Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties P. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį patrauktas už tai, kad jis 2017 m. liepos 21 d. 0.40 val. Kaune, Studentų g. 2 vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu P. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas dėl institucijos nutarimo atmestas. Konstatuota, jog institucijos nutarimas priimtas pagrįstai, teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus. Be to, padaryta išvada, jog P. K. paskirta nuobauda atitinka administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skirti jam švelnesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinę nuobaudą nėra pagrindo.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai ir neišsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukciją –blaivumo tikrinimo procedūros taisykles, kuriose nustatyta, jog esant teigiamam matavimo rezultatui, rekomenduodama atlikti antrą matavimą po 10–15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatą. Tiek pats P. K. nurodė, tiek teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas patvirtino, kad pažeidėjas nesutiko su alkotesterio parodymais ir reikalavo pakartotinio patikrinimo, tačiau policijos pareigūnas atsisakė tai atlikti. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog alkotesterio, kuriuo atliekama asmens blaivumo patikrinimo procedūra, rezultatų tinkamumui/ tikslumui yra reikšmingas alkotesterio instrukcijoje nurodyto reikalavimo prieš atliekant asmens blaivumo patikrinimo procedūrą įsitikinti, jog asmuo bent 15 minučių nevartojo alkoholio ar kitų preparatų, kurių sudėtyje yra alkoholio, laikymasis. Atliekant patikrinimą iš karto po alkoholio vartojimo, matavimo rezultatai gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog jis prieš transporto priemonės sustabdymą penkių minučių laikotarpiu buvo vartojęs alaus, kurį automobilyje vartojo jo draugas, dėl to taip pat buvo pagrindas atlikti pakartotinį patikrinimą alkotesteriu. Nors pareigūnai neprivalo kiekvieno asmens blaivumo tikrinti du kartus, tačiau negali būti paneigta asmens teisė, nesutinkant su alkotesterio duomenimis, prašyti pareigūnų, kad blaivumas būtų dar kartą patikrintas, ypatingai, kai patikrinimas vyko neišlaukiant 15 minučių termino nuo asmens sustabdymo. Pažymima, kad šiuo atveju apelianto blaivumas buvo tikrinamas iš karto po automobilio sustabdymo, pateikus reikalaujamus dokumentus, net nepasiteiravus, ar jis neseniai nevartojo alkoholio ar kitų preparatų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl alkotesterio rodmenų tikslumo, nepagrįstai neatsižvelgė į alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytą alkotesterio jautrumo slinkį. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad dėl jautrumo nuokrypio alkotesteris gali rodyti tik mažesnius, bet ne didesnius rezultatus, remdamasis tik viena Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016, nesant byloje jokių tokią išvadą patvirtinančių įrodymų. Pažymima, kad alkotesterio naudojimo instrukcijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomas papildomas alkotesterio jautrumo nukrypimas, kuris priklauso nuo alkotesterio naudojimo laiko, tai yra 0,6 procentai matavimo vertės per mėnesį. Instrukcijoje nėra jokio prierašo, kuris leistų daryti išvadą, kad dėl alkotesterio jautrumo slinkio yra galimas tik alkotesterio rodmenų vertės mažesnis rodymas, bet ne didesnis, todėl, pareiškėjo manymu, nustatyta jautrumo slinkio paklaida gali svyruoti tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę. Alkotesterio matuoklio rezultato aiškinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai sudarytų prielaidas plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę numatančius teisės aktus, kas yra neleistina. Nagrinėjamu atveju, kuomet apelianto blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, nuo aparato metrologinio tikrinimo buvo praėję daugiau kaip 4 mėnesiai, jo paklaida, atsižvelgiant tiek į jautrumo slinkį, tiek į standartinę paklaidą, būtų 0,029 promilės, todėl P. K. galėjo būti nustatytos tik 0,4 promilės, kas reiškia, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas blaivus. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino 2017 m. liepos 21 d. 2.19 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 852/2017 bei 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvados Nr. T-A 7465/2017 (01), kurie patvirtina, jog alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas apelianto blaivumas, duomenys netikslūs. Teismas nepasisakė dėl akto, kuriame matyti, jog specialistui vizualiai tikrinant P. K. blaivumą, išoriniai neblaivumo požymiai nebuvo nustatyti, kas verčia abejoti alkotesterio parodymų teisingumu. Pasak apelianto, negalima sutikti ir su skundžiamos nutarties išvada, jog 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvadoje nustatyta mažiausia etilo alkoholio 0,34 promilių koncentracija P. K. kraujyje (kraujas buvo paimtas 02.23 val.) nepaneigia alkotesterio parodymų teisingumo, kadangi po tokio laiko jo kraujyje galėjo būti nuo 0,00 iki 0,34 promilių etilo alkoholio koncentracija. Akivaizdu, kad tokia koncentracija kraujyje galėjo būti nustatyta ir alkotesteriu nustačius leidžiamą alkoholio koncentraciją. Praėjus tik daugiau nei valandai po alkotesteriu fiksuoto 0,43 promilių neblaivumo, atlikus tyrimą kraujyje rastas reikšmingai mažesnis kiekis alkoholio, kas patvirtina, kad apeliantas buvo blaivus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti atėmimu. P. K. buvo nustatytas lengvas ir artimas minimaliai leidžiamai neblaivumo ribai girtumo laipsnis (0,43 promilės). Pažymima, kad jis nuoširdžiai gailisi, jog vairavo transporto priemonę vartojęs, nors ir nedidelį, tačiau alkoholio, kiekį. Jis supranta savo elgesio netinkamumą ir suvokia tokio elgesio priežastis bei būtinumą ateityje elgtis tinkamai ir teisėtai. Apeliantas niekada nėra baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, ypatingai išgyvena dėl šios situacijos. Nurodo dirbantis AB „Lietuvos energijos gamyba“ meistru, jo darbas yra susijęs išimtinai su transporto priemonės vairavimu, dėl ko, atėmus iš jo teisę vairuoti, jis, tikėtina, netektų darbo, iš kurio gauna vieninteles pajamas. Be to, jis turi įsipareigojimų bankui. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto nusižengimas teisingai kvalifikuotas, kadangi administracinio nusižengimo protokole yra tiksliai nurodyta pažeidimo esmė: vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,43 promilių) neblaivumo laipsnis. Priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų tarnybinių pranešimų, apeliantas neigė vartojęs alkoholį ir tik tada, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, pasakė, kad prieš dvi valandas gėrė alaus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse numatyta, kad tikrinamam asmeniui nesutikus su alkoholio matavimo prietaiso parodymais, pats asmuo savo iniciatyva gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tai turi būti padaryta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo. Kaip matyti, apelianto kraujas buvo paimtas 2017 m. liepos 21 d. 02.23 val., t. y. beveik 1,5 val. nuo alkotesterio parodymų.Promilės – tai gryno etilo alkoholio kiekis gramais 1 kg (1000 g) kūno skysčių. Apie 70 procentų vyriškos lyties asmenų kūno svorio sudaro skysčiai, moteriškos lyties – apie 60 procentų kūno svorio. Nustatant apelianto padarytą pažeidimą naudoto alkotesterio gamintojas rekomenduoja stebėti asmenį apie 15 min prieš naudojant prietaisą. Šis laikotarpis padeda asmeniui šalinti etilo alkoholio molekules iš burnos per seiles, kraujotaką, kvėpavimą bei užtikrinti, kad alkoholio molekulės, atsiradusios alkotesteryje, yra iš plaučių. Vartojant alkoholį, ši medžiaga patenka į kraują. Nuo jos atsiradimo organizme, prasideda jos šalinimas. Daugiau nei 90 procentų skaldoma bei šalinama per kepenis, kita dalis – per šlapimą, defekaciją. Kaip yra žinoma, žmogaus organizmas gali šalinti nuo 0,05 iki 0,40 promilių etilo alkoholio (nuo 0,05 promilių, esant komai, 0,40 promilių – kitais atvejais, ir aktyvumas nebūtinas) per 1 val. Šiuo atveju apeliantas teigė ir savo paaiškinime nurodė, kad prieš vairuodamas automobilį išgėrė alkoholio prieš dvi valandas, todėl sustabdymo metu bei patikrinimo alkotesteriu metu (2017 m. liepos 21 d. 00.40 val.) asmens burnoje negalėjo būti alkoholio molekulių. Alkoholio matuokliu P. K. nustatyti rezultatai tvirtina, jog naudoto alkotesterio parodymai atsirado tik dėl alkoholio, buvusio iš plaučių iškvėptame ore. Nesant alkoholio molekulių iškvėptame ore, aptariamas alkotesteris negali rodyti teigiamų parodymų. Apelianto kraujas alkoholio nustatymui paimtas 2017 m. liepos 21 d. 2.23 val., t. y. po beveik 1,5 val. nuo alkotesterio parodymų. Kaip minėta, per 1 val. asmuo iš kūno gali pašalinti nuo 0,05 promilių iki 0,40 promilių. Tai rodo, kad apeliantas nuo alkotesterio parodymų iki kraujo paėmimo, t. y. apie 1,5 val. laikotarpiu, galėjo iš savo kūno šalinti nuo 0,075 promilių (0,05 promilių x l,5 val.) iki 0,6 promilių (0,4 promilių x l,5 val.). Dėl to, 2017 m. liepos 21 d. 2.23 val. (kraujo paėmimo metu) apelianto kraujyje galėjo būti nuo 0,00 promilių iki 0,34 promilių, kas rodo, kad kraujo tyrimo rezultatai atitinka tai, kas išdėstyta. Pažymi, kad alkotesterių metrologinė patikra – tai prietaiso tikslumo patikrinimas, kurį atlieka valstybiniai metrologijos centrai. Patikros metu palyginama, ar alkotesterio parodymai atitinka į jį įpūstą žinomos koncentracijos alkoholio etaloninių dujų koncentraciją. Galiojantis patikros sertifikatas įrodo, kad alkoholio matuoklio rodmenys yra tikslūs, o pareigūnui pačiam skaičiuoti jokių rodmenų pokyčių nėra tikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir prašoma bylą nutraukti. Taip pat prašoma taikyti apeliantui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai sprendė P. K. veiksmuose buvus ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytiems požymiams. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Nagrinėjamu atveju P. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vairavo transporto priemonę, kai alkotesteriu jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, tai yra viršijo leistiną ribą, kuomet netaikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčydamas jam nustatytą neblaivumo laipsnį, apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai jam paprašius nesutiko pakartotinai 10–15 minučių laikotarpiu atlikti neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, tokiu būdu pažeidė alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukciją –blaivumo tikrinimo procedūros taisykles, kuriose nustatyta, jog esant teigiamam matavimo rezultatui, siekiant jį patvirtinti, rekomenduodama atlikti antrą matavimą po 10–15 minučių. Be to, prieš tikrindami P. K. blaivumą, pareigūnai neįsitikino, kad jis 10–15 minučių laikotarpiu nebuvo vartojęs alkoholio. Apeliantas skunde pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui teigia, kad alkoholio vartojo prieš maždaug penkias minutes iki jo sustabdymo, todėl alkotesterio rodmenys negali būti vertinami kaip tikslūs. Apeliantas pagrįstai teigia, kad neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu gali būti atliekamas, praėjus ne mažiau kaip 10–15 minučių po alkoholio vartojimo, priešingu atveju kyla rizika, kad burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti matavimo rezultatus. Sutiktina ir su tuo, jog prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą, pareigūnas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio, burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Tačiau, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo – policijos pareigūno, sustabdžiusio P. K. vairuojamą transporto priemonę, M. P. parodymais, konstatuotina, kad asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo patikrintas laikantis visų šiai procedūrai keliamų reikalavimų. Liudytojas M. P. nurodė, kad sustabdytas P. K. neigė apskritai vartojęs alkoholį ir šią aplinkybę pripažino tik pamatęs alkotesterio rodmenis. Šiuos parodymus patvirtina ir byloje esantis 2017 m. liepos 21 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo prieš dvi valandas ir nesitikėjo tokių pasekmių, dėl nusižengimo labai gailisi. Aplinkybes, jog 5 minučių laikotarpiu iki sustabdymo apeliantas vartojo alkoholinių gėrimų, jis nurodo tik skunduose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui, todėl, prieš patikrinimą P. K. apskritai neigus alkoholio vartojimą, nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnas turėjo pareigą atskirai jo pasiteirauti apie alkoholio vartojimo 10–15 minučių laikotarpiu faktą. Dėl šių aplinkybių, aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apelianto paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu jis vartojo alkoholį, vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės, ir ją atmeta.Pažymėtina, kad, nors apeliantui ir nebuvo sudaryta galimybė pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau, nenustačius atliktos pirmojo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo spręsti, kad neblaivumo matavimo rezultatai buvo iškraipyti. Apeliantui buvo sudaryta galimybė vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Šią teisę jis įgyvendino, nuvykęs į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur jo blaivumas buvo įvertintas pagal išorinius požymius ir atlikus kraujo tyrimą. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvados Nr. T-A 7465/2017(01), P. K. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 21 d. 2.23 val., nustatyta mažiausia 0,34 promilių etilo alkoholio koncentracija. Priešingai nei teigiama apelianto skunde, ši aplinkybė nepatvirtina, kad jis buvo blaivus, o, priešingai, rodo, jog po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu, praėjus apie 1,5 val., jo kraujyje vis dar nustatoma artima leistinai ribai alkoholio koncentracija kraujyje. Todėl vien tai, kad vertinant pagal išorinius požymius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas nenustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jam nustatytas lengvas apsvaigimo laipsnis, nepaneigia pagal cheminius parametrus nustatyto alkoholio koncentracijos tikslumo. Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnas klaidingai nurodė jam gydymo įstaigą, į kurią jis galėtų vykti pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje, dėl ko jis į tinkamą gydymo įstaigą nuvyko tik po 1,5 val. po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio matavimo prietaisu. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nurodytą argumentą dėl galimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens suklaidinimo, vertino specialisto išvadoje nurodytus etilo alkoholio koncentracijos kraujyje rezultatus, analizuodamas juos su kita byloje surinkta medžiaga, nepaisydamas to, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo buvo praėję daugiau kaip viena valanda. Minėta aplinkybė dėl galimo apelianto suklaidinimo niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti alkoholio matuokliu nustatyto P. K. neblaivumo. Juolab, kad praėjus kuo ilgesniam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, jo koncentracija kraujyje mažėja. Tačiau aukštesnės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina apylinkės teismo argumentus dėl alkoholio pasišalinimo iš P. K. organizmo spartos. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog vertinama, kad per valandą iš kraujo pašalinama 0,05 promilių (esant komai) ir 0,4 promilių (įprastai) etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, apylinkės teismas sprendė, jog patikrinimo alkoholio matuokliu metu nustačius 0,43 promilių P. K. neblaivumą, po apytiksliai pusantros valandos jo kraujyje galėjo būti atitinkamai 0,34 arba 0,00 promilių alkoholio koncentracija, o šie duomenys atitinka alkotesteriu nustatytą rezultatą. Nustatydamas minėtą etilo alkoholio pasišalinimo iš kraujo spartą, teismas rėmėsi institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais duomenimis. Visų pirma pažymėtina, kad nei atsiliepime, nei skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiais objektyviais skaičiavimais nustatytais rodmenimis remiamasi, konstatuojant būtent tokią etilo alkoholio pasišalinimo iš organizmo spartą (0,05 promilių per valandą, esant komai, ir 0,4 promilių per valandą įprastai). Be to, remiantis šiais skaičiavimais, nėra pagrindo teigti, kad kraujo tyrimo rezultatai patvirtina matavimo alkotesteriu rodmenis. Nustačius alkoholio matuokliu 0,43 promilių etilo alkoholio koncentraciją, po 1,5 val. ji pasiektų 0,34 promilių ribą, jeigu iš organizmo pasišalintų 0,05 promilių per valandą. Tačiau tokia etilo alkoholio pasišalinimo sparta tiek skundžiamoje nutartyje, tiek institucijos atsiliepime nurodoma, kai asmeniui konstatuojama koma. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, jis pats po patikrinimo nuvyko į gydymo įstaigą pakartotinai pasitikrinti neblaivumo, kur pagal išorinius požymius nebuvo nustatyta, jog jis nesąmoningas (komos būklės), nėra pagrindo remtis institucijos atsiliepime nurodytais ir objektyviais įrodymais nepagrįstais minėtais etilo alkoholio pasišalinimo iš organizmo spartos duomenimis. Vis tik, aptartos aplinkybės nepaneigia to, kad sustabdymo neblaivumo patikrinimui metu – 2017 m. liepos 21 d. 00.40 val. P. K. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad praėjus tam tikram laiko tarpui alkoholio koncentracija kraujyje mažėja, jį organizmui skaidant. Nenustačius apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, jog alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, P. K. patikrinimo metu alkotesteriui „Drager Alcotest 7510“ 2017 m. kovo 14 d. buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 0585612, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 14 d. Šis sertifikatas patvirtina, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas (prie 0,01–1 promilių apsvaigimo paklaida ± 0,017 promilių) ir matavimo ribos. Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo argumentus, kvestionuojamas ir alkotesteriu nustatomų duomenų patikimumas, remiantis prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodomu jautrumo slinkio pokyčiu. Analogiškus argumentus pareiškėjas dėstė ir skunde dėl institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui, kuris, remdamasis Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016 dėstytais argumentais dėl to paties dalyko (alkotesterio duomenų vertinimo, atsižvelgiant į jautrumo slinkį), konstatavo, kad šis duomuo turi įtakos matuoklio jautrumo mažėjimui, o ne priešingai, nei nurodoma skunde, jo didėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiems apylinkės teismo motyvams, atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nesutiktina su skunde dėstomais motyvais, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016 buvo remiamasi nepagrįstai. Minėtoje nutartyje konstatuojama, kad alkotesterio jautrumo nukrypimas yra alkotesterio