2021 duomenimis, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 196 straipsnio 1 dalyje, iš esmės buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 18 d. pareiškimo ir 2020 m. kovo 12 d. skundo pagrindu, kuriuose buvo nurodyta, jog ieškovas, prieš nutraukdamas darbo santykius su (duomenys neskelbtini), ištrynė iš (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemos studijų medžiagą, atsiskaitymo ir vertinimo metodikas, tarpinių egzaminų rezultatus, mokslinius straipsnius studentų mokymuisi; Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2020 m. kovo 19 d. nutarimu nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 196 straipsnį (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims). Prokuroro vertinimu, organizavusio minėtą ikiteisminį tyrimą, surinkus pakankamai duomenų – apklausus liudytojus, gavus kitus būtinus dokumentus (ieškovo ir (duomenys neskelbtini) darbo santykius patvirtinančius įrodymus, įrodymus dėl e-mokymo sistemos duomenų, darbo ginčų komisijos sprendimą ir kt.), leidžiančių ieškovą įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovo baudžiamasis persekiojimas. Pareiškus ieškovui įtarimą, toliau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – įtariamojo (ieškovo) apklausos, kardomosios priemonės skyrimas, kitos informacijos rinkimas. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 29 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui.
56. Teismas, atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, turint duomenų apie galimai neteisėtus ieškovo veiksmus (t. y. tam tikrų duomenų/medžiagos ištrynimą iš (duomenys neskelbtini) e-mokymosi sistemos), sudarė pakankamą pagrindą pagrįstai įtarti ieškovą padarius įtarime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus, aiškinosi neaiškias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju turėdami informaciją apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką, pareigūnai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad būtų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo proceso stadijos, specifiką, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmai ieškovo atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones (pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareiškus įtarimą, surašius kaltinamąjį aktą) neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, būtent prokuroro teisė pačiam spręsti ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 218 straipsnio 1 dalis).
57. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgus į tai, kad pradedant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma bylą nagrinėjant teisme, o ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka bent minimalaus pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, teismas sprendžia, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog ieškovo veiksmai turi jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, todėl, siekiant patikrinti kilusius įtarimus, pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
58. Teismas pažymi, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Teismo vertinimu, tam tikrų procesinių veiksmų išvardinimas, pateikiant jų subjektyvų vertinimą, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl sutiktina su atsakovės atstovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.
59. Ieškovas iš esmės procesinių veiksmų neteisėtumą sieja su kasacinio teismo nutartimi ir baudžiamosios bylos nutraukimo faktu. Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas (šiuo atveju baudžiamosios bylos nutraukimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovo baudžiamoji byla buvo nutraukta, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, visų pirma, reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks teismo procesinis dokumentas, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismas neturi pagrindo pritarti ieškovo pozicijai, kad kasacinis teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą, iš esmės konstatavo, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas ir atitinkamai jis buvo pradėtas neteisėtai. Pažymėtina, kad vien tai, jog kasacinis teismas priėjo priešingos išvados nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, savaime nereiškia, kad nurodyti valstybės pareigūnai/institucijos padarė neteisėtus veiksmus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju faktiškai nei baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje nekilo ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovas, prieš nutraukiant darbo santykius su (duomenys neskelbtini), pašalino iš jos e-mokymo sistemos tam tikrą medžiagą, tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra ir žemesnės grandies teismai vienaip vertino tokius veiksmus – juos kriminalizuodami, o kasacinis teismas – kitaip, iš esmės įvertinęs, jog tokie veiksmai ir dėl jų kilę ginčai turėtų būti sprendžiami privatinės (civilinės) teisės tvarka, t. y. nenustatęs tokiuose ieškovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Kita vertus, kaip minėta, ši aplinkybė per se (savaime) nereiškia, jog ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas, nes siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turi būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan. Tokių pažeidimų, pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo teismas nenustatė, taip pat jų nenurodė ir ieškovas, apsiribodamas teiginiais, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino jo veiksmus baudžiamosios teisės požiūriu, padarė klaidingas išvadas, kad ieškovo veiksmai turi BK 196 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių, netinkamai vertino veikos neteisėtumo požymį ir pan.
60. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė – nutarimas dėl jos skyrimo, anot ieškovo, buvo visiškai nemotyvuotas; be to, vėliau pirmosios instancijos teismas ją panaikino kaip aiškiai nepagrįstą.
61. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; nurodytas kardomosios priemonės skyrimo tikslas – siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą; ieškovas 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė skundą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. skirtos kardomosios priemonės, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2020 m. spalio 6 d. nutarimu minėtas skundas buvo atmestas.
62. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.
