Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. kovo 2 d., apie 13.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Skuodo r., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu peiliu du kartus dūrė E. S., su kuria gyveno neįregistravę santuokos, tai yra šeimos nariui, į krūtinės ląstos nugarinį paviršių ir padarė kiaurinį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kiauriniu diafragmos ir aklu kepenų sužalojimais, tai sukėlė ūmų nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. Dėl patirtų sužalojimų E. S. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad visko dabar neprisimena. Jis su E. S. kartu gyveno 18 ar 19 metų (duomenys neskelbtini) kaime. Jie nesipykdavo dažnai, būdavo, kad susibardavo, bet nesimušdavo. Šių metų kovo 2 dieną iš ryto jie abu su E. S. gėrė, buvo dviese, kilo nedidelių pykčių, abu buvo šiek tiek išgėrę. Jie sėdėdami prie stalo pykosi, E. S. jam sudavė per veidą. Jis paėmė nuo stalo peilį ir dūrė E. S. į šoną. Jie tuo metu abu sėdėjo. Jie ištraukė peilį, o E. S. atsistojo ir išėjo į kitą kambarį. Jis lauke išmetė peilį ir išvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) kaime, grįžęs rado E. sėdinčią ant grindų, ji buvo negyva. Jis paskambino J. L. ir pasakė, kad nudūrė E. Labai gailisi, kad taip įvyko.

Liudytoja L. K. parodė, kad G. S. ir jos teta E. S. kartu gyveno daug metų, bet tai nebuvo tvarkinga šeima, girtaudavo. Tą dieną jos mamai paskambino G. S. ir pasakė, kad nudūrė E. S.. Ji tada paskambino pagalbos telefonu, norėjo iškviesti greitąją pagalbą, nes galvojo, kad dar galima padėti.

Liudytoja J. L. parodė, kad G. S. ir E. S. kartu gyveno apie 12 metų. E. S. buvo jos vyro sesuo. Šių metų kovo 2 dieną jai paskambino G. S. ir pasakė, kad nudūrė E. S.. Jie palaidojo E. S., bet jokio ieškinio nereiškė.

Liudytoja R. R. parodė, kad G. S. yra jos brolis. Jis su E. S. gyveno daug metų kartu, girtaudavo. Jai apie įvykį pasakė J. L. Ji klausė brolio, kodėl jis taip padarė. Jis sakė, kad nežino, buvo girtas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis G. S. patvirtino savo parodymus ir parodė, kaip jis paėmęs nuo stalo peilį dūrė E. S. į nugarą ir kur po to išmetė peilį (2 tomas, b. l. 129–136).

2022-03-03 surašant įvykio vietos apžiūros protokolą apžiūrėta įvykio vieta, esanti Skuodo r., (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vieno aukšto medinis namas, kurio aplinkoje mėtosi įvairūs daiktai ir šiukšlės, namo durys neužrakintos, namo viduje netvarkinga, mėtosi įvairūs daiktai. Svetainėje, ties spinta guli moteriškos lyties lavonas, kurio nugaros krūtininėje dalyje ir krūtinės kairiame šone užfiksuotos durtinės-pjautinės žaizdos (1 tomas, b. l. 20–48).

2022-03-07 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad, papildomai apžiūrint įvykio vietą, lauko tualete rastas peilis, ant kurio geležtės aptiktos rausvos spalvos dėmės (1 tomas, b. l. 49–57).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2022-03-02 14 val. 05 min. G. S. nustatytas 3,39 prom. girtumas (1 tomas, b. l. 60–61).

2022-05-31 surašant daiktų apžiūros protokolą apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022-03-02 13 val. 10 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi L. K. praneša, kad jai paskambinęs G. S. pasakė padūręs moterį (1 tomas, b. l. 118–121).

2022-04-08 surašant apžiūros protokolą, apžiūrėti policijos pareigūnų dėvimosiomis vaizdo kameromis padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad G. S., kuris yra akivaizdžiai neblaivus, bendrauja su policijos pareigūnais, taip pat užfiksuotas gulintis moteriškos lyties lavonas (1 tomas, b. l. 122–130).

2022-06-06 surašant daiktų apžiūros protokolą, apžiūrėti G. S. pateikti rūbai – megztinis, džinsinės kelnės, languoti marškiniai. Apžiūros metu kraujo dėmių neužfiksuota (1 tomas, b. l. 155–158).

2022-06-06 surašant daiktų apžiūros protokolą, apžiūrėti E. S. rūbai – megztinis, marškiniai, liemenėlė, marškinėliai, kojinės. Apžiūros protokole užfiksuota, kad marškinėliai, marškiniai ir megztinis sutepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują, taip pat šių rūbų nugarinėje dalyje padaryti du audinio pažeidimai (1 tomas, b. l. 160–166).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 94/2022 (03) nurodyta, kad E. S. mirė nuo kiaurinio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje, esančia tarp dešinės priestuburinės ir dešinės mentės linijų XII šonkaulio projekcijoje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu kiaurai per krūtinės ląstos sieną, einančiu per apatinį krūtinplėvės ertmės antį, kiaurai per diafragmos kupolą, kiaurai nueinanti į pilvaplėvės ertmę ir aklai padarydamas dešinės kepenų skilties sužalojimą su įėjimo į kepenis apatiniame užpakaliniame paviršiuje žaizda, kuri sukėlė ūmų nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir dešinę pleuros ertmę bei sunkų hemoraginį šoką. Mirusiosios E. S. kūne nustatyti du durtiniai-pjautiniai krūtinės ląstos sužalojimai, kita durtinė pjautinė odos ir paodės žaizda kairio krūtinės ląstos šono viršutinėje dalyje, esanti užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, kiek žemiau kairės pažasties. E. S. kraujyje nustatyta 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracija. (2 tomas, b. l. 2–5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 191/2022 (01) nurodyta, kad ant peilio (paimto papildomos įvykio vietos apžiūros metu) geležtės rasta žmogaus kraujo. Atlikus DNR tyrimą gautas vienas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. S. DNR profiliu esant 99,9999999999999998% tikimybei (2 tomas, b. l. 16–19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 17/2022 (01) nurodyta, kad E. S. durtinės-pjautinės krūtinės ląstos odos žaizdos su durtiniu-pjautiniu kepenų sužalojimu, tikėtina, padaryti tyrimui pateiktu (papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastu) peiliu (2 tomas, b. l. 28–34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 305/2022 (03) konstatuota, kad 1–3 paros iki objektyvios apžiūros (apžiūra atlikta 2022-03-04 12 val.) galbūt nagrinėjamo įvykio metu G. S. padaryti odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos veide ir dešinės plaštakos V piršto srityje bei kairėje plaštakoje (2 tomas, b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018).

