Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. R. atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. K. ir A. M. (A. M.) atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė – 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Į šios bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. kovo 22 d. ir suėmimo laiką nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. kovo 31 d., iš viso 11 dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 8 punktu, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems V. R., A. K. ir V. A. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį mokant kiekvienam ne mažiau kaip po 250 Eur iki visiško kiekvienam priteistos žalos atlyginimo.

Pripažinta, kad V. R. yra teisėtas automobilio „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini), savininkas ir šis automobilis perduotinas jam visiškam ar daliniam civilinio ieškinio padengimui. Pripažinta V. R. teisė į jo ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, viršijančios šio automobilio įgijimo vertę, jo pargabenimo į Lietuvos Respubliką, pervežimo į remonto darbų atlikimo vietas bei šių darbų ir jiems reikalingų medžiagų / autodetalių įgijimo kaštų sumą, patenkinimą, klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Visiškai patenkinta V. R. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš A. Ž. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš dalies patenkintas A. K. civilinis ieškinys ir priteista jam iš A. Ž. 16 036 Eur (šešiolika tūkstančių trisdešimt šeši eurai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 16 736 Eur.

Iš dalies patenkintas V. A. civilinis ieškinys ir priteista jam iš A. Ž. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 10 500 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

3. Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nedėstys atskirų motyvų dėl kiekvieno skundų argumento, teisėjų kolegija analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar nuteistojo gynėjo išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, kad būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. K. ir A. M. atžvilgiu ir dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu) ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo V. R. atžvilgiu).

11. BK 182 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

12. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų, kurių baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną, padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012, 2K-20-1073/2023).??? Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022, 2K-105-303/2023).??? Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021, 2K-105-303/2023). Teismų praktikoje nurodoma, kad sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453-648/2016, 2K-33-495/2024).???

13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog A. Ž. kaltė įrodyta pačio nuteistojo parodymais, nukentėjusiųjų V. R., A. K. ir A. M., V. A. parodymais, liudytojų A. R., S. A., D. Ž., A. S., M. B., L. K., R. Ž., E. P., E. B. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų analizės duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto užvaldymas apgaule pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. K. ir A. M. atžvilgiu ir dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu) ir kaip didelės vertės svetimo turto užvaldymas apgaule pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. R. atžvilgiu).

14. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir iš esmės pagrįsti sava įrodymų interpretacija bei vertinimu, nurodant, kaip teismas turėjo vertinti įrodymus ir kokias aplinkybes jų pagrindu turėjo nustatyti. Nuteistojo A. Ž. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, pateikęs įrodymų visumos analizę, susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo A. Ž. kaltumo susiformuoti. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-243-387/2023, 2K-71-976/2025 ir kt.).

16. Nuteistasis A. Ž. neigia pažinojęs nukentėjusiuosius A. K., A. M., V. A., juos sutikęs, teigia, jog automobilius pirko sau. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, kad nukentėjusieji arba tiesiogiai pažinojo nuteistąjį A. Ž., t. y. A. K. juo pasitikėjo ankstesnių jų tarpusavio santykių pagrindu. Tai, jog A. Ž. pažinojo A. K. matyti iš 2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo. Iš jo nustatyta, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo A. K. atstovo pateikti 4 garso įrašai, pagal balsus asmenys atpažinti kaip A. K. ir A. Ž., ir nustatyta, kad A. Ž. pažinojo A. K. ir žadėjo jam grąžinti pinigus (t. 4, b. l. 4-6). Tai, kad nukentėjusįjį V. A. pažinojo nuteistasis A. Ž. patvirtino nukentėjusysis V. R., kuris parodė, kad kol dar nebuvo supratęs, jog yra apgautas A. Ž., rekomendavo jį savo draugui V. A., kuris norėjo nusipirkti automobilį, nurodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. jo namuose (duomenys neskelbtini), susitiko V. A. jų bendras draugas E. P., jis ir tuo metu pas jį buvęs A. Ž.. Liudytojas E. P. patvirtino šiuos nukentėjusiojo V. R. parodymus. Todėl apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus, jog A. Ž. net nepažįstą nukentėjusiųjų, su jais nebuvo susitikęs, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nevertino visiškai nevertino, kad tarp šalių kilę ginčai turi būti sprendžiami civiline tvarka ir turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-311-677/2016), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar kaltininko turtinių prievolių įvykdymui pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-364-648/2016, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Asmuo gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė yra pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161-696/2017).

20. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-495/2022, 2K-7-25-495/2020, 2K-170-895/2018, 2K-385-942/2017).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo veiksmų pobūdį, daro išvadą, kad A. Ž. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip sukčiavimas ir pagrindo jų vertinti kaip civilinį deliktą, nėra. Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad apgaulė buvo panaudota turto užvaldymui. Pažymėtina, jog šią išvadą sustiprina ir tai, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis ar pavienis, t. y. A. Ž. pasinaudojo ne tik nukentėjusiojo V. R. pasitikėjimu ir iš jo apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – V. R. priklausančius 34 500 eurų, tačiau taip pat pasinaudojo A. K., A. M. V. A. pasitikėjimu ir iš A. K., A. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – A. K. ir A. M. priklausančius 16 036 eurų, V. A. priklausančius 10 000 eurų. Taigi, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad tarp nuteistojo A. Ž. ir nukentėjusiųjų V. R., A. K., A. M. ir V. A. susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o baudžiamoji atsakomybė esą negalima dėl to, kad nukentėjusieji turi visas galimybes žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka.

22. Tai, kad nuteistasis A. Ž. iš dalies vykdė susitarimą, t. y. organizavo automobilių pargabenimą į Lietuvą, organizavo jų remontą – nėra kliūtis kvalifikuoti jo veiksmų kaip sukčiavimo pagal BK 182 straipsnį. Priešingai, dalinis įsipareigojimų vykdymas – pripažintina apgaulės maskavimo forma, kai kaltinamasis siekia sustiprinti pasitikėjimą ir paslėpti tikrąjį tikslą – neteisėtai įgyti svetimą turtą. Nusikalstamos veikos esmė nėra tai, ar kaltinamasis visiškai nevykdė susitarimo, bet tai, kad jis turėjo išankstinį ketinimą jo pilnai nevykdyti, o jo veiksmai buvo nukreipti į svetimo turto įgijimą. Byloje nustatyta, kad automobiliai buvo perkami Jungtinėse Amerikos Valstijose, organizuojamas jų pargabenamas į Lietuvą, tačiau nebuvo perduoti ir įregistruoti nukentėjusiųjų vardu.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį A. Ž. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo V. R. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. K. ir A. M. (A. M.) atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu), o apeliaciniame skunde skunde nurodomi argumentai dėl skundžiamo nuosprendžio nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių ir dėl automobilio „Audi Q5“ perdavimo nukentėjusiajam

24. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. Ž. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimas.

25. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, be kita ko, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

26. Įgyvendindami teisę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą nukentėjusieji V. R. A. K. ir V. A. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos bei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl nuteistojo A. Ž. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiesiems.

27. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos.

28. Nukentėjusysis V. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 34 500 eurų turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti automobilį „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. Ž. neteisėtai pasisavino 34 500 Eur dydžio V. R. ir jo sutuoktinės A. R. turtą, todėl sprendė ieškovo V. R. reikalavimas yra pagrįstas ir A. Ž. turi atlyginti jam padarytą turtinę žalą ir pripažino. Apylinkės teismas pripažino automobilį „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. R. ir nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį V. R. kaip teisėtam savininkui. Taip pat apylinkės teismas vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, V. R. pripažino teisę į jo ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, viršijančios šio automobilio įgijimo vertę, jo pargabenimo į Lietuvos Respubliką, pervežimo į remonto darbų atlikimo vietas bei šių darbų ir jiems reikalingų medžiagų/autodetalių kaštų sumą, patenkinimą, klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama, tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai.

29. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. kovo 21 d. kratos metu garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas automobilis „Audi Q5“, juodos spalvos, VIN (duomenys neskelbtini). (t. 5, b. l. 104-109). Iš 2023 m. kovo 21 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Audi Q5“, juodos spalvos, VIN (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 112).

