Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-181-1033/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-20Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-02-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
1-181-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46673-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
D. L.
Civilinis ieškovas
Ž. D.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-181-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46673-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:(S)1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Rūtai Agnei Naujanei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam D. L., jo gynėjui advokatui A. Č.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. D., jo atstovui advokatui L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą (nustatytas 25 proc. darbingumas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 23.56 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas E. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>, kelio <..> būklę <...>, meteorologines sąlygas <...>.“, t. y., važiuodamas pasirinktu greičiu antra eismo juosta kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę (važiuojamoji dalis buvo šlapia ir slidi), rikiuodamasis iš antros eismo juostos į trečią tos pačios krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, susilyginęs su gretima antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu K. B., pradėjo čiuožti link šio automobilio, priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į „Land Rover“ priekinę kairiąją dalį, po ko automobilis „Land Rover“ pakeitė judėjimo kryptį į dešinę, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Land Rover“ keleivio Ž. D. sveikata ir apgadintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Šiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą jam parašė žinutę, kad bus filmuojamas vaizdo klipas ir pakvietė atvažiuoti nusifilmuoti. Kas parašė žintę, neatsimena. Visi dalyviai susitiko prekybos centro BIG aikštelėje ir išvažiavo link Vakarinio aplinkkelio, kur turėjo vykti filmavimas. Jis nesidomėjo, ar policija buvo įspėta dėl filmavimo ir ar buvo gautas tam leidimas. Kiek žino, reklaminio vaizdo klipo reikėjo "Mazda" automobilių klubo renginiui. Prieš pradedant filmavimą buvo sustoję avarinėje eismo juostoje, nes jis (D. L.) neturėjo telefone interneto ir negirdėjo ką reikia daryti, todėl po sustojimo dalinosi internetu su paskui jį važiavusiu D. R.. Sustojus jis matė, kad Ž. D. persėdo į "Land Rover" bagažinę, atsidarė galinį langą ir pradėjo važiuoti bei filmuoti pro galinį langą. Ar kiti dalyviai matė, kad Ž. persėdo į bagažinę, nežino, bet turėjo žinoti kas vyksta priekyje. Per mobiliąją programėlę Ž. vadovavo filmavimui ir aiškino ką daryti, kaip važiuoti, kokius manevrus atlikti. Kas buvo sakoma per programėlę, tiksliai neatsimena. Filmavime dalyvavo 6-7 automobiliai, kurie važiavo išsirikiavę „V“ forma per visą aplinkkelį. Jis buvo pačiame smaigalio „V“ formos priekyje paskui filmuotojo automobilį ir buvo pirmas, kuriam Ž. per programėlę liepė lenkti. Jis lenkė iš kairės pusės, tačiau jo automobilį "užmetė" ir jis atsitrenkė į "Land Rover" galinę dalį. Po įvykio sustojo, tačiau vienas iš dalyvių D. R. pribėgęs pasakė, kad važiuotų, kol policija neatvažiavo ir, kad vėliau su vairuotoju susitars. Kadangi tuo metu buvo šoko būsenoje, nežinojo ką daro, todėl išvažiavo, nors žino, kad negalėjo išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Išvažiavęs paliko automobilį (duomenys neskelbtini) degalinės aikštelėje, iš kur jį pasiėmė draugas, kuris nežinojo kas įvyko. Su draugu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Tuo metu jam paskambino policija iš mamos telefono ir jis pasakė kur yra. Netrukus atvyko policijos ekipažas, jį nuvežė į policijos komisariatą. Nežino kas po eismo įvykio surinko jo automobilio detales. Automobilis BMW registruotas mamos E. L. vardu, tačiau įsigytas jo sprendimu. Automobilį įsigijo tėvams padedant. BMW automobilis nėra galingas, yra rankinio valdymo, nepažymėtas neįgaliojo ženklu. Įvykio metu automobilis buvo draustas, tik techninė apžiūra buvo pasibaigusi prieš porą dienų, todėl sekančią dieną turėjo atlikti techninę apžiūrą. Jo vairavimo stažas daugiau nei 5 metai. Važiuojant vakariniu aplinkkeliu lietus nelijo, bet kelio danga buvo drėgna, jau buvo sutemę. Važiavo apie 60 km/h greičiu, o lenkė - apie 70 km/h greičiu. Nesuvaldė automobilio dėl per greito manevro. Pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau ne pats sugalvojo tokį manevrą, darė tai, kas jam buvo liepta. Mano, kad Ž. D. nebūtų sunkiai sužalotas, jeigu būtų važiavęs "Land Rover" keleivio sėdynėje, o ne bagažinėje, nes visureigio vairuotojas nenukentėjo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad ieškinio suma yra per didelė atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (nedirba, gauna 269 Eur neįgalumo pašalpą, daugiau lėšų neturi) ir sveikatos būklę (turi judėjimo negalią, su ramentais nebevaikšto, gali judėti tik su neįgaliojo vežimėliu). Jau 10 metų jis nevaikšto be pagalbinių priemonių. Sutiktų su 10 tūkst. eurų civiliniu ieškiniu, nes sužalojimus Ž. patyrė ne vien dėl jo kaltės. Gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiojo atsiprašo. Didžiausia jo klaida buvo, kad neįvertino situacijos, tokiame filmavime dalyvavo pirmą kartą, dėl jokio atlygio nesitarė. Kieno buvo idėja filmavimas, nežino, gal Ž.. Eismo įvykio metu važiavo BMW automobilyje vienas, sužalojimų nepatyrė, sveikatos būklė pablogėjo dėl progresuojančios ligos. Prisimena, kad po įvykio sekančią dieną pas jį atvažiavo E. J., ir "Land Rover" vairuotojas, kurie prašė sakyti, jog Ž. sėdėjo salone, o ne bagažinėje, visureigio vairuotojas buvo išsigandęs dėl šio įvykio. E. buvo visureigio vairuotojo draugas. Vėliau buvo atvažiavęs E. ir D. R. pašnekėti apie įvykį, tik nebeprisimena tiksliai apie ką šnekėjo, kalba buvo, kad negerai gavosi ir tiek. Nusikalstama veika nebuvo padaryta piktybiškai, jis to nenorėjo, tikisi, kad teismas adekvačiai įvertins situaciją.

