- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1091-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-10961-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ikiteisminį tyrimą, laikiną sulaikymą, asmens kratą, nušalinimą nuo pareigų ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pripažinti nepagrįstai per ilgos trukmės ikiteisminį tyrimą; 2) priteisti iš valstybės 5 749,19 Eur turtinės žalos, t. y. 3 450,63 Eur negauto darbo užmokesčio, 298,56 Eur delspinigių, 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai; 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė sulaikyta ir dėl jos veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio paėmimo. 2016 m. gegužės 9 d. nuo 1 val. 40 min. iki 12 val. 3 min. ieškovė buvo laikinai sulaikyta iš viso 10 val. 23 min. Be to, 2016 m. gegužės 9 d. ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – ir ši priemonė galiojo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 8 d.; teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nušalinimas nuo pareigų pratęstas iki 2016 m. spalio 7 d.; 2016 m. spalio 10 d. nutartimi nušalinimas nuo pareigų pratęstas iki 2016 m. lapkričio 7 d. 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovei buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo ji apkaltinta tuo, kad būdama statutinė valstybės tarnautoja, dirbdama vyresniąja pasieniete, 2016 m. gegužės 9 d. laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 1 val. 18 min. savo darbo vietoje – pasienio kontrolės poste, vykdydama tarnybines pareigas, iš nenustatyto asmens tam, kad pagreitintų patikrinimo procedūrą, savo naudai tiesiogiai provokavo duoti kyšį, o po to tiesiogiai paėmė 10 Eur kyšį. Teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau prokuroras 2017 m. birželio 5 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė, nurodydamas, kad nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamosios kaltę. Tokį prokuroro nutarimą ieškovė apskundė, prašydama ikiteisminį tyrimą nutraukti kitu pagrindu ir iš nutarimo pašalinti įrašus, kad ieškovė padarė drausmės pažeidimą. Teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu ieškovės skundą tenkino. Prokuroras apskundė nurodytą teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. prokuroro skundą atmetė. 2017 m. spalio 31 d. prokuroras atnaujino ikiteisminį tyrimą, atliko papildomus tyrimo veiksmus, tačiau 2018 m. sausio 18 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nurodydamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovės nuomone, nurodytas ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, be to, ji neteisėtai buvo sulaikyta ir jai neteisėtai atlikta asmens krata, kurią galėjo atlikti tik tos pačios lyties asmuo. Skiriant kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebuvo įvardytos ar vertintos jokios konkrečios aplinkybės, susijusios su ieškovės asmeniu, siekiant nustatyti būtinumą jai taikyti šią kardomąją priemonę, o tik formaliai nurodytas tikslas – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų ieškovė pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti du liudytojai, t. y. 2016 m. gegužės 10 d. apklaustas Imuniteto skyriaus pareigūnas I. Ž., kuris inicijavo ikiteisminį tyrimą ir kurio ieškovė niekaip negalėtų paveikti, ir 2016 m. lapkričio 3 d. apklaustas pareigūnas E. P., kuris buvo pamainos vyresnysis. Pastarasis liudytojas apklaustas nepateisinamai vėlai, nors galėjo būti apklausiamas tyrimo pradžioje. Pažymėjo, kad ieškovė neturi techninių galimybių sunaikinti kokius nors duomenis apie vykstančius per valstybės sieną asmenis ar vaizdo įrašus. Ikiteisminis tyrimas truko nepagrįstai ilgai. Anot ieškovės, jos patirtą turtinę žalą sudaro 3 450,63 Eur negauto darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, 0,07 proc. delspinigiai (298,32 Eur) už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. lapkričio 8 d., t. y. nuo dešimtos dienos, kai valstybei atsirado pareiga mokėti už nušalinimo laiką, iš viso už 1 244 dienas, taip pat 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu. 5 000 Eur neturtinę žalą ieškovė grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstas, buvo pažeista ieškovės teisė į įmanomai trumpiausią procesą, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos ir nepateisinamos, jos pernelyg suvaržė ieškovės teises, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų dėl šeimos, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.
3. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, vadovaudamasi teismo nutartimis, kuriomis ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų, taip pat vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 4 dalimi, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nemokėjo ieškovei darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog ieškovė nagrinėjamais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Tarnybos pareigūnų etikos kodekso atitinkamas nuostatas, todėl ieškovei paskirta tarnybinė nuobauda pastaba. Tarnybos teigimu, ikiteisminio tyrimo metu prieš ieškovę atlikti procesiniai veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Anot Tarnybos, 2016 m. gegužės 9 d. pasienio kontrolės punkte kartu su ieškove tarnybą vykdė dar keturi pareigūnai. Kadangi ieškovė buvo įtariama nusikalstama veika, kuri tiesiogiai susijusi su tarnybos įgaliojimų ir priemonių panaudojimu, tai egzistavo tikimybė, kad nebūdama nušalinta nuo pareigų ji turės realią galimybę paveikti liudytojus (bendradarbius). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašomi delspinigiai pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas nemokami, jeigu žala atlyginama kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi šiuo atveju ieškovė reikalauja atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso nuostatas, t. y. ne pagal Valstybės tarnybos įstatymą, tai delspinigiai ieškovei negalėtų būti priteisiami. Tarnyba nesutiko ir su ieškinio reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes aptariamos palūkanos kildinamos iš civilinių komercinių santykių. Tarnybos nuomone, ieškovė neįrodė ir prašomos priteisti neturtinės žalos.
4. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau - Prokuratūra) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, nagrinėjamu atveju, pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes (kas telefonu pareigūnui pranešė apie galimą nusikaltimą), be to, veikos aplinkybes buvo galima išsiaiškinti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad ieškovė buvo laikinai sulaikyta, nes užklupta daranti nusikalstamą veiką, be to, iš karto po pranešimo apie veiką gavimo ir paleista nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto laikino sulaikymo termino. Kratos metu buvo paimtas tik ieškovės tarnybinis pažymėjimas, kurį ji pati pateikė savanoriškai, t. y. ieškovė nebuvo apieškota, prieš ją nebuvo atlikta jokių veiksmų, žeminančių jos asmenį. Prokuratūros nuomone, ieškovė nenurodė, kokias neigiamas pasekmes sukėlė jos nurodomas pažeidimas kratos metu, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti ji būtų patyrusi realių judėjimo suvaržymų. Anot prokuratūros, vos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų, ieškovės nušalinimas nuo pareigų buvo būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užkirsti įtariamajai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, juolab kad ši priemonė taikyta ne ilgiau kaip šešis mėnesius, be to, iš ieškovės nebuvo atimta galimybė dirbti kitą darbą. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas truko kiek daugiau negu 11 mėnesių, o ne 1 metus ir 8 mėnesius, kaip teigiama ieškinyje, be to, 2017 m. birželio 5 d. nutraukus tyrimą, jis atnaujintas ieškovės iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug veiksmų, todėl jo trukmė negali būti vertinama kaip nepateisinamai ilga.
5. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Ministerija) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog akivaizdu, kad baudžiamasis nusižengimas, kuriuo buvo įtarta ieškovė, tiesiogiai susijęs su jos tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, todėl nušalinimas nuo pareigų buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja valstybės tarnautojo ir darbdavio santykius, tai šiuo atveju, ieškinį pareiškus valstybei dėl neteisėtų veiksmų, netaikytinos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios delspinigius. BPK nereglamentuoja įtariamojo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, todėl ieškovės nurodomos 2 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti galėtų būti priteisiamos tik nustačius, kad visi baudžiamojo proceso veiksmai, kuriuose dalyvavo advokatas, buvo neteisėti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos, be to, jeigu ir būtų nustatytas neturtinės žalos faktas, tai prašomas priteisti žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos. Pažymėjo, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas už baudžiamąjį nusižengimą, už kurį galima sankcija bauda arba areštas. Ieškovė nebuvo nuteista, suimta ar įkalinta, jai taikyta minimaliai varžanti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo – baudžiamojo proceso metu ieškovė teigė 10 Eur kupiūrą radusi posto teritorijoje ir pinigus paėmė, apie radinį nepranešė savo vadovui; už tokį poelgį, nesuderinamą su tarnybinėmis pareigomis, ieškovei taikyta drausminė atsakomybė; nesant šių ieškovės veiksmų, prieš ją nebūtų pradėtas baudžiamasis procesas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Pažymėjo, kad BPK neįtvirtina tokios procesinės prievartos priemonės kaip uždraudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad vietoje nušalinimo nuo pareigų teismas galėjo jai skirti tokį uždraudimą; be to, atsižvelgiant į ieškovės darbo pobūdį, abejotina, ar būtų įmanoma organizuoti ieškovės darbo pareigų atlikimą jai nebendraujant su bendradarbiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino neteisėta 2016 m. gegužės 9 d. atliktą ieškovės O. K. asmens kratą; kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei Baudžiamo kodekso nuostatas, teismas konstatavo, kad baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio ieškovei buvo pareikšti įtarimai, tiesiogiai susijęs su ieškovės vykdytomis tarnybos funkcijomis, tarnybinių pareigų atlikimu. Teismas pažymėjo, kad nei paaiškėjus pagrindams ieškovei pareikšti įtarimą, nei viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, kurį, jo teigimu, ieškovė provokavo duoti ir iš kurio paėmė kyšį. Teismas darė išvadą, kad ne visos reikšmingos aplinkybės buvo iš karto aiškios, todėl dalis aplinkybių turėjo būti tiriama, nagrinėjama ir nustatoma atlikus papildomus tyrimo veiksmus. Kadangi aptariami ieškovės veiksmai, susiję su socialiai jautrių valstybinės valdžios funkcijų vykdymu (valstybės sienos apsauga, pasienio kontrole ir valstybės pareigūno tarnybinių funkcijų vykdymu), todėl tokie veiksmai ir su jais susijusios aplinkybės negali būti vertinamos kaip mažareikšmiai, todėl buvo būtinas jų išsamus ištyrimas. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą inicijavę asmenys turėjo pakankamai tikslių (nors ir anonimiškai pateiktų) duomenų apie veiksmų atlikimo laiką, vietą, priimtą pinigų kupiūrą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir kad būtų pakakę ieškovę apklausti kaip specialų liudytoją.
8. Spręsdamas dėl ieškovės laikino sulaikymo, teismas pažymėjo, kad ieškovė laikinai sulaikyta jos darbo metu, o sulaikymas baigėsi 12 val. 3 min., t. y. praėjus 3 val. 3 min. nuo ieškovės pamainos pabaigos, kuri nurodyta (duomenys neskelbtini) užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane (t. y. 2016 m. gegužės 9 d. 9 val. 00 min.). Viso šio sulaikymo metu buvo periodiškai atlikinėjami tyrimo veiksmai – apklausos, krata, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimas ir kt. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad jos laikinas sulaikymas buvo nepagrįstas ir (arba) nepagrįstai ilgas.
9. Spręsdamas dėl ieškovės asmens kratos, teismas iš 2016 m. gegužės 9 d. asmens kratos protokolo nustatė, kad atliekant ieškovės kratą dalyvavo vyresnysis tyrėjas E. M.. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vertino, kaip įrodytą nurodytų BPK 146 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą. Tačiau sprendė, kad ieškovė neįrodė, nurodomos neturtinės žalos dėl aptariamo teisių pažeidimo atlyginimo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovei iš viso neįrodžius neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio, nėra ir galimybių įvertinti priežastinio ryšio tarp aptariamo ieškovės teisių pažeidimo (neteisėtai atliktos kratos, dalyvaujant kitos lyties asmeniui) ir patirtos neturtinės žalos (CK 6.247, 6.249, 6.250 straipsniai).
