- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-570-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11231-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rosita Patackienė, Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- užsienio draudimo bendrovės ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- D. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) užsienio draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė užsienio draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ieškovė, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, draudimo bendrovė), kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovo D. L. 24 137,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2016 m. spalio 10 d. su užsienio draudimo bendrove buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-4196732, kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 11 d., buvo apdrausta transporto priemonės BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės valdytojas D. L. susidūrė ir apgadino transporto priemonę LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojo šios transporto priemonės keleivį Ž. D. ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kadangi transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, nuostolius dėl apgadintos transporto priemonės LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Ž. D. gydymo išlaidų patyrę asmenys kreipėsi į ją, prašydami atlyginti patirtus nuostolius. Ji, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems nukentėjusiesiems nuostolius, išmokėdama bendrą 24 137,98 Eur dydžio draudimo išmoką. Pažymėjo, kad įgyvendina jai įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl reiškia regresinį reikalavimą atsakovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Kaip matyti iš pačios ieškovės pridedamų į bylą dokumentų ieškovė deklaruoja, jog yra išmokėjusi jos nurodomais terminais sekančias žalos atlyginimo sumas:
4.3.1. 2017 m. spalio 24 d. išmoką G. B. už automobilį LAND ROVER RANGE ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra išmokos suma 2 765 Eur);
4.3.2. 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime nurodytajam asmeniui 2018 m. rugpjūčio 3 d. išmokėjo 1 500 Eur sumą;
4.3.3. 2019 m. rugsėjo 20 d. pranešime nurodytajam asmeniui 2019 m. rugsėjo 20 d. išmokėjo 311,55 Eur sumą. Pagal šiame pranešime nurodomą turinį, galima suprasti jog tai yra išmoka už gydytojo konsultacijas, vaistus, MRT tyrimo vaizdų įrašymą;
4.3.4. 2019 m. lapkričio 13 d. pranešime nurodytajam asmeniui (Vilniaus teritorinė ligonių kasa) išmokėjo 2 663,72 Eur sumą. Pagal šiame pranešime nurodomą turinį bei asmenį kuriam ji adresuota, galima suprasti jog tai yra išmoka už suteiktas gydymo paslaugas;
4.3.5. 2020 m. sausio 8 d. pranešime nurodytajam asmeniui išmokėjo 671,99 Eur sumą. Pagal šio pranešimo nurodomą turinį, išmokėta pagal 2019 m. lapkričio 27 d. sąskaitas, čekius;
4.3.6. 2020 m. sausio 8 d. pranešime nurodytajam asmeniui (Vilniaus teritorinė ligonių kasa) išmokėjo 943,62 Eur sumą;
4.3.7. 2020 m. liepos 23 d. pranešime nurodytajam asmeniui (Ž. D.) išmokėjo 11 530,00 Eur sumą. Pagal šiame pranešime nurodomą turinį, minėtam asmeniui išmokėta už kelionę į Milano ligoninę, gydymo išlaidas Milano ligoninėje, bei kelionės išlaidas.
4.4. Pažymėjo, kad ieškovė turi pagrįsti savo sprendimus dėl realios žalos pagrįstumo nustatymo ir atlyginimo. Šiuo atveju ieškovė į bylą pateikė visiškai neinformatyvius duomenis apie jos nurodomą žalos skaičiavimą, iš kurių negalima spręsti apie šių išlaidų pagrįstumą ir sąsajumą su įvykusio įvykio pasekmėmis. Be to, ieškovė nurodo tik bendrą sumą, jos neišskaidydama ir šios sumos nepagrįsdama. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti 24 137,98 Eur sumą žalos atlyginimui, tačiau kartu su ieškiniu pateikti duomenys (pranešimai apie draudimo išmokų išmokėjimą) yra tik 20 385,88 Eur sumai.
4.5. Taip pat atkreipė dėmesį, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, o taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Kalbant apie 2017 m. rugsėjo 10 d. eismo įvykyje nukentėjusius asmenis, o konkrečiai Ž. D., kuris dėl šio įvykio buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pažymėjo, jog dėl šiam asmeniui kilusių pasekmių didžiąja dalimi yra kaltas pats nukentėjęs asmuo Ž. D.. Tą konstatavo ir teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-181-1033/2019. Taigi, šiuo atveju, jei būtų netaikoma senatis, šie nukentėjusiojo asmens veiksmai leidžia atsakovą visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės.