Nukentėjusyis Ž. D. teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį turėjo įvykti "Mazda MX3" klubo renginys Kaune Kačerginės trasoje ir vienas iš organizatorių L. N. paprašė jo, kaip operatoriaus, padėti nufilmuoti reklaminį vaizdo įrašą, dėl atlygio nesitarė. Jis sutiko, nes L. buvo geras jo pažįstamas. Jis pasakė L., kad surinktų automobilius ir žmones, kurie norės filmuotis ir jis nufilmuos. Kelios dienos iki įvykio jau buvo atliekami filmavimai, paskutinės scenos turėjo būti nufilmuotos 2017-09-10. Filmuodavo vakarais, nes mažesnis eismas ir greičiau atliekamas darbas. Rugsėjo 10 d. apie 22 val. susitiko prie Verkių malūno, paskui važiavo prie prekybos centro BIG, o iš ten visi išvažiavo į vakarinį aplinkkelį. Važiuojant nuo Verkių malūno iki BIG aištelės, buvo sustoję ir jis įlipo į visureigio „Land Rover“, bagažinę, nes norėjo pabandyti filmuoti iš bagažinės, tačiau važiuojant bagažinėje iškart suprato, kad nufilmuoti nepavyks, nes automobilis kratėsi, jis negalėjo išlaikyti videokameros su stabilizatorium lygioje vietoje, todėl (duomenys neskelbtini) plente sustojo ir persėdo prie vairuotojo į priekinę sėdynę ir važiavo iki BIG aikštelės. Ten buvo pertrauka, prie jų prisijungė D. su automobiliu BMW. Iš savo automobilio D. nebuvo išlipęs, todėl iš pradžių pagalvojo, kad yra labai išdidus. Tuo metu dar nežinojo, kad D. turi neįgalumą. Jeigu būtų žinojęs, gal nebūtų leidęs dalyvauti filmavime. Jis pasakė D., kad filmavimo metu bendravimas vyks per "Zello" programėlę, liepė jam prisijungti prie kanalo, paaiškino, kad pagal scenarijų jis pasakys ką reikia daryti. Po to nubėgo kiek įmanoma toliau nuo BIG link aplinkkelio ir nufilmavo išvažiuojančius automobilius ir tada įsėdo į operatoriaus automobilį, šalia vairuotojo, reikėjo visus pasivyti. Sustoti planavo tik pravažiavę visą aplinkelį. Pradėjus važiuoti aplinkkeliu, susidūrė su problema, nes per programėlę iš D. negaudavo atsakymo, kad jis girdi kas yra kalbama. D. draugas D. pasakė, kad D. neturi interneto. Jis liepė visai kolonai sustoti, išlipęs pribėgo prie D., pasakė jam, kad laikytųsi prie D. BMW, kuris važiuos antras už D. ir dalinsis internetu, kad jis turėtų ryšį. D. pasakė, kad suprato. Visureigio "Land Rover", kuriuo jis (Ž. D.) važiavo, galinis langas buvo atidarytas, kad būtų geriau filmuoti. Galinis stiklas atsidaro iš išorės, iš vidaus jo negalima atidaryti. Jis atsisėdo į galinę sėdynę per kairę pusę, turėjo rankose videokameros savadarbį prailgintą stabilizatorių, kuris dedamas ant kaklo, kad būtų patogiau filmuoti. Kameros objektyvas gali išlysti apie metrą atstumu. Atsisėdo ant galinės sėdynės, pasiruošė vaizdo kamerą ir davė komandą pradėti važiuoti „V“ forma, nes gražus kadras gaunasi. Važiuojant buvo iškišęs kamerą pro šoninį langą, tai vyko labai greitai, trumpam pro kairę pusę buvo išlindęs, keitė pozicijas, per sėdynę šokinėjo iš toliau ir per vidurį, kad pagautų geresnį kadrą. Iš dešinės pusės nebandė filmuoti, nes labai nepatogu, tik dalis vaizdo matosi. Aplinkkelyje yra trys eismo juostos. "Land Rover", iš kurio vyko filmavimas, važiavo vidurine antra eismo juosta pačiame priekyje, o kiti automobiliai važiavo iš paskos. Jis buvo liepęs tam tikru laiko intervalu pradėti lenkti kas antram pro kiekvieną pusę, t.y. pirma ir trečia juostomis. Davė komandą D. lenkti, emocijos užvaldytas pasakė „važiuok, važiuok greičiau davai“, todėl pripažįsta, kad D. lenkimo manevrą atliko jo iniciatyva. D. ėmus lenkti iš kairės pusės, jis pasisuko, kad nufilmuotų ir tuo metu išgirdo padangų cypimą. Suprato, kad kažkas bus. D. BMW atsitrenkė į visureigio priekinę dalį, nustūmė jų automobilį, kuris trenkėsi į stulpą. Eismo įvykio metu "Land Roverį" vairavo K. B., o jis (Ž. D.) sėdėjo visureigyje ant galinės sėdynės neužsisegęs saugos diržo. Po įvykio nieko nematė, nes kraujas buvo užliejęs akis, bandė šaukti, tačiau negalėjo, nes plyšo gomurys. Apčiuopomis ieškojo kur išeiti, jį surado ir už pažastų pro bagažinę iš automobilio ištraukė L. N., kuris buvo šalia, kol atvyko pagalba. Kai buvo traukiamas iš automobilio, kitas asmuo traukė vaizdo kamerą, kitus dalykus, taip pat bandė D. priekinį bamperį nusivežti, bet netilpo į bagažinę, nes buvo per didelis. Tai buvo Ž. K.. Po šio įvykio dingo jo telefonas, fotoparatas, laikrodis nuo rankos, kuris vėliau atsirado. Kai gulėjo renimacijoje komos būsenoje, jam sakė, kad D. buvo atėjęs, tačiau oficialų atsiprašymą iš jo išgirdo tik per teismo posėdį. Dėl pokalbių įrašų paaiškino, kad buvo vienas pažįstamas žmogus, kuris daug ką atskleidė, ko jis nežinojo, nes tikriausiai buvo susitarta nutylėti. D. minėjo, kad per raciją jis (Ž. D.) buvo visiems pasakęs, kad nori persėsti į bagažinę ir dėl to sustojo, tačiau pokalbių įrašuose to nėra. Buvo kalbėta, kad reikia BMW sustabdyti dėl interneto ryšio nebuvimo. Tų įrašų nepateikė į bylą, nes iki gruodžio mėnesio išmoko vaikščioti, o sausį pradėjo vaikščioti į universitetą ir rodytis viešumoje. Apie garso įrašą sužinojo po to, kai galėjo morališkai ir fiziškai išeiti į viešumą. Per bendrus pažįstamus, atsirado tie įrašai, juose D. balso nėra. Eismo įvykio metu greitis buvo nedidelis - apie 60 -70 km/h, nes važiuojant dideliu greičiu sunku filmuoti, ritmingai suvaldyti visus automobilius. Kelio danga buvo drėgna, lynojo, iš vakaro buvo liūtis, rūko nebuvo. Jam filmuoti renginius nebuvo naujiena, tai buvo jo pomėgis, virtęs darbu. Filmavimu užsiima nuo 18 metų. Visa filmavimo įranga buvo jo, vaizdo kameros stabilizatorių pats sukonstravo. Savo civilinį ieškinį palaiko, nes dėl eismo įvykio patyrė sunkius sužalojimus, pusė veido buvo paralyžiuota, 90 proc. veido sutraiškyta, reikėjo atlikti rekonstrukcinę nosies ir žandikaulių operaciją, buvo gomurys plyšęs, akiduobės suskaldytos, neteko akies, ausų bugneliai trūkę, todėl negirdi viena ausimi. Pirma operacija buvo, kad išgelbėtų jo gyvybę, o antroji - išgelbėti nervą, kad paralyžiaus nebūtų. Tuo tikslu iš kojos buvo ištrauktas nervas ir persiūtas į veidą, tačiau operacija nebuvo sėkminga, reikės kartoti. Kadangi neturi nervo kojoje, nejaučia dalies kojos, blogai vaikšto, nepastovi ant tos kojos, pasiremia lazdele. Nuo narkozių širdžiai negerai, vietoj akies reikės įdėti dirbtinį lęšį, akies skliautas buvo sunaikintas, liko randai, abi veido pusės nevienodos, bus žandikaulio atstatymas, sukandimas kreivas, tik viena puse gali kramtyti. Operacijos Lietuvoje planuojamos, nes jeigu operuotis užsienyje - reikės visą turtą atiduoti ir tai neaišku ar bus geras rezultatas. Buvo pasiūlyta D. L. geruoju atlyginti 20 tūkst. civilinį ieškinį, tačiau jis nesutiko, dabar prašo 60 tūkst. neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų.

Liudytoja E. L. teismo posėdyje parodė, kad ji yra kaltinamojo D. L. mama, žino, kad sūnus padarė autoavariją. Automobilis BMW priklauso jai, tačiau juo naudojosi sūnus, automobilis pritaikytas neįgaliam sūnui vairuoti. Šiuo metu automobilis yra automobilių aikštelėje ir nenaudojamas. Ji rūpindavosi automobilio draudimu, remontu. Įvykio vakarą sūnus pasakė, kad draugas jį pakvietė į filmavimą, nes jo labai graži mašina. Gal 12 val. nakties jai paskambino sūnus ir pasakė, kad padarė avariją. Po 10-15 minučių atvyko policijos pareigūnai į namus ir pranešė, kad sūnus padarė avariją. Ji pasakė, kad sūnaus nėra namuose. Tuomet pareigūnai patys susiekė su sūnumi. D. nuo gimimo turi negalią, jo liga progresuoja, o po eismo įvykio jam kojos pradėjo labiau silpti, tačiau darbingumo lygis nepasikeitė - yra 25 procentai. Dėl didesnio nedarbingumo lygio nustatymo nesikreipė. D. gauna 265 Eur neįgalumo pašalpą.

Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad žino, jog sūnus K. B. sudaužė jo mašiną. Sūnus pasakojo, kad jį kliudė kitas automobilis ir jis atsitrenkė. Nesigilino, kaip sūnus sudaužė mašiną. Automobilyje "Land Rover" galinėje sėdynėje keleiviams būna tik du sėdynių galvos atlošai, o dėl langų tamsinimo negali tiksliai pasakyti. Jis stiklų netamsino, todėl jeigu buvo tamsinti, tai iš gamyklos.