10. Spręsdamas dėl ieškovės nušalinimo nuo pareigų ir ikiteisminio tyrimo trukmės, teismas nurodė, kad ieškovė nušalinta nuo pareigų buvo siekiant užkirsti galimybę paveikti liudytojus, kurie yra jos bendradarbiai. Teismas taip pat pažymėjo, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta nedaug liudytojų, tačiau yra galimybę paveikti ne tik dar neapklaustus, bet ir jau apklaustus liudytojus (kad šie pakeistų ar atsisakytų savo teiktų parodymų). Atsižvelgdamas į ieškovės vykdomų tarnybinių funkcijų pobūdį, teismas nurodė, kad būtų susidariusi teisiškai netoleruotina situacija, kai pareigas ir toliau vykdytų asmuo, kuriam vis dar pareikšti įtarimai baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai padarymu. Teismas pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis nustatė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikinėjami periodiškai, t. y. nebuvo (ir ieškovė nenurodė jokio konkretaus) laikotarpio, kurio metu visiškai nebūtų atlikinėjama jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, vilkinamas tyrimas. Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, dėl nepagrįsto jos laikino nušalinimo nuo pareigų ir nepagrįstai ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
11. Spręsdamas dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ši kardomoji priemonė buvo perteklinė ar per griežta, kadangi ieškovė neteikė prašymų pakeisti arba panaikinti šią kardomąją priemonę, jeigu ieškovei iš tikrųjų buvo reikalingas laikinas išvykimas iš gyvenamosios vietos. Teismas nepagrįstais laikė ieškovės nurodytus argumentus, kad ji nežinojo tokios savo procesinės teisės, kadangi ieškovę nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo dienos atstovavo jos pasirinktas advokatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad net jeigu ir būtų nustatytas ieškovės teisių pažeidimas nepagrįstai paskyrus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tai atsirastų kartu ir pagrindas spręsti, kad pati ieškovė (neteikdama atitinkamų prašymų ar neskųsdama pritaikytų kardomųjų priemonių) prisidėjo prie prašomos atlyginti neturtinės žalos, kurios atsiradimo fakto, kaip tokio, ir žalos dydžio, jau nurodyta, nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė.
12. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautą atlyginimą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, delspinigius ir procesines palūkanas, teismas atkreipė dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) taikytinos tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas nušalinamas būtent Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje nustatytais pagrindais ir kai tarnautoją nušalina jį į pareigas priėmęs asmuo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nuo pareigų laikinai nušalinta ne ją į pareigas priėmusio asmens, o teismo nutartimis, be to, ieškovė nušalinta ne Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintais pagrindais. Kadangi teismas byloje nustatė, kad ginčijama kardomoji priemonė taikyta ieškovei pagrįstai, todėl nekonstatavo pagrindo atsižvelgti į ieškovės nurodytą apygardos teismo nutartį, nes priimamų procesinių sprendimų ratio decidendi turi esminių skirtumų.
13. Teismas nurodė, jog, kadangi šioje byloje nustatytas (tik) formalaus pobūdžio ieškovės teisių pažeidimas asmens kratos metu, nesant duomenų, kad šio procesinio veiksmo atlikimo metu ieškovei jau buvo teikiama advokato pagalba, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisės į ikiteisminio tyrimo (ar baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo) metu patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl šį ieškinio reikalavimą vertino kaip nepagrįstą.
14. Tenkinęs tik ieškinio dalį dėl asmens kratos pripažinimo neteisėta ir atmetęs kitą didžiąją dalį ieškinio reikalavimų, teismas sprendė, kad tokia itin maža patenkintų reikalavimų dalis vertintina kaip per maža tam, kad atsirastų pagrindas ieškovei atlyginti bent dalį jos šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantė (ieškovė) O. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek patirtas pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismo argumentai, kuriais grindė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, yra abstraktūs, neparemti bylos medžiaga. Nurodė, kad vada pradėti ikiteisminį tyrimą buvo niekuo nepagrįstas anoniminis pranešimas Tarnybos Imuniteto poskyrio pareigūnui I. Ž. į pastarojo mobilųjį telefono numerį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant BPK 1, 2, 166 straipsnius, tačiau teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė. Teismas nemotyvuotai nurodė, kad nebuvo pagrindo apklausti ieškovę kaip specialiąją liudytoją (BPK 80 straipsnyje nustatyta tvarka).