Šalies argumentai
2. Ieškovė dublike nurodė, kad:
5.1. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013). Draudikas, įvykdęs pagrindinę prievolę, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2017). Ieškovo vertinimu, vadovaujantis tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškinio senaties terminas šioje byloje gali būti pradedamas skaičiuoti tik nuo 2020 m. liepos 24 d., kai buvo atliktas paskutinis mokėjimas žalos byloje. Nusprendus, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios data yra 2020 m. liepos 24 d., būtų galima teigti, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju galėjo sueiti tik 2021 m. liepos 23 d., tokiu atveju ieškinio senaties terminas būtų praleistas 2 metus ir 5 dienas. Pažymėjo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas asmuo – Ž. D.. Po įvykusio eismo įvykio Ž. D. buvo diagnozuota: burnos gleivinės plyšimas, 42-43 dantų srityje ir gomuryje, daugybiniai veido kaulų lūžiai, abiejų akiduobių visų sienelių skeveldriniai lūžiai su abiejų akių obuolių išnirimu, dešinio akies obuolio pilnas išnirimas už akiduobės ribų, kairio akies obuolio panirimas į išorinę ir viršutinę sritį, atviras skeveldrinis nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžis su įspaustine dislokacija, abipus ethmoidalinių celių skeveldrinis lūžis su įspaustine dislokacija, abiejų žandinių sinusų visų sienelių skeveldriniai įspaustiniai lūžiai, gomurinio kaulo lūžis su dideliu prasiskyrimu, pleištakaulio kairės pusės didžiojo sparno intrakranialinės dalies lūžis su oro susikaupimų kaukolės ertmėje, abiejų skruostikaulių skeveldriniai įspaustiniai lūžiai abiejų skruostinių lankų lūžiai – veido kaulų lūžiai atitinka Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio kūno ir abiejų šakų lūžiai su išnirimu, dešinio veidinio nervo kamieno trauminis pažeidimas, pilnas dešinės akies viršutinio voko nusileidimas, dešinės akies obuolio atrofija, visiškas aklumas dešiniąja akimi, veido dešinės pusės mimikos raumenų paralyžius, dalinis kairės akies viršutinio voko nusileidimas. Nukentėjęs asmuo Ž. D. buvo gydomas: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje; laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 3 d. Žalgirio klinikoje; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 22 d. Santaros klinikose; laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 6 d. buvo operuotas Milano klinikoje. Akcentavo, kad šiai dienai nėra gavusi duomenų apie tai, jog Ž. D. gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra baigtas. Milano gydymo įstaigos 2020 m. liepos 6 d. išraše nurodyta: rekomenduojami vaistai 4 mėnesiams; 6 mėnesius saugoti nuo saulės pooperacinius randus. Vertinant gydytojo rekomendacijas, matyti, jog klientui rekomenduotas tolimesnis medikamentinis gydymas 4 mėnesiams. Be to, po tokios operacijos, kurią gydytojai rekomendavo atlikti užsienyje, būtinas pooperacinis sekimas, randų gijimo stebėjimas, randų gydymas medikamentais (tepalais). Dėl ko neabejotinai reikalingi apsilankymai pas gydytojus. Taip pat gali būti reikalingas ir randų šalinimas – operacija, procedūros. Remiantis šiais duomenimis, ši žalos byla negali būti laikoma baigta. Žalos byloje dar gali būti teikiama ne viena sąskaita už papildomą Ž. D. gydymą. Dėl šių aplinkybių, ieškovės vertinimu, šiuo atveju žala nėra visiškai atlyginta. Tokiu atveju, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra prasidėjęs ieškinio senaties termino skaičiavimas, todėl nėra galima daryti išvados, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
