- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- e2-1087-1094/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21789-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Simonas Janušaitis, Marina Gušauskienė, Sofia Khatsernova
dalyvaujant ieškovei R. Š., ieškovės atstovėms advokatei Marinai Gušauskienei ir advokatės padėjėjai Sofiai Khatsernovai,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Danutei Rainienei, Jolantai Vasiukevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė R. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu atsakovui D. M., prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke, pavedant ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo 3627 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą; 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. susipažino su atsakovu ir palaikė draugiškus santykius. Po kurio laiko šalių bendravimas peraugo į tvirtą draugystę. Ieškovė nuosavybės teise asmeninėmis lėšomis įsigijo 1/2 dalį buto iš buvusios atsakovo draugės, kita 1/2 dalis buto nuosavybės teise priklausė atsakovui. Šiame bute apsigyveno ieškovė su sūnumi iš pirmos santuokos ir atsakovas. Pradėjus gyventi kartu dėl neadekvataus ir nekontroliuojamo atsakovo elgesio santykiai tarp šalių pašlijo. 2016 m. pabaigoje ieškovė pastojo ir neketino gyventi su atsakovu, tačiau atsakovas įkalbėjo ją tęsti santykius ir kartu auginti vaiką. Nėštumo metu šalių bendravimas tapo itin įtemptas, kadangi tuo laikotarpiu atsakovo elgesys kardinaliai pasikeitė, atsakovas tapo dar agresyvesnis. Ieškovė prašė atsakovo išvažiuoti iš bendro buto, leisti jai ramiai išnešioti kūdikį, tačiau atsakovas į ieškovės prašymus nereagavo. Ieškovei išsikrausčius iš bendro buto atsakovas pradėjo ją terorizuoti, reikalavo grįžti, grasino savižudybe. Ieškovė dėl patiriamo terorizavimo ir psichinio smurto kreipėsi į policiją. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus K. M.. Dėl nuolatinio streso dėl atsakovo veiksmų, šalių nepilnametis sūnus gimė anksčiau laiko, turi sveikatos sutrikimų – nustoja kvėpuoti būdamas susijaudinęs ir mėlsta, taip pat turi specialiųjų poreikių susijusių su atopiniu dermatitu. Nepaisant to, siekdama užtikrinti vaiko interesus gyventi pilnoje šeimoje, ieškovė nutarė pabandyti su atsakovu pagyventi kartu, atsakovas atsikraustė gyventi pas ją. Tačiau bendras gyvenimas buvo nesuderinamas su vaikų interesais, dėl atsakovo agresyvumo ir neadekvataus elgesio, ne tik prieš ieškovę bet ir prieš vaikus. Atsakovo nuolat keliami konfliktai, neigiamai įtakojo vaikus. 2018 m. birželio 17 d. ir 2019 m. vasario 5 d. atsakovas sumušė ieškovę. Atsakovo smurto protrūkis vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Dėl įvykių ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus kūno sužalojimo. Atsakovas laikinai sulaikytas, jam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat uždrausta lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje bei artintis prie jos arčiau nei 10 metrų atstumu. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai 2019 m. kovo 6 d. gavo duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį susitikimo su vaiku metu ir savo iniciatyva taip pat kreipėsi į policiją dėl atsakovo elgesio. Ieškovė pažymi, kad po 2019 m. vasario 5 d. įvykusio atsakovo smurto protrūkio, jis pradėjo nepagrįstai skųsti ieškovę Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, rašydamas melagingus skundus neva ieškovė draudžia atsakovui matytis su sūnumi K. M.. Nors šalys sutarė dėl laikinos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos, atsakovas šios tvarkos nesilaikė, vėliau pradėjo melagingai kaltinti ieškovę, kad ji varžo jo ir sūnaus bendravimą. Pasak ieškovės, ji ne kartą savo iniciatyva siūlė atsakovui susitikimų su sūnumi laiką, atsižvelgdama į sūnaus amžių, tačiau atsakovas su siūlymais nesutiko, argumentuodamas tuo, kad dirba. Šalys ir toliau bandė taikiai tartis dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, tačiau susitarti nepavyko.
2.1. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nurodo, kad šalių sūnus K. M. nuo pat gimimo nuolat gyveno su ieškove, tarp ieškovės ir sūnaus yra užsimezgęs gilus tarpusavio ryšys. Be to, sūnus K. M. yra tik dviejų metų amžiaus ir nuolat reikalauja ieškovės dėmesio. Vaikas įpratęs gyventi su ieškove, su ja jaučiasi saugus, yra gerai prižiūrimas, viskuo aprūpintas, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu sukeltų jam didelį stresą. Atsakovas neturi reikiamų įgūdžių vaikui prižiūrėti, todėl tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nėra.
2.2. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodo, kad atsakovo ir vaiko tarpusavio bendravimo tvarka yra būtina, siekiant išvengti nereikalingų ambicijomis grindžiamų manipuliacijų dėl vaiko. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu yra nuolat terorizuojama atsakovo, kadangi nesant jokios teismo patvirtintos bendravimo tvarkos ir šalims nesutariant dėl bendravimo, atsakovas kada nori pareikalauja, jog jam patogiu laiku būtų leista matytis su sūnumi, o ieškovei dėl objektyvių priežasčių nesutikus ir nurodžius kitą susitikimo laiką, nuolat grasina ieškovei skundais. Pažymi, kad atsakovas buvo išvežęs vaiką parai be jokio sutarimo. Taip pat atsakovas grasina atimti sūnų iš ieškovės. Ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal kurią: 1) atsakovas gali bendrauti, matytis su sūnumi kartą per savaitę, trečiadieniais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 2) atsakovas 6 mėn. nuo teismo sprendimo, kuriuo bus galutinai išnagrinėta ši byla įsiteisėjimo dienos, gali bendrauti su vaiku, kas antrą kalendorinio mėnesio savaitgalį dvi dienas, be nakvynių, paimdamas vaiką šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., sekmadienį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 3) po 6 mėn. nuo teismo sprendimo, kuriuo bus galutinai išnagrinėta ši byla įsiteisėjimo dienos, atsakovas gali bendrauti su vaiku, kas antrą kalendorinio mėnesio savaitgalį paimdamas vaiką penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.; 4) jei atsakovas negali atvykti nurodytu laiku, jis turi nedelsiant apie neatvykimą informuoti ieškovę sms žinute ir (ar) el. paštu. Jeigu atsakovas ilgiau kaip vieną valandą neatvyksta paimti sūnaus sutartu laiku ir neinformuoja ieškovės apie neatvykimo priežastis, ieškovė gali praleisti šią dieną su sūnumi savo nuožiūra. Tokiu atveju susitikimo laikas neperkeliamas; 5) jeigu pagal grafiką bendravimo su vaiku nustatytu laiku dėl kokios nors priežasties, nepriklausančios nuo atsakovo, bendravimas su sūnumi nėra galimas (dėl ligos, ieškovės atostogų ar kitos suplanuotos veiklos ir pan.), ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš vieną dieną (telefonu); 6) atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų lyginių metų šventines dienas: sausio 1 d., kovo 11 d., Šv. Velykų dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., gruodžio 24–25 d.; 7) atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: vasario 16 d., Antrąją Velykų dieną, gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. ir gruodžio 26 d. Atsakovas pasiima sūnų šventinę dieną 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 20 val.; 8) kiekvienų metų Motinos dieną ir ieškovės gimtadienį (duomenys neskelbtini) į vaikas praleidžia su ieškove ir kiekvienų metų Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienį ((duomenys neskelbtini) sūnus praleidžia su atsakovu. Atsakovas pasiima sūnų šventinę dieną 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą šventinės dienos 20 val.; 9) atsakovas turi teisę pasveikinti sūnų su gimtadieniu ir dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje, apie tai ieškovę informavęs sms žinute prieš dvi dienas. Iki vaikui sueis 7 metai, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku žiemos ir vasaros atostogų metu, nepertraukiamai, po penkias kalendorines dienas. Kai sukanka 7 metai, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kasmetinių atostogų metu, nepertraukiamai, iki 14 kalendorinių dienų. Tėvai vienas kitam praneša apie savo kasmetines atostogas mažiausiai prieš dvi savaites; 10) ieškovė turi teisę kiekvienų metų vasaros metu išvykti su sūnumi iš savo gyvenamosios vietos su tikslu praleisti atostogas su sūnumi prie jūros. Tuo laikotarpiu atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu, „Skype“, „Viber“ arba kitos programos pagalba, su atostogomis sutampančio atsakovo susitikimo su sūnumi laikas nukeliamas iki ieškovės ir sūnaus atostogų laikotarpis pasibaigs. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie suplanuotą išvyką prieš 6 dienas; 11) ieškovė gali išvykti su sūnumi į užsienį savo nuožiūra ir atsakovo sutikimas sūnaus išvykimui nėra reikalingas; 12) šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
2.3. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodo, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 1095 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 200 Eur, sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms – 80 Eur, auklei – 500 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, vaistams ir vitaminams 55 Eur, drabužiams ir avalynei 80 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, kurui – 80 Eur, buto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis – 200 Eur, baseino treniruotės – 70 Eur. Ieškovės teigimu, vaikas turi specialiųjų poreikių, jam diagnozuotas atopinis dermatitas ir įtariamas alerginis rinitas. Ieškovė nurodo, kad iki 2019 m. gegužės 2 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2019 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti. Ieškovė turi savo įmonę, dirba privačiame sektoriuje ir teikia paslaugas, todėl po ilgos pertraukos ieškovei reikalingas laikas tam, kad vėl pradėtų gauti iki motinystės atostogų turėtas, pastovias pajamas ir tokiu būdu užtikrintų savo bei sūnaus K. M. tinkamą materialinį aprūpinimą. Tuo tarpu atsakovas nuolat dirba samdomą darbą, jo pajamos pastovios, tačiau jis neprisideda prie vaiko išlaikymo, nepadeda ieškovei užtikrinti tinkamą vaiko gerovę. Pasak ieškovės, nors atsakovas deklaruoja gaunantis tik minimalias pajamas, tačiau jis yra jaunas ir sveikas vyras, kuris privalo imtis pastangų surasti labiau apmokamą darbą. Atsižvelgdama į vaiko poreikius, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2.4. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo nurodo, kad atsakovas net gyvendamas kartu deramai neprisidėjo prie sūnaus K. M. auginimo, neskyrė jam išlaikymo, jo neprižiūrėjo. Ieškovės teigimu, šalys bendrų finansų (bendro ūkio) nuo vaiko gimimo niekada nevedė. Ieškovė visada išlaikė savo vaikus ir jais rūpinosi. Atsakovas išlaikymą sūnui pradėjo teikti tik nuo 2019 m. vasario 21 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn., t. y. už 17 mėnesių. Nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga – 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas 3627 Eur išlaikymo įsiskolinimas (nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. 5 mėn. x 190 Eur; nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. 12 mėn. x 200 Eur; 2019 m. sausio mėn. 1 mėn. x 277 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sūnui dydžiu, išlaikymo įsiskolinimu ir prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Nurodo, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus K. M. gyvenamosios vietos su ieškove nėra.
3.1. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad su ieškovės siūloma tvarka atsakovas nesutinka, kadangi ji, visų pirma, neatitinka vaiko interesų, taip pat riboja galimybę atsakovui bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Ieškovė prašo nustatyti 6 mėn. po teismo sprendimo įsiteisėjimo galiosiančią tvarką – sudarant atsakovui per mėnesį galimybę matytis su sūnumi be nakvynių. Tokia laikina bendravimo tvarka iš esmės yra nustatyta šiuo metu, todėl įvertinus tai, kad tarp atsakovo ir šalių sūnaus vyksta bendravimas šiuo metu, jų ryšys tvirtas, nėra pagrindo nustatyti papildomą pereinamą laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė nepagrindžia kuo svarbus yra teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas tėvo ir sūnaus santykiams, kuris, įvertinus bylos nagrinėjimo eigą iš esmės nėra apibrėžtas laike. Ieškovė siūlo atsakovui vasarą atostogauti su sūnumi kol jam sueis 7 metai tik penkias dienas, nors vasaros atostogos trunka mažiausiai 70 dienų, o pradiniu ieškiniu pati siūlė keturiolika dienų atostogų. Taip pat ieškovė prašo leisti jai be atskiro atsakovo sutikimo išvykti su sūnumi į užsienį, kas reiškia, kad ieškovė neatsiklaususi atsakovo galėtų išvykti visam laikui gyventi į kitą šalį, dėl ko būtų pažeisti vaiko interesai, atsakovas nebegalėtų faktiškai matytis su sūnumi arba tokie pasimatymai būtų labai sudėtingi ir brangūs. Vaikas būtų atskirtas nuo jam artimos aplinkos, artimų giminaičių, draugų, socialinės ir kultūrinės aplinkos, vien tik ieškovės sprendimu. Pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, abu tėvai turi priimti sprendimus dėl esminių pokyčių susijusių su vaiku, jo raida bei ugdymui, todėl ieškovei negali būti sudaroma galimybė nepranešus ir negavus atsakovo sutikimo su sūnumi išvykti į užsienį. Kodėl atsakovo teisės turėtų būti apribotos tokiu būdu ieškovė neargumentuoja, šalių sūnaus ir atsakovo santykiai yra itin geri ir artimi, o siekiant išsaugoti tvirtą jų ryšį yra būtina subalansuota bendravimo tvarka, kuri užtikrintų vaiko ir tėvo interesus. Vaikas nepatiria jokio psichologinio diskomforto bendraudamas su atsakovu, todėl jokios pereinamos bendravimo tvarkos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nėra būtina. Pabrėžia, kad dar liepos mėn. sūnus pas atsakovą buvo su nakvyne, dėl to ieškovė neturėjo jokių priekaištų. Šiuo metu atsakovas sistemingai bendrauja su sūnumi pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas nenorėtų bendrauti su atsakovu ir (ar) atsakovas darytų jam neigiamą poveikį, todėl nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sūnumi. Pažymi, kad šalių nepilnametis sūnus taip pat turi turėti galimybę bendrauti su artimais giminaičiais, tačiau nėra aišku kaip pvz. per 10 dienų atostogų (iki sūnui sueis 7 metai), o vėliau per 14 dienų metinių atostogų, šalių sūnų gali pamatyti seneliai, kiti artimi giminaičiai gyvenantis kituose miestuose ir tuo pačiu su juo pilnavertiškai bendrauti tėvas. Atsakovo manymu, ieškovė siekia manipuliuoti vaiko ir atsakovo pasimatymais dėl savo asmeninio nusistatymo prieš atsakovą Kol nebuvo nustatyta laikina bendravimo tvarka ieškovė leisdavo atsakovui pasimatyti su sūnumi tik tuo laiku kada jai patogu, pvz. darbo dienomis liepdavo paimti vaiką 10 val. žinodama, kad atsakovas dirba ir to padaryti negali, priešingu atveju atsisakydavo leisti pasimatyti su vaiku. Pažymi, kad siekdamas įgyti reikiamų žinių ir vykdyti institucijų rekomendacijas, užsirašė į pozityvios tėvystės kursus.
3.2. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nurodė, kad ieškovės nurodoma 1095 Eur vaiko poreikiams per mėnesį tenkanti suma yra nepagrįsta ir neįrodyta. Ieškovė turi jai su atsakovu dalinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kuriame šalys negyvena, butas yra pilnai įrengtas, todėl ieškovė gali gyventi bute ir jai nėra jokio poreikio nuomotis kitą būstą. Be to, ieškovė nepateikė buto nuomos sutarties ir nuomos mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių kodėl negyvena jai priklausančiame bute. Ieškovė pateikia įvairių prekių pirkimo kvitus, tačiau iš jų matyti, kad dalis pirktų prekių nėra susiję su dviejų metų amžiaus vaiko poreikių tenkinimu (kava, kiaulienos kumpis, dešros, kanalizacijos valiklis, šokoladiniai gaminiai, kijevo kotletai, alus). Kadangi ieškovė augina dar vieną sūnų, nėra aišku kiek iš nurodytų produktų ir prekių tenka būtent šalių mažamečiam sūnui, kiek ieškovei ir kitam jos sūnui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalių nepilnametis sūnus nuolat sirgtų ir jam kas mėnesį reikėtų 55 Eur vaistams ir vitaminams, taip pat nepateikė vaistų receptų, šeimos gydytojų nurodymų, pirkimo kvitų, kas leistų suskaičiuoti tokią sumą per mėnesį. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad sūnaus auklei išleidžiama 500 Eur per mėnesį, tačiau pridedami pinigų mokėjimo kvitai yra už ieškovės kito sūnaus M. Š. auklę. Net ir laikant, kad šalių sūnų prižiūrėjo ta pati auklė, matyti, kad už balandžio mėn. auklei sumokėta 40 Eur, liepos mėn. 50 Eur ir birželio mėn. 40 Eur, todėl nėra aišku iš kur ieškovė gauna 500 Eur vidurkį auklės paslaugoms. Be to, ieškovė yra nedirbanti, o atsakovas visada mielai sutinka prižiūrėti vaiką ne darbo metu, nors tokios galimybės jam ieškovė nesudaro, todėl samdyti auklę nėra jokio poreikio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad per mėnesį išleidžia 30 Eur higienoms prekėms ir atskirai 80 Eur sauskelnėms bei drėgnoms servetėlėms. Be to, pasak atsakovo, jeigu ieškovė tinkamai auklės sūnų, sauskelnių artimiausiu metu jam nereikės. Ieškovė nepagrindė kaip vaiko poreikiams per mėnesį gali tekti 80 Eur išlaidų kurui. Įvertinus kuro kainas, už 80 Eur sūnus jo poreikiais turėtų būti vežamas mažiausiai 500 km per mėnesį. Ieškovė nenurodo kur vaiko pagrindiniams poreikiams tenkinti ji važiuoja tokį atstumą kas mėnesį, nepateikė kuro išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė nepagrindžia ir kitų išlaidų laisvalaikiui, baseinui, rūbams ir kt. Be to, ieškovės prašomo priteisti 400 Eur išlaikymo atsakovas negalėtų teikti, kadangi ši suma iš esmės sudarytų visas jo faktiškai gaunamas mėnesines pajamas ir jis turėtų išgyventi už 30 Eur per mėnesį. Atsakovas ir dabar sūnaus išlaikymui skiria mažiausiai 200–220 Eur per mėnesį, taip pat papildomai prisideda nupirkdamas jam rūbų. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu yra priverstas skolintis lėšas, kad padengtų jam tenkančio kredito už butą dalį, šias lėšas jam skolina jo tėvas, kaip ir padeda jam nuomotis būstą, kad ieškovė viena galėtų gyventi šalių bendrame bute, nors to ji nedaro. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku, jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 430,90 Eur. Atsakovas pažymi, kad turi automechaniko specialybę, kuri nėra gerai apmokama, tačiau atsakovas šiuo metu derasi dėl atlyginimo padidinimo esamoje darbovietėje. Atsakovas neturi vertybinių popierių, meno dirbinių, transporto priemonių ir kito vertingo turto. Atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra: 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui paskolos sutarties užtikrinimui, kurios pagrindu atsakovas turi galiojančią 42 000 Eur prievolę. Atsakovas taip pat turi (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 1300 Eur, (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 4000 Eur, tačiau, pasak atsakovo, nurodyto nekilnojamojo turto vertė neatitiktų realios rinkos kainos, ji būtų ženkliai mažesnė, kadangi turtas yra dalinėje nuosavybėje, draustinyje. Atsakovo teigimu, šiuo metu jo teikiamas 200–220 Eur išlaikymas yra pakankamas įvertinus tiek vaiko poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį. Pažymi, kad visuomet sutinka ir sutiks prisidėti prie sūnaus išlaikymo kiek tik leis jo turtinė padėtis.
3.3. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nurodo, kad visada teikė išlaikymą sūnui, kadangi priešingai nei ieškovė, jis turėjo pastovias pajamas, o šalims 2019 m. vasario 5 d. pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nuolat teikė išlaikymą kas mėnesį pervesdamas po 200 Eur į atsakovės sąskaitą. Taigi toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi minėtą laikotarpį šalys, nors ir nesusituokę, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Išlaikymas gali būti priteistas tik nuo tada kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Priešingai nei teigia ieškovė, būtent atsakovas iš esmės išlaikė šalių nepilnametį sūnų, taip pat prisidėjo ir prie kito ieškovės sūnaus išlaikymo, kadangi šalims gyvenant kartu tik jis turėjo pastovų darbą ir pajamas. Natūralu, kad asmenims kuriant santykius ir gyvenant kartu, maisto produktai, higienos prekės ir kiti dalykai perkami bendrai, o ne atskirai kiekvienam iš jų. Ieškovė neįrodė, kad tik ji išlaikė sūnų, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat neįrodė, jog atsakovas gyvendamas kartu visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Be to, ieškovė klaidingai nurodo, kad šalys faktiškai negyveno kartu nuo 2018 m. birželio 17 d., pasak atsakovo, tarp šalių vyko normalus ir šiltas bendravimas iki pat 2019 m. vasario mėn.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, jo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas leistų užtikrinti sūnaus teises matytis ir bendrauti su tėvu, išlaikyti tarpusavio ryšį, bendrauti su artimais giminaičiais, o ir atsakovui leistų aktyviau dalyvauti sūnaus auklėjime ir ugdyme. Atsakovas sutinka, kad teismas šalių nepilnamečio sūnaus K. M. gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove, tačiau mano, jog teismui nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka turėtų būti subalansuota, užtikrinanti sūnaus teisę bendrauti ir matytis su tėvu, taip pat tėvo teisę ir pareigą dalyvauti sūnaus auklėjime. Atsakovo teigimu, jo ir sūnaus santykiai yra itin geri, emocinis ryšys tvirtas, atsakovas nepaisant ieškovės bandymų riboti jo ir sūnaus pasimatymų, bendravo su sūnumi ir šalims pradėjus gyventi skyrium, o teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką su sūnumi bendrauja reguliariai. Atsakovas turi gyvenamąją vietą kuri tinkama apsistoti ir vaikui. Sūnaus santykiai su jo seneliais (atsakovo tėvu ir pamote) taip pat geri, jokio priešiškumo tarp vaiko ir jų nėra. Pasak atsakovo, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesubalansuota ir iš esmės apriboja sūnui su atsakovu matytis dažniau, praleisti šventes kartu. Atsakovas mano, kad bendravimo tvarka turi būti protingai maksimali ir subalansuota. Nesant aplinkybių, dėl kurių būtų galima siaurinti atsakovo ir vaiko bendravimo teises, ko siekia ieškovė, atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, taip pat į tai, kad jis dirba samdomą darbą, o ieškovė neturi nuolatinio darbo, prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką pagal kurią: 1) iki kol sūnui sueis 3 metai atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės trečiadienį 17 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 2) sūnui sulaukus 3 metų atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 17 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val; 3) atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį 17 val. ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 4) iki kol sūnus pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą atsakovas su sūnumi turi teisę nepertraukiamai praleisti 21 (dvidešimt vieną) dieną vasaros mėnesiais ir po 5 dienas rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais. Apie planuojamas atostogas atsakovas informuoja ieškovę prieš 30 dienų iki šių atostogų pradžios; 5) sūnui pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklą atsakovas su sūnumi turi teisę nepertraukiamai praleisti 21 dieną sūnaus vasaros atostogų metu, po 3 (tris) dienas rudens, žiemos ir pavasario mokymosi atostogų metu. Apie planuojamas atostogas atsakovas informuoja ieškovę prieš 30 dienų iki šių atostogų pradžios; 6) tiek ieškovė, tiek atsakovas, gali išvykti su sūnumi į užsienį atostogoms savo nuožiūra ir kito tėvo (motinos) sutikimas tokiam sūnaus išvykimui nėra reikalingas; 7) ieškovė apie suplanuotas atostogas su sūnumi, kurių metu atsakovas negalės matytis su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką, informuoja atsakovą prieš 30 dienų iki atostogų pradžios; 8) bet kuriam iš tėvų atostogaujant su sūnumi, kitam tėvui turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku informacinių technologijų pagalba (telefonu, kompiuteriu pasitelkiant interneto ryšį ir kt.); 9) ieškovė neturi teisės su sūnumi išvykti gyventi į užsienį be atsakovo rašytinio sutikimo; 10) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu metu, prieš tai atsakovui ir ieškovei sutarus dėl tokio bendravimo; 11) kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dienas sūnus praleidžia atitinkamai su ieškove ir atsakovu, atsakovui jam priklausančią dieną sūnų iš gyvenamosios vietos pasiimant 10 val. ir grąžinant 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 12) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų, Velykų ir Naujųjų metų dienomis, t. y. neporiniais metais šias šventes sūnus švenčia su atsakovu, o poriniais su ieškove, atsakovas sūnų pasiima šventinės dienos 11 val. ir grąžina paskutinės šventinės dienos (jeigu šventinės dienos tęstinės) 18 val. į jo gyvenamąją vietą; 13) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi švenčia jo gimimo dieną, t. y. neporiniais metais gimtadienį sūnus švenčia su atsakovu, o poriniais su ieškove, sudarant kitam tėvui galimybę pasveikinti sūnų su gimtadieniu ir dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje, atsakovas sūnų pasiima sūnaus gimimo dieną 16 val. ir grąžina tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą. 14) sūnaus ligos dėl kurios jis turi būti gydomas namuose atveju atsakovo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnus galutinai pasveiks; 15) šalys įsipareigoja viena kitai nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi, išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę. Atsakovo teigimu, jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka geriau atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus, tokią nuomonę byloje išreiškė ir Tarnyba savo išvadoje.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu, prašo jį atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad atsakovo elgesys žalingas vaiko interesams ir kelia tiek fizinę, tiek psichologinę grėsmę vaikui, dėl to tėvo bendravimas su vaiku turi būti siaurinamas iki pasikeis tėvo elgesys. Atsakovas klaidinančiai nurodo, kad nėra aplinkybių dėl kurių galima būtų siaurinti bendravimo tvarką. Atsakovas smurtauja ir reiškia agresiją vaiko akivaizdoje, apkalbinėja ir nuteikinėja sūnų prieš motiną, grasina motinai vaiko akivaizdoje, kas ypatingai neigiamai veikia vaiką, jo psichinę būseną ir raidą. Nurodytos aplinkybės ir daroma žala vaikui, šiuo metu vertinama baudžiamojo įstatymo prasme, taip pat, pradėtas ir administracinis procesas, kas leidžia pagrįstai teigti, kad vaiko bendravimas su atsakovu nedalyvaujant specialistams ir (ar) su nakvyne neatitinka vaiko interesų ir yra žalingas. Be to, atsakovas piktybiškai atsisako lankytis konsultacijose, tėvystės kursuose, neleidžia vertinti jo būsto tinkamumą vaikui. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teikia tikrovės neatitinkančius, ieškovę šmeižiančius duomenis, tokiu būdu klaidina teismą ir piktnaudžiauja procesu. Ieškovė pažymi, kad sudaro sąlygas bendrauti su vaiku atsakovo pamotei. Atsakovas deklaratyviai teigia, kad neva egzistuoja tvirtas ryšys su vaiku, jis per pusę metų atvykęs bendrauti su mažamečiu yra vos kelis kartus. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, apie tariamą ryšį, bendravimą su vaiku. Atsakovas prašo nustatyti detalią tvarką, kuri prieštarauja jo teiginiams dėl glaudaus ryšio, prašo bendravimo vos po kelias valandas į savaitę. Ieškovė nurodo, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka netinkama mažamečiam vaikui, neatitinka vaiko interesų dėl šių motyvų: iš 3 punkto numatančio nakvynes, specialistų neįvertintame būste, nesuprantama nuo kada jis pradedamas taikyti, ar nuo pat teismo sprendimo priėmimo ar vaikui sulaukus trijų metų amžių; iš 4–5 punktų nesuprantama koks jų santykis su priešieškinyje nurodomos bendravimo tvarkos 1–2 punktais, ar tai papildomos dienos ar jos įskaitomos; 13 punkto įgyvendinimas (dalyvavimas vaiko gimtadienio šventėje) šiai dienai negalimas dėl ikiteisminio tyrimo, kadangi atsakovui taikomos kardomosios priemonės (ginčo šalys negali dalyvauti vienoje šventėje). Taip pat, atsižvelgiant į vaiko amžių, ir atsakovo agresyvumą, toks atsakovo dalyvavimas turi būti suderintas su vaiko noru; vaiko grąžinimas 20 val. į gyvenamąją vietą neatitinka jo interesų, kadangi tokio amžiaus vaikas tokiu laiku turėtų eiti miegoti; atsakovas deklaruoja tariamai glaudų ryšį su vaiku, tačiau pats paneigdamas šiuos teiginius, iki vaikui sukaks trys metai, planuoja matytis dvigubai mažiau, nei jam sulaukus trijų. Neaiškus bendravimo diferencijavimas pagal amžių; atsakovas dirba iki 18 val. nelogiška ir prieštarauja pačio vaiko interesams jį imti 2–3 val. Atsakovas dirba faktiškai kitame miesto gale nuo vaiko gyvenamosios vietos ir jo vykimas kamščių metų dar labiau sutrumpins faktinio bendravimo laiką; 6, 8–9, 12, 15 punktai nesuderinti su vaiko interesais ir yra nepakankamai konkretizuoti, paliekama terpė atsakovo manipuliacijoms; 7 punkto nuostatos atima vienišai motinai galimybę naudotis paskutinės minutės kelionėmis, taip pat nėra balanso tarp vaiko interesų ir to kas atsakovui „patogu“, kadangi atsakovo pageidavimas būti informuotam prieš 30 dienų, nesuprantamas; 9 punkto nuostatos nesąžiningos ir nepagrįstai suabsoliutina tėvo teises, leidžiama be sutikimo išvežti vaiką neribotam laikui į užsienį; 11–13 punktai nelogiški, nesuderinti su 1–3 punktais, todėl neįgyvendinami, o ateityje tik kels naujus ginčus tarp šalių; 14 punktas iš esmės ydingas, neapibrėžia bendravimo vaiko ligos atveju, kadangi apsiribota tik gydymosi namuose situacija; 10 punktas destruktyvus, nelogiškas, paneigia iš esmės siūlomą bendravimo tvarką ir suteikia prielaidas piktnaudžiauti bendravimo tvarka. Be to, atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra ydinga ir kelsianti ginčus ateityje, kadangi joje neapibrėžti atsakovo informavimo būdai, kas suteiks galimybę atsakovui manipuliuoti bendravimo tvarka ir tuo pažeisti vaiko interesus. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra nelogiška, neįgyvendintina ir neatitinkanti vaiko interesų. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tvarka nustatytina tik laikinai, nes neatmetama galimybė, kad atsakovas galimai turi ar turės sugyventinę, ir bendravimo tvarka turės būti tikslinama. Be to, ieškovės nuomone, Tarnybos teismui pateikta išvada dėl priešieškinio yra nemotyvuota ir parengta neatsižvelgiant į atsakovo agresyvumą, smurtinius veiksmus vaikų akivaizdoje, vis dar neįvertintą atsakovą būstą, todėl neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių ir negali turėti įtakos teismo sprendimui.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeima Tarnybai yra žinoma, nepilnamečiam K. M. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, šeimai taikoma atvejo vadyba. Ieškovė nuomojasi 3 kambarių butą su visais patogumais. Būstas tvarkingas ir švarus, yra reikiami baldai, buitinė technika. K. M. turi savo lovytę mamos miegamajame, ugdymo priemones, žaislus, kitus daiktus. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos mėnesio darbo pajamos – 950 Eur. Abiem vaikams mokama 100 Eur valstybės išmoka, sūnui M. Š. mokamas 220 Eur išlaikymas. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu gyvena skyrium nuo 2019 m. vasario mėn., atsakovas K. M. teikia 200 Eur išlaikymą. Nepilnametis K. M. ugdymo įstaigos nelanko, ugdomas namuose. Motinos darbo metu, vaiką prižiūri auklė. Berniukui nustatyta alergija, reikalinga specialistų priežiūra ir konsultacijos. Tarnyba, atsižvelgusi į vaiko interesus, į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium nepilnametis liko gyventi su motina, kuri juo tinkamai rūpinasi, mano, jog nepilnamečio K. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Tarnyba pažymi, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Tarnybos vertinimu, ieškovės siūloma patikslinta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka gali riboti vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ir vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų vienodai. Tarnybos teigimu, priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarka yra platesnė, galimai labiau užtikrintų geriausius vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, saugų ryšį su abiem tėvais, labai svarbu, kad nepilnametis jaustų, jog abu tėvai vienodai prieinami ir lankstūs, juo rūpinasi, domisi ir globoja. Tėvams pagarbiai ir geranoriškai laikantis minėtos bendravimo tvarkos, galėtų būti užtikrinta nepilnamečio teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
7. Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad bendro ūkio su atsakovu neveda nuo šešto nėštumo mėn., kadangi buvo priversta išeiti iš namų. Vaikas gimė anksčiau laiko ir turėjo sveikatos problemų. 2018 m. sausio mėnesį atsakovas atėjo gyventi kartu, gyveno iki 2018 m. birželio; bendro ūkio nevedė, maistą šaldytuve laikė atskirose lentynose. Su atsakovu pradėjo gyventi iš pareigos. Atsakovas vaiką lankė, padėjo savo buvimu (padėdavo susitvarkyti), gal kelis kartus nupirko sauskelnių, močiutė (atsakovo pamotė) perdavė K. M. drabužėlius, o pats tėvas drabužėlių sūnui nepirko. Atsakovas nepasitaręs nupirko vežimėlį ir jį nuvežė ieškovės tėčiui, bet vežimėlis jau pas ieškovę buvo, todėl atsakovo pirkto vežimėlio nenaudojo. Atsakovas nupirko sūnui K. M. lovytę. Šalys turi įsigiję bendrą butą, kurį išnuomojo, o patys nuomojosi kitą butą. Prašo iš atsakovo nepilnamečiam K. M. priteisti 400 Eur išlaikymą. Nurodo, kad vaikas lanko būrelį, kuriame klausoma muzika, dainuojama, lavinami įvairūs vaiko pojūčiai, taip pat vaikas lanko baseiną, kurį rekomendavo gydytojas. Šiai dienai išlaidos baseinui šiek tiek sumažėjo, nuo 70 Eur iki 50–55 Eur per mėnesį. Vaikui perkamas geresnis maistas iš ekologiškų turgelių, vidutiniškai per mėnesį maistui išleidžia 200–250 Eur. Buto nuoma ir komunaliniai mokesčiai per mėnesį yra apie 600 Eur, taip pat ieškovė planuoja nuomotis kitą būstą, kurio nuoma bus brangesnė. Mažamečiui reikia vaistų ir vitaminų (žuvų taukai, vitaminai C, D ir kt.). Taip pat vaikas turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas atopinis dermatitas (vaikas maudomas tik specialiais aliejais, kremais emolientais). Kadangi atsakovas nenorėdavo paimti sūnaus dienos metu, pvz. 10.00 val. ryto ir pan., tai vaiko priežiūrai reikalinga auklė – per mėnesį maždaug 100 val. Auklės prižiūri abu vaikus, prie ieškinio yra pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (po 250 Eur per mėnesį), dabar išlaidos padvigubėjo – auklei moka 5 Eur į valandą, taigi per mėnesį susidaro apie 500 Eur suma. Pažymi, kad ir šiai dienai mažamečiui sauskelnės reikalingos, joms išleidžia apie 80 Eur, kadangi dėl vaiko odos problemų perka kokybiškesnes ir brangesnes. Taip pat patiriamos išlaidos laisvalaikiui (knygos, spektakliai, muziejai). Prašo 3627 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kuris susidarė nuo vaiko gimimo iki 2019 m. vasario mėn. Pažymi, kad už būsto paskolą atsakovas ne visada mokėjo. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1100 Eur, taip pat finansiškai padeda ieškovės tėvas, per mėnesį vidutiniškai skirdamas 500 Eur ir daugiau. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nurodo, kad nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau yra būtinas 4–5 mėnesių pereinamasis bendravimo laikotarpis, be nakvynių. Vaikas tik po truputį turi būti pratinamas bendrauti su tėvu. Sutinka, kad atsakovo atostogų laikas su sūnumi palaipsniui būtų didinamas, tačiau ne iš karto trims savaitėms ar mėnesiui, atostogų laikas turi būti racionalus, orientuotas į vaiko amžių.
8. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ginčas iš esmės yra dėl vaiko išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos. Ieškovė įrodė būtiną vaiko išlaikymo sumą, iš ieškovo nepilnamečio sūnaus naudai prašo priteisti 400 Eur. Nurodo, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, jam diagnozuotas atopinis dermatitas, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pastovus gydymas, kuris reikalauja papildomų išlaidų, reikia pirkti: kūno priežiūros priemones, specialius kremus, prausiklius. Dėl vaikui perkamų rūbų, pats atsakovas pripažino, kad vaiko avalynė yra brangi. Vaikas sparčiai auga, rūbų gali neužtekti net vienam sezonui. Be to, vaikas pas atsakovą praleidžia mažiau laiko nei pas ieškovę, todėl ieškovė turi turėti daugiau rūbų, kelių komplektų rūbų nepakaktų. Ieškovė išlaiko du vaikus, todėl turi dirbti, to pasėkoje samdoma auklė. Posėdžio metu atsakovas pripažino, kad gauna 700 Eur į rankas, taigi atsakovas vaiko išlaikymui galėtų skirti daugiau. Atsakovas nepagrindė, kad išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikė ir įsiskolinimo nėra. Vaistai pirkti ne jo sūnui, būdamas tokio mažo amžiaus vaikas negalėtų praryti tabletės. Atsakovo nupirktas vežimėlis – nereikalingas daiktas, kadangi vežimėlis jau buvo nupirktas, toks atsakovo elgesys buvo labiau pasityčiojimas, nei reali parama vaikui. Pateiktos nuotraukos su vaiku prie jūros, nereiškia, kad vaikas yra išlaikomas. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovas neįrodė, kad augino vaiką ir jį išlaikė. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra standartinė, tuo tarpu ieškovės individualizuota, labiau orientuota į vaiko interesus. Atsakovas dirba iki 18 val., taigi atsakovo siūloma bendravimo tvarkos dalis paimti vaiką iš gyvenamosios vietos 17 val. neįgyvendinama. Ieškovės atstovės teigimu, siekiant užtikrinti tvirtą ryšį tarp tėvo ir vaiko, nereikia paimti vaiko vien tam, kad su vaiku visą darbo dieną praleistų auklė, o tėvas tik vakare skirtų vaikui laiko. Tai nėra tėvo betarpiškas bendravimas su vaiku. Nepertraukiamos 21 dienos atostogos tokio amžiaus vaikui, galėtų būti žalojantis išbandymas, todėl toks bendravimo tvarkos punktas negalėtų būti tenkinamas. Atsakovas neturi nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kurioje, be kita ko, numatytas bendravimas su seneliais ar kitais trečiaisiais asmenimis. Tokia tvarka atsakovas piktnaudžiauja vaiko teisėmis. Priimant sprendimą, prašo teismo vertinti atsakovo elgesį (gestus, negražius žodžius ir pan.), jo asmenybę, kaip ir kokį pavyzdį jis rodo vaikui.
Atsiliepimas
9. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad iš dalies nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad su ieškove susipažino prieš 4 metus iki vaiko gimimo, K. M. gimė (duomenys neskelbtini) Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išlaikymą nepilnamečiam vaikui visada teikė. Gautą darbo užmokestį atiduodavo ieškovei, ji tvarkė biudžetą, atsakovo tėvai kas mėnesį padėdavo finansiškai (nuo 100 iki 400 Eur), už turimo buto nuomą (duomenys neskelbtini) mikrorajone gaudavo 380 Eur. Vaiko išlaikymui galėtų skirti 220 Eur, taip pat papildomai prisidėti prie kitų vaiko išlaidų. Pažymi, kad, vaikui perka drabužius. Šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 700 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodo, kad toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi šalys, nors ir nesusituokę, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį – augino ieškovės sūnų M. Š. iš pirmos santuokos, kurį jis veždavo į darželį; buvo paėmęs tėvystės atostogas, padėdavo ieškovei buityje (plaudavo grindis, gamindavo valgyti ir pan.). Atsakovo teigimu, išlaikymas gali būti priteistas tik nuo tada kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Priešingai nei teigia ieškovė, būtent atsakovas išlaikė šalių nepilnametį sūnų, taip pat prisidėjo ir prie kito ieškovės sūnaus išlaikymo. Tiek atsakovo, tiek ieškovės tėvai padėjo finansiškai. Su ieškovės tėvu palaikė gerą ryšį. Nurodė, kad su vaiku norėtų bendrauti daugiau. Atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad sūnaus ir atsakovo santykiai yra itin geri ir artimi. Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vyksta sklandus bendravimas su vaiku. Pasak atsakovo, jo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas leistų užtikrinti sūnaus teises matytis ir bendrauti su tėvu, išlaikyti tarpusavio ryšį, bendrauti su artimais giminaičiais ir iš atsakovo pusės, taip pat leistų atsakovui aktyviau dalyvauti sūnaus auklėjime ir ugdyme.
10. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad atsakovas neprieštarauja dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio nurodo, kad atsakovas nevengia ir nevengs išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau ieškovės pateikti prekių pirkimo kvitai iš kurių matyti, kad dalis pirktų prekių nėra susiję su trijų metų amžiaus vaiko poreikių tenkinimu (kava, alus ir kt.) nepatvirtina 1095 Eur sumos vaiko poreikiams per mėnesį. Šiai dienai ieškovės nurodoma išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma trijų metų vaikui yra labai didelė, vaikas turi turėti specialių poreikių. Dermatitui nereikia daugiau nei 100 Eur per mėnesį. Ieškovė nepagrindė kaip vaiko poreikiams per mėnesį gali tekti 80 Eur išlaidų kurui. 80 Eur išlaidos rūbams taip pat per didelės ir nepagrįstos. Pažymi, kad trijų metų vaikui sauskelnių nebereikia – ieškinys neatitinka šių dienų realijų. Pagal pateiktus pirkimo kvitus, matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesi gali siekti apie 500–600 Eur, pusę šios sumos atsakovas vaikui galėtų teikti. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, mokėti 400 Eur išlaikymą atsakovas šiai dienai negalėtų. Ieškovė neįrodė, kad gyvenant kartu su atsakovu tik viena išlaikė vaiką. Nustačius, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, įsiskolinimas negali būti reikalaujamas už laikotarpį kada ginčo šalys gyveno kartu, t. y. nuo vaiko gimimo iki šalių išsiskyrimo. Atsakovas mokėjo nuomą, pirko maistą, vaistus ieškovės sūnui, o tai reiškia, kad gyvenant kartu buvo išlaikomas ir jo sūnus. Be to, pats vėžimėlio nupirkimo faktas įrodo, kad išlaikymas buvo teikiamas. Nėra jokio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš dalies nėra tinkama. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaikas nenorėtų bendrauti su atsakovu, atsakovas darytų jam neigiamą poveikį, todėl nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sūnumi ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris jau dabar vyksta. Vien aplinkybė, kad atsakovas prieš du metus Tarnybai pasakė, kad dirba iki 18 val. nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas negebės vykdyti bendravimo tvarkos, kadangi darbo laikas keičiasi, atsakovas kuo puikiausiai vykdo teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Sutinka su Tarnybos atstove, kad 21 dienos vasaros atostogų laikotarpis būtų išskaidytas. Nurodo, kad ginčas dėl bendravimo tvarkos iš esmės yra tik dėl pereinamojo laikotarpio, taigi bendravimo tvarką subalansuos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. nurodė, kad yra ieškovės tėvas ir trejus metus remia ieškovę finansiškai: nėštumo metu apmokėjo ieškovės tyrimus –700 Eur, sumokėjo 900 Eur buto depozitą, apmokėjo vaiko krikštynas – 2500 Eur. Taip pat apmoka vaikų būrelius, perka maistą, vidutiniškai per mėnesį ieškovei teikia 500 Eur paramą, į šią sumą įeina išlaidos ir anūkui M. Š. (ieškovės sūnui iš pirmos santuokos). Liudytojo teigimu, bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas nevykęs – nuo ieškovės nėštumo pablogėjo, neliko pagarbos, prasidėjo psichologinis spaudimas. Dukra netgi prašė nesakyti, kad gimė sūnus, teigė, jog atsakovas gali padaryti gėdą ligoninėje. Liudytojas nežino ar atsakovas pirko drabužius sūnui. Per 2018 m. į šalių nuomojamą butą buvo nuvykęs apie porą kartų, dažniau ieškovė ir atsakovas atvykdavo pas liudytoją. Kai jau atsakovas kartu su ieškove negyveno, liudytojas užveždavo dukrai ir anūkams maisto. R. Š. nesakė, kad D. Š. valgydavo, maistą laikydavo atskirai. Su R. Š. į pusmetį kartą pasipykdavom, liudytojas negali pasakyti, kad ji yra taupi (visur nori dalyvauti, draugų gimtadieniai, vaikų gimtadieniai ir pan.). Kokias ieškovė patiria išlaidas K. M. išlaikymui pasakyti negali. Mano, kad 1000 Eur išlaidos vaikui yra per didelės.
12. Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. nurodė, kad yra atsakovo pamotė (ieškovo tėvo žmona). Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu apie penkerius metus. Liudytoja kartu su atsakovo tėvu padėdavo jų šeimai tiek finansiškai, tiek maistu ir rūbais. Ieškovė niekada nėra sakiusi, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Pasak liudytojos, atsakovas pirkdavo maistą, mokėjo nuomą, visą savo darbo užmokestį atiduodavo ieškovei. Liudytoja nežino, ar už buto nuomą ieškovė su atsakovu mokėdavo dalimis (kiekvienas savo dalį).
13. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad teismo pavedimu Tarnybos darbuotoja lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosios vietos adresais, nustatyta, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais K. Š. ir M. Š. gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Bute yra reikiami baldai, buitinė technika. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikui augti bei ugdytis. Taip pat apsilankyta atsakovo gyvenamosios vietos adresu, nustatyta, kad atsakovas gyvena dviejų kambarių bute, būstas nuomojamas, namai tvarkingi ir švarūs. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis ir pasilikti su nakvyne. Šeima Tarnybai žinoma, nepilnamečiam K. M. nustatytas pirmas grėsmės lygis, nuo 2019 m. kovo 4 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Tarnyba, atsižvelgusi į vaiko interesus, į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium nepilnametis liko gyventi su motina, kuri juo tinkamai rūpinasi, į tai, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, mano, kad nepilnamečio K. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, turi būti priteistinas toks išlaikymas, kuris garantuotų būtinąjį nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą. Ieškovės pareikštas išlaikymo reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, ieškovė pagrindė vaiko poreikius. Tarnyba pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos nepilnamečio vaiko interesų naudai. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Tarnybos vertinimu, atsakovo siūloma bendravimo tvarka užtikrintų maksimalesnį berniuko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad nuo to laiko kai buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, Tarnyba nebuvo gavusi nei vieno pranešimo, jog bendravimo tvarka būtų nevykdoma ar nustatyta bendravimo tvarka kenktų vaiko interesams. Duomenų, kad nepilnamečio vaiko pasilikimas pas atsakovą su nakvyne darytų neigiamą įtaką vaiko interesams, taip pat nėra. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovo siūlomoje bendravimo tvarkoje numatytos 21 dienos nepertraukiamos nepilnamečio vaiko vasaros atostogos su atsakovu, turėtų būti skaidomos. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau šiai dienai nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis prieš atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš esmės.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą prieš vaiką, byloje nėra. Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, atsakovas taip pat sutinka su ieškinio reikalavimu, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
16. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus K. M. gyvenamąją vietą kartu su ja, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
18. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
19. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).
21. Minėta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
23. Nagrinėjamu atveju, teisminio proceso pradžioje ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas šeštadienį 20.00 val.; 2) atsakovas pasimato su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val.
24. 2020 m. gegužės 4 d. teisme gautas atsakovo D. M. prašymas pakeisti teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti, tokią jo siūlomą tvarką: 1) atsakovas pasiima sūnų K. Š. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 2) atsakovas D. M. su sūnumi K. Š. turi teisę nepertraukiamai praleisti 21 dieną vasaros mėnesiais. Apie planuojamas atostogas su sūnumi D. M. informuoja ieškovę prieš 30 dienų iki šių atostogų pradžios. Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas iš dalies: pakeista nustatyta laikina tėvo D. M. bendravimo su sūnumi K. Š. tvarka (1 punktas), nustatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi K. Š. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš ieškovės R. Š. gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką tos pačios savaitės šeštadienį į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; netenkinta prašymo dalis, kurioje numatyta, kad tėvas su sūnumi turi teisę nepertraukiamai praleisti 21 dieną vasaros mėnesiais.
25. Taigi teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies sureguliavo tėvų tarpusavio nesutarimus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų nepilnamečio interesams, vaikas noriai bendrauja su tėvu. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nuo to laiko kai buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, Tarnyba nebuvo gavusi nė vieno pranešimo, jog bendravimo tvarka būtų nevykdoma ar nustatyta bendravimo tvarka kenktų vaiko interesams, duomenų, kad nepilnamečio vaiko pasilikimas pas atsakovą su nakvyne darytų neigiamą įtaką vaiko interesams, taip pat nėra.
26. Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 23-24 punktuose nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, kuriais ji prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, pagal kurią būtų nustatytas 4-5 mėnesių pereinamasis bendravimo laikotarpis, be nakvynių (žr. šio sprendimo 2.2, 7 punktus).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė advokatė Marina Gušauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra standartinė, tuo tarpu ieškovės individualizuota, labiau orientuota į vaiko interesus, nes atsakovas dirba iki 18 val., taigi atsakovo siūloma bendravimo tvarkos dalis paimti vaiką iš gyvenamosios vietos 17 val. neįgyvendinama.
28. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, vien aplinkybė, kad atsakovas prieš metus Tarnybos atstovui nurodė, jog dirba iki 18 val. nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas negebės vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Antra, kaip minėta, šio sprendimo 23-24 punktuose, laikina bendravimo tvarka nustatyta, atitinkamai pagal teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį atsakovas pasimato su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val.; teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeista nustatyta laikina tėvo D. M. bendravimo su sūnumi K. Š. tvarka (1 punktas), nustatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi K. Š. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką tos pačios savaitės šeštadienį į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Trečia, Tarnyba nebuvo gavusi nė vieno pranešimo, kad laikina bendravimo tvarka būtų nevykdoma ar nustatyta bendravimo tvarka kenktų vaiko interesams, duomenų, kad nepilnamečio vaiko pasilikimas pas atsakovą su nakvyne darytų neigiamą įtaką vaiko interesams, taip pat nėra. Taigi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas suderinęs darbo laiką, kuris beje, gali ir kisti, tinkamai vykdo teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
29. Nėra pagrindo taip pat sutikti su ieškovės atstovės advokatės Marinos Gušauskienės teigimu, siekiant užtikrinti tvirtą ryšį tarp tėvo ir vaiko, nereikia paimti vaiko vien tam, kad su vaiku visą darbo dieną praleistų auklė, o tėvas tik vakare skirtų vaikui laiko. Pasak ieškovės atstovės, tai nėra tėvo betarpiškas bendravimas su vaiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati ieškovė su sūnumi praleidžia ne visą dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirbanti, o ir pati ieškovė byloje įrodinėja, kad jos darbo metu sūnų prižiūri auklė. Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (žr. šio sprendimo 17 punktą).
30. Pasak ieškovės atstovės advokatės Marinos Gušauskienės, atsakovas neturi nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kurioje, be kita ko, numatytas bendravimas su seneliais ar kitais trečiaisiais asmenimis, nes tokia tvarka atsakovas piktnaudžiauja vaiko teisėmis. Teismas laiko šiuos argumentus nepagrįstais. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su artimais jam giminaičiais kenktų nepilnamečio interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo aspektu (dėl ieškovės keliamo klausimo dėl bendravimo su artimaisiais vaiko giminaičiais) teismas jau buvo pasisakęs ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi.
31. Šiuo atveju sprendžiant šalių ginčą, kilusį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).
32. Byloje reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo procesiniuose dokumentuose pareiškė abi šalys (žr. šio sprendimo 2.2, 3.1, 4, 5 punktus). Tarnybos teigimu, priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarka yra platesnė, užtikrintų maksimalesnį berniuko bendravimą ir galimai labiau užtikrintų geriausius vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, saugų ryšį su abiem tėvais.
33. Nagrinėjamu atveju nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-219-896/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1438-450/2018; ir kt.). Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui. Taip pat teismas atsižvelgia į šalių sūnaus K. M. amžių, į tai, jog prašymas dėl 21 dienos vasaros atostogų nepertraukiamo laikotarpio turėtų būti tenkinamas iš dalies, šį laikotarpį išskaidant, bei į tai, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrauja su sūnumi pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, taigi tarp sūnaus ir tėvo yra susiformavęs nenutrūkstamas tarpusavio ryšys, nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su atsakovu atitinka vaiko interesus.
34. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nustato atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas iki kol sūnus pradės lankyti mokymosi įstaigą bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir (ar) iš jo ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos ne vėliau kaip 20.00 val.; 2) atsakovas bendrauja su sūnumi K. Š. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val.; 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) atsakovas kiekvienais metais praleidžia su nepilnamečiu sūnumi ne trumpesnes kaip 7 (septynių) ir ne ilgesnes kaip 14 (keturiolikos) dienų nepertraukiamas vasaros atostogas, likusi atsakovo atostogų dalis skaidoma rudens, žiemos ir pavasario mėnesiams, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina raštu prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 5) nepilnamečiam sūnui pradėjus lankyti mokymosi įstaigą atsakovas kiekvienais metais praleidžia su nepilnamečiu sūnumi ne trumpesnes kaip 14 (keturiolikos) ir ne ilgesnes kaip 21 (dvidešimt vienos) dienos nepertraukiamas vasaros atostogas, likusi atsakovo atostogų dalis skaidoma rudens, žiemos ir pavasario mėnesiams, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina raštu prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 6) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. gali išvykti su sūnumi K. Š. atostogoms ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienio valstybes, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinę vienas su kitu raštu prie 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Šiame punkte nurodytam išvykimo tikslui tėvo (motinos) sutikimas nėra būtinas; 7) sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo; 8) atsakovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 9) nepilnametis sūnus kiekvienais metais praleidžia motinos R. Š. gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 10) nepilnamečio sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiu sūnumi kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečio sūnaus K. M. gimtadienio dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi. Poriniais metais šiame punkte nurodytą dieną nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina R. Š.. Būdami su vaiku abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaiko dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaiką su gimtadieniu; 11) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Kūčias ir Kalėdas gruodžio 24–26 dienomis atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 12) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. poriniais metais, Naujuosius Metus gruodžio 31 dieną ir po jų einančių metų sausio 1 dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 13) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Velykas (Velykų sekmadienis ir pirmadienis – kilnojamoji data) atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 14) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi bendravimo metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais; 15) motina R. Š. neturi teisės su sūnumi K. Š. išvykti gyventi į užsienį be tėvo D. M. raštiško sutikimo; 16)motina R. Š. užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu D. M. telefonu ir (ar) kitomis priemonėmis dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko ir tvarkos; 17) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku; 18) tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute; 19) pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 20) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi K. Š., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
36. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
37. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
38. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
39. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
40. Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikui.
41. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
42. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 1095 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 200 Eur, sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms – 80 Eur, auklei – 500 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, vaistams ir vitaminams 55 Eur, drabužiams ir avalynei 80 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, kurui – 80 Eur, buto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis – 200 Eur, baseino treniruotės – 70 Eur. Ieškovės teigimu, vaikas turi specialiųjų poreikių, jam diagnozuotas atopinis dermatitas ir įtariamas alerginis rinitas (žr. šio sprendimo 2.3 punktą). Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodoma 1095 Eur vaiko poreikiams per mėnesį tenkanti suma yra nepagrįsta ir neįrodyta. Atsakovas ir dabar sūnaus išlaikymui skiria mažiausiai 200–220 Eur per mėnesį, taip pat papildomai prisideda nupirkdamas jam rūbų, šiuo metu jo teikiamas 200–220 Eur išlaikymas yra pakankamas įvertinus tiek vaiko poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį. Pažymi, kad visuomet sutinka ir sutiks prisidėti prie sūnaus išlaikymo kiek tik leis jo turtinė padėtis (žr. šio sprendimo 3.2 punktą).
43. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.
44. Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad šalių sūnui sprendimo priėmimo metu yra 3 metai ir keli mėnesiai. Vaikas ugdomas namuose. Ieškovės teigimu, ji vaiko priežiūrai samdo auklę ir šias aplinkybes grindžia į bylą pateiktais mokėjimo kvitais. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad jie išrašyti sumokėti už vaiko priežiūrą, atitinkamai: 2019 m. gegužės 16 d. – 225 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 225 Eur, 2019 m. birželio 13 d. – 250 Eur, 2019 m. birželio 27 d. – 250 Eur, tačiau nenurodyta už kurio vaiko priežiūrą, nes ieškovė augina ir savo sūnų M. Š. iš pirmos santuokos. Iš byloje esančių mokėjimo kvitų nustatyta, kad jie išrašyti sumokėti už pamokas, atitinkamai: 2019 m. balandžio 3 d. – 40 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. – 40 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 40 Eur, 2019 m. liepos 3 d. – 50 Eur. Tačiau iš jų taip pat nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kuriam ieškovės sūnui buvo suteiktos paslaugos, ar M. Š. iš pirmos santuokos, kuriam tuo metu buvo 8 metai (gimęs (duomenys neskelbtini)) pamokos, ar jaunėliui K. M., kuriam tuo metu buvo beveik 2 metai (gimęs (duomenys neskelbtini)), ugdymo veikla. Ieškovės paaiškinimais teismo posėdžių metu ir raštu nustatyta, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį vaiko maistui išleidžia apie 200 Eur. Iš byloje ieškovės pateiktų pavienių kvitų matyti, kad perkamas įvairus maistas ir ne tik tinkamas mažamečiui, pvz. traškučiai, alus, kava, gazuotas gėrimas Coca cola, šokoladinės spurgos, šokoladiniai batonėliai, bandelės su sūriu, Kijevo kotletas, „Dzūkų“ dešra, bulviniai blynai su mėsa, šaltai rūkyta lašišų filė, troškinti balandėliai su padažu, užkandinės salotos, šaltai rūkyta kiaulienos šoninė, saliami dešros ir kt. Taigi sutiktina su atsakovo argumentais, kad iš ieškovės pateiktų įvairių prekių pirkimo kvitų matyti, jog dalis prekių nėra susijusi su mažamečio maitinimu. O kadangi ieškovė augina dar vieną sūnų, tai nėra aišku kiek iš nurodytų produktų ir prekių tenka būtent šalių mažamečiam sūnui. Viena vertus, be abejo, vaikas turi gauti visavertę mitybą. Kita vertus, ieškovė nepagrindė, kad sūnaus K. M. maistui per mėnesį išleidžia 200 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos maistui neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Teismas daro išvadą, kad šalių sūnui tenkanti minėtų išlaidų dalis sudaro 120 Eur per mėnesį.
45. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas išlaidas sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms – 80 Eur. Nors nėra 100 proc. visiems mažyliams tinkančio būdo, kaip greitai ir gerai išugdyti kokį nors įprotį, kaip ir nėra aptiktas visiems vienodas laikas – nuo kokio amžiaus vaikas turi nebedaryti gamtinių reikalų į sauskelnes, tačiau, manytina, kad šalių 3 metų ir kelių mėnesių sūnui sauskelnių poreikis nereikalingas. Ieškovė nurodo, kad vaiko aprangai ir avalynei išleidžia 80 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, racionali ir pagrįsta vaiko aprangai ir avalynei reikalinga suma per mėnesį pripažintina 50 Eur.
46. Ieškovė taip pat nurodo, kad patiria išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai – vaistams ir vitaminams 55 Eur, tačiau nepateikė vaistų receptų, šeimos gydytojų nurodymų, pirkimo kvitų, kas leistų suskaičiuoti tokią sumą per mėnesį. Nustatyta, kad šalių vaikas turi specialių poreikių – iš byloje esančio 2019 m. spalio 10 d. alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos išrašo matyti, jog jam nustatyta diagnozė: kitas atopinis dermatitas, įtariamas alerginis rinitas, todėl odos priežiūrai reikalingi kremai ir emolientai. Naujesnių medicininių duomenų į bylą nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendžia, kad išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 20-30 Eur.
47. Nagrinėjamu atveju, išlaidos, tokios kaip transportui, komunaliniams mokesčiams, laisvalaikiui, baseino treniruotėms, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Tačiau teismo vertinimu, jos nėra protingo dydžio.
48. Teismas pripažįsta, kad ieškovės noras suteikti vaikui viską, kas geriausia yra sveikintinas, tačiau vaiko poreikių tenkinimas, net ir siekiant suteikti jam geriausią aprūpinimą, neturi išeiti iš protingumo ribų ir tuo pačiu turi atitikti abiejų tėvų finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaikų išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 540 Eur per mėnesį.
49. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas, kaip minėta, turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
50. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.
51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
52. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis žemės sklypo Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovei nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, iki 2019 m. liepos 31 d. jos gaunamos pajamos – 516,77 Eur motinystės pašalpa; nuo 2019 m. gegužės 1 d. gaunamos 555 Eur pajamos (neatskaičius mokesčių) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (hipoteka). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6707-726/2014 nutraukta pareiškėjų R. Š. ir A. Š. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnamečio vaiko M. Š. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su motina R. Š., o A. Š. įsipareigoja sūnaus išlaikymui mokėti 289,62 Eur, iš kurių 144,81 Eur skirti vaiko lankomai ugdymo įstaigai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darželiui apmokėti; teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu nepilnamečiui M. Š. išlaikymo dydis pakeistas, priteisiant iš A. Š. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Iš Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. (8.1.27E) 1SD-5459 turinio nustatyta, kad ieškovės abiem vaikams mokama 100 Eur valstybės išmoka. Duomenų, kad ieškovė turi dar kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar turi netekto darbingumo lygį, byloje nėra.
53. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui paskolos sutarties užtikrinimui, kurios pagrindu atsakovas turi galiojančią 42 000 Eur prievolę; (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 1300 Eur; (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 4000 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas registruotų transporto priemonių neturi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 17 d. atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos 650 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 700 Eur. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra. Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų.
54. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
55. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) sudaro 60,06 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikui mažintinas šia suma.
56. Atsakovas nurodo, kad vaikui galėtų skirti 220 Eur, taip pat papildomai prisidėti prie kitų vaiko išlaikymo išlaidų. Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečio tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, tėvai tarpusavyje nebendradarbiauja, jiems trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismo vertinimu, yra pagrindas iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti fiksuoto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
57. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (šiuo metu berniukui yra 3 metai ir keli mėnesiai) ir poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečiam sūnui K. M. priteistinas išlaikymas po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečio sūnaus K. M. išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį.
58. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
59. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
60. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
61. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo.
62. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
63. Minėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
64. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
65. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3627 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, kuris jos teigimu susidarė nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio mėn. (už 17 mėnesių), t. y. kuomet atsakovas gyvena atskirai ir finansiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Grįsdama išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė sieja jį su minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu, teigdama, kad iš atsakovo priteistinas 3627 Eur išlaikymo įsiskolinimas, atitinkamai: nuo 2017 m. rugpjūčio iki gruodžio mėn. MMA buvo 380 Eur, taigi 5 mėn. x 190 Eur, nuo 2018 m. sausio iki gruodžio mėn. MMA buvo 400 Eur, taigi 12 mėn. x 200 Eur, o už 2019 m. sausio mėn. 277 Eur (žr. šio sprendimo 2.4 punktą). Atsakovas nurodo, kad išlaikymas gali būti priteistas tik nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (2019 m. vasario 5 d.), o gyvenant kartu jis išlaikė ne tik savo sūnų, bet ir ieškovę su jos sūnumi M. Š. (žr. šio sprendimo 3.3 punktą).
66. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą (ne)pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
67. Antra, įvertinęs šios bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus ir teismo posėdžiuose teiktus paaiškinimus, teismas, šio sprendimo 48 punkte konstatavo, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 540 Eur išlaikymas per mėnesį, todėl atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 240 Eur išlaikymas. Taigi vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra (ne)susidaręs išlaikymo įsiskolinimas domėn imama būtent 240 Eur suma, o ne sparčiai kintantis MMA dydis sietas su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.
68. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.
69. Teismo vertinimu, ieškovės pozicija dėl to, kad su atsakovu gyveno iš pareigos ir nevedė bendro ūkio, maisto produktus laikė skirtingose šaldytuvo lentynose civilinėje byloje ne nuosekli ir prieštaringa, liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino, priešingai, liudytoja I. M. patvirtino, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno apie penkerius metus; liudytojas S. B. (ieškovės tėvas) taip pat nurodė, kad šalys gyveno kartu, dažnai atvykdavo pas liudytoją į svečius, tačiau bendras jų gyvenimas nevykęs. Iš byloje esančio ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad rašydama D. Ž., be kita ko, nurodo <...,,Toliau pridedu vieną iš susirašymų, kai dar gyvenome kartu su D. M.....>“. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti nustatomosios dalies matyti, kad R. Š. įvardijama sugyventine. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarnybos atstovams lankantis pas ieškovę su tikslu ištirti ieškovės aplinkos sąlygas, pati ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2019 m. vasario mėnesio (2019 m. rugpjūčio 7 d. Tarnybos išvada „Dėl nepilnamečio K. M.“).
70. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad ginčo laikotarpiu pirko tam tikrus daiktus ir paslaugas ne tik savo sūnui K. M., bet ir ieškovei bei jos sūnui M. Š. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateikti mokėjimo kvitai (čekiai) yra nuo 2017 m. iki 2019 m. sausio pabaigos. Pvz., 2017 m. birželio 12 d. Euro vaistinėje pirktas kremas Dermalex (ieškovės sūnui M. Š.); 2017 m. spalio 20 d. Benu vaistinėje pirkta žolelių arbata; 2018 m. spalio 22 d. pirkti pleistrai Urgo; pateiktas Multikino čekis patvirtina, kad vaikai buvo vedami į filmą „Kamanė“; čekyje (neįskaitoma data) perkami maisto produktai ir vaikų pėdkelnės Skinija; 2018 m. sausio 14 d. pirktas Nasonex nosies purškalas skirtas suaugusiesiems bei 3 metų ir vyresniems vaikams šienligės (dar vadinama sezoniniu alerginiu rinitu) ir nuolatinio rinito simptomams šalinti; 2018 m. sausio 15 d. Euro vaistinėje, be kita ko, pirkta dantų pasta 7-12 metų vaikui; iš 2018 m. liepos mėnesio čekio matyti, kad be maisto produktų šeimos poreikiams, pirktas ir vaikiškas maistelis Semper bei Miau; iš Rimi tinklo čekio (neįskaitoma data) matyti, kad sūnui buvo perkamos sauskelnės Pampers JP; 2018 m. liepos 14 d. pirkti maisto produktai; 2018 m. gruodžio 18 d. čekis patvirtina, kad buvo perkamos šokoladinės spurgos, atkreiptinas dėmesys, kad šokoladines spurgas, šalims gyvenant skyrium, pirko ir pati ieškovė; 2018 m. gruodžio 27 d. čekis patvirtina, kad buvo pirktas maistas, taip pat ir sūnui ekologiška tyrelė IPP nuo 4 mėn., bei vaikiški produktai Pasaka, Magija; 2019 m. sausio 2 d. pirkti maisto produktai; 2019 m. sausio 3 d. atsakovas pirko ne tik maisto produktus šeimai, bet ir vaikišką maistelį (ekologiškas tyreles IPP), bei vaikišką megztinį; 2019 m. sausio 8 d. pirkti maisto produktai, grikių ir perlinės kruopos, bei vaikiški produktai (grūdėta varškė, ekologiška tyrelė IPP); 2019 m. sausio 10 d. – maisto produktai; 2019 m. sausio 11 d. pirkti maisto produktai ir vaikiškos tyrelės; 2019 m. sausio 12 d. – maisto produktai, tame tarpe ir vaikiški Miau gaminiai; 2019 m. sausio 14 d. – maisto produktai; 2019 m. sausio 21 d. – maisto produktai; 2019 m. sausio 22 d. – maisto produktai; 2019 m. sausio 23 d. – vaikiški žuvų taukai; 2019 m. sausio 25 d. – maisto produktai, plėšomos sūrio lazdelės Pik-nik kids.
71. Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža maisto prekių ir vaistinių čekių dalis visiškai neįskaitoma. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad prekybos tinklo Maxima 2019 m. sausio 18 d. čekis patvirtina maisto produktų šeimai, taip pat vaikiškų produktų ir sauskelnių Pampers Pants pirkimą, bei moteriškų pėdkelnių Seven Lemon pirkimą (kaina 3,49 Eur) (vaikiškų pėdkelnių kaina to paties gaminto Maxima tinkle kita). Visiškai nelogiška, kad atsakovas, ieškovės teigimu, kartu su ieškove nebegyvendamas nuo 2018 m. birželio mėnesio, nuspręstų pirkti moteriškas pėdkelnes. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas sūnui nupirko vežimėlį, lovytę (šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė), šie atsakovo veiksmai taip pat patvirtina, kad jis nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo. Kita vertus, šiuo atveju ne kartą akcentuota į šalių konfliktiškus ir netolerantiškus santykius, ne sugebėjimą valdyti savo emocijas ir pareigos tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus sūnaus interesus, nebuvimą, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai nepaneigia fakto, kad atsakovas dalyvavo savo sūnaus (ir ne tik jo) gyvenime.
72. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – 2018 m. lapkričio 2 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 7 d. sms foto kopijų, jose yra duomenų, kad šalys bendravo kaip bendro gyvenimo partneriai (šeima), atitinkamai: lapkričio 2 d. ieškovei pasisveikinus su atsakovu ir jo pasiteiravus „ką tu?“, pastarasis atrašė, kad paliko visiems pusryčius, o ieškovė į šią žinutę atsakė ženkliukais „bučinys“ ir „ačiū!!!!“; lapkričio 5 d. ieškovė pasisveikina su atsakovu ir jo teiraujasi „Kaip rytas M. Š. ko?“, į ką atsakovas atsako „gerai“, tuo pačiu ieškovė atsako „Tada super“ ir tuo teiraujasi atsakovo „Ar galėsi po darbo K. Š. paimti iš M. Š. futbolo?“, atsakovo atsakymas „galėsiu. Kada Tau pas daktarus šiandien?“; lapkričio 7 d. šalys taip pat bendrauja kaip artimi žmonės. Taigi matyti, kad ieškovė teiraujasi atsakovo net ne apie bendro šalių vaiko K. M. rytą, o apie savo sūnaus M. Š. rytą.
73. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 25 d. bendrauja ir tariasi dėl mokesčių už buto nuomą. Atsakovas su sūnumi K. Š. ir ieškovės sūnumi M. Š. užfiksuoti gamtoje, atsakovas kartu su ieškovės sūnumi, abu berniukai kartu, visi kartu (abu berniukai, ieškovė, atsakovas) vyksta automobiliu, 2018 m. spalio 21 d. visi keturi pajūryje, tą pačią dieną atsakovas su sūnumi ir ieškovės sūnumi M. Š. kopose, 2017 m. spalio 27 d. atsakovas su ieškove (abu besišypsantys ir atrodantys laimingi).
74. Aptartų įrodymų kontekste pažymėtini ieškovės atstovės advokatės Marinos Gušauskienės teiginiai, kad atsakovas nepagrindė, jog išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikė ir įsiskolinimo nėra, nes: vaistai pirkti ne jo sūnui, būdamas tokio mažo amžiaus vaikas negalėtų praryti tabletės; atsakovo nupirktas vežimėlis – nereikalingas daiktas, kadangi vežimėlis jau buvo nupirktas, toks atsakovo elgesys buvo labiau pasityčiojimas, nei reali parama vaikui; pateiktos nuotraukos su vaiku prie jūros, nereiškia, kad vaikas yra išlaikomas. Teismo vertinimu, minėti teiginiai nėra pagrįsti ir vertinti kaip subjektyvūs samprotavimai. Teismas pritaria atsakovo atstovo argumentams, kad jei atsakovas rūpinosi ieškovės sūnumi M. Š. iš jos pirmos santuokos, tai nėra pagrindo abejoti ir jo rūpinimusi savo sūnumi K. Š.
75. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad ginčo laikotarpiu šalys, nors ir nesudariusios santuokos, tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (mažai tikėtina, kad atsakovui vienam gyvenant vos ne kasdien reikėtų tokio kiekio maisto produktų), atsakovas ne tik išlaikė savo sūnų, bet ir prisidėjo prie ieškovės sūnaus išlaikymo (ne tik maisto ir (ar) drabužių pirkimas, bet ir rūpinimasis vaiku (laiko praleidimas kartu, ruošimas maisto, vežimas į darželį, paėmimas iš tam tikrų vietų, taip pat laikytinas išlaikymu), nes kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai, kuriuos atsakovas taip pat tenkino. Atsakovo pamotė (liudytoja I. M.) patvirtino, kad rėmė šalis finansiškai, padėdavo tiek maistu, tiek ir rūbais. Pirmiau aptarti įrodymai susiję su visos šeimos gyvenimo kokybe. Nelogiški ieškovės teiginiai, kad ji su atsakovu gyveno trumpą laiką ir tik iš pareigos, o gyvenant kartu maitinosi atskirai – maistą laikė atskirose šaldytuvo lentynose.
76. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas nuo sūnaus K. M. gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio mėn. neprisidėjo prie jo išlaikymo, neįrodė, jog tik ji viena išlaikė sūnų (CPK 178 straipsnis). Šio fakto neįrodo ir jos pateikti pavieniai čekiai, kurie įvairių prekių pirkimą patvirtina tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio, kitų įrodymų nepateikta, išskyrus liudytojo (ieškovės tėvo) paaiškinimus, kad jis ieškovę remia finansiškai trejus metus.
77. Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma nepatvirtina, kad atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė vaikui išlaikymo, priešingai, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis ne tik kad prisidėjo prie savo sūnaus K. M. išlaikymo, bet ir vedė su ieškove bendrą ūkį.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
78. Teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
80. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
81. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė patyrė 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1000 Eur (150 Eur + 850 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat atsakovas patyrė 1990,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi atsakovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2065,45 Eur (75 Eur + 1990,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ir atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.
82. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (48 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, teismas sprendžia, jog ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 480 Eur (1000 Eur x 0,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo priešieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovės priteistinas 2065,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš ieškovės priteistinas 1585,45 Eur (2065,45 Eur – 480 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovo naudai.
83. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš esmės.
Nustatyti nepilnamečio K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:
1) atsakovas iki kol sūnus pradės lankyti mokymosi įstaigą bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir (ar) iš jo ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos ne vėliau kaip 20.00 val.;
2) atsakovas bendrauja su sūnumi K. Š. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val.;
3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;
4) atsakovas kiekvienais metais praleidžia su nepilnamečiu sūnumi ne trumpesnes kaip 7 (septynių) ir ne ilgesnes kaip 14 (keturiolikos) dienų nepertraukiamas vasaros atostogas, likusi atsakovo atostogų dalis skaidoma rudens, žiemos ir pavasario mėnesiams, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina raštu prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
5) nepilnamečiam sūnui pradėjus lankyti mokymosi įstaigą atsakovas kiekvienais metais praleidžia su nepilnamečiu sūnumi ne trumpesnes kaip 14 (keturiolikos) ir ne ilgesnes kaip 21 (dvidešimt vienos) dienos nepertraukiamas vasaros atostogas, likusi atsakovo atostogų dalis skaidoma rudens, žiemos ir pavasario mėnesiams, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina raštu prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
6) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. gali išvykti su sūnumi K. Š. atostogoms ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienio valstybes, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinę vienas su kitu raštu prie 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Šiame punkte nurodytam išvykimo tikslui tėvo (motinos) sutikimas nėra būtinas;
7) sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo;
8) atsakovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
9) nepilnametis sūnus kiekvienais metais praleidžia motinos R. Š. gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė;
10) nepilnamečio sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiu sūnumi kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečio sūnaus K. M. gimtadienio dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi. Poriniais metais šiame punkte nurodytą dieną nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina R. Š. Būdami su vaiku abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaiko dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaiką su gimtadieniu;
11) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Kūčias ir Kalėdas gruodžio 24–26 dienomis atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė;
12) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. poriniais metais, Naujuosius Metus gruodžio 31 dieną ir po jų einančių metų sausio 1 dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė;
13) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Velykas (Velykų sekmadienis ir pirmadienis – kilnojamoji data) atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė;
14) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi bendravimo metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais;
15) motina R. Š. neturi teisės su sūnumi K. Š. išvykti gyventi į užsienį be tėvo D. M. raštiško sutikimo;
16)motina R. Š. užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu D. M. telefonu ir (ar) kitomis priemonėmis dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko ir tvarkos;
17) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku;
18) tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute;
19) pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;
20) tiek motina R. Š., tiek tėvas D. M. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi K. Š., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
Priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 240 (du šimtus keturiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečio sūnaus K. M. išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1585,45 (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-1087-1094/2020, 2019 m. liepos 30 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.