Liudytojas L. N. teismo posėdyje parodė, kad situacija buvo tokia: Ž. D. važiavo su "Land Rover" automobiliu, o D. L. lenkė ir nesuvaldė mašinos. "Land Rover" apsisuko, trenkėsi į bordiūrą ir apvirto ant šono. Jis važiavo iš paskos apie 20-30 metrų nuo jų, pirmoje juostoje, o jie važiavo antroje juostoje. Įvykio dieną visi susitiko filmuoti vaizdo klipą apie automobilius. Susitiko netoli Verkių rūmų. Ž. duodavo komandas, kaip ir kur važiuoti. Nuvažiavo iki BIG prekybos centro aikštelės, ten atvažiavo D., kurį jis pakvietė į filmavimą, ir visi nuvažiavo į Vakarinį aplinkkelį. Ž. filmavo ir pasakė, kaip jiems išsirikiuoti, pasakė, kad reikia lenkti. D. pirmas atliko lenkimą ir nesuvaldė automobilio. BMW automobilis važiavo tiesiai už "Land Rover" ir persirikiuojant į trečią juostą automobilio galas pradėjo slysti ir trenkėsi "Land Rover" kairės pusės priekinį ratą. Vakariniame aplinkkelyje jie buvo sustoję šalikelėje dėl kliūčių. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio, nežino kas buvo išlipę iš automobilių. Nematė, kur sėdėjo Ž., bet mano, kad jis sėdėjo automobilio gale, nes kai automobilis apvirto, jis ištraukė Ž. nuo galinės sėdynės. Filmavimo organizatorius buvo jis ir Ž.. Nematė, kaip Ž. atsisėdo į automobilį "Land Rover" ir nematė, kaip jis filmavo. Kaip yra vykdomi tokie filmavimai jis nežino, tuo neužsiima. Ž. filmavo visus automobilius, išvažiuojančius iš BIG aikštelės, o kai visi išvažiavo, įsėdo į "Land Rover" ir pasivijo juos. Jį praleido į priekį ir jis filmavo. Per programėlę buvo pasakyta visiems sustoti ir visi sustojo šalia kelio. Jis nebuvo tarp pirmųjų mašinų. Ž. nematė. Neatsimena ar "Land Rover" bagažinės dangtis buvo uždarytas, bet mano, kad jeigu bagažinės dangtis būtų atidarytas, tai būtų matęs. Kai po eismo įvykio priėjo prie automobilio, šis buvo apvirtęs ant dešinio šono, tiksliai nepamena, girdėjo, kad Ž. sužeistas, bandė apžiūrėti, kur jis yra, ar neprispaustas. Atrodo, kad K. B. išlipo ir jie kartu atidarė bagažinės dangtį bei pamatė, kad Ž. yra už vairuotojo pusės, jis pats išsiveržė iš tų sėdynių. Ištraukę Ž. paguldė ant žemės. Kur yra visa vaizdo įranga, jis nematė. Kadangi automobilis gulėjo ant šono, galėjo jį apžiūrėti tik pro bagažinę.

Liudytojas K. B. teismo posėdyje parodė, kad jis vairavo automobile "Land Rover". Tikslaus maršruto, kur važiavo, neatsimena, susitikę su D. tęsė kelionę. Nuo Verkių rūmų aikštelės jis vežė Ž. ant galinės sėdynės. Ž. nuo Verkių rūmų jau filmavo, tačiau jis nematė, kaip filmavo. Bagažinės langas buvo atidarytas. Neatsimena, ar filmavo Ž., kol važiavo iki BIG aikštelės. Išvažiuojant iš BIG aikštelės Ž. filmavo visus išvažiuojančius ir po to jie išvažiavo į Vakarinį aplinkkelį. Per programėlę sužinojo, kad D. neturi interneto, todėl sustojo šalikelėje. Visi stovėjo gal apie 10 minučių, kiti automobiliai buvo už jo, o jis buvo priekyje. Nežino, kas išsprendė šią problemą. Ž. buvo išlipęs iš automobilio, paskui atsisėdo už jo kairėje pusėje ant galinės sėdynės ir jie pradėjo važiuoti. Nematė ar Ž. prisisegė saugos diržą. Bagažinės langas buvo atidarytas į viršų, tačiau kas atidarė - neatsimena. Važiuojant Ž. pasakė D. lenkti ir tada įvyko eismo įvykis. D. lenkdamas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį ratą. Važiavo gal 50-60 km/h greičiu. Iš apvirtusio automobilio jis pats išlipo, tačiau buvo strese ir nematė kas ištraukė Ž., tik girdėjo, kad jis rėkia. Matė, kad Ž. guli ant kairės pusės galinių durelių. Ž. ištraukė per bagažinę. Po įvykio buvo susitikę su D., bendravo apie įvykį, tačiau ką tiksliai kalbėjo neatsimena. Su jais dar buvo E. J.. Jis su E. buvo nuvykę pas D. į namus, norėjo paklausti, kodėl įvyko eismo įvykis. E. susirašė su D. ir sužinojo jo adresą. Neatsimena ar "Land Rover" langai buvo tamsinti, atrodo, kad ne. Ant lango yra šildymo elementas. Jis nežino ar Ž. bandė filmuoti sėdėdamas bagažinėje, nes žiūrėjo į kelią, taip pat nežino per kur filmavo. Iki to įvykio Ž. ir D. nepažinojo.

Liudytojas D. R. teismo posėdyje parodė, kad visi susitiko Verkių parko aikštelėje, palaukė kol visi susirinks ir tada eilute važiavo iki BIG prekybos centro. Ten sustojo, prie jų prisijungė D. ir visi išvažiavo link aplinkkelio. Prisimena, kad D. neturėjo interneto, todėl jis norėjo privažiuoti prie jo arčiau, kad D. pagautų ryšį. Išgirdo per programėlę, kai buvo pasakyta lenkti automobilį. Tuomet išgirdo smūgį ir pamatė apsivertusį automobilį. Visi sustojo, jis pribėgo prie mašinos ir daugiau nelabai ką atsimena. Jis važiavo automobiliu vienas, kelintas buvo eilėje, neatsimena, važiuojant, keitėsi mašinų pozicijos. "Land Rover" buvo priekyje visų mašinų. Ar buvo sustoję vakariniame aplinkelyje, kad išspręstų problemą dėl interneto, neatsimena. D. pagavo iš jo mašinos internetą, jis važiavo tokiu greičiu, kad gaudytų signalą. Ž. sėdėjo "Land Rover" automobilyje, kiek žino, jis sėdėjo gale. Prieš važiuojant iki BIG matė, kad Ž. buvo ant galinės sėdynės. Atrodo, kad bagažinės stiklas buvo atidarytas. Neatsimena ar tuo metu Ž. filmavo. Nežino, kurioje vietoje Ž. sėdėjo. Mano, kad jis filmavo per bagažinės atidarytą langą, bet tiksliai nepamena. Vienu metu matė objektyvą pro bagažinės stiklą, tačiau tiksliai nematė ar jis bandė filmuoti per bagažinę. Objektyvas buvo netoli bagažinės stiklo. Kiek objektyvas buvo nuo bagažinės stiklo, tiksliai nepasakys. Priėjęs prie apvirtusio automobilio, matė Ž. ant galinės sėdynės. Buvo pribėgęs prie D. pažiūrėti, kaip jo sveikata. Gali būti, kad liepė jam išvažiuoti, nes pats buvo šoke. Nežino, kodėl liepė D. išvažiuoti. Po įvykio buvo nuvažiavęs pas D., domėjosi, kaip jis laikosi. Ž. iš matymo žinojo.

Liudytojas J. J. teismo posėdyje parodė, kad jį pakvietė filmuotis Ž. ar L. N., tiksliai neatsimena. Susitiko prie Verkių rūmų apačioje, kur yra aikštelė, gal 10 mašinų buvo. Iš ten nuvažiavo iki prekybos centro BIG stovėjimo aikštelės, kur atvažiavo Ž. K., D. ir dar kažkas. Ž. papasakojo kaip filmuos, ką reikės daryti. Jie naudojosi programėle, kad girdėtų Ž. nurodymus. Tada visi išvažiavo link aplinkkelio. Buvo dulksna, drėgnas oras. Jis važiavo už baltos "Hondos" kampinėje eilėje, trečia eismo juosta arčiau atitvaro. Greitis buvo 60-70 km/h. Atsimena, kad D. mašiną sumėtė į atitvarus, tada jis trenkėsi į visureigį, kuris vertėsi. Visi sustojo, jis iššoko iš mašinos, nubėgo link apvirtusio džipo. Kažkas pasakė, kad reikia kviesti greitąją, todėl jis nubėgo atgal iki mašinos, pasiėmė telefoną ir iškvietė greitąją. Laukė su telefonu, kad nustatytų tikslią įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo chaosas. Kai priėjo, Ž. jau buvo ištrauktas iš mašinos, gulėjo ant šono. Prie jo visą laiką buvo L. N.. Kažkurio momentu, kol laukė greitosios, išvažiavo Ž. K. ir D.. Sulaukę pareigūnų, pasakė, kad nieko nematė, kad pakeliui važiavo, buvo pasimetę. Pareigūnai liepė jiems važiuoti namo. Jis matė lenkimo manevrą – D. pradėjo važiuoti, jį sumėtė, trenkėsi į atitvarus, tada į “Land Rover” kairę pusę, kur vairuotojas sėdėjo. Jis (liudytojas) važiavo raudonos spalvos "Mazda MX3", kartu su S. J.. Ji po įvykio liko mašinoje, nenorėjo išlipti. Iki eismo įvykio važiuodamas matė, kad Ž. D. buvo iškišęs kamerą pro kairės pusės langą, už vairuotojo, kur yra galinė keleivio sėdynė. Ž. iš pradžių gale atsisėdo, ant galinės sėdynės. Ar jis filmavo per bagažinę, negali pasakyti. Bagažinės stiklas buvo uždarytas, kai aplinkkeliu važiavo. Ž. pro galinį langą filmavo, kai aplinkkelyje važiavo. Jis buvo pasiėmęs savadarbį stovą ir pro langą filmavo pravažiuojančius automobilius. Ar visureigio stiklai buvo tamsinti nepamena, atrodo, kad netamsinti. Po eismo įvykio su D. L. nebendravo, į namus pas jį nebuvo nuvykęs, nežino kur jis gyvena.

