Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), Dariaus Prankos,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei buvimas namuose nesusijęs su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 23.40 val. iki 2019 m. spalio 2 d. 15.14 val. išbūtas laikas;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 12 d. 19.00 val. iki 2021 m. balandžio 14 d. 11.30 val. išbūtas laikas;

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. N. 2023 m. gegužės 31 d., apie 19.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu G. N. metu, tyčia pastarajam sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis ir kojomis į galvą, krūtinės ląstą, rankas ir kojas, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis ausies kaušeliuose, abiejų akių vokuose, pereinančios į smilkinius, odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, higromos susidarymu (15 ml), smegenų sumušimu didžiojoje galvos smegenų jungtyje, galvos smegenų difuziniu aksonų pažeidimu, liemens sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir masyvia minkštųjų audinių kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniųjų VII-XI šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimu, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose ir kojose, ko pasekoje, nuo dauginių galvos ir liemens sužalojimų, komplikavusis plaučių uždegimu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, G. N. (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje mirė. Šiais veiksmais T. N. tyčia nužudė savo šeimos narį ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis T. N. apklausiamas pirmojo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau parodymų neduos ir prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Paskutinio teismo posėdžio kaltinamasis vis tik sutiko duoti parodymus ir parodė, jog jis viską labai gerai prisimena. Vakare atvyko J. R., jiedu pasisveikino. J. R. pradėjo kelti tėvą G. N. Tėvas G. N. gulėjo ant žemės. Su J. R. matė, kad tėvas kažkur tiesiog žiūrėjo, bet nieko nekalbėjo. J. R. su G. N. norėjo išgerti degtinės. J. R. turėjo du butelius po 0,5 litro, buvo atsivežęs kažkokios žuvies, turėjo kažko valgyti. Tėvas kažką su J. R. norėjo kalbėti, bet tylėjo. Jis (t. y. T. N.) sėdėjo šalia, J. R. – priešais jį, o G. N. – ant lovos, kambaryje buvo televizorius. J. R. privertė G. N. gerti, privertė tėvą išsižioti ir išgerti degtinės. Taip jie visi sėdėjo, kalbėjosi, bendravo. Butelis po truputį ištuštėjo, tada nustojo gerti. Tėvas buvo visiškai girtas. J. R. jau norėjo miegoti, atsigulė ant žemės, o jis (t. y. T. N.) išėjo į savo kambarį, miegojo, šviesos buvo išjungtos. Visi nuėjo miegoti. Ryte pamatė, kad J. R. lyg išėjo pas mamą. Jis (t. y. T. N.) matė, kad tėvas miega, todėl paliko jį, nejudino. Vėliau matė, kad atėjo Č. Č., kuris vaikščiojo, nešiojosi po pažastimi pasikišęs alų. Č. Č. buvo atėjęs vakare. Kambarys buvo užrakintas. Č. Č. negalėjo atidaryti tėvo kambario durų ir tada atėjo į kambarį pas jį (t. y. pas T. N.). Č. Č. pas jį į kambarį atėjo vakare, kai jis dar miegojo, atnešė alaus, jiedu kažką pakalbėjo. Č. Č. norėjo paklausti, ar jis turi parūkyti, bet jis (t. y. T. N.) neturėjo. Judviejų bendravimas vyko gestikuliuojant, ne gestų kalba, ne žodžiu. Jiedu sėdėjo vienas priešais kitą ir kalbėjosi. Nežino, ką tuo metu veikė tėvas, jo kambario durys buvo užrakintos. Galbūt Č. Č. ir tėvo norėjo paprašyti rūkyti. Nežino, ko Č. Č. norėjo iš jo tėvo. Č. Č. jo (t. y. T. N.) prašė pernakvoti, kad ir ant grindų. Iš pradžių jis (t. y. T. N.) nelabai norėjo sutikti, bet Č. Č. pasakė, kad jį lyg mama ar kažkas kitas išvarė. Jis leido Č. Č. pasilikti iki ryto, išjungė šviesą ir visi nuėjo miegoti. Iš ryto Č. Č. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į langą, pakėlė jį ir pasakė, kad atvažiavo jo (t. y. T. N.) mama kartu su J. R. Įėję į namus pamatė, kad tėvas guli ant grindų. Jis (t. y. T. N.) miegojo ir nieko nematė, yra nekaltas, nieko nepadarė. Todėl jis delnais į priekį rodė, kad yra švarus. Č. Č. atidarė duris ir tuoj išėjo, nežino kur. O tėvas buvo rastas gulintis. Jis (t. y. T. N.) su J. R. kėlė tėvą nuo žemės, mama paskambino medikams. Jis (t. y. T. N.) nieko nepadarė, buvo gal, kad spyrė ar per galvą tėvui trenkė, o ar daugiau kas ten įvyko tikrai negali pasakyti, nieko nematė. Prieš tai taip, jis (t. y. T. N.) porą kartų spyrė, trenkė per galvą, bet daugiau viskas. Tėvui spyrė vakare, apie 9-10 val., nes tėvas ant jo rėkė. Jis (t. y. T. N.) ramiai sėdėjo, o tėvas pradėjo ant jo rėkti, kažką sakyti. Buvo tokia situacija. Vėliau tėvas norėjo jo paprašyti, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų gerti. Jis (t. y. T. N.) nuėjo ir nupirko, atnešė vyno ar kažko, butelį pastatė ant stalo. Tėvui jis spyrė vieną kartą į šoną ir trenkė su ranka į galvą. Vieną kartą koja spyrė į šoną, o vėliau su ranka trenkė į galvą. Daug nespardė, tėvas pats turbūt ten nukrito kažkur ant lovos ar kur, nežino. Visgi tėvui jis spyrė į šoną tris kartus. Tėvas pradėjo ant jo šaukti. Tėvas tuomet stovėjo, o jis (t. y. T. N.) sėdėjo. Tuomet jis atsistojo ir spyrė tėvui, tėvas tuo metu dar stovėjo. Nuo spyrio tėvas žiauriai nenukrito, bet suklupo. Kai tėvas suklupo, jam nespyrė, tik tą vieną kartą, daugiau jis nesmurtavo. Paskui bandė kelti tėvą, kai šis suklupo, atsiprašė, kad blogai pasijautė, pakėlęs pasodino ant lovos ir išėjo. Tris kartus spyrė tėvui ir po to su ranka trenkė per pakaušį. Į galvą trenkė su delnu. Norėjo, kad tėvas tiesiog pasimokytų. Nė karto nesudavė smūgių kumščiu, spyrė tris kartus koja ir paskui delnu sudavė į galvą. Tėvas gal pats kažkur nukrito, gal bandė keltis, gal užsigavo į stalą, to nematė. Tėvas buvo girtas, gal ėjo, nepaėjo, laikydamasis kažkur už sienų. Kai tėvas suklupo, jis (t. y. T. N.) jį pakėlė ant lovos, tada atėjo J. R. ir kažką padėjo. J. R. padėjo atsikelti. Kai tėvas suklupo nuo jo (t. y. nuo T. N.) spyrių, pakėlė jį ant lovos, išjungė šviesą ir išėjo iš kambario, paliko tėvą ant lovos. Č. Č. meluoja sakydamas, kad jis (t. y. T. N.) šokinėjo tėvui ant galvos. Č. Č. net nebuvo, kaip jis galėjo matyti. Jis (t. y. T. N.) buvo vienas kambaryje su tėvu, kai tris kartus spyrė tėvui, kambaryje daugiau nieko nebuvo. Niekas nematė tos situacijos. Tą vakarą ir naktį pas jį namuose buvo Č. Č. ir J. R.. Pirmas vakare atėjo J. R., o vėliau atėjo Č. Č. su alumi, liko miegoti, išėjo ryte. Tėvas nuolat ant jo (t. y. ant T. N.) bardavosi. Būdavo, kad jiedu sutardavo, bendraudavo. Tėvas dažnai ateidavo, siūlydavo eiti išgerti, jis tėvui sakydavo, kad nenori. Tėvas prašydavo nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio, duodavo pinigų ir jis (t. y. T. N.) nueidavo nupirkti tėvui išgerti. Būdavo, kad su tėvu kažką paplepėdavo, bendravimas buvo gestikuliavimo forma. Dažniausiai tėvas žiūrėdavo televizorių. Yra buvę, kad tėvas beldžiasi į langą, į duris, vis prašydavo nueiti ir nupirkti išgerti. Jis visą laiką nesuprasdavo, ką jam nori pasakyti tėvas, vis bandydavo kažką sakyti, o jis (t. y. T. N.) juk negirdi ir dažniausiai nesuprasdavo, ką tėvas nori jam pasakyti. Tėvas dėl jo elgesio policijos niekada nekviesdavo. Dėl smurto prieš tėvą vieną kartą yra buvęs Kaune, o čia dabar jau antras kartas. Gegužės 30 d. buvo atvykusi policija, gal ieškojo tėvo. Policija apsižiūrėjo, tėvo nebuvo, gal jis jau buvo ligoninėje. Policija atvyko ir nieko nerado. Policija buvo atvykusi ir dar kartą. Sutinka su sesers pareikštu civiliniu ieškiniu, bet suma per didelė, galbūt ją galima sumažinti, nes jis gauna tik neįgalumo pensiją – 250 Eur, turi mokėti alimentus dukrai – 79 Eur. Automobilio neturi, kaime yra namas (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir sesei per pusę. Galėtų sumokėti tik tiek, kiek gauna pensijos – 250 Eur. Jei būtų paleistas į laisvę, gal galėtų dirbti ir užsidirbti. Dvejoja dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, neturi pinigų, todėl nežino, ką pasakyti.