5.2. Nurodė, kad teismui nusprendus laikyti, jog draudiko prievolė atlyginti padarytą žalą yra įvykdyta pilnai po to, kai 2020 m. liepos 24 d. buvo atliktas paskutinis mokėjimas žalos byloje, bei dėl to nustačius, jog byloje yra suėjęs ieškinio senaties terminas, prašo šį terminą atnaujinti. Visų pirma pažymėjo, kad reikalavimas yra reiškiamas todėl, jog po to, kai 2017 m. rugsėjo 10 d. įvyko eismo įvykis, atsakovas D. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nekvietė policijos pareigūnų, jog būtų ištirtos eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykio metu buvo sužalotas asmuo, todėl policijos pareigūnų dalyvavimas eismo įvykio tyrime yra privalomas. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė itin šiurkštų Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje atmetus ieškinio reikalavimus, vien dėl to, jog galimai yra praleistas ieškinio senaties terminas, nebus atkurtas socialinis teisingumas. Tokiu atveju bus leidžiama nepagrįstai praturtėti žalą padariusiam asmeniui, kuris draudimo bendrovės dėka sutaupė tas pinigines sumas, kurios turėjo būti skirtos žalos atlyginimui bei tokiu būdu žalą padaręs asmuo visiškai išvengtų atsakomybės už padarytą žalą. Kaip jau nurodyta, atsakovas padarė itin šiurkštų Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimą – padaręs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai, kad įvyko eismo įvykis, atsakovas suvokė – duodamas paaiškinimus policijai atsakovas išsamiai paaiškino eismo įvykio aplinkybes: iš kurios pusės jis atliko lenkimo manevrą, kaip įvyko eismo įvykio mechanizmas, kur sustojo po įvykusio eismo įvykio, tačiau negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Vien tai, kad atsakovui sunku judėti, ir kaip pats atsakovas nurodė, nepajėgė su ramentais nueiti iki apvirtusio automobilio LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti laikoma kaip pateisinama priežastis pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
5.3. Ieškovė kartu su teikiamu dubliku pateikė papildomus duomenis, kurie, jos vertinimu, pagrindžia ieškiniu prašomos priteisti žalos dydį:
5.3.1. 2 765 Eur žalos atlyginimo sumos paskaičiavimas. Paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 25 d. G. B. buvo išmokėta 2 765 Eur dydžio draudimo išmoka. Atliekant žalos už sugadintą transporto priemonę vertinimo veiksmus buvo nustatyta, jog transporto priemonės LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas yra ekonomiškai netikslingas. Dėl šios priežasties draudimo bendrovė vertino sugadintos transporto priemonės liekanų vertę bei šios transporto priemonės vidutinę rinkos vertę.
5.3.2. 3 607,34 Eur žalos atlyginimo sumos paskaičiavimas. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 11 d. gavo Ligonių kasos pretenzija Nr. 8494 3 805,32 Eur sumai. 2019 m. lapkričio 13 d. buvo apmokėta 2 663,72 Eur suma, t. y. Valstybinės ligonių kasos pretenzijos suma buvo sumažinta 30 proc. Toks sumažinimas padarytas atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykio metu nukentėjęs Ž. D. eismo įvykio metu buvo neprisisegęs saugos diržo, o toks jo elgesys vertinamas kaip didelis neatsargumas. Vėliau buvo gauta patikslinta Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenzija Nr. 8494/1 5 153,34 Eur sumai. Kadangi dalį nurodytos pretenzijos ieškovė jau buvo apmokėjusi, tai apmokant patikslintą pretenziją buvo minusuota jau sumokėta suma bei minusuota 30 proc. dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo eismo įvykio metu. Todėl 2020 m. sausio 8 d. Valstybinei ligonių kasai buvo išmokėta 943,62 Eur suma.