Remiantis visais išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad G. S. nužudė savo šeimos narį E. S., su kuria gyveno neįregistravę santuokos. G. S. savo kaltę pripažino, patvirtino, kad vieną kartą peiliu dūrė šalia sėdėjusiai E. S., su kuria gyveno neįregistravę santuokos apie 10 metų. Kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną jie buvo dviese su sugyventine, kitų asmenų nebuvo. G. S. detaliai paaiškino, kaip jie vartodami alkoholinius gėrimus susipyko, jam E. S. sudavė per veidą, jis paėmė nuo stalo peilį ir vieną kartą jai dūrė į nugarą. Šioje situacijoje E. S. kaltinamajam jokios grėsmės nekėlė, jie abu sėdėjo prie stalo, toliau girtavo, ginčijosi ir tuo metu G. S. dūrė šalia sėdėjusiai E. S. peiliu. Todėl šią veiką nulėmė ne nukentėjusiosios neteisėti veiksmai, o G. S. pyktis dėl tarpusavio nesutarimų, todėl staiga didelio susijaudinimo sukelti negalėjo. Nors kaltinamasis teigia dūręs tik vieną kartą, bet specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. S. mirė nuo kiaurinio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kiauriniu diafragmos ir aklu dešinės kepenų skilties sužalojimu, jai taip pat buvo padaryta durtinė-pjautinė odos ir paodės žaizda kairio krūtinės ląstos šono viršutinėje dalyje, kuri tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Todėl G. S. dėl girtumo galėjo ir neprisiminti dar vieno smūgio peiliu nukentėjusiajai, kuris, sprendžiant iš specialisto išvados, nebuvo stiprus.

Liudytojos J. L., L. K., R. R. parodė, kad apie E. S. mirtį sužinojo iš G. S., kuris patvirtino nudūręs nukentėjusiąją. Liudytojos patvirtino, kad G. S. ir E. S. kartu gyveno daugiau kaip 10 metų, vedė bendrą ūkį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. S. mirtis buvo dėsninga G. S. atlikto smurtinio veiksmo – dūrio peiliu nukentėjusiajai į krūtinę – pasekmė. Kaltinamasis smurtaudamas veikė tyčia, kuri buvo neapibrėžta pasekmių atžvilgiu. G. S. durdamas peiliu nukentėjusiajai į krūtinę suprato tokio smurto pavojingumą, numatė to padarinius – ne tik galimą sveikatos sutrikdymą, bet E. S. mirtį – ir nors nenorėjo nukentėjusiosios mirties, tačiau buvo tam abejingas. Kaltinamasis matė, jog nukentėjusioji po dūrio peiliu nuėjo į kitą kambarį, bet nukentėjusiosios būkle nesidomėjo, neskubėjo suteikti pagalbos, o lauke išmetęs kruviną peilį, nuvažiavo nusipirkti dar daugiau alkoholinių gėrimų. Pavartoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, dūrių peiliu lokalizacija, abejingumas kilsiančioms pasekmėms objektyviai atskleidžia G. S. netiesioginės tyčios sukelti E. S. ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes turinį.

Kadangi kaltinamasis G. S. tyčia nužudė E. S., su kuria gyveno neįregistravę santuokos, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – šeimos nario nužudymas.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pats patvirtino, kad prieš įvykį vartojo alkoholį, kad tai turėjo įtakos jo smurtiniams veiksmams prieš nukentėjusiąją.

Teismas, skirdamas bausmę G. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis G. S. anksčiau neteistas, baustas už administracinius nusižengimus, nedirba, charakterizuojamas teigiamai, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, turintį negrįžtamų pasekmių. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo amžių ir į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam G. S. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. S. rūbai (batai, marškiniai, megztinis, kelnės), E. S. rūbai (marškiniai, megztinis, liemenėlė, marškinėliai ir kojinės), vokai su tyrimo objektais – biologiniais pėdsakais, nagais ir panagių turiniu, virtuvinis peilis, asmens tapatybės kortelė, išduota E. S. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „Swedbank“ kortelė, išduota E. S. vardu, saugomi Klaipėdos apskrities VPK (2 tomas, b. l. 43–46), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. rugsėjo 13 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam G. S. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 450,00 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. G. S. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, padarymu, todėl teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. S. atmestinas.??? ???

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022-03-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. S. rūbus (batus, marškinius, megztinį, kelnes), E. S. rūbus (marškinius, megztinį, liemenėlę, marškinėlius ir kojines), vokus su tyrimo objektais – biologiniais pėdsakais, nagais ir panagių turiniu, virtuvinį peilį, asmens tapatybės kortelę, išduotą E. S. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „Swedbank“ kortelę, išduotą E. S. vardu, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 450 Eur – priteisimo iš G. S. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.