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo, sutinka duoti parodymus. Jos santykiai su tėvu buvo geri, anksčiau su juo gyveno, tačiau prieš ketverius metus išsikraustė iš namo, nes ten gyventi atsikraustė jos brolis. Ji išėjo į nuomojamą butą, nes brolis mėgo išgerti, išgėręs jis būna priekabus, įkyrus, baladojasi, kad jį įleistų, išklausytų. Ji žinojo, kad nebus ramybės nei jai, nei jos vaikams, dėl to išsikraustė. Brolis kažkur ketverius metus gyveno su tėvu (duomenys neskelbtini). Pas tėvą užeidavo kaimynai Č., S., dar vienas kaimynas iš kaimo, kurio pavardės ji neatsimena. Kai pas tėvą ateidavo kaimynai, jie vartodavo alkoholį. Iki tol, kol kaltinamasis negrįžo gyventi pas tėvą, tėvas su kaimynais išgerdavo, tačiau jokių problemų nekildavo, eidavo miegoti. Kai ji išsikraustė iš tėvo namų, tėvas jai skambindavo ir prašydavo „atvažiuok, padėk, mane muša“. Brolis porai mėnesių buvo uždarytas. Brolis nedirbo. Jis buvo įsidarbinęs, dirbo gal apie mėnesį laiko, bet atėjo laiškas, kuriame nurodyta, kad jis atleidžiamas, nes netinkamas darbui. Jos žiniomis, brolis neišeidavo į darbą. Brolis eidavo pas kaimynę paskaldyti malkų, kad gautų pinigų. Namuose kaltinamasis nieko netvarkydavo, neapmokėjo už šviesą. Brolis turėjo žmoną, dukrą, su žmona išsiskyrė dėl smurto, taip pat dėl to, kad neidavo į darbą. Ji nėra labai artima su brolio žmona, bet jos bendravo. Brolio žmona rašydavo jai žinutes, kad kaltinamasis girtas, muša, skriaudžia, neina į darbą. Ji (t. y. J. N.) pas tėvą lankydavosi dažnai, nes netoliese gyveno, dažnai užeidavo pas jį su vaikais, susiskambindavo. Ji bendravo ir su broliu, padėdavo jam. Kol T. N. būdavo neišgėręs, viskas būdavo normaliai. Brolis gaudavo pašalpą ir išleisdavo savo reikmėms, dukrai alimentų nemokėjo, turėjo skolų. Tėtis išgėręs nebūdavo agresyvus, sunkiai vaikščiojo, buvo persirgęs tuberkulioze, mėgo pabumbėti. Brolis išgėręs yra agresyvus, jei kažkas daroma ne pagal jį, jis agresyvus prieš silpnesnius, būdavo gatvėje pastumia einantį asmenį. Brolis jos privengdavo, nes ji turėjo draugą. Tėvas su broliu kartu vartodavo alkoholį, taip pat išgerdavo atskirai, ir su kaimynais. Įvykis įvyko trečiadienį. Prieš tai sekmadienį ji buvo trumpam užėjusi pas tėvą. Tėvo pinigai buvo pas ją, nes kitaip juos būtų paėmęs brolis ir neturėtų ko valgyti. Ji pati rūpinosi, kad būtų sumokėti komunaliniai mokesčiai. Buvo virtuvė, brolio kambarys ir pereinamasis tėvo kambarys, iš kurio galima patekti į brolio kambarį. Kaltinamasis, būdamas išgėręs, kibdavo prie tėvo. Būdavo, jog ji atvažiuoja ir randa tėvą mėlyna akimi. Atskyrė tėvo kambarį nuo brolio kambario, kad tėvas galėtų užsirakinti. Durų užraktas buvo perlaužtas. Kai tėvas neatidarydavo durų, kaltinamasis jas bandydavo atidaryti kitais būdais. Prieš porą metų T. N. buvo laikomas izoliatoriuje, nes buvo sumušęs tėvą. Tada jis aprimo, bet irgi buvo incidentų. Mama gyvena netoliese, kaltinamasis ten nueidavo, buvo ten sudaužęs televizorių, nustūmęs mamą nuo laiptų, jai buvo lūžęs raktikaulis, dėl to ji niekur nesikreipė. Mama jai sakė, kad jai taip padarė T. N. T. N. neklausdavo, ar galima užeiti. Jei durys būdavo atidarytos, T. N. užeidavo. Apie įvykį ji sužinojo 2023 m. birželio 1 d., kai buvo iškviesta pagalba. Jai paskambino kaimynas V., kuris gyvena priešais, ir pasakė, kad tėvą mėlyną išnešė ant neštuvų. Atvažiavusi rado brolį, jis jai parodė, kad jo rankos švarios, kad jis nieko nedarė. Ji buvo šoke. Užėjo policijos pareigūnas, davė pasirašyti, pasakė, kad kol negaus atsakymo iš ligoninės, brolio niekur neišveš. Jai atvykus buvo tik T. N., o Č. Č. nebuvo. Po kurio laiko ji bendravo su Č. Č., kuris pasakė, kad gėrė su T. N., pritrūko išgerti, liepė Č. Č. likti čia, o pats kaltinamasis nuėjo pas tėvą į kambarį ir pradėjo mušti, šokinėjo ant tėvo. Kas vyko toliau, ji nebenorėjo žinoti. Gydymo įstaigoje ji klausė apie tėvo būklę, važinėjo ten vos ne kasdien. Pas tėtį buvo vamzdeliai ir jai įdomu, ar tėtis ką nors pasakė. Ji paklausė budėjusios gydytojos, kurios vardo nepamena, ar buvo užfiksuota, ką kalbėjo tėtis. Gydytoja nurodė, kad tėtis pasakė, jog sumušė sūnus. Ji paklausė gydytojos, ar pas juos ši informacija užfiksuota. Gydytoja atsidarė kompiuterį ir patvirtino, kad ši informacija, jog sumušė sūnus, yra užfiksuota. Ji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą ir 6 105 Eur turtinę žalą. Nežino, ar tokia suma gali atpirkti tėtį, jo meilę jai, anūkams. Jai ir jos vaikams trūksta tėčio, tėtis jiems buvo pagalba, kai reikėdavo, tėtis visą laiką prižiūrėdavo vaikus. Sužinojus apie įvykį, jai buvo šokas, ji nežinojo, kur dėtis, ką daryti. Matė, kaip atrodė sumuštas tėvas, nebuvo tokios vietos, kuri nebūtų mėlyna. Matant tokį žmogų, pradedi kaltinti save, kad negalėjai būti šalia, kad jo nepasiėmė pas save. Tėvas tris savaites buvo reanimacijoje, ji nežinojo, ko laukti. Tėvas buvo sunykęs, gležnas, į jį buvo sunku žiūrėti, pradėjo jos neatpažinti. Ji įtikinėjo save, kad viskas laikina. Kai ji klausdavo, tėvas neatsakydavo. Jai skaudu, nes tėvas paliko ją nežinioje. Prižiūrimas slaugos namuose tėvas pradėjo valgyti, pradėjo kalbėti. Kai tėtis buvo slaugos namuose, ji bandė su juo kalbėtis apie įvykį, tačiau tėtis nelabai orientavosi. Ne viską suprasdavo, ką kalbėdavo tėvas, paskui jis pradėjo tik leisti garsą ir nebuvo įmanoma suprasti. Paskui tėvas ėmė darytis agresyvus, sumušimai padarė įtaką. Tėvą ji aplankė dieną prieš mirtį, jis tiesė ranką, galbūt norėjo važiuoti kartu. Kitą kartą ji planavo su vežimėliu tėvą išvežti į lauką, kūrė planus. Kitą dieną ryte jai paskambino ir pranešė, kad tėvo nebėra. Ji negalėjo patikėti, kad tėvo nebėra. Tėvui sustojo širdis. Pasakė, kad nori rašyti, jog tėvo mirties priežastis širdies nepakankamumas, bet ji nesutiko, norėjo sužinoti tiesą. Jai skaudėjo galvą, ji buvo pavargusi, nieko nesinorėjo. 30 000 Eur neturtinė žala yra ir už anūkus, nes tėtis padėdavo, bendravo su vyresne jos dukra, o mažajai tik metukai, tad neteko pasidžiaugti. Tėtis su vyresne dukra užsiimdavo, kiek galėdavo, kartu laistydavo daržus, ravėdavo. Trūksta senelio. Mažesnė dukra nesupranta, bet žino, kad senelio nebėra, kad per šventes jo nebeatsiveš. Turtinę žalą pirmiausia sudaro gedulingi pietūs, kainavę 400 Eur (kvitų neturi), kunigas ir mišios, kainavę 100 Eur, gėlės, kainavusios 140 Eur. Čekių ji neturi. Bus daromas antkapis, reikės sutvarkyti kapavietę. Domėjosi, kiek tai kainuotų, tai būsimos išlaidos bus apie 3 000 Eur. 2 465 Eur suma yra pagrįsta dokumentais, o nepagrįstos sumos šios: 140 Eur už gėles, 100 Eur už kunigą ir mišias, 400 Eur už gedulingus pietus, 3 000 Eur būsimos išlaidos už paminklą.

4. Liudytoja D. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo T. N. motina, sutinka duoti parodymus. Buvo atvažiavęs brolis J. R., jiedu, atrodo, 2023 m. birželio 1 d., ryte, apie 10 val., buvo nuėję aplankyti G. N. į (duomenys neskelbtini) g., durys buvo uždarytos (užkabintos). Pasibeldus duris atrakino Č. Č., kuris buvo namo viduje. Jai užėjus, G. N. gulėjo prie radiatoriaus, beveik be sąmonės, nieko nekalbėjo. Kartu užėjo jos brolis J. R., jiedu tai matė kartu. G. N. gulėjo, galva buvo užriesta, akys pamėlynavusios, nežiūrėjo, jis buvo kaip ir be sąmonės. Kraujo ji nematė. Daiktų prie G. N. nebuvo, stalas buvo kiek atitrauktas, užvirtęs stalas nebuvo, G. N. gulėjo šalia stalo. G. N. nieko nekalbėjo, nepratarė nė vieno žodžio. G. N. nieko nesakė. Jos brolis J. R. sakė, kad G. N. sakė „T. T.“. Brolis J. R. jai perdavė, ką jis girdėjo iš G. N., ji pati to negirdėjo. Ji broliui pasakė, kad nejudintų G. N., gal pažeistas stuburas, nežinojo, kas atsitiko. Ji su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, todėl nubėgo į socialinį, kuris buvo šalia, ir iškvietė greitąją pagalbą. Ji iš karto pagalvojo, kad G. N. netyčia trenkėsi į radiatorių. Kaltinamojo T. N. ir G. N. santykiai buvo nekokie, išgėrę jie nuolat konfliktuodavo, būdavo, kad pastumia. T. N. prieš ją yra kelis kartus smurtavęs, kai buvo neblaivus. Tą dieną ji nubėgo pas T. N. ir klausė, kas atsitiko. Jis rodė, kad nežino, nieko nematė. Ji klausė sūnaus T. N., kodėl sumušė tėvą, tačiau sūnus neprisipažino. Ji iš pradžių nepagalvojo, kad tai padarė sūnus, manė, kad G. N. nugriuvo, nes jo kojos buvo silpnos. Ji nepagalvojo, kad kaltinamasis galėjo taip padaryti, bet daugiau nieko nebuvo, todėl pagalvojo, kad buvo įvykęs konfliktas. Ji Č. Č. klausė, kas nutiko, tačiau pastarasis jai nieko nesakė. Su Č. Č. ji vėliau nekalbėjo.

5. Liudytojas Č. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį T. N., giminystės ryšiai jųdviejų nesieja. Pažinojo G. N.. 2023 m. gegužės 31 d. užėjo į svečius pas G. N. Su kaltinamuoju T. N. pastarojo namuose išgėrė. Gėrė kaltinamojo T. N. kambaryje. Namuose dar buvo T. N. tėvas. Jiems išgėrus, kaltinamasis nuėjo pas tėvą ir pradėjo jį mušti. Jis (t. y. Č. Č.) atėjo pažiūrėti ir pamatė, kad G. N. guli ant grindų sumuštas. Jis (t. y. Č. Č.) buvo apklaustas policijoje. Matė, kad kaltinamasis mušė G. N. koja, sudavė į galvą koja. Matė keturis, gal daugiau smūgių. T. N. sudavė stovinčiam G. N. ir rankom, ir kojom, paskui sudavė kojom. Kaltinamasis tėvą mušė ne vieną kartą. Kaltinamasis tėvą mušė gal šešis kartus taip: ranka, o paskui koja. Nukentėjusysis G. N. nukrito, kai kaltinamasis jam sudavė ranka. Nukritęs G. N. gulėjo ant grindų. Kaltinamasis gulinčiam tėvui sudavė koja. Kaltinamasis rankomis sudavė į galvą, į kūną, į krūtinę. Gulinčiam tėvui kaltinamasis spyrė gal keturis kartus. Kai G. N. gulėjo, kaltinamasis jam spyrė į galvą ir per kojas, truputį buvo užlipęs ant G. N., šokinėjo ant jo, šokinėjo gal porą kartų. Jis (t. y. Č. Č.) tuo metu buvo išgėręs, aplinkybes atsimena gerai, ant kojų stovėjo. T. N. buvo išgėręs alkoholio. T. N. gėrė kartu su juo (t. y. su Č. Č.). Kaltinamasis turėjo pusę butelio degtinės, davė išgerti jam, jiedu kartu išgėrė tą pusę butelio. Daugiau jie nieko negėrė. Nežino, kokia buvo kaltinamojo nuotaika. Kaltinamasis buvo piktas, tačiau jis nežino kodėl. G. N. jis (t. y. Č. Č.) negynė, nes bijojo kaltinamojo, bijojo, kad sumuš ir jį. Kai kaltinamasis blaivas – jis geras žmogus, tačiau išgėręs gali primušti. Kaltinamasis tą dieną jo (t. y. Č. Č.) nemušė, nėra jo mušęs ir anksčiau. Nežino, dėl ko kaltinamasis pradėjo mušti tėvą, galbūt buvo koks konfliktas, nematė, gal tėvas neįleido kaltinamojo į kambarį. Jis (t. y. Č. Č.) buvo kambaryje, gal 5 metrų atstumu nuo kaltinamojo ir jo tėvo. Negirdėjo, dėl ko kilo konfliktas. Jis (t. y. Č. Č.) buvo apklaustas policijos pareigūnų, buvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, tiek apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu jis davė teisingus parodymus. Parodymų patikrinimo vietoje viską parodė. Po to, kai kaltinamasis sumušė tėvą, jis (t. y. Č. Č.) nuėjo namo, paskui pas jį atvažiavo ir pasakė ateiti. Kaltinamasis tėvą sumušė 2023 m. gegužės 31 d., ryte, apie 10-11 val., o 2023 m. birželio 1 d. atėjo D. N. Jis (t. y. Č. Č.) neliko nakvoti kaltinamojo namuose. Nežino, kas D. N. atidarė duris. Jis (t. y. Č. Č.) tuo metu buvo pas kaltinamąjį. Atėjus D. N., jis (t. y. Č. Č.) išėjo. Kai kaltinamasis sumušė tėvą, jis neklausė kaltinamojo, kodėl jis taip padarė, nemokėjo paklausti.

