Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

10. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. balandžio 8 d. 9.00 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad A. B. 2023 m. balandžio 8 d. 8.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilių (neįvertinus 0,02 promilių paklaidos) neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu už šį protokole nurodytą nusižengimą A. B. paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių nurodant, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidėjas pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas A. B., prašydamas panaikinti minėtą 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

12. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

15. Pareiškėjo teiginys, kad policijos pareigūnė tinkamai neatliko asmens būklės įvertinimo veiksmų, t. y. neatliko visų būtinų procedūrų pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos reikalavimus, yra akivaizdžiai dirbtinis ir nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, jame užfiksuota, kad nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0364, pirmasis tikrinimas 8:35 val. 0,50 promilių, antrasis 8:51 val. 0,43 promilės. Tarnybiniame pranešime tarp pat užfiksuota, kad bekontaktis alkoholio matuoklis Drager 5000 parodė teigiamą rezultatą, o bendraujant su vairuotoju sklido iš automobilio salono stiprus alkoholio kvapas. Teisme kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė N. L. taip pat parodė, kad bekontakčiu alkoholio matuokliu buvo nustatytas teigiamas rezultatas, o iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Šie duomenys pripažinti pakankamais, konstatuojant neblaivumo požymius, po ko pareiškėjui buvo nustatinėjamas neblaivumo laipsnis alkotesteriu 6810. Teismas, su tokiu vertinimu dėl duomenų pakankamumo konstatuojant neblaivumo požymius, kuriems esant toliau atliekamas tikrinimas su alkotesterio pagalba nustatant konkretų neblaivumo laipsnį, sutinka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) patvirtintoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje, kuria remiasi ir pareiškėjas, aiškiai nurodyta, kad bendra asmens būklė vertinama siekiant nustatyti, ar transporto priemones vairuojantys asmenys yra blaivūs / neblaivūs (girti), neapsvaigę / apsvaigę, o neblaivumo požymiams nustatyti pakanka sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, nustatę tokius požymius policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudojant sertifikuotus alkotesterius, o vengimas tokio patikrinimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę (žr., pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-276-387/2022).

16. Pareiškėjas neteigė ir teismas nenustatė atlikto nei pirmojo nei antrojo patikrinimo procedūros pažeidimų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad neblaivumo matavimo rezultatai buvo iškraipyti. Be to, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Šią teisę jis įgyvendino, nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur jo blaivumas buvo įvertintas pagal išorinius požymius ir atlikus kraujo tyrimą. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. kraujyje, paimtame 2023 m. balandžio 8 d. 10:05 val., nustatyta mažiausia 0,30 promilių etilo alkoholio koncentracija (AN b. l. 11). Priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, ši aplinkybė nepatvirtina, kad jis buvo blaivus, o, priešingai, rodo, jog po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu, praėjus nuo pirmojo patikrinimo apie 1,5 val., o nuo antrojo patikrinimo – 1 valandai ir 14 minučių, jo kraujyje vis dar buvo nustatoma artima leistinai ribai alkoholio koncentracija kraujyje. Todėl vien tai, kad kaip matyti iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto vertinant pagal išorinius požymius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas nenustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jam nustatytas lengvas apsvaigimo laipsnis, nepaneigia pagal cheminius parametrus nustatyto alkoholio koncentracijos tikslumo. Akivaizdu, kad praėjus tam tikram laiko tarpui alkoholio koncentracija kraujyje mažėja, jį organizmui skaidant. Nenustačius apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, jog alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, A.B. patikrinimo metu alkotesteriui „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364 2022 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 1752007, galiojęs iki 2023 m. gegužės 8 d. Šis sertifikatas patvirtina, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas (prie 0,01–1 promilių apsvaigimo paklaida ± 0,017 promilių) ir matavimo ribos.

17. Šiame kontekste dėl specialisto išvadoje pareiškėjui nustatytos 0,3 promilių etilo alkoholio mažiausios koncentracijos kraujyje, teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti vidutiniškai apie 0,15- 0,20 promiles (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo nustatytas pirmu pūtimu 0,50, antru pūtimu 0,43 promilių neblaivumas, neįvertinus paklaidos, todėl laikytina, jog nurodyto kieko pakako, jog asmuo tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės važiuoti. Pastebėtina, kad nustačius pirmu pūtimu 0,50 promilių neblaivumą, o antru – 0,43 promiles, o nuo šių patikrinimų praėjus daugiau nei valandai, nustatytas 0,30 promilių neblaivumas atitinka aukščiau nurodytą vidutinį etilo alkoholio koncentracijos žmogaus organizme sumažėjimą per valandą. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnyba, (toliau tekste ir – VTMT) yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos, o alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, remdamasis tuo, jog kraujo tyrimas parodė 0,30 promilių neblaivumą, o darbe nustatytas 0 promilių blaivumas, abejojo neblaivumo nustatymo alkotesterio pagalba objektyvumu. Pažymėtina, kad kaip minėta, policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Be to, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452), 29 straipsnis numato, kad jei asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis nedelsdamas, ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje patikrinus alkoholio kiekį kraujyje pareiškėjui buvo nustatytas 0,30 promilių neblaivumas. Šie duomenys nepaneigia įvykio vietoje atlikto tikrinimo duomenų ir neprieštarauja pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenims.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

20. Pareiškėjas, kaip minėta, skundą grindžia ir tuo, kad pareigūnai netinkamai įvertino alkotesterio paklaidą nustatydami jo neblaivumą. Pareiškėjo teigimu įvertinus 0,06 promilių mėnesinį nuokrypį ir tai, kad po alkotesterio patikros buvo praėję 5 mėnesiai, tikroji paklaida, kurią reikėjo įvertinti yra 0,0299 promilės. Kadangi jam buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas įvertinus nurodytą paklaidą alkotesteriu nustatytas neblaivumas nesiektų 0,41 promilės. Taigi, pareiškėjas kvestionuoja alkotesteriu nustatomų duomenų patikimumą, remiantis prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodomu jautrumo slinkio pokyčiu.