5.3.3. 17 765,64 Eur žalos atlyginimo sumos paskaičiavimas. Paaiškino, kad tiesiogiai Ž. D. išmokėjo 17 765,64 Eur žalos atlyginimui. Ši suma buvo išmokėta per kelis kartus. 2018 m. kovo 16 d. išmokėtą 3 751,50 Eur sumą sudaro ieškovės paskaičiuota išmoka neturtinei žalai atlyginti, kelionių išlaidos vykstant į gydymo įstaigas bei gydymo išlaidų pagal pateiktus čekius. Nukentėjęs asmuo pateikė prašymą atlyginti 185,40 Eur gydymo išlaidų, pateikė tokias patirtas išlaidas pagrindžiančius čekius. Ieškovė atlygino 129,78 Eur nukentėjusio asmens patirtų gydymo išlaidų, sumažindamas pateiktą pretenziją 30 proc. Ž. D. taip pat pateikė pretenziją atlyginti 173,89 Eur kelionės išlaidų dėl vykimo į/iš gydymo įstaigų. Ieškovė apmokėjo 121,72 Eur nukentėjusio asmens patirtų kelionės išlaidų, sumažindama pateiktą pretenziją 30 proc. Nukentėjęs asmuo taip pat pateikė prašymą atlyginti jo patirtą neturtinę žalą. Ieškovė, įvertinusi TPVCAPDĮ 11 straipsnio reikalavimus bei tai, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, išmokėjo 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2018 m. rugpjūčio 3 d. išmokėta 1 500 Eur draudimo išmoka yra paskaičiuota ir apmokėta kaip papildoma išmoką nukentėjusio asmens neturtinei žalai atlyginti. Kaip nurodyta mokėjimo pranešime, nors buvo mokama papildoma išmoka neturtinei žalai atlyginti, atliekant paskaičiavimus, buvo vertinama ir ta suma, kuri jau buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui neturtinės žalos atlyginimui, ir aplinkybė, jog neturtinės žalos atlyginimas yra mažinamas dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. 2019 m. rugsėjo 24 d. išmokėta 311,55 Eur draudimo išmoka pagal pateiktus čekius už gydytojo konsultaciją, vaistus, tyrimus, akupunktūros procedūras. Kaip matyti iš pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, iš viso nukentėjęs asmuo prašė atlyginti 445,07 Eur žalos atlyginimo, tačiau draudimo bendrovė minusavo 30 proc. sumos dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. Taip pat buvo atsisakyta atlyginti išlaidas už antialerginio vaisto Rupafin įsigijimą. 2020 m. sausio 10 d. išmokėta 671,99 Eur draudimo išmoka yra pagal pateiktus čekius už gydytojų konsultacijas, kelionės išlaidas vykstant į Milaną. Kaip matyti iš išlaidas pagrindžiančių dokumentų, buvo prašoma atlyginti 959,98 Eur suma, tačiau draudimo bendrovė minusavo 30 proc. sumos dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. 2020 m. liepos 24 d. išmokėta 11 530,60 Eur draudimo išmoka pagal pateiktus čekius už gydymą Milane, kelionės išlaidas, apgyvendinimo išlaidas. Kaip matyti iš papildomai pateiktų duomenų, nukentėjęs asmuo pateikė prašymą atlyginti 16 472,28 Eur dydžio patirtų išlaidų sumą. Draudimo bendrovė analizuodama ir vertindama pateiktus čekius pagal gautą pretenziją atsisakė atlyginti 3 Eur už dantų pastą ir 153,54 Eur išlaidų už maistą, iš viso draudimo bendrovė minusavo 156,54 Eur sumą, kurią laikė nesusijusia su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu. Taip pat draudimo bendrovė minusavo 30 proc. sumos dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas triplike nurodė, kad:
6.1. draudimo veikla Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžiama kaip ūkinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą (2 straipsnio 31 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Remiantis tiek ir pačios ieškovės nurodomu ieškinio senaties termino skaičiavimu regresinei prievolei, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo eismo įvykio datos, o nuo dienos, kada draudikas, t. y. ieškovė, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, tai yra nuo dienos, kada buvo išmokėta draudimo išmoka. Šiuo atveju skirtingos sumos buvo išmokėtos skirtingu metu, todėl nuo kiekvieno tokio mokėjimo ir skaičiuojamas senaties termino pradžios momentas. Atsakovas sutinka, jog šiuo atveju byloje senaties termino skaičiavimui turėtų būti taikoma CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl byloje turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad remiantis ieškovės dublike pasitelktu aiškinimu, senaties terminas kaip toks iš viso būtų paneigtas, nes išmokos žalos bylose, ypač jei jos susijusios su asmens sveikata, galėtų tęstis neapibrėžtą laiko tarpą ir tokioje situacijoje tik draudikas vienašališkai spręstų kada jis nori pareikšti reikalavimą dėl jau padarytų draudimo išmokų, kas teisinio santykio dalyviams negarantuotų visiškai jokio teisinio tikrumo. Šiuo atveju, ieškovei išmokėjus draudimo išmokas, po kiekvienos tokios išmokos išmokėjimo ieškovei atsirado regreso teisė į atsakovą, kurią ji turėjo realizuoti įstatymo nustatytais terminais, šiuo atveju per vienerių metų terminą nuo draudimo išmokos sumokėjimo.