Liudytoja S. J. teismo posėdyje parodė, kad ji važiavo su savo vyru J. J., dar keletas pažįstamų važiavo. Mėlynas BMW lenkdamas džipą atsitrenkė į kairę pusę ir džipas vertėsi. Po avarijos sustojo šalikėlėje, ji sėdėjo mašinoje, nelipo, nes nepakelia tokių stresų. Matė, kad Ž. D. sėdėjo gale ir filmavo, bet ar pro langą neprisimena. Taip pat neprisimena, ar langas buvo atidarytas. Ž. per raciją sakydavo, ką reikia daryti. Jis sakė per programėlę, kad sėdės gale ir filmuos iš galo. Filmuojant kitose atkarpose, ne aplinkkelyje, Ž. D. gale sėdėjo. Vienu momentu prie vairuotojo sėdėjo, o paskui - gale. Kažkuriuo momentu ji matė, kad Ž. pro langą su kamera buvo išlindęs, tačiau kuriuo metu, negali pasakyti.

Liudytojas L. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo Verkių parko važiavo link BIG‘o, ten prisijungė daugiau automobilių ir visi važiavo link aplinkkelio, kur įvyko avarija. Jis važiavo su "Honda" automobiliu, buvo kartu su G. J.. Vidurine, antra juosta važiavo. Per programėlę gaudavo komandas, jo draugė turėjo programėlę, nes jis vairavo automobilį. Mėlynas BMW automobilis važiavo prieš jį, toliau buvo “Land Rover”. BMW darė lenkimą iš kairės pusės, jį užmetė skersą ir trenkėsi į džipo kairės pusės šoną, daugiau priekinę dalį, po ko džipas vertėsi. Neatsimena, kaip Ž. filmavo, tik žino, kad iš džipo vyko filmavimas. Filmavimo įrangos iš džipo ir kur sėdėjo filmuotojas nematė, buvo tamsus paros metas. Kai įvyko įvykis, buvo daug žmonių, jis skambino greitajai. Neatsimena ar džipo stiklai buvo atidaryti važiuojant aplinkkeliu. Kur filmuojant sėdėjo Ž., nežino. Iki įvykio aplinkelyje buvo sustoję visi dėl kažkokių nesklandumų, nesusišnekėjimo, kažkas buvo išlipę, pakalbėjo vėl išvažiavo. Tų asmenų nepažįsta, tik J. žino. Nekreipė dėmesio, kai Ž. D. lipo į automobilį. Prie "Land Rover" nebuvo priėjęs, buvo per atstumą, nes viskas baisiai atrodė, girdėjo rėkimą, todėl skambino greitajai ir visą laiką kalbėjo telefonu, kol atvažiavo policija.

Liudytojas Ž. K. teismo posėdyje parodė, kad jam paskambino L. N. ir pasakė, kad vakare bus filmavimas, todėl nuvažiavo prie prekybos centro BIG. Iš ten visi važiavo į Vakarinį aplinkkelį. Prieš važiuojant, Ž. D. išvažiuojančius filmavo, paskui juos pasivijo ir aplenkė su "Land Rover". Bevažiuojant buvo visi sustabdyti, nes D. L. neturėjo interneto, todėl negalėjo susisiekti per "Zello" programėlę. Pajudėjus visiems, priekyje važiavo Ž. D. su "Land Rover", iš kurio per "Zello" programėlę nurodinėjo, kaip kiekvienam išsiskirstyti ir kaip važiuoti. Buvo 9 ar daugiau mašinų, kurios buvo suskirstytos į tris eiles po 3 mašinas. D. turėjo lenkti per kairę pusę ir jam lenkiant pradėjo slysti mašina ir užkabino "Land Roverį". Pastarojo vairuotojas negalėjo išvairuoti ir nuvažiavo į aplinkelio stulpą. Po eismo įvykio iššoko visi bėgti link mašinos, girdėjo Ž. D. springimą. Jis su L. N. ištraukė Ž. pro bagažinę. Kai pribėgo, bagažinės langas buvo atidarytas, o apatinė tvirtinamoji dalis uždaryta. Bagažinėje nerado kėdutės ar daiktų, ant kurių būtų galima sėdėti bagažinėje, nors nelabai tuo metu žiūrėjo į bagažinę. Filmavimo įrangą Ž. turėjo ant kaklo, buvo lūžęs stovas, ant kurio buvo kamera. Paskui Ž. kažkaip sugebėjo nusiimti tą įrangą. Visiems buvo liepta atnešti ką nors šilto, kad užkloti Ž., nes jis buvo bepraradęs sąmonę. "Land Rover" vairuotojas nebuvo sužeistas, stovėjo mašinos salone, kuri buvo nuvirtusi ant kairiojo šono. Vairuotojas buvo šoke, neatsakė į klausimus. L. buvo vienas iš tų organizatorių, todėl paklausus jo ar reikia likti, jis liepė išvažiuoti, dėl to jis ir išvažiavo. Ž. buvo apvirtusiame automobilyje tarp sėdynių, jei gerai pamena, tačiau mano, kad Ž. važiavo bagažinėje, nes tokiu kampu, kokiu rado būtų nelogiška, kad jis būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje su diržu. Taip mano, nes, kai visi rikiavosi, matėsi, kad objektyvas bagažinėje ties stiklu ir bagažinės dangčiu buvo atremtas. Todėl yra linkęs teigti, kad nuo smūgio Ž. perskrido į saloną, bet čia tik jo prielaidos. Kai atėjo traukti, Ž. nebuvo prisisegęs saugos diržu. Važiuodamas paskui "Land Roverį" matė objektyvą pro bagažinės stiklą, dešiniame kampe buvo atremtas į bagažinės dureles. Objektyvą matė išlindusį, jis atsispindėjo nuo lempų. Atstumas, kai pamatė objektyvą išlindusį, buvo apie 1,5 mašinos, atstumo metrais nepasakys. Ar pro šoninį langą buvo išlindęs objektyvas, jis nematė. Kai sustojo dėl D. L., jis nematė ar Ž. D. buvo išlipęs, nes buvo pačiame gale.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad viskas prasidėjo Verkių aikštelėje, paskui nuvažiavo į miestą, sustojo BIG’o aikštelėje, o kai visi susirinko, pajudėjo link aplinkkelio. Jame buvo stabtelėję dėl interneto trukdžių. Automobilių išsidėstymas buvo per tris eismo juostas, jis važiavo antra juosta prieš pabaigą. Pamatė, kad šviesos sumirksėjo ir įvyko eismo įvykis. Visi sustojo, bėgo žiūrėti kas atsitiko. L. N. ir Ž. K. pribėgo prie bagažinės, ji iš karto neatsidarė. Paskui jie atidarė bagažinę, pradėjo rėkti, kad atneštų kažką šiltą užkloti. Kol jie traukė Ž. D. iš mašinos, visi sunešė užklotus, jis taip pat nuėjo ieškoti šiltų drabužių. Kai antrą kartą priėjo, bagažinė jau buvo atidaryta, pamatė Ž. bagažinėje ir vyko jo traukimas. Matė "Land Rover" vairuotoją stovintį salone ant durelių, nes mašina buvo apvirtusi ant šono. Ž. D., kiek matė, buvo gale, bagažinėje, nes atlošas išlūžęs ar atlenktas buvo, tiksliai negali pasakyti, didelis stresas buvo. Pamačius nukentėjusį Ž. jam (liudytojui) pasidarė silpna, buvo šoke, todėl nuėjo prie savo mašinos, paskui išvažiavo namo. Kur įsėdo Ž. D. jis nematė. Filmavimo pradžioje nuo Verkių Ž. buvo ant galinės sėdynės, o prie BIG‘o kas ir kaip įlipo, nežino. "Land Rover" važiavo pirmas, kokia tvarka važiavo kiti automobiliai nepamena, jis aplinkelyje atsidūrė kažkur prieš galą. Filmavimo kameros nematė. Buvo šlapia, lietus lijo, atstumas didelis, todėl nematė, kaip įvyko susidūrimas, tik šviesas matė. Priekyje jo kita mašina važiavo. Nematė Ž. D., kai sustojo prie aplinkkelio. Nepamena, kad kas nors būtų išlipęs iš automobilio. Sekančią dieną po įvykio buvo su D. R. nuvažiavęs pas D. L. į namus, norėjo pasiklausti, kaip viskas vyksta, kaip laikosi D. ir Ž., ar yra naujienų, nes nieko nežinojo. Kitą kartą buvo su džipo vairuotoju K. B. nuvažiavę pas D. L.. Kiek kartų buvo atvažiavęs pas D. L., neprisimena. Taip pat nepamena ar pas D. L. buvo aptarinėjama Ž. sėdėjimo vieta. Iki tol D. iš matymo žinojo. K. B. jam nieko nepasakojo po įvykio, nesakė, kur Ž. sėdėjo. Gali būti, kad Ž. sėdėjo bagažinėje, bet to jis nematė.