16.2. Teismas visiškai nenagrinėjo, kuriuo iš BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinų sulaikymo pagrindų ieškovė buvo sulaikyta. Pažymėjo, kad laikinas sulaikymas negalimas tik dėl to, kad periodiškai reikia kažką atlikti.
16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų, kad jai pagrįstai buvo skirtas pasižadėjimas neišvykti. Nurodė, kad apeliantė įrodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prašymu tris kartus tais pačiais motyvais (kad ji nebūdama nušalinta nuo pareigų, turės realią galimybę paveikti liudytojus, kurie yra jos bendradarbiai, sunaikinti ar paslėpti įrodymus, nes pagal savo pareigas turi priėjimą prie kompiuterinės duomenų bazės, registracijos žurnalų ir kitą dokumentaciją) buvo nušalinta nuo pareigų. Teismas atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš VSAT informaciją, ar apeliantė turėjo galimybę (administratoriaus teises) kompiuterinėse duomenų bazėse sunaikinti kokius nors duomenis, ir tokiu būdu pažeidė rungtiniškumo principą (apeliantė savarankiškai šių įrodymų pateikti negalėjo ir negali, o atsakovai jų tyčia neteikė). Taip pat skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, kad ji neturi techninės galimybes kaip nors pakeisti kompiuterinių duomenų bazių įrašus. Nepagrįstos ir teismo prielaidos, kad apeliantė galėjo paveikti ikiteisminio tyrimo metu jau apklaustus liudytojus.
16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne per ilgai. Apeliantės argumentai, kad galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. sausio 18 d., t.y. praėjus 1 metams ir 8 mėnesiams. Apeliantė byloje įrodė, kad tik dėl jos aktyvių veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais; tą buvo galima nustatyti pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje.
16.5. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą.
18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų apie galimai neteisėtai atliktus veiksmus.
18.2. Teismas tinkamai įvertino apeliantės argumentus dėl jos procesinio statuso ikiteisminio tyrimo metu ir pagrįstai nustatė, kad apklausti apeliantę, taikant BPK 80 straipsnio 1 dalyje bei 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus, nebuvo pagrindo, nes buvo pakankamai duomenų suteikti jai įtariamosios statusą.
18.3. Teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės argumentais, kad jos laikinas sulaikymas buvo nepagrįstas ir (arba) per ilgas.
18.4. Laikinas apeliantės nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, nagrinėjamu atveju, buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Pažymėjo, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų yra kita procesinė prievartos priemonė, o ne kardomoji prievartos priemonė, o apeliantės BPK 121 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamos procesinių prievartos priemonių – kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos. Sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pakanka pagrįsto manymo, kad įtariamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl ieškovės argumentai, kad teismas neįvertino apeliantės realios galimybės paveikti liudytojus bei kompiuterinėse bazėse sunaikinti kokius nors duomenis. Be to, ši procesinė prievartos priemonė truko ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
18.5. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami periodiškai, apeliantė nenurodė jokio laikotarpio, kurio metu tyrimas būtų vilkinamas.
18.6. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kad jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti jai sukėlė kokių nors realių pasekmių.
Atsiliepimas
19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą. Nurodė palaikanti visus savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį bei triplike, todėl jų nekartoja. Teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą.
21.1. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės argumentais, kad jos laikinas sulaikymas buvo nepagrįstas ir (arba) per ilgas.
21.3. Tiriamas baudžiamasis nusižengimas buvo tiesiogiai susijęs su apeliantės tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, todėl nušalinimas nuo pareigų baudžiamojo nusižengimo tyrimo laikotarpiu buvo būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.