6.2. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pasisakė, jog esamu atveju nėra jokių objektyvių pagrindų ir priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui. Ieškovė veikia kaip savo srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni nei vidutiniam asmeniui reikalavimai. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, žino ir suvokia teisinį reguliavimą, todėl šiame santykyje yra ne tik ekonomiškai, bet ir visapusiškai stipresnė pusė, turinti administracinį ir teisinį pranašumą lyginant su atsakovu. Taip pat atmestini ieškovės dublike dėstomi spekuliatyvūs ir deklaratyvūs teiginiai, jog atmetus ieškinio reikalavimus vien dėl to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nebus atkurtas socialinis teisingumas. Ieškovė dublike taip ir nepaaiškina, kaip jos, kaip savo srities draudimo santykių profesionalo, kurio veiklai taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, turinčiai išskirtinį ekonominį ir teisinį statusą, neveikimas ar nerūpestingumas yra susijęs su socialiniu teisingumu. Šiuo atveju pastebėtina, ir tai svarbu šios bylos kontekste, jog atsakovui nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2058 m. birželio 23 d. yra nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, t. y. atsakovas yra realiai neįgalus, todėl jam būtų praktiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovė teigia, jog minusavo 156,54 Eur sumą, kurią laikė nesusijusią su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu, tačiau pagal prie bylos ieškovės pateiktus naujus įrodymus, kur ieškovė pateikia prekybos vietų čekius, šių aplinkybių nesimato. Įvertinus ieškovės į bylą pateiktus prekybos vietų čekius ir juose nurodytus pirkinius, t. y. pirktą maistą, sunkiai galima sutikti su ieškovės byloje dėstoma pozicija dėl specialaus maisto ir papildomos priežiūros Ž. D. būtinumo, o ir pateikti medicininiai dokumentai nenurodo ir neįrodo, jog Ž. D. yra būtina papildoma priežiūra ar lydintis asmuo, ar kad minėtas asmuo pats negali ir nurodomu metu negalėjo pasirūpinti savimi. Taip pat atkreipė dėmesį, jog remiantis į bylą pačios ieškovės pateiktais dokumentais, Ž. D. Milano ligoninėje buvo gydytas nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 6 d., tačiau ieškovė jam apmoka buvimo užsienyje išlaidas už ženkliai ilgesnį laiką, t. y. nuo 2020 m. birželio 27 d. dienos, ir nepaaiškina kaip tai yra susiję su žalos byla. Nors dublike ieškovė teigia, jog atsakovas nepagrįstai kritikuoja ieškovės rengtus žalos pagrindimo dokumentus, kurių pagrindu ieškovė teikia reikalavimą atsakovui, tačiau pagrįstai darytina išvada, jog šie dokumentai yra sudaryti atmestinai, galimai net nesigilinant į prašomų išlaidų atlyginimo būtinumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK 6.114 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Taigi, reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui siejamas su visos prievolės įvykdymu. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje ieškinio senaties termino pradžia taip pat siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Nurodytas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad draudikas, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą atsakingam asmeniui (ar kitam draudikui), remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos (pagrindinės) draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo. Pažymėjo, kad toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja. Be to, jis atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), bei suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017; 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1060-614/2016; 2022 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-685-794/2022). Taigi, ieškinio senaties termino pradžia regresiniam draudiko reikalavimui į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusį asmenį (draudėją) laikomas pagrindinės prievolės įvykdymo – visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žalą ar jos dalį) momentas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bendra draudimo išmoka (kurios ieškovė reikalauja iš atsakovo pateiktu ieškiniu regreso tvarka) buvo išmokėta dalimis – 2017 m. spalio 25 d., 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. liepos 24 d. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais išaiškinimais, laikė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo paskutinės įmokos (šiuo atveju ir pagrindinės) sumokėjimo momento, t. y. nuo 2020 m. liepos 24 d., atitinkamai ieškinys turėjo būti pateiktas per vienerius metus nuo šios datos, t. y. iki 2021 m. liepos 24 d. Ieškovė su ieškiniu atsakovui kreipėsi tik 2023 m. liepos 28 d., t. y. ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, jį praleisdama daugiau nei dvejus metus, todėl ieškinys dėl reikalaujamų sumų priteisimo negali būti tenkinamas. Ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad iki šiol nėra gavusi duomenų apie tai, jog Ž. D. gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra baigtas (ir atitinkamai baigta žalos byla) – ieškovės žiniomis, nukentėjusysis iki šiol yra gydomas – jam atliekamas ortodontinis gydymas, todėl žalos byloje dar gali būti teikiama ne viena sąskaita už papildomą Ž. D. gydymą, atitinkamai, ieškovės vertinimu, ieškinio senaties termino skaičiavimas šiuo atveju net nėra prasidėjęs. Sprendė, kad neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Visų pirma, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodomą aplinkybę, jog nukentėjusiajam asmeniui iki šiol atliekamas tam tikras gydymas (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, pažymėjo, kad jau virš trejų metų jokia draudimo išmoka (dėl ginčo eismo įvykio sukeltų pasekmių) nukentėjusiam asmeniui (ar kitiems asmenims) nebuvo išmokėta; byloje nėra duomenų ir apie tai, jog per šiuos trejus metus nukentėjęs asmuo ir/ar kiti asmenys būtų reiškę pretenzijas dėl papildomų draudimo išmokų sumokėjimo. Trečia, kaip minėta, CK 1.127 straipsnio 4 dalyje ieškinio senaties termino pradžia siejama su pagrindinės prievolės įvykdymu, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindinė prievolė buvo įvykdyta 2020 m. liepos 24 d. – sumokėjus nukentėjusiam asmeniui didžiausią draudimo išmoką už jo gydymą užsienyje (ir vėliau, kaip minėta, daugiau nei trejus metus net nereiškus jokių pretenzijų, atitinkamai neišmokėjus jokios kitos draudimo išmokos). Pažymėjo, kad net jeigu ir paaiškėtų, jog po nurodytos pagrindinės prievolės įvykdymo (2020 m. liepos 24 d.) ir/ar po šio sprendimo priėmimo ieškovė išmokėtų nukentėjusiam asmeniui papildomą(-as) draudimo išmoką(-as) – pavyzdžiui, kompensuodama papildomas išlaidas, patirtas dėl nukentėjusio asmens tolesnio gydymo (kas, įvertinus nukentėjusio asmens sužalojus, patirtus ginčo eismo įvykio metu, visiškai įmanoma), tai nereikštų, kad visos draudimo išmokos (išmokėtos iki 2020 m. liepos 24 d.) ieškinio senaties terminas būtų pradedamas skaičiuoti tik nuo paskutinės draudimo išmokos dalies sumokėjimo momento. Tuo labiau, kad ieškovė į atsakovą su pretenzijomis dėl draudimo išmokų kompensavimo/grąžinimo kreipėsi dar 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., vėliau – nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl draudimo išmokų (jų dalies) grąžinimo/kompensavimo, tačiau galutinio susitarimo nebuvo pasiekta (atsakovui pasiūlius sumokėti 7 000 Eur sumą, o ieškovei nesutinkant, pasiūlyta kreiptis į teismą), bet net ir tada ieškovė į teismą nesikreipė – buvo kreiptasi tik po daugiau nei dvejų metų nuo nurodyto susirašinėjimo.
6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015); taip pat atsižvelgiama į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-655/2006). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos visumą, sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovei, kuri laikytina savo srities profesionalė (draudimo bendrovė), specialaus, t. y. sutrumpinto, vienerių metų ieškinio senaties termino, kurį ieškovė praleido daugiau nei dvigubai (praleisdama jį daugiau nei dvejus metus). Pažymėjo, kad ieškovė aiškiai nenurodė kodėl nurodytas terminas buvo praleistas, jo praleidimą iš esmės siedama ne su savo (savo atstovų) veiksmais/neveikimu, o su atsakovo veiksmais, t. y. kad jis padarė šiurkštų pažeidimą – pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nors šiuo atveju šie atsakovo veiksmai nėra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) Priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
8. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:
12.1. žalos byla negali būti laikoma baigta (remiantis argumentais, išdėstytais dublike). Žalos byloje dar gali būti teikiama ne viena sąskaita už papildomą Ž. D. gydymą. Akcentavo, kad į bylą pateikė nukentėjusio asmens medicininius dokumentus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio vertinimo aktus, iš kurių paskutinis atliktas 2022 m. spalio 18 d., jame nurodoma, jog nukentėjusiam asmeniui nuo 2020 m. lapkričio mėnesio pradėtas sąkandžio gydymas breketais. Jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog į bylą nėra pateikti įrodymai, kad nukentėjusio asmens gydymas dar nėra baigtas, ne tik kad netinkamai įvertino bylos medžiagą bet ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia jos argumentus, jog nukentėjusio asmens gydymas nėra baigtas, todėl dar bus teikiamos sąskaitos dėl gydymo apmokėjimo. Tokiu atveju, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra prasidėjęs ieškinio senaties termino skaičiavimas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, apie suėjusį ieškinio senaties terminą yra neteisinga.