30. Iš 2024 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai. Deklaracija, kurioje nurodyta sudarymo data – 2022-06-17. Siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; Automobilis – Audi Q5 Premium Plius Ouattro, juodos spalvos, WIN - (duomenys neskelbtini), statistinė vertė – 7602,39. PVM sąskaita-faktūra, serijos Nr. MIL Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2022 m. birželio 20 d. Dokumente nurodytas pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), būstinės adresas (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), pirkėjas – (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje faktūroje nurodytos kelios transporto priemonės, tarp jų automobilis „Audi“ su defektais (duomenys neskelbtini), KUR, kurio kaina – 22 000 eurų. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2022-06-17, 14.00 val. Dokumente nurodytas pardavėjas – (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), pirkėjas – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini). Sutartyje pažymėta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Sutartyje nurodyta parduodamo automobilio gamybinė markė „Audi Q5“, ties grafa „valstybinis numeris“ duomenys nenurodyti, grafoje „Rida“ parašyta „Nežinoma“, indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1850 kg. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ ranka pažymėta, kad automobilis su defektais. Sutartyje nurodyta automobilio kaina – 22 000 eurų. Invoice – sąskaita – faktūra, išrašyta 2022-05-30, „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini) Jungtinės Amerikos Valstijos bankas. Sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini). Sąskaita skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas banko sąskaitos numeris ir adresas. Informacija apie krovinį – 2021 m. AUDI Q5, apgadinta, 700 eurų, VIN (duomenys neskelbtini). PVM sąskaita-faktūra, serijos Nr. BAS Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2022 m. birželio 17 d. Dokumente nurodytas, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).Sąskaitoje – faktūroje nurodyti du automobiliai, tarp jų ir Audi, artikulas (duomenys neskelbtini) už 150 eurų. Sunaikinimo pažymėjimas, išduotas Floridos valstijos Greitkelių saugumo ir motorinių transporto priemonių departamento, Motorinių transporto priemonių skyriaus. Dokumente nurodyti šie automobilio duomenys: transporto priemonės identifikacijos numeris – (duomenys neskelbtini). Pirmasis perdavimas: pirkėjas – „(duomenys neskelbtini)", pardavėjas – A. S., pardavimo data – 2022-02-28. Antrasis perdavimas: pirkėjas - „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“, pardavimo data – 2022-03-10. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas. Nurodyti mokėtojo duomenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). sąskaitos numeris, gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas banko sąskaitos numeris ir gavėjo banko Swift kodas, suma – 41610 USD, 24 Eur komisinis mokestis. (t. 2, b. l. 132-135)

31. Iš 2024 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2023 m. kovo 20 d. kratos metu iš A. Ž. paimti dokumentai – automobilio „Audi Q5“ sąskaitos – faktūros (Invoice) originalas, dvi deklaracijų kopijos, apžiūrėti dokumentų vertimai. Sąskaita - faktūra išrašyta 2022 m. gruodžio 28 d., jos numeris (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje nurodytas pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“, įmonės (duomenys neskelbtini), pirkėjas – A. Ž., adresas (duomenys neskelbtini), ID: (duomenys neskelbtini). Dokumente nurodytas išsamus prekės aprašymas – transporto priemonė su defektais ir be jokių garantijų. VIN (duomenys neskelbtini) Audi Q5 2021, kaina 24 500 eurų. Mokėjimo būdas grynaisiais (pristatymas įskaičiuotas į kainą). Ties grafa pirkėjo parašas ranka mėlynu rašikliu parašytas „A. Ž.“ ir pasirašyta parašu. Dokumento kopija ir vertimas pridedama prie apžiūros protokolo, kaip priedas Nr. 1, viso 2 lapai (t. 5, b. l. 65-67).

32. Taigi, iš bylos duomenų matyti, jog šiuo metu automobilio „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini) savininkas yra nuteistasis A. Ž..

33. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtą automobilį nuteistasis įsigijo už apgaule savo naudai įgytą didelės vertės svetimą turtą – V. R. priklausančius lėšas. Apygardos teismas pripažįsta, jog automobilis „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl turėtų būti konfiskuotas.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai). Šį principą detalizuoja ir jo įgyvendinimo būdus nustato BPK, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti teisės aktai. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Šią teisę nukentėjusysis gali realizuoti baudžiamajame procese pareikšdamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109–115 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir siekia asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y. siekia kompensuoti asmens patirtą žalą, o visiško žalos atlyginimo principas yra įtvirtintas CK 6.251 straipsnyje.

36. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog nuteistasis A. Ž. automobilį „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini) įgijo už nukentėjusiajam priklausančias lėšas. Todėl turtas iš esmės atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius.

37. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas visų pirma yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne kaltininką nubausti, teismų praktikoje, sprendžiant turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijas, prioritetas teikiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-83-942/2018, 2K-58-511/2020, 2K-40-813/2025 ir kt.).

38. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti minėtam turtui konfiskavimo, o nukreipti jį nukentėjusiajam priteistai žalai atlyginti. Tai atitinka ir teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad, išieškant iš konfiskuotino turto civiliniams ieškiniams patenkinti priteistas sumas, nusikalstamą veiką atlikęs asmuo taip pat netenka turto ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui, tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigiamas turto konfiskavimo tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-45/2012, e3K-3-222-969/2019).

39. Nukentėjusysis A. K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 16 036 Eur turtinę žalą, nukentėjusysis V. A. civiliniu ieškiniu prašė 10 000 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. K. minėtą sumą automobilio pirkimui buvo susidėjęs su kitu nukentėjusiuoju A. M., ir jiems teisiamojo posėdžio metu nurodžius, kad jie tarpusavyje yra atsiskaitę, nukentėjusiajam A. K. priteisė 16 036 Eur turtinę žalą. Taip pat tenkino nukentėjusiojo V. A. reikalavimą ir jam priteisė 10 000 Eur turtinę žalą. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad sukčiavimo būdu A. Ž. neatlygintinai įgijo iš A. K. ir A. M. 16 036 Eur, iš V. A. 10 000 Eur, spręsti, jog turtinė žala nukentėjusiesiems buvo priteista nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo.

40. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis V. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, V. A. civiliniu ieškiniu prašė priteisti byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį A. Ž. dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. K. taip pat prašo priteisti jam iš A. Ž. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

41. Pažymėtina, kad nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymuose neturtinės žalos samprata nėra įtvirtinta, tačiau CK neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

42. Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. R., atsižvelgė į tai, kad jam tiesioginė žala padaryta nebuvo, įvertino tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui didelės įtakos turėjo didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas, kelis kartus perduodant svetimam žmogui savo ir savo sutuoktinės pinigus grynais, nesudarant jokio tai patvirtinančio dokumento, dėl to civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. Ž. priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. K., atsižvelgė į tai, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, nusikalstamos veikos padarymui didelės įtakos turėjo didelis pačių nukentėjusiųjų A. K. ir A. M. neatsargumas, todėl priteisė civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. Ž. priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. A., įvertino tas pačias aplinkybes, A. Ž. asmenybę ir nukentėjusiojo didelį neatsargumą. į tai, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, todėl priteisė civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. Ž. priteisė 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai nustatė nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiesiems priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinos per didelėmis.

43. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su nukentėjusiesiems priteistais turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, tačiau pažymėtina, jog apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma jokių argumentų dėl ko turtinės žalos ar neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas nepagrįstai. Apygardos teismas pažymi, nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybes atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Byloje nėra objektyvių duomenų leidžiančių spręsti, jog netinkamai buvo išspręstas civilinių ieškinių klausimas, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Nukentėjusiųjų V. A., A. K. ir V. R. atstovas advokatas Vytautas Agintas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą priteisti jų patirtas atstovavimo išlaidas, t. y. nukentėjusiojo V. A. naudai priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų, nukentėjusiojo A. K. naudai priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiųjų patirtas išlaidas byloje patvirtina ir teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme pateikti dokumentai, t. y. 2025 m. gegužės 1 d. grynųjų pinigų paėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. gegužės 6 d. grynųjų pinigų paėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 22-23).

45. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-628/2020).

46. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Todėl, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiųjų V. A., A. K. ir V. R. patirtos išlaidos jų atstovo teisinėms paslaugoms apmokėti dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos iš A. Ž.. Vis tik, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl byloje patirtų proceso išlaidų, būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.). Įvertinusi apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta surengus vieną teismo posėdį, atstovas Vytautas Agintas dalyvavo teismo posėdyje ir atstovavo nukentėjusiojo interesus), bylos sudėtingumą (bylą sudaro dešimt tomų, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai), teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų atstovo prašomos priteisti 1000 dydžio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra ne per didelės, todėl prašymas ir nurodytos 500 Eur atstovavimo išlaidos iš nuteistojo A. Ž. priteisiamos nukentėjusiojo V. A. naudai, 500 Eur atstovavimo išlaidos iš nuteistojo A. Ž. priteisiamos nukentėjusiojo A. K. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. Ž. nukentėjusiajam A. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš A. Ž. nukentėjusiajam V. A. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.