Liudytoja G. J. teismo posėdyje parodė, kad ji su draugu buvo pakviesti dalyvauti filmavime, susitiko prie Verkių parko, jau buvo tamsus paros metas. Ji su L. K. važiavo. Iš Verkių pajudėjo link BIG‘o, ten prisijungė dar keletas automobilių ir pajudėjo link aplinkkelio, kur įvyko eismo įvykis. Kai įvyko avarija, L. nuėjo toliau, ji liko prie mašinos, L. sakė jai niekur neiti. Sulaukė policijos ir greitosios pagalbos, o kai gavo leidimą iš policijos išvykti, išvažiavo. Avarija buvo dėl to, kad automobilis BMW kliudė džipą ir jis apsivertė. Ji nematė filmavimo iš džipo, nes neturėjo akinių. Nelabai pamena, kaip ir kas buvo. Negali pasakyti kur sėdėjo Ž.. Tarp važiavimo iš BIG‘o ir eismo įvykio jai atrodo, kad buvo sustoję. Bendravimas vyko per programėlę, buvo trikdžių, bet kai nemažas būrys, tai būdavo sunku suprasti, tačiau kažkiek suprato. Po įvykio nebuvo priėjusi prie Ž., nematė jo po eismo įvykio. Prieš filmavimą Ž. supažindino su scenarijumi, bet planas buvo abstraktus. Įsirašė programėlę, o vaidmenų pasiskirtymas buvo momentinis, nebuvo pasakytas galutinis planas, jis po truputį buvo vystomas. Neprisimena tiksliai kiek automobilių buvo, gal penki. Ji nematė, kaip Ž. įlipo į džipą, nuo Verkių ar vyko filmavimas neprisimena, negali tiksliai pasakyti.

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2017-09-10 23.56 val. privatus asmuo pranešė, jog Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje apvirto automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra du sužaloti žmonės. Papildomoje informacijoje apie patikrinimo rezultatus nurodoma, kad įvykio vietoje rastas kaltininko valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas surastas prie (duomenys neskelbtini), o pasišalinęs automobilis BMW rastas (duomenys neskelbtini) degalinėje (1 t., b.l. 3-4).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. 2017-09-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-10 apie 23.57 val. Vakariniame aplinkkelyje, maždaug 1400 m iki (duomenys neskelbtini), D. L., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko greičio, esant šlapiai kelio dangai jo nesuvaldė, atsitrenkė į gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį automobilį "Land Rover", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilis "Land Rover" po smūgio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas "Land Rover" keleivis Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris RVU ligoninėje, nustačius politraumą, paguldytas į 2-ąjį reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2017-09-10, jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. J., apie 23.57 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vakariniame aplinkkelyje apvirto automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), yra sužalotų žmonių. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo ant šono gulintį "Land Rover Range Rover", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio gulėjo sužalotas žmogus, prie kurio buvo V1749 pareigūnai, taip pat buvo L. N. ir "Land Rover" vairuotojas K. B., kuriam buvo patikrintas blaivumas. Šis pilietis buvo blaivus, nustatyta 0,00 prom. Paklausus K. B., kaip įvyko eismo įvykis, jis atsakė, kad pats nesuprato. Įvykio vietoje liudininkas L. N. paaiškino, kad matė eismo įvykį, nes važiavo iš paskos "Land Rover" automobilio ir yra pažįstamas su K. B.. Važiuojant ta pačia kryptimi, "Land Roverį" trečia eismo juosta bandė apvažiuoti trečios klasės BMW automobilis, kurį sumėtė ir jis atsitrenkė į "Land Rover" automobilio priekinę dalį. "Land Rover" tapo nevaldomas, pradėjo jį mėtyti po kelią, atsitrenkė į šaligatvį ir apvirto. BMW automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Gale už vairuotojo "Land Rover" automobilyje sėdėjo bendras L. N. ir K. B. pažįstamas Ž. D. (iš žodžių), kuris sunkiai susižalojo ir dėl daugybinių sužalojimų bei traumų buvo išvežtas į ligoninę. K. B. eismo įvykio metu nenukentėjo. Įvykio vietoje buvo rastas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, priklausantis BMW, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Automobilis "Land Rover" buvo paliktas savininkui G. B. (1 t., b. l. 6).

Vilniaus VPK vyriausios patrulės L. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-11 patruliuodami kartu su vyriusiuoju patruliu G. B., iš OVS budėtojo gavo pranešimą dėl eismo įvykio Vakariniame aplinkkelyje, iš kurio pasišalino BMW automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti (duomenys neskelbtini) degalinėje prie (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, prie jų priėjo D. L. su ramentais ir paaiškino, kad laukia policijos dėl jo sukelto eismo įvykio Vakariniame aplinkkelyje. Jis paaiškino, kad važiavo link Lazdynų pusės ir, nesuvaldęs automobilio, trenkėsi į kitą važiuojantį ta pačia kryptimi automobilį. Būdamas šoko būsenoje iš eismo įvykio vietos išvažiavo ir automobilį paliko (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už degalinės stovėjimo aikštelėje, o pats su draugais išvažiavo prie (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini). Informavus VPK budėtoją, kad BMW automobilio vairuotojas surastas, su vairuotoju atvyko prie BMW automobilio, kur jis buvo apžiūrėtas ir uždarytas į saugomą stovėjimo aikštelę. Vairuotojui patikrinus blaivumą, nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 7).

Vilniaus VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. M. tarnybiame pranešime nurodyta, kad 2017-09-11, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. M., apie 01.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) turėtų būti paieškomas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino iš eismo įvykio. Šį automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) už degalinės. Automobilio priekis dešinėje pusėje buvo sudaužytas, automobilis buvo užrakintas. Į įvykio vietą buvo iškviesta Kelių policija, apie tai informuota VPK (1 t., b. l. 8).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus eismo įvykio vietą nustatyta, jog eismo įvykis įvyko Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, 1400 m iki (duomenys neskelbtini). Važiuojamosios kelio dalies plotis - 14,70 m, skiriamosios juostos plotis - 1,40 m, dešinės ir kairės pusės šaligatvio ir kelkraščio plotis - po 1 m, bordiūrų aukštis - 0,25 m; kelio ženklas galiojimo zonoje - KŽ 329 (Ribotas greitis - 90 km/h); kelio aplinka - atvira vieta; danga - šlapias asfaltas; oro sąlygos, apšvietimas - tamsus paros metas, dirbtinis gatvės apšvietimas įjungtas; matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, – 50 m, įjungus tolimųjų šviesų žibintus – 150 m. Automobilis "Land Rover", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apvirtęs ant kairės pusės už važiuojamosios dalies, priekine dalimi lygiai su važiuojamąja dalimi, 0,10 m iki važiuojamosios dalies dešiniuoju priekiniu ratu, 3,40 m dešiniuoju galiniu ratu; stabdymo žymių nėra. Eismo įvykio vietoje buvo paimti objektai: valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grotelės, sulaužytas apvadas, baltas stačiakampis žibintas ir bamperio tvirtinimai (mėlynas ir juodas). Prie įvykio vietos apžiūros pridėta CD laikmena su fotonuotraukomis (prisegta prie bylos 1 tomo galinio viršelio), eismo įvykio vietos planas, 2017-09-11 fotolentelė Nr. 1, kurios nuotraukose Nr. 8 ir Nr. 9 matyti mėlyni dažai ant automobilio "Land Rover" priekinio kairiojo rato, bei 2017-12-19 fotolentelė Nr. 1, kurios nuotraukose Nr. 9 ir Nr. 10 matyti "Land Rover" salono vidus, žiūrint pro bagažinę. Galinėje sėdynėje vidurinėje vietoje nėra įrengto galvos atlošo keleiviui (1 t., b. l. 9-12, 14-15, 38).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2017-09-11 protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis "Land Rover Range Rover", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: nulaužtas vairuotojo pusės veidrodėlis, išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, įlenktos vairuotojo durelės, įlenktas vairuotojo pusės priekinis sparnas, apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, sudaužytas dešinės pusės žibintas su posūkiu, sudaužytas priekinis stiklas, sudaužytas priekinis dešinės pusės sparnas, nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, išdaužtas dešinės pusės galinių durelių stiklas, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, įlenktas automobilio stogas, sudaužytas dešinės pusės priekinis ratlankis (1 t., b. l. 16).