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl to paties dalyko (alkotesterio duomenų vertinimo, atsižvelgiant į jautrumo slinkį) yra išaiškinta, kad šis duomuo turi įtakos matuoklio jautrumo mažėjimui, o ne priešingai, nei nurodoma pareiškėjo skunde, jo didėjimui; dėl neigiamo jautrumo nuokrypio alkotesteris ilgainiui gali pradėti rodyti mažesnius rezultatus, o ne didesnius, todėl, norint įvertinti galimą maksimalų jautrumo nuokrypio dydį, papildomai apskaičiuojant nustatytą rezultatą, jautrumo nuokrypio vertę reikėtų pridėti prie alkotesteriu nustatyto rezultato, bet ne ją atimti (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys: Nr. AN2-71-317/2018; Nr. ATP-534-478/2016 ir kt.). Kaip matyti iš Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos, joje nurodoma, kad alkotesteris per mėnesį paprastai netenka 0.6 % matavimo vertės per mėnesį (b. l. 40). Taigi, akivaizdu, kad alkotesterio jautrumo poslinkis yra alkotesterio jutiklio jautrumo pasikeitimas bėgant laikui, ir tai nėra fiksuotas dydis. Kaip minėta, šiuo atveju dėl šio jautrumo poslinkio alkotesteris kiekvieną mėnesį rodo vis mažesnius rodmenis nei tikroji esama matavimo vertė. Ši paklaida nėra vertinama atliekant neblaivumo patikrinimą, nes atliekant matavimus gauti duomenys yra vertinami asmens, kuriam atliekamas neblaivumo patikrinimas, naudai, taip kaip standartinė paklaida, kuri visada sumažina iš alkotesterio gautus rodmenis. Bandant išvengti asmens padėties pabloginimo pareiškėjo minima paklaida nėra vertinama, be to, kaip yra paminėta Institucijos atsiliepime alkotesterių patikrinimai ir sertifikavimas yra atliekami dažnai bandant išvengti netikslių alkotesterio neblaivumo rodmenų. Atsižvelgiant į tai, šie skundo argumentai dėl netinkamai įvertintos alkotesterio standartinės paklaidos ir papildomo alkotesterio jautrumo nukrypimo, atmestini kaip nepagrįsti, juolab pritartina Institucijos atsiliepime nurodytam argumentui, kad pareiškėjas nėra kompetentingas vertinti alkoholio kiekio matuoklio charakteristiką ir jo veikimo principus.

22. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl toliau teismas pasisako dėl bausmės individualizavimo.

23. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

24. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

26. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skundžiamu nutarimu buvo skirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda ir minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas. Pareiškėjas nei skundu, nei teismo posėdžio metu, iš esmės nepripažindamas padaręs inkriminuotą administracinį nusižengimą, neprašė ir teismas nenustatė pagrindų bei sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo išaiškinęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinio nusižengimo bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006, Nr. AN2-49-1121/2022); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006, Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. AN2-30-300/2022, AN2-26-309/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. AN2-400-606/2021, Nr. AN2-50-557/2022, Kauno apygardos teismo nutartys: AN2-636-593/2021, Nr. AN2-35-485/2022, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022 ir kt.).

28. Pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą, juolab šiuo atveju nusižengimas padarytas kaip minėta nesant jokių rimtų priežasčių, todėl pareiškėjas galėjo pasirinkti nevairuoti pats būdamas neblaivus. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

29. Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo padarytas itin šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam, kas sukėlė pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, įvertinus pažeidėjo asmenybę, tai, kad pareiškėjas anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pirmą kartą padarė tokio pobūdžio šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, inkriminuotas nusižengimas dėl kurio pritaikyta administracinio poveikio priemonė padarytas be jokio gyvybiškai svarbaus, pateisinamo tikslo, pareiškėjas savo elgesio kritiškai nevertino, padaryto nusižengimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, todėl teismas konstatuoja, kad nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui nuobaudos ar specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Kaip minėta, Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalią baudą numatytą sankcijoje ir minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

30. Teismas atkreipia dėmesį, kad institucija priimdama nutarimą nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas nuo pat proceso pradžios nesutiko su inkriminuotu nusižengimu, ginčijo savo kaltę, skundu prašė nutraukti bylą jo atžvilgiu. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-737/2023). Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjui nepagrįstai buvo taikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nagrinėjant pareiškėjo skundą teismas neturi teisės pabloginti pareiškėjo teisinės padėties, todėl Institucijos nutarimas nekeistinas, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nešalintina iš skundžiamo nutarimo.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadomis dėl padaryto administracinio nusižengimo, dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutarė:

pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.