6. Liudytoja O. S.-V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. N. buvo jos pacientas. Pirmojo iškvietimo metu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvės namą, kieme pasitiko moteris, kuri palydėjo į kambarį. Mažame kambaryje ant grindų sėdėjo G. N., prie sofos pečiais atsirėmęs pusiau sėdomis, buvo visas kruvinas. Ji paklausė G. N., kas jį sumušė. G. N. kalba buvo sutrikusi, galva kruvina, paakiai buvo juodi. Buvo aišku, kad buvo kaukolės lūžimas, smegenų sutrenkimas, sumušimas. Iš kairės ausies jam liejosi kraujas, bet visas kraujas jau buvo sausas. Viskas įvyko ne ryte, gal iš vakaro, nes kraujas buvo išdžiūvęs. Apžiūrėdama G. N. ji suprato, kad jam galvos trauma, jam visur skaudėjo: rankos, kojos, šonai, nugara. Jis buvo su neštuvais išneštas į mašiną ir nuvežtas į ligoninę. Ji matė G. N. sužalojimus, buvo mėlynės, daugiau niekur nekraujavo, tik veidas, galva. G. N. skundėsi šonkaulių skausmu. Kairės rankos dilbyje, dešinės kojos blauzdoje ji matė mėlynes. Nukentėjusysis turėjo širdies ritmo sutrikimą, buvo padažnėjęs pulsas. Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas jai perdavė tai, kad moteris sakė, jog sumušė sūnus ir tai ne pirmas kartas. Ji klausė G. N., kas sumušė, ką skauda. Jai rūpėjo pacientas. Vėliau ji nieko neklausė, nukentėjęs nieko nekalbėjo. Nukentėjusiojo kalba buvo sutrikusi, bet ji suprato, ką pasakė nukentėjusysis. Jai G. N. pasakė, kad sumušė sūnus. Tai jis pasakė garsu, matėsi ir iš lūpų. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (liudytojas išvykęs į užsienį, neturi galimybės dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu). Liudytojas J. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą trumpam grįžo 2023 gegužės 30 d., apie 23 val. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), nusprendė užeiti į svečius ir aplankyti savo švogerį G. N., kuris su sūnumi T. gyvena (duomenys neskelbtini). Atėjęs prie namo, bandė atidaryti duris, bet jos buvo uždarytos, jis ilgokai beldėsi. Po kiek laiko duris T. T., kuris jį kvietė užeiti pas save į kambarį, jis nenorėjo jo leisti užeiti pas G. N. į kambarį. Iš T. rodomų rankų gestų, kur jis rankos pirštais rodė sau į kaklo sritį, jis suprato, jog jis jam nori pasakyti, kad tėvas girtas ir pas jį geriau neitų. Bet jis vis tiek jam pasakė, kad nori užeiti pasisveikinti su tėvu ir jis užėjo pas G. N. į kambarį ir pamatė jį sėdintį ant lovos. Jis pamatė ant G. N. veido po akimi pamėlusią kraujosruvą ir nubrozdinimą ir jis jo klausė, kas atsitiko, iš kur tie sužalojimai, bet G. N. jam nieko nepasakė. Jis atsinešė butelį degtinės, kurios įpylė į stikliuką, norėjo su G. N. išgerti, pakalbėti, bet jis išgėrė vieną ar du stikliukus degtinės ir jam taip ir nepasakė nė vieno žodžio. Jis pagalvojo, kad jis gal tikrai jau girtas, kad jau visiškai nebekalba. Tada jau buvo vėlu, jis liko pas G. N. nakvoti, pasitiesė ant grindų ir pernakvojo, o G. N. miegojo savo lovoje. Ryte atsikėlė, tuo metu G. N. dar gulėjo savo lovoje, bet su juo visiškai nekalbėjo. Jis atsikėlė ir išėjo pas seserį. 2023 m. birželio 1 d. ryte, kelinta tai buvo valanda, negali pasakyti, su seserimi D. nuėjo pas G. N., nes sesei minėjo, kad kai buvo pas jį užėjęs, jis visiškai nekalbėjo, jam tai pasirodė keista. Priėjo prie durų, jos buvo užrakintos iš vidaus. Tada nuėjo iš kitos namo pusės ir beldė į G. N. kambario langą, tada vėl grįžo atgal prie įėjimo durų. Netrukus duris atrakino kaimynas Č. Č. Užėję į namus, nuėjo į G. N. kambarį ir pamatė G. N., gulintį ant grindų šalia radiatoriaus ir šalia G. N. ant grindų buvo nuverstas stalas. Tada sesuo išbėgo kviesti greitosios pagalbos, o jis nuo žemės pakėlė G. N. ir paguldė ant lovos, jis jo bandė klausti, kas atsitiko, bet jis nieko neatsakė, visiškai nesiorientavo. Tuo metu į kambarį buvo atėjęs T. T., kuris rodė atkišęs abiejų rankų delnus, kaip jis suprato iš jo, jis norėjo pasakyti, kad ne jis tai padarė, kad jis yra švarus. Atvykę medikai G. N. išvežė į ligoninę. Daugiau apie tai jis nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 26-28).

8. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio O. V. (O. V.) 2023 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo „Dėl pranešimo iš ligoninės“ matyti, kad 2023 m. birželio 1 d. 15.00 val. RVUL slaugytojas L. telefonu pranešė, kad 2023 m. birželio 1 d. 11.17 val. Greitoji medicinos pagalba dėl didelio kepenų plyšimo ir daugybinių šonkaulių lūžių pristatė G. N., gyv. (duomenys neskelbtini), dukros tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2023 m. gegužės 31 d. namuose jį sumušė sūnus. Paguldytas į pirmąjį reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 2).

9. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2023 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate atliekamas patikslinimas medžiagoje Nr. M-1-01-32962-23 pagal 2023 m. birželio 1 d. D. N. pranešimą, o būtent: 2023 m. birželio 1 d., 10.29 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras, gimęs (duomenys neskelbtini), rastas namuose gulintis. Pranešėja į klausimus neatsakinėja, pokalbio metu Greitajai medicinos pagalbai minėjo, kad gali būti jos brolis sumuštas. Daugiau informacijos nėra. Policijos ekipažui 6021 atvykus į įvykio vietą, pasitiko Greitosios medicinos pagalbos gydytoja M., kuri paaiškino, kad atvykus rado gulintį kambaryje ant grindų vyriškį, kaip vėliau buvo nustatyta G. N., gim. (duomenys neskelbtini), sąmoningą, tačiau dezorientuotą, kuris nesugebėjo paaiškinti aplinkybių. Ant veido matėsi pasenusios (pajuodusios) mėlynės ir ant kaktos nubrozdinimas. Įtariant kaukolės lūžimą, G. N. nuvežtas į RVUL Lazdynų ligoninę. Pranešėja D. N. paaiškino, kad šiandien apie 10 val. atvykusi pas buvusį vyrą į namus, rado jį gulintį ant grindų prie radiatoriaus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kas galėjo atsitikti buvusiam vyrui nežino, nes nieko nematė. D. N. paaiškino, kad G. N. gyvena kartu su savo kurčnebyliu sūnumi T. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šeimoje dažnai vartoja alkoholį ir po to konfliktuoja tarpusavyje. Namuose, gretimame kambaryje rastas blaivus T. N., kuris dėl negalios negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Kiek suprato iš T. N., jis miegojo ir nieko įtartino negirdėjo ir nematė. Kas galėjo atsitikti tėvui nežino. Filmuota Body kamera (1 t., b. l. 3-5).

10. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. gegužės 30 d. 13.11 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. N. pranešimas, kad jo sūnus T. N. agresyvus, neblaivus daužo namo duris, bando įeiti, mušasi. Vyras užsirakino, laukia policijos vietoje. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, vaikų namuose nėra. Reaguojant į įvykį 2023 m. gegužės 30 d. 14.05 val. atvykus (duomenys neskelbtini), pranešėjas G. N., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2.27 promilių girtumas), paaiškino, kad jo namo kambario duris daužė kartu name gyvenantis neblaivus (nustatytas 3,17 promilių girtumas) T. N., gim. (duomenys neskelbtini) (kurčnebylys). Užėjus į namus matėsi apgadintos G. N. kambario durys, jis negalėjo jų atrakinti. Suteikta pagalba, durys atrakintos. Pretenzijų dėl durų neturėjo, fizinio smurto niekas nepatyrė. G. N. paaiškino, kad sūnus geria ne pirmą dieną, nori pinigų dar ant alkoholio, todėl ir daužo duris. Su sūnumi pravestas pokalbis raštu, jam išaiškinta nesikabinėti prie tėvo, kad jis neturi pinigų. T. N. atsiprašė ir pažadėjo nesikabinėti prie tėvo ir palikti jį ramybėje. 2023 m. birželio 1 d. pakartotinai tikrinant informaciją dėl galimo smurto artimoje aplinkoje buvo nuvykta gyvenamuoju adresu, namie rastas tik sūnus T. N., kuris yra kurčnebylys. Su juo bendrauta per telefono rašymo programėlę, rašant jam klausimus. Pastarasis nurodė, kad jokio smurto prieš tėvą nenaudojo. Pabendrauti su tėvu G. N. nepavyko, telefono ragelio jis nekėlė. Patikslinus informaciją buvo nustatyta, kad asmuo šiandien dėl sužalojimų pristatytas į RVUL, surinkta IT medžiaga patikslinimui. Remiantis pirmine ir patikslinta informacija apie tai, kad būtent 2023 m. gegužės 30 d. įvykio metu būtų kam nors padaryti kokie kūno sužalojimai ar naudotas fizinis bei psichologinis smurtas, nustatyta nebuvo. Atlikus pakartotinį įvykio aplinkybių patikrinimą smurto artimoje aplinkoje 2023 m. gegužės 30 d. metu, požymių nenustatyta (1 t., b. l. 35).

11. Iš 2023 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 2023 m. gegužės 30 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas pavadinimu „ID 92193136566“. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2023 m. gegužės 30 d. 13 val. 11 min. 41 sek., ID (duomenys neskelbtini). Garso įrašo trukmė – 1.27 min. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką pasigirsta: BPC: 112. Vyras: Laba diena. BPC: Laba diena. Vyras: Klausykit, ar gali atvažiuoti į (duomenys neskelbtini)? BPC: O kam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) Greitoji, policija, gaisrinė? Vyras: Turbūt policija. Čia sūnus išgėręs, aš užsidaręs, muša duris, dar užmuš jisai ar kaip... BPC: Kokioj gatvėje jūs randatės ponas? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: Čia jūsų privatus namas? Vyras: Taip. BPC: Čia pačiuose (duomenys neskelbtini), taip? Vyras: Va prie bažnyčios. BPC: (duomenys neskelbtini), o jūsų sūnaus vardas, pavardė? Vyras: N. T. BPC: Jisai neblaivus? Vyras: Nu vo girtas vaikščioja su triusikais čia, pas kaimynę vaikščioja dar ten vaikščioja. BPC: Supratau, greitosios jums nereikia ponas? Vyras: Man ne. BPC: Nereikia. Sakykit, mažamečių vaikų turit namuose? Vyras: Ne, neturim. BPC: Neturit. O jūsų vardas, pavardė? Vyras: N. G. BPC: Koks vardas? Vyras: N. G. BPC: Gerai ponas, laukite, informuojam policiją. Vyras: Gerai, ačiū. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 40-42).

