Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. N. dėl draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka, tretieji asmenys byloje nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, I. V., R. V., M. V., S. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. kovo 7 d. dėl automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo – 4 827,80 Lt;2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. žuvusiojo laidojimo išlaidoms kompensuoti – 3 072,35 Lt;2012 m. rugsėjo 7 d. visą TPVCAPDĮ 11 straipsnyje numatytą neturtinės žalos draudimo išmoką – 8 632 Lt;2012 m. lapkričio 13 d. gydymo išlaidos ir maitintojo netekimo kompensacija R. V. (už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. – 5 691,91 Lt;2014 m. kovo 12 d. visa likusi R. V. žala, netekus maitintojo (2014 m. vasario 21 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartis) – 68 958,09 Lt;

Iš viso – 91 182,15 Lt (26 408,18 Eur).

2014 m. kovo 12 d. žala, netekus maitintojo (už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.) – 4 191,91 Lt;2014 m. kovo 12 d. žala, netekus maitintojo (2014 m. vasario 21 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartis) – 3 308,09 Lt;2014 m. liepos 9 d. žala, netekus maitintojo (už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.) – 1 200 Lt;

Iš viso – 8 700 Lt (2 519,69 Eur).

2014 m. kovo 12 d. žala, netekus maitintojo (už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.) – 4 191,91 Lt;2014 m. kovo 12 d. žala, netekus maitintojo (2014 m. vasario 21 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartis) – 3 308,09 Lt;2014 m. liepos 9 d. žala, netekus maitintojo (už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.) – 1 200 Lt;2015 m. vasario 5 d. žala, netekus maitintojo (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) – 521,32 Eur;

Iš viso – 3 041, 01 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui:

2012 m. lapkričio 13 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 31 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 7 466,91 Lt;2013 m. sausio 17 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 1 607,46 Lt;2013 m. liepos 11 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 4 822,38 Lt;2013 m. rugsėjo 25 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 1 875,37 Lt;2014 m. kovo 27 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 2 947,01 Lt;2014 m. balandžio 7 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 2 411,19 Lt;2014m. liepos 9 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 2 411,19 Lt;2014 m. rugsėjo 26 d., kompensuojant R., S. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 1 607,46 Lt;2015 m. vasario 5 d., kompensuojant R. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 620,74 EUR;2015 m. balandžio 15 d., kompensuojant R. ir M. V. (už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.) išmokėtas našlaičių pensijas – 700,80 Eur;

Iš viso – 8 605,18 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas taip pat netinkamai ieškinio senatį. Nurodė, kad vienos draudimo išmokos išmokėjimas laikytinas atskiru savarankišku dalies prievolės įvykdymu, kas lemia savarankiškos teisės reikalauti iš kalto asmens ją atlyginti regreso tvarka atsiradimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju drausimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.) išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPSVCAPDĮ pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas gražintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Iš TPSVCAPD sutarties kylančios prievolės įvykdymo momentas yra siejamas su visų nukentėjusiųjų nuostolių atlyginimo momentu. Kadangi apeliantas draudimo išmokas vis dar moka ir darys tai ateityje, nuostoliai dar nėra atlyginti, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleista.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių papildomų argumentų ar naujų įrodymų, pagrindžiančių tiesioginio priežastinio ryšio buvimą tarp automobilio techninės būklės ir eismo įvykio kilimo, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena iš TPSVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. taikymui būtinųjų sąlygų, t. y. priežastinio ryšio buvimas.

Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl ieškinio senaties taikymo. CK 1.127 str. 4 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas draudimo išmokas nukelnėjusiems asmenims bei VSDFV Vilniaus skyriui moka dalimis, t. y. periodiniais mokėjimais. Todėl teismas teisingai nusprendė, kad vienos draudimo išmokos sumokėjimas yra laikytinas atskiru savarankišku dalies prievolės įvykdymu, kas lemia ir savarankiškos teisės reikalauti iš dėl žalos padarymo kalto asmens ją atlyginti regreso tvarka atsiradimą. Todėl ieškinio senaties termino eiga regresiniams reikalavimams prasideda nuo kiekvienos savarankiškos prievolės dalies įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl teisės normos aiškinimo ir įrodymų vertinimo

Draudiminio įvykio metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) redakcijos 22 str. 1 d. 2 p. nustatė, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. e3K-3-650-686/2015; kt.). Išimtys iš nutarties 14 punkte nurodytos taisyklės įtvirtintos TPVCAPDĮ 22 str. 1 d., kurioje nustatytas baigtinis atvejų, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. ir nepagrįstai susiaurino minimos normos taikymą tuo atveju, kai eismo įvykį sukėlė ne viena, o kelios priežastys.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. N. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 23 d. apie 22:30 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, kelio vingyje nesuvaldė automobilio Jeep Grand Cheroke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas V. V. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-17 išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-3702-871/2014, kurioje apeliantui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, buvo pareikštas ieškovės M. J. ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo už šios avarijos atsakovo R. N. vairuojamo M. J. nuosavybės teise priklausiusio automobilio Jeep Grand Cheroke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą. Ieškinys buvo pareikštas remiantis Turto (kasko) draudimu, automobilį Jeep Grand Cheroke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraudęs apeliantas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. R. N. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 182 str. 2 p. Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priima civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.).

Kolegija konstatuoja, jog tiek civilinėje byloje Nr.2-3702-871/2014, tiek nagrinėjamoje byloje dalyvavo tos pačios šalys (ieškovas ir atsakovas), minimoje byloje kaip ir nagrinėjamoje byloje reikšmingu įrodinėjimo dalyku buvo būtent 2012-01-23 auto įvykio priežastys: R. N. vairuoto automobilio Jeep Grand Cheroke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė, esamos būklės automobilio eksploatavimo galimybė, bei priežastinis ryšys tarp buvusios automobilio techninės būklės ir 2012-01-23 autoįvykio kilimo. Taigi, abiejose bylose nagrinėjamas tas pats auto įvykis, tas pats įrodinėjimo dalykas, tos pačios šalys, skyrėsi tik teisinis materialinis reikalavimo pagrindimas – pirmojoje byloje reikalavimas kildintas iš turto draudimo (kasko) sutarties, o šioje byloje – iš TPVCAPDĮ.

Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-3702-871/2014 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2014-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1701-656/2014 palikus pirmosios instancijos teismo 2014-01-17 d. sprendimą nepakeistą. Taigi, ši byla turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir iš naujo nereikia įrodinėti teismų nustatytų aplinkybių.

Civilinėje byloje Nr.2-3702-871/2014 teismai nustatė, jog R. N. 2012-01-23 autoįvykio metu vairuotos transporto priemonės Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangų protektoriaus rašto būklė neatitiko techninių reikalavimų. KET 15 punkte įtvirtintas imperatyvusis draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. KET 235 bei 236 punktai neleidžia tokios būklės motorinėms transporto priemonėms dalyvauti eisme. Įvertinęs UAB „IMPULSANA" eismo įvykių ir transporto trasologijos specialisto (teismo eksperto) dr. V. M. išvadą, ir bylos metu teismo paskirtos eismo įvykio ekspertizės 2013-11-05 akte Nr.ES-8-13 duotą išvadą, rašytinius įrodymus, baudžiamosios bylos duomenis, šalių paaiškinimus, teismas nustatė, kad įvykio priežastys buvo kelios – pirmoji pagrindinė tiesioginė priežastis, kad trečiasis asmuo važiavo pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į vietovės reljefą (kelio vingis į dešinę) ir važiavimo sąlygas (kelio danga padengta sniegu), nesuvaldė vairuojamo automobilio (vairuotojo veiksmai nepasirinkus saugaus greičio) ir antroji tikėtina priežastis – vairuojamo automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių ratų padangų protektoriaus rašto gylio būklė neatitiko nustatytų techninių reikalavimų.