63. Teismas, vertindamas ieškovui paskirtą kardomąją priemonę, pažymi, kad, visų pirma, ieškovui buvo paskirta švelniausia ir savo pobūdžiu mažiausiai asmens teises varžanti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iš esmės neapribojo ieškovo judėjimo laisvės. Nagrinėjamu atveju ieškovui rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo skirtas atsižvelgiant į pareikštus įtarimus, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese; be to, tokios kardomosios priemonės skyrimo motyvai plačiau išdėstyti 2020 m. spalio 6 d. nutarime, kuriuo netenkintas ieškovo skundas dėl paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo. Sutiktina su atsakovės atstovų pozicija, kad galiojant šiai kardomajai priemonei, ieškovo prašymu jam buvo leidžiama išvykti iš Lietuvos ir/ar iš buvimo vietos, tik prieš tai jis turėjo kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną ar prokurorą ir gauti leidimą, t. y. paskirta kardomoji priemonė iš esmės ieškovo teisės judėti nesuvaržė; tuo labiau, nustatyta, jog ieškovas dėl tokio leidimo ne karto net nesikreipė.
64. Be to, teismas neturi pagrindo pritarti ieškovo pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu panaikinęs ieškovui taikytą kardomąją priemonę, iš esmės pripažino, jog kardomoji priemonė ieškovui skirta akivaizdžiai nepagrįstai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu panaikinęs pritaikytą kardomąją priemonę nenurodė tokių panaikinimo motyvų, tačiau, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą (bei priėmus nuosprendį), ji tapo nereikalinga, nebeaktualia, atitinkamai dėl to ji ir buvo panaikinta, o ne dėl to, jog ji buvo skirta nepagrįstai.
65. Taigi, teismas sprendžia, kad kardomosios priemonės taikymas, atsižvelgiant į visą baudžiamojo proceso kontekstą, nebuvo savavališkas, atitiko vieną iš kardomųjų priemonių tikslų – dalyvavimo procese užtikrinimą. Ieškovas neįrodė, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo jam kilo kokių nors rimtesnių padarinių, todėl vertintina, jog ir šiuose ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose nenustatyta neteisėtų veiksmų, be to, kardomosios priemonės paskyrimu ir taikymu nebuvo padaryta ieškovo teisių pažeidimo, atitinkamai dėl jos ieškovas nepatyrė jokios žalos.
66. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, išanalizavęs konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, sprendžia, jog kasacinio teismo nutartis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ieškovo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismų veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir/ar teismų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo, todėl ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimta kasacinio teismo nutartimi savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (neturtinės ir turtinės, dalyje dėl negautų pajamų) dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
67. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinos visos trys anksčiau šiame sprendime minėtos sąlygos, teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, plačiau nepasisako ir ieškovo argumentų nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimo
68. Ieškovas, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 13 167,46 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 28,77 Eur išlaidas už kopijų darymą, 200,90 Eur kelionės išlaidas iš Vilniaus į Kauną.
69. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
70. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.
71. Taigi, Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
72. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai akcentuoja ieškovas ieškinyje, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2022 m. vasario 1 d.) priimti bei kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikti (2022 m. balandžio 28 d.) iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant šiuos procesinius sprendimus nebuvo sprendžiamas. Nors, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ieškovo atstovas 2021 m. lapkričio 17 d. teikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl dalies (3 140,66 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau Kauno apygardos teismas, atmetęs ieškovo apeliacinį skundą, net nesprendė šio prašymo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pagrindas nagrinėti ieškovo reikalavimą priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Viena vertus, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas buvo priimtas iki pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų priėmimo, o kasacinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis buvo priimta jau po BPK 106 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo, tačiau, teismo vertinimu, nebūtų teisinga šias aplinkybes vertinti formaliai ir užkirsti galimybę ieškovui, kuris faktiškai galiausiai buvo išteisintas – jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, atgauti jo dėl baudžiamojo persekiojimo, kuris nepasitvirtino, patirtas bylinėjimosi išlaidas; tuo labiau, jog po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo teismų praktika dėl asmenų, kurie buvo išteisinti, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo nevienoda, dar tik formavosi.
73. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nustatė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimą, kuris, kaip minėta, šiai dienai jau yra išspręstas pakeitus BPK 106 straipsnį, pagal kurį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. Taigi, CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, ieškovui priteistinos jo turėtos realios bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.
74. Apibendrinant, spręstina, kad šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą iš esmės išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo. Tokia aktuali praktika taikytina ir aukštesnės instancijos teismuose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1091-653/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023).
75. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad patyrė 13 167,46 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje (6 787,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“, 3 630 Eur, sumokėtų advokatui O. Š., 2 750 Eur, sumokėtų advokatui A. J.), taip pat 28,77 Eur išlaidas už kopijų darymą ir 200,90 Eur kelionės išlaidas iš Vilniaus į Kauną.
76. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98). Paprastai aiškinama, kad tai turi būti sumokėtos lėšos. Nesumokėtos lėšos, kurios būtų numatytos (apskaičiuotos) tam tikriems mokėjimams, gali būti vertinamos kaip sąnaudos ar kaštai. Jie irgi tam tikrais atvejais gali būti priteisiami kaip žala, kadangi CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala ar nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir nebūtinai siejami su realiu sumokėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017, aptariant patirtų išlaidų realumo kriterijų yra nurodyta, kad kaštų, kaip sąnaudų padarytai žalai panaikinti (pažeistai teisei atkurti), kiekis nustatomas apskaičiavimo, vertinimo ar kitokio įkainojimo būdu. Kaštai nesiejami su apskaičiuoto sąnaudų kiekio sumokėjimu. Ne visais atvejais, kai neatlikti mokėjimai, yra pagrindo spręsti, kad tam tikros išlaidos nėra realios. Turi būti atsižvelgiama, ar yra prievolė vykdyti mokėjimus ir ar ji privalo būti įvykdyta. Jeigu užsakomos ir suteikiamos teisinės paslaugos, tai reiškia, kad sudaryta ir įvykdyta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Ji yra pagrindas mokėjimo prievolei atsirasti, jeigu prievolė teikti teisines paslaugas buvo sutarta vykdyti už atlyginimą. Ši prievolė turi būti vykdoma. Sutartimi už suteiktas paslaugas sulygto mokėti atlyginimo nėra pagrindo vertinti kaip teoriškai apskaičiuotų sąnaudų ar kaštų. Pagal sutartį už suteiktą paslaugą mokėtina suma yra prievolės dalykas (CK 6.3 straipsnis). Kaip realios išlaidos dėl advokato paslaugų suteikimo baudžiamajame procese gali būti vertinamos lėšos, kurios turi būti sumokamos advokatui už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese. Dėl jų realumo sprendžiama atsižvelgiant į aplinkybes, ar sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, ar suteiktos teisinės paslaugos, ar pagal sutartį numatytas atlyginimas, ar sutartis nenutraukta, ar siekiama nesumokėtas lėšas iš atstovaujamojo gauti. Tai sprendžiama pagal šalių sudarytą sutartį ir reikalavimo ją vykdyti aplinkybes.
77. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos sąskaitos/ataskaitos 6 787,46 Eur sumai dėl advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ suteiktų paslaugų ieškovui; viena vertus, tiek šioje byloje, tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad visos šios išlaidos buvo realiai apmokėtos (pateikti mokėjimo nurodymai tik dėl 4 140,66 Eur apmokėjimo); kita vertus, teismas vertina, kad sąskaitos/ataskaitos buvo išrašytos 2021 m., teisinės paslaugos suteiktos būtent nurodytoje baudžiamojoje byloje ir jos nagrinėjimo metu, todėl, net jei ir vertinus, jog šių visų sąskaitų ieškovas dar neapmokėjo, jam išlieka prievolė jas apmokėti. Atitinkamai šias išlaidas teismas vertina pagrįstomis ir jas priteisia ieškovui. Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas faktiškai patyrė 3 630 Eur išlaidų už advokato O. Š. teisines paslaugas, suteiktas nurodytoje baudžiamoje byloje, todėl jos taip pat priteistinos ieškovui. Galiausiai, nors ieškovas nurodė patyręs 2 750 Eur išlaidų advokatui A. J., tačiau tiek iš nagrinėjamos bylos, tiek iš prijungtos baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad pateikti tik 1 650 (1 100 + 550) Eur dydžio išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai; kitų dokumentų, galinčių patvirtinti likusią ieškovo nurodytą patirtų išlaidų dalį – 1 100 Eur, nėra pateikta). Atitinkamai ieškovui atlyginamos tik faktiškai įrodytos 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė už advokato A. J. suteiktas teisines paslaugas.
78. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos atstovavimo išlaidos yra pakankamai detalizuotos, be to, nurodytų išlaidų dydis, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų kiekį, į bylos sudėtingumą, nevertintinos kaip neadekvačios ir/ar per didelės, ar kad jas reikėtų mažinti. Be to, ieškovui priteistinos ir 28,77 Eur išlaidos už kopijų darymą (į bylą pateiktas šių išlaidų patyrimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas); tačiau laikytina, jog ieškovas neįrodė patyręs 200,90 Eur kelionės išlaidų iš Vilniaus į Kauną, kadangi ieškovas į bylą pateikė tik deklaratyvią kuro skaičiuoklę, nepateikdamas duomenų kokia transporto priemone buvo važiuota, kada, kokios išlaidos faktiškai buvo patirtos, t. y. nepateikti degalų pirkimą patvirtinantys kvitai/čekiai.
79. Taigi, apibendrinant, ieškovui iš atsakovės bendrai priteistina 12 096,23 (6 787,46 + 3 630 + 1 650 + 28,77) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
80. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsniu, tenkinamas ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (12 096,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtos įstatymo normos nenumato išimties dėl palūkanų priteisimo tenkinant turtinius reikalavimus, kylančius iš žalos atlyginimo, nepaisant to, iš ko jos priteisiamos.
81. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
83. Ieškovas patyrė byloje 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
84. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
85. Kita vertus, šiuo atveju ieškinys buvo tenkintas iš dalies (netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tenkinta mažiau nei pusė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovė (jos atstovės) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, j. a. k. 111105555, 12 096,23 Eur (dvylika tūkstančių devyniasdešimt šešis eurus 23 ct) išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 096,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje civilinėje byloje.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.