jutiklio jautrumo pasikeitimas bėgant laikui, ir tai nėra fiksuotas dydis. Byloje taip pat buvo patektas UAB „Alkotesteris“ direktoriaus paaiškinimas dėl alkotesterio jautrumo nuokrypio reikšmės alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo tikslumui. Pažymėtina, kad ir nagrinėjamu atveju matavimo prietaiso „Drager Alcotest 7510“ savininkas sertifikate nurodomas UAB „Alkotesteris“. Kaip teigiama Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016, minėtame paaiškinime šios bendrovės direktorius nurodė, kad maksimalus alkotesterio jautrumo nuokrypis yra mažiau kaip 0,6 % per mėnesį ir šis dydis paprastai yra neigiamas. Be to, sistemingo teigiamo nuokrypio kontroliuojamomis sąlygomis nėra užfiksuota. Neigiamas jautrumo nuokrypis reiškia, kad prietaisas, analizuodamas etilo alkoholio etalono (kalibravimo etalono) koncentracijos mėginį, rodo mažesnį nei kalibravimo etalono vertė rezultatą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, dėl neigiamo jautrumo nuokrypio alkotesteris ilgainiui gali pradėti rodyti mažesnius rezultatus, o ne didesnius. Todėl, norint įvertinti galimą maksimalų jautrumo nuokrypio dydį, papildomai apskaičiuojant nustatytą rezultatą, jautrumo nuokrypio vertę reikėtų pridėti prie alkotesteriu nustatyto rezultato, bet ne ją atimti. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl alkoholio matavimo prietaiso jautrumo nuokrypio (slinkio) įtakos matavimo rezultatams (juos iškreipiant į didesniąją pusę) atmetami kaip nepagrįsti.Aukštesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo netikėti ir nesivadovauti šioje įsiteisėjusioje teismo nutartyje nurodytais duomenimis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be to, pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą atlieka apeliacinės instancijos teismai. Taigi, nors užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą, lemiamą reikšmę turi tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, tačiau pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų. Taigi šiuo atveju, įvertinus paklaidą, nors ir labai nežymiai, tačiau P. K. neblaivumas (0,43 promilių) viršijo įstatymo nustatytą leistiną 0,40 promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl jo nubaudimo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti P. K. skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl P. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu, padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostata iš esmės atkartoja iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Iš bylos aplinkybių matyti, kad P. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta pareiškėjo skunde, apylinkės teismas, atmesdamas skundą dėl institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino P. K. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kadangi apelianto patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Tokio manymo nepašalina ir apelianto skunde nurodomos jo darbo aplinkybės bei turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Kaip pagrįstai sprendė apylinkės teismas, minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad apeliantas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą, kurio nešalina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog jis tik nežymiai viršijo leistiną neblaivumo ribą, bei tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Juolab įvertinus tai, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, P. K. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažinęs administracinio nusižengimo nustatymo metu, šiuo metu neigia padaręs administracinį nusižengimą. Jo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis gailisi dėl nusižengimo padarymo, prieštarauja tame pačiame skunde dėstomai pozicijai dėl jo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad, nors pareiškėjas savo kaltę dėl nusižengimo padarymo jo nustatymo metu pripažino, kas institucijos nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio vyriausiojo patrulio L. Š. tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, P. K. patvirtino vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio tik patikrinus jo blaivumą alkotesteriu bei nustačius 0,43 promilių girtumo laipsnį, o sustabdytas policijos pareigūnų ir paklaustas, ar vartojo alkoholinių gėrimų, jis tai neigė. Itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių apeliantui būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Apygardos teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. Pareiškėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas P. K. skundą dėl institucijos nutarimo bei nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir pareiškėjo skundo argumentus. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.