12. Iš 2023 m. liepos 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 2023 m. birželio 1 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „2023_06_01_10-25-31_3706844142.mp3“. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2023 m. birželio 1 d., 10 val. 25 min. 31 sek. 3706844142. Garso įrašo trukmė – 3.43 min. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką pasigirsta pradžioje neaiškūs garsai ir po kelių sekundžių prasideda pokalbis: BPC: 112. Moteris: Alio, laba diena. BPC: Laba diena. Moteris: Galima į (duomenys neskelbtini) greitąją iškviest? BPC: Taip, be abejo, koks miestas, rajonas jūsų? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), kelintas namas jūsų pone? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC: Čia privatus namas, nuosavas? Moteris: Privatus, nuosavas. BPC: Kas atsitiko? Kam reikalinga greitoji? Moteris: Nu nežinau, aš tik ką užėjau, pamačiau, nu matot tą gulintį savo buvusį vyrą ir šitą jam labai reikia greitosios. BPC: Tai jis sąmoningas ? Kas jam atsitiko? Moteris: Nežinau, aš su juo nešnekėjau dar, dabar mano brolis su juo. BPC: Tai kiek jam metų ? Kas jam yra? Moteris: Nežinau, (duomenys neskelbtini), nežinau kas yra. BPC: Kiek vyrui metų pone, atsakykite į klausimą? Moteris: Alio. BPC: Kiek jam metų? Moteris: (duomenys neskelbtini) nu aš pasimečiau suprantat. BPC: Tai nusiraminkit, (duomenys neskelbtini) metų gimimo? Moteris: Nu ar galit atvažiuoti greičiau nu. BPC: Pone, nuo to, kad jūs rėkiat, dabar, greitoji greičiau neatvažiuos. Moteris: Aš nerėkiu. BPC: Nu tai nusiraminkit. Man reikia priežasties, kas vyrui vyksta, kas ten jam yra? Moteris: Nežinau, tai aš su juo gi nebūnu, nu. Sakau, aš su juo nebuvau net. BPC: Ar jisai sumuštas? Moteris: Nu nežinau, atvažiuokit pažiūrėkit. Aš tik ką užėjau. BPC: Tai kviečiat greitąją nežinot dėl ko. Moteris: Kviečiu dėl, J., J. kas ten? Nu tai atvažiuosit, ar ne? BPC: Pone, nedėkit dabar ragelio, kalbėsit su greitaja. Moteris: Gerai, ačiū. Sujungimo signalas. BPC: Kalbėkit. Moteris: Alio. GMP: Klausau, greitoji. Moteris: Laba diena. GMP: Pakartokit adresą, kur reikalingi medikai. Moteris: (duomenys neskelbtini). GMP: (duomenys neskelbtini). Čia kur? Gatvėje? Bute? Moteris: Name. GMP: Namuose guli, taip? Moteris: Taip, taip, taip. GMP: Kas atsitiko ten? Moteris: Aš tik ką užėjau, sumuštas, ar kaip, negaliu pasakyt, nemeluosiu, kambary guli šitą gal sąmonė yra, nežinau, negaliu pasakyti. GMP: Supratau, sąmoningas ar be sąmonės? Moteris: Nu tai prašom atvažiuokit, greičiau, nu. GMP: Jis pats prašo, tai sąmoningas. Moteris: Nu ne jis, aš prašau, jis gal nešneka. Ką aš žinau. Aš prašau. GMP: Nu tai pone... Moteris: Nu tai pone, pone, kol jūs davažiuosit, gal žmogus mirs. GMP: Pone, nusiraminate visų pirma, dispečeris nevažiuoja į kvietimus, dispečeris privalo išsiklausinėti... Moteris: Nu tai aš sakau, Dieve tu mano, atvažiuokit prašau jūsų nu. GMP: Pone, prašau atsakyti man į klausimus, o ne aiškinti man, ką daryt. Aš klausiu, ar žmogus kvėpuoja, ar ne kvėpuoja? Moteris: Kvėpuoja ar ne kvėpuoja, aš jo net nežiūrėjau, ai negaliu paimti, nes aš ne iš savo telefono skambinu. GMP: Koks skirtumas pone iš kokio telefono skambinate, ar jisai kvėpuoja, ar ne kvėpuoja, tas man svarbu. Moteris: Dieve tu mano, nu aš negaliu gi su svetimu telefonu, aš gi iš svetimo skambinu. GMP: O prie ko čia telefonas? Moteris: Nu tai... GMP: Aš klausiu, ar kvėpuoja žmogus, ar ne kvėpuoja? Moteris: Kvėpuoja, gal ir ne. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 43-46).

13. Iš 2023 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 2023 m. birželio 1 d. BODY kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu : „export-fxi7s.mp4“. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuotas mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera), įrašas, pavadinimu „export-fxi7s.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė 19 min. Vaizdo įrašo data 2023 m. birželio 1 d. Vaizdo įrašo pradžia 10 val. 43 min. 46 sek. Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu. Filmuojama namo viduje. Matosi, kaip Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kelia vyrą ant neštuvų. Kaip vėliau paaiškėjo, tas vyras yra G. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareigūnei paklausus, ar jį sumušė jo sūnus T. N., gimęs (duomenys neskelbtini), G. N. nieko neatsako. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ant neštuvų išneša G. N. iki Greitosios medicinos pagalbos tarnybinio automobilio. Pareigūnas grįžta iki namo ir įeina į namo vidų. Moteris, kaip vėliau nustatyta, kad tai D. N., esanti namo viduje, pradeda pasakoti, kad G. N. gulėjo jau namo viduje, kuomet ji su broliu atėjo. Jos brolis pasibeldė į duris ir pamatė gulintį ant žemės ir nejudantį G. N. Pareigūnei paklausus, ar namo durys buvo atidarytos, D. N. atsako, kad ne. Pareigūnei paklausus, ar jie nevartojo alkoholio, D. N. atsako, kad tiksliai nežino, bet gal truputį išgėrę, bet tiksliai pasakyti negalinti, kadangi jos nebuvo tuo metu. Pareigūnas nufotografuoja namo išorę ir namo vidų. Pareigūnai nueina į kitą kambarį, kuriame matosi sėdintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai T. N., gimęs (duomenys neskelbtini), esantis kurčnebylis ir papasakoti, kas įvyko, negalintis. D. N. T. N. paklausia, ar jis matė, kas nutiko jo tėvui G. N., T. N. gestais parodo, kad tėvas buvo užsirakinęs iš vidaus, tačiau D. N. patvirtina, kad durys buvo atidarytos ir jie nieko nelaužė. Moteris papasakoja, jog atėję į vidų rado G. N. ant žemės ir ant jo galvos buvo nukritęs stalas. Pareigūnas apžiūri vietą tarp sulankstomo stalo ir radiatoriaus prie lango. D. N. pasako, kad jie su broliu pamatė, jog G. N. guli ant žemės, jos brolis G. N. pakėlė ir paguldė ant lovos. Pareigūnai paprašo gestais T. N. pateikti jiems savo asmens dokumentą. Supratęs, ko jo prašo, T. N. pateikia asmens dokumentą ir gestais bei garsais kažką sako. Pareigūnai užsirašo T. N. duomenis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga 11 val. 2 min. 36 sek. (1 t., b. l. 47-49).

14. Iš 2023 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad apžiūros objektas – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Namas yra medinis, vieno aukšto, dažytas žalia spalva. Įėjimas į namo vidų yra iš kiemo pusės pro rudos spalvos medines duris. Ant durų vidinės pusės pritvirtinta durų fiksavimo grandinėlė, skirta durims užrakinti. Užėjus pro šias duris patenkama į verandą, kurios priekyje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į kambarį Nr. 1. Kambario dešinėje sienoje yra baltai dažytos medinės durys, kurių vidinėje pusėje įleidžiamojoje spynoje yra raktas, durų užrakinimo spyna nepažeista. Užėjus pro šias duris, patenkama į kambarį Nr. 2, kuriame bendra tvarka nepažeista. Kambario kairėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 3. Užėjus pro duris, kambario dešinėje pusėje lygiagrečiai priekinei sienai stovi sofa, ant kurios guli patalynė. Prie kambario dešinės sienos stovi spintelė. Tarp spintelės ir lovos ant grindų guli įvairūs popieriai, tuščias stiklinis butelius su mėlynos spalvos užrašu „Absoliut vodka“ bei butelio užsukimo kamštis. Kambario priekinėje sienoje yra langas, kurio apačioje įmontuotas špižinis, baltai dažytas šildymo radiatorius, po kuriuo ant grindų guli kartoninės dėžės ir svarstyklės. Ant palangės stovi du vazonai su gėlėmis bei skardinė dėžutė. 0,5 metro atstumu nuo lango ant grindų stovi sudedamas „stalas-knyga“. Kambaryje bendra tvarka nepažeista, pašalinių pėdsakų nėra. Apžiūrimojo namo patalpose vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 52-60).

15. Iš 2023 m. birželio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad apžiūros objektas – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambariai. Užėjus į namo vidų patenkama į verandą, po to į kambarį Nr. 1. Einant tiesiai, pro nerakintas duris patenkama į kambarį Nr. 2. Prie kambario dešinės sienos stovi sekcija, prie kurios stovi fotelis ir staliukas. Ant fotelio atlošo guli dveji tamsiai mėlynos spalvos medžiaginiai šortai, kurie apžiūros metu paimti ir supakuoti į plastikinius maišelius, paketo Nr. 418683 ir Nr. 418687. Įėjimo į kambarį durų kairėje pusėje prie priekinės kambario sienos stovi rudos spalvos 4 lentynų atvira medinė spintelė, kurioje sudėti įvairūs daiktai. Spintelės apatinėje lentynoje guli pora medžiaginių rudos spalvos vyriškų sportbačių su baltos spalvos guminiais padais. Ant sportbačių kulno yra užrašas „PUMA“. Sportbačiai įvykio vietos apžiūros metu paimti ir supakuoti į kartoninę dėžę. Kambaryje bendra tvarka nepažeista, kitų daiktų ar pėdsakų, reikšmingų bylos tyrimui, nėra. Kambario Nr. 1 nuo į jį įėjimo durų dešinėje sienoje yra baltai dažytos durys, vedančios į didįjį namo kambarį Nr. 3. Šiame kambaryje bendra tvarka nepažeista. Kambario grindys išklotos šviesiai rudos spalvos laminato lentutėmis. Kambario dešinėje pusėje prie lango stovinčio stalo ant grindų yra rudos spalvos dėmė, nuo kurios ant vatos tampono paimta nuoplova ir supakuota į voką su paaiškinamuoju tekstu (1 t., b. l. 61-67).

16. Iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – G. N. lavonas. Kūnas yra ant vežimėlio, baltame polietileniniame maiše, ant kūno smurto žymių nesimato (1 t., b. l. 74-79).