Teismas nurodė, jog ekspertizės akte duota eksperto išvada, jog techniniu požiūriu tikėtina, kad tokia kokia užfiksuota transporto priemonės Jeep Grand Cheroke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių ratų padangų protektoriaus rašto būklė buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2012-01-23 eismo įvykio kilimu.

Teismo ekspertas ekspertizės akte pažymėjo, kad vairuotojo techninė galimybė išvengti 2012-01-23 d. eismo įvykio priklausė ne vien nuo šio automobilio padangų protektoriaus rašto gylio, bet ir nuo vairuotojo veiksmų. Vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, atsižvelgiant į kelio sąlygas ir vairuojamo automobilio (jo padangų) techninę būklę pasirenkant tokį (mažesnį) važiavimo greitį, kad galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog vienintelė tiesioginė 2012-01-23 eismo įvykio kilimo priežastis buvo techniškai netvarkingos transporto priemonė

Taigi, prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje byloje buvo nustatyta, jog auto įvykį lėmė kelios priežastiniu ryšiu susijusios priežastys.

Kolegija pažymi, jog teismo paskirtoje ekspertizėje, atsakydamas į teismo nutartyje iškeltus klausimus, ekspertas nurodė, jog įvykio aplinkybių techninė analizė leidžia teigti, kad tikimybė, jog būtų išvengta eismo įvykio, šiuo atveju yra žymiai didesnė, jei automobilis būtų važiavęs su reikalavimus atitinkančio gylio priekinių ratų padangų protektoriaus raštu nei esant užfiksuotai padangų būklei (prijungtos bylos b..l. 19, 2 t.). Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, kolegija pripažįsta faktą, jog atsakovo vairuojamo automobilio priekinių ratų padangų protektoriaus rašto gylio būklė buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, esant nustatytu, kadangi įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti šią faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. O tai reiškia, kad eismo įvykį sąlygojo abi aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013, taip pat buvo nagrinėjama situacija, kai auto įvykį nulėmė kelios priežastys ir kai nė vienas ekspertas byloje nepadarė kategoriškos išvados, jog eismo įvykio priežastis buvo techniškai netvarkingo automobilio naudojimas. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje draudikas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. pagrindu prašė priteisti jam regreso tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens V. Ž., kuris eismo įvykio metu vairavo techniškai netvarkingą automobilį ir dėl šios priežasties kilo eismo įvykis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėtoje byloje teismai, įvertinę įrodymų visetą (specialisto išvadą, ekspertizės aktą, šalių paaiškinimus), vadovaudamiesi įrodymų įvertinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad eismo įvykio priežastys buvo dvi – pirmoji, atsakovas nepasirinko saugaus greičio ir antroji – jis vairavo techniškai netvarkingą automobilį (automobilio užpakalinės ašies buvo skirtingos padangos). Šioje byloje Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio užpakalinės ašies padangų būklė turėjo įtakos automobilio stabilumo praradimui ir išslydimui į priešpriešinio eismo juostą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų procesinius sprendimus, konstatavo, kad teismai, spręsdami bylą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo. Kad skirtingų padangų naudojimas galėjo turėti įtakos automobilio tiesiaeigio stabilaus judesio praradimui ir būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tokio pobūdžio eismo įvykio kilimu savo išvadoje nurodė specialistas. Teismas nurodė, kad kategoriška išvada, jog įvykis įvyko dėl techniškai netvarkingos priemonės vairavimo suteikia teisę draudikui išieškoti iš kalto asmens visą žalą, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog įvykio priežastys buvo dvi – pirmoji, kad atsakovas nepasirinko saugaus greičio (bet šioje dalyje už žalą atsako draudikas) ir antroji – dėl techniškai netvarkingo automobilio. Teismas padarė išvadą, jog tikėtina išvada sudaro pagrindą draudikui susigrąžinti dalį sumos ( 50 proc.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013, nagrinėtų aplinkybių ir šioje nagrinėjamoje byloje ratio decidendi iš esmės sutampa, todėl kolegijos nuomone šia kasacinio teismo praktika turi būti vadovaujamasi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teismas spręsdamas bylą, netinkamai aiškino TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p., nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šios normos taikymo. Nustatytas materialiosios teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą teismo procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažįstant ieškovo teisę susigrąžinti iš atsakovo 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų sumų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl senaties termino