Prokurorės Ingridos Gureckienės 2017-10-06 leidimu automobilis "Land Rover" grąžintas jo savininkui G. B. (1 t., b. l. 20).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas dešinysis priekinis šonas, sudaužytas priekinės dešinės pusės žibintas, sugadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas, kapotas. Padangų būklė atitinka KET reikalavimus. Automobilis draustas ERGO draudimo bendrovėje, draudimas galioja iki 2017-10-11, techninė apžiūra galioja iki 2017-09-07. Prie apžiūros pridėta fotolentelė Nr. 1. Iš nuotraukų matyti, kad automobilis nėra pažymėtas ženklu „Neįgalusis“ (Kelių taisyklių 4 priedo 9 punktas) (1 t., b. l. 24-27).

Prokurorės O. L. 2017-09-25 leidimu automobilis "BMW 328", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkei E. L. (1 t., b.l. 29, 31, 92-93).

Iš automobilio "BMW 328", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo matyti, kad šio automobilio savininkė yra E. L., pirmos registracijos data 1995-08-07, automobilio spalva mėlyna, variklio darbinis tūris 2793 cm³, galia 142 kW, registracijos liudijimo išdavimo data 2016-12-10 (1 t., b. l. 37).

Nukentėjusysis Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti kaip atrodė filmavimo įranga su prailgintu savadarbiu stabilizatoriumi (1 t., 42-44; 2 t., b. l. 64-67).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Š. išvada 2018-08-22 Nr. 11-1014(18) patvirtina, kad:

1. Automobilis „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo tikėtina judėjo važiavimo krypties eismo juostoje tiesiai, arba tam labai artima trajektorija.

2. Automobilio „Land Rover Range Rover“ vairuotojas iki automobilio BMW 328 atsitrenkimo važiavo ne mažesniu, kaip 63 km/val. greičiu.

3. Automobilis BMW 328 prieš susidūrimą su automobiliu „Land Rover Range Rover“ tikėtina buvo netekęs stabilaus judesio važiavimo kryptimi – sukosi pagal laikrodžio rodyklę judėdamas link automobilio „Land Rover“, važiavusio jam iš dešinės, judėjimo juostos.

4. Nustatyti automobilio BMW 328 vairuotojo važiavimo greitį iki susidūrimo su automobiliu „Land Rover Range Rover“ negalima.

5. Tikėtina, kad automobilio BMW 328 susidūrimas su automobiliu „Land Rover Range Rover“ įvyko prieš pirmą įvykio vietoje 31,75 m atstumu nuo automobilio „Land Rover“ priekinio kairiojo kampo, matuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi, užfiksuotą automobilio žibinto nuolaužą. Nustatyti, kurioje Vakarinio aplinkkelio važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), eismo juostoje įvyko automobilių susidūrimas, negalima.

6. Automobilio „Land Rover Range Rover“ vairuotojas tikėtina neturėjo galimybės išvengti automobilio BMW 328, kurio vairuotojas pralenkdamas automobilį „Land Rover“ iš kairės, nesuvaldė automobilio, atsitrenkimo. „Land Rover Range Rover“ vairuotojas privalėjo pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų suvaldyti automobilį nesukeldamas grėsmės eismo saugumui ir nesudarydamas kliūties kitiems eismo dalyviams, tačiau ne didesnį kaip leistiną maksimalų šiame aplinkkelio ruože 90 km/val.

7. Automobilio BMW 328 vairuotojui prieš manevrą pasirinkus tokį važiavimo greitį ir trajektoriją, kad automobilis neprarastų stabilaus judesio važiavimo kryptimi, šis eismo įvykis eismo įvykio medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs.

8. Šio eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia. Automobilis BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo pradžioje priekinio bamperio dešiniu kraštu slystamai kontaktavo su automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo rato šoniniu paviršiumi, kontakto pradžios momentu tarp automobilio BMW 328 dešiniojo šono ir automobilio „Land Rover“ kairiojo šono, esant smailam kampui atviram link transporto priemonių galinių dalių. Toliau automobilis BMW 328 priekiniu dešiniuoju ratu trenkė į automobilio Land Rover priekinį kairį ratą, susikimbant ratlankių išorinėmis briaunomis, dėl ko buvo užlenkta šio automobilio ratlankio briauna, palenkta šio rato pakaba, tikėtina šio kontakto metu buvo apgadinta automobilio „Land Rover“ ratlankio briauna ir buvo pažeistas šio rato padangos išorinis bortas. Tolimesnio kontakto metu automobilis BMW 328 priekinio dešiniojo sparno priekine dalimi trenkė į automobilio „Land Rover“ priekinio bamperio šoną, dėl ko buvo deformuotas sparnas, sudaužytas priekinis dešinys žibintas ir posūkio žibintas. Dėl smūgio į priekinį kairį ratą automobilis „Land Rover“ keitė judėjimo kryptį link aplinkkelio dešiniojo krašto, o toliau automobilis judėdamas lanko, nukreipto į kairę trajektorija, dešinės pusės ratais užvažiavo ant šaligatvio, dešiniuoju priekiniu kampu trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą, per dešinį šoną ir stogą persivertė ant kairiojo šono į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

9. Tikėtina, automobilio BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – rikiuodamasis į trečią aplinkkelio eismo juostą nesuvaldė automobilio, dėl ko automobilis dešiniuoju šonu, priekinio rato sritimi atsitrenkė į automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairį šoną priekinio rato srityje – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 141-147).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č., susipažinusi su pateiktais medicinos dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad Ž. D. nustatytas minkštųjų audinių patinimas su poodinėmis kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis veide, burnos gleivinės plyšimas 42-43 dantų srityje ir gomuryje, daugybiniai veido kaulų lūžiai: abiejų akiduobių visų sienelių skeveldriniai lūžiai su abiejų akių obuolių išnirimu – dešinio akies obuolio pilnas išnirimas už akiduobės ribų, kairio akies obuolio panirimas į išorinę ir viršutinę sritį, atviras skeveldrinis nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžis su įspaustine dislokacija, abipus ethmoidalinių celių skeveldrinis lūžis su įspaustine dislokacija, abiejų žandinių sinusų visų sienelių skeveldriniai įspaustiniai lūžiai, gomurinio kaulo lūžis su dideliu prasiskyrimu, pleištakaulio kairės pusės didžiojo sparno intrakranialinės dalies lūžis su oro susikaupimu kaukolės ertmėje (matomas oras intrakranialiai kairės vidurinės daubos srityje), abiejų skruostikaulių skeveldriniai įspaustiniai lūžiai, abiejų skruostinių lankų lūžiai – veido kaulų lūžiai atitinka Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio kūno ir abiejų šakų lūžiai su išnirimu, dešinio veidinio nervo kamieno trauminis pažeidimas, pilnas dešinės akies viršutinio voko nusileidimas, dešinės akies obuolio atrofija, visiškas aklumas dešiniąja akimi (pagal medicinos dokumentus regėjimas iki traumos dešinia akimi buvo 1,0), veido dešinės pusės mimikos raumenų paralyžius, dalinis kairės akies viršutinio voko nusileidimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.20 punktus (1 t., b. l. 53).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2017-09-11 00.04 val. K. B. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas; vairuotojui D. L. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 68-69, 103).