17. Iš 2023 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūros objektas yra G. N. gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini). Ligos istorijoje sunumeruoti 77 lapai. Ligos istorijos 4 lape yra Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodoma, kad 2023 m. birželio 1 d. atvykimo laikas 10.35 val., trauminiai sužalojimai, pastabose įrašas „pagal paciento žodžius sumušė sūnus. Mėlynės kairios ausies, periokulinės sr. ab. akių, rankos dilbio, d. kojos blauzdos, nosies kraujavimas, kalbos sutrikimas“. Ligos istorijos 6 lape yra ambulatorino apsilankymo aprašymas (gydytojas ortopedas traumatologas), jame nurodyta „traumos aplinkybės neaiškios, GMP duomenimis galimai sumušė sūnus tačiau kada ir kaip neaišku“. Ligos istorijos 7 lape yra ambulatorino apsilankymo aprašymas (skubios medicinos gydytojas) nurodyta „pacientas įvykio aplinkybių neišsako. Po to teigia, kad sumušė sūnus. Kada tiksliai neatsimena. Iš GMP lapo: pagal paciento žodžius sumušė sūnus. Mėlynės kairios ausies, periokulinės sr. ab. akių, rankos dilbio, d. kojos blauzdos, nosies kraujavimas, kalbos sutrikimas. Patikslinta telefonu iš dukros: girtauja, pacientą dažnai muša sūnus. Galimai sumušė vakar, kaimynai matė, kad sūnus spardė“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Padarytos ligos istorijos 4, 6 ir 7 lapų kopijos (1 t., b. l. 87-94).

18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1781/2023(01) matyti, kad G. N. nustatyta dešiniųjų VII, VII, IX, X, XI šonkaulių lūžiai su kraujosruva dešinio krūtinės šono minkštuose audiniuose, kepenų plyšimas, odos įbrėžimai kaktoje (trys), kairiame smilkinyje (vienas), poodinės kraujosruvos akių vokuose su odos įbrėžimais kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje (vienas), blauzdose (po vieną). Odos įbrėžimai padaryti kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Dešiniųjų VII, VII, IX, X, XI šonkaulių lūžiai su kraujosruva dešinio krūtinės šono minkštuose audiniuose, kepenų plyšimas padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos, kiti sužalojimai prieš 7-11 parų iki apžiūros. Kadangi nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo, todėl atsakyti, kokiu konkrečiu buku daiktu (koja ar ranka) buvo padaryti kūno sužalojimai smilkiniuose, akių vokuose, dešiniame šone, nėra galimybės. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne ilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių ir kepenų plyšimo sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Odos įbrėžimai kaktoje, kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose su odos įbrėžimais kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, blauzdose, atskirai nuo šonkaulių lūžio ir kepenų plyšimo atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai smilkiniuose akių vokuose ir dešiniame šone nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 117-119).

19. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1031/2023 (01) matyti, kad remiantis G. N., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į mirties aplinkybės duodama išvada:

19.1. G. N., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai:

19.1.1. Galvos sumušimas pasireiškęs kraujosruvomis ausies kaušeliuose, abiejų akių vokuose, pereinančios į smilkinius, odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, higromos susidarymu (15 ml), smegenų sumušimu didžiojoje galvos smegenų jungtyje, galvos smegenų difuziniu aksonų pažeidimu. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, kurie visumoje būdingi smūgių sudavimui, kietais, bukais daiktais, kurių identifikuoti negalima, neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui sudavus kumščiu (kumščiais) ir (ar) koja (kojomis), iki G. N., gim. (duomenys neskelbtini), stacionarizavimo į ligoninę (2023 m. birželio 1 d.). Šie sužalojimai vertinami visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jie komplikavosi plaučių uždegimu, dėl to nukentėjusysis mirė.

19.1.2. Liemens sumušimas, pasireiškęs: odos nubrozdinimu ir masyvia minkštųjų audinių kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniųjų VII - XI šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimu padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, kuris visumoje yra būdingas smūgio sudavimui – galimai koja, iki G. N., gim. (duomenys neskelbtini), stacionarizavimo į ligoninę (2023 m. birželio 1 d.). Šie sužalojimai vertinami visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jie komplikavosi plaučių uždegimu, dėl to nukentėjusysis mirė.

19.1.3. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai rankose ir kojose padaryti kietais bukais daiktais, trimis trauminiais poveikiais. Rankose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiriamajam ginantis nuo smūgių, tiek pačiam užsigaunant į kietus bukus paviršius, kojose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek po kito asmens suduotų smūgių, tiek pačiam nukentėjusiajam užsigaunant. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti iki G. N., gim. (duomenys neskelbtini), stacionarizavimo į ligoninę (2023 m. birželio 1 d.). Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

19.2. G. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko nuo dauginių galvos ir liemens sužalojimų: galvos sumušimo, pasireiškusio: kraujosruvomis ausies kaušeliuose, abiejų akių vokuose, pereinančios į smilkinius, odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimo į galvos smegenų skilvelius ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, higromo susidarymu (15 ml), smegenų sumušimu didžiojoje galvos smegenų jungtyje, galvos smegenų difuziniu aksonų pažeidimu, ir liemens sumušimo, pasireiškusio: odos nubrozdinimu ir masyvia minkštųjų audinių kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniųjų VII - XI šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimu, - sukeltų komplikacijų: plaučių uždegimo, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimų, ūmus širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimų.

19.3. G. N., gim. (duomenys neskelbtini), lavono tyrimo metu nenustatyta ligų, kurios galėjo įtakoti jo mirtį.

19.4. G. N., gim. (duomenys neskelbtini), lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektai bus saugomi VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino – 2024 m. rugpjūčio 23 d. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4270/2023 (01).

19.5. G. N., gim. (duomenys neskelbtini), lavono tyrimo metu mirties priežastis nustatyta. Tyrimo metu morfologinių požymių, rodančių nuodingų medžiagų vartojimą nenustatyta, užduotyje nenurodyta konkreti cheminė medžiaga, kurią reikia nustatyti, todėl vidaus organai chemiškai netirti. Cheminiam tyrimui atlikti paimta atitinkama medžiaga, kuri palikta VTMT Vilniaus skyriaus archyve, kur bus laikoma ne mažiau kaip metus, po išvados surašymo. Esant reikalui ji gali būti ištirta, tai nurodžius atlikti atskira užduotimi.

19.6. G. N., gim. (duomenys neskelbtini) mirtis įvyko nuo sužalojimų (1 t., b. l. 126-133).

20. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 449/2023(01) matyti, kad nuoplovoje nuo grindų (paimta papildomos įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini) (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su G. N. DNR profiliu su 99, 999999999999995% tikimybe. Ant dvipusių raudonų-juodų šortų (3 mėg.), kedų (1,2 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Ant juodų šortų dėmių bei sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 138-142).

21. Iš 2023 m. birželio 2 d. liudytojos D. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų (fotolentelių) matyti, kad liudytojai D. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate buvo pasiūlyta parodyti vietoje, kokiomis aplinkybėmis jis rado savo buvusį vyrą G. N. D. N. sutikus, 2023 m. birželio 2 d. tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Tranzit“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (6021) buvo nuvykta liudytojos D. N. nurodyta kryptimi, t. y. (duomenys neskelbtini) Atliekant D. N. parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo namo savininkė J. N., kuri atrakino namo duris. D. N. parodė vartelius, pro kuriuos 2023 m. birželio 1 d., apie 10.20 val. kartu su savo broliu J. R. atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, parodė gyvenamojo namo įėjimo duris, į kurias beldėsi, parodė gyvenamojo namo langą, į kurį beldėsi, parodė gyvenamojo namo įėjimo duris, pro kurias kartu su savo broliu užėjo. Liudytoja D. N. parodė vietą verandoje, kur sėdėjo pritūpęs kaimynas Č. Č. Liudytoja D. N. paaiškino, kad nematė, kas jai atrakino duris. Ji parodė kambarį ir sofą, kuriame, jai užėjus į namo vidų, ant sofos sėdėjo jos sūnus T. N. Liudytoja parodė kambarį, pro kurį užėjo į savo buvusio vyro G. N. kambarį, parodė G. N. kambarį, į kurį ji užėjo 2023 m. birželio 1 d. kartu su savo broliu J. R. Liudytoja D. N. parodė vietą prie lango G. N. kambaryje, kur ant grindų, galva prie radiatoriaus, gulėjo jos buvęs vyras G. N. Paaiškino, kad ant G. N. galvos buvo užverstas sulankstomas stalas-knyga. G. N. buvo beveik be sąmonės, kliedėjo. Liudytoja parodė, kaip jos brolis J. R. pakėlė G. N., parodė vietą kambaryje, kur J. R. paguldė G. N. Liudytoja D. N. paaiškino, kad paties įvykio, kuomet buvo galimai sumuštas jos buvės vyras G. N., ji nematė (1 t., b. l. 182-195).

22. Iš 2023 m. birželio 2 d. liudytojo Č. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojui Č. Č. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate buvo pasiūlyta parodyti vietoje, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas jo pažįstamas G. N. Č. Č. sutikus, 2023 m. birželio 2 d. tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Tranzit“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6021) buvo nuvykta liudytojo Č. Č. nurodyta kryptimi, į (duomenys neskelbtini). Atliekant liudytojo parodymų patikrinimą vietoje, dalyvavo namo savininkė J. N., kuri atrakino namo duris. Atvažiavus nurodytu adresu, liudytojas Č. Č. parodė vartelius, pro kuriuos 2023 m. gegužės 31 d. apie 19 val. jis atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Liudytojas parodė: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo duris, pro kurias užėjo į namą; kambarį, pro kurį užėjo į savo pažįstamo G. N. kambarį; kambarį, iš kurio išėjo G. N. sūnus T. N.; G. N. kambarį, į kurį jis užėjo 2023 m. gegužės 31 d. ir kuriame ant sofos sėdėjo jo pažįstamas G. N.; sofą, ant kurios 2023 m. gegužės 31 d. apie 19 val. sėdėjo jo pažįstamas G. N.; fotelį, kuriame 2023 m. gegužės 31 d. jis sėdėjo minėto įvykio metu. Liudytojas Č. Č. paaiškino, kad į kambarį beveik iš karto jam iš paskos atėjo G. N. sūnus T. N., kuris, kaip jam pasirodė, buvo neblaivus, kiek atsimena, jis lyg ėmė ieškoti telefono, buvo labai piktas. T. N. priėjo prie savo tėvo ir sugriebęs už rūbų pastūmė G. N. ant grindų. Liudytojas Č. Č. parodė: vietą ant grindų prie sofos, kur nukrito G. N.; kaip T. N. rankomis sugriebė tėvui už rūbų; kokia buvo G. N. kūno padėtis jam gulint ant grindų prie sofos, veidu į lubas; į kokias G. N. kūno vietas sudavė kumščiais smūgius T. N.. Liudytojas Č. Č. paaiškino, kad T. N. sudavė G. N. kumščiais į veidą nemažiau kaip 10 kartų, parodė, į kokias kūno vietas ir kaip spardė kojomis T. N. Liudytojas paaiškino, kad T. N. sudavė kojomis iš viršaus į krūtinės ir pilvo sritis nemažiau 4-5 smūgių, mušdamas tėvą avėjo baltos (šviesios) spalvos sportbačiais bei mūvėjo šortus, maždaug iki kelių ilgio, spalvos neprisimena. Č. Č., nenorėdamas stebėti sumušimo, išsigando, bijojo, kad ir jo nepradėtų mušti, todėl būdamas šoko būsenoje, išsigandęs išėjo iš kambario ir nuėjo į gretimą T. N. kambarį. T. N. dar kurį laiką liko kambaryje pas tėvą. Liudytojas Č. Č. parodė kryptį, kuria jis išėjo iš G. N. kambario, parodė T. N. kambarį, į kurį jis po minėto įvykio užėjo. Liudytojas paaiškino, kad po minėto įvykio jis kartu su T. N. vartojo alkoholinius gėrimus (viso išgėrė apie du stikliukus degtinės), o vėliau užmigo T. N. kambaryje. Liudytojas Č. Č. parodė vietą T. N. kambaryje, kur jis ant grindų sėdėjo ir miegojo po minėto įvykio. Liudytojas paaiškino, kad kitą dieną ryte, apie 10 val. – 1030 val. jis pabudo, nes kažkas beldėsi į duris. Liudytojas Č. Č. parodė, kaip jis atidarė įėjimo duris. Atidaręs įėjimo duris, kurios buvo užrakintos grandinėle, jis pamatė, kad atėjo G. N. buvusi žmona D. N. su savo broliu J., jo pavardės nežino. Tada jis įleidęs minėtus asmenis pats išėjo į lauką bei nuėjo prie ežero. Daugiau į G. N. namus negrįžo. Č. Č. parodė kryptį, kuria jis išėjo ežero link. Daugiau dėl minėto įvykio nieko parodyti negalėjo (2 t., b. l. 7-23).

23. Iš 2023 m. birželio 9 d. liudytojo J. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų (fotolentelių) matyti, kad liudytojui J. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate buvo pasiūlyta parodyti vietoje, kokiomis aplinkybėmis jis rado savo svainį G. N. J. R. sutikus, 2023 m. birželio 9 d. tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Cady“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6048) buvo nuvykta liudytojo J. R. nurodyta kryptimi, t. y. (duomenys neskelbtini). Atliekant J. R. parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo namo savininkė J. N., kuri atrakino namo duris. J. R. parodė vartelius, pro kuriuos 2023 m. birželio 1 d., apie 10.20 val. kartu su savo seserimi D. N. atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, parodė gyvenamojo namo įėjimo duris, į kurias beldėsi, parodė gyvenamojo namo langą, į kurį beldėsi, parodė gyvenamojo namo įėjimo duris, pro kurias kartu su savo seserimi D. N. užėjo. Liudytojas J. R. parodė vietą verandoje, kur buvo kaimynas Č. Č., kuris atrakino duris, parodė kambarį, pro kurį užėjo į G. N. kambarį, parodė G. N. kambarį, į kurį jis užėjo 2023 m. birželio 1 d. kartu su savo seserimi D. N. Liudytojas J. R. parodė vietą prie lango G. N. kambaryje, kur ant grindų, galva prie radiatoriaus, gulėjo G. N. Parodė, kaip pakėlė G. N., parodė vietą kambaryje, kur paguldė G. N. Liudytojas J. R. paaiškino, kad paties įvykio, kuomet buvo galimai sumuštas G. N., nematė (2 t., b. l. 29-40).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

24. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo T. N. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą bei atmetus kitais įrodymais paneigtą kaltinamojo T. N. gynybinę versiją, kad jis sudavė mažiau smūgių, kurie nebuvo reikšmingi.

26. Kaltinamasis T. N. teisiamajame posėdyje iš pradžių parodė, kad yra nekaltas ir nieko nepadarė, todėl delnais į priekį rodė, kad yra švarus. Iš karto po to kaltinamasis paaiškino, kad jis gal spyrė ar trenkė tėvui per galvą, tačiau negali pasakyti, ar įvyko kas nors daugiau, nes nieko nematė. Kaltinamojo teigimu, jis savo tėvui spyrė vakare, apie 21-22 val., nes tėvas ant jo rėkė, o jis norėjo, kad tėvas pasimokytų. Kaltinamasis T. N., detalizuodamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, iš pradžių parodė, kad aktualiu laikotarpiu jis tėvui spyrė vieną kartą į šoną ir trenkė ranka į galvą, daug nespardė, nes tėvas pats turbūt nukrito kažkur ant lovos ar kur. Tęsiant kaltinamojo apklausą, kaltinamasis patikslino, kad jis tėvui visgi spyrė į šoną tris kartus, po to ranka (delnu) trenkė per pakaušį. Tėvui spyrė tuomet, kad pastarasis stovėjo, nuo spyrio tėvas žiauriai nenukrito, bet suklupo. Paskui jis tėvą bandė kelti, atsiprašė, pakėlęs pasodino ant lovos ir išėjo. Tėvui suklupus, atėjo J. R., padėjo atsikelti. Kaltinamojo teigimu, tėvas buvo girtas, gal pats kažkur nukrito, gal bandė keltis, gal užsigavo į stalą. Taigi, iš kaltinamojo T. N. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis neneigia smurto prieš savo tėvą G. N. fakto, tačiau neigia nužudęs savo tėvą ir pripažįsta tik dalį jam pareikštame kaltinime nurodytų faktinių veikos aplinkybių, t. y. kad sudavė rankomis ir kojomis savo tėvui G. N. kelis smūgius, kuriais siekė „pamokyti“ savo tėvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai, kuriais jis siekia sušvelninti įvykio aplinkybes, nėra nuoseklūs ir patikimi, todėl laikytini jo gynybine versija, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina, kad būtent kaltinamasis T. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčiniais veiksmais padarė savo tėvui G. N. sužalojimus, dėl kurių pastarasis vėliau mirė. Atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis T. N. tik iš dalies pripažįsta faktines kaltinime nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi tik ta kaltinamojo parodymų dalimi, kuria neginčijamos kaltinime nurodytos faktinės veikos padarymo aplinkybės, o kita parodymų dalis atmetama kaip kitais įrodymais paneigta kaltinamojo gynybinė versija.

27. Teisėjų kolegija, atmesdama kaltinamojo T. N. gynybinę versiją kaip nepagrįstą, pirmiausia pažymi, kad pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis deklaratyviai nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, tačiau parodymus duoti atsisakė. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu jis parodymus duoti sutiko ir jau iš esmės neigė savo kaltę, menkindamas savo veiksmų apimtis ir reikšmingumą, be to, iš šių parodymų turinio matyti, kad teigdamas, jog įvykio metu namuose be jo ir jo tėvo buvo liudytojai J. R. ir Č. Č., kaltinamasis painioja dviejų įvykių aplinkybes, t. y. nagrinėjamos nusikalstamos veikos išvakarėse buvusį liudytojo J. R. apsilankymą ir jau įvykio dieną buvusius įvykius, kurių metu namuose buvo ir tiesiogiai įvykį matė liudytojas Č. Č. Todėl teisėjų kolegija iš esmės įvykio vaizdo atkūrimui prioritetą teikią būtent paminėtų liudytojų parodymams, bei šių parodymų turinį atitinkančiai kaltinamojo parodymų daliai. Antai apklaustas liudytojas Č. Č., kurio parodymai paneigia kaltinamojo gynybinę versiją, parodė, jog namuose įvykio metu buvo kaltinamasis, jo tėvas ir pats liudytojas. Tai iš esmės atitinka ir liudytojo J. R. parodymų apie tai, kad įvykio metu jo namuose nebuvo, o jis buvo tik įvykio išvakarėse, turinį. Pasak tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo Č. Č., kaltinamasis savo tėvui nagrinėjamo įvykio metu sudavė vos kelis smūgius, nuo kurių jis tik suklupo. Liudytojas Č. Č. teisiamojo posėdžio metu davė gana išsamius parodymus apie tai, kad jis su kaltinamuoju T. N. pastarojo kambaryje vartojo alkoholį, išgėrė pusę butelio degtinės, po to kaltinamasis T. N. nuėjo į tėvo G. N. kambarį ir pradėjo jį mušti, nežino kodėl, galbūt kilo kažkoks konfliktas. Liudytojo teigimu, jis buvo penkių metrų atstumu nuo kaltinamojo ir jo tėvo ir matė, kad kaltinamasis T. N. mušė G. N. koja, koja sudavė į galvą, matė keturis, gal daugiau smūgių. Pasak liudytojo, T. N. sudavė stovinčiam G. N. ir rankom, ir kojom, mušė gal šešis kartus taip: ranka, o paskui koja. Liudytojo Č. Č. teigimu, po to, kad kaltinamasis G. N. sudavė ranka, pastarasis nukrito ant grindų, o kaltinamasis gulinčiam tėvui sudavė koja, spyrė gal keturis kartus į galvą, per kojas, truputį buvo užlipęs ant G. N., gal porą kartų ant jo šokinėjo. Kaltinamasis G. N. rankomis sudavė į galvą, į kūną, į krūtinę. Liudytojo teigimu, jis G. N. negynė, nes bijojo kaltinamojo, kadangi išgėręs kaltinamasis gali primušti. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. Č. negalėjo tiksliai detalizuoti įvykio aplinkybių, suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos ir jo parodymai proceso metu šiose detalėse nežymiai kito, visgi, nesant juose esminių prieštaravimų, teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo parodymai laikytini gana patikimu įrodymų šaltiniu, kuris kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kurie bus aptarti vėliau) patvirtina kaltinamojo T. N. kaltę dėl tėvo nužudymo. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. N. parodė, kad liudytojas Č. Č. meluoja sakydamas, kad jis (t. y. T. N.) šokinėjo tėvui ant galvos, kadangi šio liudytojo kambaryje nebuvo ir jis negalėjo nieko matyti, visgi teismas atmeta tokius kaltinamojo T. N. parodymus kaip nepagrįstus, kadangi liudytojas proceso eigoje nuosekliai tvirtino matęs įvykį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo Č. Č. parodymais ir todėl, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti liudytojo parodymų patikimumu, be to, nenustatyta, kad liudytojas siektų apkalbėti kaltinamąjį, kitaip jam pakenkti arba būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Sugretinus liudytojo Č. Č. parodymus su byloje esančių specialistų išvadų duomenimis apie G. N. nustatytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, mechanizmą, akivaizdu, jog būtent šio liudytojo, o ne kaltinamojo, parodymai esminėse detalėse sutampa su specialistų išvadose nurodytų sužalojimų lokalizacija, jų atsiradimo mechanizmu ir suduotų smūgių skaičiumi.

28. Kaltinamojo T. N. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ne tik jo paties dalinis prisipažinimas ir jau aptarti liudytojo Č. Č. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, tačiau ir kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų – ir netiesioginiai. Antai, nors pats G. N. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas, visgi kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog, G. N. teigimu, jį sumušė sūnus T. N. Šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta į įvykio vietą 2023 m. birželio 1 d. pagal iškvietimą atvykusi medikė O. S.-V., kurios teigimu, ji klausė G. N., kas jį sumušė, o pastarasis jai pasakė, kad jį sumušė sūnus. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2023 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad G. N. ligos istorijoje esančioje Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje taip pat užfiksuotas įrašas „pagal paciento žodžius sumušė sūnus“. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta dar viena liudytoja – kaltinamojo motina D. N. (buvusi G. N. sutuoktinė), kuri, be kita ko, parodė, kad jos brolis J. R., su kuriuo 2023 m. birželio 1 d. ryte, rado G. N., gulintį ant žemės, girdėjo G. N. tariant „T. T.“.

29. Kaltinamojo T. N. versiją, kad jo tėvas G. N. kaltinime nurodytus sužalojimus patyrė ne dėl jo suduotų smūgių, o dėl silpnų kojų krisdamas, griūdamas arba kitais būdais, paneigia baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1031/2023 (01) (1 t., b. l. 126-133), iš kurios matyti, kad G. N. mirtis įvyko nuo dauginių galvos ir liemens sužalojimų, išdėstytų T. N. pateiktame kaltinime: galvos sumušimo, pasireiškusio: kraujosruvomis ausies kaušeliuose, abiejų akių vokuose, pereinančios į smilkinius, odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimo į galvos smegenų skilvelius ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, higromo susidarymu (15 ml), smegenų sumušimu didžiojoje galvos smegenų jungtyje, galvos smegenų difuziniu aksonų pažeidimu, ir liemens sumušimo, pasireiškusio: odos nubrozdinimu ir masyvia minkštųjų audinių kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniųjų VII - XI šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimu, - sukeltų komplikacijų: plaučių uždegimo, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimų, ūmus širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimų. Remiantis minėtoje specialisto išvadoje išdėstytais duomenimis, atmetama aptariama kaltinamojo T. N. gynybinė versija dėl susižalojimo griūvant ar kitais būdais, kadangi specialisto išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, kad G. N. nustatyti ir kaltinime nurodyti galvos sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, kurie visumoje būdingi smūgių sudavimui, kietais, bukais daiktais, kurių identifikuoti negalima, neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui sudavus kumščiu (kumščiais) ir (ar) koja (kojomis); tuo tarpu G. N. nustatyti ir kaltinime nurodyti liemens sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, kuris visumoje yra būdingas smūgio sudavimui – galimai koja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tyrimą atlikusio vyresniojo teismo medicinos eksperto Jūrio Plentos kompetencija, kuris turi ekspertinio darbą stažą nuo 1998 m., todėl šioje specialisto išvadoje nurodytus duomenis laiko pagrįstais ir patikimais, juolab, jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tarp jų ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo Č. Č. parodymams. Pažymėtina ir tai, kad byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1781/2023(01), taip pat jau minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1031/2023 (01) patvirtina, kad G. N. nustatyti sužalojimai (galvos sumušimas, liemens sumušimas ir poodines kraujosruvos bei odos nubrozdinimai rankose ir kojose (pastarieji, nors ir nebuvo mirties priežastimi, tačiau konstatuoti) buvo padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 117-119, 126-123).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad T. N. 2023 m. gegužės 31 d., apie 19.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu G. N. metu, tyčia pastarajam sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis ir kojomis į galvą, krūtinės ląstą, rankas ir kojas, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis ausies kaušeliuose, abiejų akių vokuose, pereinančios į smilkinius, odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, higromos susidarymu (15 ml), smegenų sumušimu didžiojoje galvos smegenų jungtyje, galvos smegenų difuziniu aksonų pažeidimu, liemens sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir masyvia minkštųjų audinių kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniųjų VII-XI šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimu, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose ir kojose, ko pasekoje, nuo dauginių galvos ir liemens sužalojimų, komplikavusis plaučių uždegimu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, G. N. (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje mirė.

31. G. N. yra kaltinamojo tėvas, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai J. N., D. N., Č. Č. patvirtino, kad kaltinamasis ir G. N. gyveno kartu, viename name, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į jau minėto BK 141 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, G. N. laikytinas kaltinamojo šeimos nariu.

32. Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Visais atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių ir siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia šiems padariniams kilti.

33. Nužudymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai veikiama tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius veika kvalifikuojama ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje išskiriami ir kriterijai, atskiriantys tiesioginę neapibrėžtą tyčią ir netiesioginę tyčią. Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Esant netiesioginei tyčiai asmuo padarinių nesiekia, jis yra abejingas, atsiras padariniai ar ne. Netiesioginė tyčia yra tais atvejais, kai padariniai konkrečioje situacijoje gali kilti, bet jų gali ir nekilti. Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas nurodo, kad padarinių nenorėjo, tačiau pagal bylos aplinkybes jų kilimas buvo neišvengiamas arba labai tikėtinas, tačiau kaltininkas jų nedetalizavo, konstatuojamas veikimas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teisėjų kolegija, spręsdama kaltinamojo T. N. kaltės formos ir rūšies klausimą atsižvelgia į tai, kad pats kaltinamasis parodė, jog norėjo tėvą tiesiog pamokyti, kitaip tariant, neigė siekęs jį nužudyti. Kaltinamajam panaudojus smurtą ir nukentėjusiajam nukritus, kaltinamasis sudavė jam dar keletą smūgių, tačiau toliau tokių veiksmų netęsė. Pažymėtina, kad tai ne pirmas kaltinamojo T. N. smurtinio elgesio su jo tėvu atvejis, t. y. jis du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl pastarojo sveikatos sutrikdymo, kas rodo, kad jis iš esmės smurtaudavo pasitaikius bet kokiai priežasčiai ir apsiribodavo mažiau pavojingų padarinių sukėlimu, t. y. smurtavimo ilgiau netęsdavo ir sunkesnių padarinių nesiekdavo sukelti, todėl ir šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad šioje situacijoje jis nors ir numatė mirties kilimo galimybę, tačiau vertino, jog tokio sunkumo padariniai gali ir nekilti. Panaudojęs smurtą, kaltinamasis nukentėjusįjį paliko gulėti, pagalbos jam nekvietė ir neteikė, o tai rodo jo abejingumą tam, kokie padariniai kils, tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad jis vienodai norėjo bet kurio iš padarinių – nukentėjusiojo mirties ar sveikatos sutrikdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis T. N. veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas senyvo amžiaus tėvui ne mažiau nei devynis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, krūtinės ląstą, rankas ir kojas, tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei (teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad T. N. iš savo gyvenimiškos patirties žino, kokius padarinius gali sukelti toks skaičius smūgių į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis), suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti ir mirtinus padarinius, ir nors nenorėjo atimti gyvybės savo tėvui G. N., tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia jį nužudė.

34. Pirmiau aptartais įrodymais teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo T. N. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

35. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-452/2012, 2K-184-746/2016, 2K-229-628/2020 ir kt.).

37. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

38. Taigi, teisėjų kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam T. N., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

39. Teismas, parinkdamas kaltinamajam T. N. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltės formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nusikalstamos veikos stadiją (BK 54 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad T. N., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra smurtinio pobūdžio – kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė labai sunkias negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į svarbias žmogaus gyvybei kūno sritis (tarp jų – ir galvą, krūtinės ląstą), smurtas buvo intensyvus, nukentėjusiajam smūgiuota ne mažiau kaip devynis kartus, jam padaryti, be kita ko, dauginiai galvos ir liemens sužalojimai, dėl kurių įvykus komplikacijos žmogus mirė. Kaltinamasis nužudė savo šeimos narį – garbingo amžiaus tėvą, kuris, pasak paties kaltinamojo ir liudytojų, sunkiai vaikščiojo, buvo silpnos sveikatos, veika buvo padaryta namuose, aukos kambaryje, t. y. vietoje, kurioje žmogus turi jaustis saugus ir neliečiamas. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. N. buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, be to, turtinė žala buvo padaryta ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir kaltinamojo elgesį iš karto po nusikalstamos veikos padarymo – kaltinamasis iš karto po nusikalstamos veikos padarymo iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų sumuštam tėvui, neiškvietė jokios pagalbos, paliko tėvą kambaryje, o pats nuėjo miegoti. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo didesnį tiek paties kaltinamojo, tiek jo padarytos veikos pavojingumą.

40. Šioje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija nenustatė kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir valstybinis kaltintojas savo baigiamojoje kalboje. Tuo tarpu gynėjas su tuo nesutiko, teigdamas, kad šioje byloje yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o kaltinamojo procesinis elgesys, t. y. jo blaškymasis, nenuoseklumas duodant parodymus yra nulemtas jo neįgalumo. Teisėjų kolegija su tokiu kaltinamojo gynėjo argumentu nesutinka.

41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, kaltinamojo parodymų turinį, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažįstama tada, kai yra bent vienas iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina ir tai, jog teismai nepripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės tais atvejais, kai kaltininkas, duodamas parodymus, neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis T. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino savo kaltės, neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi ir nepadėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikalstamos veikos. Antai, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams T. N. paaiškino, kad nežino, kas galėjo atsitikti tėvui (1 t., b. l. 3-5). Tą patį kaltinamasis nurodė ir savo motinai D. N., kuri kartu su savo broliu J. R. rado tėvą, parkritusį kambaryje ant žemės. Atvykusiai seseriai J. N. kaltinamasis T. N. rodė, kad jo rankos švarios, kad jis nieko nedarė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. N. iš pradžių nurodė, kad tėvui tik vieną kartą spyrė į šoną, tačiau neigė savo kaltę dėl kitų įtarime nurodytų sužalojimų, teigė, kad tėvas pats griuvinėjo, sužalojimai galėjo atsirasti tėvui pačiam krentant ir griuvinėjant (2 t., b. l. 68). Kitos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu T. N. parodė, kad kilus konfliktui, jis mušė tėvą kojomis – spyrė vieną kartą į šoną, tėvas nukrito, jis padėjo tėvui atsikelti, o vėliau tėvas buvo girtas ir vartėsi ant grindų, todėl taip galėjo atsirasti įtarime nurodyti sužalojimai (2 t., b. l. 80-82). Dar kitos apklausos metu T. N. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, kadangi norėdamas pamokyti tėvą, jam vieną kartą įspyrė; po to nurodė, kad spyrė du kartus, paėmė už galvos ir pastūmė tam, kad tėvas suprastų ir nelįstų; tėvas buvo girtas ir pats nukrito (2 t., b. l. 89-91). Tuo tarpu, nors apklausiamas pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. N. deklaratyviai teigė kaltę pripažįstantis visiškai, tačiau parodymus duoti atsisakė, o paskutinio teisiamojo posėdžio metu sutikęs duoti parodymus apklausos pradžioje parodė, kad yra nekaltas, nieko nepadarė, todėl delnais rodė į priekį, kad yra švarus. Tęsiant kaltinamojo apklausą, pastarasis parodė, kad gal jis spyrė ar trenkė tėvui per galvą, o kas ten daugiau įvyko, paaiškinti negali, nes nematė; dar vėliau kaltinamasis paaiškino, kad jis tėvui porą kartų spyrė ir trenkė per galvą; dar vėliau kaltinamasis aiškino, kad jis tėvui spyrė į šoną tris kartus ir vieną kartą delnu trenkė tėvui į pakaušį, tačiau nė karto nesudavė smūgių kumščiu, tėvas pats kažkur nukrito, gal bandė keltis, gal užsigavo į stalą. Taigi, iš T. N. parodymų turinio akivaizdu, kad kaltinamasis neigė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, iš esmės pripažindamas tik dalį faktinių veikos aplinkybių, tačiau akcentuodamas tai, kad dėl tėvo mirties jis nekaltas, nes tėvas galbūt pats griuvinėdamas patyrė sužalojimus. Kaltinamasis T. N. viso proceso metu menkino savo veiksmus, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, viso proceso metu keitė savo parodymus, skirtingai nurodė savo smurtinių veiksmų apimtį ir reikšmingumą kilusiems padariniams, neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų, nepadėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamojo gynėjo nurodytą aplinkybę pripažinti kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad kaltinamojo T. N. procesinis elgesys (gynėjo teigimu, jo blaškymasis, nenuoseklumas duodant parodymus) yra įtakotas jo neįgalumo. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, kaltinamajam neįgalumas nustatytas dėl to, kad jis kurčnebylis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu T. N. apklausose dalyvavo gestų kalbos vertėjai, gynėjas, teikęs jam profesionalią teisinę pagalbą, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl kurtumo T. N. būtų nesupratęs jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų esmės ir kad jo neprisipažinimą bei nenuoseklumą duodant parodymus kažkokiu būdu įtakojo jo neįgalumas.

42. Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nustato dvi kaltinamojo T. N. atsakomybę sunkinančias aplinkybes:

42.1. veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Nors byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių tikslų kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paties kaltinamojo, taip pat liudytojų parodymus, nustato aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Antai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. N. pripažino, kad prieš konfliktą su tėvu jis buvo išgėręs, nuo išgerto alkoholio jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Č. Č. taip pat patvirtino, kad prieš įvykį jis su kaltinamuoju T. N. pastarojo namuose vartojo alkoholį. Taigi, nėra pagrindo abejoti tuo, kad įvykio metu kaltinamasis T. N. buvo neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad T. N. neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems smurtiniams veiksmams. Pirma, pažymėtina, kad tiek liudytojas Č. Č., tiek liudytojos D. N. ir J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdamas neblaivus, kaltinamasis T. N. yra linkęs smurtauti. Antra, iš įvykio situacijos matyti, kad kaltinamasis prieš tėvą pradėjo smurtauti dėl mažareikšmės priežasties (t. y. dėl konflikto, kuris, kaltinamojo teigimu, kilo dėl tėvo šūkavimų), ir tokį kaltinamojo elgesį įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Trečia, praeityje kaltinamasis T. N. yra du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus prieš savo tėvą, kuriuos sąlygojo jo neblaivumas, todėl ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, stiprina pagrindą manyti, kad ir šiuo atveju nusikalstamus kaltinamojo veiksmus sąlygojo būtent jo neblaivumas. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad T. N. aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

42.2. veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, T. N. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, laikytina, kad kaltinamasis T. N. yra recidyvistas.

43. Skirdamas bausmę, teismas įvertina ir kaltinamojo T. N. asmenybę. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, išsiskyręs, turi vieną nepilnametį vaiką (2 t., b. l. 128), bylos duomenimis, kaltinamasis yra kurčnebylis, Sodros duomenimis kaltinamasis nedirba (2 t., b. l. 129), veikos padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo (2 t., b. l. 132). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis T. N. praeityje yra teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas savo tėvo atžvilgiu (2 t., b. l. 135-148), abiem atvejais kaltinamasis T. N. smurtą prieš tėvą naudojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aptariamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui iš esmės neturėjo tokios įtakos, kadangi jo smurtinis elgesys netrukus vėl pasikartojo, tik šįkart kaltinamasis padarė daug pavojingesnę nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis, kaltinamasis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 164), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 165-167), VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre psichikos ir priklausomybės ligų stebimų pacientų grupei nepriklauso, dėl psichikos sveikatos sutrikimų nesigydė (2 t., b. l. 170). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos T. N. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis, jis pasikartojantis, rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis konfliktinėse situacijose nesugeba ieškoti konstruktyvaus dialogo, kilusias problemas sprendžia jam vienam priimtinais būdais, jo elgesys yra pavojingas visuomenei, jis yra linkęs smurtauti. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam T. N. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal T. N. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, tai, kad veika ne planuota iš anksto, o padaryta spontaniškai, esant momentiniam pykčio priepuoliui ir kt., būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

44. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti kaltinamajam T. N. BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje.

45. Kaltinamasis T. N. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2023 m. birželio 1 d. 19.38 val. (2 t., b. l. 53-54). Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi T. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (iki 2023 m. rugsėjo 2 d.) (2 t., b. l. 97-98). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. gruodžio 2 d. (2 t., b. l. 108-112). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 2 d. (3 t., b. l. 71-74). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams ir sąlygoms, kaltinamajam T. N. taikomas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, T. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2023 m. birželio 1 d. 19.38 val. iki bausmės vykdymo pradžios) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. Civiliniai ieškiniai

46. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu J. N. pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 173-174), be to, 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 158-159).

47. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 straipsniai).

48. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

49. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21 090,31 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 150-157). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareikštame civiliniame ieškinyje nurodo, kad G. N. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 21 090,31 Eur. Prie civilinio ieškinio, be kita ko, pridedamas 2023 m. rugpjūčio 25 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas.

50. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. G. N. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (T. N.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad G. N. gydymo išlaidos yra 21 090,31 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus T. N. kaltu dėl G. N. nužudymo, ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.

51. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareikštu civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti žalos atlyginimą. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Teisėjų kolegija, remdamasi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartimi, įvertinusi Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymą, siekdama kuo efektyviau užtikrinti civilinio ieškovo teisę gauti žalos atlyginimą, sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl nukentėjusiosios J. N. pareikšto civilinio ieškinio

52. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 105 Eur turtinės žalos ir dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 170-172). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl tėvo G. N. mirties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Ji augina du mažamečius vaikus, kurie taip pat neteko mylimo senelio, su kuriuo artimai bendravo. Tėtis G. N. jai padėdavo prižiūrėti vaikus, kai jai reikdavo pagalbos. Tėvas jai ir jos vaikams buvo labai brangus ir artimas žmogus, jos ramstis, paguoda, jie nuolat bendravo, tėvo praradimas tokiomis aplinkybėmis sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą. Prašomą priteisti turtinę žalą sudaro tėvo laidojimo išlaidos: UAB „Juozginta“ – 2 465 Eur, kunigas (mišios) – 100 Eur, gedulingi pietūs – 400 Eur, gėlės – 140 Eur. Nusimato kapavietės tvarkymo bei paminklo būsimos išlaidos – apie 3 000 Eur. Prie civilinio ieškinio pridedamas UAB „J“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 1190 (2 465 Eur sumai už paslaugas ir prekes, išrašytas J. N.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

53. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visiškai, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar nukentėjusiosios prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) išlaidos.

54. Iš nukentėjusiosios J. N. pateikto civilinio ieškinio ir jo priedų matyti, kad UAB „J“ nukentėjusioji J. N. už laidojimo paslaugas ir prekes sumokėjo 2 465 Eur (1 t., b. l. 172). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog minėta bendrovė turi laidojimo namus, veikia (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios patirtos išlaidos, susijusios su minėtų laidojimo namų suteiktomis paslaugomis ir prekėmis, yra pagrįstos, jos laikytinos būtinomis ir protingumo kriterijus atitinkančiomis laidojimo išlaidomis. Nukentėjusioji prašo atlyginti ir kitas išlaidas – t. y. 100 Eur už kunigą (mišias), 400 Eur už gedulingus pietus ir 140 Eur už gėles. Nors šių nukentėjusiosios patirtų išlaidų jokie dokumentai nepatvirtina, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek išlaidos, tiek nurodytos sumos atitinka laidojimo papročius Lietuvoje, todėl laikytinos protingomis ir pagrįstomis.

55. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Minėtos įstatymo nuostatos taikomos tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Iš nukentėjusiosios J. N. pareikšto civilinio ieškinio ir teisiamojo posėdžio metu išsakytų argumentų matyti, jog ji prašo priteisti ir būsimas kapo tvarkymo išlaidas, kurios, nukentėjusiosios manymu, sieks 3 000 Eur. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog domėjosi, kiek kainuos antkapio ir kapavietės sutvarkymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios prašomų priteisti būsimų kapavietės tvarkymo išlaidų dydis, atsižvelgiant į CK 6.291 straipsnio 1 dalį, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija teismų praktikoje įprastomis ir vidutinėmis pripažįstamas išlaidas. Iš teismų praktikos matyti, kad paprastai teismų priteisiamos panašaus dydžio kapo sutvarkymo išlaidos kaip nagrinėjamoje byloje prašė nukentėjusioji. Vienoje baudžiamojoje byloje kapo sutvarkymo išlaidos sumažintos iki 3000 – 3500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-518/2018); kitoje baudžiamojoje byloje – iki 5000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką dėl kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo, realią ekonominę situaciją Lietuvoje ir į tai kad, prekės ir paslaugos brango, kainoms įtaką daro ir infliacija, daro išvadą, kad įprastomis, vidutinėmis ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų atitinkančiomis kapo sutvarkymo išlaidomis laikytina nukentėjusiosios prašoma priteisti, t. y. 3 000 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma yra pakankamas atlyginimas už kapavietės sutvarkymą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji ateityje turės nustatyto dydžio išlaidas ir jos yra akivaizdžios.

56. Įvertinusi išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo T. N. veiksmų patyrė ir patirs bendrą 6 105 Eur (2 465+100+400+140+3 000) turtinę žalą. Visgi, ne visa ši žala iš nuteistojo T. N. priteistina. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsniu, įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį asmenį laidojančiam asmeniui mokama laidojimo pašalpa, kuri yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį. Socialinės išmokos dydis aktualiu laikotarpiu siekė 49 Eur, todėl nukentėjusioji J. N. įgijo teisę į 392 Eur (49x8) dydžio laidojimo pašalpą. Jau po pateikto civilinio ieškinio civilinė ieškovė ir nukentėjusioji J. N. pateikė teismui duomenis apie tai, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 22 d. išmokėjo jai 392 Eur laidojimo pašalpą. Nei civiliniame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nukentėjusioji nenurodė, jog šią sumą ji būtų išskaičiavusi iš patirtos žalos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nukentėjusiosios J. N. turtinę žalą, kurią ji patyrė ir patirs, mažina 392 Eur ir nustato, kad nukentėjusiajai J. N. turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo T. N. priteistina 5 713 Eur (6 105-392).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

57. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo neliečiamumui ar laisvei, neturėtų būti sureikšminamas nustatytos turtinės žalos dydis. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

58. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydžio neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

59. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

60. Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5 000 iki 70 000 Eur. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tais atvejais, kai neturtinė žala susijusi su artimo asmens mirtimi, teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į ieškovo individualų ryšį su mirusiuoju, t. y. kiek jie buvo emociškai artimi vienas kitam, ar rūpinosi vienas kitu, kaip dažnai bendravo, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-313-788/2016). Daugiausia priteisiama nužudytojo sutuoktiniams ir vaikams. Neturtinės žalos dydis įvertinamas nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje.

61. Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai J. N., atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniu labai sunkiu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nužudytas nukentėjusiosios tėvas. Nukentėjusiosios teigimu, jiedu kartu negyveno jau ketverius metus, tačiau ji lankydavo tėvą, jis padėdavo jai prižiūrėti vaikus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė yra gana jauno amžiaus, o patirtų dvasinių išgyvenimų pasekmės, netekus tėvo, bus jaučiamos ilgą laiką. Nors kaltinamasis T. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturės iš kur pareikštą ieškinį atlyginti, akcentuotina, kad kaltinamojo turtinė padėtis atitinkamo pobūdžio bylose nėra traktuojamas kaip esminis kriterijus, tačiau į tai taip pat atsižvelgiama nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Iš nukentėjusiosios teisme duotų paaiškinimų matyti, kad prašydama priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą, ji į šią žalą įtraukia ir jos mažamečių vaikų patirtą neturtinę žalą (pasak nukentėjusiosios, tėvas užsiimdavo jos vyresniąja dukterimi, kartu laistydavo daržus, ravėdavo, jos vaikams trūksta senelio ir pan.). Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. N. mažametės dukterys byloje būtų pripažintos nukentėjusiomis ar civilinėmis ieškovėmis, o jų motina J. N. – jų atstove pagal įstatymą šiame baudžiamajame procese. Tokie prašymai iki įrodymų tyrimo pradžios teisme taip pat nepareikšti. Šioje baudžiamojoje byloje nėra civilinio ieškinio, kurį J. N. būtų pareiškusi savo mažamečių dukrų vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo priteisti neturtinę žalą mažametėms dukroms, kurios byloje nėra pripažintos nei nukentėjusiomis, nei civilinėmis ieškovėmis. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad J. N. turi teisę pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo savo dukrų vardu civilinio proceso tvarka.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė civilinio ieškinio dydį nepagrįstai grindė ir savo dviejų mažamečių dukrų patiriamais išgyvenimais, taip pat įvertinusi teismų praktikoje formuojamus orientacinius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus kvalifikuotų nužudymų bylose, tarp jų ir kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra gera, jis neįgalus, gauna tik nedideles pajamas dėl nustatyto neįgalumo, mano, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo T. N. 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia suma yra proporcinga bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

63. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įvykio vietos apžiūros metu paimti medžiaginiai šortai, juodos spalvos medžiaginiai šortai, kedai, nuoplova nuo grindų, T. N. seilių lyginamieji pavyzdžiai, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2023 m. rugsėjo 20 d. aktas Nr. PD-00000009891) (1 t., b. l. 143-147) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. 19.38 val. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

T. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. N. 21 090,31 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų ir 31 eurocentą) turtinę žalą dėl G. N. gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. N. 5 713 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų) dydžio turtinę žalą ir 14 000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įvykio vietos apžiūros metu paimtus medžiaginius šortus, juodos spalvos medžiaginius šortus, kedus, nuoplovą nuo grindų, T. N. seilių lyginamuosius pavyzdžius, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2023 m. rugsėjo 20 d. aktas Nr. PD-00000009891) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.