21.4. Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantė neįrodė, kad procesinės privartos priemonės – pasižadėjimo neišvykti taikymo laikotarpiu jai buvo sutrukdyta įgyvendinti kokias nors socialines ar kitokias teises. Apeliantės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesine prievartos priemone buvo siekiama užtikrinti jos dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos išnagrinėjimą.
21.5. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, susijusius su per ilga ikiteisminio tyrimo trukme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
24. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo (ikiteisminio tyrimo pradėjimas, ieškovės laikinas sulaikymas, nušalinimas nuo pareigų, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikymas, proceso trukmė). Šalys neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie tyrimo eigą, todėl šios aplinkybės iš naujo nekartojamos.
25. Vienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų - 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas nutraukus ikiteisminį tyrimą - 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 225 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė byloje nenustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumo, o duomenų apie kratos metu teikiamą advokato pagalbą ieškovė nepateikė.
26. Sprendžiant dėl asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgtina į 2021 m. kovo 19 d. Konstitucinio teismo nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus, t.y. jog iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Minėtus nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
27. Nagrinėjamu atveju, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo kaltinti O. K. padarius nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ieškovę reabilituojančiu pagrindu, todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo rezultatą, ieškovei turi būti atlygintos jos patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė realizuodama teisę ginant savo teises turėti advokatą.
28. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų (2016 m. gegužės 9 d. advokato orderio, 2017 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvito) ir baudžiamosios bylos Nr. 1-04-5-00032-2016-4 nustatyta, kad ieškovę ikiteisminiame tyrime bei teisme atstovavo advokatas, už advokato paslaugas ieškovė sumokėjo 2 000 Eur. Atsakovas nenurodė jokių argumentų apie šių išlaidų dydžio nepagrįstumą. Taigi, atsižvelgus į tyrimo trukmę, į advokato dalyvavimą teismo posėdyje, prokuroro 2017 m. birželio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir aukštesniojo prokuroro 2017 m. liepos 24 d. nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo eigą ir rezultatą, nėra pagrindo spręsti, jog šios išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos. Taigi, dėl aukščiu minėtų motyvų, nepriklausimai nuo atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo šioje byloje, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.
29. Apeliantė teigia, kad ji patyrė žalą dėl to, kad jos atžvilgiu buvo netesėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas.
30. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal EŽTT praktiką būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (pvz., 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 14310/88; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Shannon prieš Latviją, peticijos Nr. 32214/03). Faktai, kurie gali sukelti įtarimą, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (pvz., minėtas sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę; minėtas sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, par. 184).
31. Taigi, nors surinktų įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir dėl asmens kaltės taikant baudžiamąją atsakomybę nėra lygiaverčiai, tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimui surinkti duomenys turi būti pakankami tiek, kad jų pakaktų objektyviam stebėtojui spręsti, jog yra daroma nusikalstama veika.
32. Šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo I. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie tai, kad jam 2016 m. gegužės 9 d. į mobilų telefoną paskambino vyras, kuris atsisakė prisistatyti, atsisakė oficialiai duoti parodymus ir pareiškė norą likti anonimu. Šis žmogus teigė, jog pasienio pareigūnė, kurios tarnybinio žetono numeris (duomenys neskelbtini) iš jo reikalavo kyšio, kad jis buvo priverstas duoti jai 10 Eur kyšį bei padiktavo duotos kupiūros seriją ir numerį (duomenys neskelbtini). Tuomet, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, I. Ž. prisistatė O. K., kurios žetono numeris (duomenys neskelbtini), ir informavo ją apie gautą anoniminį skambutį. O. K., I. Ž. prašymu, iš kišenės išėmė saują pinigų ir padėjo ant stalo. I. Ž. apžiūrėjo pinigus ir nustatė, kad 10 Eur kupiūra atitinka anonimo nurodytą numerį. Tada jis paėmė pinigus ir informavo apie įvykį policijos pareigūnus.
33. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad šis tarnybinis pranešimas yra išvestinio pobūdžio, nes pagrindinis informacijos šaltinis buvo anoniminis pranešimas telefonu. Nei iki ikiteisminio tyrimo pradžios, nei pradėjus ikiteisminį tyrimą anoniminio pranešėjo asmenybė nustatyta nebuvo.