Nukentėjusiojo Ž. D. pateiktas 8.45 min. trukmės garso įrašas iš „Zello“ programėlės patvirtina, kad nurodymus, kaip važiuoti filmuojant septynis automobilius davė filmuotojas –Ž. D.. Jis taip pat davė komandą lenkti „Land Roverį“ pro bet kurį šoną paskui jį važiavusiems automobiliams. D. L. su BMW automobiliu (garso įraše vadinamas „K.“), turėjo lenkti pirmas. Garso įraše girdėti, kad filmavime dalyvavę asmenys buvo nutarę sustoti, nes „K.“ neturėjo interneto ir negirdėjo komandų. Iš garso įrašo negalima nustatyti, kurioje vietoje iki eismo įvykio sėdėjo Ž. D. (2 t., USB laimena prisegtame voke prie galinio bylos viršelio).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, bausmės skyrimas, daiktiniai įrodymai

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis D. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017-09-10, apie 23.56 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas savo motinai E. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>, kelio <..> būklę <...>, meteorologines sąlygas <...>.“, važiuodamas pasirinktu greičiu antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, rikiuodamasis iš antros juostos į trečią tos pačios krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko jo automobilis tapo nevaldomas ir, susilyginęs su gretima antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu K. B., pradėjo čiuožti link šio automobilio ir į jį atsitrenkė, po ko „Land Rover“ pakeitė judėjimo kryptį į dešinę, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta „Land Rover“ keleivio Ž. D. sveikata, apgadintos abi transporto priemonės.

Kaltinamojo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo patvirtina nukentėjusiojo Ž. D., liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir automobilių apžiūros protokolai, specialistų išvados, kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties kaltinamojo D. L. parodymai. Nors kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau teigė, kad tokių pasekmių nebūtų buvę, jeigu nukentėjusysis Ž. D. būtų važiavęs „Land Rover“ keleivio sėdynėje prisisegęs saugos diržu, o ne bagažinėje, nes tuo pačiu „Land Rover“ automobiliu važiavęs vairuotojas K. B. eismo įvykio metu nenukentėjo. Kaltinamojo pateikta versija, kad nukentėjusysis Ž. D. važiavo bagažinėje buvo patikrinta bylos nagrinėjimo metu, tačiau nepasitvirtino. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad Ž. D. iki eismo įvykio kilimo būtų važiavęs bagažinėje. Tokios aplinkybės konkrečiai nepatvirtino ir nė vienas iš apklaustų liudytojų. Priešingai, tiek pats nukentėjusysis Ž. D., tiek liudytojas K. B., kuris važiavo kartu su Ž. D. tuo pačiu automobiliu, nurodė, kad Ž. D. važiavo atsisėdęs ant galinės keleivio sėdynės už vairuotojo. Liudytojas J. J. parodė, kad iki eismo įvykio jis matė, kaip Ž. D. buvo iškišęs vaizdo kamerą pro kairės pusės langą už vairuotojo, kur yra galinė keleivio sėdynė. Tokią pačią aplinkybę patvirtino ir liudytoja S. J., kad matė, jog kažkuriuo momentu Ž. D. su kamera buvo išlindęs pro langą. Pats nukentėjusysis nurodė, kad važiuojant jis buvo iškišęs vaizdo kamerą pro kairės pusės keleivio langą, taip pat trumpam buvo išlindęs, keitė pozicijas, per galinę sėdynę šokinėjo, kad galėtų „pagauti geresnį kadrą“, ir prisipažino, kad nebuvo prisisegęs saugos diržu, nes tai trukdė filmavimui, jam reikėjo sukinėtis filmuojant iš galo ir iš šono. Kadangi automobilio „Land Rover“ bagažinės šoniniai stiklai neatsidaro, todėl, jeigu Ž. D. būtų sėdėjęs bagažinėje, jis niekaip nebūtų galėjęs per šoninį langą iškišti vaizdo kamerą ar pats išlysti. Be to, kaip nurodė Ž. D., jis jau anksčiau buvo bandęs filmuoti iš bagažinės, kai važiavo nuo Verkių rūmų iki (duomenys neskelbtini), tačiau persėdo į saloną ant priekinės keleivio sėdynės, nes filmuoti bagažinėje negalėjo, buvo nepatogu, automobilis kratėsi, negalėjo išlaikyti vaizdo kameros su stabilizatoriumi lygiame kelyje. Šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo netikėti, juo labiau, kad iš automobilio „Land Rover“ apžiūros fotonuotraukų matyti, kad galinėje sėdynėje per vidurį nėra keleivio galvos atlošo, kuris trukdytų filmavimui, todėl pro šį tarpą yra galimybė filmuoti iš galo važiuojančius automobilius. Tai, kad Ž. D. Vakariniame aplinkkelyje važiavo ant galinės sėdynės nurodė ir liudytojai L. N., nes po eismo įvykio rado sužeistą Ž. D. tarp priekinių ir galinių sėdynių, ir ištraukė jį pro bagažinę, kadangi automobilis buvo apvirtęs ant šono. Liudytojas E. J. parodė, kad jis matė, kaip L. N. ir Ž. K. traukė Ž. D. pro bagažinę, galinės sėdynės atlošas buvo atlenktas ar nulūžęs, tiksliai pasakyti negali, nes jam buvo didelis stresas. Liudytojas Ž. K. parodė, kad Ž. D. apvirtusiame automobilyje buvo tarp sėdynių ir su L. N. jie ištraukė nukentėjusįjį pro bagažinę, nes automobilis buvo apvirtęs, tačiau, kadangi rado Ž. D. keistoje padėtyje, padarė prielaidą, kad jis galėjo važiuoti bagažinėje, bet verčiantis automobiliui buvo nublokštas tarp sėdynių, kur jį ir rado gelbėjimo metu. Be to, tiek šis liudytojas, tiek liudytojas D. R. parodė, kad važiuojant iš paskos, jie matė filmavimo kameros objektyvą netoli galinio bagažinės stiklo, todėl mano, kad Ž. D. galėjo filmuoti iš bagažinės. Teismas šiomis prielaidomis nesivadovauja, nes, kaip minėta, jos nėra patvirtintos kitais įrodymais ir tėra tik spėlionės. Pažymėtina ir tai, kad būtent šie liudytojai po eismo įvykio pirmieji pasišalino, nelaukė atvykstant policijos. Taip pat būtent liudytojas D. R. liepė D. L. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o Ž. K. bandė nusivežti po susidūrimo nukritusį BMW priekinį bamperį, tačiau buvo per didelis ir netilpo į bagažinę. Tokios aplinkybės kelia tam tikrų abejonių šių liudytojų parodymų patikimumu, jie gali būti suinteresuoti duoti D. L. palankius parodymus. Be to, pažymėtina, kad iš Ž. D. paaiškinimų ir pateiktų filmavimo įrangos nuotraukų matyti, kad vaizdo kamerą stabilizatoriaus pagalba galima iškišti maždaug iki vieno metro atstumu, dėl ko filmuojant nuo galinės sėdynės objektyvas galėjo matytis netoli galinio bagažinės stiklo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad filmavimas vyko tamsiu paros metu, automobiliai važiavo su šviesomis, todėl galėjo matytis vaizdo kameros objektyvo atspindžiai. Į bylą pateiktas garso įrašas iš „Zello“ programėlės taipogi neįrodo, kad Ž. D. iki eismo įvykio būtų važiavęs ir filmavęs iš bagažinės. Taigi, įvertinęs liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, juos sugretinęs ir palyginęs teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis Ž. D. važiavo automobilyje „Land Rover“ ant galinės keleivių sėdynės, tačiau nebuvo prisisegęs saugos diržu, kaip to reikalauja KET 196, 197 punktai. Dėl to kaltinamojo versiją, kad Ž. D. važiavo bagažinėje teismas laiko nepagrįsta ir vertina kritiškai, kaip siekį švelninti savo atsakomybę. Tokią nuomonę suponuoja ir tai, kad D. L. bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, kurie ne visiškai atspindi tikrąją padėtį, t. y. nurodė, kad jo BMW automobilis nėra galingas, nors pagal registracijos liudijimą matyti, kad variklis yra beveik 3 litrų darbinio tūrio, galingumas 142 kW, kas atitinka 190 arklio galių, o tai leidžia manyti, kad automobilis yra galingas, juo labiau, kad pritaikytas rankiniam valdymui. Taip pat kaltinamasis teigė, kad ne pats sugalvojo manevrą, darė tai, kas jam buvo liepta, tačiau pagal KET 101 punktą prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o pagal 136.5 punktą - prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Dėl to už saugų vairavimą (lenkimą) pagal KET taisykles yra atsakingas būtent vairuotojas, o ne kitas asmuo, nurodinėjantis, kaip važiuoti. D. L. eismo įvykio metu turėjo beveik 5 metų vairavimo stažą, todėl turėjo pakankamai žinių ir patirties vairuoti transporto priemones laikantis KET taisyklių.