12.2. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismui, sprendžiančiam dėl senaties termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-916/2020). Ieškinio senaties terminas šiuo konkrečiu atveju praleistas išimtinai dėl to, jog žalos byloje buvo pastoviai gaunami duomenys apie tęsiamą nukentėjusio asmens gydymą, o įvertinus tai, kad atsakovas D. L. padarė itin šiurkštų Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai yra po įvykusio eismo įvykio nepasiliko eismo įvykio vietoje, nekvietė policijos pareigūnų, būtina spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Priešingu atveju, šiurkštų teisės pažeidimą padaręs ir didelė žalą kitiems asmenims sukėlęs asmuo, lieka be pareigos atsakyti už padarytą žalą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinio reikalavimus vien dėl to, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas, nėra atkuriamas socialinis teisingumas – leidžiama nepagrįstai praturtėti žalą padariusiam asmeniui, kuris draudimo bendrovės dėka sutaupė tas pinigines sumas, kurios turėjo būti skirtos žalos atlyginimui bei tokiu būdu žalą padaręs asmuo visiškai išvengia atsakomybės už padarytą žalą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skunda nurodė, kad:
14.1. jei, kaip teigiama apeliantės, Ž. D. yra taikomas gydymas (tokių duomenų byloje nėra), tai tos išlaidos turėjo būti teikiamos ir po paskutinės įmokos išmokėjimo, kadangi asmens gydymas yra aktyvus procesas, reikalaujantis nuolatinių pastovių išlaidų. Apeliantės spekuliatyvūs teiginiai ir spėliojami, kad galbūt dar reikės kokių nors procedūrų ar kitokio gydymo, niekaip nepagrindžia ir neįrodo fakto, jog kažkoks gydymas bus reikalingas ar teikiamas ateityje. Kaip minėta, gydymas yra aktyvus procesas, kuris vyksta kai asmuo dėl to kreipiasi, todėl jei asmeniui gydymas vyksta/taikomas, iš karto atsiranda ir tokio gydymo išlaidos. O jei asmeniui gydymas nėra taikomas, tuomet natūralu, jog ir gydymo išlaidos neatsiranda, arba galima situacija, kad asmeniui taikomas gydymas, tačiau tas gydymas nepatenka į šio įvykio draudimo reguliavimo sferą, nes priežastiniu ryšiu yra per daug nutolęs nuo įvykio sukeltų sveikatos pasekmių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusio asmens Ž. D. gydymas intensyviai vyko du metus (nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2020 m. liepos 24 d., ką pagrindžia išmokos), o po to laikotarpio jokių duomenų apie asmens gydymą nebuvo gauta, kas rodo ir indikuoja, jog po paskutinės išmokos dalies sumokėjimo, ir ilgą laikotarpį negaunant reikalavimų atlyginti su gydymu susijusių išlaidų, apeliantė turėjo surinkti duomenis apie gydymo (ne)buvimą ir tuo klausimu spręsti dėl jos administruojamos žalos bylos uždarymo.
14.2. Apeliantė senaties atnaujinimo terminą sieja ne su kažkokiais ypatingais ir svarbiais veiksmais/aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis jai laiku kreiptis į teismą, o su jo padarytu šiurkščiu Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimu. 2017 metais sukeltas įvykis, už kurį jis buvo patrauktas atsakomybėn, niekaip negalėjo sutrukdyti ar užkirsti apeliantei galimybę kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismų su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389- 969/2015). Šiuo atveju, apeliantė yra savo srities profesionalė, kuri turi visus būtinus administracinius, organizacinius resursus, finansinius pajėgumus ir teisines kompetencijas, tačiau ieškinio senaties terminą praleido daugiau nei du metus dėl savo nerūpestingumo ir neveikimo. Apeliantė nepaaiškino bei nepateikė įrodymų, kokios gi svarbios aplinkybės jai kliudė ieškinį pareikšti laiku.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, praleidus ieškinio senaties terminą, atmestas draudimo bendrovės regresinis reikalavimas eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo.
Dėl faktinių aplinkybių
15. Bylos duomenimis, 2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonės BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas – D. L.), ir LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas – G. B.). Eismo įvykio metu buvo sužalotas transporto priemonės LAND ROVER keleivis Ž. D.. Eismo įvykio kaltininkas – transporto priemonės BMW 328 vairuotojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos (e. bylos 1 t., b. l. 8–59). Transporto priemonės BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filialas – 2016 m. spalio 12 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-4196732 laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 11 d. (e. bylos 1 t., b. l. 6–7).
16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio išmokėjo: 2017 m. spalio 25 d. G. B. 2 765 Eur už sugadintą transporto priemonę ir jos transportavimo išlaidas (e. bylos 1 t., b. l. 65–67; 78, 94); 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. sausio 10 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos viso 3 607,34 Eur už Ž. D. gydymo išlaidas (e. bylos 1 t., b. l. 70, 74–75, 80, 93, 95); 2017 m. spalio 25 d., 2018 m. kovo 16 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. liepos 24 d. Ž. D. viso 17 765,64 Eur už gydymo išlaidas, vaistus, kelionių išlaidas, vykstant į gydymo įstaigas ir atgal, neturtinę žalą (e. bylos 1 t., b. l. 71–73, 76–77, 81, 91–92, 94, 96–98; e. bylos 2 t. b. l. 11).
Dėl ginčo esmės
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą bei kad nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl pareikštą ieškinį atmetė.
18. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusio asmens gydymas nėra baigtas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 18 d. Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. pradėta sakandžio korekcija breketais (e. bylos 3 t., b. l. 18–25), todėl dar bus teikiamos sąskaitos dėl gydymo apmokėjimo. Tokiu atveju, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra prasidėjęs ieškinio senaties termino skaičiavimas.
19. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Ši norma taikoma ir tais atvejais, kai draudikas reiškia regresinį reikalavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui). Todėl, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią tokiam draudiko reikalavimui, būtina nustatyti pagrindinės prievolės įvykdymo momentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).
20. Pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad draudikas, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą atsakingam asmeniui (ar kitam draudikui), remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos (pagrindinės) draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo.
21. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo paskutinės įmokos (šiuo atveju ir pagrindinės) sumokėjimo momento, t. y. nuo 2020 m. liepos 24 d.
22. Kaip pažymėta dublike, nukentėjęs asmuo Ž. D. buvo gydomas: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje; laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 3 d. Žalgirio klinikoje; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 22 d. Santaros klinikose; laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 6 d. buvo operuotas Milano klinikoje. Šių duomenų pagrindu, įvertinus tai, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. nukentėjusiajam asmeniui pradėta sakandžio korekcija breketais, spręstina, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas teisingai, t. y. pagrindinė gydymo dalis buvo baigta po paskutinės operacijos Milano klinikoje bei tuo pačiu išmokėta pagrindinė draudimo išmoka, nuo kurios išmokėjimo prasidėjo ieškinio senaties termino skaičiavimas. Ieškovė ieškinį pareiškė 2023 m. liepos 28 d., t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
23. Pasisakant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pažymėtina, kad ieškovė prašymą šį terminą atnaujinti iš esmės grindė argumentu, jog, jo neatnaujinus, nebus atkurtas socialinis teisingumas. Paaiškino, kad reikalavimas yra reiškiamas todėl, jog po to, kai 2017 m. rugsėjo 10 d. įvyko eismo įvykis, atsakovas D. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nekvietė policijos pareigūnų.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
25. Taigi, ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu ieškinio senaties terminui atnaujinti.
26. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, įvertinus bylos visumą, nėra pagrindo atnaujinti ieškovei, kuri laikytina savo srities profesionalė (draudimo bendrovė), specialaus, t. y. sutrumpinto, vienerių metų ieškinio senaties termino.
27. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pažymėta ginčijamame sprendime, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė į atsakovą su pretenzijomis dėl draudimo išmokų kompensavimo/grąžinimo kreipėsi dar 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., vėliau – nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl draudimo išmokų (jų dalies) grąžinimo/kompensavimo, tačiau galutinio susitarimo nebuvo pasiekta (atsakovui pasiūlius sumokėti 7 000 Eur sumą, o ieškovei nesutinkant, pasiūlyta kreiptis į teismą) (e. bylos 3 t., b. l. 2–9).
28. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
29. Taigi, vertintina, kad po nepavykusių derybų ieškovei pakankamai ilgą laiką (daugiau nei dvejus metus) nesikreipus į teismą, atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog ji savo teisės atsisakė.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
31. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 543 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už žyminį mokestį.
33. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
36. Nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovės priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
37. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (apeliantės) ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.