34. Vertinant ar tokių duomenų (anoniminis skambutis ir I. Ž. atlikta pinigų, buvusių pas O. K., patikra) pakako ikiteisminiam tyrimui pradėti ir taikyti ieškovės atžvilgiu procesinės prievartos priemones taip pat atsižvelgtina į 2017 m. rugsėjo 5 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartyje bei 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus motyvus, sprendžiant dėl 2017 m. birželio 5 d. prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumo, o būtent: teismai, įvertinę ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatavo, jog nebuvo gauta pakankami objektyvių duomenų, patvirtinančių visus būtinus aptariamos nusikalstamos veikos požymius. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš O. K. buvo išimtas 10 eurų vertės banknotas, kuris, anot liudytojo I. Ž. disponuojamos anoniminio skambučio metu gautos informacijos, buvo perduotas O. K. kaip kyšis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, perdavęs O. K. kyšį, taip pat nenustatyta už kokį O. K. teisėtą ar neteisėtą veiksmą ar neveikimą vykdant įgaliojimus jis buvo perduotas; teismas atkreipė dėmesį, kad anoniminis pranešimas negali būti laikomas objektyviu, patikimu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymo faktą. Liudytojo I. Ž. parodymų apie 10 eurų kupiūros, paimtos iš O. K., serijinio numerio sutikrinimo aplinkybių nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Apklaustas kaip liudytojas E. P. (buvęs patalpoje, kurioje O. K. pateikė pinigus I. Ž.) neparodė, kad I. Ž. būtų turėjęs bloknotą ir lyginęs 10 eurų kupiūroje esantį serijinį numerį su bloknote neva užrašytu serijiniu numeriu. Teismui kilo pagrįsta abejonė, ar I. Ž. buvo žinomas 10 eurų kupiūros serijinis numeris, prieš paimant šią kupiūrą iš O. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, už kokį O. K. teisėtą ar neteisėtą veiksmą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, buvo perduotas kyšis. Kaltinamajame akte nurodytas motyvas „kad pagreitintų patikrinimo procedūrą“ nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis.
35. 2018 m. sausio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad visi liudytojai skirtingai paaiškina pinigų išėmimo iš O. K. aplinkybes. Pinigų išėmimo protokolas Šalčininkų PKP rašytas nebuvo, pinigai buvo išimti be kviestinių, be to, nustatyta, kad pinigai buvo išimti du kartus. Taip pat konstatuota, kad vien tik I. Ž. parodymai negali būti laikomi pakankamais duomenimis.
36. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant bent preliminariai pagrįstų objektyvių duomenų, kad O. K. buvo, kaip kyšis, perduoti pinigai, kad pinigus perdavė tam tikras asmuo, nebuvo nurodyta už kokį konkretų veiksmą ar neveikimą kyšis buvo perduotas, t.y. nebuvo užfiksuoti jokie būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, požymiai, kad objektyviam stebėtojui susidarytų nuomonė, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Vien anoniminis skambutis negali būti pagrindu pradėti prieš asmenį ikiteisminį tyrimą, o liudytojo I. Ž. parodymai ne tik vertinami kaip išvestiniai iš anonimiškai gauto pranešimo, bet ir nėra pagrįsti objektyviais duomenimis tam, kad jų pagrindu būtų galima įtarti, jog buvo padaryta nusikalstama veika.
37. Dėl nurodytų motyvų nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne visos reikšmingos aplinkybės buvo iš karto aiškios, todėl dalis aplinkybių turėjo būti tiriama: aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pradedant ikiteisminį tyrimą jokios reikšmingos aplinkybės, jokie konkretūs objektyvūs duomenys, rodantys atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, nebuvo patikrinti ir užfiksuoti, todėl ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas. Akivaizdu, kad ieškovės, kaip pareigūnės, atliekamos funkcijos yra socialiai svarbios ir susijusios su viešosios tvarkos palaikymu (valstybės sienos apsauga, pasienio kontrole ir valstybės pareigūno tarnybinių funkcijų vykdymu), tačiau vien tai nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus nesant tam bent preliminariai pakankamai pagrįsto pagrindo.
38. Konstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo, visi kiti ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai ieškovės atžvilgiu taip pat laikomi neteisėtais, t.y. laikinas sulaikymas, krata, nušalinimas nuo pareigų, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir t.t. Nors toks ieškovės reikalavimas buvo nurodytas kaip ieškinio dalykas, tačiau savo esme tai yra ieškinio, pareikšto dėl žalos atlyginimo, pagrindas, nes savaime tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Taigi, dėl išdėstytų motyvų atskirai vertinti kiekvieną ikiteisminio tyrimo metu atliktą ir ieškovės ginčijamą veiksmą nėra tikslinga. Pažymėtina, kad vertinant turimų duomenų pakankamumą ikiteisminiam tyrimui pradėti, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad įtariamoji atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes įtariamojo (kaltinamojo) teisė atsisakyti duoti parodymus – tai konstitucinės garantijos draudžiančios versti duoti parodymus prieš save (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis) įgyvendinimo forma, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą sprendžiant teisingumo klausimus. Taip pat ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog O. K. veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių ir ieškovei 2018 m. vasario 14 d. buvo pritaikyta drausminė atsakomybė (skirta pastaba), taip pat nepateisina ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesant pakankami duomenų apie galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius.
39. Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovei turi būti atlyginta žala, patirta dėl šių neteisėtų veiksmų. Atsakovas nenurodė nesutikimo argumentų dėl ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos – laikino nušalinimo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio dydžio, todėl ieškovei priteistina 3 450,63 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki lapkričio mėn. vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateikta 2020 m. gruodžio 15 d. pažyma. Nors žala iš valstybės priteisiama CK 6.272 straipsnio pagrindu, tačiau visos ieškovės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negautos su darbo užmokesčiu susijusios pajamos, kurias ieškovė turėjo teisę gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 (1) straipsnį, bet negavo, laikytinos ieškovės patirta turtinė žala, kurią turi atlyginti atsakovas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl šių motyvų tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl 298,56 Eur delspinigių priteisimo (0,07 proc. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. balandžio 13 d.). Pažymėtina, kad atsakovas nereiškė nesutikimo argumentų dėl ieškovės apšalčiuotų delspinigių dydžio, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jų apskaičiavimą neteisingu.
40. Pažymėtina, kad aukščiau aptartos ieškovei priteistinos 2 000 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, suteiktą ikiteisminio tyrimo metu, taip pat gali būti laikomos ieškovės patirtos turtinės žalos dalimi, todėl ieškovei priteistinos šiuo pagrindu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
41. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog ieškovė dėl neteisėtai jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, laikino nušalinimo, kratos ir kitų ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, t.y. patyrė neturtinę žalą. Tačiau, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra proporcinga prašomai priteisti 5 000 Eur sumai. Įvertinusi konstatuotus neigiamus emocinius padarinius, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nebuvo suimta, nebuvo atleista iš pareigų po laikino nušalinimo, sprendžia, jog, šiuo atveju, 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas patirtai žalai (CK 1.5 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
43. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsniu tenkinamas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtos įstatymo normos nenumato išimties dėl palūkanų priteisimo tenkinant turtinius reikalavimus, kylančius iš žalos atlyginimo.
44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 700 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (63 proc.), iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovės naudai priteisinta 441 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).
46. Už apeliacinio skundo surašymą ieškovė advokatui sumokėjo 500 Eur. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovės naudai priteistinos 315 Eur patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies .
Priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 749,19 Eur turtinės žalos atlyginimo, (t. y. 3 450,63 Eur negauto darbo užmokesčio, 298,56 Eur delspinigių, 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai), taip pat 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų procesines palūkanas už priteistą 6 749,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovės O. K. naudai 315 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.