Atsakovas byloje reikalavo taikyti sutrumpintą vienerių metų senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Vertinant teisinių santykių pobūdį, būtina pažymėti, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ir kad ieškinio senaties termino eiga regresiniams reikalavimams prasideda nuo kiekvienos savarankiškos prievolės įvykdymo. Tačiau kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog teismas nevisai tinkamai aiškino senaties termino institutą išskirdavas savarankiškas prievoles pagal savarankiškus draudimo objektus. Kolegijos nuomone, pagrindinė prievolė dėl maitintojo netekimo kompensacijos nukentėjusiems asmenims dar nėra įvykdyta. Kolegija konstatuoja, kad apeliantas 2012 m. pilnai įvykdė iš TPVCAPD sutarties kilusias pagrindines savarankiškas prievoles žuvusiojo sutuoktinei dėl automobilio Toyota Corolla, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), sunaikinimo, dėl žuvusio laidojimo išlaidų kompensavimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai yra galutinai išmokėjo draudimo išmokas pagal šiuos draudimo objektus ir prievolę šiose dalyse galutinai įvykdė. Šiai daliai žalos atlyginimo ieškinio senaties terminas yra suėjęs dar 2013 m. Kadangi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, vadovaudamasi CK 1.126 str. 1.127 str. 4 d., 1.131 str. 1 d., kolegija atmeta ieškovo reikalavimą šioje dalyje.

Dalyje dėl kompensacijų žuvusiojo vaikams senatis nėra suėjusi: R. V. gydymo išlaidų ir maitintojo netekimo kompensacijos baigtos mokėti 2014-03-12, o S. V. ir M. V. tebemokama, taip pat toliau mokama VSDFV Vilniaus skyriui kompensuojant dėl našlaičių pensijų išmokėjimo. Kadangi ieškinį ieškovas teisme pareiškė 2015-01-12, šioje dalyje dėl 35.786,01 Eur išmokų vienerių metų senaties terminas nėra suėjęs, todėl ieškinį apeliantui šioje dalyje įrodžius, iš atsakovo jam priteistina 50 proc. nurodytos sumos, kas sudaro 17.893,00 Eur.

Išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 str. 1 d. 2 p., naikina pirmos instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkina iš dalies nurodytoje apimtyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį patenkinus 88 procentais, atmetus 12 procentais, proporcingai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Nustatyta, kad ieškovas byloje iš viso sumokėjo 892,59 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė. Atsakovas byloje turėjo viso 750,00 Eur išlaidų už advokato atstovavimą teisme. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 1.73,58 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovui priteistina 135,00 Eur už advokato atstovavimą. Siekiant išvengti dvigubo mokėjimo operacijų skaičiaus, šios sumos užskaitytinos ir iš ieškovo atsakovui priteisiama likusi 938,58 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje susidarė 11.55 Eur pašto išlaidos, todėl valstybei proporcingai iš atsakovo išieškotinos 10,16 Eur pašto išlaidos. Iš ieškovo išieškotina pašto išlaidų 2,07 Eur suma neišieškoma, nes yra mažesnė už nustatytiną minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 17.893,00 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus) draudimo išmokos ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (k. 302912288), naudai.

Priteisti iš atsakovo R. N. apelianto ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 938,58 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 58 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš atsakovo R. N. valstybės naudai 10,16 Eur (dešimt eurų 16 cnt) pašto išlaidų.