Kaltinamojo D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymui ir pasekmėms turėjo įtakos rizikingas paties nukentėjusiojo Ž. D. elgesys, nes jis per programėlę nurodinėjo, kur ir kaip D. L. bei kitiems vairuotojams važiuoti, blaškydamas vairuotojų dėmesį, buvo neprisisegęs saugos diržo, važiuodamas laikė filmavimo įrangą, keitė savo sėdėjimo vietą ant galinės sėdynės, kas leidžia teigti, kad pats nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas neatsargus apysunkis nusikaltimas), į pasekmes (kito asmens sunkus sveikatos sutrikdymas, svetimo automobilio sugadinimas), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui, kelio ženklų nesilaikymą ir kt.), baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jų turėjo eismo įvykio padarymo metu, nedirba, turi neįgalumą (darbingumo lygis 25 proc., jam nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis), į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už tokios bausmės vidurkį (2017-09-10 eismo įvykio metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo neįgalumą ir turtinę padėtį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

D. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, leidžiančia vairuoti transporto priemones, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. kardomoji priemonė nepaskirta, nauja neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su nuotraukomis iš eismo įvykio vietos ir automobilio BMW apžiūros, prisegta prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, bei USB laikmena su pokalbių garso įrašu, prisegta voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio - paliktinos saugoti šioje byloje.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. D. pareiškė 60 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 1-2). Ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurį sukėlė D. L. patyrė sunkių ir nepataisomų veido sužalojimų, visiškai apako dešiniąja akimi, buvo paralyžuota dešinė veido pusė, jam buvo atlikta daug sudėtingų chirurginių operacijų, yra daugiau, kaip metus intensyviai gydomas, ateityje dar laukia ne viena operacija. Dėl papildomų chirurginių intervencijų ir patirtų traumų jam tenka nuolat kęsti didelį fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų labai pablogėjo gyvenimo kokybė, prarado galimybę intensyviai sportuoti, iki šiol negali normaliai kramtyti ir įsisavinti įprasto maisto, dėl prarasto regėjimo viena akimi tapo sunkiau vairuoti automobilį, skaityti, mokytis universitete, dirbti, sunku susikaupti įsisavinant įformaciją, greitai pavargsta nuo intensyvaus protinio ir fizinio darbo. Chirurginės operacijos ir pooperacinis gydymas visiškai išbalansavo jo studijų ir poilsio rėžimą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2018-10-24 atliko pakartotinį sveikatos vertinimą ir pakartotinai nustatė 80 procentų darbingumo netekimą. Dėl radikaliai pasikeitusios išvaizdos (subjauroto veido), patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, jam buvo pasireiškę gilios depresijos požymiai, nenorėjo gyventi. Dėl nuolatinės prastos emocinės savijautos tapo daug uždaresnis, nukentėjo jo socialiniai ryšiai, sumažėjo bendravimo galimybės, tapo sunkiau užmegzti naujas pažintis su žmonėmis, todėl mano, kad dėl estetinių priežasčių, nepataisomai sutrikdytos sveikatos ir darbingumo netekimo jam bus daug sunkiau sukurti šeimą, negalės konkuruoti darbo rinkoje su pilno darbingumo asmenimis bei gauti darbą pagal įgytą specialybę po studijų universitete. Tai turės didelės neigiamos įtakos jo pragyvenimo lygiui ir gyvenimo kokybei. Jis tikėjosi, kad D. L. sutiks geruoju atlyginti patirtą neturtinę žalą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad jis pats yra iš dalies nedarbingas ir jo finansinė padėtis nėra gera. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Todėl aplinkybė, kad žalą padaręs fizinis asmuo dabartiniu metu neturi lėšų neturtinei žalai atlyginti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu sumažinti neturtinės žalos dydį, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui su išliekamaisiais padariniais. Atsižvelgiant į tai, patirtą neturtinę žalą vertina 65 000 Eur, tačiau kadangi 5 000 eurų neturtinės žalos jam atlygino draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę, jam neatlygintos neturtinės žalos dalis sudaro 60 000 eurų. Civiliniam ieškiniui pagrįsti pateikė 2018-10-24 darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 3649, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2018-10-24 sprendimą Nr. STS-1911 dėl darbingumo lygio, 2018-10-02 ir 2018-10-05 išrašus iš medicininių dokumentų (2 t., b. l. 1-8).

Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas Ž. D. ir jo atstovas civilinį ieškinį palaikė bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad D. L. per visą laikotarpį nerodė ir nerodo jokių pastangų ir noro bent iš dalies atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Taip pat prašė priteisti iš D. L. 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (susipažinimą su byla, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme), pateikė sąskaitą-faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą (2 t., b.l. 81-82, 86-89).

Prokurorė prašė civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jo patirtus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, atliktas bei būsimas medicinines operacijas. Šiuo atveju situacija peržengia įprastines ribas, todėl ieškiniu prašoma suma laikytina adekvačia ir negali būti vertinama, kaip per didelė.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad civilinio ieškinio suma yra neadekvati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, dėl eismo įvykio pasekmių atsakomybė taip pat tenka ir pačiam nukentėjusiajam, nes filmavo neturėdamas suderinto leidimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo neprisisegęs saugos diržo, todėl prašo kiek įmanoma sumažinti civilinį ieškinį (2 t., b.l. 90-93).

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad padarytą žalą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl ją įvertinti turi teismas, atsižvelgiant į visus konkrečioje byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus ir ginamos vertybės specifiką, taip pat nukentėjusiojo ir pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Priteistinos neturtinės žalos dydį byloje lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Paprastai neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose.

Byloje pateikti medicininių dokumentų išrašai, specialisto išvada, darbingumo lygio pažyma ir kiti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis Ž. D. dėl 2017-09-10 eismo įvykio patyrė sunkius kūno sužalojimus, politraumą, buvo reanimacijoje ir ne kartą operuotas, turėjo daug sunkių neigiamų padarinių (neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas, patyrė emocinį stresą, didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė ir kt.), jo patirti sužalojimai sukėlė negrįžtamas pasekmes sveikatai. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus (23 metai), todėl jo patirti sužalojimai yra itin skausmingi, nes turės įtakos visam likusiam gyvenimui. Dėl to teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė didelę neturtinę žalą. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą, praradimus, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, tai yra valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sužalotas Ž. D.. Šioje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus - kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, tai yra adekvatus jo kaltės laipsniui ir realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-25-489/2017, 2K-359-697/2017).

Nagrinėjamu atveju, vertinant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į kaltinamojo amžių (25 metai), jis nedirba, yra neįgalus (yra 25 proc. darbingumo), nevedęs (gyvena kartu su tėvais), kaltinmojo ir jo motinos E. L. teigimu, D. L. pajamas sudaro 269 eurų dydžio neįgaliojo pensija, kitų lėšų jis neturi. D. L. padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekė sukelti dvasinius išgyvenimus, įvykio metu buvo blaivus, iki šiol neatlygino nei dalies neturtinės žalos. Pagal teismų praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu nukentėjusiajam priteistinų neturtinių žalų dydžiai būna įvairūs, svyruoja nuo 3 000 Eur iki 23 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-195/2014, 2K-155-511/2017, 2K-359-697/2017 ir kt.). Be to, kaip buvo nurodyta, nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamojo D. L. kaltę, bet ir nukentėjusiojo veiksmus, nes važiuodamas "Land Rover" automobiliu jis buvo neprisisegęs saugos diržu, laikė filmavimo įrangą, kas vertintina kaip didelis neatsargumas ir rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui, kadangi minėto automobilio vairuotojas K. B., būdamas prisisegęs diržu, eismo įvykio metu nenukentėjo. Tai rodo, kad diržo neprisegimas turėjo didelę reikšmę Ž. D. sužalojimams eismo įvykyje, todėl esant situacijai, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio (didelio neatsargumo), būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.282 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis nukentėjusysis Ž. D. siūlė kaltinamajam susitarti ir geruoju atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą, tačiau kaltinamajam pareiškus, kad ši suma per didelė, teisme pareiškė tris kartus didesnį civilinį ieškinį, kas kelia tam tikrų abejonių nukentėjusiojo pozicijos nuoseklumu ir realistiškumu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo Ž. D. teigimu kaltininko D. L. draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, jam yra atlyginusi 5 000 eurų neturtinę žalą (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl siekiant protingos nukentėjusio ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad teisinga piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą bus pasiekta nustačius Ž. D. 14 000 eurų neturtinę žalą, kuri priteistina nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo D. L.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis Ž. D. prašo priteisti iš kaltinamojo D. L. 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo Ž. D. patirtos 500 Eur atstovavimo išlaidos (2 t., b.l. 81-82) yra pagrįstos ir įrodytos pateiktais dokumentais, nėra per didelės ir proporcingos pagal suteiktas teisines paslaugas, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. L. neskirti.

Civilinio ieškovo Ž. D. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo D. L. civiliniam ieškovui Ž. D. 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 14 500 eurų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su nuotraukomis ir USB laikmeną su garso įrašu - palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas