Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.14.; 1.1.13; 1.2.3.1.2.3.; 2.1.14.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3

2024 m. gruodžio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-05-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri 2012-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 10 parų areštą; 2) 2013-03-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme; 3) 2015-12-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, 2017-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; 4) 2019-10-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metų 23 dienų laisvės atėmimo bausme; 5) 2020-11-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; 2021-05-27 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Š. 2023 m. spalio 31 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 23.11 val., bute, priklausančiame V. Š., esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto tarp jo ir jo motinos V. Š. metu, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu – suduodamas rankomis ir spirdamas jai į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 36 smūgius, iš kurių 2 smūgius į pilvą, jai griuvus ir dengiantis nuo smūgių, taip iš viso ne mažiau kaip 41 trauminiu poveikiu padarė jai sužalojimus: trauminį žarnų pasaito plyšimą, dešinės pusės III-IX šonkaulių ir kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžius, povoratinklinę kraujosruvą, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvas veide, kairiame petyje, kairėje ir dešinėje krūtyje, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, pilvo srityje, juosmens kairiame šone, dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvą pakaušio dešinėje, muštinę žaizdą kaktoje ties nosies pagrindu, nubrozdinimus ir kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvas abiejų alkūnių ištiesiamajame paviršiuje, ir, V. Š. mirus įvykio vietoje nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę, tokiu būdu nužudė savo motiną V. Š..

2. Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam šis atvejis pirmas gyvenime, jis nesitikėjo prarasti mylimą ir gerbiamą žmogų. Jis dirbo užsienyje ir 2023-08-14 grįžo atostogauti į Lietuvą pas motiną. Žinojo, jog mama turi rūpesčių ir geria. Grįžęs namo, tik pasidėjo daiktus ir išvyko pas draugus. Mama toliau išgėrinėjo, galvojo, kad ji neturi pinigų, nes dar nebuvo pašalpos laikas. Jo darbdavys per kitą asmenį jam turėjo sumokėti atlyginimą, todėl spalio 31 d. jis turėjo eiti pasiimti pinigus, jog sumokėtų mokesčius ir nusipirktų maisto. Apie 8.30 val. išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), ten laukė žmogaus, kuris turėjo perduoti pinigus. Tas žmogus susirgo ir neatėjo, todėl turėjo ateiti 13 val. susitikti su kitu asmeniu. Kadangi laukdamas sušalo, nusprendė pareiti namo ir atsigerti arbatos. Prie namų sutiko kaimyną K., kuris jį pakalbino. Kitų jo kaimynų parodymuose yra daug netiesos ir fantazijos. Parėjęs dar sutiko D. V.. Namų durys buvo užrakintos, todėl suprato, kad mamos nėra namuose. Dar būdamas prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pamatė su dviračiu važiuojantį D. V. anūką ir jo tėvui parašė žinutę, paklausdamas, kada grąžins telefoną, nes pastarasis buvo pasiskolinęs. Parėjęs namo, atsirakino duris, nesitrankė, o D. V. pasakė, jog dėl telefono reikėjo sakyti jai pačiai. Jokio ginčo tarp jų nebuvo. Atsigėręs arbatos, vėl išėjo, susitiko su kitu asmeniu ir pasiėmė savo pinigus. Tada nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir susimokėjo mokesčius. Po to nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir nusipirko drabužių. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko maisto, visą pakuotę (6 vienetus) alaus. Rankos buvo pilnos. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės pėsčiomis parėjo į namus. Grįžęs namo, sutiko kitą kaimynę, N. F. žmoną. Ji pasakė: „va dar vienas parėjo“. Tada suprato, jog mama jau irgi grįžusi. Pro langą matė, kad apie 17 val. grįžo kaimynas N. F.. Susidėjęs maisto produktus, pavalgė ir pasiėmė vieną butelį alaus. Namo grįžusi mama ant jo pradėjo šaukti. Nesuprato, kodėl ji tokia agresyvi. Mama kėlė konfliktą, o jis prašė jo neprovokuoti, nes dėl jos jau buvo sėdėjęs. Giminaičiams buvo sakęs, jog jau pavargo ir paliks mamą likimo valiai, nes ji neprognozuojamas žmogus. Paėmęs už pečių, jis ją du kartus supurtė ir sakė baigti. Tada sėdėjo ir tiek. Tuo metu jis dar neturėjo degtinės. Iš turėto savo alaus vieną stiklinę davė jai, ir ji nutilo. Vėliau pamatė, kad baigėsi alus, cigaretės, sąskaitos papildymas, todėl nusprendė nueiti nusipirkti. Prieš išeidamas matė, jog buvo 19.40 val., o alkoholį parduodavo iki 20 val. Mamai pasakė, kad tegul daro tai, ką nori, jeigu neklauso, bet paskui paprašė, jog niekur neišeitų ir būtų namuose. Palikęs mamą, jis išėjo. Išeidamas jokio kaimyno nesutiko. Parduotuvėje apsipirkęs, grįžo į namus apie 20.30 val. Pirko litrinį butelį degtinės, du bambalius alaus, sąskaitos papildymą, cigarečių, kojinių ir kavos. Grįžęs namo, pamatė, kad mamos nėra, nes durys buvo užrakintos. Duris atsirakinęs, pasidėjo pirkinius. Buvo atsidaręs alaus, degtinės negėrė. Tada atėjo M. V. ir jam atnešė telefoną. M. V. jam nieko nesakė, matė, jog mamos nėra, paliko telefoną ir išėjo. Jis, pasipildęs sąskaitą, naršė internete. Iki jam išeinant į parduotuvę, jokių smūgių mamai nebuvo suduota, nes viską buvo išsišnekėję. Truputį buvo irzlus ir sunerimęs. Grįžusi mama tylėjo. Mamai įpylė 1-2 stikliukus degtinės, ir ji nuėjo gultis. Ant lovos buvo pridėta daug daiktų, todėl priėjęs pasakė, jog mama atiduotų rankinuką, nes ji gulėjo ant paties lovos krašto. Ji atidavė rankinuką, bet vėliau staiga pašoko iš lovos. Jis atsitraukė nuo jos ir atsisėdo. Mama atsisėdo ant paties krašto ir nukrito. Krisdama trenkėsi į praėjimo kampą, kur anksčiau buvo durys. Trenkėsi du kartus. Ji apsivertė, atsigulė ant nugaros ir pradėjo trūkčioti. Jis išsigando ir ją puolė kelti, bet jos svoris buvo didelis, ir ji jam išsinėrė. Jis pradėjo verkti. Užmerkė mamos akis, nuo lovos pasiėmė rankšluostį, kurį padėjo jai po galva, nes iš galvos bėgo kraujas, ir užklojo su užtiesalu nuo jos lovos. Atsikėlęs pamatė, kad jo rankos kruvinos. Jas nusivalė į kažkokį skudurą ir tada nusiplovė. Norėjo išeiti, bet pamatė degtinės butelį, tai jį nukėlė į virtuvę ir išbėgo į lauką. Lauke buvo kaimynas N. F., kurio paprašė, jog iškviestų policiją. Jam pasakė, kad, atrodo, jog čia jis, nes žinojo, kad niekas juo nepatikės, nes anksčiau buvo teistas už smurtinius veiksmus. Kaimynas pasakė, jog persirengs ir ateis. Jis, grįžęs į kambarį, atsisėdo. Buvo apsiraminęs ir bandė skambinti giminaičiams. Tada atėjo N. F. su savo sūnumi ir klausė, ar reikia padėti. Pasakė, kad nebėra ką. Tada kaimynas ir jo sūnus išėjo, atvyko policijos pareigūnai. Jis pareigūnams nesipriešino. Jie atvyko su filmavimo kameromis. Turi būti užfiksuota, jog iš to streso sulaikymo kameroje jis trenkė, nes buvo filmuojamas. Mamą papurtė porą kartų dar iki ėjimo į parduotuvę. Smūgių nesudavė. Kažkoks pareigūnas areštinėje jam pasakė, kad prisipažintų, nes tada gaus mažesnę bausmę, bet jam reikėjo kelių mėnesių, jog viską pradėtų prisiminti. Tik susitikęs su advokatu, viską pradėjo pasakoti. Pirmoje apklausoje, kuri vyko lapkričio 7 d., nedavė teisingų parodymų. Lapkričio 1 d. atsisakė duoti parodymus, nes buvo išgėręs ir negalėjo susivokti, negalėjo miegoti, nieko atsiminti. Apklausoje gailėjosi dėl to, kad negalėjo išgelbėti mamos. Negalėjo išgelbėti, nes nesuprato, jog jai reikėjo pagalbos. Kai mama nukrito nuo lovos krašto ir atsitrenkė į durų staktą (arką), buvo daug kraujo, ir jis išsigando. Ji susitrenkė dešinės pusės kaktą. Iki to nukritimo sužalojimų ant jos kūno nematė. Jai grįžus, jis nuo jos stengėsi atsitraukti. Mama nukrito tuo metu, kai jis jau gėrė parsineštą degtinę, tada mama niekur nebebuvo išėjusi. Susitrenkusi kaktą, mama gulėjo kniūbsčia ir pradėjo verstis. Persivertė ant kairio šono ir atsigulė ant nugaros, taip liko gulėti, kol ji buvo rasta. Daugiau jokių nukritimų nebebuvo. Tada jis išėjo kviesti pagalbą. Supranta, jog išvadoje nurodyta, kad buvo suduota ne mažiau 36 smūgių. Nežino, kaip atsirado tie sužalojimai. Sužalojimų nematė, nes mama visą laiką buvo apsirengusi. Antros apklausos, vykusios lapkričio 7 d., metu jis buvo streso ir šoko būsenoje, praradęs artimąjį. Kriminalistai jį nusivežė ir pasakė prisipažinti, nes gaus mažesnę bausmę. Jis jautėsi blogai ir save buvo nuteikęs, jog taip pasielgė jis. Tik atsigavęs, po kiek laiko viską prisiminė. Jeigu būtų sudavęs tiek smūgių, tai kaimynai viską būtų girdėję. Sužalojimą matė tik ant mamos kaktos. Kaip atsirado kiti sužalojimai, negali pasakyti. Jis nepasitiki nei vienu kaimynu, bet kaimynams pasakė: „aš užlenkiau mamą“, nes žinojo, kad vis tiek kaltins jį. Jis pats nekvietė greitosios pagalbos, nes išsigando ir ją puolė kelti. Jis ją kėlė už pažastų ir norėjo įkelti į lovą, bet ji nieko nebesakė ir nutilo. Kol ją kėlė, galėjo atsirasti kelios mėlynės. Ją pakėlė už pažastų, bet jos nepavyko įkelti į lovą. Jam ją bekeliant, išsinėrė rūbai – žalias golfas ir dar kažkas. Mama liko gulėti su rausva marga palaidine ir „Puma“ treningo kelnėmis. Lapkričio 7 d. parodymai atsirado, nes jis pabijojo, kad visa kaltė bus suversta jam. Pirmos apklausos metu nedavė parodymų, nes niekuo nepasitikėjo. Antrais parodymais save apkalbėjo ir dabar jų atsisako. Tada parodymus davė iš baimės, nes bijojo atsakomybės. Iki šio įvykio likus 2 savaitėms, jis vartojo narkotines medžiagas. Įvykio dieną narkotinių medžiagų ar vaistų nevartojo. Įvykio metu buvo išgėręs 4 butelius alaus. Prieš 2-3 dienas buvo gėręs vaistų, nes skaudėjo inkstus. Kai mama grįžo namo, jis į ją nekreipė dėmesio, nežino, ar buvo dėmių ant veido. Mama jam nesakė, jog ją kažkas sumušė. Jis matė tik tiek, kaip mama iškrito iš lovos ir atsitrenkė į staktą. Jis jai nesudavė, nespyrė. Kai mama sėdėjo ant lovos krašto ir nukrito, buvo 22.40 val. Grįžusi mama išgėrė 1-2 stikliukus degtinės. Atsigulusi ji šalia savęs pasidėjo savo rankinuką. Rankinuką ji jam atidavė gražiuoju. Rankinuką kažkiek tempė ir pasakė, kad niekas jo neatims, tada ji jį paleido. Jis mamai nesudavė, atsisako ankstesnių parodymų. Mamai pasakė, jog padės rankinuką ir jį atiduos rytoj, kai važiuos pas pusseserę. Policijos pareigūnams pasakė, kad stūmė mamą, bet taip sakė, nes nepasitikėjo ir buvo šoko būsenoje. Kai jis diskutavo su mama, pokalbį galėjo girdėti kaimynai, nes balso tonas buvo pakeltas. Keldamas mamą, išsikruvino rankas. Tada atsisėdo ant lovos ir bandė nusivalyti rankas, bet negerai nusivalė, todėl nuėjo nusiplauti. Jo rankos nebuvo sužalotos. Dešinę ranką susižalojo komisariate. Jo santykiai su kaimynais buvo įtempti. Mama sirgo sunkia liga ir konfliktuodavo su kaimynais. Jis iš užsienio grįžo dėl to, nes kaimynai pasakė, jog mama daro nesąmones. Mamai ant veido sužalojimų nebūdavo, ji miegodavo su rūbais, tai gal ir būdavo kažkokių sužalojimų ant kūno, bet jų nematydavo. Kažkada sakė, jog buvo užpulta kažkokio K.. Mama namo grįžo gal apie 21.30 val., ir tada jis jai įpylė degtinės. Kai ji grįžo, į laikrodį nežiūrėjo. Jis buvo grįžęs prieš 21 val., nes nuo namų iki parduotuvės reikia eiti apie 20 min. Grįžusi mama pati nusivilko striukę ir niekuo nesiskundė. Ji grįžusi po namus nevaikščiojo, tik sėdėjo ir tylėjo. Pati sugalvojo eiti atsigulti. Pati atsisėdo ir nukrito. Jis neperskaitė lapkričio 7 d. protokolo. Jis galvojo, jog jį nuteis, visų bijojo, todėl ir pasirašė ant protokolo, bet tai tebuvo jo iliuzija. Gynėjas protokolą skaitė. Pastabų dėl protokolo neišsakė. Įvykio aplinkybes pradėjo atsiminti kalėjime, lankydamas anoniminių alkoholikų kursus. Viską prisiminti pradėjo vasario mėnesį, nes iki tol buvo patyręs šoką. Nežino, kaip specialistas nustatė sužalojimus. Mamai kraujas bėgo tik iš kaktos. Kitur ištiškusio kraujo nematė. Gal mama kosėdama išspjovė kraujo. Nuo staktos iki lovos yra 50-60 cm atstumas.

3. Liudytojas N. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo kaimynas. Jie nėra susipykę. Žino, kodėl yra kviečiamas kaip liudytojas. Vakare išėjęs parūkyti pastebėjo, jog pas kaltinamąjį atidarytos lauko durys, dega nedidelė šviesa. Kol jis rūkė, A. Š. paprašė iškviesti policiją. Nekreipė dėmesio, kol nepasakė, kad jo motina nebegyva. Kai A. Š. tai pakartojo kelis kartus, jis grįžo namo, apsirengė ir užlipo pasižiūrėti. Jam atėjus, A. Š. sėdėjo, o mama gulėjo. Vizualiai pažiūrėjęs suprato, jog mama negyva. A. Š. paprašė iškviesti policiją, ir jis tą padarė, nusileidęs laukė, kol atvyks pareigūnai. Viskas vyko spalio 31 d. vakare. Parūkyti ėjo apie 10.30 val., gal 11.30 val. nakties. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). A. Š. gyvena antrame aukšte, koridoriuje pro atidarytas jo buto duris matėsi krentanti šviesa. Jam išėjus į lauką, A. Š. pasakė, kad iškviestų policiją. Jautėsi, kad jis buvo neblaivus, todėl pasakė, jog pats išsikviestų. Iš karto į viršų pas jį neužlipo. A. Š. kelis kartus pakartojo, jog nebėra mamos, jog mama užgeso. Tada jis nuėjo į savo namus persirengti, o po to pakilo į viršų. Iki to laiko triukšmo bute negirdėjo, nes A. Š. gyvena ne virš jo. Tą vakarą nieko negirdėjo. Persirengęs į butą nuėjo vienas. Policijai skambino iš savo telefono. Prašydamas iškviesti policiją, A. Š. pirmiausia pasakė, kad užlenkė motiną, paskui, jog mama užgeso, dar po to, kad atėjo ir tokią rado, jog apsipyko. Jis A. Š. neklausė, kaip viskas įvyko. Jam atėjus, mama gulėjo prie lovos, atrodo, buvo užklota pledu. Kairėje pusėje nuo smilkinio link žando buvo nubėgęs ir sudžiūvęs kraujas. Apie kitus sužalojimus nežino, nes jos nevartė ir neapžiūrinėjo. Tuo metu A. Š. sėdėjo, žiūrėjo į telefoną, sakė, kad reikia pranešti giminėms. Kiek žino, A. Š. turėjo tetą, mamos sesę. Santykiai tarp A. Š. ir mamos, kol kaltinamasis buvo blaivus, buvo normalūs, o išgėrus - nenormalūs. Kiek matė, A. Š., grįžęs iš užsienio, 2-3 mėnesius alkoholio nevartojo. O mama, jei vaistų negerdavo, alkoholį pavartodavo. A. Š. su mama tarpusavyje pykdavosi. Jis atėjęs suprato, jog A. Š. mama negyva, iš karto kvietė policiją. Atrodo, mirusiosios akys buvo užmerktos, negali pasakyti, ar A. Š. sakė, kas jas užmerkė. Gali būti, kad apklausoje sakė, jog pats A. Š. motinai užmerkė akis. Jau praėjo daug laiko ir nebepamena. A. Š. pasakė, kad „užlenkė“ motiną, jam užlipus į viršų, A. Š. pasakė, jog mamą tokią rado, nes buvo išėjęs parsinešti alkoholio. Paskui pasakė, kad mama tokia parėjo. Buvo kelios versijos, negali pasakyti, kuri yra tikroji. Jo žmona matė, jog A. Š. buvo nuėjęs parsinešti alaus, tuo metu jis buvo darbe, tai galėjo būti iki 16.30 val. Kad jie kažkur būtų išėję vėliau, nematė. Tą vakarą iš viso nematė nei jų vaikštančių, nei pas juos ateinančių asmenų. Nėra matęs, kad jų namuose kažkas lankytųsi. Grįžęs iš darbo ir rūkydamas negirdėjo, jog A. Š. pyktųsi su mama. Nežino, ar tą pačią dieną, bet girdėjo, kaip A. Š. kaltino motiną, kad sugriovė jam gyvenimą, dėl to jis neturi draugų. Dėl ankstesnių smurtinių konfliktų nieko negali pasakyti, nes A. Š. mamos „mėlynos“ niekada nėra matęs. Iki to įvykio paskutinį kartą ją matė prieš 2 savaites. Ji buvo psichiškai ligota, o fizinių sužalojimų nėra matęs. Anksčiau taip pat nėra matęs jos sužalojimų. Jo sūnus kartu su juo rūkė apačioje, sūnui pasakė, kad į viršų neliptų. Negali pasakyti, ar jis buvo užėjęs į butą. Policijos laukė apie 5-8 minutes. Tuo metu A. Š. visą laiką sėdėjo ir krapštėsi telefone. Jis nežino, kodėl A. Š. pats neišsikvietė policijos, tik sakė, jog reikia pranešti giminėms. Jam atėjus į butą, kitų asmenų nebuvo. Bute ant stalo stovėjo bambalis alaus. Taurių ar girtavimo ženklų su kitais asmenimis nepastebėjo. A. Š. mama negrįždavo namo su draugais ar kompanija. Mieste ji būdavo viena. Kol ji vartodavo vaistus, kažkiek būdavo adekvati. Jis vengdavo su ja bendrauti. Pas A. Š. atvykstančių draugų jis nematė. Neatsimena, kad jis kažką būtų parsivedęs į namus. Vakarais nematydavo atvykstančių žmonių, o dienomis nebūdavo namie, nes dirbo. Su A. Š. tiesiog pasisveikindavo. Kai reikėdavo, jis padėdavo, yra padėjęs su malkomis. Jo mamos vengdavo. A. Š., būdamas blaivus, buvo uždaras. Pykčių ar įtampos tarp jų nebuvo. Jam atėjus į butą, A. Š. buvo ramus. Jis nebuvo panikoje, tiesiog suvokė, kas įvyko su motina, visą laiką žiūrėjo į telefoną, sakydamas, jog reikia pranešti giminėms. Jis nebuvo agresyvus, neverkė, atrodė taip, kaip visada. A. Š. buvo apsvaigęs, iš patirties suprato, kad jis tikrai buvo išgėręs ne bokalą alaus. Iš veido matėsi, jog gana stipriai buvo išgėręs. A. Š. neapžiūrinėjo, nežino, ar buvo kažkokių dėmių ant jo rankų ar drabužių. Tiesiog buvo stalas, bambalis ir gulėjo mirusioji. Pamatęs, kad ji negyva, iškvietė policiją ir išėjo į lauką, viduje nebuvo. Grumtynėms bute nebuvo daug vietos. Į įvykį atvyko 2 pareigūnai ir operatorius. Pareigūnams A. Š. sakė tą patį, kaip ir jam, jog „užlenkė“ mamą, kad mama mirė, kad tokią ją rado, tokia ji parėjo. A. Š. įvykio nekomentavo, tik telefone ieškojo giminių ir visą laiką sėdėjo ant kėdės. Rūkydamas lauke jis kalbėjo su savo sūnumi ir pas A. Š. į butą atėjo pats, nes jį pašaukė. A. Š. nebuvo atsikėlęs, visą laiką sėdėjo ant kėdės arba lovos. Nuo to laiko, kai jį pašaukė, iki kol iškvietė pareigūnus, praėjo 5-7 min. Pareigūnai atvyko irgi per panašų laiko tarpą.

4. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Š. pažįsta, jis yra jo kaimynas. Žino, jog teisme jis atsidūrė dėl savo motinos nužudymo. Apie šį įvykį žino minimaliai, nes tuo metu jo namie nebuvo. Jis buvo išvažiavęs su draugais. A. Š. jam buvo paskolinęs telefoną. Ko gero, A. Š. išgėrė ir pradėjo reikalauti to telefono, o tuo metu jis buvo už (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad telefoną atneš vakare. Vakare grįžęs jam telefoną atidavė ir parėjo namo. Parėjęs nuėjo miegoti, o po dviejų valandų į duris pradėjo belstis policija, pasakė, jog įvyko įvykis su motina. Jis pats nieko nematė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o A. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Jų butų durys yra šalia. A. Š. jo telefoną atnešė tą pačią dieną, kai pas jį beldėsi policija. Gali būti, kad kaltinime nurodytą dieną. A. Š. telefono prašė ne jo asmeniškai, o per jo močiutę, išgėręs rėkė močiutei už sienos ir reikalavo to telefono. Močiutė jam perdavė, jog A. Š. reikalauja telefono, todėl vakare grįžęs jį grąžino. Grąžinti telefoną ėjo tarp 20-22 val. Jis tiesiog atsidarė kaimyno duris, įėjo į jo kambarį, padėjo telefoną ir išėjo. Jis ant A. Š. buvo supykęs ir su juo nieko nekalbėjo. A. Š. kambaryje buvo vienas ir sėdėjo prie telefono. Tame bute yra tik vienas kambarys ir virtuvėlė. Tuo momentu, kai padavė telefoną, A. Š. motinos nebuvo, nes jis pats vienas buvo kambaryje. Jis su juo nekalbėjo, nes abu buvo susinervinę. Jam atėjus, nesimatė, kad buvo vakarėlis, jog būtų girtaujama, kaimynas tik ramiai sėdėjo. Nežino, ar jis šūkavo vienas pats. Jis pats negirdėjo, kad būtų šūkaujama iš jo buto. Močiutė turėjo girdėti šūksnius, nes jos kambarys yra priešais A. Š. butą, ir viskas labai aiškiai girdisi. Jam atėjus, A. Š. buvo išgėręs labai daug, tai matėsi iš jo akių. Atidavęs telefoną, jis ėjo miegoti. Jį pažadino į duris pasibeldusi policija. Jie atvyko norėdami paklausti, ar kažką žino apie įvykį, bet jie ką tik buvo atsibudę ir nieko nesuprato. Jo močiutė girdėjo, kaip A. Š. pradėjo baubti, o tada atvažiavo policija. A. Š. su motina sutardavo normaliai, bet, kai abu išgerdavo, būdavo kivirčų. Pats asmeniškai jų kivirčų negirdėjo, nes dažnai nebūna namie, daug ką jam papasakojo močiutė. Tą įvykio dieną A. Š. motinos nematė. Asmeniškai jis smurto tarp A. Š. ir jo motinos nepastebėjo. Nematė ir sužalotos A. Š. motinos. Jo močiutė yra pasakojusi, kad ėjo skirti A. Š. ir jo motinos. A. Š. keldavo ranką, bet ir motina keldavo balsą. Atvykus policijai, A. Š. nematė. Pakalbėjęs su policija, ėjo miegoti. Negirdėjo, ką po įvykio pasakojo A. Š.. Prieš atiduodamas telefoną, užsuko į namus, telefone atjungė paskyras, tada nuėjo pas A. Š.. Pas jį bute užtruko kelias sekundes, užėjo, ant stalo padėjo telefoną ir išėjo. Kaimynas jį atėjusį pamatė, nes skersai pažiūrėjo, bet nei žodžio nesakė. Jų bute buvo virtuvė ir toks antras nesutvarkytas kambarėlis. Jam susidarė įspūdis, kad virtuvė buvo tuščia. A. Š. sėdėjo ant „pufo“ ir per telefoną klausėsi muzikos. Iš akių žvilgsnio jis atrodė piktas ir išgėręs. Su A. Š. bendravo tik kaip kaimynai, bet draugai nebuvo. Jis pats laikinai neturėjo telefono, todėl jį pasiskolino iš A. Š.. Telefoną buvo pasiskolinęs prieš savaitę iki šio įvykio. Jam atėjus, viskas kambaryje buvo tvarkingai. Kaimynė V. Š. retai kada būdavo namie, dažnai išeidavo į miestą. Pas juos namie niekas nesilankydavo, išgertuvės nevykdavo. Dažniau jie patys išeidavo išgerti iš namų. A. Š. išgėrus, kažkas buvo blogai su jo psichika. Buvo nervingas, agresyvus, ant kažko išsiliedavo. Kai jis gerdavo, būdavo neadekvatus. Atėjęs į A. Š. namus, po juos nesidairė, jo motinos galėjo ir nematyti. Kambaryje užtruko 15 sekundžių, jo motinos galėjo nepastebėti.

5. Liudytoja D. S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, kodėl yra pakviesta kaip liudytoja. Apie patį įvykį nieko negali pasakyti, nes jie miegojo, juos pažadino atvažiavę pareigūnai, su jais bekalbant, atvažiavo antras ekipažas, pareigūnams einant į viršų, girdėjo tokius žodžius, kad „užverčiau ar užlenkiau motiną“. Daugiau jie nieko nebematė, nes užsidarė duris. Ji gali papasakoti, kas vykdavo anksčiau, o apie įvykį nieko nežino. Visą tą dieną A. Š. buvo labai neramus, vis išeidavo ir pareidavo. Gal 18 val. jai trūko kantrybė, nes jis pradėjo belsti jai į sieną ir trypti kojomis. Ji nuėjo pas jį, buto durys buvo atidarytos, o jis sėdėjo ant fotelio. Ji klausė, kas atsitiko, kodėl taip daužosi. Jai atėjus, A. Š. apie savo motiną nekalbėjo. Pirmiausia, jis pasakė, jog kaimynas negrąžino pinigų už darbą, o paskui, kad M. V. turi atiduoti telefoną. Tuo metu M. V. nebuvo namie, tai ji su juo susisiekė, vakare grįžęs jis telefoną atidavė A. Š.. Kai ji ėjo raminti A. Š., jo būsena buvo tokia, jog akys pabalusios, bet jai jis nieko blogo nedarė ir nesakė. Tuo metu motinos namie nebuvo, jis sėdėjo vienas pats. Nežino, kada motina grįžo į namus. Po to, kai M. V. atidavė telefoną, ji įsijungė televizorių, po žinių, apie 9.30 val. nuėjo miegoti. Tada naktį juos pažadino pareigūnai. Žodžius „užlenkiau motiną“ pasakė A. Š.. Kaimynas N. F. sakė, kad A. Š. jo prašė iškviesti policiją ir taip pat pakartojo žodžius „užlenkiau motiną“. Ji ten gyvena 14 metų ir žino, kas vyksta. Ten pastoviai vykdavo girtuokliavimas, o prisigėrus muštynės. Čia buvo laiko klausimas, kada tai įvyks. Kol A. Š. būdavo blaivus, viskas buvo gerai, jie nesipykdavo. Motina irgi labai daug gerdavo, kas rytą jau prieš 10 val. eidavo pirkti alkoholio, ji gerdavo kaimynystėje pas du vyrukus, o kai pareidavo, pastoviai koliodavo. Ji ir jos vos nenudūrė su peiliu, gerai, jog anūkas buvo ir jai padėjo. Su muštynėmis būdavo visaip, bet ir ji pati buvo labai agresyvi, buvo praskėlusi kaimynui galvą, jai buvo suplėšiusi drabužius. Abu jie buvo tokie pat, ir dėl to kildavo muštynės. Ji pati yra ėjusi gelbėti A. Š. motinos, nes ji labai klykdavo. Kartą naktį yra įėjusi į butą, o A. Š. užgulęs mušė motiną. Išgėręs jis buvo labai agresyvus, eidavo link muštynių. Jei jis pasikviesdavo draugų, tai tos išgertuvės baigdavosi taip, kad išmesdavo draugus už durų ir juos daužydavo. Įvykio dieną ji su sūnumi V. Š. matė apie 9.45 val., nes dar aptarė, jog tuoj atidarys parduotuvę, ir ji jau eina pirkti alkoholio. Ji atrodė normaliai, sumušta nebuvo. Daugiau tą dieną jos nebematė ir negirdėjo, kaip ji grįžo namo. Tą dieną ji asmeniškai nematė, kada išėjo A. Š., bet kaimynai sakė, jog jis visą laiką lakstė į parduotuvę. Tą dieną prieš 18 val. nuėjo raminti A. Š.. Namuose jis buvo vienas ir sėdėjo savo fotelyje. Tuo metu jis jau buvo neblaivus, perbalusiomis akimis. Po to karto daugiau į jo butą nėjo. Pas A. Š. ant stalo buvo pridėta butelių, maisto, bet jis sėdėjo ne prie stalo, o fotelyje. Dieną, apie 12 val. ji girdėjo, kaip A. Š. šaukė ant savo motinos. Kai tik motina grįždavo, jie pradėdavo pyktis. Vėliau ji negirdėjo, kad A. Š. šauktų ant motinos. Kai atvyko policija, girdėjo, jog A. Š. savo bute verkė, tada atvažiavo kitas ekipažas, ir jie užsidarė duris. Jie nuėjo miegoti prieš 22 val., girdėjosi triukšmas, bet negali pasakyti, ar šaukė kartu su motina, ar ne. Mušama motina visada labai stipriai pradėdavo šaukti, todėl šiuo atveju turėjo kažką padaryti greitai, nes jos šaukiant negirdėjo. Kai buvo apklausta tyrėjų, aplinkybes apie įvykį prisiminė geriau. Pareigūnams nieko neišgalvojo ir sakė teisybę. Jokio svetimo balso iš jų buto negirdėjo. Atvykus pareigūnams, A. Š. nebematė, jo motinos kūno taip pat nematė.

6. Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta salėje esančio asmens. Kiek pamena, tarnybos metu iš budėtojo gavo pranešimą, jog sūnus nužudė motiną. Jiems atvykus, įvykio vietoje jau buvo du pareigūnai, kurie atliko pirminius veiksmus. Jiems persakė pirminę informaciją ir išvyko, o ji su kolega A. B. pasiliko. Kolega pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jie apėjo namo kaimynus, bet neprisimena, ką kaimynai liudijo. Jie klausė, ar kaimynai girdėjo triukšmą, kokia šeima gyvena tame bute. Jie sulaukė ekspertų. Po to grįžo į komisariatą. Kolega areštinėje arba sulaikymo patalpoje bendravo su kaltinamuoju. Ji buvo šalia, bet negirdėjo, apie ką jie kalbėjo. Kai jie atvyko, kaltinamasis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, todėl su juo nebendravo. Ji buvo priėjusi prie tarnybinio automobilio, bet nematė, ar kaltinamasis buvo sužalotas. Nefiksavo aplinkybių, jog jis būtų susižalojęs tarnybiniame automobilyje. Neprisimena, kokias aplinkybes, kurios užrašytos tarnybiniame pranešime, nurodė kaltinamasis, bet tuo metu visas aplinkybes ji prisiminė geriau ir aplinkybes nurodė teisingai. Kiek pamena, budėtojas pranešė, kad yra nužudymas. Tarnybinis pranešimas turėjo būti surašytas įvykio metu, ir visa jame nurodyta informacija buvo surinkta įvykio vietoje. Kaltinamąjį matė tik automobilyje iš išorės, nes jis jau buvo sulaikytas. Daugiau jo niekur nematė. Ji buvo nuėjusi į įvykio vietą. Matė, jog moteris gulėjo tarp stalo ir sofos-lovos. Sofa buvo sulenkta, o moteris gulėjo ant nugaros. Ji buvo su smurto žymėmis. Ekspertai, dirbę įvykio vietoje, ėmė antspaudus nuo sienų, ant sienų buvo kraujo pėdsakų. Su kaimynais kalbėjo tik atvykę, bet, ką jie liudijo, nepasakys.

7. Liudytoja T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, kodėl ji yra kviečiama. A. Š. jai girdėtas, nes su juo turėjo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. Su juo yra vykdžiusi apklausą areštinėje ir vieną kartą kalėjime. Pirminės apklausos metu kaltinamasis parodymų nedavė, o antrą kartą jis pats norėjo duoti parodymus. Ji gavo skambutį iš areštinės, jog jis nori duoti parodymus, ir po kelių dienų atvažiavo jų užrašyti. Abu kartus dalyvavo gynėjas. Antros apklausos metu kaltinamasis pirmiausia pats papasakojo aplinkybes, o paskui ji uždavė tikslinamuosius klausimus. Po apklausos protokolo surašymo protokolą jis perskaitė. Ji visada pirma užrašo apklausą ir ją garsiai perskaito, kad proceso dalyviai ją galėtų pataisyti ar papildyti, ir tada duoda perskaityti patiems, o kai jau nebėra papildymų, ją duoda pasirašyti. Gynėjas apklausos protokolą taip pat perskaitė. Kai pati skaitė apklausą, buvo patikslinimų, ir ji juos pataisė, o kai skaitė popierinę apklausą, patikslinimų, atrodo, nebebuvo. Jei būtų buvę pastabų, jos būtų surašytos pačiame protokole. Po pasirašymo pastabos būtų fiksuotos papildoma apklausa, bet šiuo atveju pastabų nebebuvo. Apklausos metu asmuo jautėsi pakankamai normaliai, viską pasakojo labai nuosekliai, smulkmeniškai, ir jo parodymai jai nekėlė jokios abejonės dėl jų tikrumo. Gal to jaudulio kažkiek buvo, bet neypatingai, viskas vyko sklandžiai. Pirmoje apklausoje asmuo atsisakė duoti parodymus, nes blogai jautėsi, todėl apklausą nukėlė kitam kartui. Antroje apklausoje pasakymo, kad jis yra šoko, streso būsenoje, nebuvo. Atrodo, A. Š. sakė, jog jis ketina pasikarti, ir dėl to areštinei buvo surašyta tarnybinė informacija. Nepamena, ar jis taip nurodė pirmos apklausos metu, kai atsisakė duoti parodymus. Motyvavo tuo, jog blogai jaučiasi, jaučia stresą. Antroje apklausoje jo būsena skyrėsi, nes jis buvo žymiai ramesnis. Jis neišsakė, kad kažką norėtų padaryti prieš save, buvo pauzės, apmąstymai, buvo sunku atsiminti kai kurias detales. Antroje apklausoje jis neverkė ir elgėsi gana ramiai. Jokių įtikinėjimų, aiškinimų, kokio pobūdžio parodymus duoti ar prisipažinti iš jos nebuvo. Apklausoje dalyvavo ji ir gynėjas, kitų asmenų patalpoje nebuvo. Tyrimo metu su A. Š. bendravo kiti pareigūnai, atrodo, kiti pareigūnai galėjo paimti DNR mėginius ir pirštų antspaudus. Parodymų patikrinimas vietoje nebuvo atliekamas, nes jis nesutiko. Ji įteikė pranešimus apie įtarimą. Į parodymų patikrinimą vietoje A. Š. nevyko, nes nurodė, jog jam sunku vykti į įvykio vietą. Visas aplinkybes, kurias nurodė kaltinamasis, ji užfiksavo apklausos protokole. Neatsimena, kad būtų nurodęs, jog mama pati nukrito. Kad jis mamą kėlė, atrodo, sakė, bet ji tai ir užrašė protokole.

8. Liudytojas G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas kaip liudytojas, gavo A kategorijos iškvietimą, nes žmogus pasisakė, jog užmušė savo mamą. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko kaimynas, kuris ir pasakė, kad viršuje yra kūnas ir įtariamasis. Užlipęs į viršų, pastebėjo moters sūnų ir moters lavoną su akivaizdžiomis smurto žymėmis, apie tai informavo budėtojus ir sulaukė medikų. Aiškinantis aplinkybes, paaiškėjo, jog galimai konflikto metu jie susistumdė ar susimušė. Asmuo dažnai keitė parodymus ir aplinkybes apie tai, kas konkrečiai įvyko. Matėsi sumuštas nukentėjusiosios veidas ir kraujas ant jo. Kitų kūno vietų neapžiūrėjo. Kūnas gulėjo ant žemės prie lovos. Patalpa buvo labai maža. Neatsimena, ką įtariamasis aiškino, kaip kūnas atidūrė ant žemės, tik vieną iš versijų sakė, jog buvo konfliktas. Pranešimą gavo, kad kaimynas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, jog pas jį atėjo žmogus ir pasakė, kad užmušė mamą. Su tuo kaimynu bendravo, tas žmogus papasakojo, jog buvo namie, kai pas jį atėjo kaimynas, kuris pasakė, kad užmušė mamą. Jis nuėjo į viršų, pamatė gulintį kūną, išsigando ir iškvietė policiją. Sakė, jog tame bute dažnai vyksta konfliktai ir tą pačią įvykio dieną taip pat girdėjo konfliktų garsus. Smulkiai nepasakojo, kiek tą dieną vyko konfliktų, sakė tik tai, kad visą dieną girdėjosi triukšmas. Įtariamasis kaip vieną iš versijų sakė, jog pati moteris dėl girtumo krito, kita versija, kad ji grįžo iš parduotuvės jau sumušta. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, bet nesielgė agresyviai, vykdė jų nurodymus. A. Š. aiškino, jog motina krito ir galvą trinktelėjo į lovos galą. Nepasakys, ar buvo aštrūs lovos kampai. Įėjus į patalpą, įtariamasis buvo prie stalo, netoliese prie kūno. Kai įvykio vietoje išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes, asmenį nuvedė į automobilį. Kiek pamena, įvykio vietoje jis nerodė vietos, kur mama galėjo atsitrenkti. Kūnas buvo pridengtas iki kaklo, o veidas liko atviras. Įtariamojo rankas apžiūrėjo, bet reikšmingų žaizdų nematė. Moters kūno nelietė. Įtariamasis kėlė daug versijų ir, kiek pamena, minėjo, jog mama sumušta grįžo iš parduotuvės, kad pati krito ir susižalojo, buvo ir dar kelios versijos. Jis buvo pasakęs, jog įvyko grumtynės, bet nedetalizavo, kad būtent jis galėjo nužudyti mamą. Sakė, jog po grumtynių mama nukrito ant žemės ir nebeatsikėlė. Konkrečių žodžių, kad užmušė mamą, nesakė, bet buvo žodžiai: „čia mano darbas“. Apžiūrėjęs asmens rankas, jis nepastebėjo, kad asmens rankos būtų sužalotos. Jis asmeniui surakino rankas, nuvedė į automobilį ir pristatė į komisariatą. Neužfiksavo tokio momento, jog asmuo policijos automobilyje ar sulaikymo vietoje kažkur būtų trenkęs ranka. Neatsimena, ar jo rankos buvo kruvinos, bet, ko gero, nebuvo. Matė nukentėjusiosios sumuštą, kruviną veidą, bet akivaizdžių smulkių sužalojimų nepasakys. Kambaryje stalai ir lovos nebuvo išvartytos, bet buvo bendra netvarka, matėsi, kad buvo vartotas alkoholis. Negali atsakyti, ar matė moters rankas. Į laikino sulaikymo patalpas Purienų g. įtariamąjį vežė jis. Agresyvių veiksmų iš jo pusės nebuvo, jis vykdė jų reikalavimus ir savęs susižaloti nebandė. Nepasakys dėl kaltinamojo rūbų tvarkingumo, ar jie buvo suplyšę ar ne, o kraujo dėmių nepastebėjo.

9. Specialistas Jurgis Sakalas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina byloje pateiktą išvadą Nr. M 570/2023 (04). Pirminėje išvadoje nurodyta, jog V. B. padarytas trauminis žarnų pasaito plyšimas, dešinės pusės III-IX šonkaulių ir kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžiai, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kaktoje, kairės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos veide, pakaušio dešinėje pusėje, kairiame petyje, kairėje ir dešinėje krūtyje, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, pilvo srityje, juosmens kairiame šone, dešiniame ir kairiame žaste, abiejose alkūnėse, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, nubrozdinimai kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje. Šie sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais keleto valandų bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę, gyvybei pavojingą būseną, pasibaigusią mirtimi. Tokiems sužalojimams padaryti iš viso reikėjo 41 trauminio poveikio. Mirtį sukėlusiems sužalojimams padaryti reikėjo 2 smūgių į pilvo sritį. Šių sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Sužalojimai yra vienodo senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku. Šie sužalojimai nėra būdingi keliant ar tempiant nukentėjusios kūną už pažastų. Nukentėjusioji po tokių sužalojimų negalėjo grįžti iš miesto, nusirengti, sėdėti, nes jai būtų buvę sunku. Ji tik galėjo pajudėti vietoje arba šaukti. Esant daugybiniams abiejų pusių krūtinės šonkaulių lūžiams, bet kokie judesiai būtų skausmingi ir trukdytų judėjimui. Abejotina galimybė nukentėjusiajam daryti staigius judesius, nes bet kokie judesiai turėjo sukelti krūtinės skausmą ir riboti judrumą. Tai, kad mirtį sukėlė du smūgiai, nurodo tai, jog buvo rastos dvi grupės žarnų pasaito plyšimo ir į pilvo sritį buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių, nes buvo rasta kraujosruvų pilvo sienos kairėje ir dešinėje pusėse. Šonkauliai lūžo atskirais smūgiais. Iš turimų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji, kai buvo suduoti mirtini smūgiai. Padaryti sužalojimai yra vienodo senumo, todėl negalima nurodyti jų eiliškumo. Mėlynės ant nukentėjusiosios rankų galėjo būti padarytos kovos ar savigynos metu. Sužalojimų lokalizacija kojose ir rankose yra būdinga kovai ir savigynai. Negali nurodyti, ar nukentėjusioji įvykio metu galėjo šaukti, bet kol neteko sąmonės dėl žarnų pasaito plyšimo ji galėjo šaukti ir judinti galūnes. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, bet konkretaus įrankio negali nurodyti. Negali atsakyti, ar ant kaltinamojo kūno galėjo likti žymių. Visi trauminiai poveikiai yra nuo kontakto su bukais ir kietais daiktais ar paviršiais. Vieno smūgio metu gali atsirasti keli trauminiai poveikiai.

10. Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad V. Š. ir jos sūnų A. Š. pažįsta virš 30 metų. Su A. Š. visiškai nebendravo ir nebendrauja. Su V. Š. dažnai bendraudavo, ji ateidavo pas jį į svečius. 2023-10-31 apie 13.00 val. pas jį buvo atėjusi V. Š.. Nesuprato, ko ji pas jį tada buvo atėjusi, to negalėdavo suprasti, nes ji sirgo šizofrenija. Tada ji, pas jį atėjusi, tiesiog sėdėjo, tylėjo ir žiūrėjo televizorių. Buvo blaivi, bent jam taip atrodė. Kartu jie alkoholio nevartojo. Bet alkoholį ji kartais vartodavo. Pas jį ji išbuvo gal valandą ar pusantros ir tiesiog išėjo. Nieko nesakė, nei kur eis, nei ką veiks. Ji dėl savo ligos tiesiog visur vaikštinėdavo ir tiek, matyt, net pati nesuprasdama kodėl. Gali pasakyti, jog tada V. Š. tikrai nebuvo sumušta, ant jos jokių smurto žymių nebuvo. Tądien V. Š. daugiau pas jį nebuvo atėjusi. V. Š. ateidavo tik pas jį ir kartais dar pas tokį kaimyną R. S.. Daugiau ji neturėjo kur eiti, niekas su ja dėl jos ligos nebendravo ir jos į namus nepriimdavo. Jam V. Š. niekada nebuvo sakiusi, kad sūnus ją muša ar kitaip skriaudžia. Apie sūnų ji iš viso nešnekėdavo, kaip ir sakė, ji beveik iš viso nešnekėdavo, o tik tylėdavo. Jis niekada nėra matęs jos sumuštos. Kadangi V. Š. jis pažinojo labai ilgai, tai gali pasakyti, jog ji iš namų išeidavo tik dienomis, o vakare visada būdavo namuose. Kiek laiko ji jau gyveno su sūnumi, jis nežino, su ja normaliai nepasikalbėdavo dėl jos ligos. Kad V. Š. užmušė jos sūnus, jis sužinojo iš kaimynų kalbų. Jis pats nėra matęs, jog sūnus V. Š. muštų. Jis pas V. Š. namuose niekada nėra buvęs (2 t., b. l. 98-99).

11. Be liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų A. Š. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

11.1. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2023-10-31 23.11 val. buvo gautas skambutis, pranešėjas N. S. nurodė, kad pas jį atėjo kaimynas, kuris prašė iškviesti pagalbą, sakydamas, jog jo mama nebegyva, pranešėjas matė kaimyno mamą, moteris be gyvybės ženklų guli kruvina (1 t., b. l. 4-6).

11.2. 2023-11-01 tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad apie 23.26 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog „pas pranešėją dabar atėjo kaimynas, prašė iškviesti pagalbą, pasakęs, kad jo mama nebegyva, pranešėjas matė kaimyno mamą, moteris be gyvybės ženklų guli kruvina“. Apie 23.36 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau buvo kitas policijos ekipažas ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Nuėjus į namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), bandyta apklausti kaimynus. Pirmame aukšte buto duris, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė K. V. A., kuris paaiškino, kad šiandien vakare, apie 21.00 val. girdėjo triukšmą, vyrišką ir moterišką balsus, jų riksmus. Užlipus į antrą aukštą ir pasibeldus į buto duris, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė M. V., kuris paaiškino, jog šiandien vakare, nuo 20.00 val. ar 21.00 val. girdėjo triukšmą, sklindantį iš šalia gyvenančių kaimynų buto, kaimynų riksmus vienas ant kito. Buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), gyventoją jau buvo apsiklausęs į įvykį pirmasis sureagavęs policijos ekipažas. Daugiau gyvenamųjų butų name nėra. Sulaikytas asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, A. Š.. Asmuo paaiškino, jog kartu su savo mama V. Š. buvo namuose, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kai žodžiu sukonfliktavo tarpusavyje dėl savo namo kaimynų, ir šis ją savo delnu pastūmė jai į krūtinę. Dėl šio jo veiksmo moteris, jo teigimu, nukrito ant kambaryje esančios sofos-lovos, po to nukrito ant grindų, šalia sofos-lovos. A. Š. teigimu, kai jis pastūmė savo motiną, ši stovėjo priešais jį. Vėliau pasakodamas įvykio aplinkybes, jis paaiškino, kad ji krito ant grindų ir nebeatsikėlė. Jo teigimu, ji krito ir gulėjo taip, kaip ją rado atvykę pareigūnai, t. y. gulinčią ant grindų tarp sofos-lovos ir kambaryje esančio stalo. Kaip teigė A. Š., pamatęs, jog moteris nesikelia, supratęs, kad moteris guli be gyvybės ženklų, savo mobiliuoju telefonu skambino artimiesiems ir pasakė, jog mamos nebėra. Filmuota „Body“ kameromis (1 t., b. l. 16-17).

11.3. 2023-11-02 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas butas, esantis mediniame 2 aukštų daugiabučiame name. Antrame aukšte, tiesiai yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Pro duris patenkama į buto kambarį. Krosnies priekyje, ant grindų yra 2 buteliai alaus „SAVAS“ su skysčiais. Šalia krosnies yra fotelis ir 77 cm pločio praėjimas į virtuvę. Tiesiai nuo durų kambario centrinėje dalyje yra medinis iki 107x64 cm dydžio ir iki 65 cm aukščio stalas. Stalo kampas durų pusėje yra iki 125 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos, kairysis stalo kampas iki 44 cm atstumu nuo kairės sienos. Ant grindų prie stalo yra juodos spalvos batas ir mėlynos spalvos šlepetė. Ant stalo yra du mobilaus ryšio telefonai, rudos spalvos piniginė, puodelis, gėrimo „ICE TEA“ su skysčiu butelis, atidarytas alaus „Perlenbacher“ butelis, dešrelių pakuotė, duonos riekės, peilis, žiebtuvėliai ir asmens pasas. Už stalo, šalia sofos, ant grindų yra lavonas, užklotas marga lovatiese. Lavonas guli ant nugaros, išilgai sofos, kojos yra praėjimo į virtuvę pusėje. Galva yra iki 215 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 132 cm atstumu nuo kairės sienos. Dešinė koja yra iki 210 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 297 cm atstumu nuo kairės sienos. Kojos tiesios, nežymiai praskėstos. Rankos sulenktos per alkūnes ir sudėtos ant pilvo viršutinės dalies, delnais žemyn. Po galva padėtas rankšluostis. Aprengtas marga gėlėta palaidine, tamsiai mėlyna liemenėle, tamsiai mėlynomis sportinėmis kelnėmis, juodomis margomis kelnėmis, šviesiomis margomis kelnaitėmis ir sauskelnėmis. Lavonas moteriškos lyties, taisyklingo kūno sudėjimo. Lavondėmės nugariniame paviršiuje, spaudžiant išnyksta ir atsistato po 20 sekundžių. Abiejose plaštakose, kairiajame dilbyje, kairiajame žaste kraujosruvos. Veidas kruvinas, kaktos apatinėje dalyje ir nosies nugarėlėje išilginės krypties žaizda, kuri, pajudinus lavoną, kraujuojanti. Kaktos žaizdos dugne kaulų lūžių neapčiuopiama. Kairės akies vokuose patinimas ir melsva kraujosruva. Kairės akies obuolio odoje cirkuliari raudona kraujosruva. Dešinės akies viršutiniame voke dvi kraujosruvos. Smakro dešinėje pusėje susiliejantys nubrozdinimai, smakro kairėje pusėje kraujosruva. Kairiame skruoste patinimas ir kraujosruva ties apatinio žandikaulio kampu. Apatinės lūpos gleivinėje ir kairio skruosto gleivinėje kraujosruvos. Lavoninis sustingimas stebimas kramtomuose raumenyse, kitose vietose neišreikštas. Lavoniniai reiškiniai tirti lapkričio 1 d. 00 val. 35 min. Paimti lavono rankų panagių turinių ėminiai, kurie supakuoti į voką. Lavono dešinėje ant grindų yra suglamžyti, susukti rūbai. Tai rudos spalvos golfas ir žalios spalvos džemperis su gobtuvu. Golfas drėgnas, ant jo abiejose pusėse yra tamsios dėmės, galimai kraujo. Džemperis drėgnas, ant jo abiejose pusėse yra tamsios spalvos dėmės, galimai kraujo, priekyje rūbas yra perplėštas. Golfas su galimais biologiniais pėdsakais paimtas ir supakuotas į laikiną popierinį paketą. Išdžiovinus džiovyklėje, supakuotas į popierinį paketą, kuris užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Džemperis su galimais biologiniais pėdsakais paimtas ir supakuotas į laikiną popierinį paketą. Išdžiovinus džiovyklėje, supakuotas į popierinį paketą, kuris užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Kambaryje ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, tiškalai pažymėti Nr. 1-7. Dėmės Nr. 1 yra centrinėje kambario dalyje, išsidėsčiusios iki 133 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 168 cm atstumu nuo kairės sienos. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Dėmės Nr. 2-4 yra prie fotelio priekio. Nr. 2 išsidėsčiusios iki 93 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 215 cm atstumu nuo kairės sienos. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nr. 3 išsidėsčiusios iki 133 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 218 cm atstumu nuo kairės sienos. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Nr. 4 išsidėsčiusios iki 182 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 211 cm atstumu nuo kairės sienos. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Dėmės Nr. 5 yra prie sofos kairės pusės galo, ant grindų, išsidėsčiusios iki 254 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 120 cm atstumu nuo kairės sienos, ant sofos porankio priekio iki 13 cm aukštyje nuo grindų. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Dėmės Nr. 6 yra prie sofos kairės pusės galo, ant grindų, išsidėsčiusios iki 309 cm atstumu nuo įėjimo durų sienos ir 91 cm atstumu nuo kairės sienos. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Dėmės ir tiškalai Nr. 7 yra praėjimo į virtuvę dešinėje, ant grindų, išsidėstę iki 8 cm atstumu nuo dešinės sienos ir 16 cm atstumu nuo dešinio praėjimo krašto, ant sienos nuo grindų prasideda 23 cm aukštyje ir tęsiasi iki 57 cm aukščio. Ant praėjimo angos prasideda nuo grindų ir tęsiasi iki 104 cm aukščio. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Dėmės ir tiškalai Nr. 8 yra praėjimo į virtuvę kairėje, ant angos mini tiškalai nuo grindų iki 41 cm aukštyje ir virtuvės pusėje ant sienos nuo grindų prasideda nuo 42 cm ir tęsiasi iki 52 cm aukštyje. Paimta dėmės nuoplova supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Kambaryje nuo stalo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuris supakuotas į dėžę. Nuo stalo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Redmi“, kuris supakuotas į dėžę. Nuo stalo paimta rudos spalvos piniginė su 156,34 Eur, E-bilieto kortele, „(duomenys neskelbtini)“ kodų kortele, „(duomenys neskelbtini)“ čekiu ir popieriaus lapu su užrašais. Nuo puodelio ant stalo viršutinio krašto paimta biologinių pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką. Nuo atidaryto alaus „Perlenbacher“ butelio kaklelio paimta biologinių pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką. Nuo stalo paimtas gėrimo „ICE TEA“ su skysčiu butelis, tuščias alaus „Perlenbacher“ butelis, puodelis su galimais rankų pėdsakais, visi sudėti į dėžę. Kambaryje nuo fotelio atlošo paimta žalios spalvos medžiaginė šluostė su galimai kraujo dėmėmis, ji supakuota į popierinį paketą. Kambaryje ant fotelio yra juodos spalvos rankinė. Iš rankinės paimti mobilaus ryšio telefonai „Huawei“ ir „myPhone“, kurie supakuoti į voką. Rankinė nuo fotelio, kurioje yra dėžutė su geltonos spalvos metalo grandinėle, piniginė su 17,90 Eur, V. B. neįgaliojo pažymėjimu, „(duomenys neskelbtini)“ kortele, čekiais ir joje esančiais įvairiais asmeniniais daiktais, paimta ir supakuota į dėžę. Kambaryje nuo grindų prie stalo paimtas juodos spalvos batas su raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis ant pado. Batas supakuotas į popierinį paketą. Krosnies priekyje, nuo grindų su galimais rankų pėdsakais paimti 2 buteliai alaus „SAVAS“ su skysčiais. Buteliai sudėti į dėžę. Virtuvės patalpoje nuo praėjimo pusės kairėje yra stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Dešinėje yra virtuvinės spintelės, tiesiai - rūbų spinta. Prie virtuvinės spintelės, ant grindų yra 1 l talpos degtinės „Lithuania“ butelis su skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, be kamštelio. Ant spintelės yra taurelė. Nuo taurelės viršutinio krašto paimta biologinių pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką. Degtinės „Lithuania“ butelis užsuktas ant stalo rastu kamšteliu, paimtas su galimais rankų pėdsakais ir įdėtas į dėžę. Sudarytas buto planas, įvykio vietoje fotografuota (1 t., b. l. 19-21, 26, 27-60).

11.4. 2023-12-23 - 2023-12-29 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog papildomai apžiūrėtas butas, esantis namo antrame aukšte. Apžiūros metu buvo naudojami „baltos“, „mėlynos“ ir infraraudonųjų spindulių kriminalistiniai šviesos šaltiniai „Foster+Freeman“. Rasti pėdsakai, panašūs į kraujo, buvo patikrinti preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauti rezultatai parodė, kad dėmės gali būti kraujo. Gyvenamojo kambario viduryje, ant grindų rastos kontaktinės dėmės, panašios į kraują, su braukimu buvo nefiksuojamos ir netiriamos. Apžiūrėjus kambaryje stovinčią sofą, nustatyta, kad ant jos priekinės apatinės dalies, vertikalios plokštės yra tiškalai, panašūs į kraują. Tiškalai formuoja kelis tiškalų laukus, kadangi tiškalai sunkiai matomi tamsiame fone, jie buvo sužymėti. Tiškalų didesnė koncentracija ties kairiuoju sofos galu. Viena tiškalų grupė išsidėsčiusi 200x200 mm dydžio plote. Nuo vieno iš šio lauko tiškalų, rasto ant sofos kairiojo krašto, buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1, vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Kita šalia esanti tiškalų grupė išsidėsčiusi 250x200 mm plote. Ties sofos viduriu yra pavieniai tiškalai, jie išsidėstę 500x150 mm plote. Ant grindų, ties šiuo tiškalų lauku yra kontaktinės dėmės. Apžiūrėjus kitus paviršius, ant sofos minkštos dalies apatinio krašto, arčiau kairiojo sofos galo buvo aptikta tiškalų grupė bei pavienis tiškalas, rastas arčiau sofos vidurio. Kadangi tiškalai sunkiai matomi tamsiame fone, jie buvo sužymėti (žr. nuotr. Nr. 16-18). Apžiūrėjus žurnalinį staliuką, nustatyta, kad ant staliuko lentynų esančių daiktų bei pakuočių buvo aptikti tiškalai. Tiškalai smulkūs, aptikti ant įvairių pakuočių vienos pusės. Ant grindų, ties foteliu buvo aptikti lašai, panašūs į kraujo. Lašai išsidėstę vienoje linijoje, o vienas iš jų yra ant prie sienos esančio sportinio batelio. Lašai ovalo formos, nurodantys skriejimo kryptį, du iš jų su tuštuma. Kampe tarp fotelio ir praėjimo į virtuvę kraujo dėmės rastos ant sienos, fotelio ir grindų (žr. nuotr. Nr. 26). Ant grindų pavieniai pasyvūs lašai nelygiais kraštais. Ant fotelio šono, 500 mm nuo grindų yra ovalo formos dėmė, panaši į kraują, kurios dydis 17x5 mm. Ant prie fotelio esančios sienos yra tiškalai, yra tiškalų laukas, kuris išsidėstęs 600x200 mm dydžio plote. Tiškalai įvairios formos ir krypties (žr. nuotr. Nr. 30), nuo vieno iš tiškalų buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2, vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Ant sienos praėjime yra tiškalai. Tiškalų laukas išsidėstęs 600x200 mm dydžio plote. Tiškalai įvairios formos ir krypties, nuo vieno iš tiškalų buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 3, vokas užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pavieniai tiškalai ar nedidelės tiškalų grupės buvo aptiktos ant virtuvės sienos, prie šaldytuvo, ant grindų esančių daiktų - butelių, plastikinio maišo. Nematomų kraujo pėdsakų paieškai buvo panaudotas LCV tirpalas. Apdorojus kambarių paviršius, buvo išryškinti pėdsakai, panašūs į rankos pėdsakus ant praėjimo į virtuvę sienos kampo, iš virtuvės pusės, kur stovi stalas. Pėdsakas yra apie 500 mm virš grindų. Ant virtuvėje esančio stalo, abipus plastikinio dubens buvo išryškinti pėdsakai, panašūs į rankos pėdsakus. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu kambariai buvo skenuoti, sudarytas planas, fotografuota (1 t., b. l. 134-136, 138-159).

11.5. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl DNR tyrimo, kurioje nurodyta, jog ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 1 (nuoplova nuo dėmės, rastos ant rudos spalvos golfo), Nr. 3-7, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. Š. (B.) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Š. (B.) lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-21. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 2, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų nustatyti tapatybei dviejų asmenų, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant tampono Nr. 2 rastas kraujas. Ant tampono Nr. 2 (nuoplova nuo dėmės, rastos ant golfo, krūtinės srityje) rastų biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su V. Š. (B.) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Š. (B.) lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-21. Ant tampono Nr. 2 rastų biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su V. Š. (B.) ir A. Š. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį mišrų alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-30 (1 t., b. l. 170-174).

11.6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto rudos spalvos golfo esančios kraujo dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su golfo paviršiumi. Dėmės ant apykaklės susiformavo esant gausiam ar ilgalaikiam kraujavimui. Tikėtina, kad ties dešine pažastimi esantys kraujo pėdsakai susiformavo keliant kūną ar velkant golfą. Golfas nebuvo drėkintas ir su juo nebuvo plauta ar valyta. Ant tirti pateikto žalios spalvos džemperio rankovės, pilvo ir nugaros srityse esantys tiškalai susiformavo smūgiuojant įrankiu į kraujo šaltinį. Tikėtina, kad ties dešine pažastimi esantys kraujo pėdsakai susiformavo keliant kūną ar velkant džemperį. Ant džemperio gobtuvo, krūtinės, nugaros, pečių srityse esančios kraujo dėmės susiformavo esant gausiam ar ilgalaikiam kraujavimui. Džemperis vietomis buvo sudrėkintas, tačiau su juo nebuvo plauta ar valyta. Džemperio krūtinės srityje esantis mechaninis audinio pažeidimas susiformavo tempimo būdu, jį suplėšant. Ant sofos ir žurnalinio staliuko kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant įrankiu, o kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo ant grindų tarp sofos ir žurnalinio staliuko, galimai gulimoje padėtyje. Ant praėjimo sienos į virtuvę kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant įrankiu, o kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo apie 630 mm virš grindų, arčiau fotelio, galimai sėdimoje ar klūpimoje padėtyje. Kambaryje aptiktos ne mažiau kaip trys smūgių sudavimo į kraujo šaltinį vietos. Ant grindų palei fotelį link sienos su krosnimi kraujo pėdsakai susiformavo mojant ar užsimojant. Kampe tarp fotelio ir praėjimo į virtuvę ant sienos, fotelio ir grindų yra pasyvūs lašai, kurie susiformavo kraujo šaltiniui nežymiai judant. Ant praėjimo į virtuvę sienos kampo yra pėdsakai, kurie yra palikti kraujuotais rankos pirštais. Ant virtuvėje esančio stalo, abipus plastikinio dubens yra kraujuoti rankų pėdsakai, rankos buvo drėgnos, plautos. Ant kambaryje esančių grindų, daiktų kokių nors pėdsakų, nurodančių, kad kūnas galėjo būti vilktas, ar nukentėjusioji judėjo pati, neaptikta. Ant sienos praėjime į virtuvę yra kontaktinė kraujo dėmė, panaši į paliktą kraujuota, plaukuota kūno dalimi, kurioje yra prikibęs plaukas. Gali būti, jog dėl kontakto į šį sienos kampą nukentėjusiosios kaktoje apatinėje dalyje ir nosies nugarėlėje atsirado išilginės krypties žaizda. Kambaryje neaptikta kitų kraujuotų įrankių, daiktų ar paviršių. A. Š. apklausos metu nurodytos aplinkybės iš dalies atitinka kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmą įvykio vietoje (2 t., b. l. 1-41).??

11.7. 2023-12-20 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 570/2023 (04), kurioje nurodyta, kad: 1. V. B. (Š.) mirtis įvyko nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasti žarnų pasaito plyšimai, 1400 ml kraujo susikaupimas pilvo ertmėje. 2. V. B. (Š.) mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1-2 valandas iki 2023-10-31 23 val. 18 min. jos kūną apžiūrint greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Į tai nurodo apžiūros metu užfiksuotos lavondėmės ir lavoninis sustingimas. 3. V. B. (Š.) trauminis žarnų pasaito plyšimas, dešinės pusės III-IX šonkaulių ir kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžiai, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kaktoje, kairės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos veide, pakaušio dešinėje pusėje, kairiame petyje, kairėje ir dešinėje krūtyje, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, pilvo srityje, juosmens kairiame šone, dešiniame ir kairiame žaste, abiejose alkūnėse, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, nubrozdinimai kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje padaryti kietais bukais daiktais keleto valandų bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę, gyvybei pavojingą būseną, pasibaigusią mirtimi. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturiasdešimt vieno trauminio poveikio. 4. Tikėtina, kad V. B. (Š.) po patirtų kūno sužalojimų galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti ir kt.), iki kol gausėjantis kraujavimas į pilvo ertmę sukėlė sąmonės netekimą. 5. Mirusiosios V. B. (Š.) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje gyviems žmonėms atitinka vidutinį girtumą (2 t., b. l. 47-49).

11.8. 2023-10-31 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), iškvietimo laikas 23.18 val., buvo atvykta 23.24 val., rasta moteris, gulinti ant žemės šalia lovos, be gyvybės ženklų, užklota užklotu, veidas kruvinas, sutinęs, mėlynos akys. Šalia buvęs sūnus A. Š. paaiškino, kad užpyko ir pastūmė mamą, kuri griūdama susižalojo veidą (2 t., b. l. 50-51).?

11.9. 2024-01-24 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pM 23/2023-570/2023 (04), kurioje nurodyta, kad: 1. V. B. (Š.) mirtį sukėlusiam trauminiam žarnų pasaito plyšimui, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į pilvo sritį. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sukėlė gyvybei pavojingą būseną, pasibaigusią mirtimi. Žarnų pasaito plyšimas galėjo būti padarytas keleto valandų bėgyje iki mirties ir iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo. 2. Visi V. B. (Š.) padaryti sužalojimai yra vienodo senumo, galėjo būti padaryti vienu metu, to paties įvykio metu. Kadangi nustatyti kūno sužalojimai yra vienodo senumo, nėra galimybės nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo. 3. V. B. (Š.) trauminis žarnų pasaito plyšimas, dešinės pusės III-IX šonkaulių ir kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžiai, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos veide, kairiame petyje, kairėje ir dešinėje krūtyje, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, pilvo srityje, juosmens kairiame šone, dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje padaryti tiesioginiais smūgiais bukais kietais daiktais, turinčiais ribotą kontaktuojantį paviršių, minėtiems sužalojimams padaryti reikėjo trisdešimt šešių smūgių. Suduodant smūgius bukais kietais daiktais buvo padaryti ir sužalojimai, dėl kurių įvyko mirtis. Mirtį sukėlusiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių į pilvą. Tikėtina, kad V. B. (Š.) kraujosruva pakaušio dešinėje, muštinė žaizda kaktoje ties nosies pagrindu, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos abiejų alkūnių ištiesiamajame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminių ar kritiminių traumų metu, atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, šiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių kontaktų. 4. V. B. (Š.) galvos srityje padaryti sužalojimai reikšmės mirčiai neturėjo. 5. V. B. (Š.) mirtį sukėlė pilvo srities sužalojimai, šiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į pilvo viršutinę dalį. V. B. (Š.) padaryti pilvo srities sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. 6. V. B. (Š.) dėl pilvo sumušimo įvykęs žarnų pasaito plyšimas sukėlė progresuojantį kraujavimą į pilvo ertmę, dėl kurio nukentėjusioji turėjo jausti stiprėjantį bendrą silpnumą, fizinio aktyvumo mažėjimą, kol neteko sąmonės. Nuo žarnų pasaito plyšimo padarymo iki sąmonės netekimo galėjo praeiti kelios dešimtys minučių. Iki netekdama sąmonės nukentėjusioji galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Galvos srities sužalojimai neturėjo įtakos V. B. fiziniam aktyvumui. 7. V. B. (Š.) kūne padaryti sužalojimai yra vienodo senumo, todėl nėra galimybės nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo ir į kurią kūno sritį buvo suduotas pirmas smūgis, ir kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji (stovėjo, gulėjo, sėdėjo), patirdama pirmą smūgį. V. B. sužalojimai padaryti keliose kūno srityse ir keliuose kūno paviršiuose rodo, kad sužalojimų padarymo metu keitėsi nukentėjusiosios ir ją užpuolusio asmens tarpusavio padėtis. 8. V. B. (Š.) kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Spręsti klausimą, ar V. B. kūno sužalojimus pasidarė pati, ir dėl kokios priežasties (neatsargumo ar kitos priežasties) padaryti kūno sužalojimai, nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje. 9. Tikėtina, kad V. B. (Š.) kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršte, kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje ir kairės plaštakos pirštuose galėjo būti padaryti kovos ir savigynos metu dengiantis nuo užpuoliko smūgių. 10. Įtariamojo A. Š. 2023-11-07 papildomos apklausos protokole nurodytos aplinkybės dėl padarytų veiksmų prieš nukentėjusiąją V. B. nėra pakankamai detalios, tačiau atitinka tiriamosios kūne nustatytus sužalojimus (2 t., b. l. 61-63).

11.10. 2023-11-24 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro kvietimo skambučio garso įrašo apžiūra. Jame nurodyta, kad skambučio data ir laikas - 2023-10-31 23:11:06 val. Garso įrašo trukmė - 00:02:12 val. Pranešėjas N. F. teigia, jog „kaimyns saka, kad greičiausiai saka, kad motiną užmušė“(2 t., b. l. 195-196).

11.11. 2023-11-24 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūnų, atvykusių ir dirbusių įvykio vietoje, BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Į policijos pareigūnų užduotus klausimus A. Š. atsakė: „susiginčijom ir jinai užgeso“, „nieka, apsistumdėm tiktais“, „pastūmiau tiktais“, „aš esu kaltas, aš pripažįstu“, „nu mes čia apsiginčijom, taip aš ją pastūmiau, taip į lovos kampą“, „prieš kritimą buvo sveika, o po kritimo jau va tokia“, „dabar, kai esu sūnus, kuris nužudė savo motiną“ (3 t., b. l. 5-10).

11.12. 2023-11-17 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti 2023-11-01 įvykio vietos apžiūros metu paimti 4 mobiliojo ryšio telefonai, t. y. iš rankinės paimti mobiliojo ryšio telefonai „Huawei“ ir „myPhone“, paimtas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A5“ ir juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“ (3 t., b. l. 12-26).?

11.13. 2023-12-05 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėti V. Š. rūbai, kuriais ji vilkėjo įvykio metu (3 t., b. l. 47-57).???

11.14. 2023-11-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. Š. pateikė rūbus, kuriuos, kaip teigė, vilkėjo įvykio metu (3 t., b. l. 59-70).

11.15. 2023-11-01 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo atlikta A. Š. dalinė kūno apžiūra bei nufotografuoti matomi sužalojimai. Apžiūros metu paimtos kairės ir dešinės rankų nuoplovos su panagių turiniu iš A. Š. (3 t., b. l. 82-89). ???

11.16. 2023-12-04 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2023-11-07 papildomos apklausos metu A. Š. parodė, kad įvykio vakarą, iki atvyko tarnybos, jis iš savo mobiliojo ryšio telefono parašė pusseserei L. Ž. ir krikštamotei A. K. SMS žinutes, jog mama mirė, tačiau tikslaus teksto teigė nepamenantis. Nurodė, kad daugiau, kiek pamena, niekam nerašė ir neskambino. 2023-11-01 pildant įtariamojo A. Š. pažymą apie jo asmens duomenis, jis nurodė, kad naudojasi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šio numerio išklotinėje užfiksuoti 227 vykę ryšiai, iš jų 202 kartus naudotasi mobiliaisiais duomenimis. Vykę ryšiai užfiksuoti laikotarpiu nuo 2023-10-30 00:21:38 val. iki 2023-10-31 22:54:45 val. Mobiliojo ryšio naudotojas visą išklotinės laikotarpį naudojosi vienu įrenginiu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei užfiksuotas vienas IMSI (duomenys neskelbtini). 2023-10-31 21:48:33 val. ir 2023-10-31 21:49:21 val. išsiųstos SMS žinutės Bendrajam pagalbos centrui telefono Nr. 112. Nuo 2023-10-31 22:49:49 val. iki 2023-10-31 22:51:34 val. užfiksuota 12 išeinančių neįvykusių skambučių telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ operatorius, registruotas A. K. vardu). Nuo 2023-10-31 22:51:46 val. iki 2023-10-31 22:54:45 val. užfiksuoti 5 išeinantys neįvykę skambučiai telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, registruotos priklausomybės neturi). Nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. Š. tetai, kaip jis pats teigia, krikštamotei A. K.. Išankstinio mokėjimo numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. Š. pusseserei L. Ž.. Nors 2023-11-07 savo papildomos apklausos metu įtariamasis A. Š. nurodė, kad rašė SMS žinutę A. K. ir L. Ž., tačiau, atlikus jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, matyti, kad žinučių nurodytiems asmenims A. Š. nerašė. Jis A. K. įvykio naktį, t. y. laikotarpiu nuo 2023-10-31 22:49:49 val. iki 2023-10-31 22:51:34 val., skambino 12 kartų, tačiau skambučiai neįvykę. Laikotarpiu nuo 2023-10-31 22:51:46 val. iki 2023-10-31 22:54:45 val. užfiksuoti 5 išeinantys skambučiai L. Ž., tačiau skambučiai taip pat neįvykę. Įvykio naktį, t. y. 2023-10-31 21:48:33 val. ir 2023-10-31 21:49:21 val., A. Š. išsiuntė SMS žinutes tik Bendrajam pagalbos centrui telefono Nr. 112 (3 t., b. l. 104-105).

11.17. Pagal Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės asmens duomenis A. Š. motina yra V. Š., buvusi pavardė B., gim. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 107-109).

11.18. 2023-11-03 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad A. Š. vartojęs benzodiazepinų ir marihuanos (3 t., b. l. 178).

11.19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023-11-03 specialisto išvada Nr. G 1593/2023(04), kurioje nurodyta, jog: 1. A. Š. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, tarp dešinės plaštakos I-II delnakaulių, dešinės plaštakos III delnakaulio srityje, dešinės plaštakos III piršte, tarp dešinės plaštakos III-IV delnakaulių, dešinės plaštakos V delnakaulio srityje, dešinės plaštakos IV piršte; poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame žaste. 2. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos III delnakaulio srityje, dešinės plaštakos V delnakaulio srityje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos III delnakaulio srityje, dešinės plaštakos V delnakaulio srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi (-ais). 3. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešiniame žaste, padaryti laikotarpiu prieš 1-4 paras iki apžiūros. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame žaste galėjo būti padaryta laikotarpiu prieš 5-7 paras iki apžiūros. 4. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešiniame žaste, galėjo būti padaryti ir klausime nurodytu laiku. 5-6. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešiniame žaste, padaryti laikotarpiu prieš 1-4 paras iki apžiūros. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame žaste galėjo būti padaryta laikotarpiu prieš 5-7 paras iki apžiūros. 7. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 186-187).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte

12. BK 129 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. To paties BK straipsnio 2 dalyje nustatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant nužudymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu. Kvalifikuojančiu nužudymą požymiu, be kita ko, pripažįstamas savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.). Esminiu įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-15-976/2021, 2K-112-628/2023 ir kt.). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-166-628/2020 ir kt.). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019 ir kt.).

15. Byloje nustatyta, jog įvykio dieną A. Š. ir jo motina V. Š. girtavo, kai tarp jų kilo konfliktas. Kilusio konflikto aplinkybes pripažino ne tik pats kaltinamasis, aiškindamas, jog namo grįžusi mama ant jo pradėjo šaukti, jis nesuprato, kodėl ji tokia agresyvi, mama kėlė konfliktą, o jis prašė jo neprovokuoti, nes dėl jos jau buvo sėdėjęs, kai jis diskutavo su mama, jų pokalbį galėjo girdėti kaimynai, nes balso tonas buvo pakeltas; bet ir teisme apklausti liudytojai. Liudytojas N. F. teigė girdėjęs, kaip A. Š. kaltino motiną, jog ji sugriovė jam gyvenimą, dėl to jis neturi draugų; liudytoja D. S. V. parodė, kad jie nuėjo miegoti prieš 22 val., tuo metu girdėjosi triukšmas, bet negali pasakyti, ar šaukė kartu su motina, ar ne. Tai, jog įvykio vakarą A. Š. konfliktavo su savo motina V. Š., patvirtina ir byloje esantis 2023-11-01 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad apie 23.36 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bandyta apklausti kaimynus, pirmame aukšte buto duris, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė K. V. A., kuris paaiškino, jog šiandien vakare, apie 21.00 val. girdėjo triukšmą, vyrišką ir moterišką balsus, užlipus į antrą aukštą ir pasibeldus į buto duris, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė M. V., kuris paaiškino, kad šiandien vakare, nuo 20.00 val. ar 21.00 val. girdėjo triukšmą, sklindantį iš šalia gyvenančių kaimynų buto, kaimynų riksmus vienas ant kito (1 t., b. l. 16-17).

16. Kaltinamasis A. Š. viso proceso metu kėlė skirtingas versijas dėl V. Š. mirties, kiekvienos apklausos metu skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą A. Š. savo kaltę neigė ir paaiškino, kad nors specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo suduota ne mažiau 36 smūgių, jis nežino, kaip atsirado tie sužalojimai, jis pats jai nesudavė, nespyrė, 2023 m. spalio 31 d. vakare, apie 21.30 val. mama grįžo namo, grįžusi mama pati nusivilko striukę ir niekuo nesiskundė, tada jis jai įpylė degtinės, jis matė tik tiek, kaip mama iškrito iš lovos ir atsitrenkė į staktą, kai ji nukrito, buvo apie 22.40 val., kai mama nukrito nuo lovos krašto ir atsitrenkė į durų staktą (arką), trenkėsi du kartus, buvo daug kraujo, mama susitrenkė dešinės pusės kaktą, iki to nukritimo sužalojimų ant jos kūno nematė, nukritusi mama gulėjo kniūbsčia ir pradėjo verstis, persivertė ant kairio šono ir atsigulė ant nugaros, taip liko gulėti iki tol, kol ji ir buvo rasta, atsigulusi ant nugaros, ji pradėjo trūkčioti, jis išsigando ir ją puolė kelti, bet jos svoris buvo didelis, ir ji jam išsinėrė, keldamas mamą, išsikruvino rankas, mamai kraujas bėgo tik iš kaktos, kitur ištiškusio kraujo nematė, gal mama kosėdama išspjovė kraujo, tada jis atsisėdo ant lovos ir bandė nusivalyti rankas, bet negerai nusivalė, todėl nuėjo nusiplauti. Tačiau teisėjų kolegija tokiais kaltinamojo paaiškinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindama juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios itin griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta, kaltinamasis, aiškindamas įvykio aplinkybes, viso proceso metu nebuvo nuoseklus.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 3 kartus. 2023-11-01 vykusios apklausos metu A. Š. visiškai pripažino savo kaltę, tačiau atsisakė duoti bet kokius parodymus apie įvykį ir dalyvauti bet kokiuose kituose tyrimo veiksmuose (4 t., b. l. 84). 2023-11-07 vykusios papildomos apklausos metu įtariamasis A. Š. visiškai prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir davė išsamius paaiškinimus apie tai, kaip nužudė savo motiną V. Š. (4 t., b. l. 95-98). Šios apklausos metu A. Š. pripažino, jog apie 18.00 val. mama, įėjusi į butą, kalbėjo visokias nesąmones, kas jį nervino ir jis pratrūko, jis priėjo prie jos sėdinčios jai iš kairės pusės ir paėmė ją abiem rankomis už sprando, keliskart ją spustelėjo žemyn, tiesiog norėjo, kad mama apsiramintų ir nekalbėtų nesąmonių, mama vis tiek nesiramino ir toliau šnekėjo, todėl jis ją dar taip pat, paėmęs rankomis už sprando, „pamurkdė“ žemyn gal dar du kartus, tai vyko kokias 10 min., po kiekvieno ,,pamurkdymo“ mama vis tiek kalbėjo savo, tada jis jai, vis dar sėdinčiai ant sofos-lovos, vieną kartą iš kairės kojos įspyrė į užpakalį, į kairę užpakalio pusę, spyrė tikrai gana stipriai, apie 19.30 val. jam baiginėjosi alus, ir jis nusprendė išeiti dar nusipirkti alaus, jam grįžus, mamos namie nebuvo, ji grįžo apie 21.00 val., tada jie kartu gėrė jo parsineštą degtinę, vėliau mama atsigulė miegoti į sofą-lovą su visais rūbais, batais, jam tai labai nepatiko, jį tai labai supykdė, mama gulėjo ant paties sofos-lovos krašto, į tarpą tarp savęs ir sofos-lovos atlošo buvo prisidėjusi įvairių daiktų, tarp kurių buvo ir jos rankinukas, jis iš mamos norėjo atimti jos taip saugomą rankinuką, apie 23.00 val. abiem savo rankomis paėmė už to mamos rankinuko ir jį iš jos ėmė plėšti, kadangi mama jam geranoriškai to rankinuko neatidavė, jis jai gulinčiai 4 kartus dešinės rankos kumščiu labai stipriai sudavė į kairįjį šoną, kai rankinuką atėmė iš mamos, ji krito iš sofos-lovos, tiesiai ant jo kojų, tada ji gulėjo ant jo kojų savo kairiuoju šonu, bandė atsikelti ir persisuko ant dešiniojo šono, jai taip besisukant, jis jai dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius visur, t. y. į veido, galvos, kūno sritį. Negali įvardyti, kiek smūgių kumščiu ir kur tiksliai sudavė mamai, nes nepamena, kumščiais mamą mušė jai gulint ant grindų, mano, kad galėjo ir spirti, nes tikrai buvo perpykęs, tuo metu jis buvo su „kedais“, kai jis mamą mušė, mama jo prašė, jog jis baigtų mušęs, tačiau jis jos neklausė, netrukus mama į jį atsisuko veidu, ir jis pamatė, kad visas jos veidas kruvinas, krauju pasruvusi kairė akis, tada išsigando ir nustojo mušti, gulinčią mamą bandė atkelti nuo grindų, abiem rankomis ją paėmė už rūbų ties pažastimis, norėjo įkelti į lovą, tačiau dėl didelio mamos svorio, jam jos pakelti nepavyko, tuo metu ji išsinėrė iš rūbų. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo A. Š. 2023-11-07 duotais paaiškinimais (pagarsintais teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu) ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Trečią kartą A. Š. buvo apklaustas 2024-01-30, apklausos metu jis nekomentavo kaltės klausimo, atsisakė duoti bet kokius parodymus, teigdamas, jog parodymus duos teisme.

18. Šiuo atveju paminėtina, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad apklausoje, kuri vyko lapkričio 7 d., jis nedavė teisingų parodymų, šie parodymai atsirado, nes jis pabijojo, jog visa kaltė bus suversta jam, parodymus davė iš baimės, nes bijojo atsakomybės, todėl, duodamas parodymus, save apkalbėjo ir dabar jų atsisako, tačiau, kaip matyti iš apklausos protokolo, vykdant A. Š. apklausą, dalyvavo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus, protokolo priedas rodo, jog A. Š. apklausos protokolą perskaitė, savo ranka užrašė, jog jis surašytas teisingai, apklausos protokolą pasirašė tiek jis, tiek ir jo gynėjas. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta A. Š. apklausą vykdžiusi tyrėja T. S., kuri tvirtino, jog pirminės apklausos metu kaltinamasis parodymų nedavė, o antrą kartą jis pats norėjo duoti parodymus, vykdant šią apklausą, kaltinamasis pirmiausia pats papasakojo aplinkybes, o paskui ji uždavė tikslinamuosius klausimus, po apklausos protokolo surašymo jis ir jo gynėjas protokolą perskaitė, jokių patikslinimų nebuvo, jei būtų buvę pastabų, jos būtų surašytos pačiame protokole. Liudytoja taip pat teigė, kad apklausos metu asmuo jautėsi pakankamai normaliai, viską pasakojo labai nuosekliai, smulkmeniškai, jo parodymai jai nekėlė jokios abejonės dėl jų tikrumo, vykdant apklausą, pasakymo, kad A. Š. yra šoko, streso būsenoje, nebuvo, jokių įtikinėjimų, aiškinimų, kokio pobūdžio parodymus duoti, ar prisipažinti, iš jos pusės nebuvo, visas aplinkybes, kurias nurodė kaltinamasis, ji užfiksavo apklausos protokole. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais apie A. Š. apklausą, traktuoja tokius parodymus kaip atitinkančius objektyvią tiesą, pažymėdamas, jog liudytoja parodymus teisiamojo posėdžio metu davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat byloje nenustatytas šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti asmenį nusikaltimo įvykdymu.

19. Tai, kad būtent A. Š. nužudė savo motiną, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

20. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023-10-31 23.11 val. buvo gautas skambutis, pranešėjas nurodė, kad pas jį atėjo kaimynas, kuris prašė iškviesti pagalbą, sakydamas, jog jo mama nebegyva, pranešėjas matė kaimyno mamą, moteris be gyvybės ženklų guli kruvina (1 t., b. l. 4-6). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas N. F. parodė, kad viskas vyko spalio 31 d. vakare, apie 10.30 val. ar 11.30 val. nakties jis ėjo parūkyti, jis gyvena (duomenys neskelbtini), A. Š. gyvena antrame aukšte, koridoriuje pro atidarytas jo buto duris matėsi krentanti šviesa, į tai nekreipė dėmesio, kol A. Š. nepasakė, kad jo motina nebegyva, kol jis rūkė, A. Š. paprašė iškviesti policiją, kai A. Š. tai pakartojo kelis kartus, jis grįžo namo, apsirengė ir užlipo pasižiūrėti, jam atėjus, A. Š. sėdėjo, o mama gulėjo, vizualiai pažiūrėjęs, suprato, jog mama negyva, iškvietęs policiją, laukė, kol atvyks pareigūnai. Kaip teismui tvirtino liudytojas, prašydamas iškviesti policiją, A. Š. pirmiausia pasakė, kad „užlenkė motiną“, paskui jau teigė, jog mama užgeso, dar po to, kad atėjo ir tokią rado, jog apsipyko, buvo išsakytos kelios versijos, negali pasakyti, kuri yra tikroji. Kaip matyti, iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą (2 t., b. l. 90-92). Tai, kad iš karto po įvykio A. Š. pasakė „užlenkiau motiną“, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. V.. Kaip teismui teigė liudytoja, jie miegojo, kai juos pažadino atvažiavę pareigūnai, su jais bekalbant, atvažiavo antras ekipažas, pareigūnams einant į viršų, girdėjo tokius žodžius, kad „užverčiau ar užlenkiau motiną“, šiuos žodžius pasakė A. Š.. Be to, liudytoja tvirtino, jog kaimynas N. F. sakė, kad A. Š. jo prašė iškviesti policiją ir taip pat pakartojo žodžius „užlenkiau motiną“. Tapačias aplinkybes liudytoja D. S. V. nurodė ir per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą (2 t., b. l. 109-110). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas G. Š. taip pat parodė, kad, jam atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris teigė, jog pas jį atėjęs kaimynas pasakė, kad užmušė savo motiną, nuėjus į butą, kur įvyko įvykis, asmuo dažnai keitė parodymus ir aplinkybes apie tai, kas konkrečiai įvyko, kaip viena iš versijų buvo tokia, jog pati moteris dėl girtumo krito ir galvą trinktelėjo į lovos galą, kita versija, kad ji grįžo jau sumušta iš parduotuvės, taip pat asmuo sakė, jog įvyko grumtynės, po grumtynių mama nukrito ant žemės ir nebeatsikėlė, buvo pasakyti žodžiai: „čia mano darbas“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnas G. Š. analogiškas aplinkybes nurodė ir iš karto po įvykio rašydamas tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 13-14). Teisme kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. K. taip pat tvirtino, jog tarnybos metu iš budėtojo gavo pranešimą, kad sūnus nužudė savo motiną. Teismas remiasi tokiais liudytojų N. F., D. S. V., G. Š. ir R. K. parodymais ir traktuoja juos kaip teisingus. Šiuo atveju įvertinama tai, kad visų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, liudytojai N. F. ir D. S. V. analogiškas aplinkybes nurodė ir per ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas, o liudytojai G. Š. ir R. K. analogiškas aplinkybes fiksavo rašydami tarnybinius pranešimus, be to, minėti parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar pagrindas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį dėl nusikaltimo įvykdymo.

21. Anksčiau aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys. 2023-11-24 kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro kvietimo skambučio garso įrašo apžiūra, nurodyta, kad pranešėjas N. F., kviesdamas pagalbą, teigė, jog „kaimyns saka, kad greičiausiai saka, kad motiną užmušė“(2 t., b. l. 195-196). 2023-11-24 kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota pareigūnų, atvykusių ir dirbusių įvykio vietoje, BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūra, nurodyta, jog į policijos pareigūnų užduotus klausimus A. Š. atsakė: „susiginčijom ir jinai užgeso“, „nieka, apsistumdėm tiktais“, „pastūmiau tiktais“, „aš esu kaltas, aš pripažįstu“, „nu mes čia apsiginčijom, taip aš ją pastūmiau, taip į lovos kampą“, „prieš kritimą buvo sveika, o po kritimo jau va tokia“, „dabar, kai esu sūnus, kuris nužudė savo motiną“ (3 t., b. l. 5-10). Be to, 2023-10-31 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, jog, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasta moteris, gulinti ant žemės, šalia lovos, be gyvybės ženklų, užklota užklotu, veidas kruvinas, sutinęs, mėlynos akys, šalia buvęs sūnus A. Š. paaiškino, kad užpyko ir pastūmė mamą, kuri griūdama susižalojo veidą (2 t., b. l. 50-51). Dar daugiau, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktų duomenų matyti, jog A. Š. laisvės atėmimo vietų ligoninėje nurodė, jog susipyko su mama ir ją nužudė (3 t., b. l. 143). Svarbu pažymėti ir tai, kad aplinkybę, jog būtent A. Š. nužudė savo motiną, patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pM 23/2023-570/2023 (04), kurioje nurodyta, jog įtariamojo A. Š. 2023-11-07 papildomos apklausos protokole nurodytos aplinkybės dėl padarytų veiksmų prieš nukentėjusiąją V. B. (Š.) nėra pakankamai detalios, tačiau atitinka tiriamosios kūne nustatytus sužalojimus (2 t., b. l. 61-63).

22. Aptartų aplinkybių visumos analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad 2023-11-07 vykusios papildomos apklausos metu A. Š., visiškai pripažindamas savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, duodamas paaiškinimus apie tai, kaip nužudė savo motiną V. Š. (4 t., b. l. 95-98), iš esmės davė teisingus parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

23. Kaip jau minėta, A. Š. teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, jog mama buvo atsisėdusi ant paties lovos krašto ir nukrito, krisdama trenkėsi į praėjimo kampą, kur anksčiau buvo durys, trenkėsi du kartus, ji apsivertė, atsigulė ant nugaros ir pradėjo trūkčioti, sužalojimą matė tik ant mamos kaktos, tačiau teisėjų kolegija tokią kaltinamojo versiją atmeta, vertindama ją kaip siekį atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokią versiją paneigia ne tik anksčiau aptarti bylos duomenys, bet ir byloje esančios specialisto išvados bei teisme duoti specialisto paaiškinimai. T. V. teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 570/2023 (04) (2 t., b. l. 44-49), tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 23/2023-570/2023 (04) nurodyta, jog V. Š. mirtis įvyko nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 41 trauminio poveikio. Specialisto išvadoje Nr. pM 23/2023-570/2023 (04) nurodyta, kad trauminiam žarnų pasaito plyšimui padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į pilvo sritį, padaryti pilvo srities sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, V. Š. galvos srityje padaryti sužalojimai reikšmės mirčiai neturėjo, V. Š. sužalojimai padaryti keliose kūno srityse ir keliuose kūno paviršiuose rodo, kad sužalojimų padarymo metu keitėsi nukentėjusiosios ir ją užpuolusio asmens tarpusavio padėtis, jos kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Teisme apklaustas specialistas Jurgis Sakalas patvirtino pateiktas specialisto išvadas, teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas, jog nustatytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose, šie sužalojimai nėra būdingi keliant ar tempiant nukentėjusios kūną už pažastų, tai, kad mirtį sukėlė du smūgiai, patvirtina rastos dvi grupės žarnų pasaito plyšimo, gali teigti, jog į pilvo sritį buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių, nes buvo rasta kraujosruvų pilvo sienos kairėje ir dešinėje pusėse, šonkauliai lūžo atskirais smūgiais. Netikėti specialisto išvada ar teisme duotais teismo medicinos eksperto paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, 51 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis ekspertas specialisto išvadą teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal BK 235 straipsnio nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetenciją, tai, jog nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialisto išvadų, specialisto paaiškinimų ir anksčiau paminėtų liudytojų parodymų, teismas remiasi specialisto išvadomis ir specialisto Jurgio Sakalo teiktais paaiškinimais visa apimtimi.

24. Be to, iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. F. ir G. Š. parodymų matyti, jog iš karto po įvykio A. Š. kėlė versiją, kad mama jau sumušta grįžo iš parduotuvės. Tokią versiją teisėjų kolegija atmeta. Pats kaltinamasis, teismui duodamas paaiškinimus, teigė, kad apie 21.30 val. į namus grįžusi mama pati nusivilko striukę ir niekuo nesiskundė, iki jos nukritimo nuo sofos-lovos krašto ant jos kūno sužalojimų nematė. Be to, kaltinamojo iškeltą versiją apie tai, jog V. Š. jau sumušta grįžo į namus paneigia ne tik liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisme, kad 2023-10-31 apie 13.00 val. pas jį buvo atėjusi V. Š., kuri tikrai nebuvo sumušta, ant jos jokių smurto žymių nebuvo, kad V. Š. užmušė jos sūnus, jis sužinojo iš kaimynų kalbų, bet ir teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto Jurgio Sakalo paaiškinimai. Specialistas teismui tvirtino, kad sužalojimai yra vienodo senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu, t. y. įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku, nukentėjusioji po tokių sužalojimų negalėjo grįžti iš miesto, nusirengti, sėdėti, nes jai būtų buvę sunku, ji tik galėjo pajudėti vietoje arba šaukti, esant daugybiniams abiejų pusių krūtinės šonkaulių lūžiams, bet kokie judesiai būtų skausmingi ir trukdytų judėjimui, abejotina nukentėjusiosios galimybė daryti staigius judesius, nes bet kokie judesiai turėjo sukelti krūtinės skausmą ir riboti judrumą.

25. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio metu, t. y. 2023 m. spalio 31 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 23.11 val., bute, priklausančiame V. Š., esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kitų asmenų be A. Š. ir V. Š. nebuvo. Apie tai, kad įvykio metu namuose būtų buvę kitų asmenų, nenurodė ir pats kaltinamasis. Be to, liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, jog pas juos namie niekas nesilankydavo; liudytoja D. S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji ten gyvena 14 metų ir žino, kas vyksta, ten pastoviai vykdavo girtuokliavimas, o prisigėrus muštynės, buvo laiko klausimas, kada tai įvyks, tą vakarą jokio svetimo balso iš jų buto negirdėjo; liudytojas N. F. taip pat teismui tvirtino, jog nėra matęs, kad jų namuose kažkas lankytųsi.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog būtent A. Š. nužudė savo motiną, patvirtina ne tik anksčiau aptarti paties kaltinamojo 2023-11-07 vykusios papildomos apklausos metu duoti parodymai, liudytojų N. F., D. S. V., G. Š. ir R. K. apklausų metu nurodytos aplinkybės, specialisto išvados ir specialisto Jurgio Sakalo duoti paaiškinimai apie V. Š. mirties aplinkybes, anksčiau aptartos rašytinės bylos medžiagos duomenys, bet taip pat ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl DNR tyrimo, kurioje nurodyta, jog ant tampono Nr. 2 (su nuoplova nuo dėmės, rastos ant golfo krūtinės srityje) rastų biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su V. Š. ir A. Š. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu; tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį mišrų alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-30 (1 t., b. l. 170-174), bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta, jog ant tirti pateikto žalios spalvos džemperio rankovės pilvo ir nugaros srityse esantys tiškalai susiformavo smūgiuojant įrankiu į kraujo šaltinį; ant sofos ir žurnalinio staliuko kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant įrankiu, o kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo ant grindų tarp sofos ir žurnalinio staliuko, galimai gulimoje padėtyje; ant praėjimo sienos į virtuvę kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant įrankiu, o kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo apie 630 mm virš grindų, arčiau fotelio, galimai sėdimoje ar klūpimoje padėtyje; kambaryje aptiktos ne mažiau kaip trys smūgių sudavimo į kraujo šaltinį vietos; ant grindų palei fotelį link sienos su krosnimi kraujo pėdsakai susiformavo mojant ar užsimojant; kampe tarp fotelio ir praėjimo į virtuvę ant sienos, fotelio ir grindų yra pasyvūs lašai, kurie susiformavo kraujo šaltiniui nežymiai judant; ant kambaryje esančių grindų, daiktų kokių nors pėdsakų, nurodančių, kad kūnas galėjo būti vilktas, ar nukentėjusioji judėjo pati, neaptikta; ant sienos praėjime į virtuvę yra kontaktinė kraujo dėmė, panaši į paliktą kraujuota, plaukuota kūno dalimi, kurioje yra prikibęs plaukas, gali būti, jog dėl kontakto į šį sienos kampą nukentėjusiosios kaktoje apatinėje dalyje ir nosies nugarėlėje atsirado išilginės krypties žaizda; A. Š. apklausos metu nurodytos aplinkybės iš dalies atitinka kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmą įvykio vietoje (2 t., b. l. 1-41).

27. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017). Be to, nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. mirė nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę, o jai du smūgius į pilvo sritį sudavė kaltinamasis A. Š., todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (smūgių žuvusiajai sudavimo) ir V. Š. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

28. Teisėjų kolegija nustatė, jog A. Š.BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nors padariniai – V. Š.mirtis dėl jo pavojingos veikos, t. y. daugybinių smūgių (ne mažiau kaip 36 smūgių) sudavimo rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, iš kurių 2 smūgius suduodant į gyvybiškai svarbią kūno vietą - pilvo sritį, jam galėjo buvo netikėti, tačiau jis sąmoningai leido jiems kilti. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali pargriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, jog nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

29. Nors teisiamojo posėdžio metu buvo keliamas A. Š. nepakaltinamumo klausimas, bylos nagrinėjimo metu jo gynėjas advokatas teikė prašymą paskirti jo ginamajam kompleksinę teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nes kyla abejonių dėl A. Š. psichinės būklės, t. y., ar jis suvokė savo veiksmus, ar galėjo juos valdyti, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Šiuo atveju paminėtina, kad pagal BPK 208 straipsnį ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitokios žinios. Patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui teismo psichiatrinė ir (ar) teismo psichologinė ekspertizė skiriama tada, kai iškyla pagrįstų abejonių dėl asmens psichikos sveikatos būklės iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ar po jos padarymo. Praktikoje tai paprastai būna žinios apie baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, jo gydymo laikotarpius bei vietas, nustatytas diagnozes, faktai, rodantys asmens elgesio prieš ikiteisminio tyrimo pradžią ar ikiteisminio tyrimo metu nelogiškumą, neadekvatumą ir pan. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenis, jog A. Š. yra VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre, jam buvo nustatytos diagnozės: liekamasis arba vėlai pasireiškiantis psichozinis sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, ūminė reakcija į stresą, žalingas alkoholio vartojimas, priklausomybės sindromas alkoholiui (3 t., b. l. 136); Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog A. Š. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (3 t., b. l. 138-156, 165-170), buvo skirta užduotis specialistui, iš 2023-12-14 gautos specialisto išvados Nr. 96TPK-122/2023 matyti, kad A. Š. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 163). Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl A. Š. psichikos sveikatos būklės, pateiktas prašymas buvo atmestas. Šiuo atveju teismas pažymi, jog iš liudytojo N. F. parodymų matyti, jog po įvykio A. Š. nebuvo agresyvus, neverkė, atrodė taip, kaip visada, buvo ramus, nebuvo panikoje, tiesiog viską suvokė, kas įvyko su motina, visą laiką žiūrėjo į telefoną, sakydamas, jog reikia pranešti giminėms; kaip teigė policijos pareigūnas G. Š., kuris teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas, jam atvykus į įvykio vietą, vyras akivaizdžiai buvo neblaivus, bet nesielgė agresyviai, vykdė jų nurodymus ir reikalavimus, savęs susižaloti nebandė. Tokios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad A. Š.nagrinėjamo įvykio metu nebuvo tokios emocinės būsenos, kuri būtų galėjusi turėti esminės įtakos jo elgesiui. Be to, byloje esantys medicininiai dokumentai įrodo, kad kaltinamajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ir priklausomybės sindromas, iš 2023-11-03 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 175 matyti, jog A. Š. vartojęs benzodiazepinų ir marihuanos (3 t., b. l. 178), be to, įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, jam nustatytas 2,23 promilių girtumas, todėl daroma išvada, kad A. Š. elgesiui nusikaltimo padarymo metu turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, o ne psichikos pakitimai.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. Š. 2023 m. spalio 31 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 23.11 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto tarp jo ir jo motinos V. Š. metu, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu – suduodamas rankomis ir spirdamas jai į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 36 smūgius, iš kurių 2 smūgius į pilvą, jai griuvus ir dengiantis nuo smūgių, taip iš viso ne mažiau kaip 41 trauminiu poveikiu padarė jai sužalojimus: trauminį žarnų pasaito plyšimą, dešinės pusės III-IX šonkaulių ir kairės pusės IV-XI šonkaulių lūžius, povoratinklinę kraujosruvą, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvas veide, kairiame petyje, kairėje ir dešinėje krūtyje, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, pilvo srityje, juosmens kairiame šone, dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvą pakaušio dešinėje, muštinę žaizdą kaktoje ties nosies pagrindu, nubrozdinimus ir kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvas abiejų alkūnių ištiesiamajame paviršiuje, ir, V. Š. mirus įvykio vietoje nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę, tokiu būdu nužudė savo motiną V. Š..

31. Be to, kaltinamajam A. Š. teisingai inkriminuotas savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas, kadangi jis nužudė savo motiną V. Š. (BK 248 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina ir asmens duomenų registro duomenys (2 t., b. l. 68).

32. Remdamasi išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Š. kaltė dėl savo motinos nužudymo pagrįsta išnagrinėtų įrodymų visuma, sugretinus juos vienus su kitais ir sujungus juos į nuoseklią ir logišką grandinę, todėl A. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

33. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

34. Už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

35. A. Š. nepripažino kaltės dėl nusikaltimo įvykdymo, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) nenustatyta . A. Š. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (tai, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, neneigė ir pats kaltinamasis, liudytojai N. F., M. V., D. S. V. taip pat patvirtino, jog matėsi, kad kaimynas A. Š. buvo neblaivus, be to, po įvykio jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, A. Š. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Pasisakydama dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog A. Š. nusikalto būdamas recidyvistas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galima spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Nors nagrinėjamu atveju nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog A. Š. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau kaltinamajame akte prokurorė pažymėjo, kad kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, aprašė A. Š. teistumus, nurodė ir aplinkybę, kad A. Š. 2020-11-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 parų arešto bausmę atliko tik 2021-05-27. Tai, kad iki nagrinėjamos nuskalstamos veikos padarymo A. Š. buvo teistas, prokurorė akcentavo ir baigiamosios kalbos metu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam viso proceso metu buvo žinoma aplinkybė dėl jo teistumų, nuo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės proceso metu jis turėjo visas galimybes gintis, šios sunkinančios aplinkybės konstatavimas negali būti laikytinas procesiškai netikėtas.

36. Skirdamas A. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. A. Š. padaryta nusikalstama veika baigtinė, itin pavojinga, pasireiškusi daugybiniais smurtiniais veiksmais, smūgiuojant ir į gyvybiškai svarbias kūno sritis – galvą, pilvą, sukėlusi neatkuriamą žalą – žmogaus mirtį. Nusikalstamą veiką A. Š. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes, plėšimą), tyčinius sveikatos sutrikdymus, net už sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. viso A. Š. buvo teistas net 5 kartus, paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atliko 2021-05-27, kai buvo paleistas iš Šiaulių kalėjimo (4 t., b. l. 21-30, 34-55). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis buvo teistas ir Jungtinėje Karalystėje, t. y. 2006 metais už tyčinį turto sugadinimą ar sunaikinimą. Be to, kaltinamasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 8 kartus, iš jų 2 kartus už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, šiuos nusižengimus kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (4 t., b. l. 56-63). Nagrinėtinu atveju svarbu pažymėti, jog kaltinamasis išsituokęs, nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikoje niekur oficialiai nedirbo (4 t., b. l. 65-66), nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 110). Bylos duomenys rodo, kad A. Š. yra VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre, jam buvo nustatytos diagnozės: liekamasis arba vėlai pasireiškiantis psichozinis sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, ūminė reakcija į stresą, žalingas alkoholio vartojimas, priklausomybės sindromas alkoholiui, paskutinį kartą diagnozė nustatyta 2017-08-03 (3 t., b. l. 136); iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktų duomenų matyti, jog A. Š. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, fiksuota, kad pacientas laisvės atėmimo vietų ligoninėje nurodė, jog susipyko su mama ir ją nužudė (3 t., b. l. 138-156, 165-170), iš 2023-12-14 specialisto išvados Nr. 96TPK-122/2023 matyti, kad A. Š. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 163).

37. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Be to, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Kaip minėta, už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

38. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, taip pat į tai, kad jis savo elgesio nevertino kritiškai ir dėl jo nesigailėjo, nebuvo nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir buvo nustatytos net dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką apie teisingos bausmės paskyrimą, A. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jog už jo padarymą yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, paskyrus kaltinamajam už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam A. Š. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas kiek mažesnis nei BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kuris šiuo atveju yra keturiolika metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys apie kaltinamojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad veika nebuvo planuota iš anksto, o padaryta spontaniškai, įvykus konfliktui, leidžia teigti, jog būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Mažesnis nei sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis buvo paskirtas ir kitose panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-957/2024 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-116-1121/2023 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-243-1035/2022 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė; Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-1049/2024 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-993/2024 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-380/2022 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-380/2022 pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė). Tuo pačiu paminėtina, kad švelnesnis bausmės dydis buvo nustatytas tais atvejais, kai kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl to gailėjosi.

39. Teisėjų kolegija nenustatė būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui (prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio, padėjimo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą) bei nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis A. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis).

40. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023-10-31 23.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 5 d. (4 t., b. l. 115-117, 126-128, 141-143; 5 t., b. l. 6-9, 37-40, 111-114).

41. A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl proceso išlaidų

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024-10-18 patikslintą pažymą Nr. APD-2024-10350, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. Š. 1 168,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (5 t., b. l. 93-97).

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent kaltinamajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

45. Šioje byloje kaltinamajam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi privalomai buvo skirtas gynėjas advokatas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktais (4 t., b. l. 191). Nors kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra pagrįstas, kaltinamajam A. Š. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymomis, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šis prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai atmestinas.

46. Vadovaujantis teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 51 straipsnio 1 dalis) paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme nuteistam kaltinamajam, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš tokio kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-51-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-227-697/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-94-1076/2023, 1A-130-1020/2023). Taigi, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nenumatytais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskrecijos teisę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo (nuteistojo). Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis A. Š. nuo 2023-10-31 yra suimtas, gynėjas jam buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai), šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nekilnojamojo turto kaltinamasis neturi, duomenų apie jo santaupas byloje nėra, yra nedirbantis, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo A. Š. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

47. Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje BK 72 straipsnio nuostatų prasme pažymėta, jog konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas yra menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

48. Daiktiniai įrodymai - pinigai, t. y. 17,90 Eur, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 109, 122), nuosprendžiui įsiteisėjus, įstatymų nustatyta tvarka perduotini V. Š. teisių perėmėjui.

49. Daiktiniai įrodymai – 1) V. Š. priklausantis mobilaus ryšio telefonas ,,My Phone“, kuris supakuotas popieriniame voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 2) V. Š. priklausantis mobilaus ryšio telefonas ,,Huawei“, kuris supakuotas popieriniame voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 3) V. Š. priklausanti juodos spalvos rankinė-kuprinė su turiniu, kuri supakuota į kartoninę dėžę, plomba „(duomenys neskelbtini)“, kurie perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 112-116, 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, įstatymų nustatyta tvarka perduotini V. Š. teisių perėmėjui.

50. Daiktiniai įrodymai – 1) žalios spalvos medžiaginė šluostė su raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis, kuri supakuota popieriniame pakete, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 2) juodos spalvos batas su raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis, supakuotas popieriniame pakete, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 3) paimti objektai su galimais rankų pėdsakais, supakuoti kartoninėje dėžėje, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 4) moteriškos lyties lavono rankų panagių turinio ėminiai, supakuoti voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 5) kambaryje nuo grindų paimta galimai kraujo nuoplova Nr. 6, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 6) kambaryje nuo grindų paimta galimai kraujo nuoplova Nr. 1, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 7) nuo alaus butelio ,,Perlenbacher“ kaklelio paimta biologinių pėdsakų nuoplova, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 8) virtuvėje nuo sienos paimta galimai kraujo nuoplova Nr. 8, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 9) nuo taurelės paimta biologinių pėdsakų nuoplova, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 10) nuo puodelio viršutinio krašto paimta biologinių pėdsakų nuoplova, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 11) kambaryje nuo grindų paimta galimai kraujo dėmės nuoplova Nr. 7, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 12) kambaryje nuo grindų paimta galimai kraujo dėmės nuoplova Nr. 5, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 13) kambaryje nuo grindų paimta galimai kraujo dėmės nuoplova Nr. 4, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 14) kambaryje nuo grindų paimta galimai kraujo dėmės nuoplova Nr. 3, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 15) kambaryje nuo grindų paimta galimai kraujo dėmės nuoplova Nr. 2, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 16) 2023-11-01 paimta nuoplova su panagių turiniu nuo įtariamojo A. Š. kairiosios rankos, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 17) 2023-11-01 paimta nuoplova su panagių turiniu nuo įtariamojo A. Š. dešiniosios rankos, supakuota voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“, kurie perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 112-116, 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

51. Daiktiniai įrodymai – 2023-11-06 teismo medicinos ekspertų savanoriškai pateikti nukentėjusiosios V. Š. rūbai, supakuoti popieriniame pakete, plomba „(duomenys neskelbtini)“, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 112-116, 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

52. Daiktiniai įrodymai – 2023-11-01 iš įtariamojo A. Š. išreikalauti jam priklausantys rūbai, supakuoti kartoninėje dėžėje, plomba „(duomenys neskelbtini)“, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 112-116, 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. Š., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl minėtų daiktų grąžinimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, tai pavedant padaryti atsakingus policijos komisariato darbuotojus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis).

53. Daiktiniai įrodymai – 2023-10-31 įvykio vietos ir lavono apžiūros metu paimti galimai nukentėjusiajai V. Š. priklausantys rūbai - žalios spalvos džemperis ir rudos spalvos golfas, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 126, 128), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

54. Daiktinis įrodymas – su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) gautas vokas, kuriame yra 7 tamponai, A. Š. seilių DNR lyginamasis pavyzdys ir V. Š. (B.) kraujo DNR lyginamasis pavyzdys, užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“, perduotas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 176-178, 179), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kadangi yra menkavertis ir negali būti sunaudotas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

55. Daiktiniai įrodymai - 2023-11-01 įvykio vietos apžiūros metu paimti mobiliojo ryšio telefonai, t. y. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A5“ ir mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti A. Š. (3 t., b. l. 111), paliktini neribotai A. Š. nuosavybei.

56. Daiktiniai įrodymai – 5 vnt. diskų, esantys voke, prisegtame prie 4 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. spalio 31 d. 23.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 5 d.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Š. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus - pinigus, t. y. 17,90 Eur, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK), nuosprendžiui įsiteisėjus, įstatymų nustatyta tvarka perduoti V. Š. teisių perėmėjui.

Daiktinius įrodymus – 1) V. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,My Phone“, kuris supakuotas popieriniame voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 2) V. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei“, kuris supakuotas popieriniame voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 3) V. Š. priklausančią juodos spalvos rankinę-kuprinę su turiniu, kuri supakuota į kartoninę dėžę, plomba „(duomenys neskelbtini)“, kurie perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK), nuosprendžiui įsiteisėjus, įstatymų nustatyta tvarka perduoti V. Š. teisių perėmėjui.

Daiktinius įrodymus – 1) žalios spalvos medžiaginę šluostę su raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis, kuri supakuota popieriniame pakete, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 2) juodos spalvos batą su raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis, supakuotą popieriniame pakete, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 3) paimtus objektus su galimais rankų pėdsakais, supakuotus kartoninėje dėžėje, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 4) moteriškos lyties lavono rankų panagių turinio ėminius, supakuotus voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 5) kambaryje nuo grindų paimtą galimai kraujo nuoplovą Nr. 6, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 6) kambaryje nuo grindų paimtą galimai kraujo nuoplovą Nr. 1, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 7) nuo alaus butelio ,,Perlenbacher“ kaklelio paimtą biologinių pėdsakų nuoplovą, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 8) virtuvėje nuo sienos paimtą galimai kraujo nuoplovą Nr. 8, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 9) nuo taurelės paimtą biologinių pėdsakų nuoplovą, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 10) nuo puodelio viršutinio krašto paimtą biologinių pėdsakų nuoplovą, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 11) kambaryje nuo grindų paimtą galimai kraujo dėmės nuoplovą Nr. 7, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 12) kambaryje nuo grindų paimtą galimai kraujo dėmės nuoplovą Nr. 5, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 13) kambaryje nuo grindų paimtą galimai kraujo dėmės nuoplovą Nr. 4, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 14) kambaryje nuo grindų paimtą galimai kraujo dėmės nuoplovą Nr. 3, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 15) kambaryje nuo grindų paimtą galimai kraujo dėmės nuoplovą Nr. 2, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 16) 2023-11-01 paimtą nuoplovą su panagių turiniu nuo įtariamojo A. Š. kairiosios rankos, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“; 17) 2023-11-01 paimtą nuoplovą su panagių turiniu nuo įtariamojo A. Š. dešiniosios rankos, supakuotą voke, plomba „(duomenys neskelbtini)“, kurie perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – 2023-11-06 teismo medicinos ekspertų savanoriškai pateiktus nukentėjusiosios V. Š. rūbus, supakuotus popieriniame pakete, plomba „(duomenys neskelbtini)“, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – 2023-11-01 iš įtariamojo A. Š. išreikalautus jam priklausančius rūbus, supakuotus kartoninėje dėžėje, plomba „(duomenys neskelbtini)“, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Š., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – 2023-10-31 įvykio vietos ir lavono apžiūros metu paimtus galimai nukentėjusiajai V. Š. priklausančius rūbus - žalios spalvos džemperį ir rudos spalvos golfą, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) gautą voką, kuriame yra 7 tamponai, A. Š. seilių DNR lyginamasis pavyzdys ir V. Š. (B.) kraujo DNR lyginamasis pavyzdys, užplombuotas plomba „(duomenys neskelbtini)“, perduotas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšių AVPK), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - 2023-11-01 įvykio vietos apžiūros metu paimtus mobiliojo ryšio telefonus, t. y. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti A. Š., palikti neribotai A. Š. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus – 5 vnt. diskų, esančius voke, prisegtame prie 4 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.